Administracinė byla Nr. eAS-780-415/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02556-2020-5
Procesinio sprendimo kategorija 57.2.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. lapkričio 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. S. (G. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. S. (G. S.) skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas G. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovė) atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus – išduoti Projekto rengimo reikalavimus žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2020 m. rugsėjo 30 d. gautas pareiškėjo prašymas bylą nutraukti, kadangi atsakovė geruoju patenkino pareiškėjo skundo reikalavimus, ir prašymas priteisti iš atsakovės patirtas 400 Eur bylinėjimosi išlaidas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartimi priėmė pareiškėjo G. S. 2020 m. rugsėjo 30 d. atsisakymą nuo skundo ir nutraukė administracinę bylą Nr. eI3-4508-426/2020 bei priteisė pareiškėjui G. S. iš atsakovės 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ nuostatas, pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, iki teismas išeina į pasitarimų kambarį. Teismas nepriima pareiškėjo skundo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasinaudojo įstatymo suteikta teise atsisakyti skundo, bylos nutraukimas nepažeidžia kitų asmenų interesų, neprieštarauja įstatymui, teismas priėmė pareiškėjo skundo atsisakymą ir bylą nutraukė.
Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovės 400 Eur atstovavimo išlaidas už skundo, prašymo dėl bylos nutraukimo ir prašymo dėl išlaidų priteisimo teismui parengimą, teismas nurodė, kad pagal ABTĮ nuostatas, pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą teismui. Pažymėjo, kad šiuo atveju neturi esminės reikšmės, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto (faktiškai; iš tikrųjų) reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą.
Nurodė, kad šioje byloje pareiškėjas 2020 m. liepos 27 d. skunde kėlė ginčą dėl to, jog atsakovė nustatytais terminais neatliko jos kompetencijai priskirtų veiksmų, t. y. neišdavė Projekto rengimo reikalavimų žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pateikė skundo atsisakymą, kadangi atsakovė geruoju patenkino pareiškėjo skundo reikalavimą, t. y. atsakovė, kaip projekto rengimo organizatorė, 2020 m. rugpjūčio 7 d. patvirtino įkeltą reikalavimų dokumentą. Konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą padavus skundą teismui, todėl pareiškėjas turi teisę reikalauti savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Pažymėjo, kad atsakovė neprieštarauja, kad byla būtų nutraukta, tačiau nesutinka su prašomų priteisti teismo išlaidų dydžiu, bei nurodo, kad pareiškėjo skundas nereikalavo nei išskirtinės teismų praktikos ar teisės aktų analizės, nei didelių laiko sąnaudų.
Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), nustatyti maksimalūs dydžiai, priteistini už teisines paslaugas.
Teismas nurodė, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (2020 m. rugpjūčio 4 d. Pinigų priėmimo kvitas Nr. 904248) patvirtina, jog pareiškėjas už skundo teismui parengimą patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad skundas nėra sudėtingas, nedidelės apimties, nepareikalavęs didelių darbo sąnaudų studijuojant teisės aktus ir teismų praktiką. Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas nurodė, jog teisinė konsultacija, patarimas ir skundo su priedais parengimas ir pateikimas truko 2 val., ir už šias paslaugas prašo priteisti 200 Eur. Teismas sprendė, kad prašoma priteisti suma yra neadekvati atliktam darbui, todėl mažina iki 100 Eur.
Teismas konstatavo, kad byloje 2020 m. rugsėjo 30 d. pateikti du prašymai – dėl bylos nutraukimo ir teismo išlaidų priteisimo, bei pažymėtina, jog šiuos du prašymus pareiškėjo atstovas galėjo pateikti viename procesiniame dokumente. Jie taip pat laikytini nesudėtingais, nepareikalavusiais teisės aktų išsamaus studijavimo, kadangi yra standartiniai procesiniai dokumentai, nereikalaujantys specialių žinių. Teismo nuomone, už šiuos abu prašymus teisinga ir protinga priteisti 100 Eur, todėl teismas prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų 400 Eur sumą sumažino iki 200 Eur, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bei atsižvelgdamas į Rekomendacijas.
III.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo: panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties dalį dėl priteisiamų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo ir tenkinti pareiškėjo G. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo visa apimtimi.
Pareiškėjas pažymi, kad pagal ABTĮ nuostatas proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atlieka kelias pagrindines funkcijas: padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą bei veiksmingą ir kokybišką procesą, nes priešingu atveju šalys, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų administracinį procesą pasirinkti kaip vieną iš ginčo sprendimo formų, taip pat samdytis profesionalius atstovus ir pan.; atlieka svarbų prevencinį vaidmenį dėl nepagrįstų skundų padavimo; padeda reguliuoti šalių procesinį elgesį; kompensuoja dėl kaltos proceso šalies patirtas išlaidas.
Pažymi, kad nagrinėjamu atveju tik po skundo teismui pateikimo atsakovė geruoju įvykdė pareiškėjo skundo reikalavimą, todėl pareiškėjas įgijo teisę gauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 2 d.).
