Civilinė byla Nr. 2S-224-777/2022

                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07612-2021-2

                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos:

  3.1.7.13; 3.1.9.1.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1

                                                                        (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio J. P. pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys P. Z., mažoji bendrija „Klaigig“, R. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė už 2021 m. rugpjūčio 10 d. pakartotinio patvarkymo Nr. S-21-172-32905 „Dėl skolos išieškojimo“ neįvykdymą mažosios bendrijos (toliau – MB) „Klaigig“ vadovei R. K. skirti baudą.

2.       Pareiškimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1.                      Antstolis J. P. administruoja vykdomąją bylą Nr. 0172/21/00040, kurioje išieškojimas vykdomas iš skolininko P. Z. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

2.2.                      2021 m. rugpjūčio 10 d. užklausus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą nustatyta,  kad  skolininkas  P.  Z. dirba MB „Klaigig“. Antstolis J. P. 2021 m. rugpjūčio 10 d. priėmė pakartotinį patvarkymą Nr. S-21-172-32905 „Dėl skolos išieškojimo“, kuriame nurodyta, kad antstolis J. P. reikalauja iš skolininko P. Z. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, taip pat informuoja, kad už antstolio reikalavimo neįvykdymą, pavėluotą išskaičiavimą ir išmokėjimą teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo dieną (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnis).

2.3.                      Skolininkas P. Z. šiuo metu tebedirba MB „Klaigig“, tačiau išskaitos iš jo darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų nėra daromos, taip pat antstoliui nėra pranešta, kodėl nėra daromos išskaitos iš P. Z. darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi pareiškėjo antstolio J. P. pareiškimą tenkino – paskyrė MB „Klaigig“ vadovei R. K. 3 Eur baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą dieną nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos.

4.       Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai: 

4.1.                      Nurodė,  kad  MB  „Klaigig“  vadovė R. K. nevykdo antstolio teisėtų reikalavimų, t. y. 2021 m. rugpjūčio 10 d. pakartotinio patvarkymo Nr. S-21-172-32905 „Dėl skolos išieškojimo“, ji tinkamai informuota apie pareigas ir įspėta apie atsakomybę už antstolio patvarkymo ir reikalavimo nevykdymą. Konstatavo, kad MB „Klaigig“ savo neveikimu ir antstolio reikalavimų nevykdymu apsunkino išieškojimo procesą, įrodymų, patvirtinančių, kad antstolio reikalavimų nevykdė dėl pateisinamų priežasčių, nepateikė, todėl už reikalavimo  nevykdymą  MB  „Klaigig“ vadovei R. K. skyrė baudą (CPK 585 straipsnio 2 dalis).

4.2.                      Atkreipė dėmesį, kad R. K. MB „Klaigig“ vadove išrinkta 2021 m. rugpjūčio 6 d., o pakartotinis patvarkymas surašytas 2021 m. rugpjūčio 10 d. Vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo principais, teismas, MB „Klaigig“ vadovei R. K. nustatė 3 Eur dydžio baudą už kiekvieną antstolio reikalavimų nevykdymo ar kliudymo antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą dieną nuo skundžiamos nutarties priėmimo dienos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.       Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo MB „Klaigig“ vadovė R. K. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį panaikinti. 

6.       Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1.                      Nurodė, kad skolininkas P. Z. niekada nedirbo MB „Klaigig“. Teigia, jog nors iki 2021 m. rugpjūčio 6 d. jis buvo paskirtas MB „Klaigig“ vadovu, tačiau su juo, kaip mažosios bendrijos vadovu, nebuvo sudaryta jokia darbo sutartis.

6.2.                      Akcentavo, kad pagal Mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnį su mažosios bendrijos vadovu sudaroma tik civilinė sutartis ir iš finansinių dokumentų matyti, kad P. Z. iš šios bendrijos negaudavo jokio darbo užmokesčio. Jis negaudavo taip pat išmokų kaip avansu išmokamo pelno, o be to, kadangi bendrija nevykdė jokios veiklos ir jos pelno (nuostolių) suma visą laiką buvo neigiama, tad bendrijos nariams apskritai nebuvo paskirstomas ir pelnas. Mano, kad dėl šios priežasties nebuvo jokio teisinio pagrindo vykdyti antstolio reikalavimus.

7.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas antstolis J. P. prašo atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8.       Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

8.1.                      Nurodė, kad suinteresuotas asmuo R. K., būdama MB „Klaigig“ vadove, nebendradarbiavo su antstoliu, neinformavo antstolio apie priežastis, dėl kurių negalėjo įvykdyti antstolio patvarkymų reikalavimų. Pažymėjo, kad būtent mažosios bendrijos vadovas kontroliuoja bendrijos veiklą ir yra atsakingas už įmonės veiklos organizavimą ir negali būti atleistas nuo atsakomybės už antstolio teisėtų reikalavimų nevykdymą.

