Nuorašas

Adm. nusižengimo byla Nr. II-11-1082/2020

Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00579-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4

 (S)

dalyvaujant D. T. ir jo atstovui advokatui Arnoldui Šukaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. T. atstovo advokato Arnoldo Šukaičio (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) viršininko Virginijaus Mačėno 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, ir

n u s t a t ė :

Skundžiamu 2019 m. lapkričio 25 d. Institucijos nutarimu D. T. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2019-11-11 04.50 val. Panevėžyje, Molainių-Projektuotojų gatvių sankryžoje, vairavo automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos – kokaino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti Institucijos 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimą kaip nepagrįstą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną D. T. atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, nesivadovavo ANK 2 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 569 straipsnio 4 dalyje, 618 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei teismų praktika, nenurodė jokių bylos duomenų, kuriais rėmėsi, jų neanalizavo ir nutarime nenurodė, kokie įrodymai neginčijamai patvirtina ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Skunde nukreipiama į KET 14 punktą, į Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų 2006-05-12 nutarimu Nr. 452, 2.1 punktą, taip pat į Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos, patvirtintos 2006-06-20 nutarimu Nr. V-505, 10.3 punktą. Pareiškėjas pažymi, jog sąvokos apsvaigęs ir vartojęs psichiką veikiančių medžiagų nėra tapačios, ne visada psichiką veikiančių medžiagų pavartojimas sukelia asmens psichikos būseną ar elgesio sutrikimą, kuris gali lemti negalėjimą saugiai vairuoti transporto priemonę. Pažymi, kad be teigiamo šlapimo tyrimo rezultato, kiti medicininės apžiūros rezultatai, iš kurių svarbiausi susiję su judesių tikslumu, dėmesio sutelkimu, mąstymu, nerodė jokių nukrypimų nuo normų ir nedavė pagrindo išvadai apie asmens apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų, todėl gydytoja psichiatrė nurodė tik apie narkotinės medžiagos – kokaino – vartojimo faktą. Pareiškėjo manymu, tokia medicininės apžiūros akto išvada nėra pakankama konstatuoti, kad D. T. automobilį vairavo būdamas apsvaigęs. Skunde taipogi teigiama, kad pareigūno G. R. tarnybiniame pranešime nurodytų požymių (nerišlaus kalbėjimo, paraudusių akių, išdžiuvusių, pabalusių lūpų) kvalifikuota, patyrusi gydytoja nenustatė, apžiūros akte neaprašė, jų nepatvirtina ir kiti bylos duomenys. Todėl, atsižvelgiant ir buvusį nakties metą, tokie pareigūno nurodyti požymiai negali būti laikomi patikimai patvirtinantys apsvaigimo faktą.

Institucija atsiliepime į Pareiškėjo skundą nurodo, kad su išdėstytais reikalavimais nesutinka, mano, kad 2019 m. lapkričio 25 d. įgalioto policijos pareigūno surašytas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.

