Civilinė byla Nr. e2A-1880-565/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00004-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
lietuvos respublikos vardu
2022 m. spalio 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Maniga“ ir trečiųjų asmenų akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ bei uždarosios akcinės bendrovės „Vytrita“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Maniga“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Vytrita“ ir akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Maniga“ 2 089,80 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2021 m. gegužės 25 d. atsakovės darbuotojas, vykdydamas
žemės kasimo darbus 10kV elektros kabelių linijos apsaugos zonoje (duomenys neskelbtini), nesilaikė elektros kabelių apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų ir pažeidė elektros kabelių liniją (duomenys neskelbtini). Ieškovė, atkurdama sugadintą turtą iki 2021 m. gegužės 25 d. įvykio buvusios būklės, patyrė 2 089,80 Eur be pridėtinės vertės mokesčio būtinų 10 kV elektros kabelių linijos (duomenys neskelbtini) remonto išlaidų.
3. Atsakovė UAB „Maniga“ su ieškiniu nesutiko.
4. Atsakovė nurodė, jog 2021 m. gegužės 25 d. atsakovės darbuotojams atliekant žemės kasimo darbus (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), buvo pažeista ieškovei priklausanti 10 kV elektros kabelio linija. Atsakovės darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka 2021 m. gegužės 28 d. surašė pranešimą apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, kuriame nurodyta, kad, vykdant kasimo darbus, buvo pažeistas nepažymėtas 10 kV kabelis, kurio nepažymėjo ieškovės darbuotojas, kabelis buvo pažymėtas kitoje vietoje, nuo kasimo vietos nutolusioje apie 1,5 metro.
5. Trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ prašė ieškinį atmesti.
6. ADB „Gjensidige“ nurodė, kad su atsakove buvo sudaryta civilinės atsakomybės draudimo verslui sutartis. Draudimo bendrovė dėl ginčo įvykio pradėjo žalos bylos Nr. CLT2443176 administravimą, atsižvelgiant į surinktus duomenis, draudimo bendrovė 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimu nepripažino įvykio draudžiamuoju ir užbaigė žalos bylos administravimą neišmokant draudimo išmokos. Draudimo bendrovės vertinimu, atsakovė sąžiningai laikėsi reikalavimų ir tinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, neatliko neteisėtų veiksmų (neveikimo), nepažeidė bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.
7. Trečiasis asmuo UAB „Vytrita“ atsiliepime nurodė, kad dalis faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas, jai nežinomos. Į UAB „Vytrita“ kreipėsi ieškovė, nes reikėjo atlikti pažeisto kabelio remonto darbus. UAB „Vytrita“ atliko ieškovės užsakytus darbus ir pateikė ieškovei 2021 m. birželio 17 d. atliktų darbų aktą. UAB „Vytrita“ darbus atliko tinkamai ir kokybiškai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ iš atsakovės UAB „Maniga“ 1 462,86 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 462,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. sausio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 32 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė atsakovei UAB „Maniga“ iš ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 593,14 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė trečiajam asmeniui UAB „Vytrita“ iš atsakovės UAB „Maniga“ 672 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš atsakovės UAB „Maniga“ 6,27 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
8.1. 2021 m. gegužės 25 d. žemės kasimo darbai, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atliekami turint įstatyme nustatyta tvarka atsakovei suteiktą leidimą žemės kasimo darbams atlikti. 2021 m. gegužės 13 d. ieškovės darbuotojas buvo nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), parodyti (patikslinti) esamų elektros kabelių vietą ir gylį. 2021 m. gegužės 25 d. atsakovės darbuotojas, vykdydamas žemės kasimo darbus adresu, (duomenys neskelbtini), pažeidė 10kV elektros kabelių liniją (duomenys neskelbtini). Ginčas byloje kilo dėl aplinkybės, ar tinkamai (laikantis teisės aktų reikalavimų) darbų vykdymo vietoje buvo pažymėta pažeista 10kV elektros kabelių linija (duomenys neskelbtini) ir kuris asmuo – ieškovės atstovas ar atsakovo darbuotojas, buvęs elektros kabelių nužymėjimo metu darbų atlikimo vietoje, laikytinas atsakingu už kilusią žalą, t. y., kad vykdant kasimo darbus nurodytas kabelis buvo pažeistas;
8.2. byloje pateikta atsakovės projektų darbų vadovo liudytojo A. B. parengta schema, kurioje nurodyta pažymėta kabelių vieta, kaip paaiškino liudytojas, parengta jau po 2021 m. gegužės 25 d. atsitikusio įvykio, t. y. kabelių nurodymo metu ir vietoje nebuvusio asmens. Iš byloje pateiktos atsakovės fotonuotraukos iš geoportal.lt ir joje pažymėtos atsakovės atliktų žemės kasimo darbų vietos matyti, kad pro atsakovės atliktų darbų vietą tiesia linija eina juodos spalvos elektros kabelis (išilgai gatvės) ir geltonos spalvos elektros kabelis (skersai gatvės). Byloje nėra ginčo, kad fotonuotraukoje pavaizduotas juodos spalvos kabelis yra 10kV kabelis, kurį ir pažeidė atsakovės darbuotojas. Byloje pateiktos UAB „Vytrita“ fotonuotraukos patvirtina liudytojo R. S. nurodytas aplinkybes, kad 10 kV kabelis ties elektros spinta daro lankstą į veją ir vėliau vėl grįžta po šaligatviu. Kasimo darbai atlikti dujotiekio bei elektros kabelių apsaugos zonoje, kurioje yra nutiestas dujotiekis, elektros kabeliai, stovi pastatyta elektros spinta. Iš byloje pateiktų tiek atsakovės, tiek UAB „Vytrita“ fotonuotraukų matyti, kad, nors nėra nustatyta konkrečių atstumų, tačiau atsakovės darbuotojai ekskavatoriumi kasė arti visų buvusių kabelių, dujotiekio, elektros spintos, t. y. teismo vertinimu, atsakovės atliekamų kasimo darbų metu egzistavo tikimybė pažeisti kurį nors elektros kabelį, net ir apytiksliai žinant jo buvimo vietą. Dėl to būtent kontrolinis rankinis atkasimas toje vietoje, kurioje buvo ketinama kasti duobę, pro kurią turėjo būti įleidžiamas grąžtas, galėjo užkirsti kelią tam, kad nebūtų pažeistas 10 kV kabelis. Nagrinėjamu atveju atsakovė (jos darbuotojas) nebuvo tokia apdairi ir rūpestinga, jog tinkamai įvertintų aplinkos, kurioje vykdė kasimo darbus, ypatybes ir pasirinktų tokias darbo priemones, kurios maksimaliai užtikrintų atliekamų darbų saugumą ir kad nebūtų pažeisti inžineriniai tinklai, nors pagal savo verslo patirtį turėjo ir galėjo tai įvertinti. Atsakovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl buvo padaryta žala ieškovei;
