Civilinė byla Nr. 2-1284-881/2019

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties, kuria patikslintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas atsakovės bankrutavusios individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centro bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartimi IĮ V. ir S. M. prekybos centrui iškelta bankroto byla, 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėlesnėmis nutartimis buvo tikslinamas.

2.       Bankroto administratorius pateikė prašymą patvirtinti patikslintą kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymą tenkino.

4.       Teismas nustatė, kad bankroto administratorius pateikė teismui prašymą dėl BIĮ V. ir S. M. prekybos centro kreditorių finansinių reikalavimų galutinio sąrašo patvirtinimo, kadangi, pardavus įmonės ir jos savininkų turtą, buvo visiškai ar iš dalies padengti kreditorių finansiniai reikalavimai, o kai kurie kreditoriai bankrutavo ir buvo likviduoti, be to, buvo susigrąžinta PVM permoka.

5.       Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartimi, kuri patikslinta 2015 m. liepos 13 d. nutartimi, BIĮ V. ir S. M. prekybos centro bankroto byloje klausimo dėl pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymo patikslinti jos perduotą VĮ Turto bankui reikalavimą ir patvirtinti papildomą reikalavimą nagrinėjimas sustabdytas iki bus priimtas nutarimas Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-9313-171/2015, nagrinėjamoje administracine tvarka. Administracinė byla Nr. I-9313-171/2015 išnagrinėta, nutarimas joje yra įsiteisėjęs (Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-3457-575/2016 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. (20.16-06)-331-23738 panaikino ir įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per vieno mėnesio laikotarpį iš naujo išnagrinėti likviduojamos individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centro prašymą dėl mokesčių permokos grąžinimo), pasak bankroto administratoriaus, PVM permoka buvo grąžinta, taigi ginčo dėl kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinio reikalavimo dydžio byloje nebeliko (šia nutartimi patvirtintinas galutinis kreditorės VĮ Turto banko finansinis reikalavimas). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti šio klausimo nagrinėjimą iš esmės.

6.       Teismas nurodė, kad kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 26 straipsnio 1 dalis). Tokie teismo procesiniai sprendimai šioje bankroto byloje nepriimti, administratoriaus prašymas pagrįstas, todėl tenkinamas (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atskiruoju skundu pareiškėja V. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.       Skundžiama nutartis priimta po to, kai pareiškėja pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 21 d. nutarties peržiūrėjimo. Pastaruoju atveju sprendžiamas ginčas dėl galimybės tikslinti įmonės bankroto byloje patvirtintus kreditorių reikalavimus, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų 5 metų priverstinio išieškojimo senaties termino pradžios momentą (datą), delspinigių už pavėluotas sumokėti VSD įmokas skaičiavimą ir mokestinių nepriemokų 5 metų priverstinio išieškojimo senaties termino pradžios momentą (datą), dėl teisės normų, reglamentuojančių mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, taikymą. Kol kasacinis teismas nepasisakys dėl kasaciniame skunde nurodytų pagrindų, tol bankroto byloje negali būti tikslinami kreditorių reikalavimai ir priimamas sprendimas dėl įmonės pabaigos.

7.2.       Skundžiama nutartimi be jokio teisinio pagrindo patvirtintas patikslintas 76 519,06 Eur VSDFV Marijampolės skyriaus finansinis reikalavimas. Šį reikalavimą visa apimtimi sudaro delspinigiai, be kita ko, paskaičiuoti nuo 1997 m. liepos 16 d. iki                                2004 m. balandžio 30 d. pagal finansų ministro nustatytą delspinigių normą, kuri Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai. Apeliantė ne vieną kartą (įvairiais būdais) įmonės bankroto byloje siekė, kad vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimo byloje Nr. 29/04 nuostatomis VSDFV Marijampolės skyriaus delspinigiai, patvirtinti kaip finansinis reikalavimas, būtų perskaičiuoti taikant delspinigių dydį, kuris faktiškai būtų lygus palūkanų, nurodytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje, dydžiui. Tačiau įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas atsisakė ginti įmonės bei jos bendrasavininkės pažeistas teises ir teisėtus interesus. Konstitucinis Teismas                     2014 m. vasario 3 d. nutarimu byloje Nr. 15/2011 pripažino, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnio 3 dalis, tiek, kiek joje buvo įtvirtinti finansų ministro įgaliojimai nustatant delspinigių už laiku nesumokėtus mokesčius,         inter alia valstybinio socialinio draudimo įmokas, dydį savo nuožiūra, bet neviršijant nustatytos 10 punktų ribos, spręsti, kiek punktų padidinti šioje dalyje nurodytą palūkanų normą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsižvelgiant į tai, bankroto bylą nagrinėjantis teismas privalo įpareigoti VSDFV Marijampolės skyrių perskaičiuoti (sumažinti) delspinigius, paskaičiuotus už pavėluotai sumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas pagal finansų ministro nustatytą delspinigių normą, kuri Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai.

