Civilinė byla Nr. 2S-1112-934/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10359-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.; 3.5.6.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza, 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. A. ir R. A. (apeliantų) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-29 nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-15836-872/2019 pagal pareiškėjų G. A. ir R. A. skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Robertas Vasiliauskas, UAB „Ulpas“, UAB „Metkonas“, UAB „Kortas“.

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Antstolis Robertas Vasiliauskas (toliau – antstolis) vykdo vykdomas Vilniaus apygardos teismo 2017-06-21 civilinėje byloje Nr. e2-635-661/2016 išduotas vykdomasis raštas dėl 143 361,90 Eur skolos ir 0,02 procentų dydžio palūkanų nuo pavėluotos sumokėti sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, kai palūkanos dėl 30 820,20 Eur pradedamos skaičiuoti nuo 2017-01-01, dėl 30 000 Eur – nuo 2017-01-30, dėl 82 541,70 Eur – nuo 2017-01-17 išieškojimo solidariai iš R. A. ir G. A. (toliau – skolininkai) išieškotojo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Alkor“ naudai. 2018-03-07 antstolio patvarkymu išieškotojas UAB „Alkor“ pakeistas į UAB „Kortas“ dalyje dėl 54 000 Eur skolos išieškojimo, 2018-03-07 antstolio patvarkymu išieškotojas UAB „Alkor“ pakeistas į UAB „Metkonas“ dalyje dėl 6 820,20 Eur skolos išieškojimo, 2018-03-13 antstolio patvarkymu išieškotojas UAB „Alkor“ pakeistas į UAB „Ulpas“ dalyje dėl 82 541,70 Eur skolos išieškojimo.

2.       Antstolio vykdomoje vykdomojoje byloje Nr.0179/17/01103 pareiškėjai (skolininkai)  2019-02-15 pateikė prašymą dėl įskaitymo, kuriame nurodė, jog 2018-09-06 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu teismas priteisė jiems pinigines sumas iš atsakovo UAB „Alkor“ už netinkamai atliktus statybos darbus ir tokiu būdu jie įgijo reikalavimo teisę į UAB „Alkor“, kurią bankroto administratorius patvirtino bankroto byloje.  Nurodė, kad pirminis kreditorius UAB „Alkor“ perleido reikalavimo teises į pareiškėjus UAB „Ulpas“, UAB „Metkonas“, UAB „Kortas“, kurie vykdomojoje byloje yra naujais išieškotojais. Pareiškėjai nurodo, kad jie turi teisę pareikšti naujiems kreditoriams (išieškotojams) visus atsikirtimus, kuriuos jie turėjo teisę pareikšti pirminiam kreditoriui, todėl prašo įskaityti savo turimą bankroto byloje patvirtintą 25 484,89 Eur dydžio reikalavimą naujų išieškotojų UAB „Ulpas“, UAB „Metkonas“, UAB „Kortas“ atžvilgiu.

3.       Antstolis 2019-03-07 patvarkymu pareiškėjų prašymą dėl įskaitymo netenkino, patvarkyme nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo sprendimui iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, toks draudimas apima ir bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, nes įskaitymas laikytinas vienu iš prievolių įvykdymo būdų. Paaiškino, kad bankrutuojančios įmonės turtas tampa įmonės kreditoriams dalytinu turtu, įmonės finansinių prievolių vykdymas atnaujinamas tik bankroto procedūros pabaigoje (įmonės likvidavimo stadijoje), kai finansinės prievolės vykdomos laikantis ĮBĮ nustatytos kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos ir joks kreditorius neturi teisės gauti kreditorinių reikalavimų patenkinimą kitokią, nei nustatyta ĮBĮ, reikalavimų tenkinimo tvarka, todėl skolos įskaitymas po bankroto bylos iškėlimo UAB “Alkor”  atžvilgiu yra negalimas.

