Baudžiamoji byla Nr. PK-27-471/2015

Teisminio proceso Nr. 1-23-3-00010-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija :

1.1.7.2.5.; 1.2.8.2.1.; 2.1.14.; 2.1.15.1.2.;

2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.; 2.9.10.

(S)

           KELMĖS  RAJONO  APYLINKĖS  TEISMAS

N  U  O  S  P  R  E  N  D  I  S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015m. kovo 13d.

Kelmė

              Kelmės rajono apylinkės teismo teisėjas Vidmantas Rudaitis

sekretoriaujant Redai Mišeikytei, Ritai Valantiejienei

dalyvaujant nukentėjusiajam Z. V.

jo atstovui advokatui Audriui Karpinskui

kaltinamajam A. B.

gynėjui advokatui Zigmantui Lipnevičiui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., gim. (duomenys neskelbtini) Kelmės rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, gyv(duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ūkininkas, neįgalus / darbingumas 40 proc. /, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos BK 155str. 1d.

Teisėjas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

Kaltinamasis A. B. 2014m. rugpjūčio 20d. apie 16val. (duomenys neskelbtini), Kelmės rajono savivaldybės administracijos Užvenčio seniūnijos patalpose, vyr. specialistės kabinete, seniūnijos darbuotojų vyr. specialistės B. K. ir specialistės socialiniam darbui V. Ž. akivaizdoje bei girdint socialinei darbuotojai V. Z., pavadindamas nukentėjusįjį Z. V. „vagies gabalu“ ir „Ukmergės santechniku“, viešai žodžiu jį užgauliai pažemino.

Kaltinamasis A. B. kaltę pripažino faktiškai dalinai / nors pats nurodė, jog pripažįsta / ir paaiškino, kad nukentėjusįjį Z. V. pažįsta daug metų, jie abu yra buvę Kelmės rajono tarybinių ūkių vadovai. Prieš keletą metų jis persikraustė gyventi į Užvenčio miestelį, kur Z. V. dirba seniūnu. Netrukus tarp jų prasidėjo konfliktai. Jie abu turi šalia esančius sandėlius, kilo ginčų dėl naudojimosi sklypais; jis priėmė dirbti santechniku žmogų, anksčiau dirbusį pas Z. V., dėl ko šis supyko. Be to, jis drįsdavo kritikuoti Z. V. kaip seniūną dėl netinkamo darbo per gyventojų susirinkimus, rašė raštus rajono vadovybei ir pan. Supykęs ir galimai galvodamas, jog jis nori užimti seniūno pareigas, Z. V. pradėjo kerštauti – jo kaip seniūno paprašius pagalbos nepadėdavo / pvz., kai jam 2014m. įvyko nelaimė - sudegė namas, kaip pagalbininką atsiuntė ne gerą darbininką, o girtuoklį /, vadindavo įžeidžiamais žodžiais ir t.t.

Įvykio dieną jis norėjo pasikviesti padėti dirbti įvairius darbus J. B., kuris puse etato dirba Užvenčio seniūnijoje ir puse etato pas Z. V. / ar jo sutuoktinę /. Matė J. B. dirbant Z. V. ūkyje, tačiau jam negalėjo prisiskambinti, todėl prieš pietus paskambino Z. V. ir paklausė, ar J. B. atostogauja. Z. V. jam tik atsakė „kvaily, eik išsipagiriok“. Tada jis po kurio laiko nuvažiavęs atėjo į Užvenčio seniūnijos pastatą. Įėjęs matė, kad V. Z. kabineto durys yra uždarytos. Įėjęs į darbuotojos B. K. kabinetą, per kurį būtina pereiti norint patekti į seniūno kabinetą, sutiko iš savo kabineto išeinantį Z. V. ir matė jo kabinete esančią V. Ž.. Seniūno paklausė „tai kuris iš mūsų girtas?“. Kabinete buvo pati B. K., todėl jis jos paklausė, ar J. B. atostogauja. Z. V. neleido B. K. atsakyti, todėl ji jam tik pasakė, kad atostogauja. Jis pasakė „Jei jūs nepasakysite, paprašysiu mero“. Tada Z. V. jam pasakė „durneli, eik lauk“. Susinervinęs jis pasakė „Nebeilgai tau liko dirbti. Tau tik Ukmergėje santechniku dirbti, o ne seniūnu, vagies gabale“. Taip pasakė todėl, kad Z. V. jo atžvilgiu elgėsi netinkamai, kaip seniūnui elgtis nedera ir jis žinojo, kad Z. V. greitai išeis į pensiją bei yra kilęs iš Ukmergės. Z. V. pavadino „vagies gabalu“ iš piktumo, nes pats buvo susinervinęs dėl Z. V. pasakymų jo atžvilgiu. Po to jis išėjo iš pastato ir grįžo į namus, o Z. V., B. K. ir V. Ž. liko seniūnijoje. Ar Z. V. skambino į policiją, jis negirdėjo, nes iš pastato išėjo, bet Z. V. sakė, kad eina skambinti į policiją.

