Civilinė byla Nr. e2A-1185-852/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28095-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17;

2.8.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nippon Auto“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nippon Auto“ ieškinį atsakovui N. B. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nippon Auto“, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK) 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimu, priimtu darbo byloje Nr. APS-131-16485, kuriuo buvo nuspręsta atsisakyti nagrinėti ieškovės prašymą praleidus Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo neatnaujinti, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui N. B. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir nuostolių atlyginimo. Ieškinyje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 2 027,34 Eur baudos, 1 625,13 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji yra dešimt metų sėkmingai veikianti oficiali „Honda“ atstovė Lietuvoje. 2014 m. gegužės 23 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 14-55. Nuo 2014 m. gegužės 26 d. atsakovas pradėjo dirbti pardavimų vadybininko pareigose. Atsakovui buvo patikėtas klientų sąrašas, siūlomų kainų ir nuolaidų sistema, pardavimo metodai ir kita svarbi informacija. Darbo sutarties 10.4 punktu ieškovė ir atsakovas sulygo dėl konfidencialumo sąlygų. 2014 m. gegužės 26 d. ieškovė ir atsakovas pasirašė Konfidencialumo sutartį. Konfidencialumo sutarties 4.1 punktu šalys susitarė, kad sutartis galios ir darbo sutarčiai pasibaigus. Konfidencialumo sutarties 3.11 punktu šalys susitarė, kad darbuotojas, už kiekvieną sutarties pažeidimo atvejį privalo sumokėti 7 000 Lt (2 027,34 Eur) baudą, kuri laikoma minimaliais nuostoliais ir kurių įrodinėti nereikia bei atlyginti visus nuostolius, kurių minėta bauda nepadengia, kilusius bendrovei dėl darbuotojo padaryto įsipareigojimų pagal sutartį pažeidimo. Darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2019 m. liepos 26 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Atsakovas įsidarbino UAB „Autolead“, kurią įsiteigė buvęs ieškovės darbuotojas K. K. R. Atsakovas, pasinaudodamas ieškovės klientų duomenimis ir ieškovės pardavimo metodais, pradėjo siųsti ieškovės klientams komercinius pasiūlymus, siekdamas juos pritraukti. Tai sukėlė neigiamas pasekmes ieškovui – pajamų sumažėjimą. 2021 m. balandžio 9 d. ieškovė kreipėsi į atsakovą, reikalaudama nutraukti neteisėtus veiksmus, tačiau atsakovas reikalavimus ignoravo, toliau tęsia veiklą, naudodamasis ieškovės komercine paslaptimi. Elektroniniame laiške ieškovės klientui atsakovas aiškiai nurodo, kad asmuo, kuriam skirtas laiškas, yra ieškovės klientas, patvirtina, kad užmezgė su klientu kontaktą dirbdamas ieškovės bendrovėje, siūlo šiam asmeniui nutraukti bendradarbiavimą su ieškove ir pasinaudoti atsakovo siūlomomis paslaugomis. Atsakovas pažeidė konfidencialumo sutartį, todėl turi sumokėti ieškovei baudą. Klientas K. G. 2015 m. iš ieškovės įsigijo automobilį Honda Civic Tourer Elegance MT. Ieškovė, laikydamasi pardavimų taktikos, praėjus penkeriems metams, būtų pasiūliusi K. G. įsigyti naujesnį automobilį už 23 220 Eur ir būtų uždirbusi 1 625,13 Eur. Atsakovas, sudaręs susitarimą su ieškovės klientu, pažeidė sąžiningos konkurencijos principus, todėl turi atlyginti ieškovei 1 625,13 Eur nuostolių – negautas pajamas.

3.       Atsakovas N. B. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nekonkuravimo susitarimas turi būti atlygintinas, o atlyginimo nemokėjimas lemia susitarimo negaliojimą. Ieškovė nieko nemokėjo atsakovui, todėl ieškovas praėjus vieneriems metams ir septyniems mėnesiams nuo darbo sutarties nutraukimo negali reikalauti baudos už tai, kad atsakovas pasiūlė buvusiam klientui nupirkti automobilį. Nepagrįstas ieškovės reikalavimas ir dėl 1 625,13 Eur nuostolių priteisimo, nes minimas klientas nepirko automobilio nei iš ieškovės, nei iš bendrovės, kurioje dirba atsakovas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovės 300 Eur advokato pagalbos išlaidų.

