Civilinė byla Nr. 2-1847/2012

                       Procesinio sprendimo kategorija:106.8.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje                       Nr.2-5465-611/2012, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo R. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – bankrutuojanti akcinė bendrovė bankas Snoras, valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir J. V.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

                                                        I. Ginčo esmė

Pareiškėjas R. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinį faktą, kad jo narystė AB banko Snoras valdyboje baigėsi 2011 m. lapkričio 28 d., t. y. tuomet, kai AB banko Snoras laikinasis administratorius, veikdamas kaip vienintelis banko organas, pranešė juridinių asmenų registrui, kad reikia išregistruoti visus AB banko Snoras valdybos narius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nutarė kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas nurodė, kad tokios kategorijos bylų nagrinėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) V dalies XXVI skyriaus normos, taip pat tiek, kiek nereglamentuoja minėto skyriaus normos, CPK bendrosios normos. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį  ir 445 straipsnį, teismas gali nustatyti tik tokius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, ir tik tokiu atveju, jeigu pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų ar kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Be to, pagal CPK 446 straipsnį tokio pobūdžio pareiškimas, kaip pareiškėjo pareikštas nagrinėjamu atveju, paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Pagal CPK 34 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 163 straipsnio 5 punktą, Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalį yra nustatytas specialus teismingumas (t. y. bankroto bylą nagrinėjančiam teismui) tik tokioms byloms, kuriose reiškiami turtinio pobūdžio reikalavimai įmonei, kuriai yra iškelta bankroto byla. Kitais atvejais taikomos CPK nustatytos bendrosios teismingumo taisyklės. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jokių konkrečių turtinio pobūdžio reikalavimų BAB bankui Snoras nereiškia, bankas yra patrauktas tik suinteresuotu asmeniu, o ne atsakovu, todėl teismas sprendė, kad pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėjas turėjo pareikšti teismui pagal CPK 446 straipsnyje įtvirtintas teismingumo taisykles, t. y. savo gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nenurodė CPK 445 straipsnyje įtvirtintų būtinų sąlygų prašomam faktui nustatyti, t. y. kad tam tikri dokumentai prarasti ir nėra galimybės juos atkurti ar kad jis negali gauti prašomą nustatyti faktą patvirtinančių dokumentų kitokia tvarka, t. y. negali kitokia tvarka gauti dokumentų apie, jo kaip valdybos nario, įgaliojimų pasibaigimą, ar kad juos prarado. Šių argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškimas nėra teismingas Vilniaus apygardos teismui, todėl jį priimti atsisakė CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, bei išaiškino pareiškėjui, kad su tokiu pačiu pareiškimu jis turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos apylinkės teismą, t. y. į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas R. V. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutartį panaikinti ir nagrinėti pareiškėjo pareiškimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pareiškimas atitinka CPK 444 straipsnio 1 dalies bei 445 straipsnio sąlygas, t. y. juo prašoma nustatyti faktą, nuo kurio priklauso turtinių teisių atsiradimas, pasireiškiantis draudimo išmokos iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ gavimu.

2. Pareiškėjas bandė kitu būdu, t. y. tiesiogiai kreipiantis į BAB banko Snoras bankroto administratorių, inicijuoti, kad pareiškėjo turtiniai interesai būtų patenkinti, tačiau negavo reikšmingą juridinį faktą patvirtinančių dokumentų.

3. Pareiškimas atitinka specialaus teismingumo sąlygą, kadangi jis susijęs su turtinio pobūdžio reikalavimais BAB bankui Snoras, kurio bankroto bylą nagrinėja Vilniaus apygardos teismas.

4. Indėlių išmokos išmokamos remiantis BAB banko Snoras duomenimis apie indėlininkus, kuriuos bankas pateikia draudikui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, todėl yra akivaizdu, kad pareiškėjo galimybė gauti draudimo išmoką, t. y. realizuoti savo turtinio pobūdžio reikalavimus BAB banko Snoras atžvilgiu yra tiesiogiai susijusi su BAB banko Snoras bankroto administratoriaus sprendimu pateikti arba nepateikti duomenis apie pareiškėją kaip indėlininką minėtam draudikui (VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“).

