Civilinė byla Nr. e2-900-381/2018

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00053-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Trašuva“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-418-198/2018 , kuria iškelta bankroto byla atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Trašuva“ pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Trašuva“ (toliau ir – bendrovė) iškėlimo.

1. Ieškovė nurodė, kad UAB „Trašuva“ yra nemoki, nes jos įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pagal paskutinį bendrovės pateiktą balansą už 2015 metus viso turto vertė siekė 605 580 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 532 225 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 343 825 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovė Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2016 metus, todėl vertinant bendrovės nemokumą turi būti atsižvelgta ir į faktiškai UAB „Trašuva“ turimą turtą bei galimybę išieškoti skolas iš šios bendrovės.

1. 2018 m. vasario 27 d. atsakovės skola valstybės (savivaldybės) biudžetui sudarė 104 229,71 Eur sumą. Ieškovė 2017 m. kovo 21 d., 2017 m. birželio 19 d. priėmė sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės, perdavė šiuos sprendimus vykdyti antstoliui, tačiau jis vykdomuosius dokumentus grąžino kartu su išieškojimo negalimumo aktais. Pagal šiuose aktuose nurodytus duomenis, skolininkės nekilnojamajam turtui įregistruota hipoteka, bendrovės vardu įregistruotų dviejų transporto priemonių buvimo vieta nenustatyta, sąskaitose piniginių lėšų nėra. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš bendrovės yra vykdomas išieškojimas ir kitų kreditorių naudai 9 vykdomosiose bylose. Taigi bendrovė neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškomos skolos.
2. Atsakovė UAB ,„Trašuva“ atsiliepimo į pareiškimą ir dokumentų, nurodytų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 1 dalyje pirmosios instancijos teismui nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. kovo 22 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Trašuva“.
4. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktų įrodymų visetą, sprendė, kad atsakovė UAB „Trašuva“ yra nemoki ir dėl nemokumo negali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, todėl jai keltina bankroto byla. Įsiskolinimas ieškovei (104 229,71 Eur) vertinamas kaip didelis, priverstinio išieškojimo veiksmai rezultatų nedavė, pagal antstolio S. Ramanausko išieškojimo negalimumo aktų duomenis išieškoti įsiskolinimą nėra galimybių. Paskutinio VĮ Registrų centrui pateikto balanso už 2015 metus duomenimis bei įvertinus įsiskolinimą ieškovei, atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Duomenų byloje, kad atsakovės ekonominiai sunkumai yra laikino, o ne nuolatinio pobūdžio, nėra.
5. Teismas pažymėjo, kad įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (įmonės balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje, kapitalo pokyčių ataskaitoje, pinigų srautų ataskaitoje bei aiškinamajame rašte ir kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindinčiuose dokumentuose), turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Tačiau tais atvejais, kai įmonės vadovas neteikia teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą (ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis), teismas apie įmonės (ne)mokumą gali spręsti iš paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013, 2013 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1338/2013). Bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1124-381/2016).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6. Atsakovė UAB ,,Trašuva“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo.
7. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Skundžiama nutartis priimta pažeidžiant materialiosios ir proceso teisės normas.
2. Teismas neinformavo atsakovo apie nagrinėjamą bylą, apie teismo posėdžio (nors ir rašytinio) datą bei laiką, nors tai yra privaloma ir bylose, kuriose nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka.
3. Teismo pareiga bankroto bylose yra būti aktyviam, tačiau jis nepareikalavo atsakovės pateikti aktualių finansinių duomenų.
4. Negavus pranešimo apie nagrinėjamą bylą bei nesudarius galimybės pateikti aktualių finansinių duomenų, buvo pažeista atsakovės teisė žinoti apie vykstantį teismo procesą ir teisė būti išklausytam. Tai, kad kreditorius išsiunčia atsakovui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo kopiją, nepakanka konstatuoti, jog atsakovui yra žinoma apie procesą teisme, kadangi nėra aišku, ar pareiškimas bus priimtas, juo labiau nėra ir negali būti aišku, kada bus nagrinėjama bankroto byla, ar bus skiriamas žodinis bylos nagrinėjimas.
5. Nors teismas negalėjo nežinoti, tačiau teismas neįvertino ir nepasisakė, jog Panevėžio apygardos teisme buvo išnagrinėta byla dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, procesas yra tęsiamas Lietuvos apeliaciniame teisme. Teismas galėjo vertinti šioje byloje atsakovės 2017 m. gruodžio 19 d. finansinius duomenis, o neapsiriboti atsakovės 2015 m. finansinės atskaitomybės duomenimis.
8. Ieškovė VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos nutartį.
9. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, padarė teisingas išvadas.
2. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog jai nebuvo žinoma apie keliamą bankroto bylą. VMI, vykdydama ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje numatytą įpareigojimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo kopiją su priedais UAB „Trašuva“ buveinės adresu išsiuntė 2018 m. vasario 28 d. raštu Nr. (23.1-08) RNA-5829, registruota siunta pateikta AB Lietuvos pašto Utenos filialui 2018 m. vasario 28 d. Išrašas iš AB Lietuvos paštas internetinės svetainės www.post.lt patvirtina, kad VMI raštas atsakovei įteiktas 2018 m. kovo 2 d.
3. Teismas pagrįstai rėmėsi bendrovės VĮ Registrų centrui pateiktu balansu už 2015 metus, nes atsakovė pirmosios instancijos teismui nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2016-2017 metus. Be to, teismas rėmėsi ne tik finansinės atskaitomybės duomenimis, bet ir tuo, kad įsiskolinimas mokesčių administratoriui (104 229,71 Eur) vertinamas kaip didelis, priverstinio išieškojimo veiksmai rezultatų nedavė, išieškoti įsiskolinimą nėra galimybių.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti procesinių dokumentų ribas byloje nėra.

