Administracinė byla Nr. eA-808-1188/2025
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00228-2024-7
Procesinio sprendimo kategorija 41.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Visagino savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Visagino savivaldybės tarybos skundą atsakovui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl administracinių aktų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Visagino savivaldybės taryba (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – ir Centras): 1) 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. PA-4 „Dėl pagrindo nebuvimo pašalinti arba pakeisti viešąjį objektą“ (toliau – ir sprendimas Nr. PA-4), 2 ) 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. P-14 „Dėl viešojo objekto pašalinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. PA-14), 3) 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. P-15 „Dėl pagrindo nebuvimo pašalinti arba pakeisti viešąjį objektą“ (toliau – ir sprendimas Nr. P-15).
2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:
2.1. Centro skundžiamais sprendimais buvo nuspręsta pakeisti gatvių pavadinimus. Sprendimu Nr. PA-4 buvo nuspręsta, kad Partizanų gatvės pavadinimas Visagine, Visagino rajono savivaldybėje, turi būti pakeistas, nurodant: „Lietuvos partizanų“. Centras sprendimu Nr. P-14 nusprendė, kad Tarybų gatvės pavadinimas Visagine, Visagino rajono savivaldybėje, turi būti pašalintas, bei sprendimu Nr. P-15 nusprendė, jog Veteranų gatvės pavadinimas Visagine, Visagino rajono savivaldybėje, turi būti pašalintas. Minėtuose sprendimuose nurodyta, kad sprendimai turi būti įgyvendinti iki 2024 m. vasario 11 d.
2.2. Centro sprendimas Nr. PA-4 neatitinka Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. lapkričio 3 d. išvados Nr. 38, kurioje nurodyta, jog nėra pagrindo teigti, kad Partizanų gatvės pavadinimas propaguoja totalitarinius, autoritarinius režimus ar jų ideologijas. Pareiškėjas nurodė Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo (toliau – ir Draudimo propaguoti įstatymas) 4 straipsnio 8 dalies 1 punktą. Centro generalinis direktorius nepagrindė sprendimo Nr. PA-4 savo argumentais ir nenurodė, kodėl nesivadovavo Komisijos išvada, kad Partizanų gatvės pavadinimas nepropaguoja totalitarinių, autoritarinių režimų ar jų ideologijų, taip pat nesilaikė pareigos išaiškinti administracinio akto apskundimo tvarką. Pareiškėjas nurodė Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57, 6 punktą.
2.3. Sprendimas Nr. PA-4 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įsakymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7 punktuose numatytų viešojo administravimo subjekto sprendimui keliamų reikalavimų.
2.4. Atsakovas viršijo Draudimo propaguoti įstatyme nustatytą kompetenciją įpareigodamas Partizanų gatvę pervadinti būtent „Lietuvos partizanų“.
2.5. Atsakovo sprendimu Nr. P-14 nepagrįstai buvo nuspręsta pašalinti Tarybų gatvės pavadinimą Visagine. Skundžiamas sprendimas Nr. P-14 buvo paremtas Komisijos 2023 m. lapkričio 3 d. išvada Nr. 40. Tarybų gatvės pavadinimas nepropaguoja totalitarinių, autoritarinių režimų, jų ideologijų, nurodo, kad žodžiai „taryba“, „tarybų“ nėra sovietiniai naujadarai, iki šiol yra vartojami apibūdinti renkamiems valdymo organams. „Lietuvių kalbos žodyne“ numatyta, kad taryba – įstaigos ar organizacijos kolegijinis organas. Viena iš reikšmių – sovietinės okupacijos laikotarpiu renkamas valstybinės valdžios organas. Sovietinės okupacijos laikotarpiu veikiančios tarybos buvo tik demokratinio sprendimų priėmimo imitacija, todėl, pareiškėjo manymu, nepropaguoja totalitarinių, autoritarinių režimų ar jų ideologijų.
2.6. Skundžiamu sprendimu Nr. P-15 atsakovas nepagrįstai nusprendė, kad Veteranų gatvės pavadinimas Visagine, Visagino rajono savivaldybėje, turi būti pašalintas, nors Komisijos 2023 m. lapkričio 3 d. išvada Nr. 41 nesuteikė Centrui pagrindo pašalinti Veteranų gatvės pavadinimo. Atsakovas sprendimo Nr. P-15 pašalinti Veteranų gatvės pavadinimą nepagrindė jokiais argumentais ir išvadomis. „Visuotinėje Lietuvos enciklopedijoje“ sąvoka „veteranas“ apibrėžiama kaip karo veteranas, karys, ilgą laiką tarnavęs kariuomenėje. Šalia pirminės reikšmės sąvoka „veteranas“ vartojama apibūdinti asmenis, turinčius tam tikroje srityje (profesijoje, sporte) ilgametę patirtį. „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ nėra nurodoma į šios sąvokos sovietinį ar kitokį, totalitariniais režimais susijusį, traktavimą. Sprendimas Nr. P-15 neatitinka viešojo administravimo subjekto priimamam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.
