Civilinė byla Nr. 2-936-656/2017

                                                        Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02977-2011-4

                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.; 2.9.1., 2.9.2.

(S)

                            VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

                                          SPRENDIMAS 

                                   Lietuvos Respublikos vardu

                                                       2017 m. gegužės 8 d.

                                                                   Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Ignotas, žodinio proceso tvarka sekretoriaujant Kristinai Mikolaitytei, Gražinai Petrikienei ir Renatai Vinckevičiūtei, dalyvaujant prokurorui G. N., atsakovams S. V., R. J., E. V., atsakovų atstovams advokatui A. J. (E. V.), advokatui G. V. (G. R. ir G. B.), advokatui K. K. (R. J.), L. V. (Vilniaus miesto savivaldybės), advokatei M. B. (N. B.), S. A. (Nacionalinė žemės tarnyba), advokatui V. M. (V. V. ir S. V.), E. D. (LR Teisingumo minisaterija), išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, S. V., D. J., R. J., E. V., V. V., G. B., G. R., S. B. teisių peremėjai N. B., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. Š., notarėms L. Š., R. D. ir R. V., Lietuvos Respubliką atstovaujančiai LR Teisingumo ministerijai, dėl aktų, sprendimo pripažinimo negaliojančiais, pirkimo – pardavimo sutarčių, dovanojimo sutarties  pripažinimo negaliojančiomis, daikto išreikalavimo ir restitucijos taikymo

                                          n u s t a t ė :

1. Ieškinio reikalavimai

1. Ieškovas pareiškė ieškinio reikalavimus: Panaikinti negaliojančia 2001-10-16 Vilniaus apskrities viršininko administracijos (VAVA) Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus pažymą Nr. 1383 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų",
2. Pripažinti negaliojančia 2001-10-31 pirkimo - pardavimo sutartį registro Nr. 1-9377, patvirtinta Vilniaus r. notarų biuro notarės L. M., kuria S. B. pardavė S. V. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto - 1397 kv. m. žemės, valdytos J. I. (duomenys neskelbtini) atstatymą.
3. Panaikinti 2009-01-12 Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-20 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo".
4. Panaikinti 2009-03-06 VAVA Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus pažymą Nr. 99 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų",
5. Panaikinti 2009-03-13 Vilniaus apskrities viršininkas sprendimą Nr. 2.4-01-6930 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui S. V."
6. Pripažinti negaliojančia 2009-03-27 pirkimo - pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus r. 1 notarų biuro notarės L. M. atstovės L. G., notarinio registro Nr. 1-1201, pagal kurią S. V. pardavė E. V. asmeninės nuosavybės teise 40/100 dalių, o R. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine D. J. 30/100 dalis minėto 0,1369 ha sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis nr. (duomenys neskelbtini)).
7. Pripažinti negaliojančia 2009-05-13 dovanojimo sutartį, patvirtintą Vilniaus r. 1 notarų biuro notarės L. M. atstovės L. G., notarinio registro Nr. 1-13045, kuria S. V. dovanojo savo motinai V. V. 30/100 dalių minėto sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis nr. (duomenys neskelbtini)).
8. Pripažinti negaliojančia 2010-05-25 pirkimo - pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarės R. D., notarinio registro Nr.2-3 864, kuria V. V., E. V. ir sutuoktiniai D. J. bei R. J. pardavė G. B. ir G. R. sklypą unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
9. Išreikalauti 0,1369 ha kitos paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)iš neteisėto G. B. ir G. R. valdymo ir grąžinti jį valstybės nuosavybėn.
10. Taikyti restituciją ir priteisti:

         G. B. ir G. R. po 159 291,01 Eur (po 550 000 Lt) (viso 318582,02 Eur (I 100 000 Lt), kuriuos jie sumokėjo V. V., E. V. ir R. J. (su D. J.) 2010-05-25 pirkimo - pardavimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarės R. D., notarinio registro Nr.2-3864,) po 47787,30 Eur (165 000 Lt) iš V. V., po 63716,40 Eur (220 000 Lt) iš E. V. ir po 47787,30 Eur (165 000 Lt) iš R. J. (bei D. J.)

          E. V. 15859,59 Eur (54 760 Lt) iš S. V., kuriuos šis gavo 2009-03-27 pirkimo - pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus r. 1 notarų biuro notarės L. M. atstovės L. G., notarinio registro Nr. 1-1201

         R. J. - 11894,69 Eur (41 070 Lt) iš S. V., kuriuos šis gavo 2009-03-27 pirkimo - pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus r. 1 notarų biuro notarės L. M. atstovės L. G., notarinio registro Nr. 1-1201.

2. Ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės ir ieškinio argumentai