4.       Pareiškėjai 2019-03-22 pateikė antstoliui skundą dėl antstolio patvarkymo, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą dėl įskaitymo vykdomojoje byloje Nr.0197/17/01113. Skunde atkreipė dėmesį į tai, kad vykdomosios bylos vykdymo metu jie įgijo reikalavimo teisę į bankrutuojančią UAB „Alkor“, bendrovei perleidus savo reikalavimo teises naujiems kreditoriams jie tapo naujais išieškotojais vykdomojoje byloje, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.107 ir 6.108 straipsnių nuostatomis jie turi teisę reikšti naujiems kreditoriams tuos pačius atsikirtimus, kaip ir ankstesniam kreditoriui. Pažymėjo, kad antstolis netinkamai aiškino nurodytas CK straipsnių nuostatas, nes pareiškėjai antstoliui nereiškė reikalavimo įskaityti reikalavimą į bankrutuojančios įmonės reikalavimus. Išieškotojai yra naujieji kreditoriai, jie turi reikalavimo teisę į skolininkus (pareiškėjus), o pareiškėjai turi teisę įskaityti priešpriešinius reikalavimus ir reikšti visus kitus atsikirtimus naujiesiems kreditoriams, nes jie nėra bankrutuojančios bendrovės. Taigi pareiškėjai, kaip skolininkai, turi teisę įskaityti jų naudai iš pradinio kreditoriaus priteistas sumas, nes vadovaujantis CK 6.107 straipsniu jie turi teisę reikšti naujiesiems kreditoriams tuos pačius atsikirtimus, kaip ir pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą bei vadovaujantis CK 6.108 straipsniu įskaityti priešpriešinius reikalavimus naujiesiems kreditoriams.

5.       Antstolis 2019-04-02 patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjų 2019-03-22 skunde nurodytus reikalavimus panaikinti antstolio 2019-03-07 patvarkymą dėl 25 484,89 Eur įskaitymo vykdomosiose bylose Nr. 0179/17/01113 ir Nr. 0179/17/01104, pareiškėjų skundą ir vykdomąją bylą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme antstolis nurodė, kad su pareiškėjų 2019-03-22 skundu nesutinka, nes vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis iškėlus bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, šis draudimas apima ir bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių tarpusavio reikalavimų įskaitymą, nes tai yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų. Pažymėjo, jog bankrutuojančios įmonės turtas tampa įmonės kreditoriams dalytinu turtu, įmonės finansinių prievolių vykdymas atnaujinamas tik bankroto procedūros pabaigoje (įmonės likvidavimo stadijoje), kai finansinės prievolės vykdomos laikantis ĮBĮ nustatytos kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos ir joks kreditorius neturi teisės gauti kreditorinių reikalavimų patenkinimą kitokią, nei nustatyta ĮBĮ, reikalavimų tenkinimo tvarka, todėl skolos įskaitymas po bankroto bylos iškėlimo UAB “Alkor” atžvilgiu yra negalimas  

6.       Atsisakęs tenkinti pareiškėjų skundą antstolis vykdomąją bylą kartu su skundu persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui.       

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-04-29 nutartimi pareiškėjų G. A. ir R. A. skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų atmetė.

