Civilinė byla Nr. e3K-3-54-248/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04351-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.5.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Andžej Maciejevski ir Janina Stripeikienė (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus; suinteresuoti asmenys – Centrinė hipotekos įstaiga, akcinė bendrovė DNB bankas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių į Hipotekos registro duomenų bazę įrašytų klaidingų duomenų ištaisymą, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Centrinę hipotekos įstaigą ištaisyti klaidą – Hipotekos registre įregistruotą faktą, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausanti automobilio stovėjimo vieta, pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini), pagal sutartinę hipoteką įkeista AB DNB bankui.
3. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. gruodžio 14 d. varžytynėse nusipirko negyvenamąją patalpą – 1/71 dalį automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas 2284,12 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (automobilio stovėjimo vieta pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini), toliau – ir Automobilio stovėjimo vieta).
4. Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. liepos mėn. nusprendė parduoti Automobilio stovėjimo vietą, tačiau atvykęs pas notarą sužinojo, kad Hipotekos registre nuo 2013 m. kovo 8 d. galioja įrašas, jog Automobilio stovėjimo vieta įkeista kreditoriui AB DNB bankui. Pareiškėjas kreipėsi į Centrinę hipotekos įstaigą dėl klaidų ištaisymo; jo prašymas buvo atmestas, pareiškėją informuojant, kad AB DNB bankas 2008 m. balandžio 28 d. atsisakė trijų stovėjimo vietų, plane pažymėtų indeksais (duomenys neskelbtini), įkeitimo (stovėjimo vieta Nr. (duomenys neskelbtini) liko įkeista), tačiau Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus darbuotojas klaidingai išregistravo ir stovėjimo vietos Nr. (duomenys neskelbtini) įkeitimą. AB DNB bankui 2013 m. vasario 20 d. kreipusis į Centrinę hipotekos įstaigą, ši 2013 m. kovo 8 d. patikslino Hipotekos registro duomenis – nurodė, kad 2008 m. balandžio 24 d. sutartinės hipotekos pakeitimu kreditorius atsisakė tik 3/71 dalių automobilių stovėjimo aikštelės įkeitimo, o 1/71 dalis (stovėjimo vieta Nr. (duomenys neskelbtini) liko įkeista.
5. Pareiškėjo teigimu, dėl hipotekos įstaigos kaltės jo pagal 2013 m. vasario 1 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą įsigytai neįkeistai stovėjimo vietai įregistruotas įkeitimas; duomenis apie įkeitimą Centrinė hipotekos įstaiga įregistravo neįvertinusi aplinkybės, kad turto savininkas pasikeitęs. Dėl to pareiškėjas daro išvadą, kad hipotekos įstaiga ištaisė klaidą, padarytą AB DNB bankui, tačiau padarė naują klaidą – pareiškėjui, ir prašo įpareigoti Centrinės hipotekos įstaigą šią klaidą ištaisyti.
6. Skunde taip pat nurodyta, kad AB DNB bankas kreipėsi į teismą dėl antstolio, pardavusio Automobilio stovėjimo vietą, veiksmų, prašydamas panaikinti šio patvarkymą dėl lėšų, gautų Automobilio stovėjimo vietą pardavus iš varžytynių, paskirstymo. Nurodytoje byloje 2014 m. balandžio 3 d. priimtoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad antstolio veiksmai buvo teisėti; Centrinė hipotekos įstaiga raštu pripažino, kad viešai teikė duomenis, jog ginčo turtas nėra įkeistas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 3 d. nutartimi pareiškimą atmetė.
8. Teismas nustatė, kad bylos duomenys patvirtina, jog Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus darbuotojas, 2008 m. balandžio 29 d. registruodamas hipotekos pakeitimą, padarė klaidą – išregistravo ne 3/71 dalių, o 4/71 dalių automobilių stovėjimo aikštelės hipoteką, t. y. ir stovėjimo vietos Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pareiškėjas įsigijo 2013 m. vasario 1 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu, hipoteką. Iš hipotekos lakšto 2008 m. balandžio 24 d. pakeitimų matyti, kad stovėjimo vieta Nr. (duomenys neskelbtini) liko įkeista; šią aplinkybę patvirtina ir 2008 m. kovo 18 d. pažymėjimas apie Hipotekos registre įregistruotą dokumentą pagal dokumento kodą.