D. T. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus ir papildomai parodė, kad tą vakarą prieš policijos sulaikymą jis susitiko su ne visai tinkamais žmonėmis ir naktį, maždaug iki 24 val. jis pavartojo kokaino, bet jam jokio afekto nebuvo, kažkokios būsenos jam nesuteikė, todėl nebevartojo. Jis traukė du kartus, tai tas kiekis nėra didelis, kaip kompanijoj, tai 0,1 g, nebuvo ten daug. Jis jautėsi gerai, todėl, po vartojimo praėjus 3-4 valandom, jis nutarė visus išvežioti. Kokainą vartojo, nes buvo skyrybos, jį norėjo atleisti iš darbo, tuo metu pateko į ne tokią kompaniją, kur visi vartojo, todėl jis ir vartojo. Automobilį jis vairuoja 4 ar 5 metus, žino, kad apsvaigus negalima vairuoti. Jis žino, ką reiškia apsvaigti, anksčiau yra bandęs kokaino. Kai būni apsvaigęs yra toks pojūtis, kad pasidarai gyvybingesnis, aktyvesnis. Prieš tai paskutinį kartą jis kokainą vartojo prieš dvi savaites. Administraciniame kaltinime nurodytu metu, nors buvo vartojęs kokaino, jis tikrai nesijautė apsvaigęs, todėl ir sėdo už vairo. Jis visą naktį buvo be miego, važiavo ilsėtis ir veidrodyje savęs nematė, tai buvo nuovargis, nes ne kiekvieną naktį kažkur važinėja. Jis niekada nieko nėra padaręs apsvaigęs. Jam važiuojant buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie paklausė jo, ar jis yra vartojęs kažko. Kadangi jis rūkė cigaretes, jie pasakė, kad užuodė žolę, bet jis jiems pasakė, kad žolės nerūkė, o traukė kokainą. Pareigūnai nuvežė jį į ligoninę dėl narkotikų nustatymo. Jis gydytojai nurodė, kad buvo vartojęs kokaino. Po to, pareigūnams surašius protokolą, jis skubėdamas į darbą nieko neskaitė. Pamena, ką parašė protokole, parašė, kad sutinka su protokolu, bet parašė todėl, kad buvo sutrikęs, nes jam grėstų atleidimas iš tarnybos, neįsiskaitė med. išvados. Pareigūnai tiesiog sakė, kad nori jį nubausti už vairavimą apsvaigus, ir jis manė, kad tas apsvaigimo faktas yra vienas ir tas pats, todėl pasirašė, jis manė, jog visus taip baudžia. Kai jis grįžo į tarnybą, gal tik po 2 savaičių pradėjo skaityti. Su tuo, kas mediciniškai buvo nustatyta, jis sutinka, o su draudimu vairuoti jis nesutinka. Medicininėje išvadoje neįmanoma įskaityti, kad vairuoti draudžiama. Jis rašėsi aš ant originalo, paskui tik susivokė. Jam niekada neteko susidurti su teisiniais dalykais ir tos apsvaigusio sąvokos jam nėra įprastos. Po įvykio jis narkotikų nebevartoja. Jis žino, kad blogai pasielgė, tai jam yra pamoka, jis pasielgė neatsakingai, pats vartojimo faktas jau viską pasako, tiesiog suklydo. Tų pareigūnų, kurie jį sulaikė, jis nepažinojo.

Liudytojas G. R. parodė, kad dienos nepamena, bet tarnybos metu sustabdė baltą BMW, kurį vairavo salėje esantis asmuo (D. T. ), paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą, patikrino neblaivumą, jis buvo blaivus, bet dėl nekoordinuotų jo judesių įtarė, kad jis yra apsvaigęs nuo narkotikų. Jo elgesys jiems sukėlė įtarimų, jis buvo pasimetęs, sulėtinti judesiai, stipriai paraudusios akys, mėtėsi žodžiuose, kalbėjo sulėtintai, jis rinko žodžius, kalbėjo atsargiai, blaškėsi, vis reikėjo patraukti nuo kelio, svirduliavo. Negali atsakyti, ar tai galėjo būti nuovargio požymiai. Pradžioje D. T. neigė vartojęs narkotikus, bet įsėdęs automobilį, jo paklausus, ar šis vartojo narkotikų, jis pasakė, kad prieš kelias valandas yra vartojęs kokaino, todėl jį nuvežė į Panevėžio ligoninę tikrintis. Nepamena, jog kolega būtų užuodęs žolės kvapą. Jis su kolega neabejojo dėl D. T. apsvaigimo, o dar šis prisipažino, todėl ir pristatė į ligoninę. D. T. būklės vertinimo neatliko, nes jį atlieka tik keliant baudžiamą bylą, kai asmuo įpučia daugiau nei 1,5 promilės. Mano, kad nuovargis ir apsvaigimas skiriasi. Šį darbą dirba pilnus du metus ir jam anksčiau jam yra tekę susidurti su apsvaigusiais nuo narkotikų asmenimis, dažnai tenka, maždaug kartą per mėnesį. Čia iš praktikos matyti, kokie tie žmonės būna. Vėliau D. T. buvo surašytas protokolas, su kuriuo davė šiam susipažinti ir šis jį pasirašė. Mano, kad D. T. suprato, kuo yra kaltinamas, kokį paaiškinimą rašė, neatsimena. Asmeniškumų tarp jo ir D. T. nėra. Šio kalbėsenos anksčiau jis nėra girdėjęs.