2.7. Centras sprendimuose neteisingai nurodė Visagino savivaldybės pavadinimą, nurodydamas pakeisti arba pašalinti atitinkamos gatvės pavadinimus Visagine, Visagino rajono savivaldybėje. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4 straipsnio antros pastraipos 4 punkte nurodyta, kad Visagino miesto savivaldybės pavadinimas pakeičiamas į Visagino savivaldybės.
2.8. Centro veiksmai priimant skundžiamus sprendimus pažeidžia teisėtumo principą, kuris viešojo administravimo srityje reiškia, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir kad jų priimti sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.
2.9. Pareiškėjas, remdamasis Draudimo propaguoti įstatymo 4 straipsnio 11 dalimi, nurodė, kad Visagino savivaldybės vykdomoji institucija nurodytos informacijos Centrui neteikė ir nežinojo, kad Komisija ir Centras svarsto klausimus dėl viešųjų objektų Visagino savivaldybėje.
2.10. Pareiškėjas, vadovaudamasis Centro generalinio direktoriaus 2023 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1VE-58 patvirtinto Sprendimų, įgyvendinant Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo nuostatas, priėmimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6 punktu, nurodė, kad Centras skundžiamus sprendimus priėmė 2023 m. lapkričio 10 d., tačiau pareiškėjas juos gavo tik 2023 m. gruodžio 12 d. ir ne registruotu laišku, kaip nurodyta Apraše, o elektroninėmis ryšių priemonėmis. Faktiškai sprendimai pareiškėjui buvo pateikti pavėluotai, todėl sutrumpėjo sprendimų įgyvendinimo terminas vienu mėnesiu, jei pareiškėjas būtų nusprendusi juos įgyvendinti. Nurodytas Centro veikimas (neveikimas) pažeidžia gero valdymo principus viešajame administravime.
3. Atsakovas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir nurodė šiuos argumentus:
3.1. Atsakovas nurodė Draudimo propaguoti įstatymo 4 straipsnio 1, 6, 8 ir 9 dalis, Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 26 punktą.
3.2. Pavadinimų gatvėms keitimo tvarka reglamentuota Aprašo II ir III skyriuose. Keičiant gatvių pavadinimus, juos naikinant ar suteikiant naujoms gatvėms pavadinimus, Aprašo nuostatomis vadovaujasi būtent savivaldybės institucijos, įgyvendindamos Savivaldos įstatymą. Pagal Draudimo propaguoti įstatymo 4 straipsnio 9 dalies nuostatas, Centras priima sprendimus dėl Draudimo propaguoti įstatymo 3 straipsnio nuostatų neatitinkančių viešųjų objektų. Centro nuomone, nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad Centras priėmė skundžiamus sprendimus, kuriuos pagal Draudimo propaguoti įstatymo reikalavimus pateikė vykdyti būtent pareiškėjai. Be to, Draudimo propaguoti įstatyme pareiškėjai numatytos ne tik pareigos, bet ir suteikta teisė aktyviai dalyvauti Komisijos veikloje.
3.3. Centro nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog pažeisti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, vadovaujantis VAĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis, gavus motyvuotą informaciją (teismo lydraščiu pateiktą pareiškėjos skundą), nedelsiant buvo imtasi priemonių ištaisyti skundžiamuose Centro sprendimuose esančius netikslumus ir rašymo apsirikimus.
3.4. Buvo priimtas Centro generalinio direktoriaus 2024 m. sausio 24 d. įsakymas Nr. 1VE-3 „Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus 2023 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1VE-58 „Dėl Sprendimų, įgyvendinant Lietuvos respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo nuostatas, priėmimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Centro direktoriaus įsakymas Nr. 1VE-3), kuriuo buvo pakeisti Aprašo 3, 6 punktai, 8.3 papunktis ir 1, 2, 3 priedai, juose nurodant sprendimuose padarytų klaidų ištaisymo procedūrą, detalizuojant sprendimų išsiuntimo tvarką, atitinkančią ir VAĮ 9 straipsnio nuostatas, paaiškinant sprendimų apskundimo tvarką. Vadovaujantis nurodytais Aprašo pakeitimais, Centro generalinio direktoriaus 2024 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1VE-4 buvo patikslinti skundžiamų sprendimų vykdymo terminai, apskundimo tvarka, patikslinti jų pavadinimai, pareiškėjos pavadinimas. Sprendimų turinys iš esmės nebuvo pakeistas.
