VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 (S)

  

S P R E N D I M A S

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,

sekretoriaujant Monikai Šulcaitei, Svetlanai Žurienei,

dalyvaujant ieškovo J. S. atstovui advokatui Justinui Jarusevičiui,

atsakovės biudžetinės įstaigos Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atstovams V. V., S. G. (2023-06-07 teismo posėdyje),

trečiojo asmens L. V. atstovei advokatei Jūratei Liauksminaitei,

trečiojo asmens Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro S. K. 2023-01-26 įsakymu Nr. ĮV-55 sudarytos komisijos 2023-02-01 priimto sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys byloje Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, L. V..

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

ieškovas J. S. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai (toliau – ir atsakovė, Ministerija), trečiuoju asmeniu dalyvaujant Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui (toliau – ir LNOBT, Teatras) ir teismo iniciatyva į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtrauktai L. V.,  kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos kultūros ministro S. K. 2023-01-26 įsakymu Nr. ĮV-55 „Dėl konkurso komisijos sudarymo atrinkti pretendentą eiti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigas“ sudarytos komisijos 2023-02-01 priimtą sprendimą, išieškoti bylinėjimosi išlaidas. Šiuo sprendimu buvo fiksuotas įvykusio konkurso eiti LNOBT vadovo pareigas rezultatas, kuriuo konkurso laimėtoja buvo patvirtinta L. V.. Ieškiniu ieškovas iš esmės ginčija įvykusio viešojo konkurso rezultatą ir siekia jį panaikinti, manydamas, kad konkursas vyko neskaidriai, šališkai, todėl jo rezultatai negali būti laikomi teisėtais.

Ieškovas nurodo, kad dalyvavo atsakovės paskelbtame konkurse eiti LNOBT vadovo pareigas. Konkursas organizuotas remiantis 2017-04-26 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 326 patvirtinto Konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas tvarkos aprašu (toliau – Aprašas). Iki konkurso dienos atsakovė neinformavo ieškovo apie paskirtos konkurso komisijos sudėtį, atitinkamai ieškovas neteko galimybės įvertinti, ar komisija sudaryta laikantis nustatytų reikalavimų, pasinaudoti nušalinimo teise, manant, kad tam yra pagrindas.

Ieškovo manymu, konkurso komisija buvo sudaryta iš esmės pažeidžiant esminius jos sudarymo principus: atsakovė konkurso komisijos pirmininke paskyrė konkurso laimėtojos (trečiuoju asmeniu byloje esančios L. V.) studentę, bendradarbę ir draugę viceministrę D. U., taip pat komisijos nare paskyrė jos ilgametę bičiulę ir kolegę R. P., kas, ieškovo nuomone, yra grubus pareigos paskirti nešališką komisiją pažeidimas. Jos kartu drauge 2022-12-31 sutiko Naujuosius metus Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, kas buvo užfiksuota oficialioje Lietuvos nacionalinės filharmonijos facebook paskyroje, įrodo jų bičiulystę bei draugiškus santykius (duomenys neskelbtini). Taip pat jos visos kartu buvo užfiksuotos ir įvairiuose kituose renginiuose bei meno festivaliuose, ką rodo įvairios viešoje erdvėje esančios publikacijos ir fotonuotraukos. D. U. nuo 2019-01-01 yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentė ir studijuoja doktorantūros studijų programoje, o konkursą dalyvavusi ir jį laimėjusi L. V. nuo 2020-02-20 dirba dėstytoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, t. y. jos yra susijusios studento – dėstytojo pavaldumo ryšiais. 

Ieškovo teigimu, šios aplinkybės sąlygojo poreikį konkurso organizatoriui pripažinti, kad komisijos pirmininkė buvo suinteresuota konkretaus pretendento laimėjimu, ir dėl to pakeisti ją kitu asmeniu, ką numato Aprašo 19 p. Organizuojant konkursą būtina vengti bet kokio šališkumo regimybės, susilaikyti nuo tam tikro elgesio varianto ir galimų dalyvavimų svarstymuose ir vertinimuose. To nepadarydama, atsakovė pažeidė konkurso skaidrumo, profesionalumo ir nešališkumo principą, numatytą Aprašo 3 p., sąžiningumo, nešališkumo, atsakingumo, objektyvumo principus, numatytus Konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017-06-29 įsakymu Nr. ĮV-794 „Dėl konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas komisijos darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – Darbo reglamento) 4 p., padarė Profesionaliojo scenos meno įstatymo (toliau – PSMĮ) 11 str. 1 d. bei Viešų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (toliau – VPIDVTĮ) 11 str. 1 d. pažeidimą, kuriuose tie principai taip pat reglamentuoti.

 Ieškovo teigimu, neteisėtai konkurso komisijos nare dėl to (akivaizdaus pažinties faktoriaus) dalyvavo ir R. P., su kuria, be kita ko, pavaldumo ir sutartiniuose teisiniuose santykiuose buvo ir kitas konkurso dalyvis J. G., todėl pastaroji, akivaizdžiai tai žinodama, negalėjo dalyvauti vertinime. Ieškovas nurodo, kad J. G. buvo pasamdytas vesti ir vedė 2021 - 2022 metais įvairius renginius Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, kurios vadove nuo 2011 metų yra R. P., o anksčiau – iki 2018 metų – jis pats dirbo jos vadovaujamoje Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Aprašo 19 p. draudžia pavaldumo santykius. Šios aplinkybės, ieškovo teigimu, rodo R. P. suinteresuotumą J. G. dalyvavimu konkurse. Ieškovo manymu, R. P. negalėjo dalyvauti ne tik jo vertinime, bet ir konkursą laimėjusio asmens vertinime dėl minėtų ilgalaikių draugiškų ir artimų ryšių su konkursą laimėjusiu asmeniu.  

Be to, organizuodama šį konkursą, atsakovė, anot ieškovo, veikė visiškai kitaip nei veikdavo sudarant komisijas kituose iš esmės panašiuose konkursuose, pažeidė konkurso komisijos sudarymo taisykles: konkurso komisijos nariais, kurie nėra valstybės tarnautojai, gali būti skiriami išimtinai tik profesionaliojo scenos meno vertintojai, kuriuos pasiūlo Profesionaliojo scenos meno įstaigų taryba (Aprašo 17.1 p.). Ši nuostata, anot ieškovo, buvo pažeista, nes atsakovė nesikreipė į Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybą dėl likusių komisijos narių – profesionaliojo scenos meno vertintojų kandidatūrų – rekomendacijų, atsakovė faktiškai vienasmeniškai pasirinko konkurso komisijos narius. Tai darydama, pažeidė įstatymo imperatyvą. Konkurso komisijos nare R. P., be kita ko,  buvo paskirta neteisėtai ir dėl to, kad ji nėra profesionaliojo scenos meno vertintoja, dėl to neatitiko komisijos nariui keliamų reikalavimų.

Ieškovas akcentuoja ir tai, kad pagal minėtą Aprašo punktą konkurso komisijoje daugiau nei pusė narių turi būti valstybės tarnautojai, kurie gali būti skiriami ne tik iš Ministerijos, tačiau ir iš kitų įstaigų, kas ir buvo daroma ankstesniuose konkursuose. Tačiau šiame konkurse dėl nesuprantamų priežasčių į komisiją valstybės tarnautojai buvo paskirti išimtinai tik atsakovės darbuotojai. Atsakovė pažeidė ieškovo teisėtus lūkesčius, kada pasirinko tiek vienasmeniškai skirti profesionaliojo scenos meno vertintojus, tiek ir išimtinai savo tarnautojus į šio konkurso komisiją. Dėl to konkurso komisija, ieškovo teigimu, yra neteisėtos sudėties ir buvo suformuota neteisėtai. Be to, ieškovas, kaip pažeidimą, akcentuoja ir komisijos narių tarpusavio pavaldumą.