8.2.                      Nurodė, kad mažosios bendrijos narys gali sudaryti civilines sutartis su mažąja bendrija dėl paslaugų teikimo ir (ar) darbų mažajai bendrijai atlikimo (Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalis), kurioje, be kitų sąlygų, aptariama ir mažosios bendrijos nario atliktų darbų kaina, ir atsiskaitymo už juos tvarka. Teigia, jog tokios sutarties MB „Klaigig“ vadovas antstoliui nepateikė, taip pat neteikė informacijos, ar tokia sutartis su mažosios bendrijos nariu (skolininku) P. Z. buvo sudaryta. Pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo R. K. visiškai neteikė antstoliui informacijos apie mažosios bendrijos lėšų išmokėjimą mažosios bendrijos nariui kaip avansu išmokamą pelną ar lėšų išmokėjimo nario asmeniniams poreikiams, taip pat ir informacijos apie sutartyje, jeigu tokia buvo sudaryta, aptartas ir bendrijos nariui P. Z. MB „Klaigig“ išmokėtas sumas, t. y. darbo užmokesčiui prilyginamas pajamas (CPK 737 straipsnis).

8.3.                      Pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo R. K. neginčija fakto, kad antstolio reikalavimai nebuvo vykdomi, tačiau atkreipia dėmesį, jog, kvestionuodama skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, teigia, kad skolininkas P. Z. negauna darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų. Mano, jog tokie apelianto argumentai vertintini kritiškai, kadangi MB „Klaigig“ nei antstoliui, nei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams nepateikė jokių įrodymų, kad su skolininku P. Z. nebuvo sudarytos atitinkamos sutartys, kad jis negauna jokių pajamų, kad nevykdo MB „Klaigig“ nuostatuose numatytų veiklų.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria suinteresuotajam asmeniui paskirta bauda už antstolio įpareigojimų nevykdymą teisėtumo ir pagrįstumo.

11.       Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

12.       Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnis).

13.       Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog antstolis J. P. administruoja vykdomąją bylą Nr. 0172/21/00040, kurioje išieškojimas vykdomas iš skolininko P. Z., išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Vykdomoji byla priimta vykdyti gavus institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (23.31-08)483-839. 2021 m. sausio 19 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-21-172-1794 vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo. 2021 m. rugpjūčio 10 d. pakartotinai užklausus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą nustatyta, kad skolininkas P. Z. dirba MB „Klaigig“. Antstolis J. P. 2021 m. rugpjūčio 10 d. priėmė pakartotinį patvarkymą Nr. S-21-172-32905 „Dėl skolos išieškojimo“, kuriame nurodyta, kad antstolis J. P. reikalauja iš skolininko P. Z. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, taip pat informavo, kad už antstolio reikalavimo neįvykdymą, pavėluotą išskaičiavimą ir išmokėjimą teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo dieną (CPK 585 straipsnis). Skolininkas P. Z. šiuo metu tebedirba MB „Klaigig“, tačiau išskaitos iš jo darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų nėra daromos, taip pat antstoliui nėra praneštos priežastys, trukdančios įvykdyti antstolio nurodymus.

14.       Atskiruoju skundu apeliantė iš esmės teigia, jog nebuvo pagrindo vykdyti antstolio reikalavimų, kadangi skolininkas P. Z. niekada nedirbo MB „Klaigig“. Nurodė, jog nors iki 2021 m. rugpjūčio 6 d. jis buvo paskirtas MB „Klaigig“ vadovu, tačiau su juo, kaip mažosios bendrijos vadovu, nebuvo sudaryta jokia darbo sutartis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Antstolio teisėtų reikalavimų privalomumas reiškia tai, kad įstatymas nesuteikia teisės asmeniui, dėl kurio atitinkami dokumentai yra priimti, pasirinkti, ar jis vykdys atitinkamus teismo ar antstolio reikalavimus, ar nevykdys, ar vykdys iš dalies, ar vykdys kitu savo pasirinktu būdu, nei nurodė antstolis. Negalint įvykdyti reikalavimo, antstoliui turi būti nurodytos patvarkymo nevykdymo priežastys. Antstolio prašomi pateikti duomenys yra naudojami konkrečiu tikslu – siekiant tinkamai įvykdyti vykdomuosius dokumentus. Jeigu asmuo abejoja, kad turi teikti tam tikrą informaciją antstoliui, ar atlikti tam tikrus veiksmus, jis turi antstolio nurodytu būdu (nagrinėjamu atveju raštu) informuoti apie tai antstolį ar teikti skundą dėl antstolio veiksmų CPK 510–512 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau neatsisakyti vykdyti teisėtų (nenuginčytų) antstolio reikalavimų ar juos vykdyti iš dalies savo pasirinktu būdu.