3.5. Centro generalinio direktoriaus 2024 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1VE-4 buvo patikslinti 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. PA-4 argumentai, papildomai nurodant visuotinai žinomus istorinius faktus apie Visagino miesto pastatymo aplinkybes bei šio krašto istoriją, kad Partizanų gatvė dabartiniame Visagino mieste pavadinta po to, kai prie Ignalinos atominės elektrinės statomą naują miestą nuspręsta pavadinti Sniečkumi – Lietuvos Tarybų Sąjungos komunistų partijos funkcionieriaus, Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus (1903–1974) garbei; aptarti šio asmens veiklos faktai; pažymėta jo vadovauto sovietinio Lietuvos partizaninio judėjimo štabo sovietinių partizanų būrių vykdyta antinacinė karinė ir sovietinė politinė veikla bei tikslai; kad buvusiame Sniečkaus mieste toks gatvės pavadinimas įtvirtino sovietinės propagandos skelbiamus teiginius ir tiesiogiai sietinas būtent su sovietinių partizanų, o ne Lietuvos partizanų, kovojusių už Lietuvos nepriklausomybę, įamžinimu.
3.6. Centro generalinio direktoriaus 2024 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1VE-4 buvo patikslinti 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. PA-15 argumentai, papildomai nurodant, jog taip pat visuotinai žinomos istorinės aplinkybės, kada Visaginas, kaip naujas miestas, buvo pradėtas statyti, kokiu tikslu jis buvo statomas, kokio asmens garbei buvo pavadintas, kad Veteranų gatvės pavadinimas sietinas su sovietinio darbo veterano sąvoka, kad sovietmečiu buvo intensyviai skleidžiama „darbo ideologija“, susijusi su „tarybinio gyvenimo“ pažanga, darbininkų socialinis sluoksnis, tuomet vadintas „darbininkijos klase“, „proletariatu“, pagal komunistinę ideologiją buvo vadovaujanti svarbiausia visuomenės jėga, proletariato atstovams suteikiami darbo veteranų vardai ir apdovanojimai.
3.7. Priimant skundžiamą sprendimą Nr. P-14 buvo vadovautasi Komisijos 2023 m. lapkričio 3 d. išvada Nr. 40.
3.8. Centro generalinio direktoriaus vertinimu, atsižvelgiant į sovietmečiu buvusią individualią Visagino miesto situaciją ir jo istorinį kontekstą, šie visi istoriniai faktai patvirtina, kad Visagino mieste esantys „Partizanų“, „Tarybų“ ir „Veteranų“ gatvių pavadinimai iki šiol turi sovietinę, komunistinę ideologinę reikšmę, nėra susiję su Visagino krašto istoriniais, kultūriniais įvykiais, reikšmingais Lietuvos valstybei ir (ar) jos nepriklausomybės atkūrimo, laisvės kovų atminimo istorijai, t. y. jie neatitinka Draudimo propaguoti įstatymo 3 straipsnio reikalavimų.
3.9. Skundžiamų Centro sprendimų turinys nesukliudė Visagino savivaldybei, kaip šių administracinių aktų – Centro sprendimų, vykdytojai, suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti pasikeitusias jos teises, pareigas, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įvykdyti tiek šiais skundžiamais aktais, tiek ir kitais pirmiau aptartais teisės aktais nustatytas jai pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.
3.10. Priimant skundžiamus Centro sprendimus buvo atsižvelgta į individualią Visagino miesto ir krašto istorinę situaciją ir ją atitinkamai įvertinus. Centro nuomone, nėra būtina ir (ar) privaloma visoje Lietuvoje visoms gatvėms suteikti visiškai vienodus, analogiškus gatvių ar kitų viešųjų objektų pavadinimus. Šiuo atveju Centro generalinis direktorius teisėtai ir tinkamai realizavo Draudimo propaguoti įstatyme jam nustatytą pareigą bei suteiktą diskrecijos teisę priimti sprendimus, t. y., vadovaudamasis minėtomis įstatymo nuostatomis, teisėtai ir pagrįstai priėmė skundžiamus Centro sprendimus. Skundžiami Centro sprendimai yra teisėti, priimti vadovaujantis Draudimo propaguoti įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis. Be to, pareiškėjo skunde nurodyti Centro sprendimų netikslumai ir rašymo apsirikimai yra patikslinti bei ištaisyti VAĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Jie, Centro nuomone, negali būti pripažinti esminiais, dėl kurių reikėtų ar būtų tikslinga pripažinti šiuos Centro sprendimus neteisėtais.
II.
4. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino atsakovo 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimus Nr. PA-4 ir Nr. P-15.
