Civilinė byla Nr. 2YT-2941-1169/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17589-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. sausio 11 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Gintas Badikonis, D. A..

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėjas V. D. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti antstolio Ginto Badikonio nekilnojamojo turto arešto aktą, kuriuo vykdomojoje byloje Nr. 0040/23/01883 pritaikytas areštas: 1) 0,20 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1/2 dalis), adresas: Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) 16A, kurio 1/2 dalis nuosavybės teise priklauso pareiškėjui; 2) 0,9764 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (15819/19528 dalis), adresas: Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) kurio 15819/19528 dalis nuosavybės teise priklauso pareiškėjui; 3) 1,1476 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (18593/22952 dalis), adresas: Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) kurio 18593/22952 dalis nuosavybės teise priklauso pareiškėjui.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Nagrinėjamu atveju iš VĮ Registrų centro vidutinės rinkos vertės paieškos matyti, kad 0,20 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė sudaro 168 000 Eur, taigi 1/2 sklypo dalies, kuri priklauso pareiškėjui, vertė sudaro 84 000 Eur. Iš VĮ Registrų centro vidutinės rinkos vertės paieškos matyti, kad 0,9764 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė sudaro 691 000 Eur, taigi pareiškėjui priklausančios 15819/19528 sklypo dalies vertė – 621 900 Eur. Iš VĮ Registrų centro vidutinės rinkos vertės paieškos matyti, kad 1,1476 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė sudaro 799 000 Eur, taigi pareiškėjui priklausančios 18593/22952 sklypo dalies vertė – 719 100 Eur. Šiuo metu iš pareiškėjo išieškoma suma vykdomojoje byloje Nr. 0040/23/01883 sudaro 37 500 Eur. Pareiškėjo įsitikinimu, nekilnojamojo turto areštas šiuo atveju nėra proporcingas išieškotinai sumai, kadangi išieškotina suma sudaro daugiau negu 3 kartus mažesnę sumą negu areštuoto nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė. Be to, areštuoti žemės sklypai taip pat nėra atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o tai reiškia, kad kitiems žemės sklypų bendraturčiams taip pat gali būti padaryta neproporcinga žala dėl šio turto arešto. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad šiuo metu yra areštuotos visos jo banko sąskaitos, dalis lėšų jau nurašyta ir išieškota pritaikius priverstinio vykdymo priemones, taigi dvigubų priverstinio vykdymo priemonių taikymas šiuo metu nėra nei tikslingas, nei reikalingas, be to, ženkliai viršija pačią išieškotiną sumą. Pareiškėjas pabrėžė, kad iš viso yra areštuoti net 3 žemės sklypai, kurių bendra pareiškėjui priklausančios dalies vertė sudaro 1 425 000 Eur, kuri yra akivaizdžiai neproporcinga 37 500 Eur skolos sumai.

3.       Antstolis 2023 m. lapkričio 28 d. patvarkymu Nr. S-23-40-24234 pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad VĮ Registrų centro viešai prieinama informacija apie nekilnojamųjų turto objektų vidutines rinkos vertes yra tik orientacinio pobūdžio informacija ir negali būti prilyginta realiai konkretaus nekilnojamojo turto objekto vertei rinkoje. Vidutinės rinkos vertės, kurias teikia VĮ Registrų centras, negali būti prilygintos turto vertinimo ataskaitai arba ekspertizės aktui, kurį formuoja nepriklausomas turto vertintojas, atsižvelgdamas į individualias konkretaus nekilnojamojo turto objekto savybes. Realizuojant turtą priverstine tvarka (iš varžytynių), jo rinkos vertė antrųjų varžytinių metu sumažėja 40 proc. nuo įvertinimo sumos. Antstolis nurodė, kad svarstytų arešto masto sumažinimą tik tokiu atveju, jei būtų pateiktos areštuotų nekilnojamojo turto objektų vertinimo ataskaitos. Antstolis taip pat pabrėžė, kad šiuo metu  skolininkas nedirba, jo atžvilgiu vykdomos dar dvi bylos pas kitą antstolį ir bendra visų 3 bylų išieškotina suma (be antstolio vykdymo išlaidų ir palūkanų, jei tokios yra priteistos) yra 62 805,75 Eur. Apribojimai skolininko sąskaitoms pritaikyti tik nuo 2023 m. lapkričio 24 d., todėl patvarkymo surašymo momentu jokios lėšos nuo pareiškėjo sąskaitų nėra nurašytos.