Teismui pagarsinus byloje esantį G. R. tarnybinį pranešimą, šis jį patvirtino. Jame nurodyta, kad 2019-11-11 dirbant kartu su specialistu S. R. apie 04.40 val. patruliuodami Panevėžyje, Kniaudiškių g. pastebėjo važiuojantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė sustabdyti ir patikrinti asmenis dėl asmenų paieškos. Automobilis buvo sustabdytas Molainių gatvėje, vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą, iš kurio nustatyta, kad automobilį vairavo D. T. , gim. 1993-04-29, kuris sukėlė jiems įtarimų, nes bendraujant su juo jis nerišliai kalbėjo, jo akys buvo paraudusios, lūpos išdžiūvusios, pabalusios. Alkoholio kiekio matuokliu jam buvo patikrintas girtumas, nustatyta 0,00 promilių. To asmens paklausė, ar šis nėra vartojęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų, šis teigė, kad nieko nevartojo, tiesiog yra pavargęs. D. T. pasakė, kad kartu su juo vyks į ligoninę narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiui organizme patikrinti. Pasodinus asmenų į tarnybinį automobilį, šis prisipažino, kad maždaug prieš tris valandas vartojo narkotinę medžiagą „Kokainas“. Ligoninėje medikai nustatė, kad vairuotojas vairavo automobilį apsvaigęs nuo kokaino, todėl D. T. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Specialistė J. V. paaiškino, kad dešimt metų dirba psichiatre, pamačiusi teismo salėje vaikiną prisiminė tą aktą, kurį surašė. Jis buvo labai nuoširdus, atviras, jautėsi pavargęs, jaudinosi, apsvaigimo požymių nesimatė. Jis buvo tikrai pavargęs. Apžiūros metu ji klausė viską pagal tas grafas. Paraudusių akių ji nepastebėjo. Žmogus elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, kontaktas prasmingas, jei ji nebūtų žinojusi, nebūtų nieko įtarusi. Sulaukusi toksikologinių duomenų, ji surašė aktą. Tai tokia išvada yra rutininė medikų išvada. Kokainas yra stimuliantas, aktyvumui pakelti, pradžioje žmogus įsiaudrina, paskui jis būna pavargęs. Apžiūrint tą vaikiną, buvo paryčiai, kodėl žmogus buvo pavargęs, sunku pasakyti. Tokioje apžiūroje žmogus orientuojasi, bet jei išvažiuotų ilgam, tai neaišku kaip ten yra, sunku atskirti. Poveikis priklauso ir nuo dozės, ir žmogaus metabolizmo. Tuo metu nebuvo apsvaigęs, kiek jam tęsėsi tas poveikis, ji nežino, vizualiai atrodė neapsvaigęs. Gali būti, kad praėjus laiko tas poveikis išnyksta, kokainas yra trumpai veikiantis, sakoma, kad veikia iki keliolikos minučių. Nuovargis gali daryti įtaką vairavimui, ar tai buvo fiziologinis ar kokaino padarinys, sunku pasakyti, vaikinas sakė, kad yra visą naktį nemiegojęs. Ar teoriškai gali per 3-4 val. visiškai nebūti medžiagos poveikio, priklauso nuo dozės ir žmogaus, jis buvo labai pavargęs. Vairavimo negalimumas buvo sąlygotas šviežio vartojimo. Nepaisant to, kad apžiūros metu atrodė tvarkingai, vartoti negalima. Akivaizdžių požymių apsvaigimo nebuvo, ji parašė tik kad vartojęs. Savo išvadą ir aktą specialistė palaiko ir tvirtina. Anksčiau su D. T. ji nebuvo susitikusi, jokių asmeniškumų neturi. Psichikos sutrikimo nerodo pabalusios lūpos, tai rodo dehitrataciją, tai sukelia ne vien kokainas, gali būti ir vaistai ir šiaip taip būna, jei žmogus negėrė skysčių, bet gali būti ir nuo kokaino.