5. Teismas išanalizavo Draudimo propaguoti įstatymo 2 straipsnio 1 -5 dalis, 3 straipsnio 1 ir 2 dalis 4 straipsnio 2, 3, 6 dalis, Draudimo propaguoti įstatymą įgyvendinančio Dokumentų pateikimo viešųjų objektų atitikties Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo nuostatoms vertinimui tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus 2023 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1VE-57, 7 punktą, Centro generalinio direktoriaus 2023 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1VE-58 patvirtintų Sprendimų, įgyvendinant Lietuvos respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo nuostatas, priėmimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 2 punktą.
6. Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą, darė išvadą, kad teisė įvertinti, ar viešasis objektas atitinka Draudimo propaguoti įstatymo 3 straipsnio nuostatas, suteikta būtent Komisijai, todėl Centro generalinio direktoriaus galimų sprendimų, numatytų Draudimo propaguoti įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 1 punkte, variantai priklauso nuo Komisijos išvados pobūdžio. Centro direktoriui savarankiškai nesuteikta teisė vertinti viešojo objekto atitikties Draudimo propaguoti įstatymo 3 straipsnio nuostatoms. Teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu Centro generalinio direktoriaus nuomonė nesutaptų su Komisijos išvada ir būtų priimtas sprendimas, neatitinkantis Komisijos išvados, Centro generaliniam direktoriui, kaip viešojo administravimo subjektui, būtų privalu motyvuoti savo sprendimą, neatitinkantį Komisijos išvados. Pažymėtina, jog Centro direktorius savo sprendimą, neatitinkanti Komisijos išvados, turėtų pagrįsti teisiniais ir faktiniais argumentais. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose numatyta viešojo subjekto pareiga pagrįsti administracinį sprendimą teisiniais ir faktiniais pagrindais ar kitomis administraciniam sprendimui įtakos turėjusiomis aplinkybėmis, administracinį sprendimą motyvuoti.
7. Nagrinėjamo ginčo atveju Komisijos 2023 m. lapkričio 3 d. išvada Nr. 38 buvo pagrįsta vertinimu, jog nėra pagrindo teigti, kad Partizanų gatvės pavadinimas propaguoja totalitarinius, autoritarinius režimus ar jų ideologijas, tačiau skundžiamame sprendime Nr. PA-4 nemotyvuotai, nenurodant jokių pagrįstų teisinių ir faktinių argumentų, nuspręsta pakeisti Partizanų gatvės pavadinimą, nurodant kitą gatvės pavadinimą – Lietuvos Partizanų. Centro sprendimas Nr. PA-4 akivaizdžiai prieštaravo Komisijos 2023 m. lapkričio 3 d. išvadai Nr. 38 bei priimtas pažeidžiant ne tik pirmiau minėto Draudimo propaguoti įstatymo straipsnių nuostatas, tačiau ir nesilaikant Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57, numatytos pavadinimų gatvėms keitimo tvarkos, pagal kurią keisti gatvės pavadinimą į kitą (įteisinti gatvės kitokį pavadinimą) turi teisę savivaldybės taryba pagal jos vykdomosios institucijos pateiktą gatvės keitimo projektą (Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo 6.1 papunktis).
8. Teismas sprendė, kad Centro sprendimas Nr. PA-4 negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu dėl prieštaravimų teisės aktams, todėl turi būti panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.
9. Teismas, vertindamas Centro sprendimo Nr. P-14 pagrįstumą, nurodė, kad šiuo sprendimu nuspręsta Tarybų gatvės pavadinimą Visagine, Visagino savivaldybėje, pašalinti. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Draudimo propaguoti įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 1 punktu, atsižvelgiant į Komisijos 2023 m. lapkričio 3 d. išvadą Nr. 40. Šioje išvadoje buvo nurodyta, jog Tarybų gatvės pavadinimas propaguoja totalitarinius, autoritarinius režimus ar jų ideologijas. Sovietų Sąjungos vidinė organizacija rėmėsi skirtinguose administracinio pavaldumo (valstybės, respublikų, sričių, miestų ir rajonų) lygmenyse sukurta sovietų (tarybų) sistema, kurią kontroliavo Visąsąjunginės (nuo 1952 m. – Sovietų Sąjungos) komunistų partijos komitetai. Teismas neturėjo teisėto pagrindo abejoti Komisijos kompetencija. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl Tarybų gatvės pavadinimo atitikties Draudimo propaguoti įstatymo 3 straipsnio nuostatoms nepaneigė Komisijos išvados pagrįstumo ir teisėtumo.