Būdamas seniūnijos pastate V. Z. išvis nematė, o jos kabineto durys buvo uždarytos. B. K. ir V. Ž. viso konflikto metu buvo arti / B. K. – tame pačiame, o V. Ž. – šalia esančiame seniūno kabinete /, todėl jos turėjo viską matyti ir girdėti. Z.V. U. santechniku nevadino, tik sakė, kad jam derėtų dirbti Ukmergėje santechniku. Jį vagies gabalu pavadino susinervinęs, nes prieš tai buvo įžeistas paties Z. V. žodžių. Be to, Z. V. dirbdamas seniūnu įgijo labai daug turto ir labai abejotina, ar jis tai galėjo padaryti teisėtai; apie įvairius Z. V. įtartinus darbus buvo rašoma laikraščiuose, svarstyta gyventojų susirinkimuose. Konflikto metu nei jis, nei Z. V. necenzūrinių žodžių nevartojo; jis galimai kalbėjo pakeltu tonu, nes visada garsiai kalba, be to, buvo įžeistas seniūno užgauliojimų. Dėl Z. V. atžvilgiu išsakytų nepagarbių žodžių gailisi. Mano, kad šioje situacijoje jie abu buvo kalti ir galėjo susitaikyti. Jis proceso metu bandė su Z. V. taikytis, bet šis atsisakė.

Gyvena su žmona, yra ūkininkas, neįgalus / darbingumas 40 proc. /. Jo pajamas per mėnesį sudaro apie 800 lt. – apie 700 lt. neįgalumo išmoka ir itin mažos pajamos iš ūkio. Turi 2 ha. nuosavos žemės, dar apie 10-15 ha. nuomoja iš kitų žmonių, už deklaruotą žemę gauna apie 3000 lt. išmokas, gyvulių neaugina. Savo ūkyje yra įdarbinęs suvirintoją, kuris tvarko jo ir kitų asmenų techniką. Verslininku savęs nelaiko, didelių pajamų neturi. Z. V. yra turtingas. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes žala nukentėjusiajam nepadaryta. Z. V. pirmas ėmė jį įžeidinėti, jis panašiai atsakė, nes trūko kantrybė.

Kaltinamojo A. B. kaltė įrodyta jo paaiškinime nurodomomis aplinkybėmis, nukentėjusiojo Z. V., liudytojų B. K., V. Ž. ir V. Z. parodymais, baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.

Nukentėjusysis Z. V. parodė, kad jis A. B. pažįsta daug metų, šis maždaug nuo 2008-2009m. jį pastoviai terorizuoja – skambindavo į mobilaus ryšio telefoną ir keikdavo, 2010m. grasino užmušti, dėl ko jis kreipėsi į Kelmės r. PK, tačiau buvo atsisakyta iškelti bylą.

Užvenčio seniūnijos seniūnu dirbo daugiau kaip 14 metų iki 2014-10-31, po to išėjo į pensiją. 2014-08-20 jis dirbo Užvenčio seniūnijos pastate. Apie 16val. išeidamas iš savo kabineto darbuotojos B. K. kabinete, per kurį jam reikalinga pereiti norint išeiti į koridorių, pamatė ją pačią, V. Ž. ir A. B.. B. K. tuo metu atostogavo, tačiau buvo atėjusi į komisijos posėdį, kuriam pasibaigus dar liko savo kabinete. V. Ž. jam pasakė „seniūne, paaiškink jam dėl J. B. atostogų pabaigos“. Jis pasakė, kad J. B. atostogauja. A. B. paklausus „iki kada atostogos?“, vėl atsakė „kada baigiasi atostogos, pagal įstatymą neprivalome sakyti“. A. B. pasakė „padarysiu taip, kad atsakysit. Tau čia ne vieta dirbti, Ukmergės santechnike, vagies gabale“. Tada jis paskambino Kelmės r. PK komisarui pranešti apie įvykį, o A. B. pasakė „Tavo dienos suskaičiuotos“, dar kažką panašaus ir išėjo iš pastato.

Prieš tai A. B. jam telefonu neskambino ir apie J. B. atostogas neklausė, jis tokio pokalbio neprisimena. B. K. ir V. Ž. viso įvykio metu buvo šalia, todėl viską matė ir girdėjo. V. Z. jis tuo metu nematė, ji atėjo iš savo kabineto tik A. B. išėjus ir pasakė, kad girdėjo konfliktą. Jis A. B. nesakė „durneli, eik lauk“. A. B. jam nesakė „tau Ukmergėje santechniku dirbti“, o tiesiogiai pavadino Ukmergės santechniku. Tokius žodžius jis suprato kaip žeminančius, įžeidžiančius ir prilygstančius keiksmažodžiams. Visas konfliktas tęsėsi apie 6-7 min., jo metu nei jis, nei A. B. keiksmažodžių nevartojo, tačiau A. B. garsiai rėkavo.

Patikslina, kad prieš konfliktą jam A. B. tikrai neskambino ir jis šio durneliu nepavadino. Manė, kad A. B. galimai atėjo jo nužudyti, nes atėjo būtent tuo metu, kai B. K. atostogavo ir tik atsitiktinai buvo savo kabinete.