11. Ieškovas nurodė, kad 2011-09-15 Vilniaus apygardos prokuratūros civilinių bylų skyriuje gautas raštas, kuriame nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-038-11 medžiagoje - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 1389 (toliau - NTA byla) dokumentai - Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimas, Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2003-03-20 raštas Nr. 2-4162-06/01, sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo 2003-01-14 aktas Nr. 31/03/15-2 galimai yra suklastoti ir pastarųjų dokumentų pagrindu sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) įgytas galimai nusikalstamu būdu. Civilinė byla, kurioje Vilniaus m. 3 apylinkės teismo teisėja tariamai priėmė 2001-09-18 sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo, nebuvo nagrinėta, nes Vilniaus m. 3 apylinkės teisme nėra jokių duomenų apie patį bylos egzistavimą (dėl J. I. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą dabartinėje (duomenys neskelbtini) gatvėje juridinio fakto) nustatymo Vilniaus m. 3 apylinkės teisme nebuvo nagrinėta.
12. Iš NTA Nr. 1389 dokumentų matyti, kad 1992-03-26 S. B. kreipėsi į Vilniaus miesto valdybą su prašymu atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą - 307 „šimtinių" ploto, esantį (duomenys neskelbtini) ir pateikė žemės sklypo plano, atsiųsto giminių iš Lenkijos kopiją. NTA byloje taip pat yra 2001-07-12 datuojamas įgaliojimas, kuriuo S. B. įgaliojo S. V. atstatyti nuosavybės teises į jos senelio J. I. nuosavybės teise valdytą žemę Vilniaus m Konkreti vieta Vilniuje nenurodyta. 2001-08-31 buvo surašytas sklypo į kurį atstatomos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo aktas. Dabartinė vieta (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)). VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, surašė raštą ( Nr. 31/02/15-113) apie apžiūrėtą J. I. iki nacionalizacijos turėtą sklypą (duomenys neskelbtini), konstatuodami, kad žemės dalis ir laisva ir neužstatyta ir gali būti grąžinta paveldėtojams.
13. NTA byloje yra Vilniaus m. 3 apylinkės teismui adresuotas S. V., veikiančio pagal įgaliojimą už S. B. pareiškimas Vilniaus m. 3 apylinkės teismui dėl juridinio fakto nustatymo. NTA byloje taip pat yra minėtas Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2001-09-18 sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. B. senelis J. I. iki 1940 metų žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 307 kvadratinių sieksnių žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris pažymėtas skaičiais 1-2-3-4 pridėtoje Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus pažymoje Nr. 31/02/15-113. Sprendime nurodoma, kad teismo posėdyje dalyvavo teisėja, sekretorė, S. B. įgaliotas asmuo S. V., VAVA atstovas G. S.. Šis dokumentas surašytas ant paprasto popieriaus lapo, nenurodytas bylos numeris.
14. 2001-10-16 VAVA Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius, remdamasis pateiktu 2001-09-18 teismo sprendimu bei giminystės ryšius nustatančiais dokumentais išdavė pažymą Nr. 1383 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kuria nustatyta, kad į buvusio savininko J. I. nuosavybės teisėmis valdytą Vilniau apskrities (duomenys neskelbtini) 0,1397 ha žemės, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau- Atkūrimo įstatymas), S. B. turi nuosavybės teisę į 0,1397 ha žemės.
15. 2001-10-31 pirkimo-pardavimo sutartimi, registro Nr. 1-9377, patvirtinta Vilniaus r. notarų biuro notarės L. M., S. B. už 12000 Lt pardavė S. V. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą į 1397 kv. m. ploto žemę buvusio savininko J. I. nuosavybės teisėms valdytą (duomenys neskelbtini). Parduodama teisė priklauso S. B. pagal VAVA Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius 2001-10-16 išduotą pažymą Nr. 1383 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų.
16. 2001-11-09 S. V. pateikė VAVA Vilniaus m. žemėtvarkos skyriui prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1397 kv. m. žemės (duomenys neskelbtini). 2003-01-14 VAVAVilniaus m. žemėtvarkos skyriaus specialistės dalyvaujant dviem liudytojoms apžiūrėjusios sklypą surašė sklypo, į kur| atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. 31/03/152. Jame pažymima, kad vadovaujamasi 1934 m. planu ir 2001-09-18 teismo sprendimu.
17. 2003-04-02 VAVA Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktorių raštu Nr. 31/03/17-835 dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo nustatymo pil. S. V. į buvusio savininko turėtą 0,1397 ha žemės (duomenys neskelbtini).Vilniaus m. savivaldybės administracija 2003-05-29 raštu Nr. 01-34-949-13.6 atsakė, jog ši žemė pagal Atkūrimo įstatymo 12 str. 3p. ir Vilniaus m. tarybos 2002-12-21 sprendimą Nr. 746 „Dėl Vilniaus miesto teritorijos (iki 1955-06-01 nustatytąja tvarka priskirtos Vilniaus miestui) suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų tvirtinimo" priskirta valstybė išperkamai, nes pagal 1996-10-24 Vilniaus m. savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 1752V patvirtintą teritorijos detalųjį planą ši teritorija yra bendro (viešo) naudojimo, kurioje numatoma išlaikyti istoriškai susiklėsčiusią miesto žaliąją zoną (duomenys neskelbtini) prieigose.
18. 2003-04-02 raštu Nr. 31/03/22-834 VAVA Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius taip pat informavo S. V., kad 2001-09-18 teismo sprendimo bei giminystės ryšį nustatančių dokumentų pakanka nuosavybės teisių atkūrimui į savininko J. I. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą 0,1365 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje 2007-02-14 Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-1519 patvirtino Vilniaus m. savivaldybės teritorijos bendrąjį planą iki 2015 metų ir jo sprendinius. Pagal juos aukščiau minėta teritorija (duomenys neskelbtini) patenka į vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamąją teritoriją.
19. 2007-10-09 VAVA Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius raštu Nr. S17-140 vėl kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktorių dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo nustatymo pil. S. V.. 2009-01-12 Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymu, LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų" ir Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2001-09-18 sprendimu, priėmė įsakymą Nr.30-20, kuriuo nustatė suformuotos laisvos (neužstatytos) natūra grąžinamos žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) duomenis: paskirtį - kitos (sklypas patenka į patenka į vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamąją teritoriją) - plotą -1369 kv. m., ribas, naudojimo sąlygas.
20. 2009-03-06 VAVA Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius, remdamasis 2001-09-18 teismo sprendimu, 2001-10-31 pirkimo - pardavimo sutartimi registro Nr. 1-9377 bei giminystės ryšius nustatančiais dokumentais išdavė pažymą Nr. 99„ Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kuria nustatyta, kad į buvusio savininko J. I. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) 0,1397 ha žemės, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau- Atkūrimo įstatymas), S. V. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,1397 ha žemės.
21. 2009-03-13 Vilniaus apskrities viršininkas sprendimu Nr. 2.4-01-6930 atkūrė S. V. nuosavybės teises į jam tenkantį buvusio savininko J. I. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 0,1397 ha žemės. Šiuo sprendimu S. V. grąžinta natūra 0,1369 ha , 30032,44 Lt vertės žemės sklypą, esantį prie (duomenys neskelbtini). Taip pat šiuo sprendimu S. V. į jam tenkančią likusią dalį - 0,0028 ha žemės (134 Lt) vertės atlyginta vertybiniais popieriais.
22. 2009-03-27 pirkimo - pardavimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus r. 1 notarų biuro notarės L. M. atstovės L. G., notarinio registro Nr. 1-1201, S. V. pardavė E. V. asmeninės nuosavybės teise 40/100 dalių; o R. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine D. J. 30/100 dalis minėto 0,1369 ha sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis nr. (duomenys neskelbtini)). Šalių susitarimu turtas perleistas už 95 830 Lt (40/100 dalys parduodamos už 54760 Lt, o 30/100 dalys - už 41 070 Lt).
23. 2009-05-13 dovanojimo Sutartimi, patvirtinta Vilniaus r. 1 notarų biuro notarės L. M. atstovės L. G., notarinio registro Nr. 1-13045 S. V. dovanojo savo motinai V. V. 30/100 dalių minėto sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis nr. (duomenys neskelbtini)). Turtas šalių susitarimu įkainotas 475 800 Lt.
24. 2010-05-25 pirkimo - pardavimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarės R. D., notarinio registro Nr.2-3864, pardavėjai V. V., E. V. ir sutuoktiniai D. J. bei R. J. jiems priklausančias minėto sklypo dalis pardavė G. B. ir G. R. minėtą sklypą unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis nr. (duomenys neskelbtini). (toliau - ir Ginčo sklypas). Šia sutartimi G. B. ir G. R. pirko po l/2 dalį Ginčo sklypo. Sklypas perleistas už 1 100 000 Lt kainą. Žemės sklypo kaina sumokėta pardavėjams proporcingai turėtoms pardavėjų nuosavybės dalims. 330 000 Lt sumokėta prieš sutarties sudarymą. Likę 770 000 Lt sumokėti iki 2010-09-01.
25. 2010-10-20 aukščiau nurodyti 2010-05-25 pirkimo - pardavimo sutartį notarinio registro Nr.2-3864 sudarę asmenys pareiškė, kad yra pilnai atsiskaityta pagal minėtą sutartį ir vieni kitiems pretenzijų neturi. Ši pareiškimą patvirtino Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarė R. D., notarinio registro Nr. 2-7936. Tokiu būdu G. B. ir G. R. minėta sutartimi lygiomis dalimis sumokėjo V. V. po 165 000 Lt, E. V. - po 220 000 Lt, R. J. - po 165 000 Lt.
26. Medžiagos nagrinėjimo metu buvo susipažinta su ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-038-11 medžiaga. Joje įtarimai dėl LR BK 182 str. 2d., 300 str. 2d. numatytų nusikalstamų veikų padarymo 2011-06-22 pareikšti S. V., o 2011-08-12 pagal LR BK 24 str. 6d. 182 str. 2d., 228 str. ld. ir 300 str. 3 d. - teisėjai A. Š. (buv. Tarvainytei). S. B. parodė, kad neturėdama aiškių duomenų apie tai, kokiomis aplinkybėmis jos senelis valdė sklypą (duomenys neskelbtini) gatvėje, apskritai nesikreipė dėl jo į Vilniaus m. savivaldybę, o norėjo atkurti nuosavybės teises į senelio valdytą sklypą adresu (duomenys neskelbtini), (buv. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), neapžiūrinėjo, prie jo nuvažiavusi nebuvo. Apie 2001-09-18 teismo sprendimą nieko nežino, nežinojo, kad toks sprendimas yra priimtas, teisme nedalyvavo. S. V. jai nesakė, kad atkūrė nuosavybės, teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) 2001-10-31 pasirašė sutartis dėl savo teisių į nuosavybę atkūrimą pardavimo S. V.. Ji suprato, kad pasirašo sutartį tik dėl teisių į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavimo. Jai liepė pasirašyti kelis sutarčių egzempliorius, Ji nesutiko pasirašyti sutarties dėl teisių į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavimo, kadangi net nesikreipė dėl to sklypo į savivaldybę, tačiau buvo apgauta. Jokių pinigų už teisės perleidimą į nuosavybės teisių atkūrimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) negavo. Apklaustas liudytoju G. S., kuris minėtame 2001- 09-18 sprendime įrašytas kaip dalyvavęs ir atstovavęs Vilniaus apskrities viršininko administraciją, nurodė, kad neprisimena, kad kada nors būtų tekę dalyvauti teismuose dėl juridinės reikšmės fakto nustatymo dėl valdyto žemės sklypo tokioje vietoje - (duomenys neskelbtini).
27. Nuosavybės teisės į iki nacionalizacijos turėtą žemę atkuriamos tik Atkūrimo įstatymo 2 str. nurodytiems asmenims, t.y. buvusiam savininkui, o jei šis miręs, - kitiems įstatyme įvardytiems asmenims, kurių teisės yra išvestinės iš savininko, ir tik tada, kai yra pateikti nuosavybės teisę į minėtą žemę bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Šis reglamentavimas galiojo ir S. V. nuosavybės teisių j buvusio savininko J. I. turėtą žemę atkūrimo metu.
28. Iš NTA bylos dokumentų matyti, jog pakankamai archyvinių ar kitokių dokumentų, numatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 Nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų" patvirtintoje Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje nebuvo, todėl gauti duomenis apie nuosavybės teise valdytą žemės sklypą buvo galima kreipiantis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo.
29. Nuosavybės teisės atkurtos remiantis iš esmės vieninteliu dokumentu 2001-09-18 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimu, kuriuo buvo konstatuota, jog J. I., t.y. S. B. senelis iki 1940 m}, nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 307 kvadratinių sieksnių žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pačiame sprendime nurodytas, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymui. Teismo sprendimas yra suklastotas, kad jokia byla nagrinėjama nebuvo, o sprendime jame įrašyti žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys. Tokius duomenis patvirtina ir ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-038-11, medžiaga.
30. Nuosavybės teisės atkurtos asmeniui, kuris neturėjo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, t.y. nepatenkančiam į Atkūrimo įstatymo 2 str. numatytų asmenų ratą. Nuosavybės teisė buvo atkurtos nusikalstamu būdu - suklastojus ir panaudojus suklastotą dokumentą - minėtą 2001-09-18 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimą. Dėl šių priežasčių, visi aukščiau minėti 2001-09-18 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimo pagrindu priimti administraciniai aktai šiame nuosavybės teisių atkūrimo procese, kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms ir priimti remiantis suklastotu dokumentu yra naikintini. (CK 1.80 str. 1 d.) Tokiu būdu naikintini : 1)2001-10-16 VAVA Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus pažyma Nr. 1383 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų", 2)2009-01-12 Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-20 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo", 3)2009-03-06 VAVA Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus pažyma Nr. 99 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų", bei 4) 2009-03-13 Vilniaus apskrities viršininkas sprendimas Nr. 2.4-01-6930 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui S. V.. Tais pačiais pagrindais ir argumentai pripažintina negaliojančia ir 2001-10-31 pirkimo - pardavimo sutartis registro Nr. 1-9377, patvirtinta Vilniaus r. notarų biuro notarės L. M. kuria S. B. pardavė S. V. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą.
31. Panaikinus administracinį aktą, turi būti panaikintos ir šio akto pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, S. V. nelaikytinas teisėtu minėto žemės sklypo įgijėju bei savininku, turinčiu teisę disponuoti šiuo sklypu. CK 4.48 str. 1 d. imperatyviai numato, kad perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo, o to paties straipsnio 2 d. numato, kad perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas.
32. S. V. negalėjo minėto žemės sklypo teisėtai perleisti E. V., sutuoktiniams D. J. bei R. J. ir V. V., o pastarieji asmenys - G. B. ir G. R.. Dėl šių priežasčių pripažintinos negaliojančiomis ir 2009-03-13 Vilniaus apskrities viršininko sprendimo Nr, 2.4-01- 6930 pagrindu sudarytos: 1) 2009-03-27 pirkimo - pardavimo sutartis, patvirtinta Vilniaus r. 1 notarų biuro notarės L. M. atstovės L. G., notarinio registro Nr. 1-1201, 2) 2009-05-13 dovanojimo sutartis, patvirtinta Vilniaus r. 1 notarų biuro notarės L. M. atstovės L. G., notarinio registro Nr. 1-13045, 3) 2010-05-25 pirkimo - pardavimo sutartis patvirtinta Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarės R. D., notarinio registro Nr.2-3864.
33. Ginčo sklypas, grąžintinas valstybės nuosavybėn išreikalaujant jį iš neteisėto G. B. ir G. R. valdymo. Sąžiningo įgijėjo apsaugos- institutas, neleidžiantis išreikalauti iš sąžiningo įgijėjo nekilnojamąjį daiktą (CK 1.80 str. 4 d., 4.96 str. 2 d.), šiuo konkrečiu atveju nėra kliūtis grąžinti Ginčo sklypą valstybės dispozicijon, kadangi CK 4.96 str. 2 d. numato, jog nepriklausomai nuo daikto įgijėjo sąžiningumo, savininkas visais atvejais turi teisę išreikalauti nekilnojamąjį daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, jei tą daiktą jis yra praradęs dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Šiuo konkrečiu atveju savininkas (t.y. valstybė) Ginčo žemės sklypą prarado dėl kitų asmenų padarytų nusikaltimų.
34. Taikytina restitucija grąžinant šių sandorių šalis j padėtį, buvusią iki sandorių sudarymo (CK 1.80 str. 2 d., 6.145 str.). Tokiu būdu iš V. V., E. V. ir R. J. bei D. J. priteistina G. B. ir G. R. pastarųjų pagal 2010-05-25 pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarės R. D., notarinio registro Nr.2-3864 sumokėta 318582,02 Eur (1 100 000 Lt) suma; iš S. V. priteistina E. V. ir R. J. pastarųjų pagal 2009-03- 27 pirkimo - pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus r. 1 notarų biuro notarės L. M. atstovės L. G., notarinio registro Nr. 1-1201 sumokėta 27754,29 Eur (95 830 Lt) suma.
35. Ieškovas prašė atstatyti praleistą Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nurodytą vieno mėnesio terminą individualaus administracinio akto ginčijimui.

3. Atsiliepimų argumentai

36. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prašė ieškinį tenkinti ir iš esmės pritarė ieškovo argumentams. Nurodė, kad restitucija taikoma ieškovo nurodytu būdu, nes CK 4.96 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Byloje nustatyta, kad valstybė sklypą prarado dėl nusikaltimo.
37. Papildomai nurodė, kad Nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2008-05-09 pažyma Nr. (PI-4430) P2-4364 adresuota VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, kurioje nurodyta, kad Vilniaus metropolijos kurijos archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) katalikų bažnyčios mirties metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ligoninėje) mirė 55 metų amžiau našlys J. I. (J. I.) (PASTABA: liko sūnūs: V. A., S., dukros: H. ir B.). Šis dokumentas patvirtina, kad S. B. (iki santuokos I.) senelis J. I. be abejonių negalėjo būti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) savininku nacionalizacijos metu 1940 m., nes yra duomenys, jog jis mirė 1920 m.

38. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija reikalavimų dalyje dėl 2009-01-12 Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-20 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo ieškinį atmesti; kitoje reikalavimų dalyje spręsti teismo nuožiūra.
39. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos funkcijos atkuriant nuosavybės teisę į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), apsiribojo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), duomenų nustatymu bei plano tvirtinimu, esant Žemėtvarkos skyriaus kreipimuisi. Toks kreipimasis, pabrėžtina, buvo 2007-10-09 (VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus raštas Nr. S17-140 dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo nustatymo), todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija privalėjo, vykdydama jai priskirtas funkcija, priimti skundžiamą 2009-01-12 Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-20 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo". Į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos funkcijas nepatenka pretendentų prašymų atkurti nuosavybės teises nagrinėjimas, pateiktų dokumentų tikrinimas, galutinių sprendimų atkurti nuosavybės teisę priėmimas, o tuo pačiu ir pagrindu atkurti nuosavybės teisę tapusio Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikrumo tikrinimo klausimas.
40. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kompetencijai nepriskirtinas vertinti patį kreipimąsi sąlygojusių aplinkybių - dokumentų, Teismo sprendimų - tikrumo, pagrįstumo bei jų tinkamumo - klausimas), esant teisės aktuose nustatytos institucijos kreipimuisi (jį buvus patvirtina Žemėtvarkos skyriaus 2007-10-09 raštas), Vilniaus miesto savivaldybei atsiranda pareiga pradėti žemės sklypo formavimo procedūras. Tik nustačius galiojančių teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių sklypų duomenų nustatymą bei planų tvirtinimą pažeidimus, galimas kelti priimto sprendimo - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo naikinimo klausimas. Sklypo duomenų nustatymas ir plano tvirtinimas, nors ir patenka į privalomų atlikti veiksmų priimant sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo tarpą tačiau nuosavybės teisių atkūrimo procesas bei jo metu priimti atsakingų institucijų sprendimai niekaip neįtakoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų formuojant žemės sklypus.

41. Atsakovai S. V. ir V. V. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad byla dėl juridinio fakto nustatymo Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme išnagrinėta ir teismo 2001-09-18 sprendimas yra galiojantis ir nenuginčytas.
42. Ieškovas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nurodytą vieno mėnesio terminą individualaus administracinio akto ginčijimui.

43. Atsakovas E. V. prašė ieškinį atmesti, nes Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001-09-18 sprendimas yra galiojantis ir nenuginčytas. Ieškovas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nurodytą vieno mėnesio terminą individualaus administracinio akto ginčijimui.
44. Atsakovas E. V. taip pat nurodė, kad su R. J. susitarė, kad E. V. pardavus sklypą liks 200000 Lt, todėl iš jo už sklypo pardavimą gautos  440000 Lt sumos R. J. nurodymu 239689,50 Lt pervedė R. J.. Buvo susitarta, kad po nurodyto pervedimo pervesta suma lieka E. V., kuris taip pat susimokės pajamų mokestį. E. V. iš jam likusios 200000 Lt sumos sumokėjo 57000 Lt pajamų mokestį. Atsakovo E. V. teigimu, ieškinį patenkinus restitucija ieškinyje nurodytu būdu neturėtų būti taikoma, o nurodyta 239689,50 Lt suma G. B. ir G. R. turi būti priteista iš R. J.. Taip pat teismas taikydamas restituciją turi iš Valstybinės mokesčių inspekcijos priteisti atsakovui E. V. jo sumokėtą pajamų mokestį.