Institucijos atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją, prašė skundo netenkinti ir palikti galioti pareiškėjo skundžiamą Institucijos nutarimą.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimą, prašė tenkinti skundą ir teiseną D. T. atžvilgiu nutraukti.

Skundas netenkinamas.

ANK 641 straipsnyje yra numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip matyti iš skundo turinio, skundu nesutinkama su D. T. nubaudimu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, ginčijamas D. T. apsvaigimo būklės buvimas administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairuojant automobilį, byloje esančių duomenų vertinimas ir jų pripažinimas D. T. kaltę patvirtinančiais įrodymais, teigiama apie D. T. apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų patvirtinančių įrodymų nebuvimą. Tačiau teismas tokius skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, kad byloje esančių įrodymų vertinimas ir jų visumos pagrindu nustatytų aplinkybių konstatavimas yra išimtinė teismo prerogatyva. Todėl vien tai, kad Institucija (pareigūnas) byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei pareiškėjas (ar jo atstovas), kuris savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų, sau palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti pagrindas byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė Institucija.

Nagrinėjamoje byloje D. T. nubaustas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, kuris įtvirtina atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo. Iš administracinio kaltinimo seka, kad D. T. nubaustas už tai, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos – kokaino.

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad kaltinimas D. T. grindžiamas administracinio nusižengimo protokolu, kur užfiksuotas paties D. T. sutikimas su inkriminuojamu administraciniu nusižengimu, taip pat policijos pareigūno G. R. tarnybiniu pranešimu, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, atliktų tyrimų protokolu.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus bei patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su Institucijos padaryta išvada, kad bylos duomenys patvirtina, jog D. T. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas ir patikimumas abejonių nekelia ir skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindų reikėtų naikinti ginčijamą Institucijos nutarimą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad surašant tiek administracinio nusižengimo protokolą, tiek skundžiamą Institucijos nutarimą pats D. T. dalyvavo, o pastarųjų dokumentų turinys liudija ir tai, kad su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu dėl automobilio vairavimo apsvaigus nuo narkotinės medžiagos – kokaino, jis sutiko bei reiškė gailestį. Taipogi D. T. pasirašytinai sutiko ir su medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, kuriame be kitų duomenų nurodyta ir tai, kad jis yra vartojęs kokaino ir vairuoti negali. Nors skundu ir teisme buvo ginčijamas D. T. sutikimas bei administracinio nusižengimo padarymo pripažinimas, teigiant apie aukščiau paminėtų dokumentų neperskaitymą, neįsiskaitymą, administracinio kaltinimo nesuvokimą ir panašiai, tokie deklaratyvūs jo bei jo atstovo teiginiai laikytini pasirinkta gynybos pozicija, siekiant atsakomybės išvengimo, ir jie nepaneigia D. T. kaltės bei nesąlygoja skundžiamo Institucijos nutarimo pripažinimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Kad D. T. automobilį vairavo apsvaigęs, patvirtina ir byloje esantis policijos pareigūno G. R. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuotų aplinkybių teisingumą patvirtino teisme liudytoju apklaustas pats pareigūnas. Teisme apklausiamas G. R. parodė, kad D. T. elgesys jam sukėlė įtarimų dėl apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, dėl ko buvo nuspręsta D. T. vežti į ligoninę patikrinimui, apie ką pranešus pats D. T. pripažino vartojęs kokainą.

Nors D. T. atstovas advokatas skunde bei teisme kritikavo tiek G. R. tarnybinį pranešimą, tiek pastarojo parodymus teisme, pažymėdamas, kad G. T. nurodyti D. T. elgesio požymiai nebuvo nustatyti ligoninėje atliekant jo medicininę apžiūrą, kas, D. T. atstovo manymu, sąlygoja G. R. tarnybinio pranešimo ir teisme duotų parodymų kritišką vertinimą, bei atitinkamai rodo, kad nėra pakankamai duomenų, jog byloje nagrinėjamo įvykio dieną D. T. transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, teismas su tokiais argumentais nesutinka.