8.       Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 687 straipsnio 1 dalį jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. Tam, kad atlikti įskaitymą abu priešpriešiniai reikalavimai turi būti piniginiai ir lygiaverčiai vykdytinumo bei akivaizdumo požiūriu. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis civilinėje byloje Nr. e2-5240-179/2018, kurioje Alytaus apylinkės teismas tenkino G. A. ir R. A. ieškinį UAB „Alkor“, byloje vykdomasis raštas nėra išduotas, Kauno apygardos teisme 2019-01-15 UAB “Alkor” iškelta bankroto byla, kurioje patvirtinti pareiškėjų 25 484,89 Eur bei R. A. 267,28 Eur dydžio kreditoriniai reikalavimai, taip pat bankroto byloje ginčijamas kreditorės R. A. 20 394,84 Eur reikalavimas. Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Tokiu būdu  įmonei iškėlus bankroto bylą, vykdymo procese įskaitymas pagal CPK 687 straipsnį negalimas, kadangi toks įskaitymas pažeistų kitų kreditorių interesus ir reikalavimų tenkinimo eiliškumą, taip pat neatitiktų bankrutuojančios įmonės interesų. Teismas pažymėjo, jog nustačius, kad skolininkas negalėjo atlikti savo ir pradinio, bankrutuojančio kreditoriaus, reikalavimų įskaitymo, priešpriešinių reikalavimų įskaitymas pagal CPK 687 straipsnį yra galimas tik jeigu pareiškėjas turi vienarūšį priešpriešinį reikalavimą naujam kreditoriui. Byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjai turi reikalavimo teises į naujus išieškotojus UAB „Ulpas“, UAB „Metkonas“, UAB „Kortas“, todėl vykdomojoje byloje pareiškėjų turimų reikalavimų pirminiam kreditoriui BUAB „Alkor“ įskaitymas nėra galimas. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, kad  pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo ir naikinti skundžiamo antstolio Roberto Vasiliausko 2019-03-07 patvarkymo nėra.  

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Pareiškėjai 2019-05-09 atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019-04-29 nutartį civilinėje byloje Nr.2YT-15836-872/2019 ir priimti naują nutartį, pareiškėjų skundą tenkinti pilnai. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutartį iš esmės grindė dviem aplinkybėm: pirma, civilinėje byloje Nr. e2-5240-179/2018, kurioje Alytaus apylinkės teismas tenkino G. A. ir R. A. ieškinį UAB „Alkor“, nebuvo išduotas vykdomasis raštas, todėl vykdytinumo požiūriu pareiškėjų reikalavimas nėra toks akivaizdus ir lygiavertis kreditorių reikalavimams vykdomojoje byloje; antra, iškėlus bankroto bylą bendrovei, vykdymo procese įskaitymas pagal CPK 687 straipsnį negalimas. Atsiradus naujiems kreditoriams toks įskaitymas yra galimas tik tuo atveju, jei pareiškėjai turi priešpriešinį reikalavimą naujiems kreditoriams, o pareiškėjai tokių reikalavimų neturi.

10.       Pareiškėjai nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais, nes tokia situacija, kai prieš bankroto bylos iškėlimą įmonė perleidžia savo reikalavimus naujiems kreditoriams, o pareiškėjai neturi jokios galimybės taikyti atsikirtimus naujiems kreditoriams, laikytina nesąžininga. Todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.107, 6.108  straipsnius, CPK 687 straipsnį, todėl priėmė iš esmės neteisingą nutartį.  

11.       Skunde nurodė, kad pareiškėjų reikalavimas kyla iš teismo sprendimų ir statybos rangos teisinių santykių, toks pareiškėjų reikalavimas yra akivaizdus. Bankrutuojančios UAB „Alkor“ reikalavimas pareiškėjams taip pat kyla iš rangos teisinių santykių. Pareiškėjai savo reikalavimus dėl įskaitymo pareiškė ne bankrutuojančiai įmonei, o naujiems kreditoriams, t.y. bendrovėms, kurioms bankrutuojanti UAB „Alkor“ perleido reikalavimo teises. Vadovaujantis CK 6.107 straipsniu pareiškėjai turi teisę naujiems kreditoriams reikšti visus atsikirtimus, kokius jie turėjo pradiniam kreditoriui sužinoję apie reikalavimo teisės perleidimą. Tokiu būdu pareiškėjai turi teisę reikalauti įskaitymo ir vykdomojoje byloje, kurioje išieškojimas vykdomas naujų kreditorių naudai, nes jei bankrutuojanti bendrovė nebūtų perleidusi reikalavimo teisių ir nebūtų bankrutavusi, pareiškėjai būtų įgiję teisę reikšti įskaitymą vykdomojoje byloje. Skundžiamo teismo nutartis apsunkina išieškotojų padėtį ir pažeidžia CK 6.101 straipsnio 1 dalies nuostatas, draudžiančias reikalavimo teisės perleidimu pažeisti skolininko teises ir suvaržyti jo prievoles. Pareiškėjų teises pažeidžia ne reikalavimo teisės perleidimas, o skundžiama teismo nutartis, kuria teismas iš esmės sprendė, jog pareiškėjai negali naudotis CK 6.107, 6.108 straipsniuose įtvirtintomis teisėmis naujųjų kreditorių atžvilgiu. Pareiškėjai negali atlikti įskaitymo bankrutuojančios bendrovės atžvilgiu, taip pat negali atlikti įskaitymo naujųjų kreditorių atžvilgiu, nes jis nėra akivaizdus ir lygiavertis tam, kad būtų atliktas įskaitymas. Pareiškėjų nuomone bankrutuojanti bendrovė tikslingai perleido reikalavimo teises ir tikslingai siekė išvengti įskaitymo, todėl skundžiama nutartimi neturi būti ginamos nesąžiningų kreditorių teisės.