Akcentuoja, kad pareiškėjas už skundą, įskaitant konsultaciją ir patarimą, sumokėjo 200 Eur, už prašymus dėl bylos nutraukimo ir dėl išlaidų priteisimo – po 100 Eur. Už visų procesinių dokumentų rengimą, įskaitant konsultacijas ir patarimus, sumokėtos sumos ženkliai neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, nes pagal Rekomendacijas už skundą maksimalus priteistinas užmokestis – 2 798 EUR (1 398,5 x2,5x0,8), pareiškėjo sumokėta suma už skundo parengimą ir konsultacijas yra net 2 598 Eur mažesnė už minėtą Rekomendacijose nustatytą maksimalią sumą, be to, viso labo sudaro tik apie 8 % Rekomendacijose nustatytos sumos. Nurodo, kad pagal Rekomendacijas apskaičiuota maksimali suma už kitus procesinius dokumentus, kuriuose yra pareikšti prašymai arba reikalavimai, yra 447,52 EUR (1 398,5 x 0,4 x 0,8). Pareiškėjas už prašymus dėl bylos nutraukimo ir dėl išlaidų priteisimo sumokėjo po 100 Eur, pareiškėjo sumokėta suma yra net 347,52 Eur mažesnė už minėtą Rekomendacijose nustatytą maksimalią sumą, be to, viso labo sudaro tik apie 22 % Rekomendacijose nustatytos sumos.
Mano, kad atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo mažinti bylinėjimosi išlaidų sumos, nes iš esmės tokiu atveju būtų jau ne užtikrinta, o ribojama pareiškėjo teisė į teisminę gynybą. Atkreipia dėmesį į tai, kad už suma už prašymų dėl bylos nutraukimo ir dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo parengimą apskritai negali būti mažinama, nes šiose procesiniuose dokumentuose nėra sprendžiami sudėtingi klausimai dėl materialinių ir proceso teisės normų taikymo, motyvai prašymuose dėl bylos nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų pritesimo iš esmes gali būti vienodi kaip ir sudėtingoje byloje, taip ir nesudėtingoje byloje.
Nurodo, kad šioje byloje pareiškėjo perteklinio išlaidavimo nėra. Pareiškėjas pateikė teismui tik bylai būtinus procesinius dokumentus, t. y. skundą, prašymą dėl bylos nutraukimo, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Pažymi, kad objektyviai vertinant bylos medžiagą, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, o ne ją apriboti, įvertinus paties atsakovo veiksmus (neveikimą), kurie ir sudarė prielaidas tokio dydžio pareiškėjo patirtoms išlaidoms atsirasti, būtent atsakovas, kaip pralaimėjusi šalis, tokias išlaidas ir turi atlyginti. Nurodo, kad patirtų išlaidų dydis rengiant būtinus procesinius dokumentus ženkliai neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra apskaičiuotas atsižvelgiant į faktiškas darbo laiko sąnaudas, taikant jau sumažintą valandinio atlygio tarifą, atitinka bylos (keliamų klausimų) sudėtingumą, ir nepažeidžia Rekomendacijų 2 punkte numatytų vertinimo kriterijų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl mano, kad šiuo konkrečiu atveju administracinėje byloje faktiškai patirtos bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui turi būti priteistos prašoma apimtimi.
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog nesutinka su pareiškėjo atskiruoju skundu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir mano, kad pareiškėjo atskirasis skundas turi būti atmestas.
Atsakovė pirmiausia pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovė geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą dar iki paduodant skundą teismui, t. y. 2020 m. liepos 9 d., todėl priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 2 dalimi nėra jokio teisinio pagrindo.
Atsakovė taip pat nesutinka su pareiškėjo reikalaujama atlyginti bylinėjimosi išlaidų suma – 400 Eur, kadangi pareiškėjo atstovo parengtas skundas yra visiškai šabloniškas, nereikalavęs nei išskirtinės teismų praktikos ar teisės aktų analizės, nei didelių laiko sąnaudų, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui sumažinti priteistiną sumą už skundo parengimą iki 100 Eur, o už prašymų dėl bylos nutraukimo ir teismo išlaidų priteisimo parengimą – dar 100 Eur už šiuos abu prašymus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo G. S. prašymas priteisti iš atsakovės 200 eurų bylinėjimosi išlaidų, pagrįstumas ir teisėtumas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad administracinė byla pagal pareiškėjo skundą buvo nutraukta, nes pareiškėjas atsisakė skundo, atsakovei geruoju patenkinus jo skundo reikalavimą jau po to, kai pareiškėjas padavė skundą teismui, t. y. po skundo teisme priėmimo ir jo nuorašo išsiuntimo atsakovei.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidas, bet sprendė, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma 400 Eur už skundo ir prašymų teismui parengimą yra per didelė, todėl ją sumažino iki 200 Eur. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu, teigdamas, kad turi būti priteista visa jo prašoma bylinėjimosi išlaidų suma.
Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pareiškėjas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidas pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, kadangi nagrinėjamu atveju atsakovė geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą dar iki paduodant skundą teismui, t. y. 2020 m. liepos 9 d. (skundas teismui paduotas 2020 m. liepos 27 d.).
Dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pažymi, kad proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ABTĮ 40 straipsnis. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.
Pastebėtina, kad ABTĮ tiesiogiai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama, išskyrus ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Todėl sprendžiant šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą tuomet, kai administracinė byla buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kuomet nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausia būtina įvertinti kelto ginčo turinį, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl, šiuo atveju, pareiškėjų patirtų bylinėjimosi išlaidų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-298-602/2017). Būtina įvertinti, ar dėl pareiškėjo kreipimosi į administracinį teismą ir bandymo priverstine tvarka įgyvendinti (ginti) subjektines teises (atitinkamai ir dėl pareiškėjo patirtų išlaidų) nėra atsakingas atsakovas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-293/2010).
Pirmosios instancijos teismas tikrinamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad administracinių teismų praktikoje, aiškinant teisinį reguliavimą, pagal kurį pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pastarasis atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą teismui, konstatuota, jog šiai teisės normai taikyti neturi esminės reikšmės, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto (lot. iš tikrųjų) reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016; 2020 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-421-502/2020).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), projekto rengimą (žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą). 2020 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu Nr. A30-1854/20 buvo nuspręsta rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), formavimo ir pertvarkymo projektą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2020 m. liepos 9 d. raštu Nr. A648-280/20 išdavė pareiškėjo skundu prašomus išduoti Projekto rengimo reikalavimus.
Pažymėtina, kad pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), 17 punktą, projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros, išskyrus atvejus, kai objektas susijęs su įslaptinta informacija, vykdomos automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ŽPDRIS), jei šioje sistemoje numatyta galimybė jas atlikti ir Taisyklėse nenurodyta kitaip. Projekto bylos dokumentų, kurie pagal Taisykles turi būti rengiami, tačiau jie rengiami ne ŽPDRIS, kopijas į ŽPDRIS ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šių dokumentų parengimo (patvirtinimo) dienos įkelia jų rengėjai, jeigu Taisyklėse nenurodyta kitaip. Taisyklių 24 punkte nustatyta, kad priėmus sprendimą pradėti rengti Projektą, organizatorius per ŽPDRIS parengia projekto rengimo reikalavimus. Reikalavimai per ŽPDRIS turi būti pateikti per 5 darbo dienas nuo prašymo juos pateikti gavimo dienos (Taisyklių 25 p.). Jei reikalavimai per Taisyklių 25 punkte nustatytą terminą nebuvo pateikti ir nepateikiamas motyvuotas atsakymas apie reikalavimų nepateikimo priežastis, organizatorius turi teisę pradėti rengti Projektą.
Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepateikė įrodymų, kad pareiškėjas iki skundo teismui padavimo dienos buvo informuotas apie atsakovės 2020 m. liepos 9 d. raštu Nr. A648-280/20 išduotus projekto rengimo reikalavimus, atsakovė taip pat nepateikė duomenų, kad minėti reikalavimai, laikantis Taisyklių nuostatų, buvo pateikti per ŽPDRIS.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri, pagal Taisyklių 16 punkto nuostatas, atlieka projektų rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų valstybinę priežiūrą, 2020 m. rugsėjo 29 raštu Nr. 1SS-1835(5.59E.) informavo pareiškėją, kad ŽPDRIS paslaugos byloje dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kaip projekto rengimo organizatorės, įkeltas reikalavimų dokumentas buvo patvirtintas 2020 m. rugpjūčio 7 d.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei paminėtą teismų praktiką, darytina išvada, kad pareiškėjas kreipimosi į teismą momentu nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jo reikalavimas jau yra įvykdytas, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas buvo geruoju patenkintas jau po skundo padavimo dienos, ir pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio
ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-520/2018; kt.).
Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo teismui pateiktų skundo ir prašymų nedidelę apimtį (skundas – du lapai; prašymas dėl bylos nutraukimo – du lapai; prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų – trys lapai) bei turinį, kilusio ginčo pobūdį, ir tai, kad ginčas nebuvo sudėtingas tiek faktiniu požiūriu, tiek teisiniu požiūriu, todėl nereikalavo didelių pareiškėjo atstovo (advokato) darbo laiko ir materialinių sąnaudų, į kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl patirtų išlaidų būtinumo, atsižvelgė į nurodytų aplinkybių visumą ir išsamiai pasisakė dėl jų vertinimo. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, tinkamai taikė Rekomendacijų nuostatas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos (žr., pvz., 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-735-520/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-237-556/2020; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-733-602/2019; kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų nekartoja. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų spręsti, kad pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma nėra proporcinga, protinga ir sąžininga.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo G. S. (G. S.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų G. S. (G. S.) priteisimo palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius