Byla Nr. 1S-15-531/2020

Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. sausio 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas,

sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,

dalyvaujant prokurorei Kristinai Ulienei,

asmens, kurio atžvilgiu taikoma priverčiamoji medicinos priemonė - P. N. gynėjui adv. Antanui Cemnolonskui,

suinteresuotam asmeniui I. A. P.,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs P. N., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir P. N. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas,

n u s t a t ė :

1.       1995 m. gruodžio 12 d. Kauno apygardos teismo nutartimi P. N., padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 str. 1 d., 271 str. 1 d., 118 str. 4 d., 105 str. 7 p. (1961 m. BK redakcija) uždraustas veikas, nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas ir jam paskirta priverčiamoji medicininio pobūdžio priemonė – gydymas psichiatrinėje ligoninėje griežto stebėjimo sąlygomis. Teismų nutartimis P. N. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas buvo tęsiama bei keičiama jos rūšis. Paskutinį kartą P. N. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė buvo pakeista 2017 m. gruodžio 6 d., t. y. taikomas stacionarinis stebėjimas ir gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis. Šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymo terminas P. N. buvo ne kartą pratęstas, paskutinį kartą – skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi.

2.       P. N. pateiktu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – jo atžvilgiu taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į ambulatorinį stebėjimą. Nurodo, kad jo laisvės ribojimas jį gydant stacionare yra neadekvatus lyginant su jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumu ar sankcijoje numatytos bausmės griežtumu. Pažymi, kad jo psichikos būklė yra iš esmės pagerėjusi, nei ji buvo nusikalstamos veikos padarymo metu. Jo sveikatos būklė atitinka gydymo rėžimo pakeitimo kriterijus. Tokia išvada konstatuota ir medicininės apžiūros išvadoje dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo. Išvadoje nurodoma, kad jo psichinė būsena, elgesys per paskutinį stebėjimo laikotarpį (6 mėn.) nesikeitė. Taigi, jo būsena yra tokia pati, kaip ir per kelis paskutiniuosius stebėjimo laikotarpius, kurių komisijos įvertinimas jam buvo palankus, siūlant keisti gydymo rėžimą į ambulatorinį. Šiuo atveju pastebėtina nenuosekli pačios komisijos pozicija jo gydymo atžvilgiu. Motyvuojant prašymą gydymą tęsti tomis pačiomis sąlygomis, komisija nurodė, kad per stebimą laikotarpį P. N. kelis kartus elgėsi pasyviai agresyviai, padirbo asmens tapatybės kortelę ir telefonu iškvietė kurjerį. Dėl tapatybės kortelės paaiškino, kad tai buvo juodai balto formato skenuota tapatybės kortelės kopija, iškirpta iš paprasto popieriaus lapo ir pažymi, jog gydymo įstaigoje ji iš jo nebuvo paimta, kas akivaizdžiai rodo, kad šis poelgis nėra pavojingas. Šioje situacijoje įžvelgia užgautas ambicijas, kadangi jis, atvykus policijos pareigūnams, atsisakė su jais bendrauti, nors pasinaudojimas savo teise, bendrauti ar ne su policijos pareigūnais, gydymo įstaigos personalo negali būti panaudotas prieš jį. Atkreipia dėmesį, kad pats tapatybės kortelės kopijos pasidaryti negalėjo, nes neturi reikiamos technikos, tai jam padaryti galėjo tik ligoninės personalas, kuris, nebūtų atlikęs jokių neteisėtų veiksmų. Taigi, žinoti savo asmens duomenis, nepaisant kokia forma tai daroma, nėra joks socialinį pavojingumą liudijantis požymis. Pabrėžia, kad naudojimasis mobilaus ryšio telefonu priverstinai besigydantiems stacionare asmenims nėra uždraustas. Taip pat nėra draudžiama naudotis ir kurjerių paslaugomis. Paaiškina, kad jo elgesį daugiau sąlygoja charakterio savybės, o ne psichinės ligos požymiai. Tą patvirtina ir jį gydanti gydytoja, kuri ne kartą yra pasakiusi, kad jo charakterio ypatybės nėra gydomos medicininėmis priemonėmis. Taigi, ne psichinė liga, o jo charakteris sąlygoja jo santykį su kitais pacientais. Apylinkės teismas nenurodė, kuo pasireiškia jo manipuliacija kitais ligoniais, todėl teigti, kad tai kelia jo socialinį pavojingumą nėra pagrindo. Pažymi, kad tariama manipuliavimo elgsena yra stebima labai seniai, atsispindi ir ankstesniuose teikimuose, kuriuose, kaip jau minėta, buvo siūloma keisti gydymą į ambulatorinį. Taigi, komisija yra nenuosekli ir objektyvi teikdama išvadas, arba jo tokia elgsena nėra esminė ir socialinį pavojingumą grindžianti aplinkybė. Pastebi prieštaravimus ir smurto rizikos vertinime, kuriame nurodyta, kad rizika yra aukšta, tačiau ankščiau, remiantis tokiais pačiais motyvais, rizika buvo vertinama vidutine. Mano, kad nuo 2019 m. sausio 4 d. nutarties, byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priėmimo, kurioje buvo nurodoma dar nėra praėjęs pakankamas laikas, kad įsitikinti, jog pagerėjusi būklė yra stabili, socialinis pavojingumas visuomenei yra sumažėjęs ir tolesnis gydymo tęstinumas galimas užtikrinti ambulatorinėmis sąlygomis, yra praėjęs pakankamas laiko tarpas, leidžiantis jam priverstinį gydymą tęsti ambulatorinėmis sąlygomis. Socialinė aplinka į kurią jis galėtų grįžti yra tinkama, juo per visą gydymosi laikotarpį rūpinosi artimieji, domėjosi jo gydymo eiga, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad negalėtų būti užtikrinamos ambulatorinio gydymo sąlygos.