Ieškovo manymu, konkursas vyko neskaidriai, nes po jo komisijos pirmininkė D. U., narė J. K. ir atsakovės vadovas – pats kultūros ministras viešoje erdvėje pripažino, kad buvo vertinama ne tik tai, ką buvo leidžiama vertinti pagal komisijos darbo reglamentą, tačiau buvo vertinamos ir kitos aplinkybės, o tai, ieškovo teigimu, yra pažeidimas ir savarankiškas pagrindas dėl to naikinti konkurso komisijos sprendimą dėl skaidrumo imperatyvo pažeidimo.

Ieškovas taip pat teigė, kad jis, pažeidžiant Apraše nustatytus terminus, buvo pavėluotai informuotas apie konkurso vietą ir laiką, o komisijos nariams savalaikiai nebuvo išsiųsti pasižadėjimai. Anot ieškovo, ir kviesti konkurso stebėtojai sudalyvavo ne visuose konkurso etapuose, ką jis taip pat traktuoja pažeidimu.

Akcentuoja ir tai, kad konkurso laimėtoja L. V., komisijos pirmininkės D. U. bendradarbė, jos dėstytoja, D. U. ir kitos komisijos narės R. P. draugė, gerai pažįstama su buvusiu LNOBT vadovu G. K., buvo ilgametė jo pavaduotoja jam einant LNOBT vadovo pareigas. L. V. LNOBT baigė dirbti neilgai trukus po to, kada jame pareigas nustojo eiti G. K.. Tai yra ankstesnio teatro vadovo, kurio ankstesnė Ministerijos vadovybė griežtai pareikalavo palikti pareigas, buvusi pavaduotoja, todėl ji, ieškovo įsitikinimu, gali tęsti skandalingai pagarsėjusio buvusio vadovo vadovavimo tradicijas, tuo padarydama nepataisomą žalą Teatrui.

Taip pat nurodo, kad konkurso laimėtojos kandidatūrai nepritaria dauguma Teatro darbuotojų, kurių didesnė dalis (daugiau nei 57 proc.) parengė ir valstybės institucijoms išplatino peticiją, reikalaudami peržiūrėti konkurso rezultatus. Ieškovo teigimu, nei jo, nei didžiosios dalies Teatro bendruomenės neįtikina akivaizdžiai šališkos konkurso komisijos sprendimai, kuomet iki šiol nėra paaiškinama, kuo geriau konkurse pasirodė jį laimėjęs asmuo lyginant su sudėtingu Covid laikotarpiui Teatrui vadovavusiu ieškovu, kuris, be kita ko, sugebėjo panaikinti teatro skolas, pavertė teatrą pelningai veikiančia organizacija, subūrė sklandžiai dirbančią komandą su puikiu vidiniu mikroklimatu bei beveik iki 100 proc. padidino Teatro lankomumą.

Ieškovas akcentuoja ir tai, kad jis, didžiulius teigiamus pokyčius Teatrui atnešęs asmuo, yra vienintelis profesionaliojo scenos meno įstaigos vadovas, kuris vadovaujant dabartiniam kultūros ministrui, nebuvo perrinktas vėlesnei kadencijai, nors visada atsakovės buvo vertinamas išskirtinai tik teigiamai, buvo skatinamas maksimaliomis premijomis už labai gerą darbą. Tuo tarpu kitų Ministerijai pavaldžių įstaigų, tame tarpe ir kitų teatrų, vadovai buvo perrinkti vėlesnėms kadencijoms.

Ieškovas mano, kad organizuojant ir pravedant konkursą be nurodytų pažeidimų, jo baigtis būtų kitokia. Akcentuoja ir tai, kad apie pažeidimus vykdant konkursą yra pasisakiusi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Atsakovė biudžetinė įstaiga Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ieškinio nepripažino, prašė atmesti. Atsiliepime į ieškinį ir posėdžio metu atsakovės atstovai teismui paaiškino, kad nėra pagrindo pripažinti įvykusį konkursą neteisėtu, jį buvus neskaidriu ar šališku. Anot Ministerijos, konkursas vyko laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, nepažeidžiant skaidrumo, objektyvumo, lygiateisiškumo ir sąžiningumo principų, Ministerija nepažeidė jokių teisės aktuose nustatytų konkurso organizavimo procedūrų ir ieškovo teisės jame dalyvauti bei jo galimybės jį laimėti.

Nurodė, kad organizavo konkursą LNOBT direktoriaus pareigoms. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2023-01-26 įsakymu Nr. ĮV-55 „Dėl konkurso komisijos sudarymo atrinkti pretendentą eiti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigas“ buvo sudaryta konkurso komisija (toliau – ir komisija). Konkurso komisijos 2023-02-01 sprendimu jo laimėtoja pripažinta L. V., kuri labai nežymia balsų persvara aplenkė ieškovą, pastarasis liko antroje vietoje. Konkursas buvo organizuojamas vadovaujantis minėto Aprašo nuostatomis, konkurso komisija buvo sudaroma vadovaujantis Aprašo 17 p. reikalavimais. Visi konkurso komisijos nariai pasirašė pasižadėjimus, kuriais užtikrino, kad: su pretendentais jų nesieja artimi giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiai; nėra tiesiogiai pavaldūs pretendentams ar (ir) nėra jų kontroliuojami; pretendentai nėra jiems tiesiogiai pavaldūs ar (ir) kontroliuojami; nėra suinteresuoti konkretaus pretendento laimėjimu. Komisijos nariai taip pat pasižadėjo neatskleisti Aprašo 21 p. nurodomos informacijos bei pareiškė, kad yra objektyvūs ir nešališki priimti tinkamiausius sprendimus, yra nesaistomi jokių kitų įsipareigojimų juos į komisiją delegavusiam ir paskyrusiam subjektui, sąžiningai ir atsakingai vykdyti komisijos nario pareigas.

P. A. 19 p., komisijos narys, prieš konkursą sužinojęs, kad su pretendentu yra susijęs artimais giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais ar yra tiesiogiai pavaldus pretendentui, ar (ir) yra jo kontroliuojamas, ar jam yra tiesiogiai pavaldus ar (ir) kontroliuojamas ar yra suinteresuotas konkretaus pretendento konkurso laimėjimu, nedelsdamas raštu praneša tai konkurso organizatoriui, o šis priima sprendimą dėl naujo komisijos nario paskyrimo. Komisijos narys, nesilaikantis Aprašo ar darbo reglamento nuostatų, komisijos pirmininko sprendimu gali būti pašalintas iš komisijos posėdžio. Tai pažymima komisijos posėdžio protokole. Prieš prasidedant konkursui, komisijos nariai buvo papildomai žodžiu informuoti apie šias pareigas, tačiau nei vienas iš komisijos narių nenurodė, jog gali būti neobjektyvus vertinant pretendentus. Todėl Aprašo 19 p. numatyti reikalavimai pažeisti nebuvo. Tačiau įvertinus gautą papildomą informaciją ir kilus abejonių dėl galimo Aprašo 19 p. nuostatos pažeidimo, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2023-01-31 įsakymu Nr. ĮV-64 komisijos narys, kurio dalyvavimas galėjo sukelti abejonių konkurso objektyvumu, buvo pakeistas kitu. Taigi konkurso organizatorius ėmėsi veiksmų tikslu išvengti galimų abejonių. Jokia kita informacija, sudaranti panašų pagrindą, jam nebuvo pateikta ir nebuvo žinoma.