9. Teismas sprendė, kad 2013 m. kovo 8 d. Centrinė hipotekos įstaiga klaidą ištaisė remdamasi hipotekos lakšto 2008 m. balandžio 24 d. pakeitimu, kuris yra neatskiriama lakšto dalis, ir 2013 m. vasario 28 d. tarnybiniu pranešimu Nr. B12-244. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 24 straipsnio 6 dalies 6 punkto, Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1246, 16.13, 53, 54 punktų nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad Centrinė hipotekos įstaiga 2013 m. kovo 8 d. teisėtai ir pagrįstai ištaisė duomenis dėl 1/71 dalies automobilių stovėjimo aikštelės (stovėjimo vietos Nr. (duomenys neskelbtini)) įkeitimo; byloje nėra duomenų, kad Centrinei hipotekos įstaigai būtų pateiktas prašymas išregistruoti stovėjimo vietos Nr. (duomenys neskelbtini) sutartinę hipoteką. Pareiškėjui įsigyjant Automobilio stovėjimo vietą, jai galiojo sutartinė hipoteka – įkeitimas, todėl, remiantis principu, kad iš neteisės teisė neatsiranda, nėra teisinio pagrindo įpareigoti Centrinę hipotekos įstaigą ištaisyti duomenis dėl stovėjimo vietos Nr. (duomenys neskelbtini) įkeitimo.
10. Teismas išaiškino pareiškėjui, kuris yra sąžiningas Automobilio stovėjimo vietos įgijėjas, kad CK 6.271 straipsnio pagrindu jis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos, padarytos valdžios institucijų (tarnautojo) veiksmais, atlyginimo; byloje konstatuota, jog Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus darbuotojo padaryta klaida turi tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams.
11. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartį nepakeistą.
12. Teismas pritarė pirmosios instancijos teismo atliktam byloje taikytinų teisės aktų nuostatų ir nustatytų faktinių aplinkybių vertinimui, pažymėdamas, kad Centrinė hipotekos įstaiga 2013 m. kovo 8 d. teisėtai ir pagrįstai ištaisė duomenis dėl 1/71 dalies automobilių stovėjimo aikštelės (stovėjimo vietos Nr. (duomenys neskelbtini) įkeitimo. 2008 m. balandžio 24 d. atlikus sutartinės hipotekos pakeitimą, stovėjimo vietos Nr. (duomenys neskelbtini) hipoteka išliko, nors dėl klaidos ji ir buvo išregistruota; 2013 m. kovo 8 d. nurodyta klaida buvo ištaisyta. Centrinė hipotekos įstaiga neturi teisinio pagrindo išregistruoti Automobilio stovėjimo vietos hipoteką, todėl pareiškėjo pareiškimas pagrįstai buvo atmestas.
13. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad pareiškėjas CK 6.271 straipsnio pagrindu turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos, padarytos valstybės tarnautojo veiksmais, atlyginimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

14. Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Centrinę hipotekos įstaigą atkurti nuo 2008 m. iki 2013 m. balandžio 28 d. galiojusį įrašą, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausanti stovėjimo vieta Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įkeista suinteresuotam asmeniui AB DNB bankui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:
1. Kasatorius, atsižvelgdamas į tai, kad Hipotekos registro nuostatų 53 ir 54 punktai įtvirtinti IV skyriuje „Registro objektų registravimas“, daro išvadą, jog šios teisės normos taikytinos tik kai duomenų netikslumai nustatomi vykdant hipotekos įregistravimo (išregistravimo) procedūrą arba ištaisant duomenų netikslumus, paaiškėjusius per ganėtinai trumpą laiką nuo tokios procedūros pabaigos. Centrinė hipotekos įstaiga 2008 m. balandžio 28 d. įregistruotus duomenis ištaisė pagal AB DNB banko 2013 m. vasario 20 d. kreipimąsi, o tai neatitinka pirmiau nurodytų teisės normų.