3.       Teismo posėdyje asmens, kurio atžvilgiu taikoma priverčiamoji medicinos priemonė - P. N. gynėjas adv. Antanas Cemnolonskas ir suinteresuotas asmuo I. A. P. prašo P. N. skundą tenkinti, o prokurorė - atmesti.

4.       Skundas atmetamas.

5.       Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs P. N. skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pratęsė P. N. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis terminą ir nepakeitė jos į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

6.       Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

7.       Iš kartu su 2019 m. gruodžio 5 d. teikimu teismui dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies pratęsimo pateiktos 2019 m. lapkričio 28 d. Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Išvada) matyti, kad Komisija, rekomenduodama tęsti P. N. priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis nurodė, kad stebėjimo laikotarpyje paciento psichinė būsena nesikeitė, elgesys išlieka be pokyčių – klinikiniame vaizde stebimas nekintantis, nepasiduodantis korekcijai elgesys, įtakojantis asocialaus tipo asmenybės sutrikimo.

8.       Taip pat iš Išvados matyti, kad stebimuoju laikotarpiu ligonio elgesys formaliai teisingas. Konstatuoti keli pasyvios agresijos atvejai: kuomet kratos metu radus padirbtą asmens tapatybės kortelę ir pranešus apie tai policijai, ligonis nėjo kalbėtis su atvykusiais pareigūnais. Ligonis yra informuotas, kad visi pirkiniai ir pageidavimai išvykti aptariami komandinio aptarimo metu, tačiau ligonis keletą sykių išsikvietė kurjerį, tada pageidavo išvežti taisyti svetimą televizorių. Drausminamas teigė „Aš nepakaltinamas“, taigi teisinę situaciją naudojo savo tikslams siekti. Nei suvokimo sutrikimų, nei kliedėjimo idėjų neišsako. Dėl žodžiu nekoreguojamo ligonio elgesio buvo intensyvintas gydymas. Pažymima, kad komisijos metu šypsosi, neigia netinkamą elgesį, pripažįsta turėjęs išmanųjį telefoną ir asmens tapatybės kortelę naudojęs susikurti paskyras (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bankuose. Kam tos paskiros būtų naudojamos – nepaaiškina. Mąstymas nuoseklus. Aktyvios psichopatizacijos nėra, vaistus geria. Palaiko ryšius su motina, seserimi.

9.       2019 m. lapkričio 27 d. smurto rizikos įvertinime nurodoma, kad P. N. smurto rizika yra aukšta.