5.       Teismas nurodė, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo privaloma DK 38 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas tam tikrą laiką nevykdys tam tikros veiklos pagal darbo sutartį su kitu darbdaviu, taip pat nevykdys su darbo funkcijomis susijusios savarankiškos veiklos pagal darbo sutartį su kitu darbdaviu, taip pat nevykdys su darbo funkcijomis savarankiškos komercinės arba gamybinės veiklos, jeigu ši veikla tiesiogiai konkuruotų su darbdavio vykdoma veikla. Pasibaigus sutarčiai, ši susitarimas galioja ne daugiau kaip dvejus metus po darbo sutarties nutraukimo. Pagal DK 38 straipsnio 3 dalį susitarime dėl nekonkuravimo turi būti apibrėžta draudžiama darbuotojui darbo ar profesinė veikla, nekonkuravimo kompensacijos darbuotojui dydis, nekonkuravimo teritorija ir susitarimo dėl nekonkuravimo galiojimo terminas. Nekonkuravimo su darbdaviu laikotarpiu turi būti mokama kompensacija, kurios dydis – ne mažiau kaip 40 procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Darbo sutarties sąlyga dėl konfidencialumo turėjo būti peržiūrėta ir koreguojama atsižvelgiant į naujai nustatyto DK reikalavimus. Darbo sutarties nuostata neturi viršenybės prieš įstatymus, todėl, esant Darbo sutarties neatitikimui jam, negali būti laikoma teisėta.

6.       Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų apie tai, jog ieškovė būtų prisiėmusi įsipareigojimą mokėti darbuotojui už nekonkuravimą, juo paremtą reikalavimą pateikė atsakovui po dviejų metų nuo Darbo sutarties nutraukimo. Kitokiomis šio termino skaičiavimo aplinkybėmis ieškovė nesirėmė. Teismas sprendė, kad susitarimas dėl nekonkuravimo turi būti atlygintinis, atlygintinumo nebuvimas susitarimą daro negaliojančiu, todėl baudos išieškojimas nėra galimas.

7.       Teismas taip pat nurodė, kad ieškovės reikalavimas išieškoti netiesioginius nuostolius yra neįrodytas, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad klientas K. G. pirko automobilį, kokį, už kiek, iš ko.

8.       Teismas nurodė, kad byloje neįrodyta, jog atsakovas veikė nesąžiningos konkurencijos principais ir tuo lėmė ieškovės pajamų sumažėjimą. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių sutikti su ieškovės nurodytais teiginiais, kad atsakovas ir toliau tęsia tokią veiklą ir naudojasi ieškovės komercine paslaptimi ir konfidencialia, ieškovei priklausiančia, informacija.

9.       Teismas nurodė, kad priimdamas sprendimą, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi Nr. e3K-3-291-684/2020, nes nagrinėjamoje byloje lygiai kaip kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje, darbo sutartis bei susitarimas dėl nekonkuravimo buvo sudaryti iki 2017 m. birželio 30 d., t. y. iki naujojo DK priėmimo, darbo sutartis nutraukta galiojant naujajam DK, ieškovės nurodomas atsakovo pažeidimas padarytas taip pat po naujojo DK įsigaliojimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10.       Ieškovė UAB „Nippon Auto“ apeliaciniame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimo prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

10.1.                      Konfidencialumo susitarimas nelaikytinas nekonkuravimo susitarimu, kadangi turi būti vertinama, dėl kokios informacijos atskleidimo kilo ginčas, ar šios informacijos panaudojimas arba nepanaudojimas turi įtakos darbuotojo kvalifikacijai.

10.2.                      Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi Nr. e3K-3-291-684/2020, kadangi ginčai nėra tapatūs ir kasacinio teismo nustatytos aplinkybės skiriasi nuo šio ginčo faktinių aplinkybių. Kasacinio teismo nutartyje buvo sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių darbo teisės normų galiojimą laiko atžvilgiu, nekonkuravimo susitarimus ir jų atlygintinumo požymį, aiškinimo ir taikymo.

10.3.                      Ieškovė įrodė, kad atsakovas pažeidė konfidencialumo sutarties nuostatas, kadangi kliento duomenis atsakovas ne tik perdavė ieškovės konkurentei, bet ir, pasinaudodamas šiais duomenimis, nesąžiningai siūlė ieškovės klientui nutraukti bendradarbiavimą su ieškove ir sudaryti sutartį su bendrove, kurioje dirba atsakovas. Duomenų apie ieškovės klientus atsakovas įsipareigojo neatskleisti be ieškovės rašytinio sutikimo.

10.4.                      Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas klaidingai laikė konfidencialumo susitarimą nekonkuravimo susitarimo dalimi ir sprendė, kad toks susitarimas turi būti atlygintinas ir gali galioti tik du metus. Atsakovas neturėjo jokių specialių žinių ar gebėjimų, todėl ieškovė nesudarė su juo nekonkuravimo susitarimo. Ieškovė, sudarydama konfidencialumo sutartį su atsakovu, siekė apsaugoti informaciją, kurią laikė komerciškai jautria, tačiau nesiekė apriboti atsakovo teisės dirbti darbą toje pačioje srityje. Ieškovė siekė užtikrinti informacijos, kurią gavo atsakovas, nenaudojimą be ieškovės žinios. Ieškovės vertinimu, informacija apie klientus atitiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatytus komercinės paslapties reikalavimus.