2. Teismai netinkamai sprendė dėl Hipotekos registro nuostatų taikymo ir nepagrįstai netaikė CK 4.185 straipsnio 7 dalies, pagal kurią AB DNB bankas turėjo kreiptis į teismą ir ginčyti Hipotekos registre esančių duomenų teisingumą ir išsamumą, įrodyti savo sąžiningumą ir apdairumą, pagrįsti, kodėl tik po penkerių metų pastebėjo, kad Hipotekos registre esantys duomenys yra neteisingi. Bankui to nepadarius, susiklostė kolizinė situacija – panaikinti Hipotekos registro duomenys, kurie nenuginčyti įstatyme nustatyta tvarka (CK 4.185 straipsnio 7 dalis).
3. Centrinė hipotekos įstaiga, remdamasi bendraisiais apdairumo (gerojo administravimo) principais, privalėjo imtis veiksmų ir įvertinti, ar per penkerius metus, kai stovėjimo vietos Nr. (duomenys neskelbtini) hipoteka buvo išregistruota, neįvyko reikšmingų juridinių faktų, susijusių su jos perleidimu kitiems asmenims. Hipotekos registras turi teisę gauti duomenis iš kitų registrų (Hipotekos registro nuostatų 57 punktas), įskaitant ir Nekilnojamojo turto registrą, todėl, pasak kasatoriaus, iš šio duomenų galėjo nustatyti, kad Automobilio stovėjimo vieta įregistruota kasatoriaus vardu.
4. Įregistruodama stovėjimo vietos įkeitimą, Centrinė hipotekos įstaiga padarė naują klaidą – kasatoriaus teisėtai įsigytam nekilnojamajam daiktui įregistravo sutartinę hipoteką, nors kasatoriaus ir AB DNB banko nesiejo jokie sutartiniai santykiai (kasatorius nėra banko skolininkas, o bankas nėra kasatoriaus kreditorius).
5. Kasatorius, įvertinęs sutartinės hipotekos įregistravimo procedūrą, aplinkybę, kad Hipotekos registro duomenys yra vieši, daro išvadą, jog teismai turėjo vertinti AB DNB banko veiksmus, nustatyti, ar jis, klaidą pastebėjęs tik 2013 m., buvo pakankamai apdairus. AB DNB bankas – juridinis asmuo, kuris vykdo finansinę veiklą, jam taikomi aukšti finansinio ir materialiojo turto apskaitos standartai. Anot kasatoriaus, bankas neįrodė, kad nuo 2008 m. iki 2013 m. pagrįstai manė, jog stovėjimo vietai Nr. (duomenys neskelbtini) pritaikyta sutartinė hipoteka, nepateikė duomenų, kad visą šį laiką už nurodytą turtą mokėjo mokesčius ir atliko kitus privalomus mokėjimus.
6. Kasatorius atkreipia dėmesį į aplinkybes, kad, 2008 m. išregistravus Automobilio stovėjimo vietos hipoteką, jos savininkė Latvijos valstybės pilietė S. Š. (S. Š.) šį turtą hipotekos lakštu įkeitė kreditoriui AS „Parex“ bankui (dabar – AS „Reverta“); šio įkeitimo pagrindu turtą parduodant iš varžytynių, jį nupirko kasatorius, o gautos lėšos buvo parvestos kreditoriui AS „Parex“ bankui. AB DNB bankas apskundė antstolio patvarkymą dėl lėšų paskirstymo, tačiau jo reikalavimas buvo atmestas, nekonstatavus antstolio kaltės ir neteisėtų veiksmų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes kasatorius daro išvadą, kad teisiškai neįmanoma ir praktiškai neįgyvendinama situacija, kai skolininko vienam kreditoriui hipoteka įkeistas turtas, kuris buvo parduotas iš varžytynių ir gautos lėšos paskirstytos kreditoriams, būtų dar kartą kito kreditoriaus iniciatyva parduotas iš varžytynių, padengiant šio kreditoriaus finansinį reikalavimą.
7. Kasatorius nesutinka su teismų siūlymu reikalauti žalos atlyginimo, pažymėdamas, kad aiškiai išreiškė valią ginti savo teises remiantis CK 4.96 straipsnio 2 dalies, 4.185 straipsnio 7 dalies nuostatomis.