10. Tai, kad Komisijos 2023 m. lapkričio 3 d. išvados Nr. 40 turinys nebuvo žinomas pareiškėjui bei skundžiamam sprendime nebuvo išaiškinta administracinio akto apskundimo tvarka, nesukūrė šio sprendimo neteisėtumo pagrindų, nes šios aplinkybės netrukdė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo, todėl nelaikytina esminiu pažeidimu, dėl kurio skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
11. Teismas taip pat nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnį.
12. Teismas nurodė, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą Nr. P-15, nepagrindė, kodėl nesivadovavo minėtos Komisijos 2023 m. lapkričio 3 d. išvada Nr. 41, bei priimdama kitokį sprendimą, nei buvo nurodytas Komisijos 2023 m. lapkričio 3 d. išvadoje Nr. 41, jo visiškai neargumentavo ir nemotyvavo. Centro sprendimu Nr. P-15 buvo nuspręsta Veteranų gatvės pavadinimą Visagine, Visagino savivaldybėje, pašalinti. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Draudimo propaguoti įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 1 punktu, atsižvelgiant į Komisijos 2023 m. lapkričio 3 d. išvadą Nr. 41. Šioje išvadoje Nr. 41 buvo nurodyta, jog nėra pagrindo teigti, kad Veteranų gatvės pavadinimas propaguoja totalitarinius, autoritarinius režimus ar jų ideologijas.
13. Skundžiamo sprendimo Nr. P-15 motyvų išdėstymas vėlesniame Centro direktoriaus 2024 m. vasario 2 d. įsakyme Nr. 1VE-4, kuriuo buvo patikslintas sprendimas Nr. P-15 ištaisant šio sprendimo klaidas, nesuderinamas su įstatymo viršenybės, gero administravimo principais, su VAĮ ir 10 straipsnio 5 dalyje numatytais reikalavimais pagrįsti administracinį aktą bei su VAĮ 15 straipsnyje numatyta administracinių sprendimų klaidų ištaisymo procedūra. Skundžiamas Centro 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimas Nr. P-15 naikintinas kaip nemotyvuotas, nepagrįstas ir neteisėtas.
14. Nagrinėjamu atveju, priėmus pareiškėjo skundą nagrinėti teisme, Centro direktorius įsakymu Nr. 1VE-3 pakeitė Aprašo 3, 6, punktus ir 8.3 papunktį, reglamentuojančius Centro sprendimų klaidų taisymą, sprendimų išsiuntimo, apskundimo tvarką ir sprendimų formą, ir, vadovaudamasis Aprašo pakeitimu, 2024 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1VE-4 patikslino skundžiamus sprendimus Nr. PA-4, Nr. P-14 ir Nr. P-15. Pareiškėjas nepasinaudojo teismo išaiškinta teise skųsti Centro direktoriaus 2024 m. vasario 2 d. įsakymą Nr. 1VE-4, kuriuo buvo patikslinti skundžiami sprendimai Nr. PA-4, Nr. P-14, Nr. P-15, todėl teismas dėl šio įsakymo teisėtumo iš esmės nepasisakė.
15. Skundžiamų sprendimų patikslinimas Centro direktoriaus 2024 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1VE-4 negali būti vertinamas kaip klaidų taisymas.
16. Nagrinėjamu ginčo atveju, teismo vertinimu, panaikinus skundžiamus Centro direktoriaus sprendimus Nr. PA-4 ir Nr. P-15, minėtas Centro direktoriaus 2024 m. vasario 2 d. įsakymas Nr. 1VE-4 savarankiškų pasekmių panaikintų sprendimų atžvilgiu nesukurs. Panaikinus Centro direktoriaus sprendimus Nr. PA-4 ir Nr. P-15, Centro direktoriaus 2024 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1VE-4 nurodytų sprendimų patikslinimai savaime neteks teisinės galios.
III.
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. sprendimo dalį, kuria atmestas skundas (dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. P-14 „Dėl pagrindo nebuvimo pašalinti arba pakeisti viešąjį objektą“, kuriame Centras nusprendė, kad Tarybų gatvės pavadinimas Visagine turi būti pašalintas) ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
18.1. Teismas priimdamas sprendimą nagrinėjamu atveju neištyrė įrodymų, kuriais grindė sprendimą, t. y. nereikalavo Komisijos posėdžio protokolo, kuriame turi būti nurodomas priimtas sprendimas, balsavimo rezultatai, Komisijos narių ir kitų posėdžio dalyvių nuomonės, jeigu tokios buvo pareikštos, taip pat kriterijai, lėmę šio konkretaus sprendimo priėmimą, balsavimo rezultatai ir jų pagrindimas bei informacija apie atliktus tyrimus, ekspertų išvadas ir siūlymus, jeigu tokių buvo (Nuostatų 29.5 papunktis).