Atsakovė nesutinka su ieškovo teiginiais, kuriais jis grindžia komisijos pirmininkės ir konkursą laimėjusio asmens pavaldumą studento – dėstytojo ryšiais Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, nurodo, kad D. U. nuo 2022-05-10 iki 2023-05-09 yra sustabdžiusi studijų procesą doktorantūroje, be to, jos disertacijos vadovė yra prof. dr. R. S.-K., o konkursą laimėjusi L. V. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje doktorantūros programoje nedėsto. Aplinkybė, kad jos abi dirba Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Teatro ir kino fakultete neduoda pagrindo besąlygiškai išvadai, kad jas sieja artimi draugiški santykiai. Šios aplinkybės, Ministerijos teigimu, nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, yra deklaratyvios ir savaime neįrodo jokio komisijos pirmininkės šališkumo vertinant konkurso pretendentus. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – ir VTEK), atsakydama į Teatro bendruomenės peticiją, 2023-02-22 raštu Nr. S-238 (2.5 E) atsisakė pradėti tyrimą, nurodydama, kad vien tik konkurso komisijos narių draugystė ar buvimas bendradarbiais su konkurso laimėtoja, nesant informacijos apie šiuos asmenis siejantį teisinį ryšį, finansinius, ūkinius turtinio pobūdžio tarpusavio įsipareigojimus ar kitus siejančius ryšius, patys savaime nesukuria pakankamų prielaidų akivaizdžiam ir tiesioginiam privačiam interesui rastis. Atsakovės teigimu, byloje nėra jokių duomenų apie šiuos asmenis siejantį teisinį ryšį, finansinius, ūkinius turtinio pobūdžio tarpusavio įsipareigojimus ar kitus ryšius, šiuo aspektu išsakyti ieškovo teiginiai tėra subjektyvaus pobūdžio, o dalyvavimą įvairiuose renginiuose sąlygoja profesinis šių asmenų, be kita ko ir paties ieškovo, veiklos pobūdis bei užimamos pareigos.

Atsakovė taip pat nepagrįstais laiko ir ieškovo nurodytus teiginius dėl konkurse dalyvavusio J. G. pavaldumo komisijos narei R. P., laiko, kad byloje tai neįrodyta, kaip ir neįrodytas jos, kaip komisijos narės, asmeninis suinteresuotumas konkurso rezultatu. Viešojo pirkimo sutartis su įstaiga, kuriai vadovauja ši komisijos narė, ar ankstesnis šio konkurso dalyvio darbas jos vadovaujamoje įstaigoje negali sukelti jokio interesų konflikto ir negali būti laikomas pavaldumo ryšiais. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad R. P. turėjo pareigą nusišalinti ir (ar) dalyvaudama komisijos veikloje veikė viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijoje.

Atsakovės teigimu, konkurso komisijos nariai paskirti tinkamai, vadovaujantis Aprašo 17 p. reikalavimais. Jais atrinkti 3 valstybės tarnautojai: Ministerijos Profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo politikos grupės vadovė J. K., Profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo politikos grupės vyresnioji patarėja D. P., Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vedėjas V. V.. Taip pat atrinkti 3 profesionaliojo scenos meno vertintojai: pianistas, muzikologas ir pedagogas doc. S. G., muzikologė ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė R. P., menotyrininkas, šokio istorikas ir kritikas prof. dr. H. Š.. Komisijos pirmininke kultūros ministras paskyrė kultūros viceministrę D. U.. Komisijos nariais konkretūs asmenys buvo paskirti atsižvelgiant į jų kompetencijas, kurios apima teatro veiklos strategines kryptis bei sritis, jų pasiekimus, reputaciją. Atsakovė akcentuoja specifinę Teatro vykdomą veiklą, todėl mano, kad imant domėn tai, sudarydama komisiją ir skirdama jos narius, Ministerija pažeidimų nepadarė, nes į komisiją paskyrė labiausiai nusipelniusius ir didžiausią kvalifikaciją profesionaliojo scenos meno srityje turinčius. Aplinkybė, kad komisijos nariams nebuvo išsiųsti pasižadėjimai, savaime nedaro konkurso neteisėtu ir nepažeidžia ieškovo teisių, nes komisijos nariai prieš konkursą pasirašė pasižadėjimus, ir tai netrukdė nei pravesti konkurso, nei ieškovui jame sudalyvauti, nei gauti pakankamai aukštą įvertinimą.

Komisijos darbo reglamento 10.2 papunktyje nurodoma, kad Teatro ar koncertinės įstaigos 5 metų perspektyvinės veiklos programos vertinimo etapu komisija aptaria pretendento pateiktą programą, pasisakydama dėl jos pagrįstumo, objektyvumo, įgyvendinimo galimybių (infrastruktūros, finansinių ir žmogiškųjų išteklių, jų valdymo, programos nuostatų suderinamumo su Valstybės pažangos strategija, kitomis strategijomis, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas, arba kitais planavimo dokumentais, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė), kt. aspektų. Komisijos narių, dalyvavusių komisijos veikloje konkurso metu, turimos kompetencijos atliepė tiek Teatro veiklos tiksluose, tiek Teatro funkcijose įvardijamas sritis ir veiklas, atitinkamai ir darbo reglamente numatytus vertinimo aspektus. Atsakovės teigimu, komisijos nariai dėl turimų kompetencijų buvo pajėgūs vertinti pretendentų pateiktas programas, ir tai darė tinkamai, objektyviai ir nešališkai.

Atsakovė laiko nepagrįstais ieškovo argumentus, kad Ministerija, organizuodama konkursą netinkamai taikė Aprašo 17.1 papunktį, kadangi nesikreipė į Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybą (toliau – Taryba). Jos teigimu, Apraše nėra numatyta konkurso organizatoriaus imperatyvi pareiga privalomai kreiptis į Tarybą, kaip kad interpretuoja šią situaciją pats ieškovas, bandydamas savaip aiškinti tiek Aprašo 17.1 papunkčio nuostatą, tiek ir jo 17.2 papunktį, nepagrįstai juos tapatindamas ir atitinkamai nepagrįstai sulygindamas savivaldybės turimus ir ministrui suteiktus įgaliojimus skiriant atitinkamų įstaigų vadovus, akivaizdžiai ignoruodamas ir minėtų Aprašų nuostatų sakinių sintaksę, kurioje vartojami jungiamieji žodžiai „ir (ar)“. 

Atsakovė nesutinka ir su ieškovo teiginiais dėl R. P. paskyrimo komisijos nare nepagrįstumo jai neva nesant profesionaliojo scenos meno vertintoja. Atsakovės teigimu, šie ieškovo teiginiai deklaratyvūs, ištraukti iš konteksto ir objektyviai neįrodyti. 

Analogiškai atsakovė vertino ir kitus ieškovo teiginius, išreiškė poziciją, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad konkursas organizuotas neskaidriai. Ieškinio teismui pateikimas, anot atsakovės, yra ieškovo negebėjimas susitaikyti su pralaimėjimu. Atsakovės teigimu, jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, byloje nėra, ieškovas savaip vertina esamą situaciją bei viešoje erdvėje buvusias publikacijas, kurios, atsakovės teigimu, negali būti laikomos pagrindu konkursą pripažinti neteisėtu.

Trečiasis asmuo Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras atsiliepime į ieškinį nurodė  neturįs nuomonės dėl jo, išreiškė pageidavimą ginčą spręsti teismo nuožiūra Teatro atstovui nedalyvaujant.

Trečiuoju asmeniu byloje esanti konkursą laimėjusi L. V. iš esmės pritarė atsakovės išsakytai pozicijai, nurodė mananti, kad ieškovo teiginiai nepagrįsti ir išgalvoti, prašė ieškinį atmesti, išieškoti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad nėra teisingi ieškovo teiginiai dėl jos artimų ryšių ir pavaldumo su komisijos pirmininke, ieškovo pateikta nuotrauka dėl bendro naujųjų metų sutikimo besąlygiškai to neįrodo, be to, tokia įvairių kultūros įstaigų vadovų dalyvavimo įvairiuose renginiuose praktika yra įprasta ir dažna. Ji yra muzikologė, meno vadybininkė, turinti ilgametę kultūros įstaigų vadybos patirtį, užėmė vadovaujančias pareigas įvairiose su muzika susijusiose profesionalaus scenos meno įstaigose – Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, kaip muzikologė ir meno vadybininkė aktyvioje profesinėje veikloje dalyvauja nuo 1995 metų. Trečią dešimtmetį trunkanti profesinė veikla neišvengiamai leido užsimegzti jai įvairius profesinius ryšius ir pažintis. Lietuvos muzikos profesionalų pasaulis nėra didelis, todėl pažįstamų kolegų, su kuriais susitinkama įvairiuose renginiuose ir nusifotografuojama, ratas yra nemažas. D. U. yra viceministrė, todėl komunikacija su ja yra intensyvi ir vyksta nuolat, kaip ir dalyvavimas bendruose renginiuose, kuriuose dalyvauja ir pats ieškovas, kas taip pat yra neišvengiama. Tačiau jokių artimesnių nei kolegiški santykiai ji nei su D. U., nei su R. P. nepalaiko ir nemano, kad pastarosios turėjo suinteresuotumą rodyti jai didesnį palankumą atliekant konkurso vertinimus ar ją proteguoti. Akcentuoja, kad dalykinius santykius su jomis palaikė ir Teatrui iki ginčo konkurso vadovavęs ieškovas.

