Civilinė byla Nr. 2S-109-440/2019

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06520-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.; 3.5.1.; 3.5.18.; 3.5.19.; 3.5.21.1.; 3.5.20.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 7 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-14056-776/2018 pagal pareiškėjos L. K. skundą dėl antstolės E. R. veiksmų, suinteresuotas asmuo A. B..

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja L. K. (toliau ir – pareiškėja, skolininkė) skundu kreipėsi į antstolę E. R. (toliau ir – antstolė), kuriuo prašė panaikinti antstolės 2018 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių paskelbimo. Nurodė, kad areštuotas ir varžytinėse parduodamas nekilnojamasis turtas, kuris įgytas iki santuokos su A. K. sudarymo, yra asmeninė jos nuosavybė ir vienintelis šeimos turtas, kuriame yra jos ir jos nepilnamečio vaiko V. K. vienintelis gyvenamasis būstas. Paaiškino, kad pirmiausia turėtų būti realizuojamas kitas jai priklausantis turtas, o, be to, ji deda visas pastangas grąžinti bent dalį skolos kreditoriui.

2.           Antstolė E. R. 2018 m. spalio 1 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, sustabdė vykdomąją bylą iki kol bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas ir įsiteisės teismo nutartis ir skundą kartu su vykdomąja byla perdavė teismui. Antstolė savo patvarkymą grindė tuo, kad skolininkai L. K. ir A. K. pagal vykdomąjį dokumentą yra solidarūs skolininkai, todėl išieškojimas, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 4 dalimi, teisėtai nukreiptas į skolininkės L. K. turtą. Antstolė nurodė, kad skolininkė supažindinta su jai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 644 straipsnio 5 punktą nustatyta pareiga informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl ieškojimo nukreipimo į būstą, kuriame gyvena nepilnamečių asmenų. Antstolės teigimu, nukreipus išieškojimą į pareiškėjai priklausantį butą, CPK 664 straipsnyje nurodytos išieškojimo iš turto eiliškumo taisyklės nebuvo pažeistos, iš pareiškėjos darbovietės nebuvo gauta jokių atskaitymų, o pareiškėja nepareiškė prieštaravimų dėl areštuoto turto vertės.

3.       Suinteresuotas asmuo A. B. pateikė atsiliepimą į skundą. Nurodė, kad pareiškėjos ir jos šeimos tikroji gyvenamoji yra vieta ne iš varžytinių parduoto buto adresu. Suinteresuoto asmens nuomone, antstolė teisėtai nukreipė išieškojimą į pareiškėjos butą, nes nukreipus išieškojimą į pareiškėjai priklausančią transporto priemonę būtų padengti tik 3 procentai skolos. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėja įsipareigojo neparduoti antstolės areštuoto buto, kol negrąžins skolos, bei pareiškėja nededa jokių pastangų grąžinti skolą, piktybiškai su juo nebendrauja.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 29 d. nutartimi atmetė pareiškėjos L. K. skundą dėl antstolės E. R. veiksmų.

5.       Teismas vertino, kad 2018 m. liepos 9 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skolos išieškojimas buvo nukreiptas į pareiškėjos darbo užmokestį, gaunamą iš uždarosios akcinės bendrovės ( toliau ir – UAB) (duomenys neskelbtini), tačiau jokie išskaitymai iš pareiškėjos darbo užmokesčio nebuvo padaryti, todėl, akivaizdžiai nesant galimybių išieškoti skolos per šešis mėnesius, antstolė pagrįstai nukreipė išieškojimą į pareiškėjai priklausantį turtą. Teismas sprendė, kad antstolė turėjo teisę nukreipti solidarios pareiškėjos ir jos sutuoktinio skolos išieškojimą į pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista CPK 664 straipsnyje numatyta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė bei CPK 663 straipsnio 3 dalies nuostatos, draudžiančios nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausantį būstą, kuriame jis gyvena, jei išieškoma suma neviršija 2 030,00 Eur.

6.       Teismas pažymėjo, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis pareiškėja nėra kreipusis į teismą su prašymu neišieškoti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), būtino jai gyventi. Nurodė, kad pareiškėjos skola, kurios priverstinį vykdymą vykdo antstolė E. R., nėra susijusi su suvartotais energijos ištekliais, komunalinių ar kitokių paslaugų apmokėjimu, t. y. neatitinka CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytos skolos prigimties, todėl gali būti išieškoma iš pareiškėjos nekilnojamojo turto, būtino pareiškėjai gyventi. Be to, byloje turint duomenų, kad pareiškėja galimai gyvena adresu (duomenys neskelbtini), teismui pagrįstai kilo abejonių, ar pareiškėjos faktinė gyvenamoji vieta yra bute, parduodamame iš varžytinių, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad esminės teisinės reikšmės neturi, kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu užtikrinama vaiko teisė naudotis būstu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7.       Pareiškėja L. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-14056-776/2018 ir išspręsti klausimą iš esmės įpareigojant antstolę nukreipti skolos išieškojimą į kitą turtą bei lėšas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1.                      Pareiškėja nebuvo supažindinta su CPK 644 straipsnio 5 dalyje nustatyta pareiga informuoti Vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl išieškojimo nukreipimo į būstą, kuriame gyvena nepilnametis vaikas, negavo jokio antstolės raštiško ar kitokios formos raginimo.