Dėl naujų įrodymų

12. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – UAB ,,Trašuva“ balanso duomenis 2017 m. gruodžio 19 d., 2017 m. gruodžio 19 d. pelno (nuostolių) ataskaitą. Ieškovė VMI kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė išrašą iš AB Lietuvos pašto internetinės svetainės www.post.lt.
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bankroto bylose vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad ieškovės bei apeliantės pateikti įrodymai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teisėtumo ir pagrįstumo, naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Prieštaravimų dėl naujų dokumentų priėmimo nėra gauta.

Dėl ginčo esmės

14. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovės pateiktais duomenimis – 2015 m. bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentais, registruose esančia informacija apie bendrovės turimą turtą, antstolių informacinės sistemos duomenimis bei įvertinęs skolos dydį ieškovei, konstatavo, kad UAB ,,Trašuva“ yra nemoki, pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, priverstinai išieškoti įsiskolinimus nėra galimybių, todėl bendrovei keltina bankroto byla.
15. Apeliantė nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia tuo, kad teismas, nepranešęs apeliantei apie pareiškimo dėl bankroto bylos UAB ,,Trašuva“ iškėlimo priėmimą, taip pat apie rašytinio posėdžio paskyrimą, pažeidė proceso teisės normas, apeliantės teisę būti išklausytai. Taip pat skundas grindžiamas tuo, kad teismas nebuvo aktyvus, nesirėmė išnagrinėtoje byloje dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo esančiais naujausiais įmonės finansinės atskaitomybės duomenimis, todėl bankroto bylos iškėlimo klausimas turi būti grąžintas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Dėl teisės į teisminę gynybą