 

Ieškinys atmestinas.

Dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo ir ginčo esmės.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčija konkurso eiti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigas (toliau – konkursas) rezultatą – konkurso komisijos 2023-02-01 priimtą sprendimą jo laimėtoja pripažinti trečiuoju asmeniu byloje esančią L. V..

Ginčydamas konkurso rezultatus, ieškovas apeliuoja į konkurso komisijos sudarymo neteisėtumą, jos šališkumą, teigia konkursą vykus neskaidriai, draugams ir bendradarbiams proteguojant faktinį konkurso laimėtoją, komisijai atlikus netinkamą pretendentų ir jų programų vertinimą. Mano, jog buvo pažeista konkurso komisijos sudarymo tvarka ir pažeistos Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo (toliau – PSMĮ) (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.235372?jfwid=bkaxmh6s) 2 straipsnio 8 dalies ir 11 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – VPIDĮ) (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.41669/asr) 11straipsnio 1 dalies, Konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-04-26 nutarimu Nr. 326 „Dėl konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/1da9abd1316b11e79f4996496b137f39?jfwid=32wf8isf ) 3, 19 ir 25 punktų, Konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017-06-29 įsakymu Nr. ĮV-794 „Dėl konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas komisijos darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – Darbo reglamentas) (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/0ff6db815d0711e7a53b83ca0142260e?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=72f1f4f7-55f2-4cc3-a8d8-a49b98259272) 4 punkto nuostatas.

Susipažinus su byloje esančia rašytine informacija, išklausius šalių paaiškinimų, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo ir teisinių prielaidų sutikti su ieškovo teiginiais ir tenkinti ieškinį jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė

2022-11-30 paskelbė konkursą eiti LNOBT vadovo pareigas. Konkursas organizuotas vadovaujantis Konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-04-26 nutarimu Nr. 326 „Dėl konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/1da9abd1316b11e79f4996496b137f39?jfwid=32wf8isf ).

Ieškovas buvo vienas iš šešių kandidatų, pateikusių paraišką dalyvauti konkurse. 2023-01-26 konkurso dalyviai informuoti, kad konkursas vyks 2023-02-01 Ministerijos patalpose, nurodant kiekvienam pretendentui jam skirto pokalbio su komisija laiką.

Lietuvos Respublikos kultūros ministras 2023-01-26 įsakymu Nr. ĮV-55 „Dėl konkurso komisijos sudarymo atrinkti pretendentą eiti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigas“ sudarė konkurso komisiją. Sutinkamai su Aprašo 17 p., komisija turi būti suformuota prieš tris darbo dienas iki konkurso, šis terminas nebuvo pažeistas. 2023-01-31 įsakymu Nr. ĮV-64 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2023-01-26 įsakymo Nr. ĮV-55 „Dėl konkurso komisijos sudarymo atrinkti pretendentą eiti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigas“ pakeitimo“. Ministras, įvertinus gautą papildomą informaciją ir kilus abejonių dėl galimo Aprašo 19 punkto nuostatos pažeidimo, pakeitė vieną komisijos narį, kurio dalyvavimas galėjo sukelti abejonių konkurso objektyvumu, kitu nariu. Tokiu būdu buvo suformuota šios sudėties (7 narių) konkurso komisija: D. U., kultūros viceministrė; doc. S. G. – pianistas, muzikologas, pedagogas; J. K. – Kultūros ministerijos Profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo politikos grupės vadovė; D. P., Kultūros ministerijos Profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo politikos grupės vyresnioji patarėja, laikinai einanti Kultūros instituto direktorės pareigas; R. P. – Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė; prof. dr. H. Š. – menotyrininkas, šokio istorikas ir kritikas; V. V. – Kultūros ministerijos Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vedėjas. 

Komisijos pirmininką ir komisijos sekretorių skiria konkurso organizatorius. Konkurso organizatorius komisijos pirmininke paskyrė D. U., o komisijos sekretore - Kultūros ministerijos Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus patarėją S. K.. Teismas nekvestionuoja kultūros ministro pasirinkimo ir jo diskrecijos teisės skirti komisijos pirmininką, imant domėn aplinkybę, jog komisijos pirmininke buvo paskirta viceministrė, neturi pagrindo manyti, jog tokia teise ir pasirinkimu pasinaudota netinkamai.  Konkurso stebėtojais buvo prof. V. P. – LNOBT Meno tarybos pirmininkas ir L. R. – LNOBT profesinės sąjungos pirmininkas. 

Sutinkamai su Aprašo 17 p. konkurso komisija dirba pagal konkurso organizatoriaus patvirtintą darbo reglamentą.Konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas komisijos darbo reglamentas yra pavirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017-06-29 įsakymu Nr. ĮV-794 „Dėl konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas komisijos darbo reglamento patvirtinimo“ (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/0ff6db815d0711e7a53b83ca0142260e?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=72f1f4f7-55f2-4cc3-a8d8-a49b98259272) (toliau – Darbo reglamentas).

Komisijos sekretorius, likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki konkurso, pateikia komisijos nariui pasirašyti Konkurso į teatro ar koncertinės įstaigos vadovo pareigas komisijos nario pasižadėjimą (Aprašo 19 p.). Visi 7 konkurso komisijos nariai 2023-02-01 pasirašė pasižadėjimus, kuriais užtikrino, jog jų su pretendentais nesieja artimi giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiai; nėra tiesiogiai pavaldūs pretendentams ar (ir) nėra jų kontroliuojami; pretendentai nėra jiems tiesiogiai pavaldūs ar (ir) kontroliuojami; nėra suinteresuoti konkretaus pretendento laimėjimu. Komisijos nariai taip pat pasižadėjo neatskleisti Aprašo 21 punkte nurodomos informacijos bei pareiškė, kad yra objektyvūs ir nešališki priimti tinkamiausius Teatro sprendimus, yra nesaistomi jokių kitų įsipareigojimų juos į komisiją delegavusiam ir paskyrusiam subjektui, sąžiningai ir atsakingai vykdyti komisijos nario pareigas. Konkurso stebėtojai pasirašė stebėtojų pasižadėjimus, kuriais patikino neatskleisti asmens duomenų ir konfidencialumo informacijos, nedaryti garso ir vaizdo įrašų ir pan.

Nors privalomi pasižadėjimai komisijos narių pasirašyti konkurso dieną, teismo manymu, nėra pagrindo laikyti šį pažeidimą esminiu, trukdžiusiu konkursui vykti ar komisijai priimti sprendimą, todėl šiuo aspektu išsakytus ieškovo atstovo pastebėjimus atmeta. Pažeidimas mažareikšmis, jis netrukdė ieškovui dalyvauti konkurse, komisijai atlikti ieškovo ir kitų konkurso dalyvių vertinimą, be to, ieškovas vykusio konkurso metu šio pažeidimo neakcentavo, juo remtis pradėjo tik reikšdamas ieškinį.

Likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki konkurso, komisijos pirmininkui, nariams ir komisijos sekretoriui pranešamas konkurso laikas, vieta ir pateikiami pretendentų gyvenimo aprašymai ir pretendentų programos (Aprašo 23 p.).