18.2. Pareiškėjas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu.
18.3. Teismas netinkamai vertino, kad sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų.
19. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:
19.1. Atsakovo nuomone, teisinis reglamentavimas patvirtina, kad aptartomis Draudimo propaguoti įstatymo nuostatomis Centro generaliniam direktoriui nustatyta pareiga ir suteikta diskrecijos teisė priimti sprendimus savarankiškai, o Komisijos išvados yra patariamojo – rekomendacinio pobūdžio, t. y. nėra privalomos, Centro generaliniam direktoriui priimant administracinius sprendimus, šiuo atveju, – skundžiamą Centro sprendimą. Taip pat ir tai, kad apeliaciniame skunde nurodytame Komisijos nuostatų 29.5 punkte nustatyta tvarka yra privaloma Komisijai, priimant šios Komisijos narių sprendimus dėl Komisijos išvadų, bet ne Centro generaliniam direktoriui.
19.2. Skundžiamas Centro sprendimas yra priimtas įvertinus Komisijos 2023 m. lapkričio 3 d. išvadą Nr. 40, kurioje aiškiai nurodyta, kad Tarybų gatvės pavadinimas Visagine neatitinka Draudimo propaguoti įstatymo 3 straipsnio nuostatų. Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šioje išvadoje yra nurodyti ir ją pagrindžiantys motyvai, t. y. kad Tarybų gatvės pavadinimas propaguoja totalitarinius, autoritarinius režimus ar jų ideologijas, nes Sovietų sąjungos vidinė organizacija rėmėsi skirtinguose administracinio pavaldumo (valstybės, respublikų, sričių, miestų ir rajonų) lygmenyse sukurta sovietų (tarybų) sistema, kurią kontroliavo Visasąjunginės (nuo 1952 m. – Sovietų Sąjungos) komunistų partijos komitetai. Centras pažymi, kad Komisijos išvadų motyvų pakankamumas pirmiausia reiškia, kad turi būti aiškiai atsakyta į esminį klausimą – ar viešasis objektas atitinka / neatitinka Draudimo propaguoti įstatymo 3 straipsnio nuostatoms. Komisijos išvadoje turi būti tiek motyvų, kad jų pakaktų ją pagrįsti. Iš Komisijos išvados motyvų turi būti matoma, kad Komisija turi poziciją nagrinėjamu klausimu, tačiau tai nereiškia, kad dėl to turi būti pasisakoma labai plačiai. Komisijos pareiga pateikti savo išvados motyvus negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti labai išsamią motyvaciją, nes nagrinėjant skirtingus klausimus ir esant įvairioms situacijoms gali pakakti ir tik glaustos motyvacijos. Kiekvienu atveju pati Komisija turi teisę nuspręsti dėl motyvacijos pakankamumo.
19.3. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo turinys atitinka ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies, 87 straipsnio reikalavimus ir jame teisingai nurodyta, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog Centro sprendimas Nr. P-14 neatitinka teisės aktų reikalavimų ar priimtas pažeidžiant Centro kompetenciją, priskirtas funkcijas ir pagrindines procedūras, todėl naikinti šį sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Centro 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimų, kuriais nuspręsta, kad Tarybų ir Veteranų gatvių pavadinimai Visagine, Visagino rajono savivaldybėje turi būti pašalinti, o Partizanų gatvės pavadinimas pakeistas į „Lietuvos partizanų“, pagrįstumo ir teisėtumo.
21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Centro sprendimus bei Komisijos išvadas dėl Tarybų, Veteranų ir Partizanų gatvių pavadinimų atitikties Draudimo propaguoti įstatymo 3 straipsnio reikalavimams, nusprendė, kad Centro sprendimai dėl Veteranų ir Partizanų gatvių pavadinimo yra nemotyvuoti, neatitinka VAĮ reikalavimų, todėl šiuos Centro sprendimus panaikino. Teismas neturėjo pagrindo abejoti Komisijos išvada, jog Tarybų gatvės pavadinimas propaguoja totalitarinius, autoritarinius režimus ar jų ideologijas, todėl skundo dalį šioje dalyje atmetė.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Centro 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą P-14, kuriuo nuspręsta, kad Tarybų gatvės pavadinimas Visagine, Visagino rajono savivaldybėje turi būti pašalintas.
23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Atsižvelgusi į tai, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde skundžia tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl Centro 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimo P-14 panaikinimo, teisėjų kolegija toliau vertina ir pasisako dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies.
24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėjas, nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018; kt.).