12.       Suinteresuotas asmuo antstolis Robertas Vasiliauskas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-29 nutartį palikti nepakeistą, pareiškėjų skundą atmesti. Antstolis atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia taip pačiais motyvais ir argumentais, nurodytais atsiliepime pirmosios instancijos teismui, susijusiais su draudimu įmonei po bankroto bylos iškėlimo vykdyti finansines prievolės, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo.      

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

14.       Byloje nustatyta, kad antstolis vykdo išieškojimą pagal Vilniaus apygardos teismo 2017-06-21 civilinėje byloje Nr. e2-635-661/2016 išduotą vykdomąjį raštą, pradinis išieškotojas UAB „Alkor“, skolininkai G. A. ir R. A. (v. b. l. 6).  Alytaus rajono apylinkės teismo 2018-09-06 sprendimu už akių iš atsakovo UAB „Alkor“ ieškovų G. A. ir R. A. naudai priteista 19 857,85 Eur suma, 650,00 Eur nuostolių, 6 procentus metinių palūkanų nuo už priteistą 20 507,85 Eur, 499,00 Eur žyminio mokečio (v. b. l. 245 – 246). UAB „Alkor“ perleido reikalavimo teises į G. A. ir R. A. naujiems kreditoriams UAB „Kortas“, UAB „Ulpas“, UAB „Metkonas“ (v. b. l. 119 – 121, 127 – 129, 140 – 141), naujieji kreditoriai antstolio patvarkymais įtraukti į vykdomąją bylą kaip išieškotojai (v. b. l. 131, 132, 143). Kauno apygardos teismas 2019-01-15 iškėlė UAB „Alkor“ bankroto bylą, byloje patvirtinti pareiškėjų Ginto ir R. A. kreditorinis reikalavimai sudaro 25 484,89 Eur, R. A. kreditorinis reikalavimas sudaro 267,28 Eur (v. b. l. 241 – 244).  

15.       Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolės atsisakymo taikyti pareiškėjų G. A. ir R. A. turimo reikalavimo įskaitymą į naujų kreditorių įgytą reikalavimą.

16.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).

17.       Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį  prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, įskaitymas vykdomas apie tai pranešus kitai prievolės šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 – 2 dalys). Įskaitymas draudžiamas į įstatymų numatytus kitokius reikalavimus (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Vadovaujantis CPK 687 straipsnio 1 dalimi, jeigu vykdomojoje byloje yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą.