4.       Pareiškėjas teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai akcentavo savo skunde išdėstytus argumentus. Pareiškėjas papildomai nurodė, kad nėra jokių duomenų, įrodymų, kad jis bando ar bandys kaip nors paslėpti savo nekilnojamąjį turtą. Antstolis vykdomojoje byloje nei sprendė, nei patikrino, ar tokia poveikio priemonė (turto areštas) yra teisinga, sąžininga, protinga ir juo labiau proporcinga tiek pareiškėjo, tiek pačios išieškotojos atžvilgiu. Antstolis neatsižvelgė į areštuoto nekilnojamojo turto vertę, galimybę tokiu būdu greitai išieškoti pinigines skolos sumas iš šio turto dalies, pareiškėjo savanoriškai sumokėtas dideles skolos įmokas, iš pareiškėjo areštuotų banko sąskaitų nurašytas dideles pinigines sumas. Areštuodamas pareiškėjo nekilnojamąjį turtą, antstolis nepaliko pareiškėjui jokių realių galimybių iš anksto atsiskaityti su išieškotoja ir kitu išieškotoju kitoje vykdomojoje byloje.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5.       Iš bylos medžiagos ir vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis Gintas Badikonis vykdomojoje byloje Nr. 0040/23/01883 dėl 37 500 Eur skolos išieškojimo iš V. D. D. A. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-949-592/2023. Antstolis 2023 m. spalio 22 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu
Nr. S-23-40-20876 apskaičiavo 339,53 Eur vykdymo išlaidas ir tą pačia dieną priėmė raginimą įvykdyti sprendimą bei patvarkymą dėl skolininko turto arešto išsiunčiant raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-40-20878, kuriame nurodė, kad išieškojimo suma yra didelė,  skolininko mokumas nėra aiškus, todėl neareštavus skolininko turto, vykdomojo dokumento įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl siekiant užtikrinti teisėtus išieškotojo interesus, skolininko turtas yra areštuotinas. 2023 m. spalio 22 d. turto arešto aktu Nr. S-23-40-20880 antstolis areštavo pareiškėjui priklausančią 1/2 dalį 0,20 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18593/22952 dalis 0,9764 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 18593/22952 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Turto arešto akte nustatytas turto arešto mastas 37 846,09 Eur.

6.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su turto arešto aktu, nes, pirma, nebuvo pagrindo taikyti turto areštą, antra, areštuotas per didelės vertės turtas.

7.       Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis gali atlikti tik tuos procesinius veiksmus, kurie CPK priskirti jo kompetencijai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

8.       Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad esminis vykdymo proceso tikslas yra išieškotojo interesų patenkinimas ir apgynimas. Tačiau vien tikslas kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimą negali pateisinti įstatymų reikalavimų bei vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Vykdymo procesu turi būti užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020).

9.       Pažymėtina, jog priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis priima patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o įstatymo nustatytais atvejais – ir raginimą įvykdyti sprendimą (CPK 654 straipsnis). Pagal CPK 624 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Viena iš priverstinių vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tačiau CPK 658 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pavojus, jog skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 10 punkte taip pat nustatyta, kad tais atvejais, jeigu yra pavojus, kad skolininkas turtą gali paslėpti, antstolis, išsiuntęs skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, areštuoja skolininko turtą ar pinigines lėšas ir priima motyvuotą patvarkymą, kuriame nurodo aplinkybes, dėl kurių yra pavojus, kad turtas ar piniginės lėšos gali būti paslėpti.

10.       Pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį antstoliui suteikta savarankiško veikimo teisė atitinkamai nuspręsti dėl skolininko turto arešto momento, antstolio sprendimas dėl skolininko turto arešto priėmimo nevaržomas informacijos apie raginimo įvykdyti sprendimą skolininkui termino pabaigos, o sietinas su jo išsiuntimu ar įteikimu (CPK 657, 658 straipsnio) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012).

11.       Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo yra išieškoma gana didelė suma, pareiškėjas niekur nedirba, duomenų, kad turėtų pakankamai lėšų išieškomai skolai sumokėti į bylą nepateikė. Duomenų, kad net ir po turto arešto pritaikymo būtų padengęs išieškotojai D. A. nors dalį skolos, į bylą nepateikta. Tai, kad pareiškėjas grąžina skolas kitiems išieškotojams kitose vykdomosiose bylose, niekaip neįrodo, kad jis bus pajėgus grąžinti skolą ir ginčo vykdomojoje byloje. Pažymėtina, kad skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba kai kurių šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar ribojimas. Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Tai yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010). Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, spręstina, kad antstolis, priėmęs vykdomąjį raštą vykdyti ir įvertinęs išieškotinos sumos dydį, laikėsi išieškotojo bei skolininko interesų derinimo principų ir ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas ir pagrįstai nusprendė areštuoti skolininko turtą.

12.       Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad areštuoti žemės sklypai jam priklauso dalinės nuosavybės teise, niekaip nepaneigia antstolio teisės areštuoti pareiškėjui priklausančią turto dalį. CPK nenustatyti draudimai areštuoti turtą, kuris be skolininko turi ir kitų bendraturčių.

13.       Tačiau teismas pažymi, kad CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Ši įstatymo nuostata logiškai ir sistemiškai turi būti aiškinama taip, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti tiek skolininko turto, kad jo pakaktų teismo sprendimui įvykdyti.

14.       Nagrinėjamu atveju antstolis skundžiamu turto arešto aktu areštavo 3 pareiškėjui priklausančius žemės sklypus (jų dalis). Turto arešto akte nurodytas turto arešto mastas 37 846,09 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad masinio vertinimo būdu yra nustatyta kiekvieno jų vidutinė rinkos vertė.

15.       Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė pagal 2019 m. vertinimą – 595 000 Eur, taigi pareiškėjui priklausančios 15819/19528 sklypo dalies vertė – 481 990 Eur. 2023 m. VĮ Registrų centro duomenimis minėto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 691 000 Eur, taigi pareiškėjui priklausančios sklypo dalies vertė – 621 900 Eur.

16.       Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė pagal 2019 m. vertinimą – 688 000 Eur, taigi pareiškėjui priklausančios 18593/22952 sklypo dalies vertė – 557 336 Eur. 2023 m. VĮ Registrų centro duomenimis minėto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 799 000 Eur, taigi pareiškėjui priklausančios sklypo dalies vertė – 719 100 Eur.

17.       Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė pagal 2021 m. vertinimą – 152 000 Eur, taigi pareiškėjui priklausančios 1/2 sklypo dalies vertė – 76 000 Eur. 2023 m. VĮ Registrų centro duomenimis minėto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 168 000 Eur, taigi pareiškėjui priklausančios sklypo dalies vertė – 84 000 Eur.

18.       Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktą turto arešto akte turi būti nurodyta kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimas, unikalus numeris (jei daiktas registruojamas viešame registre), daikto skiriamieji požymiai (svoris, matmenys, nusidėvėjimo laipsnis ir kiti), kiekvieno daikto vertė ir viso areštuojamo turto vertė. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Kaip matyti iš skundžiamo turto arešto akto, jame nėra nurodyta nei kiekvieno areštuojamo žemės sklypo, nei viso areštuoto nekilnojamojo turto vertė, nenurodyta, ar areštuoto turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas, nepateikta jokia informacija, kaip nekilnojamojo turto vertė bus nustatoma, kodėl ji nebuvo nustatyta turto arešto akto surašymo metu.