10.5.                      Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 3 dalį ir 37 straipsnio 10 dalį, bendrovės valdymo organai nustato informaciją, kuri laikoma komercines paslaptimi. Ši teisė apima ir galimybę komerciškai vertingą informaciją apie klientus laikyti komercine paslaptimi, atitinkamai ją saugoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 yra išaiškinęs, kad ūkio subjektas pats turi teisę spręsti, kokia informacija jam vertinga, slapta, saugoma nuo trečiųjų asmenų, tačiau joje nėra ūkio subjektui keliamų reikalavimų tokią informaciją įforminti kaip komercinių paslapčių sąrašą fizine prasme – nebūtina, kad tai, kas atitinkamoje įmonėje yra komercinė paslaptis, būtų nurodyta viename materialiajame arba elektroniniame dokumente.

10.6.                      Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktas reglamentuoja, kad komercinės paslapties naudojimas arba atskleidimas laikomi neteisėtais, jeigu ją be komercinės paslapties turėtojo sutikimo naudoja arba atskleidžia asmuo, kuris pažeidė susitarimą dėl konfidencialios informacijos apsaugos arba kitą pareigą neatskleisti komercinės paslapties.

10.7.                      Konfidencialumo susitarimas nenustojo galioti po 2017 m. liepos 1 d., nes konfidencialumo sutarties nuostatos neprieštarauja DK nuostatoms.

11.       Atsakovas N. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

11.1.                      Nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis Nr. e3K-3-291-684/2020, nes abiem atvejais darbo sutartis ir susitarimas buvo sudaryti iki 2017 m. liepos 1 d., darbo sutartis nutraukta ir pažeidimas padarytas po 2017 m. liepos 1 d. Pagal šalių susitarimą darbuotojas turi laikytis konfidencialumo įsipareigojimų tiek dirbdamas, tiek ir po darbo sutarties nutraukimo neterminuotai darbdavei niekuo už tai neatsilyginant darbuotojui. Pagal minėtą kasacinio teismo išaiškinimą ieškovė neturi teisės, neatlyginusi atsakovui už nekonkuravimą, reikalauti baudos už tai, kad praėjus vieneriems metams ir septyniems mėnesiams atsakovas pasiūlė buvusiam klientui pirkti automobilį.

11.2.                      Klientas nenupirko automobilio iš atsakovo, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti ir nuostolių atlyginimo.

11.3.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, kuria remiasi ieškovė, buvo sprendžiamas ginčas dėl darbo santykių ir pažeidimų, kurie buvo 2011–2012 metais, kai dar negaliojo naujasis DK. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartyje Nr. e3K-3-291-684/2020 yra cituojama ieškovės nurodyta nutartis ir jos viena kitai neprieštarauja. Lietuvos Aukščiausiasis teismas pasisako dėl pasikeitusių teisės normų ir aiškina teismams kaip tokiais atvejais vertinti.

11.4.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 klientų sąrašas buvo priskirtas komercinei paslapčiai, joje nurodyta, kad fiziniai asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 15 straipsnio 4 dalį, vienerius metus po darbo sutarties pabaigos. Todėl ieškovės pretenzijos net ir pagal šią teismo nutartį yra nepagrįstos.

         Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

12.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

13.       Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl darbuotojo civilinės atsakomybės atskleidus konfidencialią informaciją.

14.       Byloje nustatyta, kad atsakovas N. B. nuo 2014 m. gegužės 26 d. iki 2019 m. liepos 26 d. dirbo ieškovės bendrovėje UAB „Nippon Auto“ pardavimų vadybininku. 2014 m. gegužės 23 d. buvo sudaryta darbo sutartis, kurios 10.4. punktu buvo sulygta dėl konfidencialios informacijos saugojimo. 2014 m. gegužės 26 d. buvo sudaryta Konfidencialumo sutartis. Iš darbo atsakovas atleistas 2019 m. liepos 26 d. jo paties prašymu.

15.       Byloje neginčijama, kad nutraukęs darbo sutartį su ieškove, atsakovas įsidarbino konkurencinę veiklą vykdančioje UAB „Autolead“ ir, praėjus vieneriems metams bei septyniems mėnesiams po darbo sutarties nutraukimo, 2021 m. vasario 17 d. elektroniniu paštu (vilnius112@gmali.com) ieškovės klientui K. G. parašė tokio turinio laišką: “Po 5 metų Hondoje atėjo laikas permainoms ir naujiems iššūkiams, tad jau du metus kartu su kolega K. R. (buvusiu Honda serviso vadovu) įsteigtoje įmonėje Autolead UAB sėkmingai dirbame ir džiuginame savo klientus naujais ir naudotais automobiliais...Noriu pasidalinti su Jumis savo kontaktais ir pratęsti užsimezgusį kontaktą ateityje“.