45. Atsakovas R. J. nurodė, kad nuosavybės teisės į Ginčo žemės sklypą asmeniui, kuris turėjo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, t.y. patenkančiam į LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą Įstatymo 2 str. numatytą asmenų ratą. Pagal archyvo duomenis J. I. iki 1940 nacionalizacijos nuosavybės teise valdė Ginčo žemės sklypą (Vilniaus miesto mokesčių inspekcijos 1940 m. rugpjūčio 17 d. pranešimas dėl J. I. nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini)). Aptariamame pranešime nurodoma, kad J. I. yra žemės, kurios plotas yra 1450 kv. m., savininkas. Taip pat nurodoma, kad turtą sudaro medinis namas ir sandėlis, o taip pat J. I. nustatytas mokestis pradedant nuo 1939 m. antro pusmečio.
46. CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Nėra Ginčo, kad R. J., D. J., E. V., G. B. ir G. R. yra sąžininga įgijėjai. Taigi šalis gali išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo tik nustačius, kad savininkas prarado jo valdymą dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.
47. Jei ir būtų konstatuota, kad valstybė (savininkas) prarado daiktą (žemės sklypą), šis daiktas (žemės sklypas) būtų prarastas ne dėl „kitų asmenų" padaryto nusikaltimo, o teisėjos, kuri yra valstybės tarnautoja, bei remiantis tiek teismų įstatymo, tiek CPK nuostatų pagrindu turėjusios teisę priimti sprendimą, Lietuvos Respublikos vardu, nustatyti juridinę reikšmė turintį faktą, nusikalstamų veiksmų. Todėl taikyti CK 4.96 str. 2 d. šioje civilinėje byloje nėra pagrindo, nes daiktas buvo prarastas dėl paties savininko, jo atstovo, nusikalstamos veikos.
48. Byloje nustačius, kad administraciniai aktai ir jų pagrindu vėliau sudaryti kiti sandoriai (pirkimo-pardavimo sutartys) yra negaliojantys, atsižvelgiant j tai, kad šių aktų ir sandorių negaliojimą iš esmės lėmė išimtinai tik S. V. ir trečiojo asmens (A. Š.) veiksmai, atsižvelgiant į protingumo ir sąžiningumo principus, teismas šioje byloje turėtų taikyti vienašalę restituciją, liečiančią tik pirminį Ginčo žemė sklypo įgijėją - S. V., ir iš jo priteisti valstybei žemės sklypo vertę, nurodytą paskutiniojo pirkimo-pardavimo sandoryje. Priešingu atveju, sąžiningų įgijėjų padėtis nepagrįstai būtų apsunkinama, kuomet šie asmenys, pirkimo-pardavimo sutartimis įgiję, o vėliau perleidę Ginčo žemės sklypą, jau yra ir sumokėję atitinkamus pajamų mokesčius valstybei.
49. R. J. pasiūlė E. V. kartu pirkti dalį Ginčo sklypo. E. V. sutiko pirkti dalį sklypo, nes dėl krizės kaina buvo maža. Po to, kai visi bendraturčiai pardavė sklypą E. V. pervedė R. J. dalį už sklypą gautų pinigų (239000 Lt)  tokiu būdu grąžindamas paskolą R. J. (jo tėvui).

50. Atsakovai G. B. ir G. R. prašė dėl civilinėje byloje keliamų 1 -9 ieškinio reikalavimų spręsti teismo nuožiūra, nusprendus patenkinti ieškinį ir išreikalauti Ginčo žemės sklypą iš atsakovų G. B. ir G. R. bei grąžinti jį valstybės nuosavybėn, pakeisti restitucijos būdą ir grąžinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valstybei, o G. B. ir G. R. priteisti po 159 291,01 Eur iš Lietuvos Respublikos, o Lietuvos Respublikai 95 574,60 Eur iš V. V., 127 432,80 Eur iš E. V. ir 95 574,60 Eur iš R. J. ir D. J.; E. V. priteisti 15 859,59 Eur iš S. V.; R. J. priteisti 11 894,69 Eur iš S. V..
51. Byloje nustatyti aplaidūs Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo darbuotojų J. R. ir L. N. veiksmai, bet ir nusikalstami teisėjos A. Š. veiksmai. Minėti asmenys savo aplaidžiais ar nusikalstamais veiksmais padėjo S. V. atkurti nuosavybės teisės į Ginčo žemės sklypą ir vėliau sandorių pabaigoje perleisti jį sąžiningų atsakovų G. B. ir G. R. nuosavybėn.
52. Patenkinus ieškinį visiškai ir taikius restituciją prokuroro prašomu būdu, Atsakovai patirtų žalą, kadangi iš kitų atsakovų galėtų atgauti tik nedidelę dalį už žemės sklypą sumokėtų pinigų, o vėliau turėtų reikšti valstybei ieškinį dėl jos neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, be to, prieš tai Atsakovai dar turėtų patirti po 6 371,64 Eur vykdymo išlaidų, kadangi turėtų pateikti teismo sprendimą antstoliui vykdyti.
53. Atsakovai G. B. ir G. R. nukentėjo ne dėl savo kaltės, bet dėl nusikalstamų S. V. ir A. Š., veikusios Lietuvos Respublikos vardu, veikų, taip pat teismo darbuotojų aplaidaus pareigų vykdymo, o už tokius teisėjos ir kitų teismo tarnautojų veiksmus žalą atlygina valstybė (CK 6.272 straipsnio 2 dalis). Būtų neprotinga, neefektyvu, neekonomiška, neteisinga ir nesąžininga, jiems toliau apsunkinti teisinę padėtį, kuri jau yra apsunkinta dėl valstybės kaltės jiems galint prarasti nuosavybės teisę į privačią nuosavybę, kurią manė įgiję teisėtai.
54. Kasacinio teismo praktikoje panaši restitucijos būdo pakeitimo praktika suformuluota 2012 m. sausio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2012 dėl restitucijos modifikavimo. Teismas iš valstybės priteisė už valstybei grąžintiną žemę sumokėtus pinigus paskutiniam neteisėtai perleistos žemės pirkėjui. Taip pat reikia vadovautis ir 2016-03-02 kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016 išdėstyta taisykle.Ir Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad dėl valstybės institucijų kaltės (tiek veikimo, tiek neveikimo) atsiradusi žala turi būti atlyginta kuo operatyviau, vengiant tolesnio sąžiningų asmenų teisių varžymo.

55. Atsakovės S. B., kuri mirė, teisių peremėja N. B. nurodė, kad S. B. pinigų už parduotas teises atkurti nuosavybės teises negavo. Vėliau į teismą dėl juridinio fakto nustatymo nesikreipė ir atkūrimo procese nedalyvavo.

56. Trečiasis asmuo A. Š. parengiamajame posėdyje duodama paaiškinimus teisme prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad byla dėl juridinio fakto nustatymo teisme buvo išnagrinėta ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001-09-18 sprendimas yra galiojantis ir nenuginčytas.

57. Trečiasis asmuo LR Teisingumo ministerija, atstovaujanti Lietuvos Respubliką, pripažino, kad nusikaltimas buvo padarytas. Ateityje asmenys, kuriems pritaikyta restitucija, turėtų teisę kreiptis į teismą dėl žalos. Nagrinėjamą bylą teismas turi išnagrinėti taikydamas ieškovo nurodytas restitucijos pasekmes.

4. Teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų vertinimas ir argumentai

              Dėl ieškinio senaties termino taikymo

58. Ieškinį pareiškęs prokuroras nurodė, kad 2011-09-15 Vilniaus apygardos prokuratūros civilinių bylų skyriuje, kuriam pavestas viešojo intereso gynimas, gautas raštas, kuriame nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-038-11 medžiagoje - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus NTA Nr. 1389 dokumentai - Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimas, Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2003-03-20 raštas Nr. 2-4162-06/01, sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo 2003-01-14 aktas Nr. 31/03/15-2 galimai yra suklastoti ir pastarųjų dokumentų pagrindu sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo sklypas) įgytas galimai " nusikalstamu būdu. Civilinė byla, kurioje Vilniaus m. 3 apylinkės teismo teisėja surašė 2011-09-18 sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo, nebuvo nagrinėta, nes Vilniaus m. 3 apylinkės teisme nėra jokių duomenų apie patį bylos egzistavimą.
59. Prie minėto rašto pridėta 2011-03-14 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo rašto Nr. 3.19-186 kopija. Šiame rašte išsamiai išdėstytos aplinkybės, į kurias atsižvelgus, padaryta išvada, kad byla dėl juridinio fakto dėl J. I. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą dabartinėje (duomenys neskelbtini) gatvėje nustatymo Vilniaus m. 3 apylinkės teisme nebuvo nagrinėta. Akcentuojama, kad tokia byla apskritai negalėjo būti nagrinėjama Vilniaus m. 3 apylinkės teisme, nes nei 2001-09-18, nei šiuo metu žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nėra šio teismo veiklos teritorijoje, o sutinkamai su tuo metu galiojusio CPK 274 str. tokios kategorijos bylos nagrinėtinos pagal žemės buvimo vietą (išimtinis teismingumas). Nėra duomenų, kad Vilniaus m. 3 apylinkės teisme apskritai buvo gautas S. B. ar jo įgalioto asmens S. V. pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje valdymo).
60. Ieškovo teigimu, prieš priimant sprendimą dėl kreipimosi į teismą, reikėjo susipažinti su NTA byla, bei ikiteisminio tyrimo medžiaga, o taip pat gauti duomenis iš registrų. Ikiteisminio tyrimo metu specialisto išvados dėl 2001-09-18 „Sprendimo" kopijų, jų atitikimo originalui, pasirašiusių juose asmenų buvo surašytos, atitinkamai, 2001-09-16 ir 2001-10-03 (gauti duomenys, kad tikėtina, kad pasirašė A. Š., 2001-10-19 (NTA byloje esanti kopija yra kopijuota nuo originalo) ir 2001-11-04 (sprendime pasirašė A. Š.).
61. Ieškovas į teismą kreipėsi 2011-11-03, t. y. praėjus 48 dienoms nuo pirminės informacijos apie galimą viešojo intereso pažeidimą, tačiau siekiant suformuoti ieškinio dalyką ir pagrindą turėjo įvertintas daug sudėtingų faktinių aplinkybių, todėl, teismo vertinimu, nežymus 30 dienų termino praleidimas sudaro pagrindą atstatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nurodytą vieno mėnesio terminą ieškinyje nurodytų individualių administracinio aktų ginčijimui. Dėl ieškovo nustatytų bei įvertintų aplinkybių gausos bei vertinimo sudėtingumo šį darbą atlikti per 30 dienų terminą atlikti nebuvo galimybės
62. Be to, ginče vyraujantis santykis yra civilinio pobūdžio - dėl turto išreikalavimo iš neteisėto, todėl šiam reikalavimui taikomi bendrasis dešimtis metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.).