 P. A. 19 punktą, komisijos narys, prieš konkursą sužinojęs, kad su pretendentu yra susijęs artimais giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais ar yra tiesiogiai pavaldus pretendentui, ar (ir) yra jo kontroliuojamas, ar jam yra tiesiogiai pavaldus ar (ir) kontroliuojamas, ar yra suinteresuotas konkretaus pretendento konkurso laimėjimu, nedelsdamas raštu praneša apie tai konkurso organizatoriui, o šis priima sprendimą dėl naujo komisijos nario paskyrimo. Komisijos narys, to nesilaikantis, komisijos pirmininko sprendimu gali būti pašalintas iš komisijos posėdžio. Tai

turi būti pažymima komisijos posėdžio protokole.

Nei vienas iš komisijos narių, susipažinę su informacija apie pretendentus bei jų veiklos programomis, nustatyta ar jokia kita forma nenurodė, jog gali būti neobjektyvūs vertindami pretendentus, ar yra minėtų ribojimų jiems dalyvauti komisijos darbo veikloje ir pretendentų vertinime. Todėl jokio objektyvaus pagrindo konkurso organizatoriui ar komisijos pirmininkei dėl šio koreguoti komisijos sudėtį, stabdyti ar nutraukti konkursą, nebuvo, nes jokios pirminės informacijos, sąlygojusios tokį galimą poreikį, nebuvo gauta. Jokių pretenzijų ar pastebėjimų neišreiškė ir konkurso stebėtojai (Aprašo 24, 25 p.).

Atmestini ieškovo išsakyti teiginiai, kad jis apie komisijos sudėtį informuotas per vėlai. Konkurso organizatoriui pareiga informuoti pretendentus apie suformuotą komisiją nenumatyta. Atsakovė neprivalėjo iki konkurso dienos informuoti ieškovą apie paskirtos konkurso komisijos sudėtį. Todėl jo argumentai, jog jam buvo atimta galimybė įvertinti, ar komisija sudaryta laikantis nustatytų reikalavimų, pasinaudoti nušalinimo teise, manant, kad tam yra pagrindas, atmestini kaip nepagrįsti.

Kita vertus, akcentuotina tai, kad pats ieškovas, gavęs informaciją apie suformuotos komisijos sudėtį, matydamas konkrečias pavardes ir tikėtinai žinodamas aplinkybes, kurias nurodė ieškinio pareiškime kaip pagrindą komisijos sudėties neteisėtumui ir šališkumui konstatuoti, bei savo profesinės veiklos dėka pažinodamas komisijos narius kaip asmenis, galėjo tai pasakyti konkurso komisijai, tačiau to nepadarė, kas rodo, jog jį komisijos sudėtis iš esmės tenkino, priekaištų dėl jos sudarymo ir sudėties ieškovas neturėjo, remtis šiomis aplinkybėms ieškovas pradėjo taip pat tik po komisijos priimto sprendimo laimėtoju pripažinti kitą asmenį, o ne ieškovą.

Aprašo

17.1 papunktyje numatoma, kad konkurso komisija sudaroma iš 5-9 narių, iš jų skiriant į nacionalinio ir valstybinio teatro ar koncertinės įstaigos vadovo pareigas, - ne mažiau kaip pusę komisijos narių sudaro valstybės tarnautojai, kitus narius siūlo Profesionaliojo scenos meno įstaigų taryba (toliau – Taryba) ir (ar) atrenka konkurso organizatorius iš profesionaliojo scenos meno vertintojų. Vertinant sintaksės prasme esamą formuluotę, akivaizdu, kad Tarybos siūlymas dėl kitų komisijos narių atrinkimo nėra privalomas, yra alternatyvus pasirinkimas, deleguotas konkurso organizatoriui, t. y. Ministerijai, kuri gali atrinkti kitus komisijos narius iš profesionaliojo scenos meno vertintojų ir be Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos siūlymo.

Minėta, komisiją sudarė 7 asmenys. 3 iš jų valstybės tarnautojai: Kultūros ministerijos Profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo politikos grupės vadovė J. K., Kultūros ministerijos Profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo politikos grupės vyresnioji patarėja D. P., Kultūros ministerijos Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vedėjas V. V.. Kultūros viceministrė D. U. yra politinio pasitikėjimo subjektas. Ieškovas nekėlė ginčo dėl šio minėtų asmenų turimo statuso, pagrindo manyti, kad yra kitaip, teismas neturi. Taip pat komisijos nariais konkurso organizatorius atrinko 3 profesionaliojo scenos meno vertintojus: pianistą, muzikologą ir pedagogą doc. S. G., muzikologę ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinę direktorę R. P., menotyrininką, šokio istoriką ir kritiką prof. Dr. H. Š..

Nėra pagrindo manyti, kad šie asmenys imant domėn jų turimą kvalifikaciją, kompetencijas, reputaciją ir žinomumą neatitinka profesionaliojo scenos meno vertintojams keliamų reikalavimų, ir kad jie negalėjo būti konkurso organizatoriaus dėl šio atrinkti dalyvauti konkurso komisijoje. Vėl gi akcentuotina tai, kad ir dėl šio konkurse dalyvavęs ieškovas jokių pastabų ar pastebėjimų komisijai nebuvo išreiškęs. Aprašas nenumato jokių draudimų konkurso organizatoriui komisijos nariais skirti  tik Ministerijos tarnautojus, todėl šiuo aspektu išsakyti ieškovo teiginiai taip pat atmetami kaip visiškai nepagrįsti. Ieškovo nurodoma aplinkybė, jog kitų konkursų metu buvo elgiamasi kitaip, kad buvo į komisiją įtraukiami ir kitų įstaigų valstybės tarnautojai, nesudaro jokio sektino imperatyvo ir pagrindo teismui ieškovo argumentus laikyti tinkamais.

Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad komisijos nariais konkretūs asmenys buvo paskirti imant domėn į jų kompetencijas, kurios apima teatro veiklos strategines kryptis bei sritis, jų pasiekimus, reputaciją, profesinį įdirbį ir pan., laikytina, kad Ministerija, sudarydama komisiją ir skirdama jos narius, pažeidimų nepadarė, veikė sutinkamai su Aprašo nuostatomis, nes į komisiją paskyrė labiausiai nusipelniusius ir didžiausią kvalifikaciją profesionaliojo scenos meno srityje turinčius asmenis, kuriems, minėta, Tarybos pritarimo net ir nereikėjo. Aplinkybė, kad komisijos nariams nebuvo išsiųsti pasižadėjimai, savaime nedaro konkurso neteisėtu ir nepažeidžia ieškovo teisių, nes komisijos nariai prieš konkursą pasirašė pasižadėjimus, ir tai netrukdė nei pravesti konkurso, nei ieškovui jame sudalyvauti, nei gauti pakankamai aukštą įvertinimą. Tokiu būdu nėra pagrindo pritarti ieškovui, manančiam, kad konkurso komisija dėl to buvo sudaryta iš esmės pažeidžiant esminius jos sudarymo principus ir taisykles.

Ieškovas byloje taip pat įrodinėja, kad konkurso komisijos nare ir pirmininke neteisėtai ir nepagrįstai paskirta D. U., kadangi ją ir konkursą laimėjusį asmenį sieja pavaldumo (studento – dėstytojo) santykiai.

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad komisijos pirmininkė nuo 2019-01-01 studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje doktorantūros studijų programoje, ir kad L. V. nuo 2020-02-20 dirba dėstytoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad D. U. nuo 2022-05-10 iki 2023-05-09 sustabdė studijų procesą, kad jos disertacijos vadove yra prof. Dr. R. S.-K. ir kad L. V. nedėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje doktorantūros programoje. Tai įrodo į bylą pateikta Lietuvos muzikos ir teatro akademijos 2023-02-24 pažyma Nr. 2023-02-24, įrašai privačių interesų deklaracijose ir kt. Tačiau šių duomenų, teismo manymu, nepakanka konstatuoti komisijos pirmininkės šališkumą ar jos galimą norą bei mėginimą proteguoti, juo labiau jai, kaip studentei, savo dėstytoją.