16.       Nesutarimo objektu, kuris šiuo atveju ir apibrėžia apeliacijos ribas, yra papildomo susitarimo kvalifikavimas nekonkuravimo susitarimu ar susitarimu dėl konfidencialios informacijos ir tai, ar atsakovui, išsiuntusiam nurodyto turinio elektroninį laišką, taikytina civilinė sutartinė atsakomybė. Ieškovė kvalifikuoja 2014 m. gegužės 26 d. šalių sudarytą Konfidencialumo sutartį susitarimu dėl konfidencialios informacijos neatskleidimo pagal DK 39 straipsnį ir laikosi pozicijos, kad atsakovas, išsiųsdamas laišką, panaudojo bei atskleidė naujai darbdavei UAB „Atolead“ konfidencialią ieškovės informaciją apie klientus (pasinaudojo klientų kontaktais, paradavimų metodais) be ieškovės sutikimo, todėl turi sumokėti baudą bei atlyginti nuostolius, patirtus negautų pajamų forma. Atsakovas teigia, kad 2014 m. gegužės 26 d. šalių sudaryta Konfidencialumo sutartis kvalifikuotina pagal DK 38 straipsnį susitarimu dėl nekonkuravimo, tokia sutartis turi būti atlygintinė, o atlygintinumo nebuvimas neįpareigoja atsakovo laikytis sutartyje įtvirtintų įsipareigojimų.

17.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų ir teisės taikymo aspektu, sutinka su apeliantės (ieškovės) argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė DK II skyriaus Antrojo skirsnio „Papildomos darbo sutarties sąlygos“ nuostatas, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-684/2020 pateiktais DK 38 straipsnio normos išaiškinimais, kurie susiję su tos teisės normos pritaikymu konkrečiai tos bylos (ne šios) situacijai pagal nustatytas faktines aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-313/2015) ir kad tai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškinio reikalavimo dėl netesybų priteisimo atmetimo.

18.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

19.       Šioje byloje šalys Konfidencialumo sutartį sudarė 2014 m. gegužės 26 d. 2017 m. įsigaliojus DK, darbo santykiai tęsėsi, atsakovo veiksmai, kuriuos ieškovė laiko neteisėtais, vykdant įsipareigojimus pagal ginčo sutartį, atlikti taip pat įsigaliojus DK, todėl bylos šalių elgesio teisinis įvertinimas aktualus pagal 2017 m. liepos 1 d. DK normas, kadangi jame reglamentavus papildomus darbo susitarimus (tame tarpe ir dėl nekonkuravimo bei konfidencialios informacijos apsaugos), iki 2017 m. liepos 1 d. sudaryti susitarimai turi atitikti galiojantį DK reglamentavimą ir jam neprieštarauti. Toks išaiškinimas pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-684/2020 ir sutiktina su atsakovu, kad šiuo aspektu aktualus nagrinėjamos bylos faktinės ir teisinės situacijos atitikimas šios bylos aplinkybėms.

20.       Nekonkuravimo tarp darbuotojo ir darbdavio institutas įtvirtintas DK 38 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas tam tikrą laiką nevykdys tam tikros darbo veiklos pagal darbo sutartį su kitu darbdaviu, taip pat nevykdys su darbo funkcijomis susijusios savarankiškos komercinės arba gamybinės veiklos, jeigu ši veikla tiesiogiai konkuruotų su darbdavio vykdoma veikla. Šis susitarimas gali būti sudaromas darbo sutarties galiojimo laikotarpiu ar (ir) pasibaigus darbo sutarčiai. Pasibaigus darbo sutarčiai, šis susitarimas galioja ne ilgiau kaip dvejus metus po darbo sutarties pasibaigimo. Pagal DK 38 straipsnio 2 dalį susitarimai dėl nekonkuravimo galimi tik su darbuotojais, turinčiais specialių žinių ar gebėjimų, kurie gali būti pritaikyti konkuruojančioje su darbdaviu įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ar pradėjus vykdyti savarankišką veiklą ir taip padaryti darbdaviui žalos. Susitarime dėl nekonkuravimo turi būti apibrėžta draudžiama darbuotojui darbo ar profesinė veikla, nekonkuravimo kompensacijos darbuotojui dydis, nekonkuravimo teritorija ir susitarimo dėl nekonkuravimo galiojimo terminas.

21.       Tokiu susitarimu ribojama asmens (darbuotojo) konstitucinė laisvė pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikra veikla, todėl nuostata dėl atlygintinumo yra imperatyvi. Nekonkuravimo su darbdaviu laikotarpiu darbuotojui turi būti mokama kompensacija, kurios dydis – ne mažiau kaip keturiasdešimt procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio (DK 38 straipsnio 3 dalis). 