18.       Taigi, tarpusavio priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymas yra galimas, tačiau ne visais atvejais. Nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė pareiškėjų prašomus įskaityti reikalavimus nelygiaverčiais akivaizdumo ir vykdytinumo atžvilgiu. Kaip teisingai pažymėjo teismas, pareiškėjams dėl prašomų įskaityti sumų pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą vykdomasis raštas nėra išduotas, nes vykdomojoje byloje vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis), be kurio atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnio 2 dalis). Vykdomasis dokumentas yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Pareiškėjai nurodė, kad jie neturi teismo išduoto vykdomojo rašto, todėl antstolis pagrįstai atsisakė vykdyti pareiškėjų prašomą įskaitymą. Kaip pažymėjo kasacinis teismas, pasisakydamas dėl antstolio vykdomo tarpusavio reikalavimų įskaitymo, vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res iudicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017 ir byloje nurodoma susijusi kasacinio teismo praktika). Pagal kasacinio teismo praktiką vykdymo procese lygiaverčiais ir akivaizdžiais laikomi reikalavimai, dėl kurių yra išduoti vykdomieji raštai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-611/2019). Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą dėl sąlygų antstoliui pradėti vykdymo veiksmus (gauti teismo išduotą vykdomąjį raštą) bei kasacinio teismo praktiką aiškinant reikalavimų vykdomojoje byloje lygiavertiškumą ir akivaizdumą, darytina išvada, kad pareiškėjams nepateikus vykdomojo rašto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl antstolio atsisakymo atlikti tarpusavio priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymą. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados.

19.       Nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais dėl priešpriešinių tarpusavio piniginių įskaitymo vykdymo procese iškėlus bankroto bylą UAB „Alkor“. Pareiškėjai nurodo, kad teismas be pagrindo konstatavo, jog jie negali naudotis CK 6.107, 6.108 straipsniuose bei CPK 687 straipsnyje įtvirtintomis teisėmis naujųjų kreditorių atžvilgiu, t. y. reikšti jiems tuos pačius atsikirtimus, kaip ir pradiniam kreditoriui UAB „Alkor“ bei reikalauti antstolio vykdomojoje atlikti įskaitymą naujųjų kreditorių atžvilgiu. Sutiktina su skundžiamos teismo nutarties argumentu, kad atsiradus naujam kreditoriui įskaitymas yra galimas tik tuo atveju, jei pareiškėjai turi priešpriešinį reikalavimą naujiems kreditoriams, o pareiškėjai tokių reikalavimų neturi. Pažymėtina, jog įstatymas kaip vieną iš tarpusavio prievolių įskaitymo galimumo prielaidų imperatyviai nustato sąlygą abiems įskaitymo šalims turėti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus (CK 6.130 straipsnio 1 dalis), o pareiškėjai nepateikė įrodymų, jog naujieji kreditoriai taip pat turi vykdytinus priešpriešinius piniginius reikalavimus į pareiškėjus (CPK 12, 178 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismo nutarties pareiškėjų nurodytu motyvu naikinti pagrindo nėra.

20.       Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai procesiniuose dokumentuose nurodo galimai nesąžiningus pirminio kreditoriaus veiksmus dėl reikalavimo teisės perleidimo naujiesiems kreditoriams, tačiau objektyvių duomenų, kurie pagrįstų nurodytas aplinkybes, nepateikė, o vien subjektyvaus pobūdžio samprotavimai nesudaro pagrindo tenkinti atskirąjį skundą. Kita vertus, teismas, nagrinėdamas ypatingos teisenos tvarka suinteresuotų asmenų skundus dėl antstolio veiksmų, gali įvertinti ir konstatuoti tik antstolio atliktų ar atsisakytų atlikti procesinių veiksmų teisėtumą (neteisėtumą), tačiau nevertina teismo procesinio dokumento, kuriuo pagrindu išduotas vykdomasis raštas, teisėtumo ir pagrįstumo bei kitų pareiškėjo minimų asmenų tariamo veiksmų nesąžiningumo (CPK 510 straipsnio 1 dalis).  

21.       Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

22.       Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdymo senaties terminus reglamentuojančias teisės normas, todėl pagrindo tenkinti atskirąjį skundą nėra, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-29 nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.    

Teisėjas                                                                                          Žilvinas Terebeiza