              Dėl nusikaltimo fakto kaip vindikacijos pagrindo

63. Ieškovo teigimu, Ginčo sklypo savininkas - valstybė turtą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, kas sudaro pagrindą išreikalauti Ginčo sklypą iš dabartinių savininkų remiantis CK 4.96 str. Byloje esminę reikšmę turi nusikaltimo kaip prejudicinio fakto padarymo fakto vertinimas.
64. Kauno apygardos teismo 2016-04-04 įsiteisėjusiame nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-634/2016 konstatuota, kad S. B. ar jos įgalioto asmens S. V. pareiškimas Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme nebuvo gautas, civilinė byla pagal minėtą pareiškimą nebuvo nagrinėjama, 2001-09-18 teismo posėdis nevyko, sprendime nurodyti asmenys bylos nagrinėjime nedalyvavo, o 2001-09-18 priimtas teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto yra suklastotas. Teismas taip pat konstatavo, kad teismo sprendimo turinys apskritai neatitinka tikrovės, kadangi toje vietoje apskritai neturėta žemėvaldos, kadangi ten buvusi (duomenys neskelbtini) žemė.  A. Š. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tikro teismo sprendimo suklastojimą.
65. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-93-165/2017 A. Š. apeliacinį skundą atmetė ir minėtą nuosprendį paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad byloje yra įrodyta, jog A. Š. (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)) surašė, pasirašė ir vėliau patvirtino Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2001-09-18 sprendimą, kuriuo remiantis atkurtos nuosavybės teisės į Ginčo žemės sklypą. Teismas taip pat konstatavo, kad 2001-09-18 priimtas teismo sprendimas ir jį suklastojo valstybės tarnautoja - teisėja A. Š.. Teismas taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad A. Š. bendrininkaudama su S. V. padėjo jam padaryti kvalifikuotą sukčiavimą (BK 24 straipsnio 6 dalis, BK 182 straipsnio 2 dalis), t. y. kad ji, būdama teisėja, surašė teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir vėliau jį patvirtino kaip tikrą, ir tokiais savo neteisėtais veiksmais suteikė S. V. priemonę ir pašalino kliūtis užvaldyti didelės vertės svetimą turtinę teisę ir turtą, kadangi suklastotas teismo sprendimas buvo vienintelis teisinis pagrindas S. V. kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus įmesto žemėtvarkos skyrių ir gauti 2001-10-16 pažymą Nr. 1383 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Teismas konstatavo, kad oficialaus, Lietuvos Respublikos vardu priimto dokumento - teismo sprendimo, kuris įsiteisėjęs yra privalomas ir valstybės bei savivaldybės institucijoms, suklastojimas neabejotinai yra pavojingas veiksmas. Teismo sprendimas buvo priemonė nusikaltimo vykdytojui S. V. realizuoti sukčiavimo objektyviuosius požymius, t. y. apgauti S. B. ir savivaldybės (valstybės) institucijas ir užvaldyti svetimą turtą. Be nuteistosios A. Š., kaip padėjėjos, padarytų veiksmų, be jos indėlio, nusikaltimo vykdytojui S. V. būtų neįmanoma padaryti sukčiavimo.
66. Be to, S. V. 2013-11-27 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-56-508/2013 nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kadangi panaudojęs žinomai suklastotą dokumentą - 2001-09-18 teismo sprendimą, patvirtintą buvusios teisėjos A. Š., apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtinę teisę į nuosavybės teisės atkūrimą ir svetimą turtą. Įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-56- 508/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-29 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-287/2014 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-26 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 2K-253-303/2015, konstatuota, jog 2001-09-18 teismo sprendimas yra suklastotas.
67. Atsakydama į 2003-03-13 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus paklausimą, ar pridedama 2001-09-18 teismo sprendimo kopija atitinka archyve saugomą originalą, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo archyvare L. N. „2003-03-20 raštu pranešė, kad „teismo sprendimo nuorašas atitinka Vilniaus miesto 3-io apylinkės teismo archyve saugomos civilinės bylos originalą. Kaip priedą siunčiame sprendimo nuorašą". Nepaisant to, kad tokios bylos nebuvo. Vadinasi, teismo darbuotoja veikė aplaidžiai, kadangi nepatikrino, ar tokia byla iš tikro teisme yra ar iš tikro joje yra teismo sprendimas.
68. Ieškovas pagrįstai nurodė, kad S. V. nebūtų galėjęs pabaigti savo nusikalstamos veikos ir apgaule įgyti žemės sklypo, jei teisėja A. Š. nebūtų suklastojusi 2001-09-18 teismo sprendimo, jei Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo archyvare L. N. nebūtų pranešusi Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, jog tokia byla teisme yra ir kad byloje yra 2001-09-18 teismo sprendimas, kurį atitinka S. V. pateikta kopija, taip pat jei Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme dirbusi J. R. nebūtų surašiusi šaukimo į teismo posėdį neegzistuojančioje byloje.
69. Nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai) (CPK 182 str. 3 p.), todėl aplinkybė, kad valstybė prarado Ginčo sklypą dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo įrodyta.

Nagrinėjamoje byloje teismas saistomas įsiteisėjusių teismo nuosprendžių baudžiamosiose bylose.

70. Iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais. Ši taisyklė taikoma ir kilnojamiesiems, ir nekilnojamiesiems daiktams (CK 4.96 str. 2 ir 3 dalys).
71. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-04-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-149 pažymėjo, kad „teismai, nustatę aplinkybes, jog daikto savininkas (valstybė) daikto valdymą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, turėjo teisinį pagrindą sąžiningą įgijėją laikyti neteisėtu valdytoju ir daiktą iš jo išreikalauti. Taigi nustačius vieną iš sąlygų, susijusių su valdymo praradimu, kad daikto savininkas daikto valdymą prarado ne savo valia, o dėl kitų asmenų nusikaltimo, CK 4.96 straipsnio 2 dalies taikymui įgijėjo sąžiningumo ar nesąžiningumo vertinimas neturi teisinės reikšmės".
72. Atsakovas R. J. teigia, kad taikyti CK 4.96 str. 2 d. šioje civilinėje byloje nėra pagrindo, nes daiktas buvo prarastas dėl paties savininko (žemės sklypo savininkę valstybę atstovaujančios teisėjos A. Š.) nusikalstamos veikos, nepagrįstas. Teismo vertinimu, nuskalstamą veiklą padarė ne valstybė kaip turto savininkas juridinis asmuo, bet konkretūs fiziniai asmenys A. Š. bei S. V.. Be to, padaryto nusikaltimo faktas CK 4.96 str. 2 d. taikymo kontekste gali būti konstatuotas nagrinėjant bylą civilinio proceso tvarka.
73. Valstybės tarnautojo nusikalstami veiksmai negali būti tapatinami su pačios valstybės veiksmais, už nusikaltimo padarymą (su visom iš to išplaukiančiom pasekmėm) atsako konkretus valstybės tarnautojas, o ne valstybė. Be to, pripažinus valstybės tarnautoją kaltu, iš jo gali būti priteisiamas žalos atlyginimas.
74. Ginčo sklypą valstybė prarado tik kitam atsakovui - S. V. sistemingai panaudojant minėtą suklastotą dokumentą. Valstybė turtą prarado ne vien dėl dokumento suklastojimo. A. Š. padėjo padaryti nusikaltimą suteikdama priemonę ir šalindama kliūtis, tačiau nusikaltimo vykdytojas ir asmuo, apgaule, t. y. panaudodamas žinomai suklastotą dokumentą, įgijęs didelės vertės valstybės turtą yra būtent S. V..
75. Ieškovas kaip faktinį ieškinio pagrindą ir nurodė aplinkybę, kad turtas prarastas dėl nusikaltimo. Esant nustatytam prejudiciniam nusikaltimo pasekmių faktui, kad Ginčo sklypas buvo užvaldytas nusikalstamu būdu, ieškinio pagrįstumui neturi lemiamos reikšmės aplinkybės, ar J. I. 1940 metais buvo gyvas, ar 1940 m. nacionalizacijos metu nuosavybės teisė priklausė J. I., ar buvo tik nuomojamas ir kiti pažeidimai nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje. Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatinėja juridinių Ginčo sklypo valdymo iki 1940 metų faktų.