7.2.                      Teismas vienašališkai vadovavosi suinteresuoto asmens A. B. it antstolės E. R., kuri gauna didelį procentą atlygio realizavusi pareiškėjos ir jos mažametės dukters vienintelį būstą, teiginiais.

7.3.                      Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad bute gyvena ne tik pareiškėja, bet ir jos mažametė duktė, kuriai netekus būsto bus pažeistos visos galiojančios Vaikų teisių apsaugos normos.

7.4.                      Pareiškėja nepateikė teismui prašymo neišieškoti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), būtino šeimai gyventi dėl teisinių žinių stokos ir dėl to, kad negalėjo įsivaizduoti, jog jai ir jos mažametei dukrai gali grėsti vienintelio būsto atėmimas.

7.5.                      Teismas klaidingai aiškina CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatas, nepasisako apie tai, kad ji gali būti taikoma kaip išskirtinė priemonė skolininkui, bet ne kartu gyvenančiam mažamečiui vaikui.

7.6.                      Teismas neteisingai vertino faktą dėl pareiškėjos ir jos nepilnametės dukters deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta bute, kuriame ji galimai anksčiau gyveno, nėra pakankama išvadai, jog ir šiuo metu jos gyvenamoji vieta yra šiuo adresu. Teismas nepagrįstai vadovavosi tuo, kad paskolos sutartyje  buvo nurodyta jos gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini) ir visi antstolės dokumentai buvo siunčiami minimu adresu.

8.       Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-14056-776/2018 palikti nepakeistą ir pareiškėjos L. K. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1.       Pareiškėjos ir jos šeimos tikroji gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), todėl vaiko gyvenamoji vieta yra užtikrinta. 

8.2.       Pareiškėjos pamąstymai, kad antstolė pirmiausiai turėjo nukreipti išieškojimą į jai priklausantį 700 Eur vertės automobilį, yra pasityčiojimas, nes tai nesudaro nei 3 procentų jos skolos.

8.3.       Pareiškėja paskolos pasirašymo ir pinigų gavimo dieną parašė, kad įsipareigoja ir pažada neparduoti jai priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), tol kol negrąžins paskolos, kas aiškiai įrodo, kad ji puikiai žinojo, kad šis butas yra garantas paskolos grąžinimui. Nurodo, kad neįkeitė buto dėl laiko stokos ir dėl to, kad pažinojo ir pasitikėjo pareiškėja.

8.4.       Pareiškėjos teiginiai, kad ji deda pastangas gražinti paskolą yra melas, nes su ja suinteresuotas asmuo paskutinį kartą bendravo 2018 m. kovo 1 d., kai pateikė vekselį apmokėjimui, kurio ji neapmokėjo ir dėl kurio suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą. Pareiškėja piktybiškai neatsako į telefoninius skambučius, slapstosi.

8.5.       Pareiškėja ir jos vyras nededa pastangų grąžinti skolos. Be to pareiškėjos vyras A. K. yra vienas iš įtariamųjų ikiteisminiame tyrime dėl suinteresuoto asmens turto vagystės. Pareiškėja dirba vyro A. K. įmonėje, tačiau A. K. vengia bendrauti su antstole, nepervedinėja dalies atlyginimo.

8.6.       Pareiškėja po pirmosios instancijos teismo nutarties nesistengia atsiskaityti, tartis dėl skolos mokėjimo dalimis, priešingai stengiasi sutrukdyti teisėtiems antstolės veiksmams ir paskolintų pinigų grąžinimui, išsigalvodama skyrybas su vyru bei aplinkybę, kad ji nežinojo, jog negrąžinus skolos, butas bus parduotas, pasinaudodama net mažamečiu vaiku.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos L. K. skundas dėl antstolės E. R. veiksmų, t. y. dėl pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių paskelbimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

  Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 26 d. išduoto teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-6809-1042/2018 pagrindu antstolė E. R. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl solidarios 27 702,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininkų L. K. ir A. K. išieškotojo A. B. naudai ir vykdymo išlaidų išieškojimo.