15. Suinteresuotas asmuo Centrinė hipotekos įstaiga atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:
1. Nei Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, nei Hipotekos registro nuostatuose nereglamentuotas laiko tarpas, per kurį turėtų būti pastebėta Hipotekos registro tvarkytojo padaryta klaida; juose nustatyta tik Hipotekos registro tvarkytojo pareiga užtikrinti, kad neteisingi, netikslūs, neišsamūs registro duomenys būtų nedelsiant ištaisyti, atnaujinti arba papildyti (Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 24 straipsnio 6 dalies 6 punktas, Hipotekos registro nuostatų 16.13 punktas). Centrinė hipotekos įstaiga net ir praėjus penkeriems metams nuo registravimo dienos privalėjo vykdyti teisės aktuose nustatytas pareigas ir ištaisyti neteisingus Hipotekos registro duomenis apie Automobilio stovėjimo vietos įkeitimą. Jeigu registro duomenų netikslumai būtų nustatyti tebevykstant hipotekos išregistravimo procedūrai, klaida nebūtų padaryta ir netikslūs duomenys nebūtų įrašyti į registrą. Suinteresuoto asmens manymu, nurodytas teisinis reguliavimas, inter alia, užtikrina ir tinkamą CK 4.185 straipsnio 7 dalies įgyvendinimą.
2. Centrinė hipotekos įstaiga negauna duomenų iš Nekilnojamojo turto registro apie pasikeitusį nekilnojamojo daikto savininką; jai pateikiami tik Hipotekos registro nuostatų 59 punkte nurodyti duomenys. Be to, Centrinė hipotekos įstaiga veikdama taip, kaip nustatyta teisės aktuose, neturi galimybės vertinti, ar įvyko (neįvyko) reikšmingi juridiniai faktai, ar hipoteka suvaržyto nekilnojamojo daikto perleidimas turės (neturės) įtakos sąžiningam įgijėjui; savo veikloje ji vadovaujasi principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“.
3. Klaidą padarė ne suinteresuoto asmens, o kitos Hipotekos registro tvarkymo įstaigos – Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus – darbuotojai; 2013 m. kovo 8 d. įrašydamas duomenis į Hipotekos registrą, jis tik taisė 2008 m. balandžio 29 d. padarytą klaidą, o naujos klaidos, priešingai nei teigia kasatorius, nepadarė – įregistravus kasatoriaus turto hipoteką, kasatorius netapo skolininku – juo liko tas pats asmuo, šią aplinkybę patvirtina Hipotekos registro išsamios informacijos išrašas.
4. Kreditorius buvo informuotas ir žinojo apie Hipotekos registro tvarkytojo įregistruotus hipotekos pakeitimus, todėl kaip bendrovė, užsiimanti finansine veikla, kuriai keliami aukšti apdairumo ir rūpestingumo standartai, galėjo pastebėti registratoriaus padarytą klaidą ir apie tai informuoti klaidą padariusią Hipotekos registro tvarkymo įstaigą.
5. Iki atsiliepimo į kasacinį skundą pateikimo dienos Centrinė hipotekos įstaiga teisės aktuose nustatyta tvarka iš notaro, teismo, įstatymų įgalioto pareigūno ar institucijos nėra gavusi duomenų apie Automobilio stovėjimo vietos sutartinės hipotekos (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) pabaigą; bylą nagrinėję teismai taip pat nenustatė teisinio ir faktinio pagrindo, dėl kurio sutartinė hipoteka turėtų būti išregistruota.
16. Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartį nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:
1. Nei Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, nei Hipotekos registro nuostatų 16.13, 54 punktuose nenustatyta, kad įrašyti klaidingi, netikslūs, neišsamūs duomenys gali būti ištaisomi tik tebevykstant hipotekos įregistravimo (išregistravimo) procedūroms, taip pat juose neįtvirtinta, per kiek laiko turėtų būti pastebėta bei ištaisyta Hipotekos registro tvarkytojo padaryta klaida, todėl Centrinė hipotekos įstaiga privalėjo ištaisyti klaidą ir užtikrinti teisingų duomenų įrašymą į viešą registrą. Tokios išvados nepaneigia aplinkybė, kad nuostatos, reglamentuojančios Hipotekos registro tvarkytojo klaidos taisymą, įtvirtintos Hipotekos registro nuostatų IV skyriuje „Registro objektų registravimas“; šiame skyriuje reglamentuojama ne tik hipotekos įregistravimo, bet ir hipotekos duomenų pakeitimo, ištaisymo ir hipotekos išregistravimo tvarka.