                            Dėl administracinių aktų ir sutarčių panaikinimo

76. Nurodyto prejudicinio fakto, kad Ginčo sklypas prarastas dėl įvykdyto nusikaltimo, pagrindu teismas pripažįsta negaliojančius administracinius aktus: 2001-10-16 Vilniaus apskrities viršininko administracijos (VAVA) Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus pažymą Nr. 1383 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų", 2009-03-06 VAVA Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus pažymą Nr. 99 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų", 2009-03-13 Vilniaus apskrities viršininkas sprendimą Nr. 2.4-01-6930 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui S. V.", nes nebuvo teisės aktuose nustatytų juridinių faktų visumos, kuri būtina nuosavybės teisių atkūrimui (CK 1.80 str. 1 d.).
77. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, prašydamas palikti galioti 2009 m. sausio 1 d. Nr. 30-20 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimto įsakymą, teigė, kad vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybė veikė galiojančių teisės aktų ribose, vykdė visas galiojančių teisės aktų nustatytas procedūras, todėl veikė teisėtai ir tinkamai.
78. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagrįstai nurodė, kad vietos savivaldos vykdomosios institucijos kompetenciją sklypų formavimo nuosavybės teisių atkūrimui srityje nustato LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau - Tvarka) (nagrinėjamu atveju aktuali skundžiamo 2009 m. sausio 1 d. Nr. 30-20 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimto įsakymo priėmimo metu galiojusi Tvarkos redakcija, galiojusi nuo 2007-09- 12 iki 2009-09-15).
79. Vadovaujantis Tvarkos 106 p. nuostatomis, piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemą, esančią miestuose, nagrinėja turto buvimo vietos žemėtvarkos skyriai <...> Apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemą, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus <...>Savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo žemėtvarkos skyriui pagal nustatytąja tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus pateikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra, - apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas <...> Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi turėtų žemės sklypų ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga <...> Žemėtvarkos skyrius, miesto detaliai nesuplanuotų arba jau suprojektuotų pagal teritorijos detaliuosius planus teritorijų kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėtų žemės sklypų ribas, per 20 darbo dienų pateikia ją savivaldybės administracijos direktoriui <...> su lydraščiu ir prašo savivaldybės administracijos direktoriaus: suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus patvirtinti parengtus žemės sklypų planus <...>
80. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos funkcijos atkuriant nuosavybės teisę į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), apsiribojo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), duomenų nustatymu bei plano tvirtinimu, esant Žemėtvarkos skyriaus kreipimuisi (2007-10-09 (VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus raštas Nr. S17-140 dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo nustatymo), todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija privalėjo, vykdydama jai priskirtas funkcija, priimti skundžiamą 2009-01-12 Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-20 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo".
81. Nepriklausomai nuo to, kas sąlygojo kreipimąsi dėl sklypų duomenų nustatymo bei plano ribų tvirtinimo, esant teisės aktuose nustatytos institucijos kreipimuisi (jį buvus patvirtina Žemėtvarkos skyriaus 2007-10-09 raštas), Vilniaus miesto savivaldybei atsirado pareiga pradėti žemės sklypo formavimo procedūras. Sklypo duomenų nustatymas ir plano tvirtinimas, nors ir patenka į privalomų atlikti veiksmų priimant sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo tarpą tačiau nuosavybės teisių atkūrimo procesas bei jo metu priimti atsakingų institucijų sprendimai niekaip neįtakoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų formuojant žemės sklypus. Vilniaus miesto savivaldybės administracija veikia pagal galiojančius tokią procedūrą formuojant žemės sklypus reglamentuojančius teisės aktus, vadovaujasi jų nuostatomis, todėl procedūros metu priimti sprendimai negaliojančiais pripažinti galimi tik įrodžius buvus tokių teisės aktų imperatyvių nuostatų pažeidimus.
82. Ieškovas neįrodinėjo, kokiais konkrečiais galiojančių teisės aktų pažeidimais grindžiamas reikalavimas naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, visi ieškovo argumentai nukreipiami į nuosavybės teisių atkūrimo tam teisės neturėjusiam asmeniui faktą, bet neginčijami skundžiamu įsakymu nustatyti sklypo duomenys, nekvestionuojamas jų teisingumas, neginčijamas tvirtinamas sklypo planas, o nekeliant šių aplinkybių teisėtumo ir teisingumo klausimo
83. Teismo vertinimu, skundžiamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimas prieštarautų viešojo administravimo veiklos atsakomybės už priimtus sprendimus ir efektyvumo principams (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis). Vien aplinkybė, jog kreipimasis dėl sklypo duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo buvo sąlygotas netinkamų priežasčių (suklastoto Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu nustatyto juridinę reikšmę turinčio fakto), nepanaikina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-20 nustatytų kadastrinių Ginčo sklypo duomenų teisingumo bei teisėtumo, todėl ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą atmetamas.
84. Teismas taip pat pripažįsta negaliojančia 2001-10-31 pirkimo - pardavimo sutartį registro Nr. 1-9377, patvirtintą Vilniaus r. notarų biuro notarės L. M., kuria S. B. pardavė S. V. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto - 1397 kv. m. žemės, valdytos J. I. (duomenys neskelbtini) atstatymą kaip sudarytą prieštaraujant imperatyvioms teisės normoms dėl apgaulės (CK 1.80 str. 1 d., 1.91 str. 1 d.).
85. Teismas, vadovaudamasis CK 1.80 str. 1 d., pripažįsta negaliojančiomis:

- 2009-03-27 Pirkimo - pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus r. 1 notarų biuro notarės L. M. atstovės L. G., notarinio registro Nr. 1-1201, pagal kurią S. V. pardavė E. V. asmeninės nuosavybės teise 40/100 dalių, o R. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine D. J. 30/100 dalis minėto 0,1369 ha sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis nr. (duomenys neskelbtini));

- 2009-05-13 dovanojimo sutartį, patvirtintą Vilniaus r. 1 notarų biuro notarės L. M. atstovės L. G., notarinio registro Nr. 1-13045, kuria S. V. dovanojo savo motinai V. V. 30/100 dalių minėto sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis nr. (duomenys neskelbtini));

- 2010-05-25 pirkimo - pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarės R. D., notarinio registro Nr.2-3 864, kuria V. V., E. V. ir sutuoktiniai D. J. bei R. J. pardavė G. B. ir G. R. sklypą unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