Teismas pažymi, kad šiuo atveju apsvaigimas yra būtinasis administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, požymis ir jis nustatomas bei įrodinėjamas tokiais pačiais įrodymais kaip ir kitos bylai reikšmingos aplinkybės. Nustatant aplinkybę, buvo asmuo apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ar ne, vertinama byloje surinktų duomenų, galinčių patvirtinti apsvaigimo faktą, visuma ir nei vienas įrodymas neturi viršesnės galios prieš kitą įrodymą.

Visų pirma pažymėtina, kad policijos pareigūnas G. R. teisme parodė, kad policijoje dirba jau dvejus metu ir darbo metu susiduria su nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų apsvaigusiais asmenimis, juos atpažįsta. Iš pastarojo pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad tik įtarus galimą D. T. apsvaigimą ir jo paklausius apie tai, šis tai neigė, tačiau pareigūnams išsakius ketinimą jį vežti į ligoninę tyrimams, D. T. pripažino vartojęs kokainą, ką vėliau patvirtino ir kiti objektyvūs byloje esantys duomenys. Šios aplinkybės, priešingai D. T. atstovo teisme išsakytoms abejonėms apie policijos pareigūno G. R. kompetenciją, leidžia teigti apie G. R. pakankamą kompetenciją ir gebėjimą pažinti narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojusį asmenį. Duomenų, rodančių D. T. sustabdžiusių policijos pareigūnų netinkamą veiksmų, įtakojančių D. T. atsakomybės taikymo klausimą, atlikimą teismas taipogi nenustatė.

Antra, kaip matyti iš bylos, po policijos pareigūnų sustabdymo 2019-11-11 apie 04.50 val., D. T. buvo pristatytas į ligoninę, kur 2019-11-11 5.20 val. buvo pradėta jo apžiūra, kurios metu 05.30 val. buvo paimtas šlapimo, o 05.50 val. – kraujo bandiniai, ir tik tos pačios dienos 6.30 val. surašytas medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas su išvada, kad D. T. yra vartojęs kokaino ir negali vairuoti.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (toliau – metodika) 2 punktą medicininę apžiūrą sudaro: asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų medžiagų ištyrimas, išvados formulavimas. Metodikos 7 punkte nurodyta, kad gydytojas, vertindamas asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt.), užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-120 „Dėl privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų bei privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formų patvirtinimo“ patvirtintą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“ (toliau – Medicininės apžiūros aktas). Tais atvejais, kai atliekamas tiriamųjų medžiagų ištyrimas, skiltys „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“  užpildomos gavus toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą. Skiltis „Tiriamojo įrašas ranka apie susipažinimą su išvada, sutikimas / nesutikimas su išvada“ užpildoma įstaigoje, kurioje asmuo susipažįsta su išvada. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios metodikos 10 punkte atskirai reglamentuojamas išvados formulavimas. Iš nuostatų išplaukia, kad išvados formulavimui reikalingos tam tikros sąlygos. Metodikos 10.1 punkte nustatyta, kad Medicininės apžiūros akto skiltis „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“ gydytojas užpildo tik gavęs specialisto išvadą iš toksikologijos laboratorijos, vadinasi, nagrinėjamos bylos kontekste, tik atlikus šlapimo tyrimą ir gavus jo rezultatus.

Iš byloje esančio medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad D. T. apžiūrą atliko ir aktą surašė gydytoja psichiatrė J. V. . Apklausiama teisme ji parodė, kad D. T. apžiūros metu jai vizualiai atrodė neapsvaigęs, akivaizdžių apsvaigimo požymių nebuvo, tačiau sulaukusi teigiamų toksikologinių duomenų, ji surašė aktą, kuriame parašė, kad asmuo vartojęs, vairuoti negali. Savo surašytą apžiūros aktą, kartu su jame įrašyta išvada, specialistė teisme palaikė, juos patvirtino, be kita ko pažymėjo, kad vairavimo negalimumas buvo sąlygotas šviežio narkotinių medžiagų vartojimo. Abejoti minėtos specialistės kompetencija teismas neturi pagrindo.