2. AB DNB bankas niekada neatsisakė Automobilio stovėjimo vietos hipotekos, ši jo daiktinė teisė niekada nebuvo pasibaigusi ir galiojo kasatoriui įsigyjant turtą, todėl, nesant įstatyme nustatytų hipotekos pasibaigimo pagrindų, ji negali būti pripažinta pasibaigusia dėl Hipotekos registro tvarkytojo kaltės. Teismai taikė CK 4.185 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą hipotekos registro duomenų teisingumo prezumpciją – konstatavo, kad registre nurodyti duomenys yra teisingi, todėl nėra pagrindo įpareigoti Centrinę hipotekos įstaigą juos ištaisyti.
3. Centrinei hipotekos įstaigai teisės aktai nesuteikia teisės vertinti, ar hipotekos sandoris yra galiojantis, ar įregistravus duomenis apie hipotekos sandorį nebus pažeistos kitų asmenų teisės; ji gali išregistruoti sutartinę hipoteką tik iš duomenų teikėjo (notaro, teismo, įstatymų įgalioto pareigūno ar institucijos) gavusi duomenis apie sutartinės hipotekos pabaigą (Hipotekos registro nuostatų 45 punktas). Kadangi kasatorius nepateikė nurodytų specialiųjų subjektų pranešimo apie hipotekos pabaigą, tai, suinteresuoto asmens manymu, Centrinė hipotekos įstaiga pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą išregistruoti hipoteką.
4. Už duomenų įrašymo į viešą registrą teisingumą atsakingas registro tvarkytojas, o ne AB DNB bankas, todėl klaidos pastebėjimo laikas neturi teisinės reikšmės, ji privalo būti ištaisyta. Civilinių teisinių santykių dalyvių sąžiningumas preziumuojamas, todėl kasatorius, manydamas, jog AB DNB bankas buvo nesąžiningas, privalėjo įrodyti šią aplinkybę. Teismai nustatė, kad, pakeitus sutartinę hipoteką, pažymėjimo apie hipotekos registre įregistruotą dokumentą pastraipoje „Kita informacija“ buvo nurodyta, jog stovėjimo vietos, plane pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini), hipoteka išliko. AB DNB bankas vadovavosi šiais pažymėjime ir hipotekos lakšto pakeitime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytais duomenimis, todėl jam nekilo abejonių dėl Hipotekos registre įrašytų duomenų teisingumo; aplinkybė, kad buvo padaryta klaida, paaiškėjo tik kai bankas norėjo realizuoti jam įkeistą turtą.
5. Kadangi pareiga išlaikyti daiktą tenka jo savininkui, o ne hipotekos kreditoriui, tai suinteresuotas asmuo nevertina kaip pagrįstų skundo argumentų dėl mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimų už įkeistą stovėjimo vietą mokėjimo. Nors AB DNB bankui keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, jis įsitikinęs, kad iš jo negali būti reikalaujama daugiau, negu būtų protinga reikalauti tam tikroje situacijoje; pažymėjime apie Hipotekos registre įregistruotą dokumentą ir hipotekos lakšto pakeitime Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad stovėjimo vietos hipoteka išlieka, todėl bankas įsitikinęs, kad jis turėjo pagrindą manyti, jog faktas apie įkeitimą yra tinkamai išviešintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl Hipotekos registro duomenų ištaisymo

17. Pagal CK 4.185 straipsnio 7 dalį Hipotekos registro duomenys yra vieši, jie laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šia norma įtvirtinta registro duomenų teisingumo prezumpcija. Nurodytas straipsnis koreliuoja su CK 4.188 straipsniu, nustatančiu, kad kai hipotekos sandorio tekstas nesutampa su Hipotekos registro duomenimis, sprendžiamąją galią turi Hipotekos registro duomenys. Toks teisinis reguliavimas įtvirtina registro duomenų svarbą, veikia kaip civilinės apyvartos patikimumo užtikrinimo priemonė ir sudaro sąlygas tinkamai įgyvendinti įkeistų daiktų nuosavybės ir kitas daiktines teises. Jis, be kita ko, nustatytas siekiant apginti sąžiningų trečiųjų asmenų teises, kai šių teisių įgijimui įtakos turėjo Hipotekos registro duomenys.