Ieškovas akcentuoja ir bendrą D. U. bei L. V. darbą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Teatro ir kino fakultete, ir tai vertina per, jo teigimu, akivaizdžią artimų draugiškų santykių prizmę. Tačiau tam nepateikia jokių objektyvių duomenų. Sutiktina su atsakovės nuomone, kad šiuo paremti ieškovo teiginiai yra deklaratyvūs.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – ir VTEK), atsakydama į Teatro bendruomenės peticiją, 2023-02-22 raštu Nr. S-238 (2.5 E) atsisakė pradėti tyrimą, nurodydama, kad vien tik konkurso komisijos narių draugystė ar buvimas bendradarbiais su konkurso laimėtoja, nesant informacijos apie šiuos asmenis siejantį teisinį ryšį, finansinius, ūkinius turtinio pobūdžio tarpusavio įsipareigojimus ar kitus siejančius ryšius, patys savaime nesukuria pakankamų prielaidų akivaizdžiam ir tiesioginiam privačiam interesui rastis. VTEK taip pat pažymėjo, kad asmeninio suinteresuotumo nereikėtų kildinti iš žmogiškųjų, kolegiškų santykių, nes jei simpatijų ir antipatijų principu priimami sprendimai būtų laikomi pagrindu interesų konflikto situacijai kilti, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo vykdymas taptų neįmanomas. Šios aplinkybės akcentuojamos ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 201-10-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-765-1601/2013 ir kt.).

Byloje nėra jokių duomenų apie šiuos asmenis siejantį teisinį ryšį, finansinius, ūkinius turtinio pobūdžio tarpusavio įsipareigojimus ar kitus ryšius, šiuo aspektu išsakyti ieškovo teiginiai tėra subjektyvaus pobūdžio, o dalyvavimą įvairiuose renginiuose sąlygoja profesinis šių asmenų, be kita ko ir paties ieškovo, veiklos pobūdis bei užimamos pareigos. Ieškovo nurodomas renginys Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje (Naujųjų metų koncertas) besąlygiškai šių ieškovo teiginių nepagrindžia ir neįrodo jo pateiktos pozicijos teisingumo. Renginys – tiek šis, tiek ir kiti galimi – yra vieši, kuriuose imant domėn D. U. ir ginčo konkursą laimėjusio asmens užimančias pareigas, o ir paties ieškovo eitas LNOBT vadovo pareigas, dalyvauti daugeliu atveju privalu, todėl ieškovo nurodomas bendrų momentų užfiksavimo viešoje erdvėje faktas, teismo nuomone, yra labiau nei normali aplinkybė. Tokio pobūdžio nuotraukų viešojoje erdvėje yra ir ieškovo su komisijos pirmininke ir kt. asmenimis, kas vėl gi, teismo nuomone, yra normalu ir pagrindžia didžiąja dalimi jų profesinių, dalykinių, nei artimų, draugiškų santykių pobūdį.

Analogiškai vertintini ir ieškovo nurodyti teiginiai dėl komisijos narės R. P. šališkumo ir suinteresuotumo konkurso vertinime bei tuo sąlygoto poreikio jai nusišalinti buvimo. 

Ieškovas mano, kad ši komisijos narė turėjo nusišalinti Aprašo 19 p. pagrindu, kadangi jos vadovaujamai Lietuvos nacionalinei filharmonijai vienas iš konkurso pretendentų rengė bei teikė įvairių renginių vedėjo paslaugas bei kažkuriuo momentu dirbo šioje R. P. vadovaujamoje įstaigoje. Sutiktina su ieškovui oponuojančios pusės atstovų teiginiais, kad šios nurodomos aplinkybės tėra subjektyvus ieškovo vertinimas ir jo deklaratyviai išreikštas pamąstymas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad J. G. būtų saistomas pavaldumo ryšiais su R. P.. Vien tai, kad J. G. sutartinių įsipareigojimų pagrindu teikė ar teikia paslaugas koncertinei įstaigai, kurios savininko ir dalininko teises įgyvendina atsakovė, o jai vadovauja minėta komisijos narė, nesukuria jokio teisinio, finansinio, turtinio pobūdžio tarpusavio įsipareigojimų ar kitų ryšių tarp jos ir minėto pretendento, kurie, minėta, yra svarbūs tokiam santykiui konstatuoti. Byloje nenustatyta jokio asmeninio R. P., kaip privataus asmens, suinteresuotumo šio kandidato dalyvavimu konkurse. Juolab šio dalyvio vertinimo balai niekaip neįtakojo konkurso rezultato.

Nesutiktina ir su ieškovo teiginiais dėl R. P. skyrimo komisijos nare nepagrįstumo jai neatitinkant reikalavimų ja būti.

Sprendime virš minėta, kad konkurso komisija sudaryta nenustačius Aprašo nuostatų pažeidimo, konkurso organizatoriui tinkamai ir objektyviai įvertinus sąlygas konkurso narių paskyrimui ir tinkamai įgyvendinus tokią jam deleguotą pasirinkimo teisę. Teismas nesutinka su ieškovo teiginiais, kad R. P. konkurso organizatoriaus negalėjo būti vertinama kaip profesionaliojo scenos meno vertintoja ar kaip asmuo, neturintis to gebėjimų.

PSMĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžiama profesionaliojo scenos meno vertintojo sąvoka, kurioje numatomi tokiam vertintojui keliami reikalavimai: 1) universitetinis išsilavinimas; 2) pažinimo plėtojimas profesionaliojo scenos meno srityje; 3) profesionalaus scenos meno vertintojo veiklos rezultatų skelbimas monografijose, studijose, recenzijose ir straipsniuose Lietuvoje ir (ar) užsienyje.

Byloje esantys duomenys rodo, kad R. P. turi universitetinį išsilavinimą – 1991 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (tuometinę Lietuvos Valstybinę konservatoriją), įgijo muzikologės ir muzikos istorijos pedagogės magistro kvalifikacinį laipsnį, kad ji nuolat plėtoja pažinimą profesionaliojo scenos meno srityje – yra dalyvavusi daugelyje konferencijų, seminarų, diskusijų (tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje), yra skaičiusi pranešimus apie scenos menų tinklą Lietuvoje, prodiusavo ir koordinavo operų, baletų ir koncertų pastatymus, Teatro baleto trupės, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, Londono simfoninio orkestro, Tokijo NHK simfoninio orkestro gastrolių vadybą, nuolatos kėlė savo turimą kvalifikaciją, dalyvavo stažuotėse, skelbė profesionalaus scenos meno vertintojo veiklos rezultatus Lietuvoje ir (ar) užsienyje, įvairias publikacijas tiek Lietuvos, tiek ir užsienio šalių leidiniuose, todėl besąlygiškai sutiktina su atsakovės nurodytais teiginiais, kad ji atitiko konkurso organizatoriaus sprendimą laikyti ją profesionaliojo scenos meno vertintoja ir tokia suteikta diskrecijos teise pasinaudojo tinkamai.

Nesutiktina su ieškovo teiginiu, kad profesionaliojo scenos meno vertintojai privalomai turėjo būti siūlomi Tarybos.

Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos funkcijos numatytos PSMĮ 4 straipsnyje. Jai nėra numatyta teisė suteikti asmenims profesionaliojo scenos meno vertintojo statusą ar pan. Juolab, sprendime virš minėta, kad Aprašo 17.1 papunkčio nuostata dėl Tarybai suteikto siūlymo atrinkti kitus nei valstybės tarnautojai komisijos narius, vertinant sintaksės prasme esamą Aprašo 17.1 papunkčio formuluotę, nėra privaloma, tėra alternatyvus pasirinkimas, deleguotas konkurso organizatoriui, t. y. Ministerijai, kuri gali atrinkti kitus komisijos narius iš profesionaliojo scenos meno vertintojų ir be Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos siūlymo/sutikimo.

Teismas nepagrįstais pripažįsta ieškovo teiginius dėl kitų komisijos narių (D. P. ir J. K.) tarpusavio pavaldumo kaip sąlygos joms nebūti paskirtomis komisijos narėmis. 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose, kuriose sprendžiami klausimai dėl komisijos narių tarpusavio pavaldumo, yra išaiškinta, kad vien komisijos nario vienoks ar kitoks pavaldumas komisijos pirmininkui savaime nėra teisės akte nurodyta aplinkybė, dėl kurios asmuo negalėtų būti skiriamas komisijos nariu ar dėl kurios būtų pakankamas pagrindas abejoti to asmens nešališkumu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3618-756/2017; 2015-09-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-634-492/2015 ir kt.). 