Iš byloje esančio VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ laboratorijos atliktų tyrimo protokolo matyti, kad buvo tirtas D. T. šlapimas, kuriame rasta kokaino. Byloje esanti specialisto išvada taipogi liudija tai, kad kokainas rastas ne tik D. T. šlapime, bet ir jo kraujyje. Iš specialisto išvados 9 punkto, kuriame nurodyti tyrimo metodai, matyti, jog tyrimo metu buvo atlikta ne tik imuninė analizė, tyrimo metu gauti duomenys patvirtinti ir kitais metodais, todėl abejoti išvados patikimumu ir tikrumu nėra pagrindo. 

Taigi, nors specialistė J. V. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte neužfiksavo policijos pareigūno G. R. tarnybiniame pranešime bei teisme nurodytų D. T. elgesio bei išvaizdos požymių (nerišliai kalbėjo, akys paraudusios, lūpos išdžiūvusios, pabalusios, sulėtinti judesiai, kalbėjo sulėtintai, blaškėsi, vis reikėjo patraukti nuo kelio, svirduliavo), įvertinus laiko skirtumą tarp policijos pareigūno G. R. nurodytos D. T. būsenos matymo bei specialistės akto surašymo, taip pat atsižvelgiant ir į specialistės išvadą apie D. T. negalimumą vairuoti dėl šviežio vartojimo bei jos paaiškinimą apie kokaino trumpą veikimą, atsižvelgiant ir į specialisto išvadą, specialistės medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte neužfiksuoti akivaizdūs apsvaigimo požymiai savaime nepaneigia, jog D. T. administraciniame kaltinime nurodytu metu sustabdytas policijos pareigūnų buvo apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos – kokaino, ir nesąlygoja išvados, kad jis tuo metu galėjo vairuoti.

Įvertinęs teisme ištirtų įrodymų visumą – paties D. T. paaiškinimus, policijos pareigūno G. R. tarnybinį pranešimą ir jo parodymus teisme, administracinio nusižengimo protokole užfiksuotą D. T. paaiškinimą, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą, atliktų tyrimų protokolą, specialisto išvadą, taip pat specialistės (psichiatrės) J. V. paaiškinimą, teismas konstatuoja, jog byloje surinktų ir ištirtų duomenų pakanka pagrįstai tvirtinti, jog D. T. administraciniame kaltinime nurodytu metu vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos – kokaino.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ANK įtvirtintas absoliutus draudimas vairuoti transporto priemones esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Be to, ANK 422 straipsnio 5 dalyje neįtvirtinta nuostata dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų koncentracijos, kuri turėtų būti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens organizme. Todėl šioje byloje pagrindinis požymis, užtraukiantis administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, yra asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar pasvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452, 2 punkto 1 pastraipa numato, jog apsvaigimas – asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikimas, kuriuos sukelia psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės, psichotropinės medžiagos, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholis ir kitos), išskyrus etilo alkoholį. Todėl faktas, kad vairuotojo organizme aptikta narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitokių svaigiųjų medžiagų, vertinant jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, turėtų būti laikomas lemiamu veiksniu konstatuojant vairuotojo apsvaigimo būseną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-18-942/2015).

Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą bei anksčiau aptartą byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog D. T. administraciniame kaltinime nurodytu metu transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemones apsvaigusiems asmenims, reikalavimus. Tokie D. T. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir nutraukti teiseną jo atžvilgiu dėl šio nusižengimo nėra jokio pagrindo.

Skundžiamu nutarimu teisingai nustačiusi, kad D. T. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, Institucija atsižvelgusį į administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes D. T. , už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskyrė minimalią administracinę nuobaudą – baudą bei privalomą skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam 12 mėnesių laikotarpiui. Tokią D. T. paskirtą administracinę sankciją laikyti per griežta ar neteisinga nėra pagrindo. Skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, teismas pagrindo nenustatė.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Institucijos 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti D. T. atstovo advokato skundą ir naikinti minėtą Institucijos nutarimą nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

D. T. atstovo advokato Arnoldo Šukaičio skundo netenkinti ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko Virginijaus Mačėno 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja                                                Rita Dirkė