18. Atsižvelgiant į Hipotekos registro duomenų reikšmingumą civiliniams santykiams, įvairiomis priemonėmis (teisinėmis, organizacinėmis ir kt.) turi būti užtikrinama, kad į registrą nebūtų įrašyti neteisingi ar neišsamūs duomenys, kad įrašai registre atitiktų pateiktų registruoti dokumentų turinį bei sutaptų su susijusių registrų duomenimis.
19. Tokios priemonės, be kitų teisės aktų, nustatytos Hipotekos registro nuostatuose. Pagal juos registro duomenų teikėjai privalo registro tvarkytojui teikti tik teisingus duomenis, o gavę informacijos, kad jų pateikti duomenys yra neteisingi ar neišsamūs – turi juos nedelsdami ištaisyti ir pateikti registro tvarkytojui (33 punktas). Teisę reikalauti, kad būtų ištaisyti klaidingi ar papildyti neišsamūs duomenys, turi ir asmenys, kurių duomenys įrašyti registre (53 punktas). Nustačius, kad į Hipotekos registro duomenų bazę klaidingi netikslūs, neišsamūs duomenys įrašyti dėl registro tvarkytojo kaltės, jis privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios aplinkybės paaiškėjimo netikslumus ištaisyti ir neatlygintinai pranešti apie tai visiems registro duomenų gavėjams, kuriems perduoti klaidingi, neišsamūs, netikslūs duomenys (54 punktas). Detaliau Hipotekos registro duomenų klaidos taisymo procedūra reglamentuota Hipotekos registro objektų registravimo ir duomenų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1R-179, 47–51 punktuose.
20. Teisės aktai nenustato, per kiek laiko nuo įrašymo į Hipotekos registrą duomenys gali būti taisomi, todėl nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad klaidų taisymo procedūra galima tik atliekant registro objektų registravimą arba iš karto po to. Klaidų taisymas galimas bet kuriuo metu, kol įregistruota hipoteka, priešingu atveju nebūtų užtikrintas Hipotekos registro duomenų teisingumo ir išsamumo reikalavimas. Vis dėlto tiek duomenų teikėjai, tiek registro tvarkytojas bei kiti subjektai, turintys teisę inicijuoti klaidų taisymą, elgdamiesi apdairiai ir rūpestingai, turi būti suinteresuoti ir dėti pastangas, kad registro duomenų klaidos ir netikslumai būtų ištaisyti kuo anksčiau. Neteisingų duomenų buvimas Hipotekos registre gali suklaidinti trečiuosius asmenis dėl jų įgyjamo turto (ne)suvaržymo, turėti įtakos kreditoriaus, skolininko, įkaito davėjo (esant svetimo turto hipotekai) teisėms ar pareigoms bei registro tvarkytojo atsakomybei atsirasti, sukelti teisinius ginčus.
21. Nagrinėjamu atveju neteisingas įrašas apie Automobilių stovėjimo vietos hipotekos panaikinimą padarytas 2008 m. balandžio 29 d. Byloje nustatyta, kad AB DNB bankas, teikęs duomenis registro tvarkytojui apie dalies hipotekos atsisakymą, buvo informuotas apie hipotekos pakeitimo, padaryto jo prašymu, registravimą Hipotekos registre, taigi, jam iš karto po duomenų įrašymo į registrą turėjo būti žinoma apie jų neteisingumą. AB DNB bankas į registro tvarkytoją dėl klaidos ištaisymo kreipėsi 2013 m. vasario 20 d., t. y. po penkerių metų, ji ištaisyta 2013 m. kovo 8 d. Per tą laiką nurodytas nekilnojamojo turto objektas ankstesnės skolininkės buvo įkeistas kitam kreditoriui, ir, pagal šio reikalavimą pradėjus priverstinį išieškojimą, 2012 m. gruodžio 14 d. parduotas varžytynėse. Pareiškėjui įsigyjant varžytynėse Automobilio stovėjimo vietą, Hipotekos registre įrašo apie šio turto įkeitimą dar vienam kreditoriui – AB DNB bankui, nebuvo. Įsigyto nekilnojamojo turto suvaržymas hipoteka atsirado Hipotekos registro tvarkytojui ištaisius padarytą klaidą, nesant dėl to naujo turto savininko valios ir sutikimo. Taip jis dėl registro duomenų klaidos taisymo tapo atsakingas savo daiktu už skolininko prievolės įvykdymą.