15.       Akcentuotina, jog byloje nėra ginčo, jog antstolio reikalavimai kiekvieną mėnesį vykdyti išskaitymus iš skolininko P. Z. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų nebuvo vykdomi. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantė būtų nurodžiusi antstoliui priežastis, kodėl nėra vykdomi jo įpareigojimai, nepateikti duomenys, ar skolininkas yra mažosios bendrijos narys, ar jis yra sudaręs kokias nors civilines sutartis su mažąja bendrija dėl paslaugų teikimo ir (ar) darbų atlikimo. Be to, sutiktina su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, jog suinteresuotas asmuo R. K. visiškai neteikė antstoliui informacijos apie mažosios bendrijos lėšų išmokėjimą mažosios bendrijos nariui kaip avansu išmokamą pelną ar lėšų išmokėjimo nario asmeniniams poreikiams, taip pat ir informacijos apie sutartyje, jeigu tokia buvo sudaryta, aptartas ir bendrijos nariui P. Z. MB „Klaigig“ išmokėtas sumas, t. y. darbo užmokesčiui prilyginamas pajamas.

16.       Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad apeliantė antstolio reikalavimų nėra įvykdžiusi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai MB  „Klaigig“  vadovei  taikė sankcijas už teisėto antstolio reikalavimo nevykdymą (CPK 585 straipsnio 2, 3 dalys).

17.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde  pateiktų  argumentų  ir  dėl  jų  nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo nutarimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

18.       Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas bei formuojamą teismų praktiką dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl baudos skaičiavimo pradžios momento

19.       Skundžiama  nutartimi  pirmosios  instancijos  teismas paskyrė MB „Klaigig“ vadovei R. K. 3 Eur baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą dieną nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė baudos skaičiavimo pradžios momentą, skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodydamas, jog paskirta bauda skaičiuojama nuo skundžiamos nutarties priėmimo dienos.

20.       Akcentuotina, jog įstatymų leidėjas, numatydamas galimas sankcijas asmeniui už antstolio įpareigojimų nevykdymą, nustatė, jog baudą už nevykdomus antstolio reikalavimus skiria teismas (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, jog teismas, gavęs antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo, patikrina, vertina priežastis, dėl kurių antstolio reikalavimai yra nevykdomi, ir tik tuo atveju, jei nurodytos priežastys yra pripažįstamos svarbiomis, asmeniui skiriama bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą. Šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį į aplinkybę, kad bauda apeliantei skiriama į ateitį. Tai reiškia, jog asmeniui nesutinkant su paskirta bauda bei pasinaudojus įstatymo suteikta teise į teisminę gynybą, jis neturėtų patirti neigiamų pasekmių, t. y. neproporcingai didelės baudos susidarymo. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju yra pagrindas patikslinti skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą skirtina už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

21.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, jog siekiant užtikrinti, kad nebūtų priskaičiuota neproporcingai didelė baudos suma, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra tikslinga nustatyti, jog maksimali išieškotina iš MB „Klaigig“ vadovės R. K. baudos suma negali viršyti 300 Eur. Jei R. K. priskaičiuota baudos suma pasieks nustatytą maksimalią sumą, bet antstolės reikalavimas vis dar nebus įvykdytas, antstolė galės iš naujo kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22.       Pareiškėjas antstolis J. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. 2021 m. gruodžio 17 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 17-2021, 2021 m. gruodžio 20 d. Luminor Bank, AS, sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, jog antstolis J. P. advokato J. P. kontorai sumokėjo 140 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą ir pateikimą teismui. Nurodo, jog kasacinio teismo praktika formuojama taip, kad tuo atveju, kai asmens skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, yra akivaizdus antstolio ir skolininko interesų priešingumas, todėl išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos antstoliui iš skundą padavusio asmens (Lietuvos  Aukščiausiojo  Teismo  2013  m.  spalio  16  d.  nutartis  civilinėje   byloje   Nr.   3K-3-488/2013; 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2008; Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1835-123/2015). Pažymi, jog CPK 443 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų interesai yra priešingi, teismas gali turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

23.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju civilinė byla nebuvo nagrinėjama nei ginčo teisenos tvarka (CPK II dalies XIV skyriuje reglamentuota tvarka), nei ypatingosios teisenos tvarka (CPK V dalies XXXI skyriuje (Bylos dėl antstolių veiksmų) reglamentuota tvarka). Šiuo atveju byla buvo nagrinėjama remiantis CPK VI dalimi (Vykdymo procesas). CPK VI dalies XLI skyriuje yra įtvirtinta norma „Pareiškimų teismui nagrinėjimas vykdymo proceso metu“ (CPK 593 straipsnis), kur, be kita ko, reglamentuota, jog pareiškimus dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. Antstolis kartu su pareiškimu turi teismui pateikti kitus reikalingus dokumentus (593 straipsnio 2 dalis); Nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (593 straipsnio 5 dalis). Taigi CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nustato  specialiąją  bylinėjimosi  išlaidų  atlyginimo  taisyklę  teismui  nagrinėjant   CPK   593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus. Nurodytais atvejais netaikytina bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK 93 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog antstolio turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 593 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, patikslinti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„pareiškėjo antstolio J. P. pareiškimą tenkinti.

Paskirti mažosios bendrijos „Klaigig“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovei R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 Eur (trijų eurų 00 ct) baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą dieną nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad maksimali išieškotina iš mažosios bendrijos „Klaigig“ vadovės R. K. baudos suma pagal šią nutartį negali viršyti 300 Eur.“

Teisėja                                                         Jolanta Gailevičienė