16. ĮBĮ laikytinas specialiuoju įmonių bankroto procesą reglamentuojančiu įstatymu. ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis numato, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis. Iš esmės tokią pačią taisyklę įtvirtina ir CPK 1 straipsnio 1 dalis, leidžianti bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustatyti kituose įstatymuose. Pagal ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalį kreditorius, pateikdamas teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, šio pareiškimo ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus privalo pateikti įmonei. ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įmonei įteikus kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir jo priedų nuorašus, įmonės vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jų gavimo dienos pateikia teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Jeigu įmonės vadovas be pateisinamos priežasties per nurodytą terminą nepateikia teismui nurodytų dokumentų, teismas arba teisėjas gali skirti įmonės vadovui iki 2 896 eurų baudą. Įmonės, dėl kurios bankroto bylos iškėlimo teisme yra pateiktas kreditoriaus pareiškimas, vadovo pareiga pateikti teismui ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus nėra siejama su pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo faktu. Nei ĮBĮ, nei CPK nėra įtvirtinta, kad teisme priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei turi būti išsiųstas atskiras teismo pranešimas.
17. Bylos duomenimis ieškovė VMI, laikydamasi ĮBĮ 6 straipsnio 3, 4 dalyje nustatytos tvarkos, 2018 m. vasario 28 raštu Nr. (23.1-08) RNA-5829 išsiuntė UAB ,,Trašuva“ buveinės adresu pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo su priedais nuorašą. Iš ieškovės į bylą pateikto išrašo iš AB Lietuvos paštas internetinės svetainės www.post.lt matyti, kad minėtas raštas, išsiųstas registruota siunta, UAB ,,Trašuva“ įteiktas 2018 m. kovo 2 d. Fakto, jog pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nuorašas buvo įteiktas neginčija ir pati apeliantė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas ĮBĮ nuostatas, įtvirtinančias įmonės vadovo pareigas gavus kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nuorašą, UAB ,,Trašuva“ vadovas per 5 dienas nuo nuorašo gavimo turėjo pateikti teismui ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje išvardintus dokumentus.
18. Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog teismas, neinformavęs apie paskirtą bylos nagrinėjimo posėdį, pažeidė teisės aktų normas, apeliantės teisę tinkamai dalyvauti teisminiame procese – pateikti naujausius bendrovės finansinę padėtį įrodančius dokumentus. ĮBĮ 9 ir 10 straipsniuose, reglamentuojančiuose pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme tvarką ir bankroto bylos iškėlimo procedūrą, nėra tiesiogiai įtvirtinta, kokiu būdu (žodžiu ar raštu) turi būti sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Galimybę teismui šį procesinį klausimą spręsti rašytinio proceso tvarka patvirtina ĮBĮ 10 straipsnio 13 dalis, numatanti, jog nutartis iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti, priimta rašytinio proceso tvarka, įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta. Teismas kiekvienu individualiu atveju, įvertinęs byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą ir kitas bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia dėl teismo posėdžio formos konkrečioje byloje. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2070-381/2016; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1865-823/2017; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2081-798/2017). Taigi, klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teisėjas gali išspręsti rašytinio proceso tvarka, nekviečiant šalių ir joms nedalyvaujant (CPK 153 straipsnio 2 dalis.) Vadovaujantis 133 straipsnio 3 dalimi, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka.
19. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs bylą iš esmės nagrinėti rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbė specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis). Taigi, įvertinus tai, kad apeliantė buvo tinkamai informuota apie paskirtą posėdį, VMI pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo su priedais nuorašas buvo įteiktas, nėra pagrindo išvadai, jog apeliantės teisės būti išklausytai, teisė į tinkamą teisminį procesą buvo pažeistos. Priešingai, šiuo atveju UAB ,,Trašuva“ vadovas nesilaikė ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos, gavus kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nuorašą, per 5 dienas nuo nuorašo gavimo pateikti teismui ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje išvardintus dokumentus.