                            Dėl sandorių negaliojimo pasekmių ir restitucijos būdo

86. Teismas nustatė, kad Ginčo sklypas prarastas dėl padaryto nusikaltimo ir panaikino administracinius nuosavybės teisių atkūrimo aktus. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, ieškovo pareikšti reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais vertintini kaip papildomi reikalavimai, kuriais siekiama buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimo. Dėl to be vindikacijos taikant ir kitą asmens pažeistų teisių gynimo būdą, jis taikomas tokia apimtimi, kiek tai neliečia pagal vindikacijos taisykles išreikalauto daikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149).
87. Atsakovas E. V. nurodė, kad su R. J. susitarė, kad E. V. pardavus sklypą liks 200000 Lt, todėl iš jo už sklypo pardavimą gautos  440000 Lt sumos R. J. nurodymu 239689,50 Lt pervedė R. J.. Buvo susitarta, kad po nurodyto pervedimo pervesta suma lieka E. V., kuris taip pat susimokės pajamų mokestį. E. V. iš jam likusios 200000 Lt sumos sumokėjo 57000 Lt pajamų mokestį. Atsakovo E. V. teigimu, ieškinį patenkinus restitucija ieškinyje nurodytu būdu neturėtų būti taikoma, o nurodyta 239689,50 Lt suma G. B. ir G. R. turi būti priteista iš R. J.. Taip pat teismas taikydamas restituciją turi iš Valstybinės mokesčių inspekcijos priteisti atsakovui E. V. jo sumokėtą pajamų mokestį.
88. Teismas atmeta atsakovo E. V. siūlomą restitucijos būdą, nes šioje byloje teismas nesprendžia atsakovų Ginčo dėl atsakovų tarpusavio ginčų dėl prievolių, atsiradusių finansuojant Ginčo sklypo įsigijimą.
89. Atsakovai turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo).
90. Panaikinus imperatyviosioms įstatymų normoms prieštaraujantį administracinį aktą, turi būti taikoma restitucija pagal CK šeštosios knygos normas (CK 1.80 straipsnio 3 dalis), atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis) ir įvertinti, ar nėra pagrindo jį pakeisti (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009).
91. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą. Kasacinis teismas, savo nutartyse detalizuodamas restitucijos taikymo taisykles, yra pažymėjęs, kad, taikant restituciją konkrečiu atveju, turi būti įvertinta įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008; 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-41/2009; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-339/2009; 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2009; 2010 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010; kt.).
92. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad jeigu administracinis aktas teismo pripažįstamas neteisėtu, t. y. neatitinkančiu įstatymo reikalavimų, tai asmuo, kuriam atsirado civilinės teisės ir pareigos iš tokio administracinio akto, gali būti pripažintas nesąžiningu. Jeigu civilinių teisių ir pareigų įgijėjas žinojo ar turėjo žinoti apie galimą administracinio akto prieštaravimą įstatymo nuostatoms, tai jis negali remtis savo sąžiningumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2008). Dėl to aplinkybė, kad valstybinė institucija perleido žemę, kurios neturėjo teisės perleisti, nesudaro pagrindo valstybinio žemės sklypo įgijėją laikyti sąžiningu vien dėl to, jog jis žemę įgijo iš valstybinės institucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2007).
93. Atsakovo S. V. nesąžiningumas nustatytas įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais, tačiau, sprendžiant dėl asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo, turi būti atsižvelgiama ir į konkrečios situacijos ypatumus, vidutinę rinkos ir sandoriuose nurodytą turto vertes, sandorių šalių elgesį. Atsakovė V. V. sklypo dalį savo nuosavybėn gavo neatlygintinai dovanojimo sutarties pagrindu.
94. 2009-03-27 pirkimo - pardavimo sutartimi S. V. pardavė E. V. asmeninės nuosavybės teise 40/100 dalių; o R. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine D. J. 30/100 dalis minėto 0,1369 ha Ginčo sklypo. Šalių susitarimu turtas perleistas už 95 830 Lt (40/100 dalys parduodamos už 54760 Lt, o 30/100 dalys - už 41 070 Lt). Pagal 2009-03-27 pirkimo - pardavimo sutarties duomenis viso Ginčo sklypo kaina būtų 136900 Lt.
95. 2009-05-13 dovanojimo sutartimi S. V. dovanojo savo motinai V. V. 30/100 dalių minėto sklypo, nors turtas dovanojimo sutarties šalių susitarimu įkainotas 475 800 Lt.
96. 2010-05-25 pirkimo - pardavimo sutartimi pardavėjai V. V., E. V. ir sutuoktiniai D. J. bei R. J. jiems priklausančias minėto sklypo dalis pardavė Ginčo sklypą G. B. ir G. R.. G. B. ir G. R. pirko po l/2 dalį Ginčo sklypo. Sklypas perleistas už 1 100 000 Lt kainą. Žemės sklypo kaina sumokėta pardavėjams proporcingai turėtoms pardavėjų nuosavybės dalims. 330 000 Lt sumokėta prieš sutarties sudarymą. Likę 770 000 Lt sumokėti iki 2010-09-01.
97. Teismas atsižvelgia į tai, kad Ginčo sklypo Registrų centro 2011-02-11 masinio vertinimo būdu nustatyta Ginčo sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 728000 Lt.
98. Teismo įsitikinimu, aplinkybė, kad 2009-03-27 pirkimo - pardavimo sutartimi S. V. pardavė E. V. asmeninės nuosavybės teise 40/100 dalių; o R. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine D. J. pardavė 30/100 Ginčo sklypo viso Ginčo nustatant, kad viso 0,1369 ha sklypo kaina būtų 136900 Lt, neleidžia preziumuoti šių atsakovų sąžiningumo.
99. Akivaizdu, kad vienoje iš brangiausių Vilniaus miesto rajonų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje (duomenys neskelbtini) kaimynystėje, parduodant vidutinio užstatymo  intensyvumo gyvenamojoje teritorijoje esantį sklypą (daugiabučio namo statybai), sandorio šalims veikiant dalykiškai, be prievartos ir nesant kitų sandorių bei interesų, vieno aro kaina negalėjo būti tik 10000 Lt.
100. Nors sklypas perparduotas prasidėjus nekilnojamojo turto krizei, tačiau G. B. ir G. R. po metų parduoto to paties sklypo vieno aro kaina siekė 80351 Lt.
101. Teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, sprendžia, kad atsakovų E. V., R. J. ir D. J. sąžiningumas neįrodytas, todėl šie atsakovai negali savo atsikirtimų grįsti sąžiningumo aplinkybe. Teismas šių atsakovų bei atsakovų S. V. ir V. V. atžvilgiu taiko dvišalę restituciją natūra ir pinigais priteisiant sutarčių šalims vienai iš kitos sutartyse nurodytas kainas (CK 6.146 str.).