22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiais atvejais, kai iki klaidos taisymo procedūros yra įvykę juridiniai faktai, dėl kurių Hipotekos registro duomenų klaidos taisymas lemia trečiųjų asmenų įgytos nuosavybės teisės suvaržymus, kreditoriaus teisės negali būti ginamos, taikant klaidų taisymo procedūrą. Dėl to ir nagrinėjamu atveju, kai Hipotekos registre dėl klaidos nesant duomenų apie nekilnojamojo daikto hipoteką pasikeitė šio daikto savininkas, registro tvarkytojas turėjo atsisakyti taisyti klaidą, nes jos taisymas (duomenų apie hipoteką įrašymas į registrą) sukelia naujojo savininko teisių ir pareigų pasikeitimą. Sutiktina su Centrinės hipotekos įstaigos pozicija, kad ji neįgaliota spręsti ginčų dėl teisės. Kaip ir kiti registrų tvarkytojai, ji įgaliota registruoti registro objektą, tvarkyti registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas ir atsakyti už registro duomenų ir registro informacijos saugą (Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis).
23. Hipotekos registro tvarkytojas negali patvirtinti teisių (įrašyti duomenų apie hipoteką į Hipotekos registrą) taikydamas klaidos taisymo institutą, todėl hipotekos turėtojo ir savininko teisių bei jų apimties klausimas spręstinas ginčo teisenos tvarka.
24. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 4.185 straipsnio 7 dalį, klaidų Hipotekos registre taisymą reglamentuojančias teisės normas, tai lėmė neteisėtų nutarčių priėmimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

25. Atsižvelgiant į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus, apeliacinės ir pirmosios instancijos teismų priimtos nutartys naikintinos ir priimtinas naujas sprendimas – patenkinti kasatoriaus reikalavimą. Kasatorius pirmosios instancijos teisme reiškė reikalavimą ištaisyti Hipotekos registre padarytą klaidą, kuri atsirado patenkinus AB DNB banko prašymą ištaisyti Hipotekos registro duomenis (įregistruoti įkeitimą). Pažymėtina, kad kasatoriaus prašomas atlikti veiksmas nelaikytinas klaidos taisymu Hipotekos registro nuostatų 55 punkto prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. kovo 8 d. atliktas hipotekos įregistravimas (įrašo apie hipoteką grąžinimas) taikant klaidos taisymo procedūrą neatitinka CK 4.185 straipsnio 7 dalies nuostatų ir kad kasatorius iš esmės siekia, jog būtų atkurta iki 2013 m. kovo 8 d. įrašo apie klaidos ištaisymą buvusi padėtis, kitaip tariant, kad Hipotekos registre neliktų įrašo apie Automobilių stovėjimo vietos hipoteką, Centrinė hipotekos įstaiga įpareigotina atkurti Hipotekos registre iki 2013 m. kovo 8 d. pakeitimo buvusius įregistruotus duomenis apie 1/71 dalį automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas 2284,12 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (automobilio stovėjimo vieta pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini) – panaikinti įrašą apie jos įkeitimą AB DNB bankui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad suinteresuotas asmuo AB DNB bankas turėjo 968 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą apmokėti, jų atlyginimą prašo priteisti iš kasatoriaus. Patenkinus kasacinį skundą, šis suinteresuoto asmens prašymas netenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartį ir Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti.

Įpareigoti Centrinę hipotekos įstaigą atkurti Hipotekos registre iki 2013 m. kovo 8 d. pakeitimo buvusius įregistruotus duomenis apie 1/71 dalį automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas 2284,12 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (automobilio stovėjimo vieta pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini) – panaikinti įrašą apie jos įkeitimą AB DNB bankui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Birutė Janavičiūtė

                                                                      Andžej Maciejevski

Janina Stripeikienė