A. B. jį terorizuoja ir šmeižia daug metų, todėl taikytis su juo nepageidauja. A. B. yra agresyvus, anksčiau yra turėjęs konfliktų su daug žmonių, sužalojęs darbininką, kuris policijai nesiskundė, ir degalinės darbuotoją, todėl iš jo galima visko tikėtis. Šis įvykis jį stipriai paveikė, nes buvo labai įžeistas ir pažemintas seniūnijos, kurioje dirba daug metų, patalpose, darbuotojų akivaizdoje. Apie įvykį sužinojo miestelio žmonės, kurie jį kartais pavadina Ukmergės santechniku. Prašo 5000 lt. neturtinės žalos atlyginimo, nes tokią sumą laiko minimalia, faktiškai jam padaryta žala yra neįvertinama.

Liudytoja B. K. parodė, kad ji dirba Užvenčio seniūnijoje specialiste. 2014-08-20 ji atostogavo, tačiau vyko komisijos posėdis, kuriame turėjo dalyvauti, todėl po jo dar buvo savo kabinete. Apie 16val. į jos kabinetą įėjo A. B. ir paklausė, ar darbuotojas J. B. atostogauja. Ji nenorėjo su A. B. bendrauti, nes šis yra piktas, konfliktiškas žmogus, todėl pasakė informacijos neteiksianti, nes atostogauja ir pakvietė atsakyti pavaduojančią darbuotoją V. Ž.. Atėjusi V. Ž. pasakė, kad J. B. atostogauja. Tada A. B. paklausė, nuo kada iki kada. V. Ž. paklausė tuo metu iš savo kabineto išeinančio seniūno Z. V.. Šis pasakė,  kad tokios informacijos neteiks. Supykęs A. B. pradėjo triukšmauti, sakė „kodėl nesakote, jūsų dienos suskaičiuotos“, išvadino Z.V. U. santechniku ir vagies gabalu. Z. V. pasakė A. B. „išeik arba skambinu į policiją“, po to šis išėjo.

Konfliktas truko mažiau 10min., jį matė ir girdėjo ji ir V. Ž., pašalinių asmenų nebuvo. Taip pat jį girdėjo darbuotoja V. Z., kuri buvo savo kabinete. Konflikto metu niekas keiksmažodžių nevartojo, tik A. B. garsiai šaukė. Z. V. jo durneliu nevadino ir lauk nevarė, o jis Z. V. tiesiogiai pavadino Ukmergės santechniku. Jos A. B. neužgauliojo, tačiau įvykis buvo labai nemalonus ir ją paveikė. Taip pat A. B. išėjus matė, kad Z. V. buvo labai susinervinęs. A. B. seniną dažnai užgauliodavo ir žemindavo per gyventojų susirinkimus, reikšdavo įvairias pretenzijas bei kritikuodavo visus seniūnijos darbuotojus.

Analogiškai įvykio aplinkybes ji nurodė apklausta liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-00600-14 / 20 l. /.

Liudytoja V. Ž. parodė, kad ji dirba Užvenčio seniūnijoje. Įvykio dieną po komisijos posėdžio B. K. pakvietė ją į savo kabinetą atsakyti piliečiui į klausimą, ar darbuotojas J. B. atostogauja. Atėjusi pamatė A. B. ir atsakė, jog nežino. Tuo metu iš savo kabineto atėjo seniūnas Z. V., kurio ji paklausė. Seniūnas pasakė, kad J. B. atostogauja. Tada A. B. paklausė, kiek laiko. Seniūnas jam nepasakė. Tada A. B. pradėjo šaukti ant seniūno, išvadino Ukmergės santechniku ir vagies gabalu, sakė „tavo dienos suskaičiuotos“. Seniūnas paskambino į policiją, po to A. B. išėjo iš pastato.

Konfliktas truko apie 10-15min. Kad kas nors vartotų keiksmažodžius, neprisimena. Ar A. B. seniūną tiesiogiai pavadino Ukmergės santechniku, ar sakė, kad juo reikėtų dirbti, neprisimena. Jos A. B. neužgauliojo, tačiau pats įvykis ją sukrėtė. Matė, kad po to seniūnas buvo stipriai susinervinęs. Žino, kad A. B. seniūną užgaulioja pastoviai. Į teismo posėdį ją ir B. K. atvežė Z. V., važiuodami jie kalbėjosi apie įvykį, bandė prisiminti jo aplinkybes; V. Z. atvažiavo atskirai.

Analogiškai įvykio aplinkybes ji nurodė apklausta liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-00600-14 / tik teigė A. B. tiesiogiai sakius, kad Z. V. yra Ukmergės santechnikas - 21 l. /.

Liudytoja V. Z. parodė, kad ji dirba Užvenčio seniūnijoje. Jos kabinetas yra priešais įėjimo į pastatą duris, prieš įvykį buvo savo kabinete, durys buvo atidarytos, todėl matė į pastatą įeinantį A. B.. Jis nuėjo į B. K. kabinetą. Netrukus ji iš šio kabineto išgirdo A. B. ir seniūno balsus. Ką jie kalbėjo nesuprato, nes B. K. kabineto durys buvo uždarytos. Po kurio laiko tos durys atsidarė, išeidamas tarpduryje A. B. pasakė „tavo dienos suskaičiuotos, vagies gabale“ ir išėjo iš seniūnijos pastato. Netrukus ji nuėjo į B. K. kabinetą ir kalbėjosi apie tai, kas atsitiko, seniūnas buvo labai susinervinęs.

