Byla Nr. A20.-343-1156/2023
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-000306-2023-2
Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. liepos 10 d.
Švenčionys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė,
sekretoriaujant Birutei Godliauskienei,
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro (toliau – URC) atstovei Janinai Brovko,
užsienietei N. N., jos atstovei advokatei Eglei Vrubliauskienei,
vertėjui Yasser Chaowi,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal URC teikimą dėl sulaikymo taikymo (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei N. N..
Teismas
n u s t a t ė :
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Teikimas tenkintinas iš dalies.
3. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2023 m. liepos 8 d. Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos veikimo teritorijoje buvo sulaikytas automobilis „AUDI A6“ su latviškais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kuriuo neteisėtai buvo gabenama 10 užsieniečių, tarp kurių buvo (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė N. N., gimusi (duomenys neskelbtini). Ji su savimi turėjo galiojantį (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio pasą, bet neturėjo dokumento, suteikiančio teisę teisėtai būti Lietuvos Respublikoje. 2023 m. liepos 8 d. 17.00 val. užsienietė buvo sulaikyta ne ilgiau kaip 48 val. vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 114 straipsnio 1 dalimi.
5. Įvertinus teismo posėdyje duotus užsienietės paaiškinimus, kodėl ji išvyko iš savo šalies išvyko dėl pilietinio karo bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, suformuotą 2020 m. birželio 25 d. sprendime byloje Nr. C‑36/20, pagal kurią trečiosios šalies pilietis įgyja tarptautinės apsaugos prašytojo, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2013/32 2 straipsnio c punktą, statusą nuo to momento, kai tokios apsaugos „paprašo“, trečiosios šalies piliečio teismo posėdyje išreikšto noro prašyti tarptautinės apsaugos pakanka, kad jam būtų suteiktas tarptautinės apsaugos prašytojo statusas, daroma išvada, kad užsienietė yra prieglobsčio prašytoja Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme. Prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje numatytais pagrindais. Įvertinus visumą aplinkybių, kad užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, kad nėra išsiaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvai, kad neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, jos kelionės tikslas nėra Lietuvos Respublika, daroma išvada, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose, 5 dalies 2–4, 12 punktuose numatyti pagrindai sulaikyti užsienietę. Pažymėtina, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 punktas). Byloje nėra duomenų, kad užsienietė keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jos tapatybė nustatyta, todėl, teismo vertinimu, Įstatymo tikslų galima pasiekti taikant alternatyvią sulaikymui priemonę – užsienietės apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – 1 (vienam) mėnesiui.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktais, 5 dalies 2–4 ,12 punktais, 115 straipsnio 1 dalimi, 14018 straipsniu, 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte,
n u s p r e n d ž i a :
iš dalies tenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą.
Skirti (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei N. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – 1 (vieną) mėnesį, t. y. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
Informuoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kad posėdžio metu užsienietė prašė suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėja Donata Šimkutė