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Vien tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo pareiškėjas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
26. Nagrinėjamu atveju Centras, atsižvelgęs į Komisijos 2023 m. lapkričio 3 d. išvadą Nr. 40 skundžiamu 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimu P-14 nusprendė, kad Tarybų gatvės pavadinimas Visagine, Visagino rajono savivaldybėje turi būti pašalintas. Komisijos 2023 m. lapkričio 3 d. išvadoje Nr. 40 nurodyta, jog Tarybų gatvės pavadinimas propaguoja totalitarinius, autoritarinius režimus ar jų ideologijas. Sovietų Sąjungos vidinė organizacija rėmėsi skirtinguose administracinio pavaldumo (valstybės, respublikų, sričių, miestų ir rajonų) lygmenyse sukurta sovietų (tarybų) sistema, kurią kontroliavo Visąsąjunginės (nuo 1952 m. – Sovietų Sąjungos) komunistų partijos komitetai.
27. Draudimo propaguoti įstatymo 1 straipsnis nustato, kad šio įstatymo paskirtis – nustatyti totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimą, viešųjų objektų pripažinimo tokiais, kuriais pažeidžiamas draudimas propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, tvarką, viešųjų objektų, pripažintų tokiais, kuriais pažeidžiamas draudimas propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, pašalinimo ar pakeitimo tvarką, totalitarinių, autoritarinių režimų ideologijų sklaidos prevencijos priemones.
28. Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, atlieka, be kita ko, Centras (Draudimo propaguoti įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinti, ar viešieji objektai atitinka šio įstatymo 3 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Seimas Centro teikimu sudaro tarpinstitucinę komisiją (toliau – Komisija) ir skiria jos pirmininką (4 straipsnio 2 dalis). Komisijos darbą organizuoja Centras. Komisija dirba pagal Seimo patvirtintus Komisijos nuostatus. Komisija, atlikdama vertinimą, ar viešieji objektai atitinka šio įstatymo 3 straipsnio nuostatas, turi teisę pasitelkti istorijos, meno, kalbos ir (ar) teisės sričių ekspertų. Komisija per 20 darbo dienų atlieka vertinimą ir pateikia Centro generaliniam direktoriui parengtą išvadą dėl viešojo objekto atitikties šio įstatymo 3 straipsnio nuostatoms (toliau – išvadą). Centro generalinis direktorius, gavęs išvadą, priima vieną iš šio straipsnio 8 dalyje numatytų sprendimų (4 straipsnio 6 dalis). Centro generalinis direktorius, gavęs Komisijos išvadą, ne vėliau kaip 5 darbo dienas priima vieną iš šių sprendimų: 1) pašalinti viešąjį objektą dėl neatitikties šio įstatymo 3 straipsnio nuostatoms arba pakeisti viešąjį objektą, jeigu jo sudedamąją dalį, savybes, pavadinimą ar kitą elementą, neatitinkančius šio įstatymo 3 straipsnio nuostatų, galima pašalinti nepažeidžiant objekto paskirties ir naudojimo tikslo; 2) nėra pakankamo pagrindo pašalinti arba pakeisti viešąjį objektą.
29. Draudimo propaguoti įstatymo projekto 2022 m. birželio 3 d. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad nepriklausomoje Lietuvoje vis dar yra tokių viešųjų objektų: paminklų, skulptūrų obeliskų, memorialinių lentų ir kitų atminimui įamžinti skirtų objektų ar kitokio valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio ar jų valdomo turto, viešųjų vietų – gatvių, aikščių, parkų, skverų ar kitų visuomeninės paskirties erdvių, taip pat šių objektų pavadinimų, kurie sietini su totalitariniais ir autoritariniais režimais ir jų ideologijomis. Tokie ideologiniu turiniu pripildyti viešieji objektai primena apie Lietuvos valstybingumo nutrūkimą, kurį sąlygojo 1940–1941 metų pirmoji sovietinė okupacija, 1941–1944 metų nacistinė okupacija ir 1944–1990 metų antroji sovietinė okupacija, pasakoja Lietuvos piliečius klaidinančią, totalitarinių ar autoritarinių režimų ir jų ideologijų iškreiptą istoriją ir įgyvendina šių režimų istorijos politikos užsienio valstybėse tikslus, yra naudojami kaip propagandos sklaidos priemonės, provokacijų vietos. Antrosios sovietinės okupacijos laikotarpiu buvo pastatyta ar kitaip įamžinta daugiausia, šiuo metu dar išlikusių, viešųjų objektų, susijusių su komunizmo režimu ir ideologija, vyko prievartinė Lietuvos sovietizacija, sovietų politinės ir ekonominės represijos, buvo vykdomas teroras, represijos, nepateisinamos civilių gyventojų žudynės (nusikaltimai žmoniškumui), deportacijos, dvasinio gyvenimo slopinimas, visuomenės rusinimas. Siekiant pašalinti totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimą viešuosiuose objektuose nacionaliniu mastu, siekiama priimti draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymą.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, Tarybų gatvės pavadinimas neabejotinai siejamas su totalitariniais ir autoritariniais režimais bei jų ideologijomis. Komisijos 2023 m. lapkričio 3 d. išvadoje Nr. 40 nurodyta, jog Sovietų Sąjungos vidinė organizacija rėmėsi skirtinguose administracinio pavaldumo (valstybės, respublikų, sričių, miestų ir rajonų) lygmenyse sukurta sovietų (tarybų) sistema, kurią kontroliavo Visasąjunginės (nuo 1952 m. – Sovietų Sąjungos) komunistų partijos komitetai. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad Sovietų Sąjunga, be kita ko, buvo vadinama Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga ar Tarybų Sąjunga, todėl Komisija pagrįstai nusprendė, jog Tarybų gatvės pavadinimas neatitinka Draudimo propaguoti įstatymo 3 straipsnio reikalavimų, o Centras 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimu P-14 pagrįstai nusprendė, kad Tarybų gatvės pavadinimas Visagine, Visagino rajono savivaldybėje turi būti pašalintas.
31. Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog Centro skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021; 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1776-1047/2023; ir kt.).
32. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad jei atitinkamas administracinis sprendimas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tokiu atveju administraciniame sprendime nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes. Tokiu atveju administracinio sprendimo įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kurių pagrindu priimtas administracinis sprendimas, ir juos pridėti prie administracinio sprendimo. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinio sprendimo įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to administracinio sprendimo sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (šiais aspektais žr., pvz., 2015 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-26-552/2015, 2015 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-410-552/2015, 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-18-575/2024). Administracinių teismų jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad atitinkamos administracinės procedūros dokumentas, kuriame išdėstomos nustatytos aplinkybės ir kurio pagrindu priimamas administracinis sprendimas, sukeliantis materialines teisines pasekmes, yra to administracinio akto neatskiriamoji (motyvuojamoji) dalis. Pagal tokią procedūrą priimtame administraciniame sprendime nėra būtina iš naujo išdėstyti aplinkybes, kurios nustatytos procedūriniame dokumente, jei administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas visiškai sutinka su procedūriniame dokumente nustatytomis aplinkybėmis ir jų nepapildo, nepakeičia. Administracinis sprendimas, kuris priimtas remiantis atitinkamu procedūriniu dokumentu, sudarančiu to akto motyvuojamąją dalį, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio prasme negali būti vertinamas neatitinkančiu šios įstatymo normos reikalavimų, išskyrus atvejus, kai teismas nustato, kad administracinis sprendimas priimtas, remiantis procedūriniu dokumentu, kuris nepagrįstas, nemotyvuotas ir pan. Asmuo, nesutinkantis su jam sukeliančiu materialines teisines pasekmes administraciniu sprendimu, kuris priimtas remiantis atitinkamu procedūriniu dokumentu, paduodamas teismui skundą dėl tokio akto, gali išdėstyti savo nesutikimo motyvus ir dėl procedūrinio dokumento. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tokio administracinio akto, turi vertinti jį kartu su procedūriniu dokumentu (motyvuojamąja dalimi) kaip vientisą aktą (žr., pvz., 2014 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1035/2014, 2014 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-779/2014, 2025 m. sausio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-716-789/2025).
33. Šiuo atveju Centras 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. P-14 priėmė, atsižvelgęs į Komisijos 2023 m. lapkričio 3 d. išvadą Nr. 40 (Draudimo propaguoti įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 1 punktas). Taigi, įvertinusi atsakovo sprendimo turinį ir atsižvelgusi į aktualią teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad Centro lapkričio 10 d. sprendime Nr. P-14 yra nurodyti pagrindiniai tiek teisiniai, tiek faktiniai argumentai, o pareiškėjas galėjo suprasti jų pasekmes ir efektyviai realizuoti savo teisę į tesiminę gynybą.
34. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė visų įrodymų ir turėjo išsireikalauti Komisijos posėdžio medžiagą, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas pareiškėjo skundą, 2024 m. sausio 22 d. nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti visus su skundo nagrinėjimu susijusius dokumentus. Pažymėtina, kad atskiro prašymo skunde teismui, jog būtina išsireikalauti ir Komisijos posėdžio medžiagą, pareiškėjas nebuvo suformulavęs.
35. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės reikšmės teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
36. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Visagino savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo Visagino savivaldybės tarybos skundas, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Jolanta Malijauskienė
Arūnas Sutkevičius
Egidijus Šileikis