Skolos susidarymo pagrindas - 2018 m. sausio 10 d. tarp šalių sudaryta paskolos sutartis, kuria A. B. paskolino L. K. 25 000 Eur, kuriuos ši turėjo grąžinti 2018 m. kovo 1 d. Paskolos sutartyje pareiškėja nurodė savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Paskolos sutartyje pareiškėja pati įsipareigojo ir pažadėjo neparduoti ar kitaip neperleisti jai priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kol negrąžins paskolos.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų buvo nustatyta, kad pareiškėja dirba (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 9 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skolos išieškojimas buvo nukreiptas į pareiškėjos darbo užmokestį, gaunamą iš (duomenys neskelbtini), tačiau jokie išskaitymai iš pareiškėjos darbo užmokesčio nebuvo padaryti.

Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad, pareiškėjos ir jos nepilnamečio vaiko V. K. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini) deklaruota nuo 2007 m. gruodžio 18 d. o nepilnamečio vaiko V. K. – nuo 2012 m. rugpjūčio 3 d.

Antstolė E. R. 2018 m. birželio 12 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), įvertindama jį 30 000,00 Eur, ir transporto priemonę VW POLO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvertindama ją 700,00 Eur. Antstolė E. R. 2018 m. rugpjūčio 6 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini)  patikslino anksčiau taikytą areštą ir areštavo pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), įvertindama jį 22 000,00 Eur.

2018 m. rugpjūčio 29 d. skundžiamu patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė nusprendė parduoti areštuotą nekilnojamąjį turtą iš varžytinių, jų pradžią paskelbiant 2018 m. rugpjūčio 29 d. 13:06 val., o pabaigą 2018 m. rugsėjo 28 d. 13:06 val. Pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), varžytinės, paskelbtos skundžiamu antstolės patvarkymu, baigėsi 2018 m. rugsėjo 28 d. 13:15:59 val., nes butas buvo nupirktas už 17 600,00 Eur. 2018 m. spalio 1 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini)  antstolė pareiškėjai pranešė apie laimėtas varžytines. 2018 m. spalio 1 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) varžytinių laimėtojui pranešta sumokėti pasiūlytos kainos ir sumokėto varžytinių dalyvio mokesčio skirtumą, kuris sudaro 15 840,00 Eur. Kadangi antstolė sustabdė vykdomąją bylą iki kol bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas ir įsiteisės teismo nutartis, turto pardavimo iš varžytinių aktas nebuvo surašytas.

Bylos duomenimis vykdomojoje byloje priimti patvarkymai ir kiti dokumentai pareiškėjai buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini) buvo tinkamai įteikiami.

    Dėl išieškojimo iš paskutinio būsto ribojimo taikymo

9.       CPK 663 straipsnio 4 dalyje reglamentuojami apribojimai išieškoti iš paskutinio fizinio asmens būsto ir šio apribojimo taikymo sąlygos. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad šios normos nuostatos skirtos nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų teisei į paskutinį gyvenamąjį būstą apsaugoti; ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji), socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Jeigu vykdomojoje byloje yra pirmos trys CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, antstolis, vykdydamas CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, privalo išaiškinti skolininkui teisę prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2007). 

10.       Svarbu pažymėti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos skola atsirado teismo įsakymu priteisus iš pareiškėjos skolą, atsiradusią iš paskolos sutarties nevykdymo, o pagal CPK 663 straipsnio 4 dalį išieškojimo iš paskutinio būsto ribojimas taikytinas tuo atveju, jei skola atsiranda dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014, išaiškino, kad CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytas išieškojimo iš paskutinio būsto ribojimas taikytinas tik tuo atveju, jei skola atsiranda dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. O sąvoka ,,kitokias paslaugas“ siejama tik su kitomis galimomis namo (buto) aptarnavimo (komunalinėmis) paslaugomis ir negali būti aiškinama plečiamai. Pareiškėjos skola nėra susijusi tik su suvartotais energijos ištekliais, komunalinių ar kitokių paslaugų apmokėjimu, neatitinka CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytos skolos prigimties, todėl gali būti išieškoma iš pareiškėjos nekilnojamojo turto.

11.       Kasacinis teismas, spręsdamas dėl apribojimų nukreipti išieškojimą į skolininko būstą, kuriame jis gyvena, taikymo momento, atsižvelgdamas į CPK 663 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos konstrukciją („<...> išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija <…>“) konstatavo, kad išieškoma suma turi viršyti toje normoje nustatytą ribą skelbimo apie varžytynes metu (CPK 706 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-915/2015).