Dėl pagrindo įmonei iškelti bankroto bylą

20. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Taip pat pažymėtina, kad klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne) mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014; 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-643-798/2016; 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1687-798/2016).
21. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013). Šiame kontekste pažymėtina, kad nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo įmonei iškelti bankroto bylą pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Tai paneigia apeliantės argumentus, jog teismas nesiaiškino ir nevertino kitoje išnagrinėtoje byloje – dėl bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo esančių duomenų.
22. UAB ,,Trašuva“ 2015 m. balanso duomenimis bendrovė turėjo turto už 605 580 Eur, iš jų ilgalaikio turto už 98 Eur ir trumpalaikio turto už 605 482 Eur. Bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 532 225 Eur, iš kurių per vienerius mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 343 825 Eur. Pagal atsakovės pateiktus 2017 m. gruodžio 19 d. balanso duomenis, bendrovės turimo turo vertė siekė 1 329 427 Eur, iš jų ilgalaikis materialusis turtas – 377 393 Eur, trumpalaikis turtas – 952 034 Eur. Bendrovės nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydis iš viso sudarė 1 329 427 Eur, iš jų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dydis siekė 690 229 Eur sumą. Pagal 2017 m. gruodžio 19 d. pelno (nuostolių) ataskaitą bendrovė gavo 21 253 Eur grynojo pelno. VĮ Registrų centro 2018 m. vasario 27 d. duomenimis atsakovei priklauso nuosavybės teise žemės sklypas su statiniais, šiam turtui taikytas areštas. Pagal antstolių informacinės sistemos 2018 m. vasario 1 d. duomenis atsakovės, kaip skolininkės, atžvilgiu vykdomos 9 vykdomosios bylos (bendra išieškojimo suma – 383 220,76 Eur (dėl 137 611,44 Eur išieškomos sumos atsakovė yra skolininkė kartu su kitais 3 skolininkais). VĮ ,,Regitra” 2018 m. vasario 27 d. duomenimis bendrovei priklauso dvi transporto priemonės, tačiau bylos duomenimis nenustatyta jų buvimo vieta.
23. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad bendrovės skola ieškovei 2018 m. vasario 27 d. siekė – 104 229,71 Eur. Pagal Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m rugpjūčio 22 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo skola susidarė nuo 2014 m. dėl nesumokėtų pridėtinės vertės bei gyventojų pajamų mokesčio. VMI 2017 m. kovo 21 d. ir birželio 19 d. sprendimais siekė išsiieškoti iš atsakovės susidariusią skolą, atsakovei skolos nesumokėjus, skolos išieškojimą perdavė antstoliui. Antstolis 2018 m. vasario 6 d. išieškojimo negalimumo aktais patvirtino, kad nėra turto ir pajamų, iš kurių būtų galimas išieškojimas.
24. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 22 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2-671-823/2018) paliko nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-362-278/2018, kuria atsisakyta iškelti UAB „Trašuva“ restruktūrizavimo bylą. Nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsiteisėjusi. Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad UAB „Trašuva“ pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Byloje nustatyta, jog pagal Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-502-252/2017 esantį UAB „Trašuva“ pradelstų įsipareigojimų (kreditorių) sąrašą, 2017 m. gegužės 29 d. bendrovės pradelsti įsipareigojimai įvairiems kreditoriams sudarė 334 613,06 Eur; 2017 m. gruodžio 14 d. įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimu iš UAB „Trašuva“ priteista 227 113,20 Eur skola kooperatinei bendrovei „SV Obeliai“; antstolių informacinės sistemos duomenimis nuo 2017 m. liepos 26 d. pagal notaro vykdomąjį įrašą pradėtas 137 611,44 Eur išieškojimas iš UAB „Trašuva“ kreditorei AB „Citadele“ bankas.
25. Pagal apeliantės į bylą pateiktą bendrovės 2017 m. gruodžio 19 d. balansą iš turimo 1 329 427 Eur turto 706 188 Eur sudaro per vienerius gautinos sumos (debitoriniai įsipareigojimai). Tačiau teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į įmonės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2012-407/2016). Byloje nėra duomenų apie UAB ,,Trašuva“ debitorius (skolininkus), apie bendrovės realias galimybes išsiieškoti šias skolas. Tokia išvada nepaneigta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartyje, kurioje, nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą spręsti apie UAB ,,Trašuva“ nemokumą. Atsakovė ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatytų dokumentų – įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašų, informacijos apie įmonės turto, įskaitant  debitorinius įsiskolinimus, sudėtį, informacijos apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, iš kurių būtų galima spręsti apie realią įmonės turto vertę bei tikslų pradelstų įsipareigojimų dydį (CPK 178 straipsnis).
26. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, iš kurių galima spręsti apie apeliantės finansinę padėtį, bei nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartyje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad UAB ,,Trašuva“ pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Įvertinus bendrovės atžvilgiu vykdomų vykdomųjų bylų skaičių bei bendrą skolos dydį, sprendžiama, kad bendrovė negali įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Byloje nėra duomenų apie atsakovės faktiškai vykdomą veiklą, įrodymų apie gaunamas ir realiai galimas gauti pajamas. Šios aplinkybės papildomai patvirtina apie apeliantės negalimumą atsiskaityti su savo kreditoriais.
27. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų visumą, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, iš esmės tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad atsakovės finansinė padėtis atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje pateiktą nemokumo sampratą, tinkamai nustatė bankroto bylos iškėlimo pagrindus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
28. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punktą pagrindas įmonei iškelti bankroto bylą yra aplinkybės, kai įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Ieškovė dar 2017 m. kovo 21 d., 2017 m. birželio 19 d. priėmė sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės, šiuos sprendimus perdavė vykdyti antstoliui, tačiau antstolis vykdomuosius dokumentus grąžino kartu su išieškojimo negalimumo aktais. Pagal šiuose aktuose nurodytus duomenis, skolininkės nekilnojamajam turtui įregistruota hipoteka, bendrovės vardu įregistruotų dviejų transporto priemonių buvimo vieta nenustatyta, sąskaitose piniginių lėšų nėra. Pagal byloje pateiktą antstolio 2018 m. kovo 28 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo iš bendrovės buvo išieškota tik 139,03 Eur dydžio skola. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš bendrovės yra vykdomas išieškojimas ir kitų kreditorių naudai 9 vykdomosiose bylose. Taigi bendrovė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėtų būti vykdomi įmonės įsipareigojimai ir tai yra savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio  1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                    Artūras Driukas