22.       Susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos neatskleidimo institutas įtvirtintas DK 39 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, jog darbuotojas darbo sutarties vykdymo metu ir pasibaigus darbo sutarčiai asmeniniais ar komerciniais tikslais nenaudos ir kitiems asmenims neatskleis tam tikros iš darbdavio ar dėl atliktos darbo funkcijos gautos informacijos, kurią darbo sutarties šalys savo susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos įvardys konfidencialia. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos turi būti apibrėžti konfidencialią informaciją sudarantys duomenys, susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos galiojimo terminas, darbdavio pareigos padedant darbuotojui išsaugoti šios informacijos slaptumą. Susitarimas dėl konfidencialios informacijos apsaugos galioja vienus metus po darbo santykių pasibaigimo, jeigu darbo sutarties šalys nesusitaria dėl ilgesnio termino. Taigi konfidencialumo susitarimu nesiekiama suvaržyti galimybės įsidarbinti ar užsiimti tam tikra veikla.  

23.       Nagrinėjamoje byloje šalys 2014 m. gegužės 26 d. sutartį pavadino – Konfidencialia sutartimi. Sutartyje įvardino, kokie duomenys sudaro ieškovės konfidencialią informaciją (1.1. punktas), susitarė kaip ji saugoma / naudojama darbo santykių metu ir jiems pasibaigus (2 dalis), susitarė dėl konfidencialios informacijos apsaugos termino (4 punktas). Šioje sutartyje nėra jokių duomenų apie tai, kad būtų ribojama atsakovo teisė įsidarbinti ar užsiimti tam tikra veikla. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina susitarimu dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Tokia sutartis neprivalo būti atlygintinė (nutarties 22 punktas), todėl atsakovo argumentas, kad ieškovė už konfidencialios informacijos saugojimą, nieko nemokėjusi atsakovui, neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2020 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-684/2020, sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą dėl kompensacijos mokėjimo, negalima, kadangi tuo aspektu iš esmės skiriasi kasacinio teismo nagrinėtos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės. Kasacinio teismo nagrinėtoje byloje šalys (darbdavys su darbuotoja) buvo pasirašiusios susitarimą ir dėl komercinės paslapties neatskleidimo, ir nekonkuravimo – vertinta, kad darbuotoja pažeidė sudaryto susitarimo nuostatas dėl pareigos nekonkuruoti ir todėl spręsta, kad darbdaviui apskritai nemokėjus darbuotojai nekonkuravimo kompensacijos, nekonkuravimo susitarimas nesukėlė jai teisinių padarinių, negalėjo būti pažeista darbuotojos teisė pasirinkti jos kvalifikaciją ir gebėjimus atitinkantį darbą. Nagrinėjamoje byloje šalys nebuvo susitarusius dėl draudimo atsakovui užsiimti apskritai konkuruojančia veikla. Tačiau, ieškovė mano, kad atsakovas atskleidė ne tik konfidencialią informaciją ir tokiu būdu pažeidė susitarimą dėl konfidencialios informacijos apsaugos, bet ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalį, kadangi vertino, jog jo saugoma konfidenciali informacija (duomenys apie klientus, pardavimo metodai) sudarė komercinę paslaptį (CK 1.116 straipsnis), kuri dargi saugoma ir pagal įstatymą.

24.       Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte taip pat įtvirtinta, kad komercinės paslapties naudojimas arba atskleidimas laikomi neteisėtais, jeigu ją be komercinės paslapties turėtojo sutikimo naudoja arba atskleidžia asmuo, kuris pažeidė susitarimą dėl konfidencialios informacijos apsaugos arba kitą pareigą neatskleisti komercinės paslapties.

25.       Komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma. Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis.

26.       Pagal CK 1.116 straipsnio 1 dalyje pateiktą komercinės paslapties apibrėžtį tai – informacija, kuri atitinka visus šiuos požymius: 1) yra slapta, tai yra ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 2) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta; 3) šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą.

27.       Pagal CK 1.116 straipsnio 2 dalies 1–3 punktus komercine paslaptimi nelaikoma: 1) informacija, kuri yra konfidenciali, bet neatitinka komercinės paslapties požymių; 2) informacija, kuri jos turėtojo nurodoma kaip konfidenciali, tačiau yra akivaizdi (plačiai žinoma), viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 3) informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis.

28.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad konfidenciali informacija, atsižvelgiant į jos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, gali būti skirstoma taip: 1) informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.). Tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių; 2) informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.). Todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais; 3) specifinio pobūdžio konfidenciali informacija. Tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau, kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi. Ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė; 4) komercinės paslaptys – konfidencialūs duomenys, kurie yra tokie specifiniai ir reikšmingi, kad darbuotojai, net ir pasibaigus darbo santykiams, sutartyje ar įstatyme nustatytą laiką negali teisėtai panaudoti jų jokiais tikslais, kurie kokiu nors būdu galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus. Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Šis suskirstymas reikšmingas nustatant įstatymo, o ne sutarties pagrindu darbuotojo kylančią informacijos neatskleidimo pareigą (Davulis, T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: Valstybės įmonė Registrų centras, 2018, p. 158).