19.       Sutiktina su antstoliu kad nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė rinkos vertė yra tik orientacinė kaina, kuri yra nustatyta masinio vertinimo būdu, vis dėlto, tokiai kainai esant daug kartų didesnei nei išieškotina suma ir antstoliui net nesiekiant nustatyti tikrosios turto vertės, vykdomojoje byloje esanti VĮ Registrų centro informacija antstoliui turėjo būti pakankamas pagrindas suprasti, kad jis turto areštavo iš esmės daugiau, nei išieškoma suma. Tačiau tokiu atveju nėra pagrindo panaikinti turto areštą visam skundžiamu aktu areštuotam turtui, nes, kaip konstatuota šioje nutartyje, pats sprendimas taikyti turto areštą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundas tenkinamas tik iš dalies ir, atsižvelgiant į orientacines žemės sklypų vidutines rinkos vertes, panaikinama tik ta turto arešto akto dalis, kuria antstolis areštavo pareiškėjui priklausančias žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, paliekant turto areštą pareiškėjui priklausančiai 1/2 daliai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

20.       Pagal bendrąją taisyklę, ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

21.       Nagrinėjamu atveju dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra akivaizdžiai skirtingas – antstolis nesutiko su pareiškėjo skundu ir jį atmetė, vadinasi, pareiškėjas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas tenkinamas tik iš dalies ir teismas panaikina areštą 2 iš 3 pareiškėjui priklausančių žemės sklypų, darytina išvada, pareiškėjas turi teisę į 2/3 bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Tačiau, įvertinęs teismui pateiktus dokumentus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui negali būti atlyginamos.

22.       Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad sąskaitas už skundo ir rašytinių paaiškinimų parengimą išrašė MB „Vorantex“, pareiškėjas sąskaitose nurodytas sumas pervedė būtent minėtai mažajai bendrijai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinio proceso normos asmenų, galinčių būti atstovais civiliniame procese pagal pavedimą, ir mokėjimo už atstovavimą klausimus reglamentuoja pakankamai aiškiai ir imperatyviai. CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK 56 straipsnyje nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą. Šiame straipsnyje nenumatyta galimybė, kad bylos šaliai atstovautų teisinių paslaugų įmonė. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 išaiškinta ir tai, kad atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

23.       Pareiškėjas į bylą yra pateikęs 2023 m. gruodžio 6 d. atstovavimo sutartį, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas pavedė jo interesus teisme atstovauti advokatui Arvydui Budnikui, dirbančiam advokatų profesinėje bendrijoje „Budnikas ir partneriai“. Byloje nepateikta ir jokių įrodymų, kad ieškovę atstovaujantis advokatas Arvydas Budnikas būtų susijęs su MB „Vorantex“, taigi pareiškėjui 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias jis patyrė dėl MB „Vorantex“ teiktų teisinių paslaugų, nepriteistinos.

24.       Pareiškėjas taip pat yra pateikęs į bylą ir vieną sąskaitą, išrašytą advokato Arvydo Budniko, ir šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Sąskaitoje nurodyta, kad ji išrašyta už teisines paslaugas V. D., tačiau, kokios tai paslaugos nedetalizuota. Kaip matyti iš prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, advokatui Arvydui Budnikui buvo sumokėta už bylos administravimą ir susipažinimą su bylos dokumentais. Pažymėtina, kad teismas priteisia tik būtinų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Atkreiptinas dėmesys, kad visus procesinius dokumentus pareiškėjui byloje padėjo parengti MB „Vorantex“, jokių dokumentų, kurie būt parengti advokato Arvydo Budniko vardu, išskyrus prašymą prijungti prie elektroninės bylos ir prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, į bylą nepateikta, todėl teismo vertinimu, 363 Eur išlaidos už bylos administravimą ir susipažinimą su dokumentais, nebuvo būtinos ir neatitinka protingumo reikalavimų, todėl negali būti atlyginamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 510 ir 513 straipsniais,

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. D. skundą dėl antstolio Ginto Badikonio veiksmų tenkinti iš dalies.

Panaikinti antstolio Ginto Badikonio 2023 m. spalio 22 d. turto arešto akto Nr. S-23-40-20880 dalį, kuria areštuojamos V. D. nuosavybės teise priklausančios 15819/19528 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) ir 18593/22952 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini)

Kitą skundo dalį atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                      Marija Vaičiūnaitė