Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-3229-540/2017
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01585-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7; 16.9.10; 21.9.10
(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2017 m. gruodžio 6 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė,
sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei, Aurelijai Genienei, Vidai Dambrauskienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. A.,
transporto priemonės savininkei V. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
2017 m. liepos 15d., apie 02.40 val., Vytauto g. prie 67 namo, Garliavoje, Kauno r sav., A. A. vairavo automobilį Honda CRV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, neapdraustą civilinės atsakomybės draudimu, buvo neatidus ir persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrąją kliudė kitą transporto priemonę bei iš eismo įvykio vietos nesustojęs nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės, padaryta 1740,25 Eur žala. Tokiais veiksmais A. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 101, 226, 219.1 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. A. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad įvykio naktį jam paskambino tėvas ir pasakė, kad jam yra blogai. Tuo metu A. A. sugyventinės V. namuose nebuvo, todėl jis jos neatsiklausęs paėmė jai priklausančio automobilio raktelius, kurie buvo palikti namuose, ir išvažiavo pas tėvą. Grįžtant užsuko į barą nusipirkti cigarečių. Kad važiuodamas kliudė kitą automobilį, nepajuto. Automobilis buvo neapdraustas civilinės atsakomybės draudimu.
Transporto priemonės savininkė V. R. paaiškino, kad automobilis, kurį vairavo A. A., priklauso jai, tačiau jie kartu gyvena, todėl mano, kad visas jų turtas yra bendras ir dėl tos priežasties automobilio rakteliai visą laiką namuose buvo paliekami prieinamoje vietoje. A. A. jos automobilio nevairuodavo. Įvykio naktį ji kartu su seserimi buvo išvykusi ir grįžo vėlai naktį, kaip vėliau paaiškėjo, jau po įvykio. Grįžusi nepastebėjo, kad kieme nėra jos automobilio.
Liudytojas V. M. parodė, kad įvykio naktį panašiai apie 3 val. jis važiavo Garliavoje Vytauto gatve antra eismo juosta bei pamatė nuo naktinės parduotuvės išvažiuojantį automobilį Honda CRV, kuris iš pradžių važiavo pirma eismo juosta. Kadangi liudytojas ketino daryti posūkį į kairę, todėl pradėjo rodyti posūkio signalą bei sulėtino greitį. Tuo metu pastebėjo kai automobilis Honda staigiai persirikiavo į antrą eismo juostą ir ties Žaliosios gatvės sankryža užkliudė V. M. vairuojamą automobilį. Automobilių kontaktas buvo stipriai jaučiams. Automobilį vairuotojas kliudė savo automobilio kairės pusės galine dalimi. V. M. iš karto sustojo. Kadangi kliudžiusio automobilio vairuotojas nesustojo, todėl liudytojas jam pamirksėjo tolimosiomis šviesomis. V. M. matė, kad vairuotojas pasižiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį ir padidinęs greitį, nuvažiavo. V. M. įsidėmėjo kaltininko automobilio valstybinio numerio skaičius ir iškvietė policiją.
Liudytojas E. I. parodė, kad jam buvo pavesta tirti 2017 m. liepos 15 d. eismo įvykį, kuris įvyko Garliavoje Vytauto gatvėje ties Žaliosios gatve. Liudytojas, apžiūrėjęs nukentėjusiojo nurodytą eismo įvykį sukėlusį automobilį, pastebėjo, kad jo galinis kairės pusės ratlankis ir padanga turi šviežių apgadinimų, taip pat buvo pastebėti apgadinimai ir ant galinių kairės pusės durų. Nustačius, kad automobilis priklauso V. R., ji buvo iškviesta į policijos komisariatą. Paskambinus V. R. pasiteiravo dėl ko yra kviečiama bei jai paaiškinus, ji teigė, jog nežinanti, kas įvykio naktį vairavo jai priklausantį automobilį. Sekančią dieną atvykusi teigė, kad ji nieko apie įvykį nežino, jos automobilis nėra apgadintas bei teigė, kad jos automobiliu galėjo pasinaudoti jos dukra ar jos draugas arba jos pačios sugyventinis. Po to ji kelioms minutėm išėjo į koridorių, kaip teigė, norėdama pasiaiškinti kas vairavo automobilį ir netrukus grįžo kartu su sugyventiniu A. A., kuris iš pradžių teigė gerai neprisimenąs eismo įvykio. Vėliau kai jiems buvo pasakyta, kad yra vaizdo įrašas, tada abu pripažino, kad A. A. su sugyventinei priklausančiu automobiliu buvo atvažiavęs į barą, kur dalyvavo muštynėse bei ten buvusi V. R. juos išskyrė, o A. A. išvažiavus, ji liko su kitais asmenimis prie baro. A. A. teigė, kad jis automobilių kontakto nepajuto.