A. B. apsilankymas seniūnijoje truko iki 10 min. Per uždarytas B. K. kabineto duris ji tik girdėjo seniūno ir A. B. balsus, tačiau jų pokalbio turinio negalėjo suprasti, kol A. B. išeidamas neatidarė durų. Keiksmažodžių ji negirdėjo. Seniūnas jai yra sakęs, kad A. B. jam skambindavo ir grasindavo.

Analogiškai įvykio aplinkybes ji nurodė apklausta liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-00600-14 / 19 l. /.

Nukentėjusysis Z. V. dėl įvykio 2014-08-21 kreipėsi į Kelmės rajono PK su pareiškimu nurodydamas, kad A. B. elgėsi įžūliai, grasino susidorojimu jam ir kitiems darbuotojams / baudžiamosios bylos Nr. 67-1-00600-14 1 l. /. Tos pačios dienos apklausoje jis įvykio aplinkybes nurodė analogiškai kaip apklaustas teisme / darbuotojų akivaizdoje pradėjo koneveikti sakydamas „Ukmergės santechnikas, vagies gabalas“, šie žodžiai jį įžeidė, po to pradėjo grasinti sakydamas „tavo dienos suskaičiuotos“ – 5 l. /. Analogiškai aplinkybes jis nurodė savo kaip seniūno 2014-08-21 rašte Kelmės rajono PK 6 l. /.

Apklaustas įtariamuoju baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-00600-14 pirmoje apklausoje 2014-08-22 kaltinamasis A. B. paaiškino, kad į seniūniją nuvažiavo paprašyti seniūnijos darbuotojo padėti jam dirbti ūkio darbus ir įrodyti seniūnui esąs blaivus, nes šis jam prieš tai telefonu liepė eiti išsipagirioti. Sekretorės B. K. paklausė, ar dirba Jonas. Iš savo kabineto išėjęs seniūnas pasakė sekretorei, kad jam nepriklauso to žinoti, o jam pasakė, kad gali būti laisvas ir neprivalo duoti ataskaitos bei paskambins policijai, jei jis neišeis. Jis seniūnui pasakė, kad jam ne seniūnu dirbti o santechniku, nes šis yra iš Ukmergės ir išėjo. Seniūnui negrasino, vagies gabalu nevadino, žodžių „tavo dienos suskaičiuotos, jei man nepasakysi, aš padarysiu, kad pasakytumėte“ nesakė / 26 l. /.

Papildomoje apklausoje 2014-09-10 A. B. nurodė, jog įvykio metu seniūnui nesakė, kad jam ne seniūnu dirbti, o santechniku; taip seniūną buvo pavadinęs anksčiau, kai susitiko dviese. Seniūno vagies gabalu nevadino, tik sakė „tavo darbo dienos suskaičiuotos“, nes jis yra pensininkas ir visi žino, kad greitu laiku išeis į pensiją / 29 l. /.

Įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2014-09-29 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesant A. B. veikoje nusikaltimo, numatyto Lietuvos BK 145str. 1d., požymių. Nutarime konstatuota, kad A. B. Z. V. įžeidžiančius žodžius pasakė ne dėl jo pareigų, bet dėl tarpusavio nesutarimų, todėl veika kvalifikuotina pagal Lietuvos BK 155str., ikiteisminis tyrimas nutrauktinas, pasiūlant nukentėjusiajam kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka / 48-51 l. /.

Surinkti įrodymai patvirtina, kad 2014-08-20 apie 16val. Užvenčio seniūnijos pastate, darbuotojos B. K. kabinete įvyko konfliktas tarp kaltinamojo A. B. ir nukentėjusiojo Z. V., kurį matė ir girdėjo liudytojos B. K. ir V. Ž. / tai pripažįsta visi apklausti asmenys / bei jo pabaigą girdėjo kitame kabinete buvusi liudytoja V. Z.. Nukentėjusysis Z. V. teigia, kad A. B. jį išvadino Ukmergės santechniku ir vagies gabalu / dėl kitų frazių – „padarysiu taip, kad jūs man atsakytumėte“, „tavo dienos suskaičiuotos“ ir pan. - teismas nepasisako, nes jos tiesiogiai nesusijusios su kaltinimu /. Kaltinamasis A. B. teigia Z. V. pasakęs, jog šiam ne seniūnu dirbti, o Ukmergės santechniku ir pripažįsta pavadinęs jį vagies gabalu tik todėl, kad šis anksčiau kalbant telefonu pasakė „kvaily, eik išsipagiriok“, o atvykus į seniūniją pasakė „durneli, eik lauk“.

Nukentėjusiojo Z. V., nors jis ir kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl grasinimų, parodymai visų apklausų / baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-00600-14, taikinamajame ir teisiamajame posėdžiuose / yra iš esmės vienodi ir nuoseklūs. Kaltinamojo A. B. parodymai visų apklausų metu visiškai skiriasi – pirmoje apklausoje 2014-08-22 jis teigė sakęs, kad Z. V. tik dirbti santechniku ir vagies gabalu nevadinęs, 2014-09-10 teigė abiejų frazių nesakęs, taikinamajame posėdyje  nurodė sakęs dirbti santechniku ir neprisimenąs, ar vadino vagies gabalu / 34-35 l. / ir tik teisiamajame posėdyje pripažino pasakęs abi frazes. Nukentėjusiojo versiją visiškai patvirtino abi įvykio vietoje buvusios  liudytojos – B. K. ir V. Ž. ir dalinai /  nes girdėjo tik pokalbio pabaigą / liudytoja V. Z..