Iš bylos medžiagos matyti ir nekilo ginčo dėl to, kad komisijos narė D. P. yra Profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo politikos grupės, kurios vadove yra J. K., vyresnioji patarėja, kuruojanti tarptautinį bendradarbiavimą kultūros srityje. Tačiau bylos medžiaga (ir net paties ieškovo paaiškinimai, kurie vertintini taip pat kaip itin deklaratyvūs) nerodo jokių aplinkybių, dėl kurių asmuo negalėjo būti skiriamas komisijos nariu ar dėl kurių būtų pakankamas pagrindas abejoti jo nešališkumu. Pats pavaldumo faktas to neįrodo, o kitų aplinkybių tam nenurodė ir pats ieškovas. Ieškovas ieškinyje darė nepagrįstas ir viso labo hipotetines prielaidas, kad tiesioginės pavaldinės dalyvavimas komisijos veikloje sudarė sąlygas korupcijos veiksniams atsirasti, tačiau tokių veiksnių ar pagrįstų įrodymų tam nei nurodė, nei pateikė. Nėra pagrindo manyti, kad J. K. būtų suinteresuota konkurso rezultatais, kad veiktų viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijoje ar kad būtų dariusi įtaką ar poveikį savo pavaldinei D. P..

Teismo nuomone, kalbant apie komisijos formavimą ir konkurso pravedimą, svarbu akcentuoti ir tai, kad asmenų, gebančių dalyvauti LNOBT vadovo atrankoje ratas (t. y. būti komisijos nariais), imant domėn jiems tenkantį poreikį vertinti ir gana specifinius Teatro veiklos tikslus, uždavinius, nėra didelis vertinant tai daryti galinčių asmenų galimybes, jų turimą kvalifikaciją ir pan. Konkurso metu atrenkant būsimą Teatro vadovą yra svarbus jo vertinimas nacionalinės įstaigos veiklos ir tarptautiškumo, įstaigai keliamų tikslų ir uždavinių realizavimo aspektu. Todėl, teismo nuomone, komisijos nariais konkretūs asmenys buvo paskirti tinkamai, atsižvelgiant į jų turimas kompetencijas, pasiekimus, reputaciją, profesinį įdirbį ir kt. bei dėl to turimą gebėjimą vertinti Teatro veiklos strategines kryptis bei sritis, atrinkti tinkamą asmenį, kuris bus pajėgus jas kuruoti. Atitinkamai vertinamas ir komisijos narių gebėjimas dėl turimos kvalifikacijos, kompetencijos, žinomumo ir kitų veiksnių tinkamai vertinti ir pretendentų veiklos programas, ką ieškiniu taip pat sukritikavo konkurse dalyvavęs ieškovas.

Nėra pagrindo manyti, kad Ministerija, sudarydama komisiją ir skirdama jos narius, padarė pažeidimus. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovui šis tokio lygmens įstaigos vadovo konkursas nėra pirmas. Organizuojant ankstesnius konkursus, komisijų nariais dalyvavo kai kurie tiek patys asmenys, vienok laimėjimų atvejais ieškovas jokių įtarimų/pastabų komisijos sudėčiai, jos formavimui ar konkurso pravedimui nekėlė, tuo pradėjo remtis tik pralaimėjęs šį ginčo konkursą.

Nesutiktina su ieškovo teiginiais dėl netinkamo pretendentų programų vertinimo ir galimo konkurso skaidrumo imperatyvo pažeidimo.

Aprašo

28 p. nurodyta, kad pretendentų vertinimas susideda iš dviejų dalių – pretendentų pateiktos Teatro 5 metų perspektyvinės veiklos programos vertinimo ir pokalbio su pretendentu, kurio metu pretendentas atsako į Komisijos narių teikiamus klausimus, skirtus pretendento kompetencijoms, dalykinėms ir asmeninėms savybėms išsiaiškinti. Aprašo 29 p. numatyta pretendentų pateiktos Teatro 5 metų perspektyvinės veiklos programos ir pokalbio vertinimo tvarka. Aprašo 31 p. numatyta, kad laimėjusiu pretendentu laikomas asmuo, surinkęs daugiausia balų.

Komisijos narių gebėjimas dėl turimos kvalifikacijos, kompetencijos, žinomumo ir kitų veiksnių tinkamai vertinti ir pretendentų veiklos programas teismui nekelia jokių abejonių.

Ieškovo nurodyti teiginiai, jog komisijos pirmininkei, kai kuriems komisijos nariams bei pačiam kultūros ministrui visuomenės informavimo priemonėse pripažinus, jog buvo vertinamos ne tik pretendentų veiklos programos, bet ir kiti veiksniai, savaime nesuponuoja prielaidų anuliuoti konkurso rezultatą ar manyti konkursą vykus neskaidriai. Jei ir yra pagrindas manyti, kad komisija vertino daugiau veiksnių nei turėjo vertinti, nerodo jos darbo trūkumo, priešingai – rodo siekį atrinkti labiau tinkantį kandidatą. Byloje esanti medžiaga nerodo, kad komisija atliko pretendentų vertinimą kažkurio kandidato atžvilgiu labiau šališkai, kad taikė skirtingus vertinimo kriterijus, uždavė pretendentams skirtingus klausimus. Šiuo aspektu ieškovo ieškinyje išsakyti teiginiai paremti subjektyviu suvokimu ir sava interpretacija.

Nepagrįsti ieškovo teiginiai apie tai, kad apie konkursą jis buvo informuotas pavėluotai ir kad dėl to jam buvo atimta galimybė tinkamai pasiruošti.

Aprašo

15 p. numato, kad likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki konkurso, pretendentui pranešamas konkurso laikas ir vieta; pretendentui į nacionalinio teatro ar koncertinės įstaigos vadovo pareigas ši informacija pranešama likus iki konkurso ne mažiau kaip 10 darbo dienų; pretendentui su konkurso eiga susijusi informacija pateikiama jo prašyme dalyvauti konkurse nurodytu priimtinu būdu.

Atsakovės pateikti duomenys rodo, kad ieškovas apie konkurso vietą ir laiką informuotas el. paštu 2023-01-18, o ne 2023-01-26, kaip pats nurodė ieškinio pareiškime, t. y. nepažeidžiant minėtos aprašo nuostatos. Ieškovas nesirėmė tokios informavimo formos trūkumu, jokių pastabų ar pastebėjimų konkurso organizatoriui ar komisijai neišsakė ir, kaip matyti iš bylos medžiagos. Toks informavimo būdas (el. paštu) jam buvo priimtinas. Analogišku būdu ir laiku apie konkurso dieną informuoti ir kiti asmenys. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad konkursą laimėjęs asmuo (ieškovas rėmėsi tik šia aplinkybe) apie konkurso datą ir vietą būtų informuotas anksčiau už kitus. Tokiu būdu nėra pagrindo teigti, kad netinkamu (pavėluotu) informavimu ieškovui buvo atimta galimybė tinkamai pasiruošti konkursui ir jame sudalyvauti.

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog skaidrumas, kaip viešo konkurso principas, susideda iš konkurso sąlygų išdėstymo aiškiai ir suprantamai, jų nekintamumo, taip pat jų laikymosi tokiu būdu, kad pagal deklaruotas sąlygas sprendimai būtų nuspėjami. Sąlygų nekintamumo principo turi būti laikomasi sąlygas skelbiant, jas keičiant įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka ir jas taikant pagal paskelbtų konkurso sąlygų reikalavimus, kad konkurso rengėjo sprendimai ar kiti veiksmai (priimant dokumentus, nagrinėjant skundus, vertinant darbus ar rezultatus ir kt.) atitiktų deklaruotas konkurso sąlygas ir juos būtų galimi nuspėti (prognozuoti). Skaidrumo principas reikalauja, kad būtų užtikrinti: 1) konkurso sąlygų aiškus ir suprantamas išdėstymas, jų paskelbimas ir taikymas; 2) konkurso sąlygų keitimas įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka; 3) vienodas požiūris į konkurso dalyvius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. Plungės rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-83/2009; 2013-07-11 nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-383/2013; kt.).