29.       Įstatymų leidėjas leidžia šalims apibrėžti pačioms, kas laikytina konfidencialia informacija. Vis dėlto įstatyme nustatyta, kokios informacijos įvardijimas sutartyje kaip konfidencialios nereiškia, kad ji gali būti susitarimo dalimi. Pagal DK 39 straipsnio 1 dalį konfidencialia informacija negali būti laikomi duomenys, kurie viešai prieinami, taip pat duomenys, kurie pagal teisės aktus ar pagal jų paskirtį negali būti laikomi konfidencialiais ar kurių apsaugai darbdavys nesiima protingų priemonių.

30.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad paprastai informacijos savininkas turėtų sudaryti sąlygas kitiems asmenims aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, kad atitinkama informacija yra slapta, jis taip pat turi sukurti tvarką, kaip su šia informacija susipažinti, užtikrinti jos laikymąsi. Komercinės paslapties savininkas turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu asmenims (įskaitant darbuotojus), kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Svarbu tai, kad pasirinktas būdas leistų vienareikšmiškai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktą. Sąrašas fizine prasme yra tik vienas iš būdų suformuoti asmens žinojimą apie tam tikros informacijos slaptumą, tačiau šis būdas nėra vienintelis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 47 punktas). Kasacinio teismo pripažįstama, kad informacijos slaptumo užtikrinimo poreikio laipsnis neturėtų būti suabsoliutintas. Tai turi būti protingos, bet neypatingos pastangos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015).

31.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ėmėsi saugoti jos sprendimu saugotiną informaciją pasirašydama su atsakovu Konfidencialumo sutartį. Joje įvardinta informacija, kuri laikoma konfidencialia, be kita ko, kad tokia informacija laikytini duomenys apie ieškovės esamus klientus, potencialius klientus (1.1. punktas), nustatyti darbuotojo (atsakovo) įsipareigojimai (2. dalis): neatskleisti konfidencialios informacijos jokiam trečiajam asmeniui be išankstinio ieškovės sutikimo (2.1. punktas), kaip laikyti ir naudoti konfidencialią informaciją (2.2. punktas), naudoti konfidencialią informaciją tik tam, kad darbuotojas galėtų tinkamai eiti savo pareigas, įsipareigojimas nenaudoti konfidencialios informacijos jokiu atsakovei žalingu būdu (2.4. punktas), nedaryti konfidencialios informacijos ar jos dalies kopijų, išskyrus kai tai yra būtina tinkamai eiti pareigas (sutarties 2.5 punkto c dalis), nepasilikti konfidencialios informacijos kopijų (elektronine, magnetine, popierine ar bet kokia kita forma) (2.5. punkto e dalis), grąžinti ieškovei Konfidencialios informaciją ieškovei iš karto, kai tik pastaroji paprašys, ar pasibaigus darbo sutarčiai (sutarties 2.5 punkto d dalis), darbuotojo (atsakovo) atsakomybė (3. dalis, 3.1. punktas), sutarties galiojimo terminas (4. dalis, 4.1. punktas).

32.       Teisėjų kolegijos vertinimu, asmeniui, kuris dirbo pardavimų vadybininku (su klientais), sutartyje pavartota sąvoka „informacija apie klientus“ turi būti aiški ir suprantama, t. y. turi būti suvokiama, kad informacija apie darbdavio klientus yra konfidenciali. Sutartyje yra aiškus draudimas šią informaciją naudoti ne darbo interesais, neatskleisti jos tretiesiems asmenims, pasibaigus darbo santykiams gautą informaciją grąžinti, nepasilikti kopijų. Susipažinimą su sutartimi atsakovas patvirtino parašu. Taigi informacija apie ieškovės klientus sudarė bendrovėje konfidencialią informaciją, ši informacija nebuvo vieša, ieškovė ėmėsi protingų priemonių jai apsaugoti. Byloje nėra duomenų, kad Konfidencialumo sutartis buvo pasirašyta prieš atsakovo valią, kad jis nesutiko pasirašyti tokio turinio sutarties.  

33.       Atskleistą informaciją, teisėjų kolegijos vertinimu, galima pripažinti ir konfidencialią informaciją sudarančia komercine paslaptimi, saugotina įstatymo. Tokia informacija buvo slapta ir saugoma – ieškovė sudarė su darbuotoju sutartį dėl tokios informacijos apsaugos – ėmėsi būtinų priemonių jai apsaugoti, iš byloje esančios sąskaitos faktūros matyti, kad būtent atsakovas, kaip pardavimų vadybininkas, ieškovės klientui K. G. pardavė automobilį 2015 m., todėl atsakovui buvo žinomi kliento kontaktiniai duomenys, informacija apie tai, kokį automobilį ir kada klientas pirko iš ieškovės. Tokia informacija turėjo potencialią vertę, kadangi, kaip teigė ieškovė ieškinyje, ieškovės pardavimų metodika yra pasiūlyti pirkėjui po penkerių metų įsigyti naują automobilį (po penkerių metų senojo automobilio eksploatacija brangsta), todėl atsakovas, pasinaudodamas ieškovės pardavimų metodika, tikėjosi uždirbti iš ieškovės kliento. Kasacinio teismo išaiškinta, kad duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