8.3. žalos ieškovei atsiradimą lėmė ir ieškovės darbuotojo nerūpestingas, aplaidus (ne)veikimas. Ieškovės atstovas, 2022 m. gegužės 13 d. nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), parodyti (patikslinti) esamų elektros kabelių vietą ir gylį, parodė, kur yra 10kV kabelis, t. y., kad jis eina tiesia linija po šaligatviu, kaip yra ir techniniuose dokumentuose, ir nurodė jo apytikslį gylį – 1 m. Tiksli 10kV kabelio trajektorija atsakovei nebuvo parodyta ir atsakovei kasimo darbų atlikimo metu ji nebuvo žinoma. Ieškovės darbuotojas pagal ieškovės priimtus vidaus teisės aktus turėjo pareigą pažymėti atsakovei išduotame sutikime nurodytoje schemoje esančius požeminius tinklus ir šalys jį turėjo pasirašyti bei vienas egzempliorius turėjo būti įteikiamas atsakovei, tačiau tai dėl neapdairaus, nerūpestingo ieškovės darbuotojo elgesio (asmuo, dirbantis per nuotolį, neatleidžiamas nuo pareigos turėti visus reikalingus dokumentus jo darbo funkcijoms atlikti) nebuvo padaryta. Jeigu būtų laikoma, kad atsakovė, turėdama techninius dokumentus, yra vienintelė atsakinga už elektros kabelių tinkamą pažymėjimą, būtų neaišku, koks tada turėtų būti ieškovės darbuotojų tikslas, prieš darbų atlikimą vykti į darbų atlikimo vietą. Ieškovės darbuotojas savo pareigas vykdė aplaidžiai, nesiėmė visų jam prieinamų priemonių (išmatuoti su turima įranga, pažymėti sutikime), kad būtų tiksliai nustatyta ir parodyta 10kV kabelio trasa ir tokiu savo neveikimu prisidėjo prie žalos ieškovei atsiradimo;
8.4. civilinės teisės požiūriu tiek ieškovės, tiek atsakovės (jų darbuotojų) veiksmai (neveikimas) susiję su ieškovės patirta žala. Ieškovės kaltė dėl jos patirtos žalos sudaro 30 proc., dėl likusios žalos dalies, tai yra, 70 proc., atsakinga laikytina atsakovė. Už trečiojo asmens UAB „Vytrita“ ir ieškovės komandos atliktus kabelio taisymo darbus ieškovė turėjo 2 089,80 Eur išlaidų. Šalys neginčija žalos dydžio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinys tenkinamas iš dalies (70 proc.), todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 1 462,86 Eur žalos atlyginimo;
8.5. ieškovė prašo priteisti 47 Eur žyminio mokesčio, teismui patenkinus ieškinį iš dalies (70 proc.), iš atsakovės ieškovei priteisiamas 32 Eur žyminis mokestis. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 1 977,14 Eur už advokato pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad netenkinta 30 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovei iš ieškovės priteisiama 593,14 Eur atstovavimo išlaidų. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Vytrita“ prašo priteisti 1 110 Eur už teisinę advokato pagalbą. UAB „Vytrita“ patirtos bylinėjimosi išlaidos, sumokėtos už trečiojo asmens atstovės dalyvavimą 2022 m. balandžio 26 d. teismo posėdyje, neatitinka Rekomendacijoje nurodytų išlaidų apskaičiavimo metodikos, t. y. posėdžio trukmė – 1 val. 22 min., tai reiškia, kad posėdžio laikas, remiantis Rekomendacijų 9 punktu, turėjo būti apvalinamas iki 1 val., o suapvalintas iki 2 val. Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 960 Eur (1 110 Eur – 150 Eur). UAB „Vytrita“ byloje dalyvavo ieškovės pusėje. Ieškinį tekinus iš dalies (70 proc.), trečiajam asmeniui UAB „Vytrita“ iš atsakovės priteisiamas 672 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
9. Atsakovė UAB „Maniga“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
9.1. net ir hipotetiškai sutinkant su teismo išvadomis, jog dėl atsiradusios žalos ir 2021 m. gegužės 25 d. pažeisto 10kV elektros kabelio linijos egzistuoja mišri ieškovės ir atsakovės kaltė, nesuprantama teismo nustatyta kaltės laipsnio procentinė išraiška. Sprendime nepateikiami motyvai, kodėl nustatyta būtent tokia šalių kaltės laipsnio proporcija (ieškovės – 30 proc., atsakovės – 70 proc.). Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog žalą iš esmės lėmė tai, jog ieškovė, būdama aplaidi, tinkamai neinformavo atsakovės apie 10kV kabelio buvimo vietą. Nepaisant to, teismas padarė išvadą, jog atsakovė vis tiek yra atsakinga didžiąja dalimi. Priešingai nei nurodoma sprendime, atsakovė nėra kalta dėl ieškovei atsiradusių neigiamų padarinių. Negalima reikalauti iš atsakovės to, kas neįmanoma, t. y. nuspėti ieškovės pateikiamų duomenų klaidas, netikslumus. Atsakovė prieš vykdydama kasimo darbus atliko visus būtinus veiksmus ir procedūras, kad būtų užtikrintas asmenų ir turto saugumas, t. y. atsakovė elgėsi apdairiai ir rūpestingai, o numatyti, kad ieškovės informacija yra netiksli negalėjo;
9.2. pirmosios instancijos teismas atsakovės neteisėtus veiksmus grindė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu. Kasimas rankomis yra vykdomas tik tuomet, kada jis reikalingas, t. y. kai kasama virš pažymėto kabelio (dujotiekio) ar 1 m. spinduliu. Sutikus su teismo logika, reikštų, jog kasimo darbai miesto teritorijose gali būti atliekami tik rankomis, nes to reikalauja teismo suformuotas apdairumo ir rūpestingumo standartas. Nei teoriškai, nei praktiškai taip kasimo darbai niekur (nei miesto, nei užmiesčio teritorijose) nėra vykdomi. Visais atvejais rangovai kasimo darbus vykdo su kasimo technika (stambesne ar smuklesne), kai kasimas vykdomas toliau nuo pažymėtų kabelių / dujotiekių, juolab kasimo technika yra suderinama ir su pačia ieškove. Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai patvirtina, kad atsakovė, atlikdama darbus, ėmėsi visų atsargumo priemonių. Atsakovės darbuotojai, atlikdami darbus, kur buvo reikalinga, kabelius atkasė rankomis, t. y. 0,4 kV kabelis (apie kurį buvo pateikta informacija ir žinoma) buvo atkastas rankiniu būdu, o toliau kasama ekskavatoriumi, nes daugiau, pagal ieškovės darbuotojo parodymus, jokių kabelių neturėjo būti. Taigi, atsakovė įgyvendino visas savo pareigas tinkamai;
9.3. teismas priežastinį ryšį siejo ne su ieškovės pareigų neįvykdymu, o su atsakovės pareigomis, kurių ji net neturėjo. Ieškovės žalos atsiradimo sąlyga buvo ne atsakovės veiksmai, o pačios ieškovės nerūpestingumas ir tikslios informacijos atsakovei nepateikimas. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė neturėjo pareigos atlikti rankinį atkasimą, elgėsi teisėtai. Vien tai, kad vienas asmuo galėjo, nors neprivalėjo, atlikti veiksmus, kurie gali būti naudingi kitam asmeniui ar padėtų išvengti žalos, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog būtent pirmojo asmens veiksmai sąlygojo žalą. Tuo atveju, jeigu ieškovė būtų tiksliai nurodžiusi 10kV kabelio buvimo vietą, tuomet atsakovė būtų galėjusi (ir turėjusi) atlikti kontrolinius atkasimus rankiniu būdu ir būtų buvę galima išvengti žalos. Tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtos žalos nėra priežastinio ryšio ir neigiami padariniai yra pernelyg nutolę nuo atsakovės veiksmų, t. y. neegzistuoja nei faktinis, nei teisinis priežastinis ryšys.
10. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. sprendimą, toje dalyje, kurioje ieškinys buvo tenkintas iš dalies, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. žalos bylos administravimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Maniga“ 2021 m. gegužės 25 d. rangos darbus adresu (duomenys neskelbtini) vykdė remdamasi turima projektine dokumentacija bei pasirašyta rangos sutartimi. UAB „Maniga“, vykdydama žemės kasimo darbus įvykio vietoje, laikėsi visų reikalavimų, tame tarpe ir saugumo. AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovas 2021 m. gegužės 13 d., t. y. ne vėliau kaip dvi darbo dienos iki darbų pradžios, buvo iškviestas į darbų vietą ir nužymėjo kabelio buvimo vietą. Draudėjo kasimo darbų atlikimo vieta buvo apie 2 m. atstumu nuo ieškovės atstovo nužymėtos kabelio buvimo vietos. Nužymėta kabelio buvimo vieta buvo po šaligatviu. Ieškovės išduotame 2021 m. balandžio 23 d. sutikime leisti vykdyti žemės kasimo darbus dujotiekio bei elektros kabelių tinklų apsaugos zonose pažymėta kabelio buvimo vieta yra po šaligatviu, iš esmės ten, kur nurodė į vietą atvykęs ieškovės atstovas. Kadangi kabelio buvimo vieta turimoje projektinėje dokumentacijoje, leidime bei pagal ieškovės atstovo atliktą nužymėjimą sutapo (atitiko), draudėjas neturėjo pagrindo abejoti ir svarstyti, kad įvykio metu sugadintas 10kv elektros kabelis yra kažkur kitur, o ne ten, kur draudėjui buvo nurodyta kabelio savininko dokumentuose ir kabelio savininko atstovo darbų vykdymo vietoje. Ieškovės pateiktas brėžinys bei ieškovės atstovo atliktas nužymėjimas buvo netikslūs. Draudėjas sąžiningai laikėsi reikalavimų bei tinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, neatliko neteisėtų veiksmų (neveikimo);
10.2. teismo motyvai dėl atsakovės civilinės atsakomybės kilimo yra nepagrįsti ir prieštaringi. Atsakovės elgesys atitiko atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartą. Atsakovė darbams atlikti turėjo leidimą. Pagal leidimo sąlygas kasimo darbus galėjo atlikti ekskavatoriumi. Prieš pradedant darbus buvo pranešta ieškovės atstovams, buvo sulaukta ieškovės atstovo atvykimo ir duomenų patikslinimo. Pagal atsakovei pateiktą informaciją darbų atlikimo vietoje neturėjo būti jokio kabelio. Teismo argumentai, kad atsakovė turėjo atlikti kontrolinį rankinį atkasimą, įvertinant aplinkybę, kad atsakovės atliekamų kasimo darbų metu egzistavo tikimybė pažeisti kurį nors elektros kabelį, net ir apytiksliai žinant jo buvimo vietą, yra nepagrįsti. Šiuo atveju techniniuose dokumentuose esančiai informacijai patikslinti ir buvo kviečiamas ieškovės atstovas. Ginčo atveju susiklosto teisiškai nepagrįsta situacija, kada konstatuojama, kad dėl kilusios žalos didžiąja dalimi, t. y. net 70 proc., yra atsakingas asmuo, išpildęs visus jam teisės aktais keliamus reikalavimus, atsižvelgęs į techniniuose dokumentuose esančią bei ieškovės pateiktą informaciją, tuo tarpu ieškovės, kuri dar yra ir didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, padariusios akivaizdžius pažeidimus, atsakomybė yra minimali. Sprendimo dalis dėl atsakomybės tarp šalių paskirstymo procentais yra visiškai nemotyvuota bei pažeidžia Civilinio proceso kodekso 270 straipsnio 4 dalies 4 punktą;
10.3. ieškovė turėjo užtikrinti, kad darbų vykdymo vietoje nebūtų elektros kabelių, būtent ieškovei turėjo būti žinomos tikslios kabelių koordinatės. Ieškovė vykdo licencijuojamą veiklą, kurios pagrindinės funkcijos yra garantinis elektros ir dujų tiekimas, elektros ir dujų įvedimas, elektros ir dujų skirstymo tinklų eksploatavimas, priežiūra, valdymas ir plėtra, jų saugumo ir patikimumo užtikrinimas. Ieškovės veikla yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, todėl ieškovė neabejotinai turėjo žinoti ir atsakovei nurodyti tikslias kabelių koordinates. Draudėjas neturi galimybės numatyti, kad kabelio linijos savininko teikiami duomenys apie kabelio buvimo vietą yra klaidingi. Tai, kad ieškovės atstovas, atvykęs į įvykio vietą, net neturėjo reikalingų dokumentų, patvirtina ieškovės didelį neatsargumą, todėl ieškovei tenka visa atsakomybė dėl ginčo įvykio.
11. Trečiasis asmuo UAB „Vytrita“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo ir priteisti UAB „Vytrita“ 1 110 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. UAB „Vytrita“ į civilinę bylą buvo įtraukta be jos pačios prašymo ar kitokios jos iniciatyvos ir neaišku, kieno pusėje. UAB „Vytrita“ nepalaikė nė vienos iš bylos šalių, o savo atsiliepime aiškiai išreiškė poziciją, kad jai ginčo aplinkybės nėra žinomos bei prašė ieškinio tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nesant teismo nutarties, trečiasis asmuo neturi teisės vienašališkai pats save pašalinti iš bylos. UAB „Vytrita“ neignoravo bylos, naudojosi ir realizavo savo procesines teises (tikėjosi sprendimo, kuris turės įtakos jos teisėms ir pareigoms). Šiuo metu iš sprendimo yra aišku, kad jis jokių teisių ar pareigų trečiajam asmeniui nesukėlė ir nesukels, UAB „Vytrita“ trečiuoju asmeniu į bylą buvo įtraukta nepagrįstai. Trečiasis asmuo negali patirti nuostolių dėl to, kad jis buvo nepagrįstai įtrauktas į bylą. Teismo motyvai priteisti tik 70 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįsti, nesąžiningi ir iš esmės reiškiantys UAB „Vytrita“ nubaudimą už naudojimąsi procesinėmis teisėmis;
11.2. teismas sprendimą sumažinti UAB „Vytrita“ patirtas išlaidas 150 Eur suma už atstovavimą teismo posėdyje nepagrįstai argumentavo aplinkybe, kad atstovė šių paslaugų nesuteikė. UAB „Vytrita“ teismui pateikė patirtų išlaidų detalizaciją, aiškiai ir konkrečiai nurodydama, už kokią paslaugą ir kiek sumokėjo advokatei. Byloje esantys dokumentai pagrindžia, kad: teismo posėdis 2022 m. kovo 21 d. vyko 34 min. 50 s., remiantis Rekomendacijų 9 punktu, šis posėdžio laikas apvalinamas iki 1 val.; 2022 m. balandžio 21 d. teismo posėdis vyko 2 val. 52 min., remiantis Rekomendacijų 9 punktu, šis posėdžio laikas apvalinamas iki 3 val.; 2022 m. balandžio 26 d. teismo posėdis vyko 1 val. 22 min., remiantis Rekomendacijų 9 punktu, šis posėdžio laikas apvalinamas iki 1 val. Taigi, trečiojo asmens atstovei turi būti atlyginta už 5 valandas jos atstovavimo teismo posėdyje. Iš UAB „Vytrita“ į bylą pateiktų prašymų bei sąskaitų matyti, kad UAB „Vytrita“ prašo atlyginti už 5 valandų advokatės atstovavimo paslaugas teismo posėdyje. Prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą teismo posėdyje buvo pateikti teismui suformuluojant juos taip: 2022 m. kovo 21 d. prašyme nurodyta: „Atstovavimas teismo posėdyje – 150 Eur (150 Eur x 1 val.)“; 2022 m. balandžio 21 d. prašyme nurodyta: „Atstovavimas teismo posėdyje – 300 Eur (150 Eur x 2 val.)“; 2022 m. balandžio 26 d. prašyme nurodyta: „Atstovavimas teismo posėdyje – 300 Eur (150 Eur x 2 val.)“. Aplinkybė, jog prašymas atlyginti išlaidas už atstovavimą teisme pateiktas teismui 2022 m. balandžio 26 d., jokiu būdu nereiškia, kad prašoma atlyginti už atstovavimą būtent 2022 m. balandžio 26 d. teismo posėdyje. UAB „Vytrita“ prieš pirmąjį posėdį 2022 m. kovo 21 d. sumokėjo už vienos valandos atstovavimą teisme, prieš antrą posėdį 2022 m. balandžio 21 d. sumokėjo už dviejų valandų atstovavimą teisme, o prieš trečiąjį posėdį 2022 m. balandžio 26 d. sumokėjo už dviejų valandų atstovavimą teisme. Pirmas posėdis vyko valandą, antras – tris valandas, trečias – valandą. Kadangi antras posėdis vyko tris valandas, o prieš jį apmokėta buvo už dviejų valandų atstovavimą, todėl objektyvu, kad advokatei už vieną valandą apmokėta nebuvo. Advokatė, išrašydama UAB „Vytrita“ sąskaitą už atstovavimą būsimame 2022 m. balandžio 26 d., įvertino, kad UAB „Vytrita“ neapmokėjo už vienos valandos atstovavimą 2022 m. balandžio 21 d. posėdyje; kadangi advokatė planavo, kad planuojamas paskutinis posėdis vyks valandą, t. y. viso šioje byloje bus suteikta 5 valandų atstovavimo teisme paslauga, advokatė prieš 2022 m. balandžio 26 d. posėdį išrašė sąskaitą už dar 2 atstovavimo teisme valandas. Iki baigiamųjų kalbų teismui buvo pateikti įrodymai, kad šioje byloje UAB „Vytrita“ sumokėjo už 5 valandų atstovavimą. Byloje esantys posėdžių garso įrašai įrodo, kad posėdžiai (jų laiką skaičiuojant pagal Rekomendacijas) vyko 5 valandas. Taigi, UAB „Vytrita“ prašymas atlyginti už advokatės suteiktas paslaugas – 5 valandų atstovavimą teismo posėdyje yra pagrįstas.
12. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo UAB „Maniga“, ADB „Gjensedige“ ir UAB „Vytrita“ apeliacinius skundus atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. ieškovės darbuotojas buvo nuvykęs į darbų vietą ir pagal atsakovės darbuotojo prašymą ir nurodymą parodė visų UAB „Maniga“ tą dieną planuotų darbų teritorijoje (pagal vietoje darbus vykdžiusio darbuotojo konkrečius prašymus) kabelių vietą ir gylį. Atsakovės darbuotojas nedviprasmiškai įvardino, kad pažeidimo vietoje kabelių linijų parodyti nereikia, nes toje vietoje bus vykdomas kryptinis gręžimas, jam svarbus tik kabelių linijos gylis ir kabelių linijos vieta ties įvažiavimu į stovėjimo aikštelę. Ieškovės darbuotojas tiek savo paaiškinime, tiek liudydamas teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „Maniga“ darbuotojo prašymu buvo rodoma trasa po įvažiavimu į stovėjimo aikštelę ir papildomai kabelinių linijų išdėstymas parodytas geoportal formate. Taip pat buvo išduotas ESO sutikimas Nr. 21LD-KL-382. Tai, kad kabelių išdėstymas buvo rodomas geopartale, patvirtino ir atsakovės darbuotojas. Liudytojas R. S. nurodė, jog ESO darbuotojas buvo atvykęs, jis ESO darbuotojui parodė kur dirbs, kad prie spintos bus kasama duobė, ESO darbuotojas pasakė, jog ten yra kabelis, bet liudytojas atsakė, jog šis kabelis neaktualus, nes ten nekas. Atsakovės darbuotojas patvirtino, kad ESO darbuotojas parodė viską, kas atsakovės darbuotojams buvo aktualu atliekant darbus. Šiuo atveju būtent atsakovės darbuotojai privalėjo tiksliai nurodyti tikslią bei teisingą informaciją, kur bus atliekami žemės kasimo darbai;
12.2. atsakovė neginčija pirmos instancijos teismo pritaikyto mišrios kaltės instituto, tačiau nesutinka su paskirstyta proporcija. Byloje nėra ginčo, jog būtent atsakovės darbuotojas pažeidė 10kV kabelį ir kad atsakovės darbuotojas nenurodė ieškovės darbuotojui, kur bus vykdomi žemės kasimo darbai ir šie veiksmai nulėmė žalos atsiradimą. Net ir tokiu atveju, kai yra veikiama su ESO sutikimu, žemės kasimo darbai privalo būti atliekami laikantis griežtų išduotame Sutikime nurodytų įpareigojimų: inter alia pareigos žemės darbų vykdymo vietoje pažymėti esamų požeminių inžinerinių statinių, komunikacijų vietas, jų apsaugos zonų ribas ir imtis priemonių apsaugoti statinius, dirvožemį, želdinius nuo galimos žalos (Sutikimo 3 punktas); virš dujotekio bei elektros kabelių žemę kasti tik rankiniu būdu (Sutikimo 4 punktas); užtikrinti ESO tinklų bei įrenginių apsaugą nuo mechaninių pažeidimų Sutikimo 10 punktas); ESO tinklų ir vykdomų žemės kasimo vietų susikirtimuose atlikti esamų tinklų rankinį kontrolinį atkasimą vietos ir gylio patikslinimui (Sutikimo 8 punktas); vykdant darbus vadovautis aktualios redakcijos Elektros tinklų apsaugos taisyklių, Elektros įrenginių įrengimo taisyklių, Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, Žemės darbų reglamento, Gamtinių dujų skirstomųjų dujotiekių apsaugos taisyklių, Skirstomųjų plieninių / polietileninių dujotekio įrengimo taisyklių ir kitų galiojančių teisės aktų reikalavimais (Sutikimo 11 punktas). UAB „Maniga“ bylos nagrinėjimo metu neneigė ir patvirtino, jog kasimo darbai buvo atliekami ekskavatoriumi, kaip ir nepaneigė bylos nagrinėjimo metu nustatyto fakto apie sutikime nurodytą įpareigojimą atlikti esamų tinklų rankinį kontrolinį atkasimą vietos ir gylio patikslinimui. Vadovaujantis Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių 1172 punktu neleidžiama kasti žemės kasimo mašinomis arčiau kaip per metrą nuo kabelių, taip pat naudoti pneumatinių plaktukų, dalbų, kaplių gruntui virš kabelių smulkinti giliau kaip 0,3 m. Naudoti smūginius ir vibracinius įgilinimo mechanizmus leidžiama ne arčiau kaip 5 m. nuo kabelių. Atsakovės darbuotojai, vykdydami žemės kasimo darbus 10 kV kabelinių linijų apsaugos zonoje, nesilaikė elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų. Atsakovės darbuotojams nuosekliai laikantis ir vadovaujantis sutikime esančiomis instrukcijomis ir nurodymais, nebūtų atsiradusios ir konkrečios pasekmės, nulėmusios ieškovei kilusią žalą;
12.3. akivaizdu, kad jeigu ne neteisėti atsakovės veiksmai, kabelis nebūtų buvęs pažeistas, o ieškovė nebūtų patyrusi žalos, kas rodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Tai, kad ieškovės darbuotojas A. R. 2021 m. gegužės 13 d. nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), parodyti (patikslinti) esamų elektros kabelių vietą ir gylį, fiziškai neturėjo su savimi sutikimo ir nepažymėjo ant jo faktiškai vietoje darbus atlikusiems atsakovės darbuotojams parodytos elektros kabelių trasos, ir atsakovės atstovo nepaprašė pasirašyti, buvo įvertinta ir kaip ieškovės darbuotojo nerūpestingumas, aplaidumas, pagrįstai žalos dydį sumažinant 30 procentų. Šiuo atveju ieškovės nerūpestingas elgesys buvo procedūrinis formalumas, kuris nebuvo tiesioginė ir pagrindinė priežastis, sąlygojusi žalos ieškovei atsiradimą;
12.4. ieškovė, teikdama ieškinį, UAB „Vytrita“ nebuvo įtraukusi į bylą trečiuoju asmeniu ir to pirmos instancijos teismo neprašė. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, rezoliucija nurodė: „Priimti. Įtraukti į bylą UAB „Vytrita“ trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Siųsti atsakovei ir trečiajam asmeniui bei nustatyti 14 d. terminą atsiliepimams priimti“. UAB „Vytrita“ yra ieškovės rangovas, kuris atliko pažeisto kabelio remonto darbus.
13. Atsakovė UAB „Maniga“ atsiliepime nurodė, jog su ADB „Gjensidige“ apeliaciniu skundu sutinka ir jį palaiko, tačiau prašo atmesti UAB „Vytrita“ apeliacinį skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:
13.1. byloje dalyvaujančių asmenų pateikti procesiniai dokumentai, jose išdėstyta pozicija bei rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, jog UAB „Vytrita“ procese dalyvavo ieškovės pusėje. UAB „Vytrita“ į bylą teikti įrodymai iš esmės buvo skirti ieškovės argumentams pagrįsti (padėti laimėti ieškovei). Aplinkybė, jog UAB „Vytrita“ procesiniuose dokumentuose išreiškė „neutralią“ poziciją dėl ginčo dalyko, savaime nesuponuoja priešingos išvados;
13.2. UAB „Vytrita“ neišreiškė prašymo dėl jos pašalinimo iš civilinės bylos, siekdama sumažinti savo bylinėjimosi išlaidas. UAB „Vytrita“ naudojosi jai suteiktomis teisėmis, veikė ieškovės pusėje, taigi ji pati turėjo ir galėjo rūpestingai numatyti bylinėjimosi išlaidų dydį bei galimybes dėl bylinėjimosi išlaidų patenkinimo. Atsakovės nesąžiningas ar netinkamas elgesys UAB „Vytrita“ atžvilgiu byloje nenustatytas, todėl UAB „Vytrita“ bylinėjimosi išlaidos pagrįstai buvo sumažintos;
13.3. ieškovės ieškinys turėjo būti atmestas visa apimti, atsižvelgiant į tai, UAB „Vytrita“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas visa apimti taip pat turėjo būti atmestas.
14. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ atsiliepime nurodė, jog palaiko UAB „Maniga“ apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, o dėl UAB „Vytrita“ apeliacinio skundo reikalavimų prašo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:
14.1. atsakovė jokių neteisėtų veiksmų neatliko, jos elgesys atitiko atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartą. Atsakovė darbams atlikti turėjo leidimą. Pagal leidimo sąlygas, kasimo darbus galėjo atlikti ekskavatoriumi. Prieš pradedant darbus buvo pranešta ieškovės atstovams, buvo sulaukta ieškovės atstovo atvykimo ir duomenų patikslinimo. Pagal atsakovei pateiktą informaciją darbų atlikimo vietoje neturėjo būti jokio kabelio;
14.2. teismo argumentai, kad atsakovė turėjo atlikti kontrolinį rankinį atkasimą, įvertinant aplinkybę, kad atsakovės atliekamų kasimo darbų metu egzistavo tikimybė pažeisti kurį nors elektros kabelį, net ir apytiksliai žinant jo buvimo vietą, yra nepagrįsti. Šiuo atveju techniniuose dokumentuose esančiai informacijai patikslinti ir buvo kviečiamas ieškovės atstovas, todėl atsakovė, įvertinusi techninius dokumentus bei sulaukusi ieškovės atstovo patikslinimų, turėjo teisę atlikti darbus. Pati ieškovė yra atsakinga dėl kilusios žalos.
15. Trečiasis asmuo UAB „Vytrita“ dėl byloje pateiktų apeliacinių skundų prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog nei skundžiamame sprendime, nei byloje nėra visiškai jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad teismo sprendimas šioje byloje sukels UAB „Vytrita“ bent kokias teises ar pareigas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
18. Byloje nustatyta, kad 2020 m. spalio 2 d. atsakovė UAB „Maniga“ su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija sudarė rangos sutartį dėl Klaipėdos miesto šviesoforais reguliuojamų pėsčiųjų perėjos įrengimo (taip pat ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) sankryžoje). 2021 m. balandžio 23 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsakovei išdavė leidimą kasinėjimo darbams atlikti Nr. MT2-280/21. 2021 m. balandžio 23 d. ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ sutikimu Nr. 21LD-KL-382 leido atsakovei vykdyti žemės kasimo darbus dujotiekio bei elektros kabelių tinklų apsaugos zonose. 2021 m. gegužės 13 d. ieškovės atstovas pagal žemės kasimo leidimą Nr. 21LD-KL-382 nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), pažymėti elektros kabelių vietą ir gylį. 2021 m. gegužės 25 d. atsakovės darbuotojas, vykdydamas žemės kasimo darbus adresu (duomenys neskelbtini), pažeidė 10kV elektros kabelių liniją (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 25 d. atsakovės darbuotojai surašė pranešimą apie galimai padarytą administracinį nusižengimą: „vykdant kasimo darbus buvo pažeistas nepažymėtas 10 kV kabelis, kurio nepažymėjo ESO darbuotojas, kabelis buvo pažymėtas kitoje vietoje, nuo kasimo vietos apie 1,5 metro“. Remiantis 2021 m. birželio 17 d. atliktų darbų aktu EU-OTRTP-2105128, 2021 m. gegužės 25 d. atliktų darbų aktu nustatyta, kad padarinių šalinimo darbus atliko ieškovės operatyvinio valdymo I komanda (KLR) ir UAB „Vytrita“. Atliktų darbų kaina – 2 089,80 Eur.
19. Ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 2 089,80 Eur dydžio žalą už pažeistą 10 kV kabelių liniją (duomenys neskelbtini), nurodydama, jog atsakovė nesilaikė teisės aktuose ir atsakovei išduotame leidime žemės kasimo darbams atlikti keliamų reikalavimų. Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutiko, nurodydama, jog, vykdant darbus, atsakovės darbuotojai laikėsi visų nustatytų reikalavimų, tuo tarpu ieškovės darbuotojas pateikė netikslią informaciją apie pažeisto kabelio buvimo vietą, būtent todėl kabelis ir buvo pažeistas.
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 1 462,86 Eur žalos atlyginimo bei 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kitą ieškinio dalį atmetė, atsižvelgdamas į patenkintų / atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, byloje dalyvaujantiems asmenims paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog konkrečiu atveju tiek ieškovės, tiek atsakovės (jų darbuotojų) veiksmai (neveikimas) yra susiję su ieškovės patirta žala: ieškovės kaltė dėl jos patirtos žalos sudaro 30 proc., dėl likusios žalos dalies, tai yra 70 proc., atsakinga laikytina atsakovė.
Dėl atsakovės UAB „Maniga“ ir trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ apeliacinių skundų
21. Atsakovė UAB „Maniga“ ir trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ (toliau ir – Draudimo bendrovė) prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti visa apimtimi.
22. Tiek atsakovė, tiek Draudimo bendrovė apeliaciniuose skunduose nurodo, jog dėl kabelio pažeidimo išimtinai kalta yra tik ieškovė, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą dėl žalos atlyginimo, nepagrįstai konstatavo ir atsakovės kaltę. Kaip matyti iš atsakovės ir Draudimo bendrovės apeliacinių skundų turinio, iš esmės visi apeliančių argumentai yra susiję su tuo, jog žalos atsiradimo sąlyga buvo ne atsakovės veiksmai, o pačios ieškovės nerūpestingumas ir tikslios informacijos atsakovei nepateikimas, nes tuo atveju, jeigu ieškovė (jos darbuotojas) būtų tiksliai nurodžiusi 10kV kabelio buvimo vietą, būtų buvę išvengta žalos.
23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).
24. Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas).
25. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, taip pat ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovė nurodo, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė teisės aktų ir ieškovės 2021 m. balandžio 23 d. atsakovei išduoto sutikimo Nr. 21LD-KL-382 vykdyti žemės kasimo darbus dujotiekio bei elektros kabelių tinklų apsaugos zonose (toliau – ir Sutikimas) pažeidimais.
26. Sutikime numatyta, kad virš dujotiekio bei elektros kabelių žemę kasti tik rankiniu būdu (4 punktas); tiesiant inžinerines komunikacijas skirstomųjų elektros tinklų bei dujotiekių apsaugos zonose išlaikyti norminiuose dokumentuose nurodytus atstumus (7 punktas); AB „Energijos skirstymo operatorius“ tinklų ir vykdomų žemės kasimo vietų susikirtimuose atlikti esamų tinklų rankinį kontrolinį atkasimą vietos patikslinimui ir gylio nustatymui (8 punktas); užtikrinti AB „Energijos skirstymo operatorius“ tinklų bei įrenginių apsaugą nuo mechaninių pažeidimų (10 punktas); vykdant darbus vadovautis aktualios redakcijos Elektros tinklų apsaugos taisyklių, Elektros įrenginių įrengimo taisyklių, Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, Žemės darbų reglamento, Gamtinių dujų skirstomųjų dujotiekių apsaugos taisyklių, Skirstomųjų plieninių / polietileninių dujotiekių įrengimo taisyklių ir kitų galiojančių teisės aktų reikalavimais (11 punktas).
27. Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 (įvykio metu galiojusi suvestinė redakcija, tai yra nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 19 d.) (toliau – ir Taisyklės) 12 punktas numato, jog tinklų operatoriaus darbuotojai ir kiti asmenys turi vykdyti darbus elektros tinklų apsaugos zonose laikydamiesi Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100 „Dėl Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių patvirtinimo“ ir Taisyklių reikalavimų. Taisyklių 21 punkte numatyta, jog asmenys, vykdantys žemės kasimo darbus, radę techniniuose dokumentuose nenurodytus požeminius elektros kabelius, turi nedelsdami nutraukti kasimo darbus, imtis šių kabelių išsaugojimo priemonių ir pranešti apie tai tinklų operatoriui ir savivaldybės administracijai, jeigu iš pastarosios buvo gautas leidimas žemės kasimo darbams.
28. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100 „Dėl Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių patvirtinimo“ (įvykio metu galiojusi suvestinė redakcija, tai yra nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. liepos 19 d.) patvirtintose Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių 144 punkte numatyta, jog kasant kabelių trasose, negalima naudoti kylinių kūjų ir kitų smūginių mašinų arčiau kaip 5 m. iki kabelių.
29. Byloje nustatyta, kad 2021 m. gegužės 13 d. ieškovės darbuotojas buvo nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), parodyti (patikslinti) esamų elektros kabelių vietą ir gylį, kaip tai numatyta Sutikimo 2 punkte. Atsakovės darbuotojas atvykusiam ieškovės darbuotojui nurodė, kokie darbai bus atlikti, kur jų pradžia (taškas A) ir pabaiga (taškas B, ties elektros spinta, vejoje). Atsakovės darbuotojas nurodytoje vietoje kasė duobę, pro kurią turėjo būti įleidžiamas grąžtas, kuris turėjo būti ištraukiamas kitame atsakovės darbų taške. Ieškovės darbuotojas nurodė, kad 10 kV kabelis eina šaligatvio pakraščiu, t. y. už elektros spintos, tiesiai iki pastotės. Atsižvelgdamas į tai, kur buvo nurodytos elektros kabelių buvimo vietos, atsakovės darbuotojas atliko kasimo darbus: 0,4 kV kabelis buvo atkastas rankiniu būdu, o toliau kasama ekskavatoriumi. Kliudžius elektros kabelį, paaiškėjo, kad 10kV kabelis ėjo ne tiesiai (kaip nurodyta techniniuose dokumentuose) ir ne po šaligatviu (kaip nurodė ieškovės darbuotojas), o darė lankstą į veją aplink elektros spintą.
30. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog atsakovė, atlikdama kasimo darbus, privalėjo atlikti kontrolinį atkasimą rankiniu būdu ir įsitikinti Kabelių linijų buvimo realiu gyliu, kas imperatyviai nurodyta Sutikimo 8 punkte. Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad 10 kV kabelis ties elektros spinta daro lankstą į veją ir vėliau vėl grįžta po šaligatviu. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kasimo darbai atlikti dujotiekio bei elektros kabelių apsaugos zonoje, kurioje yra nutiestas dujotiekis, elektros kabeliai, stovi pastatyta elektros spinta. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad atsakovės darbuotojai ekskavatoriumi kasė arti visų buvusių kabelių, dujotiekio, elektros spintos, todėl atsakovės atliekamų kasimo darbų metu egzistavo tikimybė pažeisti kurį nors elektros kabelį. Dėl to, būtent kontrolinis rankinis atkasimas toje vietoje, kurioje buvo ketinama kasti duobę, pro kurią turėjo būti įleidžiamas grąžtas, galėjo užkirsti kelią tam, kad nebūtų pažeistas 10 kV kabelis.
31. Nustatant veikos teisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis Nr. 3K-3-412/2008). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovė pažeidė tiek anksčiau nurodytų teisės aktų, tiek Sutikimo reikalavimus, atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą), o jos kaltė pasireiškia neatsargumu, nes atsakovė nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.
32. Priežastinio ryšio samprata pateikiama CK 6.247 straipsnyje: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013). Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus: 1) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo; 2) nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007; 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/213; kt.).
33. Nagrinėjamu atveju atsakovės darbuotojas, 2021 m. gegužės 25 d. vykdydamas žemės kasimo darbus adresu (duomenys neskelbtini), pažeidė 10kV elektros kabelių liniją (duomenys neskelbtini). Atsakovės nurodomi argumentai tokie, kaip: atsakovė veikė klaidinančios informacijos, kurią suteikė ieškovės atstovas, pagrindu, o taip pat, jog atsakovė nežinojo elektros kabelio paklojimo vietos, nelaikytini pagrindu atleisti atsakovę nuo atsakomybės. Nors nagrinėjamoje byloje ir nėra surinka įrodymų, kad atsakovė žinojo tikslią elektros kabelio paklojimo vietą, tačiau atlikdama kasimo darbus išduoto Sutikimo pagrindu, neatlikdama kontrolinio atkasimo rankiniu būdu ir neįsitikinusi, kurioje vietoje yra elektros kabelis, atsakovė elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai (prisiimdama sau riziką dėl galimo elektros kabelio pažeidimo), todėl jai kyla pareiga atlyginti savo veiksmais padarytą žalą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys, nes žalingi padariniai nebūtų atsiradę, jeigu atsakovė būtų veikusi laikydamasis teisės aktų ir Sutikimo reikalavimų (pasitikrinusi kabelių linijų realią buvimo vietą atlikusi kontrolinį atkasimą rankiniu būdu), be to padariniai nėra teisine prasme pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo).
34. Nustatęs atsakovės pareigą atlyginti ieškovei padarytą žalą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į ieškovės (jos darbuotojo) neatsargumą ir neapdairumą (teismas nustatė 30 procentų ieškovės kaltę dėl įvykusio įvykio), todėl sumažino ieškovei priteistinos žalos atlyginimą 30 procentų, t. y. nuo ieškovės prašytos priteisti 2 089,80 Eur sumos iki 1 462,86 Eur sumos.
35. Atsakovė ir jos Draudimo bendrovė nesutinka su teismo nustatyta atsakovės 70 procentų atsakovės kalte dėl įvykio kilimo ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl šalių kaltės laipsnio (procentine išraiška) nepagrįsta ir nemotyvuota. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su atsakovės ir jos Draudimo bendrovės apeliacinių skundų argumentais, jog konkrečiu atveju teismas netinkamai paskirstė šalių kaltę.
36. Vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo atsirasti žalai arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Šioje normoje yra reglamentuojami nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisiniai padariniai deliktinės civilinės atsakomybės atveju, ir ji įtvirtina teismo teisę spręsti dėl prašomos priteisti žalos sumažinimo.
37. Bendrosios mišrios kaltės civilinėje atsakomybėje normos (CK 6.253 straipsnis 5 dalis, CK 6.248 straipsnio 4 dalis) nustato, kad pakanka paprasto kreditoriaus neatsargumo, kad jo patirti nuostoliai galėtų būti sumažinti proporcingai jo kaltei. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žalą padaręs asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei nukentėjęs asmuo atliko veiksmus, dėl kurių jis pats kaltas ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai; CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, t. y. įtvirtinta galimybė mažinti nuostolių atlyginimą esant visoms kreditoriaus kaltės formoms.
38. Mišrios kaltės instituto tikslas taikant civilinę atsakomybę yra tas, kad asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, turi prisiimti nerūpestingo elgesio savo paties teisių atžvilgiu pasekmes. Nukentėjusiojo (kreditoriaus) kaltė gali pasireikšti tiek tyčiniais, tiek nerūpestingais veiksmais, o nuo kreditoriaus kaltės laipsnio priklauso nuostolių sumažinimo dydis konkrečioje byloje.
39. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės kaltės kaip pagrindo sumažinti priteistinos žalos dydį, nustatė, kad atsakovės turimuose techniniuose dokumentuose nurodyta 10kV elektros kabelio trasa nesutapo su realiai nutiesta elektros kabelio trasa ir, kad ši aplinkybė, atvykus ieškovės darbuotojui, nebuvo patikslinta, todėl atsakovės darbuotojas atliko žemės kasimo darbus, neturėdamas visos reikiamos informacijos. Dėl nurodytų priežasčių, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog žala atsirado ne tik dėl atsakovės, bet ir dėl ieškovės kaltų veiksmų (neveikimo), todėl nustatė pagrindą mažinti ieškovės patirtų nuostolių atlyginimą 30 proc. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas mažinti ieškovės patirtų nuostolių atlyginimą ne 30 proc., o per pusę.