Kaltinamasis A. B. teigia Z. V. nevadinęs Ukmergės santechniku, tik pasakęs „tau Ukmergėje santechniku dirbti, o ne seniūnu“. Šie jo parodymai proceso eigoje taip pat yra prieštaringi – pirmoje apklausoje nurodęs analogiškai / baudžiamosios bylos 26 l. /, vėliau jis teigė, kad „seniūną santechniku buvo pavadinęs anksčiau“ / baudžiamosios bylos 29 l. /. Nukentėjusysis ir liudytoja B. K. patvirtino, kad A. B. Z. V. tiesiogiai pavadino Ukmergės santechniku. Nors liudytoja V. Ž. nurodė šios aplinkybės neprisimenanti, ikiteisminio tyrimo metu apklausta netrukus po įvykio ji nurodė analogiškai / baudžiamosios bylos 21 l. /.  

Nors kaltinamasis A. B. teigia, kad frazėmis „kvaily, eik išsipagiriok“ ir „durneli, eik lauk“ pirmas jį įžeidė Z. V., jokių tai patvirtinančių įrodymų nėra. Jis pats pirmoje apklausoje 2014-08-22, t.y. praėjus tik 2 dienoms po įvykio, nurodė, kad kalbant telefonu seniūnas jam tik liepė eiti išsipagirioti, o atėjus į seniūniją pasakė, jog gali būti laisvas / baudžiamosios bylos 26 l. /. Taip pat jis pripažįsta / ir patvirtina visi kiti apklausti asmenys /, kad atėjęs į seniūniją jis nereiškė jokių pretenzijų dėl išvadinimo kvailiu ir pan. / pats jis teigia paklausęs „kuris iš mūsų girtas“, nors to nepatvirtina visi kiti asmenys /, o iš karto ėmė teirautis informacijos apie J. B.. Teismas laiko, kad tokia kaltinamojo - asmens su aukštuoju išsilavinimu, eilę metų užėmusio vadovaujančias pareigas - reakcija sunkiai tikėtina / išeitų, jog seniūno išvadintas kvailiu netrukus atvykęs į seniūniją jis dėl to nereiškia jokių pretenzijų /. Nukentėjusysis ir liudytojos B. K. bei V. Ž. jo versiją paneigė. Nors visos liudytojos yra seniūnijos darbuotojos, jų parodymai apklausų metu / ikiteisminiame tyrime ir teisme / yra nuoseklūs, vienodi ir tarpusavyje neprieštaraujantys. Nukentėjusysis Z. V. šiuo metu seniūnijoje nebedirba, dėl ko nebegali turėti šioms liudytojoms įtakos kaip vadovas, todėl vertinti šių liudytojų parodymus kritiškai kaip palankius nukentėjusiajam pagrindo nėra. Tai, kad liudytojos nėra susitarusios dėl parodymų, patvirtina jų ir V. Ž. parodymų turinys / visos liudytojos nurodė, jog A. B. triukšmavo, tačiau nesikeikė, o V. Ž. teisme teigė neprisimenanti, ar A. B. seniūną Ukmergės santechniku pavadino tiesiogiai, t.y. jų parodymai nėra visiškai vienodi ir kryptingai apkaltinantys /. Be to, jų parodymai atitinka nukentėjusiojo parodymus, paties kaltinamojo dalinai pripažįstamas aplinkybes ir kitus neginčijamus faktus – Z. V. skambinimą nepasibaigus konfliktui Kelmės rajono PK vadovui, kreipimąsi į policiją ir pan., t.y. šioje byloje surinktų įrodymų visumą / Lietuvos BPK 20str. 5d. /. Todėl remiantis aukščiau aptartais įrodymais pripažįstama nustatytu, kad kilus ginčui dėl informacijos apie seniūnijos darbuotojo J. B. atostogas A. B. Z. V. išvadino Ukmergės santechniku ir vagies gabalu, o A. B. teiginiai dėl Z. V. aukščiau minėtų frazių jo atžvilgiu pripažįstami neįrodytais.  

Baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos BK 155str. 1d. užtraukia veiksmai, kai asmuo viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemina kitą žmogų. Įžeidimas žodžiu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas, neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiant apie žmogaus asmenybę, jo savybes, bruožus ir pan. Įžeidimas padaromas veikiant tiesiogine tyčia. Teismas nesutinka su gynėjo argumentu, kad kadangi Ukmergė yra miestas, o santechnikas – profesija, tai šių žodžių derinys negali būti vertinamas kaip įžeidžiantis. Visuotinai žinomos V.Kernagio dainos dėka frazė „Ukmergės santechnikas“ visuomenėje yra tapusi bendriniu tam tikros asmenų grupės pavadinimu su neigiamu / ironišku, pašiepiančiu ir pan. / vertinimu. Tokią išvadą patvirtina paties kaltinamojo paaiškinimas / jis nurodė, jog Z. V. sakė, kad reikėtų dirbti Ukmergės santechniku, nes šis elgėsi netinkamai; be to, sakė dirbti Ukmergėje, nes Z. V. kilęs iš ten, tačiau nenurodė, kodėl būtent santechniku / ir nukentėjusiojo parodymai / jog išgirdę apie konfliktą vietos gyventojai jį kartais pavadina Ukmergės santechniku /. Akivaizdu, kad ilgamečio seniūno jo darbo vietoje, darbo metu, matant ir girdint seniūnijos darbuotojams pavadinimas Ukmergės santechniku yra žeminantis / menkinantis, įžeidžiantis /. Galima būtų abejoti, ar šis pažeminimas yra toks užgaulus, jog savaime užtrauktų baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos BK 155str. Tačiau teismui nekyla jokių abejonių, kad tokioje situacijoje nukentėjusiojo pavadinimas dar ir vagies gabalu tikrai yra užgaulus ir dėl to abiejų frazių pasakymas kvalifikuotinas pagal Lietuvos BK 155str. 1d. Dėl kaltinamojo argumentų / jog jis daug kartų yra pateikęs informaciją per gyventojų susirinkimus ir rajono vadovams apie nukentėjusiojo daromus piktnaudžiavimus bei vagystes; jog Z. V. yra sukaupęs per daug turto, kad jį būtų galima įgyti sąžiningai; jog ateityje dar bus bylų ir jis įrodys savo teisumą ir pan. / teismas pažymi, kad jokių juos patvirtinančių įrodymų / teisėsaugos institucijų procesinių sprendimų, Z. V. darbovietės vadovų aktų ir t.t. / nėra. Seniūnas yra viešas asmuo, apie kurį galima reikšti nuomonę, tačiau prisidengiant nuomone asmuo negali būti įžeidinėjamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skleidžiamos informacijos turinys ir jos pateikimo forma turi būti ginami, tačiau taip pat turi būti daromas aiškus skirtumas tarp kritikos ir įžeidimo; įžeidimo atveju gali būti taikomos sankcijos / LAT 2015-01-13 nutartis Nr. 2K-57/2015 /. Šiuo atveju nekyla abejonių, kad asmens pavadinimas tiesiog vagies gabalu / atkreiptinas dėmesys – šis žodžių derinys visiems suprantamai jau savaime yra įžeidžiančio pobūdžio / negali būti laikomas nei informacijos pateikimu, nei nuomonės pareiškimu. Kaltinamasis A. B. viešai pavadindamas nukentėjusįjį Z.V. U. santechniku ir vagies gabalu, jį užgauliai pažemino, todėl jo veika atitinka Lietuvos BK 155str. 1d. dispoziciją. Nors veika padaryta seniūnijos patalpose seniūno atžvilgiu, aptarti įrodymai patvirtina prokurorės išvadą, jog Z. V. buvo įžeistas dėl motyvų, labiau susijusių su jo asmeniu, o ne pareigomis, dėl ko veika nekvalifikuotina pagal Lietuvos BK 290str. / baudžiamosios bylos 50-51 l. /. Dėl veikos padarymo girdint V. Z. pažymėtina, kad A. B. nors ir teigia jos nematęs, tačiau įžeidžiančias frazes garsiai pasakė seniūnijos darbuotojos kabinete, darbo metu, esant atidarytoms durims į koridorių. Todėl jis privalėjo suprasti, kad jo pasakymus gali girdėti tiek bet kurie seniūnijos darbuotojai, nesantys tame kabinete, tiek kiti į pastatą užėję asmenys. Pagal surinktus įrodymus nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. B. savo veiksmais būtų pažeidęs  viešąją tvarką. Nors Z. V. taip pat teigia, jog buvo išsigandęs, kad A. B. atostogaujant B. K. galimai atėjo jo nužudyti, nesant jokių šiuos įtarimus patvirtinančių faktų ir aplinkybių, jie vertinami kaip akivaizdžiai nepagrįsti / ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos BK 145str. 1d. yra nutrauktas – baudžiamosios bylos 48-51 l. /.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta / jau minėta, kad jis nurodė, jog pripažįsta kaltę ir gailisi, tačiau faktiškai pripažino tik atsakęs į Z. V. įžeidimus jo atžvilgiu – Lietuvos BK 59str. 1d. 2p. /.

Kaltinamasis A. B. yra teistas, bet teistumas išnykęs / 44-45 l. /, įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą, faktiškai dalinai pripažino kaltę. Taip pat atsižvelgiama į nusikaltimo aplinkybes / padarytas ilgamečių tarpusavio konfliktų pasėkoje, tačiau seniūnijos pastate, matant ir girdint keletui darbuotojų / bei pasekmes, kaltinamojo šeimyninę ir turtinę padėtį, sveikatos būklę / 30 l. /, kitą charakterizuojančią medžiagą / 47-43 l., baudžiamosios bylos 35-47 l. /, todėl jam skiriama negriežta laisvės apribojimo bausmė / Lietuvos BK 48str. ir 54str. /, įpareigojant atsiprašyti nukentėjusio asmens / Lietuvos BK 48str. 7d. / maksimaliai artimomis veikos padarymui aplinkybėmis. Šios aplinkybės detaliai nenustatomos, tačiau akivaizdu, kad atsiprašymas turėtų vykti Užvenčio seniūnijos patalpose, darbo metu, seniūnijos darbuotojų akivaizdoje.