34.       DK 39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad susitarimas dėl konfidencialios informacijos apsaugos galioja vienus metus po darbo santykių pasibaigimo, jeigu darbo sutarties šalys nesusitaria dėl ilgesnio termino. Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje taip pat yra nustatyta, kad asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip. Taigi įstatymas nedraudžia šalims susitarti ir dėl ilgesnio nei vienerių metų termino, kurį būtų saugojama konfidenciali informacija.

35.       Ginčo atveju šalys Konfidencialios sutarties 4.1. punktu susitarė, kad darbo sutartis galios nuo jos pasirašymo dienos ir galioja neribotą laiką, t. y. darbo sutarties galiojimo metu ir neterminuotai darbo sutarčiai pasibaigus. Kai minėta nutarties 33 punkte, iš elektroninio laiško turinio galima spręsti, kad praėjus vieneriems metams ir septyniems mėnesiams po darbo sutarties su atsakovu nutraukimo, atskleista ir panaudota konfidenciali informacija tiek atsakovo, tiek ieškovo nebuvo laikoma pasenusia / nereikalinga, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo šalių sutartas konfidencialios informacijos saugojimo terminas nagrinėjamu atveju nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros. Toks šalių susitarimas neprieštarauja DK 39 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalies  nuostatai dėl konfidencialios informacijos termino apsaugos, todėl atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad pagal įstatymą konfidenciali informacija galėjo būti saugoma tik vienerius metus. Esant nustatytoms aplinkybėms, toliau spręstina, ar yra pagrindas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę.

36.       Ieškovė ieškinyje, prašydama taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, rėmėsi Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalimi ir Konfidencialios sutarties 3.1. punktu.

37.       Civilinės atsakomybės prievolei už nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą konstatuoti būtinos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). Nustatant civilinės atsakomybės sąlygas, taikoma bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo civilinės atsakomybės bylose taisyklė: ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir pareiga paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad dėl atsiradusios žalos nėra jo kaltės, tenka atsakovui (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-490-469/2018 31 punktas). Nenustačius bent vienos iš būtinų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

38.       Byloje esantis elektroninis atsakovo laiškas patvirtina, kad atsakovas 2021 m. vasario 17 d. išsiuntė K. G.

39.        tokio turinio laišką: “Po 5 metų Hondoje atėjo laikas permainoms ir naujiems iššūkiams, tad jau du metus kartu su kolega K. R. (buvusiu Honda serviso vadovu) įsteigtoje įmonėje Autolead UAB sėkmingai dirbame ir džiuginame savo klientus naujais ir naudotais automobiliais...Noriu pasidalinti su Jumis savo kontaktais ir pratęsti užsimezgusį kontaktą ateityje“. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad elektroninis laiškas leidžia daryti išvadą, jog atsakovas atskleidė naujai darbdavei UAB „Autolead“ ir jos interesais panaudojo ieškovės konfidencialią informaciją (duomenis apie klientą) ir tokiu būdu pažeidė 2014 m. gegužės 23 d. darbo sutarties 10.4. punktą bei 2014 m. gegužės 26 d. Konfidencialią sutartį, taip pat ir Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalį. Atsakovas neįrodė, kad dėl konfidencialios informacijos nėra jo kaltės.

40.       Darbuotojui pareiga atlyginti visą žalą, kai ji padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, numatyta ir DK 154 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Pagal DK 39 straipsnio 2 dalį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl netesybų už šio susitarimo dėl konfidencialios apsaugos nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą.

41.       Konfidencialios sutarties 3.1. punktu šalys susitarė, kad sutarties pažeidimo atveju atsakovas privalo sumokėti 7 000 Lt (atitinka 2 027,34 Eur sumą) baudą, kuri laikoma minimaliais nuostoliais, kurių įrodinėti nereikia ir atlyginti visus nuostolius, kurių minėta bauda nepadengia, kilusius bendrovei dėl darbuotojo padaryto įsipareigojimo pagal šią sutartį pažeidimo. Ieškinyje ieškovė prašė priteisti iš atsakovo ir 2 027,34 Eur (sutartyje iš anksto nustatytus 7 000 Lt) baudos, ir 1 625,13 Eur nuostolių.

42.       Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad 1 625,13 Eur nuostolių prašo negautų pajamų forma, tai yra tiek, kiek ji būtų uždirbusi, jei būtų pardavusi naują automobilį savo klientui. Ieškovė teigė, kad atsakovas ne tik išsiuntė ieškovės klientui elektroninį laišką, bet šis nupirko iš kliento naują automobilį, todėl, vadovaudamasi Konfidencialios sutarties 3.1. punktu, prašo ir netesybų, ir nuostolių.