40. Atsakovei išduoto 2021 m. balandžio 23 d. Sutikimo leisti vykdyti žemės kasimo darbus dujotiekio bei elektros kabelių tinklų apsaugos zonose 2 punkte nustatytas reikalavimas leidimą gavusiam subjektui ne vėliau kaip dvi darbo dienas iki darbų pradžios telefonu 1852 iškviesti ieškovės atstovą, pranešus tikslų žemės darbų pradžios laiką ir vietą, išduoto Sutikimo žemės kasimo darbams numerį.
41. Byloje nustatyta, jog 2021 m. gegužės 13 d. ieškovės darbuotojas buvo nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), parodyti (patikslinti) esamų elektros kabelių vietą ir gylį.
42. Ieškovės Tinklų eksploatavimo tarnybos direktoriaus patvirtinto vidaus teisės akto „Elektros kabelių linijų ir dujotiekio tinklų paklojimo vietos parodymas“ 4 punkte „Proceso aprašymas“ Nr. 6 nurodyta, kad ETEK (elektros tinklo eksploatavimo komandos) regiono inžinierius vyksta klientui parodyti bendrovės tinklų paklojimo vietą. Tinklų parodymo metu privaloma klientą informuoti apie preliminarų esančių tinklų gylį, kuris išmatuojamas prietaisu. Inžinierius tinklų rodymo metu prevenciškai primena dirbančiajam, jog laikytųsi sutikime nurodytų sąlygų. Neavarinio iškvietimo metu, parodžius bendrovės tinklų vietą, reikalinga pažymėti sutikime parodytą vietą. Po to pasirašyti sutikime dėl tinklų parodymo fakto ir duoti pasirašyti klientui. Po neavarinio ir avarinio iškvietimo, klientui parodžius bendrovės tinklų paklojimo vietą, ETEK regiono inžinierius užpildo DLX parodymo faktą. Byloje pateikto Sutikimo dalis, kurioje pavaizduotos kabelių trasos (nurodyti jų numeriai) ir turėjo būti pažymėti ieškovės darbuotojo parodyti elektros kabeliai, neužpildyta ir šalių atstovų nepasirašyta.
43. Ieškovės darbuotojas pagal ieškovės priimtus vidaus teisės aktus turėjo pareigą pažymėti atsakovei išduotame Sutikime nurodytoje schemoje esančius požeminius tinklus ir šalys jį turėjo pasirašyti bei vienas egzempliorius turėjo būti įteikiamas atsakovei, tačiau tai dėl neapdairaus, nerūpestingo ieškovės darbuotojo elgesio nebuvo padaryta, ieškovės darbuotojas savo pareigas vykdė aplaidžiai, nesiėmė visų jam prieinamų priemonių (išmatuoti su turima įranga, pažymėti Sutikime), kad būtų tiksliai nustatyta ir parodyta 10kV kabelio trasa ir tokiu savo neveikimu prisidėjo prie žalos ieškovei atsiradimo. Dėl nustatytų aplinkybių konstatuojama abipusė (mišri) tiek žalą padariusiojo, tiek ją patyrusio asmens kaltė.
44. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovė dėl savo nerūpestingumo ir neatsargumo pažeidė teisės aktuose ir Sutikime nustatytas pareigas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), šis pažeidimas sąlygojo žalos atsiradimo faktą (kabelio sugadinimą) (6.249 straipsnio 1 dalis), dėl ko yra pagrindas konstatuoti, kad tarp neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) ir žalos yra priežastinis ryšys. Byloje nesant ginčo dėl padarytos žalos dydžio ir pagrįstumo, kurią sudaro tiesioginiai ieškovės nuostoliai, apeliacinis teismas sprendžia, kad yra nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246 – 6.249 straipsniuose, tačiau konkrečiu atveju bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė taip pat yra kalta dėl įvykio (kabelio pažeidimo). Nustatęs faktines aplinkybes, patvirtinančias pagal ieškovės ieškinio reikalavimą, atlyginti turtinę žalą tiek atsakovės kaltę, tiek ir ieškovės neatsargumą, pasireiškusį neveikimu (tiksliai nenustatyta ir neparodyta 10kV kabelio trasa), dėl kurio žala atsirado, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą teisiškai kvalifikuoti ieškovės kaltę, pasireiškusią atsakovės (jos darbuotojo) neatsargumu, lemiančią turtinės žalos atlyginimo sumažinimą 50 procentų.
45. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog atsakovei taikytina atsakomybė dėl vykdant kasimo darbus pažeisto kabelio, todėl atsakovė turi pareigą atlyginti tiesioginius įvykio padarinių šalinimo nuostolius, tačiau nurodydamas, jog konkrečiu atveju tiek ieškovės, tiek atsakovės (jų darbuotojų) veiksmai (neveikimas) yra susiję su ieškovės patirta žala, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalių kaltę, tai yra nepagrįstai nusprendė, jog atsakovės kaltė dėl ieškovės patirtos žalos sudaro 70 proc., nes byloje nustatytos aplinkybės dėl ginčo šalių mišrios kaltės, sudaro pagrindą mažinti ieškovės patirtus nuostolius per pusę.
46. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės UAB „Maniga“ ir trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria ieškinys tenkintas iš dalies (70 proc.), keičiamas, nurodant, jog ieškinys tenkinamas iš dalies (50 proc.) ir ieškovei iš atsakovės priteisiama 1 044,90 Eur suma, kuri apskaičiuota taip: 2 089,80 Eur x 50 proc. = 1 044,90 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl trečiojo asmens UAB „Vytrita“ apeliacinio skundo
47. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje taip pat kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas bei, atsižvelgdamas į patenkintų / atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, trečiojo asmens prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkino tik iš dalies.
48. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Vytrita“ civilinėje byloje patyrė 1 110 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už teisinę advokato pagalbą, kurias prašė atlyginti.
49. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.
50. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001).
51. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.
52. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog UAB „Vytrita“ atstovė nesilaikė Rekomendacijoje nurodytų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo metodikos (konkrečiai Rekomendacijų 9 punkto reikalavimų), todėl trečiojo asmens atstovavimo išlaidų sumą sumažino iki 960 Eur. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
53. UAB „Vytrita“ teismui pateikė patirtų išlaidų detalizaciją, aiškiai ir konkrečiai nurodydama, už kokią paslaugą ir kiek sumokėjo advokatei. Iš UAB „Vytrita“ į bylą pateiktų prašymų bei sąskaitų matyti, kad UAB „Vytrita“ prašo atlyginti už 5 valandų advokatės atstovavimo paslaugas teismo posėdžiuose. Prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų buvo pateikti teismui suformuluojant juos taip: 2022 m. kovo 21 d. prašyme nurodyta: „Atstovavimas teismo posėdyje – 150 Eur (150 Eur x 1 val.)“; 2022 m. balandžio 21 d. prašyme nurodyta: „Atstovavimas teismo posėdyje – 300 Eur (150 Eur x 2 val.)“; 2022 m. balandžio 26 d. prašyme nurodyta: „Atstovavimas teismo posėdyje – 300 Eur (150 Eur x 2 val.)“. UAB „Vytrita“ detalizavo patirtas išlaidas, nurodydama, kiek ir už kokias teisines paslaugas sumokėjo (nurodydama, kad sumokėjo už 5 valandų atstovavimą).
54. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Pagal Rekomendacijų 10 punktą, atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose ar teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas.
55. Byloje esantys dokumentai pagrindžia, kad: 2022 m. kovo 21 d. teismo posėdis vyko 34 min. 50 s., todėl, remiantis Rekomendacijų 9 punktu, šis posėdžio laikas apvalinamas iki 1 val.; 2022 m. balandžio 21 d. teismo posėdis vyko 2 val. 52 min., todėl, remiantis Rekomendacijų 9 punktu, šis posėdžio laikas apvalinamas iki 3 val.; 2022 m. balandžio 26 d. teismo posėdis vyko 1 val. 22 min., todėl, remiantis Rekomendacijų 9 punktu, šis posėdžio laikas apvalinamas iki 1 val. Taigi, trečiojo asmens atstovei turi būti atlyginta už 5 valandas jos atstovavimo teismo posėdyje.
56. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad trečiojo asmens UAB „Vytrita“ teismui deklaruotos 1 110 Eur išlaidos už jai suteiktas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose (7, 8.19, 9 ir 10 punktuose) nurodytų maksimalių dydžių, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo šias išlaidas mažinti pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį.
57. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog UAB „Vytrita“ byloje dalyvavo ieškovės pusėje, todėl, išnagrinėjęs bylą ir sprendimu ieškinį tenkinęs iš dalies, teismas trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstė atsižvelgdamas į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, tai yra priteisė UAB „Vytrita“ 70 proc. jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
58. Nagrinėjamu atveju ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Maniga“ 2 089,80 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė, dėstydama faktines aplinkybes, nurodė, jog dėl įvykio metu kilusių padarinių ji kreipėsi į rangovę UAB „Vytrita“, kuri atliko pažeisto kabelio remonto darbus, tačiau reikalavimo minėtą rangovę į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu teismui nereiškė. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2022 m. sausio 3 d. priėmė rezoliuciją: „Priimti. Įtraukti į bylą UAB „Vytrita“ trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Siųsti atsakovei ir trečiajam asmeniui bei nustatyti 14 d. terminą atsiliepimams pateikti“.
59. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs UAB „Vytrita“ įtraukimo į nagrinėjamą civilinę bylą trečiojo asmens statusu aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su UAB „Vytrita“ apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog konkrečiu atveju UAB „Vytrita“ visiškai neprisidėjo prie ginčo kilimo, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, procesu nepiktnaudžiavo.
60. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad prašymas išspręsti UAB „Vytrita“ dalyvavimo byloje trečiuoju asmeniu tikslingumą buvo pareikštas pirmojo parengiamojo teismo posėdžio metu (prašymą pareiškė atsakovės atstovas, šiam prašymui UAB „Vytrita“ neprieštaravo). Teismas nenusprendė, kad UAB „Vytrita“ šalintina iš bylos, taigi UAB „Vytrita“ toliau dalyvavo byloje turėdama trečiojo asmens procesines teises ir pareigas. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė ar Draudimo bendrovė ginčijo trečiojo asmens UAB „Vytrita“ atliktų kabelio remonto dabų apimtį, kokybę bei kainą, priešingai, ginčo dėl šių aplinkybių byloje nebuvo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo argumentai priteisti UAB „Vytrita“ tik 70 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįsti ir iš esmės reiškiantys UAB „Vytrita“ nubaudimą už jos teisėtą naudojimąsi trečiojo asmens procesinėmis teisėmis. Nesant teisėto pagrindo sumažinti UAB „Vytrita“ jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, konkrečiu atveju trečiajam asmeniui UAB „Vytrita“ turėjo būti priteista 100 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, vadovaujantis pirmosios instancijos teismo nustatyta patenkintų / atmestų ieškinio reikalavimų proporcija (CPK 93, 98 straipsniai).
61. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą priteisti trečiajam asmeniui tik 70 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-507-565/2021. Pažymėtina, jog šios pirmosios instancijos teismo nurodytos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės yra skirtingos. Nurodytoje byloje atsakovei buvo pareikštas reikalavimas dėl jos parduoto daikto (administracinių patalpų ir sandėliuko) defektų (nehidroizoliuotų pamatų ir neįrengtos ventiliacijos rūsio patalpose) šalinimo išlaidų priteisimo. Minėtoje byloje būtent atsakovė pareiškė prašymą dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, į bylą trečiuoju asmeniu. Nurodytoje byloje trečiasis asmuo byloje dalyvavo atsakovės pusėje ir byloje įrodinėjo, jog pastato, kuriame yra ginčo patalpos, rekonstrukcijos darbų priežiūrą atliko, kai pastato pamatai ir hidroizoliacija jau buvo įrengti, taip pat, jog techninė priežiūra buvo vykdoma pagal planą, pagal kurį hidroizoliacija turėjo būti tik vienoje sienoje, o ne aplink visą perimetrą. Tokioje situacijoje akivaizdu, jog trečiojo asmens dalyvavimas byloje buvo susijęs su trečiojo asmens interesais (siekiant išvengti regresinio ieškinio, sumažinti priteistinų nuostolių dydį ir pan.), todėl, tenkinus ieškovės ieškinį, trečiajam asmeniui minėtoje byloje bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nebuvo priteistos. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog UAB „Vytrita“ savo dalyvavimu procese siekė padėti kuriai nors iš šalių laimėti ginčą, taip pat, kad jos dalyvavimas byloje buvo susijęs su jos pačios interesais.
62. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes netinkamai taikė ir aiškino bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (paskirstymą) reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai sumažino trečiojo asmens UAB „Vytrita“ byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas bei dalies šių išlaidų nepriteisė.
63. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo UAB „Vytrita“ keistina. Įvertinus tai, kad šiuo atveju buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nustatytas ieškovei atlygintinas nuostolių dydis procentais (ieškinys tenkintas 50 proc.), trečiajam asmeniui iš atsakovės ir ieškovės priteisiamas po 555 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš kiekvienos, kuris apskaičiuotas taip: 1 110 Eur x 50 proc. = 555 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
64. Pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą, keičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmos instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis), taip pat paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos apeliacinės instancijos teisme. Bylinėjimosi išlaidos, patirtos tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismuose, paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
65. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti bendrą 2 089,80 Eur sumą, ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies (priteista 1 044,90 Eur suma), yra patenkinta 50 proc. ieškovės reikalavimų. Nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 47 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 23,50 Eur bylinėjimosi išlaidos (47 Eur x 50 proc.).
66. Atsakovė pirmosios instancijos teisme prašė priteisti iš ieškovės 1 977,14 Eur teisinės advokato pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovei iš ieškovės priteisiamos 988,57 Eur bylinėjimosi išlaidos (1 977,14 Eur x 50 proc.).
67. Tokiu pačiu principu paskirstomos tarp šalių ir valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime sudaro 8,96 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Paskirsčius tarp šalių procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (8,96 Eur x 50 proc. = 4,48 Eur), iš šalių priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija nustatytos minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš ginčo šalių valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-19/1K-2).
68. Atsakovė UAB „Maniga“ už apeliacinį skundą sumokėjo 33 Eur dydžio žyminį mokestį bei patyrė 1 040,60 Eur teisinės pagalbos išlaidų (iš viso 1 077,60 Eur bylinėjimosi išlaidos), kurias prašo priteisti iš ieškovės. Tenkinus atsakovės apeliacinį skundą iš dalies, tai yra 28,57 proc. (atsakovė prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovei iš atsakovės priteista 1 462,86 Eur nuostolių suma, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas iš atsakovės ieškovei priteistiną sumą sumažino 417,96 Eur suma ir priteisė 1 044,90 Eur), atsakovei iš ieškovės priteisiama 307,87 Eur (1 077,60 Eur x 28,57 proc.) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).
69. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ už apeliacinį skundą sumokėjo 33 Eur dydžio žyminį mokestį. Tenkinus ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą iš dalies, tai yra 28,57 proc., ADB „Gjensidige“ iš ieškovės priteisiama 9,43 Eur (33 Eur x 28,57 proc.) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
70. Ieškovė AB „Energijos Skirstymo operatorius“ ir trečiasis asmuo UAB „Vytrita“ nepateikė jų apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų pagrindžiančių įrodymų, todėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Vytrita“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme klausimas nespręstinas (CPK 93, 98 straipsniai).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
uždarosios akcinės bendrovės „Maniga“ ir akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Uždarosios akcinės bendrovės „Vytrita“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išsėstyti taip:
„ Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (juridinio asmens kodas 304151376) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Maniga“ (juridinio asmens kodas 183837560) 1 044,90 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 044,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. sausio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Maniga“ (juridinio asmens kodas 183837560) iš ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (juridinio asmens kodas 304151376) 988,57 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Vytrita“ (juridinio asmens kodas 133858826) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Maniga“ (juridinio asmens kodas 183837560) 555 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir iš ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (juridinio asmens kodas 304151376) 555 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo“.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Maniga“ (juridinio asmens kodas 183837560) iš ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (juridinio asmens kodas 304151376) 307,87 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti trečiajam asmeniui akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas 110057869) iš ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (juridinio asmens kodas 304151376) 9,43 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rūta Burdulienė