5. Pareiškėjas negali gauti prašomą nustatyti faktą patvirtinančių dokumentų kita tvarka, t. y. negali kitokia tvarka gauti dokumentų apie jo, kaip AB banko Snoras valdybos nario, įgaliojimų pasibaigimą bankroto bylos iškėlimo AB bankui Snoras dieną. BAB banko Snoras bankroto administratoriaus 2012 m. vasario 27 d. atsakymas pareiškėjui patvirtina tą aplinkybę, kad nėra dokumento, kuris patvirtintų, jog bankroto bylos iškėlimo dieną pareiškėjo kaip valdybos nario įgaliojimai buvo pasibaigę, prarasti ar jų nebuvo. 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, yra pagrįsta ir teisėta.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas R. V. pateikė teismui pareiškimą, prašydamas nustatyti juridinį faktą, kad jo narystė AB banko Snoras valdyboje baigėsi 2011 m. lapkričio 28 d., t. y. tuomet, kai AB banko Snoras laikinasis administratorius, veikdamas kaip vienintelis banko organas, pranešė juridinių asmenų registrui, kad reikia išregistruoti visus AB banko Snoras valdybos narius. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi pareiškimą priimti atsisakė kaip neteismingą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir pareiškėjui nurodė su tokiu pačiu pareiškimu kreiptis į pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismą. Taip pat, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė CPK 445 straipsnyje įtvirtintų būtinų sąlygų prašomam faktui nustatyti, t. y. kad tam tikri dokumentai prarasti ir nėra galimybės juos atkurti ar kad jis negali gauti prašomą nustatyti faktą patvirtinančių dokumentų kitokia tvarka, t. y. negali kitokia tvarka gauti dokumentų apie jo, kaip valdybos nario, įgaliojimų pasibaigimą,  ar kad juos prarado. Dėl minėtos teismo nutarties pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą.

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad   juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš paminėtų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, jog pareiškimas atitinka CPK 444 straipsnio 1 dalies sąlygas, t. y. pareiškimu prašoma nustatyti faktą, nuo kurio priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, pasireiškiantis draudimo išmokų iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ gavimu.

Iš byloje pateikto VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad pareiškėjas R. V. nuo 1999 m. sausio 6 d. iki 2011 m. lapkričio 29 d. buvo AB banko Snoras valdybos narys (b. l. 7). AB banke Snoras sąskaitose pareiškėjas laikė savo ir sutuoktinės asmenines lėšas, kurios iki šiol nėra grąžintos (b. l. 26). Be to, su pareiškėju darbo santykiai BAB banko Snoras bankroto administratoriaus iniciatyva nutraukti tik 2012 m. vasario 9 d. (b. l. 30). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju draudžiamasis įvykis Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo prasme įvyko 2011 m. lapkričio 24 d., t. y. tuomet, kai Lietuvos banko 2011 m. lapkričio 24 d. valdybos nutarimu Nr. 03-196 buvo priimtas sprendimas atšaukti atsakovo banko licenciją, t. y. atsakovui kaip bankui buvo taikytos atitinkamos poveikio priemonės (Įstatymo 2 str. 2 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad draudžiamojo įvykio dieną pareiškėjas buvo AB banko Snoras valdybos narys. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 12 straipsnio, numatančio draudimo išmokų apribojimus, 1 dalies 3 punktas nustato, kad draudimo išmokos nemokamos banko, kredito unijos ar įmonės administracijos vadovams, banko, kredito unijos ar įmonės filialų vadovams, tarybos (stebėtojų tarybos) ir valdybos nariams bei kitiems asmenims.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels jam jokių teisinių pasekmių, kadangi draudžiamojo įvykio dieną pareiškėjas buvo banko valdybos narys, t. y. jo įgaliojimai nebuvo pasibaigę (šio fakto neginčija ir pats pareiškėjas).Tuo tarpu minėti teisės aktai riboja tokio asmens galimybę gauti indėlių draudimo fondo išmoką. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą turėjo tokį pareiškimą atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ir nepagrįstai nurodė, jog pareiškimas neteismingas Vilniaus apygardos teismui bei nurodė pareiškėjui kreiptis su tokiu pačiu pareiškimu į savo gyvenamosios vietos apylinkės teismą, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog panaikinti iš esmės teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).  

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                       Alė Bukavinienė                                                                         

                Gintaras Pečiulis

                  Donatas Šernas