12.       Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad varžytinių paskelbimo metu pareiškėjos bendra skola (27 702 Eur skola ir 466,27 Eur palūkanų) viršijo ne tik CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytą 2 030 Eur sumą, draudžiančią išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, bet ir po minėtos normos pakeitimo, įsigaliojusio 2018 m. spalio 1 d., nustatančio draudimą išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, jeigu išieškoma suma neviršija 4 000 Eur. Pažymėtina, kad išieškojimas vykdomas nuo 2018 m. birželio 12 d., iki šiol pareiškėja jokių mokėjimų neatliko, todėl, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolės veiksmai paskelbiant ir vykdant pareiškėjai priklausančio turto varžytynes buvo neteisėti. 

13.       Antstolė, areštuodama pareiškėjai priklausantį turtą, vadovavosi CPK 663 straipsnio 1 dalimi, kurioje tuo metu galiojusioje įstatymo redakcijoje buvo nurodyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju išieškotojo prašymu antstolė gali areštuoti pradedamą realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, jog darant išskaitas iš skolininkės darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų sprendimas nebus įvykdytas. Nagrinėjamu atveju, skolininkė nepateikė antstolei įrodymų, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant šio kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininkės darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. 2018 m. liepos 9 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skolos išieškojimas buvo nukreiptas į pareiškėjos darbo užmokestį, gaunamą iš (duomenys neskelbtini), tačiau jokie išskaitymai iš pareiškėjos darbo užmokesčio nebuvo padaryti. Nesant galimybių išieškoti skolos per šešis mėnesius, antstolė pagrįstai nukreipė išieškojimą į pareiškėjai priklausantį turtą. Priešingas aiškinimas, esant civilinėje byloje nustatytoms aplinkybėms, akivaizdžiai pažeistų kreditoriaus interesus ir nepagrįstai suteiktų pranašumą pareiškėjai. Apeliantės argumentai dėl antstolės veiksmų neteisėtumo nepagrįsti.

14.       Nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista CPK 664 straipsnyje numatyta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė bei CPK 663 straipsnio 3 dalies nuostatos, draudžiančios nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausantį būstą, kuriame jis gyvena, jei išieškoma suma neviršija 2 030 Eur (CPK 663 straipsnio 3 dalis, redakcija galiojusi iki 2018 m. spalio 1 d.). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad išieškoti iš pareiškėjos buto galima, kadangi skolos suma viršija 2 030 Eur net keturiolika kartų, skolos suma ne mažėja, o pastoviai didėja ir pareiškėja neįrodė, jog išieškomą sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus (CPK 663 straipsnio 1 dalis).

15.       Atskirajame skunde apeliante akcentuoja, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena ne tik pareiškėja, bet ir jos mažametė duktė, kuriai netekus būsto bus pažeistos visos galiojančios Vaikų teisių apsaugos normos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnio nuostatas vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktu, vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Kaip minėta, įstatymo garantuojama vaiko teisė į gyvenamąjį būstą nebūtinai yra siejama su nuosavybės teisės į gyvenamąją patalpą turėjimu, todėl pareiškėja, užtikrindama savo nepilnamečio vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, gali ir išsinuomoti būstą. Be to, sprendžiant iš byloje turimų duomenų, pareiškėja ir jos mažametis vaikas faktiškai gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 

16.       Apeliantė nurodė, kad nepateikė teismui prašymo neišieškoti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), būtino šeimai gyventi dėl teisinių žinių stokos ir dėl to, kad negalėjo įsivaizduoti, jog jai ir jos mažametei dukrai gali grėsti vienintelio būsto atėmimas. Be to teismas neteisingai vertino faktą dėl pareiškėjos ir jos nepilnametės dukters deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta yra bute, kuriame ji galimai anksčiau gyveno, nėra pakankama išvadai, jog ir šiuo metu jos gyvenamoji vieta yra šiuo adresu. Teismas nepagrįstai vadovavosi tuo, kad paskolos sutartyje buvo nurodyta jos gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini) ir visi antstolės dokumentai buvo siunčiami minimu adresu.

17.       Apeliacinio teismo pažymėtina, kad nors apeliantė teigia esant gyvenamąją vietą kitu minėtu parduodamo buto adresu, ir nurodė, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas, tačiau atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes nepateikė kitų duomenų, kurie leistų padaryti priešingas išvadas nei padarė pirmosios instancijos teismas dėl galimos gyvenamosios vietos.

18.       Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010).

19.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bei pagrįstai sprendė, kad antstolė E. R. nepažeidė įstatymo nuostatų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininko turto tvarką, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, nes atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo nutarties panaikinti, todėl atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20.       Byloje nepateikta duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

         Teisėja                                                 Vilija Valantienė