Byloje surinkti rašytiniai duomenys: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų nusižengimų aplinkybės (b. l. 1), tarnybiniai pranešimai (b. l. 3-4), eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti gatvė, automobilio Opel Insignia stovėjimo vieta, jam padaryti apgadinimai. Automobiliui Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai: dešinės pusės priekinis sparnas, priekinis bamperis, dešinės pusės priekinis ratas (b. l. 5), sprendimas dėl transporto priemonės grąžinimo savininkui iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo (b. l. 6), A. A. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad dėl nusižengimų gailisi (b. l 7), V. M. paaiškinimas (b. l. 8), V. R. paaiškinimas (b. l. 9), VĮ Regitra duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad automobilis Honda CRV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. R. (b. l. 10), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus, iš kurio matyti, kad A. A. turi galiojančių nuobaudų (b. l. 17-24), asmens duomenys (b. l. 25-26), informacija apie pretendentą (b. l. 27-30), nuotraukos (b. l. 31-34), vaizdo įrašai (b. l. 39-40), remonto sąmata dėl padarytos žalos Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliui, kuri siekia 1740,25 Eur (b. l. 44-49).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. A. pilnai pripažino, jog jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones bei neapdraustą civilinės atsakomybės draudimu. Tokios jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 8 dalį ir jo kaltė dėl nurodytų teisės pažeidimų byloje surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta.
Pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir panašiai. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kita.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. A. teigė, jog jis pripažįsta, jog jis 2017 m. liepos 15d., apie 02.40 val., Vytauto g. prie 67 namo, Garliavoje, Kauno r sav., galėjo padaryti eismo įvykį. Kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimo faktas įrodytas ir byloje surinktais įrodymais: tarnybiniais pranešimais (b. l. 3-4), eismo įvykio vietos schema (b. l. 5), V. M. paaiškinimu (b. l. 8) bei jo parodymais, duotais teismo posėdžio metu, liudytojo E. I. parodymais, disku su abiejų automobilių fotonuotraukomis (b. l. 39), remonto sąmata dėl padarytos žalos Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliui, kuri siekia 1740,25 Eur (b. l. 44-49). Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad A. A. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, kadangi KET pažeidimą padarė asmuo, neturintis teisės vairuoti transporto priemones.
Byloje nustatyta, jog 2017 m. liepos 15d., apie 02.40 val., Vytauto g. prie 67 namo, Garliavoje, Kauno r sav., A. A., vairuodamas automobilį Honda CRV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei padaręs eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino. A. A. kaltės dėl šio teisės pažeidimo iš esmės nepripažino, teigdamas, kad jis, persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrąją, nepajuto, kad kliudė kitą transporto priemonę ir ją apgadino, tačiau jo iškelta versija paneigiama byloje surinktais įrodymais. Iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos bei papildomų duomenų apie eismo įvykį, kur užfiksuoti automobilio Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , apgadinimai (b. l. 5), foto nuotraukų, kuriose užfiksuoti automobilio Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (b. l. 32), disko su abiejų automobilių fotonuotraukomis (b. l. 39) matyti, kad įvykio metu abu automobiliai buvo apgadinti. Iš liudytojo V. M. parodymų matyti, kad kai automobilis Honda užkliudė V. M. vairuojamą automobilį, automobilių kontaktas buvo stipriai jaučiamas. Kadangi po kontakto kliudžiusio automobilio vairuotojas nesustojo, todėl liudytojas jam pamirksėjo tolimosiomis šviesomis. V. M. matė, kad vairuotojas pasižiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį ir padidinęs greitį, nuvažiavo. Iš rašytinių duomenų matyti, kad A. A. vairuojamas automobilis kitam asmeniui priklausantį automobilį kliudė kaire, t. y. vairuotojo puse, todėl įprastai toks transporto priemonių kontaktas būna geriau juntamas ir pastebimas. Byloje nustatyta, jog A. A. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, todėl ši aplinkybė galėjo įtakoti jo pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Taigi byloje surinktų įrodymų visuma rodo, jog iš eismo įvykio vietos A. A. pasišalino, žinodamas, kad sukėlė eismo įvykį ir neįvykdęs KET numatytų pareigų, neišsiaiškinęs eismo įvykio aplinkybių ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos bei nekvietęs policijos pareigūnų. Šios aplinkybės rodo, kad A. A. iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai ignoruodamas KET reikalavimus, taigi veikė tiesiogine tyčia. Nustačius, jog A. A. suprato sukėlęs eismo įvykį, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino neįvykdęs KET numatytų reikalavimų, konstatuotina, kad jis tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje.