Taip pat kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad, pripažįstant įstatyme nustatytų reikalavimų konkurso organizavimui pažeidimo faktą, turi būti konstatuotas konkretaus pretendento teisių pažeidimas. Vien faktas, kad asmuo nelaimėjo konkurso, nesudaro pagrindo panaikinti konkurso rezultatus, jeigu neįrodoma, kad pažeidimą ir pretendento netekimą galimybės šį konkursą laimėti sieja priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-11-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-07-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2013).  

Tokių aplinkybių teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė. Jokio ieškovo teisių pažeidimo fakto jam dalyvaujant atsakovės organizuotame ginčo konkurse nenustatyta. Minėtas nežymus pažeidimas dėl komisijos narių pasižadėjimų pasirašymo laiko nelaikytinas esminiu ir pakankamu konkurso rezultato anuliavimui. Jis nėra susijęs nei su ieškovo dalyvavimu konkurse, nei su pretendentų (ir ieškovo tame tarpe) vertinimu, nei su galutinio rezultato paskelbimu, tad nėra jokio priežastinio ryšio tarp šio pažeidimo ir ieškovo galimybės laimėti konkursą. 

Ieškovo nurodytas pastebėjimas dėl stebėtojų pasišalinimo iš konkurso antrosios dalies taip pat nesuponuoja pagrindo išvadai dėl pažeidimo konstatavimo. Pirma, stebėtojai pasišalino savo iniciatyva, antra, tai neįtakojo konkurso tolimesnės eigos ir pretendentų vertinimo, trečia, tai niekaip nepažeidžia ieškovo ir kitų konkurso dalyvių teisių ir konkurso komisijos priimto sprendimo. 

Išnagrinėjęs bylą ir vertindamas joje esančių įrodymų visetą, teismas mano, kad nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog ginčo konkursas vyko neskaidriai, neobjektyviai, pažeidžiant lygiateisiškumo, sąžiningumo principus. Ieškovo ieškinio pareiškime nurodyti teiginiai yra hipotetiškai deklaratyvūs ir neįrodyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 178 str., 185 str.), paremti negalėjimu ar nenoru susitaikyti su pralaimėjimu. 

Minėta, skaidrumas, kaip vienas principinių viešo konkurso sąlygų, remiasi į aiškų, suprantamą ir nekintamą konkurso sąlygų išdėstymą, vienodą visiems jo dalyviams, kurio turi būti laikomasi tiek sąlygas skelbiant, tiek jas keičiant įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka, tiek taikant pagal paskelbtų konkurso sąlygų reikalavimus; jis reiškia, kad konkurso rengėjo sprendimai ar kiti veiksmai (priimant dokumentus, nagrinėjant skundus, vertinant darbus ar rezultatus ir kt.) atitiktų deklaruotas konkurso sąlygas ir juos būtų galimi nuspėti.

Iš bylos rašytinės medžiagos bei šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu teismas neturi pagrindo matyti, kad vykdant ginčo konkursą jo sąlygos nebuvo aiškiai suprantamos ir nebuvo vienodos visiems dalyviams, kad kuris nors pretendentas komisijos buvo nepelnytai, nepagrįstai išskirtas iš kitų tarpo ar jos proteguojamas. Reikalavimai pretendentams buvo vienodi, galimybės dalyvauti konkurse buvo prieinamos vienodai visiems pretendentams, jie visi buvo išklausyti ir įvertinti. Sutiktina su atsakovės argumentais, jog tai, kad komisijos nariai pretendentus vertino vienodai, įrodo faktas, jog konkurso laimėtojos atsakymai visų komisijos narių buvo įvertinti nežymiai geriau nei ieškovo, o konkurso nelaimėjęs asmuo visų komisijos narių buvo įvertintas tik šiek tiek blogiau. Jokių duomenų ir įrodymų, jog komisijos pirmininkas ar kuris nors komisijos narys buvo akivaizdžiai neobjektyvus, ar taip įvertino pretendentus įtakotas kokio nors kito asmens, byloje nėra.

Žinia, kiekvienas pretendentas dalyvauja konkurse turėdamas vieną ir tą patį lūkestį – jį laimėti, tačiau dviejų laimėtojų niekada nebūna, tad kažkieno lūkesčiai visada lieka nepateisinti. Akcentuotina ir tai, kad net ir teigiamus įvertinimus turintis, sėkmingai dirbantis vadovas, turintis kitų darbuotojų palaikymą, kokiu save įvardijo ieškovas, negali besąlygiškai tikėtis veiklos tęstinumo, kaip sėkmės garanto naujame konkurse. Ieškovo nurodomi pažeidimai netrukdė jam dalyvauti konkurse ir tik jo nelaimėjus tapo pagrindu jam reikšti nesutikimą nagrinėjamo ieškinio forma.

Kiti ieškovo nurodyti argumentai, tame tarpe ir susiję su buvusiu kultūros ministru G. K., bei abiejų ginčo šalių teismui į bylą pateiktos Teatro bendruomenės peticijos su išreikšta skirtingo turinio pilietine pozicija ieškovo atžvilgiu, neturi įtakos ginčo nagrinėjimui, nesusiję su jo esme, neįtakoja teismo padarytų išvadų esmės ir pagrįstumo, todėl plačiau dėl jų teismas nepasisako, nes besąlygiškos pareigos atsikirsti į viską, ką šalis nurodo, neturi (Europos Žmogaus Teisių Teismo byla V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Analogiškai vertintina ir ieškovo į bylą jos nagrinėjimo eigoje pateikta 2023-06-26 Specialių tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvada. Šioje išvadoje tarnybos pateiktos pastabos ir pasiūlymai dėl konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas nagrinėjamoje byloje akcentuotų Aprašo ir Darbo reglamento pagrindu, nesudaro jokių teisinių prielaidų laikyti neteisėtu veik pusmečiu anksčiau įvykusį ginčo konkursą. Išvada yra bendro pobūdžio, joje akcentuojama siekiamybė tobulinti minėto Aprašo ir Darbo reglamento pagrindu skelbiamų konkursų organizavimą, siekiant mažinti galimos korupcijos veiksnių atsiradimą, skatinti didesnį teisinio reguliavimo išsamumą, nuoseklumą, skaidrumą ir atsparumą korupcijai. Jokių nuorodų į ginčo konkursą nėra daroma. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje susidarė 13,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų). Kadangi tenkanti atlyginti pašto išlaidas valstybei suma viršija 2011-11-07 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymu Nr.1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), atmetus ieškinį, šios išlaidos išieškotinos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str. 1 d.).

Iš bylą pralaimėjusio ieškovo išieškotina 4114 Eur bylinėjimosi išlaidų L. V., savarankiškų reikalavimų nepareiškiančios, trečiuoju asmeniu buvusios atsakovės pusėje, naudai (CPK 93 str., 98 str., 47 str. 2 d.). 

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Nėra pagrindo manyti, kad ši suma yra neprotinga ar neadekvati nagrinėjamai bylai už advokatės atstovavimą (procesinių dokumentų rengimą, dalyvavimą teismo posėdžiuose). Įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, rengtų procesinių dokumentų kiekį bei jų išsamumą, bylos nagrinėjimo trukmę, teismas laiko, kad jos iš esmės yra pakankamai adekvačios ir protingos nagrinėjamai bylai, todėl jų nemažina.

Atsakovė atstovavimo išlaidų šioje byloje nepatyrė.

Bylą pralaimėjęs ieškovas teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo (CPK 93 str. 1 d.).

  

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 str. str., 307 str.,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 4114 Eur (keturi tūkstančiai vienas šimtas keturiolika Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai ir 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų), valstybės naudai, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662 (kvitą būtina pateikti teismui).         

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja          Natalija Daškovienė