              Dėl restitucijos atsakovų G. B. ir G. R. atžvilgiu

102. Teismo vertinimu, atsakovai G. B. ir G. R. yra sąžiningi paskutinieji Ginčo sklypo valdytojai.
103. Atsakovų G. B. ir G. R. atstovas pagrįstai nurodė, kad taikius restituciją prokuroro prašomu būdu, šie atsakovai patirtų žalą, kadangi iš kitų atsakovų, atsižvelgiant į surasto areštuoto turto vertę, galėtų atgauti tik nedidelę dalį už žemės sklypą sumokėtų pinigų, o vėliau turėtų reikšti valstybei ieškinį dėl jos neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, be to, prieš tai atsakovai dar turėtų patirti po 6 371,64 Eur vykdymo išlaidų, kadangi turėtų pateikti teismo sprendimą antstoliui vykdyti (remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 39 punktu vykdymo veiksmai atliekami po to, kai išieškotojas apmoka jų atlikimą, išskyrus atvejus, kai išieškotojo ir antstolio susitarimu šioje instrukcijoje nustatyta tvarka apmokėjimas už vykdymo veiksmų atlikimą buvo atidėtas ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų sumokėjimo; pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 50.16 papunktį nuo 28 962 Eur vykdymo išlaidos sudaro 4 procentus).
104. Atsakovų atstovas nurodė, kad 2016-03-02 kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016 buvo sprendžiami valstybės, kuri atsako už kaltais veiksmais padarytą žalą civilinėje byloje, ir žalą nusikalstamais veiksmais padariusio asmens civilinės atsakomybės klausimai. Minėtoje byloje teisėjos veiksmai ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nagrinėjant drausminės bylos iškėlimo klausimą įvertinti kaip neteisėti, aplaidūs, dėl kurių buvo pasisavintas didelės vertės ieškovo turtas, tačiau drausminė atsakomybė net netaikyta dėl suėjusio senaties termino. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad kai žala dėl turto užvaldymo padaroma nusikalstamais vieno asmens veiksmais (suklastojant dokumentus, juos panaudojant teismo sprendimams, kurių pagrindu užvaldomas turtas, priimti) ir kaltais teisėjo veiksmais (aplaidžiai nagrinėjant civilinę bylą, kurioje priimami sprendimai, tapę pagrindu turtui užvaldyti), o už tokius teisėjo veiksmus žalą atlygina valstybė (CK 6.272 straipsnio 2 dalis), tai yra pagrindas pripažinti, kad abiejų asmenų veiksmai prisidėjo prie žalos atsiradimo iš esmės. Nors abiejų atsakovų veiksmai atlikti skirtingu metu, tačiau jie priežastiniu ryšiu tiesiogiai susiję su atsiradusia žala. Dėl to teisėjų kolegija nusprendė, kad šios teismų nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog žala padaryta bendrais objektyviąja prasme atsakovų neteisėtais veiksmais, ir sudaro pagrindą jiems solidariai taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).
105. Nagrinėjamoje byloje nustatyti ne tik aplaidūs Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo darbuotojų J. R. ir L. N. aplaidus veiksmai, bet ir nusikalstami teisėjos A. Š. veiksmai. Minėti asmenys savo aplaidžiais ar nusikalstamais veiksmais padėjo S. V. atkurti nuosavybės teisės į Ginčo žemės sklypą ir vėliau sandorių pabaigoje perleisti jį sąžiningų Atsakovų nuosavybėn.
106. Teismas sutinka su atsakovų argumentu, kad būtų neprotinga, neefektyvu, neekonomiška, neteisinga ir nesąžininga, jiems toliau apsunkinti teisinę padėtį, kuri jau yra apsunkinta dėl valstybės kaltės jiems galint prarasti nuosavybės teisę į privačią nuosavybę, kurią manė įgiję teisėtai.
107. Byla pirmojoje instancijoje nagrinėjama nuo 2011 m., kas ypač varžo atsakovų teises. Todėl konstatuotina, kad byloje nustatytas išimtinis atvejis, kai teismas gali pakeisti restitucijos būdą, nes dėl jos taikymo ieškovo prašomu būdu vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o valstybės pagerėtų - ji atgautų be nuostolių turtą, nors pati kalta dėl jo praradimo (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).
108. Teismas sprendžia, kad restitucija atsakovų G. B. ir G. R. atžvilgiu modifikuotina ir jiems piniginės lėšos priteistinos iš Lietuvos Respublikos, o pastaroji atgaus Ginčo sklypą, kurį turės galimybę parduoti, bei turės teisę restitucijos išlaidas išsiieškoti iš kitų atsakovų. Kitų atsakovų teisinė padėtis visiškai nepasikeistų, kadangi, bet kuriuo atveju, nurodytas sumas jie turėtų grąžinti, o pačiai valstybei tai taip pat būtų ekonomiškiau, kadangi neatsirastų naujų bylų jos atžvilgiu ir ji nepatirtų papildomų išlaidų.
109. Kasacinio teismo praktikoje panaši restitucijos būdo pakeitimo praktika suformuluota 2012 m. sausio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2012 dėl restitucijos modifikavimo. Teismas iš valstybės priteisė už valstybei grąžintiną žemę sumokėtus pinigus paskutiniam neteisėtai perleistos žemės pirkėjui. Tai buvo motyvuota Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EZTT) praktika, kad atsakovams fiziniams asmenims turi būti taikomi įmanomai švelniausi turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn padariniai, nes nagrinėjamu atveju turto perdavimą atsakovams privačion nuosavybėn lėmė valstybės institucijų veiksmai nuosavybės teisių atkūrimo procese, o atsakovai, pasitikėdami valstybės institucijų kompetencija nustatyti konkrečius grąžintinos žemės plotus, nebūdami profesionalūs žemėtvarkininkai, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų ir sudarytus Ginčo sandorius pateikdami tvirtinti notarui, įregistruodami Nekilnojamojo turto registre ir pan., neatliko veiksmų, kurie būtų darę įtaką valstybės institucijų suklydimui. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovų fizinių asmenų tarpusavio sandoriai yra įvykdyti.
110. Nagrinėjamoje byloje turto perdavimą atsakovų nuosavybėn lėmė valstybės institucijų veiksmai nuosavybės teisių atkūrimo procese, o atsakovai, pasitikėdami valstybės institucijų kompetencija ir sandorių teisėtumą užtikrinančiais notarais, įsigijo turtą manydami, kad jo nuosavybės teisių atkūrimas ir apyvarta buvo teisėta. Atsakovų G. B. ir G. R. siūlomas restitucijos būdas tinkamai užtikrins valstybės intereso atgauti neteisėtai perleistą turtą bei privataus asmens intereso realiai naudotis jam priklausiančia nuosavybe pusiausvyrą.
111. Valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita (žr. mutatis mutandis P. ir P., par. 58; 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimą byloje G. prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 32457/05, par. 40; 2009 m. birželio 11 d. sprendimą byloje T. prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 35298/04, par. 67). Klaidingai perduotų nuosavybės teisių panaikinimo kontekste gero valdymo principas gali ne tik valdžios institucijoms uždėti pareigą veikti greitai taisant padarytas klaidas (žr., pvz., Moskal, par. 69), bet ir pareikalauti sumokėti adekvačią kompensaciją ar kitos formos tinkamą reparaciją buvusiam bona fide (atvirai, sąžiningai) nuosavybės savininkui (žr. P. ir P., par. 53, 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimą byloje T. ir kiti prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 36900/03, par. 38). EŽTT konstatuota, kad dėl valstybės institucijų kaltės (tiek veikimo, tiek neveikimo) atsiradusi žala turi būti atlyginta kuo operatyviau, vengiant tolesnio sąžiningų asmenų teisių varžymo.
112. Ieškovas nurodė, kad vadovautis atsakovų nurodyta 2016-03-02 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje 3K-3-132-695/2016 nėra pagrindo, nes nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tik restitucijos klausimas. Kasacine tvarka išnagrinėta byla yra dėl žalos atlyginimo, kai dėl aplaidžių (iš teisėjos pusės) ir nesąžiningų (fizinio asmens) veiksmų turtą prarado ir tokiu būdu žalą patyrė fizinis asmuo. Teismo įsitikinimu, reikšminga tai, kad nagrinėjamoje byloje paskutinių savininkų sumokėta didžiausia sąžininga Ginčo sklypo kaina priteistina iš restitucijos dėl naikinamų sandorių grandinės dalyvio, kuriam po restitucijos grąžinamas Ginčo sklypas.
113. Teismo vertinimu, esant valstybės atsakomybei, restitucijos modifikavimo klausimas gali būti sprendžiamas kitu būdu, ne tik ieškinio reikalavimų ribose, bet ir užtikrinant operatyvų teisinės taikos atkūrimą, taip pat, kad papildomai nereikėtų spręsti kitų teisminių ginčų, taip užtikrinant valstybės interesą atgauti neteisėtai perleistą turtą ir teisėtai vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras bei privataus asmens intereso realiai naudotis jam priklausiančia nuosavybe pusiausvyrą.
114. Teismas pasirenka kitą restitucijos taikymą būdą ir atsakovų G. R. ir G. B. naudai pinigines lėšas priteisia iš valstybės, o valstybei iš asmenų, iš kurių pinigai būtų priteisti atsakovams G. R. ir G. B..

115. Ginčo sklypo kaina 1100000 Lt (318582 Eur), todėl už ieškinio reikalavimą dėl sklypo išreikalavimo mokėtinas 4344 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atleistas nuo žyminio mokesčio, tačiau, ieškinį patenkinus, žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas išieškomas iš nesąžiningo atsakovo S. V., tarp kurio neteisėtų veiksmų ir kilusių teisinių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys (CPK 96 str. 3 d., 93 str. 4 d.). Taip pat iš atsakovo S. V. priteisiama 116,69 eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

              Teismas, vadovaudamasis CPK 270 str.,

                                          n u s p r e n d ž i a:

1. Pripažinti negaliojančia 2001-10-16 Vilniaus apskrities viršininko administracijos (VAVA) Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus pažymą Nr. 1383 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų";
2. Pripažinti negaliojančia 2001-10-31 pirkimo - pardavimo sutartį, registro Nr. 1-9377, patvirtintą Vilniaus r. notarų biuro notarės L. M., kuria S. B. pardavė S. V. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto - 1397 kv. m. žemės, valdytos J. I. (duomenys neskelbtini) atstatymą;
3. Panaikinti 2009-03-06 VAVA Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus pažymą Nr. 99 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų";
4. Panaikinti 2009-03-13 Vilniaus apskrities viršininkas sprendimą Nr. 2.4-01-6930 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui S. V.";
5. Pripažinti negaliojančia 2009-03-27 pirkimo - pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus r. 1 notarų biuro notarės L. M. atstovės L. G., notarinio registro Nr. 1-1201, pagal kurią S. V. pardavė E. V. asmeninės nuosavybės teise 40/100 dalių, o R. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine D. J. 30/100 dalis minėto 0,1369 ha sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis nr. (duomenys neskelbtini));
6. Pripažinti negaliojančia 2009-05-13 dovanojimo sutartį, patvirtintą Vilniaus r. 1 notarų biuro notarės L. M. atstovės L. G., notarinio registro Nr. 1-13045, kuria S. V. dovanojo savo motinai V. V. 30/100 dalių minėto sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis nr. (duomenys neskelbtini));
7. Pripažinti negaliojančia 2010-05-25 pirkimo - pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarės R. D., notarinio registro Nr.2-3 864, kuria V. V., E. V. ir sutuoktiniai D. J. bei R. J. pardavė G. B. ir G. R. sklypą unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);
8. Išreikalauti 0,1369 ha kitos paskirties žemės sklypą Vilniaus m., sav., Vilniaus m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš G. B. ir G. R. valdymo ir grąžinti jį valstybės nuosavybėn;
9. Ieškinio reikalavimą panaikinti 2009-01-12 Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-20 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo" atmesti.

10. Taikyti restituciją ir priteisti iš Lietuvos Respublikos atsakovams G. B. bei G. R. po 159 291,01 Eur;
11. Lietuvos Respublikai priteisti 95 574,60 Eur iš V. V., 127 432,80 Eur iš E. V. ir 95 574,60 Eur iš R. J. ir D. J.;
12. Priteisti E. V. iš S. V. 15 859,59 Eur;
13. Priteisti R. J. iš S. V. 11 894,69 Eur .

14. Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo S. V. 4460,69 eur bylinėjimosi išlaidų.

              Sprendimas skundžiamas per trisdešimt dienų paduodant apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                    Andrius Ignotas