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. A. vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, neapdraustą civilinės atsakomybės draudimu, buvo neatidus ir persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrąją kliudė kitą transporto priemonę, bei iš eismo įvykio vietos nesustojęs nuvažiavo. Eismo įvykio metu sugadintas transportas, padaryta 1740,25 Eur žala. Tokiais veiksmais padarė ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus, todėl yra baustinas.
A. A. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje pripažintina tai, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į tai, kad nustatyta po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis ANK 22 straipsniu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtinos ANK 415 straipsnio 1 dalies, 417 straipsnio 8 dalies, 423 straipsnio 1 dalies, 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos nuobaudos – minimalaus dydžio baudos. ANK 426 straipsnio 8 dalyje yra numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimą gali skirti tik teismas. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, jog už šio kodekso tam tikruose straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų padarymą (tame tarpe ir už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 427 straipsnyje, gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.
Svarstant administracinio poveikio priemonės-transporto priemonės konfiskavimo skyrimo klausimą, atsižvelgiama į tai, kad A. A. padarė pavojingus administracinius nusižengimus – transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti bei padaręs eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Iš bylos duomenų matyti, kad dėl eismo įvykio metu apgadinto automobilio nukentėjusiajam V. M. padaryta žala didesnė nei 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad A. A. turi galiojančių nuobaudų, iš jų du kartus baustas už itin grubius KET pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu, neturint teisės vairuoti bei vairavimą, esant neblaiviam (b. l. 17-24) Naujus itin grubius KET pažeidimus padarė nepraėjus vieneriems metams po nuobaudų už ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje ir 493 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų padarymą paskyrimo, kas rodo jo saugaus eismo bei bendrų elgesio taisyklių nepaisymą bei išvadų iš paskirtų nuobaudų nedarymą.
Byloje nustatyta, kad A. A. vairavo savo sugyventinei V. R. priklausantį automobilį Honda CRV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nors teismo posėdžio metu V. R. patvirtino, kad ji nebuvo namuose, kai A. A. paėmė jai priklausantį automobilį, tačiau iš jos paaiškinimo matyti, kad nors automobilis yra jos nuosavybė, tačiau kadangi ji su A. A. gyvena kartu, mano, kad visas jų turtas yra bendras bei juo naudojasi bendrai, todėl automobilio raktelių nuo jo specialiai neslepia. Iš A. A. paaiškinimų matyti, kad automobilio rakteliai buvo palikti atviroje, gerai matomoje vietoje ir iš ten jis juos paėmė. Iš bylos duomenų: tarnybinio pranešimo (b. l. 4), vaizdo įrašo (b. l. 40) matyti, kad įvykio naktį A. A. su sugyventinei priklausančiu automobiliu buvo atvažiavęs prie baro, kuriame be kitų asmenų buvo ir jo sugyventinė V. R., bei dalyvavo muštynėse. Iš vaizdo įrašo matyti, kad pati V. R. išskyrė besimušančius ir toliau atsisėdo su kitais asmenimis prie šalia baro lauke esančio stalo, o A. A. su sugyventinės automobiliu nuvažiavo, kas rodo, kad ji netrukdė A. A. toliau vairuoti jai priklausantį automobilį bei apie tai nepranešė policijai. Iš byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jis V. R. buvo surašytas pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2017 m. liepos 15 d. 2 val. 40 min. perdavė (leido) vairuoti jai priklausančią transporto priemonę teisės vairuoti neturinčiam asmeniui A. A. (b. l. 2) Iš V. R. paaiškinimo matyti, kad ji su protokolu sutiko bei sumokėjo paskirtą baudą. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad V. R., žinodama, kad A. A. neturi teisės vairuoti transporto priemonių, nedarė nieko, kad A. A. negalėtų naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu. Toks neatsakingas pačios V. R. elgesys sudarė sąlygas A. A. padaryti itin grubius administracinius nusižengimus naudojantis jos automobiliu, todėl nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskavimas yra būtinas, siekiant atimti A. A. galimybę ateityje daryti analogiškus teisės pažeidimus.
Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą (ANK 38 straipsnio 2 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 29 straipsniu, 34 straipsnio 1-2 dalimis, 38 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
n u t a r i a :
A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, ir:
už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, skirti 50 Eur (penkiasdešimties eurų) baudą;
už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, skirti 10 Eur (dešimties eurų) baudą;
-už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, skirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą;
-už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, skirti 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą su automobilio Honda CRV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas JHLRD1750WC002559, priklausančio V. R., konfiskavimu.
Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra galutinę nuobaudą paskirti 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą su automobilio Honda CRV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas JHLRD1750WC002559, priklausančio V. R., konfiskavimu.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 17070381144.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Violeta Miceikienė