Kardomoji priemonė A. B. nepaskirta, ją skirti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nėra reikalo.

Nukentėjusysis Z. V. pareiškė 1448,10 EUR civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti / 8-9 l. /. Teismo posėdžiuose jis paaiškino, kad tokia suma padarytą žalą įvertino, nes A. B. jį terorizavo daug metų, labai įžeidė darbo metu, jo darbovietės patalpose, matant ir girdint darbuotojams. Jis 14,5m. dirbo seniūnu, yra daug kartų skatintas už gerą darbą, turi gerą reputaciją vietinių gyventojų tarpe, niekas jo panašiai nėra vadinęs.

Kaltinamasis A. B. nurodė su ieškiniu nesutinkantis, nes žala nepadaryta.

   Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais / Lietuvos CK 6.250str. 1d. /. Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Ji gali būti padaroma, pažeidžiant skirtingus gėrius. Nors žala padaroma nematerialioms vertybėms, tačiau jos ginamos turtiniais būdais.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos CK 6.250str. 2d. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Įstatymai nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kuris, įvertindamas neturtinę žalą pinigais ir nustatydamas jos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis, nes neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

Asmeniui veikiant tyčia paprastai padaroma didesnė neturtinė žala negu neatsargios kaltės atveju. Priteisiant nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, būtina atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. / Lietuvos CK 6.282str. / Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros / 2008-07-03 LAT Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga /.

Esminiais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais įžeidimo atveju laikytinos veikos aplinkybės / kokiomis aplinkybėmis, kokiu būdu ir kiek užgauliai pažeminamas žmogus /, jos padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, kurie vertintini atsižvelgiant į nukentėjusio asmenybę, jo patirtų išgyvenimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, santykiams su kitais asmenimis ir pan.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo konfliktai tęsėsi ilgą laiką – maždaug nuo 2008-2009 metų. A. B. teigia, kad jis kritikuodavo Z. V. tik kaip seniūną dėl netinkamai atliekamų pareigų, kas galėtų būti vertinama kaip iš esmės socialiai teigiama kaltinamojo veikla. Tačiau jo paties paaiškinimai, kitų apklaustų asmenų parodymai ir bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kad įvairūs raštai / 29, 31 l., kt. / bei žodiniai skundai labiau buvo naudojami siekiant asmeninių tikslų. A. B. pripažino supykęs, kad po gaisro sodyboje į pagalbą seniūnas atsiuntė ne jo pageidautą darbuotoją, yra kilę ginčai dėl pas juos dirbančių asmenų / pas jį perėjusio dirbti santechniko /, naudojimosi žemės sklypu tarp jiems priklausančių sandėlių ir t.t. Netgi 2014-08-20 konfliktas kilo A. B. pareikalavus duomenų apie seniūnijos darbuotoją, kurį jis norėjo prašyti padėti nudirbti darbus savo ūkyje.

Nors kaltinamasis įžeidė  nukentėjusįjį kaip asmenį, tačiau, kaip minėta, tai padarė seniūno atžvilgiu, seniūnijos patalpose, matant ir girdint seniūnijos darbuotojams. Todėl negalima nesutikti su nukentėjusiojo argumentu, jog įžeidimas tokiomis aplinkybėmis / kaip jis išsireiškė – po seniūnijos vėliava / jį paveikė žymiai labiau nei, pvz., paveiktų analogiški pasakymai gerai pažįstamų asmenų rate pirtyje ar kitoje panašioje vietoje. Visi apklausti asmenys patvirtino, kad tai nebuvo vienkartinis A. B. poelgis, panašius įžeidimus ir kaltinimus Z. V. atžvilgiu jis reiškė daug kartų įvairiose situacijose. Net teismo posėdyje pareiškęs, jog pripažįsta kaltę ir pageidauja taikytis, A. B. netrukus ėmė teigti, jog Z. V. tikrai yra vagis, jis tai įrodys ir „dar bus kitų teismų“ / cituojama /. Tai rodo, kad kaltinamojo deklaruojamas gailėjimasis nėra nuoširdus, o taikytis jis pageidavo galimai tik siekdamas išvengti atsakomybės.

Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis Z. V. daug metų dirbo Užvenčio seniūnijos seniūnu, yra policijos rėmėjas / 10 l. /, aplinkos apsaugos inspektorius / 11 l. /, eilę kartų apdovanotas už gerą darbą / 12-16 l. /, jokios jį neigiamai charakterizuojančios medžiagos nepateikta, t.y. laikytinas aukštos reputacijos asmeniu. Akivaizdu, kad tokio asmens išvadinimas darbovietėje, darbo metu, pavaldžių darbuotojų akivaizdoje kaltinime nurodomais žodžiais jam galėjo sukelti / kaip jis pats teigia / santykinai stipresnius neigiamus išgyvenimus. Kartu negalima neatkreipti dėmesio  į jo tam tikrą seniūno pareigų panaudojimą konflikte su A. B. / pvz. jo rašytos A. B. charakteristikos turinys – baudžiamosios bylos 7-8 l. /.