43.       Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, nustatė, kad byloje nėra jokių duomenų, įrodančių aplinkybę, jog ieškovės klientas nupirko automobilį iš atsakovo / iš jo naujos darbdavės UAB „Autolead“, taigi ji neįrodė negautų pajamų fakto (CPK 178 straipsnis).

44.       Tačiau atsakovui pažeidus Konfidencialumo sutartį, ieškovei atsiranda teisė reikalauti sutartų netesybų. Įstatymas leidžia šalims iš anksto susitarti dėl netesybų, kaip pinigų sumos, išreikštos baudos ar delspinigių forma, kurią skolininkas privalėtų sumokėti kreditoriui, jeigu šis neįvykdytų arba netinkamai įvykdytų prievolę (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.70 straipsniu, netesybos atlieka esamų ir būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, skatindamos šalis įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) yra skirta ir tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).

45.       Sprendžiant sutartyje nustatytų netesybų priteisimo klausimą, privalu vadovautis šalių sutarties nuostatomis. Kartu pažymėtina, kad, atsižvelgiant į tai, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą, kreditoriui negali būti leidžiama piktnaudžiauti savo teise ir pasipelnyti kitos šalies sąskaita, todėl įstatymo teismui suteikta teisė kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai jos susitaria dėl netesybų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

46.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017, 19 punktas). Pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019).

47.       Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas DK 39 straipsnyje numatė galimybę darbo sutarties šalims susitarti dėl netesybų už šio susitarimo nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą dėl to, kad paprastai konfidencialios informacijos patirtus nuostolius labai sudėtinga įrodyti. Atsakovas nagrinėjamu atveju neįrodinėjo, kad netesybos yra per didelės. Atsižvelgus į netesybų dydį (2 027,34 Eur), atsakovo padarytų įsipareigojimų pažeidimų apimtį, atsakovo veiksmais sudarytas sąlygas žalai atsirasti, spręstina, kad sutarta netesybų suma atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. 

48.       Nustačius esant pagrindą priteisti ieškovei netesybas, tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

49.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą – šalių sudarytą Konfidencialią sutartį kvalifikavo nekonkuravimo susitarimu, o ne susitarimu dėl konfidencialios informacijos apsaugos – dėl kurios priėmė iš dalies neteisingą sprendimą – netekino ieškovės reikalavimo dėl netesybų priteisimo. Šių klaidų konstatavimas sudaro pagrindą pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimą – tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 2 027,34 Eur baudos ir 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo, atmesti ieškovės reikalavimą dėl 1 625,13 Eur nuostolių priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams ir tretiesiems asmenims – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

51.       CPK

52.       Ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama iš atsakovo priteisti 2 027,34 Eur netesybų ir 1 625,13 Eur nuostolių. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nusprendus priteisti ieškovei 2 027,34 Eur netesybų, laikytina, kad buvo patenkinta 55,50 proc. ieškovės reikalavimų. 

53.       Pagal bylos duomenis ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro 83 Eur žyminis mokestis. Todėl jai iš atsakovo priteistina 46,06 Eur (83 Eur 55,50 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

54.       Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 300 Eur advokato pagalbos išlaidų. Kadangi šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytos sumos, jos, proporcingai atmestų reikalavimų daliai, priteistinos iš ieškovės, t. y. 133,50 Eur (300 Eur 44,50 proc.).

55.       Iš dalies tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. 

56.       Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 83 Eur žyminį mokestį, už apeliacinio skundo parengimą bylinėjimosi išlaidų nepateikė, todėl jos neskirstomos. Laikytina, kad buvo patenkinta 55,50 proc. apeliacinio skundo dalies (2 027,34 Eur (patenkinta dalis) 100 proc. 3 652,47 Eur (apeliacinio skundo ginčo suma)), taigi iš atsakovo priteistina 46,06 Eur suma (83 Eur 55,50  proc.) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. 

57.       Atsakovas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur advokato pagalbos išlaidų. Kadangi šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytos sumos, jos, proporcingai atmestų reikalavimų daliai, priteistinos iš ieškovės. Atsakovui iš ieškovės priteistina 222,50 Eur (500 Eur 44,50 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

58.       Iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 92,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės – 356 Eur išlaidų. Įskaičius priteistinas sumas, atsakovui iš ieškovės priteistina 263,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nippon Auto“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

“Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nippon Auto“, j. a. k. 302662863, iš atsakovo N. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 027,34 Eur (du tūkstančius dvidešimt septynis eurus ir 34 ct) netesybų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 027,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovui N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nippon Auto“, j. a. k. 302662863, 263,88 Eur (du šimtus šešiasdešimt tris eurus ir 88 ct) bylinėjimosi išlaidų.“

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                             Giedrė Čėsnienė        

                                                                        Andrius Verikas

                                                                                  Renata Volodko