10.       VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė – gydytoja E. R. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nurodė, kad negalima pasakyti, kad P. N. būklė yra stabili. Gydymas koreguotas, padidintos vaistų dozės ir jų vartojimo dažnis. Gydymas koreguotas per paskutinį pusmetį. Taikant intensyvesnį gydymą, personalas pažeidimų nepastebėjo. Jis savo teisinę padėtį „nepakaltinamas“ naudoja gynybai, savo elgesiui pateisinti.

11.       Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nėra pakankamos išvadai, jog P. N. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis gali būti pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Pagrindo abejoti pateiktais įrodymais nėra, kadangi nebuvo pateikta jokių, objektyvių juos paneigiančių duomenų. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad per P. N. gydymo minėtoje ligoninėje laikotarpį, jo stebėjimo sąlygos buvo ne kartą keičiamos iš bendro į sustiprinto. Stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis jam taikomas jau kiek daugiau nei dvejus metus, tačiau, kaip matyti iš Komisijos išvadoje pateiktų duomenų, P. N. rizikos įvertinimo bei ligoninės atstovės paaiškinimų, per šį laikotarpį P. N. būklė nepagerėjo tiek, jog jau būtų galima jam taikyti ambulatorinį stebėjimą. Nustatyta, kad P. N. yra linkęs nesilaikyti, kaip pats nurodo, jam gerai žinomų, VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių. Pagal bylos duomenis ir apeliacinio skundo argumentus akivaizdu, jog P. N. savo netinkamo elgesio nepripažįsta, bando jį pateisinti savo „nepakaltinamumo“ būsena, charakterio savybėmis, apkaltinti ligoninės personalą. Be to, naujas, pakoreguotas gydymas jam yra taikomas tik pusę metų ir šis laiko tarpas, aukštesniojo teismo vertinimu, yra per trumpas, jog būtų galima spręsti dėl jo efektyvumo. P. N. smurtinio elgesio rizika, kuri, kaip jau minėta, šiuo metu yra aukšta, bylos duomenimis, didina rėžimo pažeidimai, manipuliatyvus, savanaudiškas elgesys skyriuje, bei ateityje galimos stresinės reakcijos dėl pasikeitusios socialinės aplinkos. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad P. N. priverstinis stacionarinis gydymas yra būtinas ir pratęsė jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę. Šiuo atveju dar negalima daryti išvados, kad P. N. socialinis pavojingumas visuomenei yra sumažėjęs tiek, jog jam galėtų būti taikomas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Šios teismo išvados nekeičia tai, jog P. N. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje yra gydomas jau ilgą laiką. Atkreiptinas dėmesys, kad P. N. yra teisus teigdamas, kad skundžiamoje nutartyje nėra konkrečiai nurodoma, kuo pasireiškė jo manipuliatyvus elgesys, tačiau toks nutarties netikslumas, nustatytų kitų faktinių aplinkybių kontekste apie jo būklę, nelaikomas esminiu pažeidimu ir nesudaro pagrindo jos panaikinti.

12.       Ginčydamas apylinkės teismo nutartį P. N. pateiktame skunde nurodė, kad Komisijos nuomonė dėl jo gydymo yra nenuosekli, kadangi prieš tai, buvo siūloma keisti jo gydymą į ambulatorinį, o vėliau, jau pratęsti taikomą priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis. Pažymėtina, kad kiekvieną kartą, prieš teikiant teikimą teismui dėl asmeniui taikomos priverčiamosios medicinos priemonės yra iš naujo įvertinama jo būklė, gydymo efektyvumas ir tik tuomet yra sprendžiama, kokio pobūdžio gydymas – stacionarus ar ambulatorinis, jam galėtų būti taikomas. Vien tik tai, kad prieš tai Komisija yra teikusi teikimą, kuriame siūlė P. N. taikyti ambulatorinį gydymą, nereiškia, jog toks siūlymas turi būti teikiamas nuolat. Šiuo atveju, Komisija įvertinusi P. N. būklę, jo padarytus naujus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus nusprendė, kad P. N. ir toliau turėtų būti taikomas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis, todėl prašė jį pratęsti. Pagrindo konstatavimui, jog tokiu prašymu buvo padarytas koks nors pažeidimas, nėra.

13.       Esant šioms aplinkybėms, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.,

n u t a r i a :

P. N., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                        Valdas Ciesiūnas