Pagal LAT praktiką kaltininko turtinė padėtis / ar jo ir nukentėjusiojo turtinės padėties santykis / nelaikoma lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, o ypač – priteisiant santykinai nedideles sumas. Be to, nors A. B. yra neįgalus / 30 l. / ir nurodė gaunantis itin mažas pajamas / tik apie 800 lt./mėn. /, jis pripažino esąs ūkininkas, apdirbantis apie 15 ha. žemės sklypus, turintis samdomų darbuotojų / suvirintoją /, planuoja plėsti verslą / 54 l. /, todėl jo turtinė padėtis laikytina neturinčia esminės įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, taip pat privalo atsižvelgti į suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra panašios. Bylose pagal Lietuvos BK 155str. 1d. Šiaulių apygardos teismo pastaruoju metu išnagrinėtose bylose buvo priteisiama maždaug nuo 1000 lt. / 2014-07-03 nutartis Nr. 1A-658-135/2014, kt. / iki 2000 lt. / 2013-11-27 nutartis Nr. 1A-823-116/2013, kt. / neturtinės žalos atlyginimo. Įvertintina, kad teismų priteisiamos sumos turi nuoseklią tendenciją didėti. Todėl vadovaudamasis aukščiau aptartais kriterijais teismas laiko tikslingu priteisti nukentėjusiajam 500 EUR neturtinės žalos atlyginimo, jo civilinis ieškinys tenkintinas dalinai / Lietuvos BPK 115str. 1d. /.

Teismas, priimdamas nuosprendį pripažinti kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti / Lietuvos BPK 106str. 2d. /. Šių išlaidų dydžiai norminiuose aktuose nenustatomi. Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką Teisingumo ministro įsakymu patvirtintos rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio baudžiamajame procese netaikomos / LAT nutartis Nr. 2K-180/2012, kt. /, tačiau šių išlaidų suma neturi būti aiškiai per didelė, atsižvelgiant į bylos apimtį, faktinį ir teisinį sudėtingumą, proceso trukmę, rezultatus ir kitas svarbias aplinkybes / LAT nutartys Nr. 2K-180/2012, 2K-494/2011, 2K-410/2008, kt. /. Apmokėjimą už antrinės teisinės pagalbos teikimą reglamentuojančios taisyklės taip pat negali būti taikomos, tačiau jos leidžia įvertinti, kokius apmokėjimo dydžius už analogišką darbą nustato valstybė.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo interesų atstovavimas privataus kaltinimo byloje apmokamas 4 UDB už skundo parengimą ir 2 UDB už atstovavimą pirmos instancijos teisme / LR Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 patvirtintų Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžiai ir mokėjimo taisyklių 14.5.p.; 2013-07-17 nutarimo Nr. 645 redakcija /.

Nukentėjusiojo Z. V. turėtos išlaidos kaip atstovo dalyvavusio advokato paslaugoms apmokėti – 464 EUR / 55 l. / - yra pagrįstos mokėjimo dokumentu / 56 l. /. Šios išlaidos patirtos surašant skundą / 1-2 l. / ir civilinį ieškinį / 8-10 l. /, surenkant keletą papildomų dokumentų / 4-7, 54 l. / bei bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme – dviejuose taikinamuosiuose posėdžiuose / 32-35, 40-41 l. / ir viename teisiamajame posėdyje, t.y. paruošiant nedidelės apimties, santykinai nesudėtingus ir be priedų dokumentus bei dalyvaujant trijuose teismo posėdžiuose.

Ši byla nėra sudėtinga / kaltinimas pareikštas dėl vieno  nesunkaus nusikaltimo, padaryto vieno tarpusavio konflikto metu; nereikalaujanti specialių atstovo žinių, mažas jos dalyvių skaičius, nedidelė medžiagos apimtis ir kt. /. Todėl teismas laiko, kad priteisiant apmokėjimą už advokato dalyvavimą kiekviename teismo posėdyje / jų buvo 3 / ir už procesinių dokumentų surašymą maksimaliu laikytinas po 500 lt. užmokestis / kuris sudaro 0,5 MMA, nustatytos iki 2015-01-01 /; viso nukentėjusiajam iš kaltinamojo galėtų būti priteisiama ne daugiau kaip 2000 lt. arba 579 EUR / 4x500=2000 lt. / atitinkanti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma / Lietuvos BPK 106str. 2d. /. Tokio dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti už dalyvavimą teismo posėdyje nukentėjusiam asmeniui yra priteisiamos ir kitų teismų / pvz., Šiaulių apygardos teismo byla Nr. 1A-578-282/2012, kt. /. Kadangi nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos šios sumos nesiekia, jos iš kaltinamojo priteisiamos pilnai.

Vadovaudamasis Lietuvos BPK 303-307str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos BK 155str. 1d. ir nuteisti laisvės apribojimu šešiems / 6 / mėnesiams.

Įpareigoti A. B. per tris / 3 / mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atsiprašyti nukentėjusiojo Z. V. maksimaliai artimomis veikos padarymui aplinkybėmis.

Civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Priteisti iš A. B. Z. V. penkis šimtus eurų / 500 EUR / neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš A. B. Z. V. keturis šimtus šešiasdešimt keturis eurus / 464 EUR / išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas                                                                                Vidmantas Rudaitis