7.3.       Bankroto byloje buvo patvirtintas AB „Krekenavos agrofirma“ 42 437,26 Lt (12 290,68 Eur) finansinis reikalavimas, kurį sudarė 17 898,58 Lt (5 183,79 Eur) skolos ir                        24 538,68 Lt (7 106,89 Eur) delspinigių. Skundžiama nutartimi patvirtintas AB „Krekenavos agrofirma“ 7 460,44 Eur finansinis reikalavimas. Tai reiškia, kad AB „Krekenavos agrofirma“ sumokėta 4 830,24 Eur (12 290,68 - 7 460,44 = 4 830,24 Eur). Tai sudaro 39,30 proc. patvirtinto reikalavimo (delspinigių ir skolos kartu). Kaip nurodė bankroto administratorius, buvo tenkinami tik trečios eilės pirmo etapo kreditorių reikalavimai, kurių AB „Krekenavos agrofirma“ patvirtinta 17 898,58 Lt (5 183,79 Eur). Reiškia, kad AB „Krekenavos agrofirma“ I etapo patenkinto reikalavimo dalis sudaro 93,18 proc., kai daugumos trečios eilės kreditorių finansinių reikalavimų I etapo dalis patenkinta tik 45,92 proc. AB „Marijampolės butų ūkis“ patenkinta 10,90 proc., UAB „Marijampolės švara“ 10,91 proc., G. Š. I etapo patenkinto reikalavimo dalis – 57,62 proc. Taigi kreditorių reikalavimai patenkinti nelygiomis dalimis.

8.       Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10.       Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas patikslintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11.       Remiantis ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalimi, kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kaip yra išaiškinta teismų praktikoje, ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė tikslinti kreditoriaus reikalavimus siejama su būtina sąlyga – patikslinimai turi būti susiję su bankroto procesu, t. y. bankroto bylos nagrinėjimo eigoje pakitusiu kreditoriaus reikalavimo dydžiu (iš dalies atsiskaičius su kreditoriumi ar jam perleidus reikalavimą jo reikalavimo dydis turi būti sumažintas, išaugus kreditorių reikalavimui jo dydis turi būti padidintas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 2-414/2012).

12.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas patikslino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą atsižvelgdamas į tai, kad, pardavus bankrutavusios įmonės ir jos savininkų turtą, buvo visiškai ar iš dalies padengti kreditorių finansiniai reikalavimai, kai kurie kreditoriai bankrutavo ir buvo likviduoti, be to, buvo susigrąžinta PVM permoka. Taigi kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimas buvo siejamas su bankroto bylos nagrinėjimo eigoje pakitusiomis aplinkybėmis.

13.       Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, teigia, kad, kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neišnagrinėjo jos kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 21 d. nutarties peržiūrėjimo, tol bankroto byloje negali būti tikslinami kreditorių finansiniai reikalavimai bei priimamas sprendimas dėl įmonės pabaigos.

14.       Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimas nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. skundžiama nutartimi teismas nesprendė dėl tokio sprendimo priėmimo. Kita vertus, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, bankroto byloje paskirtas teismo posėdis dėl įmonės pabaigos neįvyko, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2019 m. liepos 15 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, draudžiančias priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, kol kasacine tvarka nebus išnagrinėta civilinė byla pagal apeliantės kasacinį skundą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

15.       Antra, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo klausimo, kol nebus išnagrinėtas apeliantės pateiktas kasacinis skundas. Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi, kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartimi, buvo nutrauktas procesas pagal apeliantės prašymą dėl kreditorių Marijampolės apskrities VMI bei VSDFV Marijampolės skyriaus finansinių reikalavimų patikslinimo. Taigi, tuo atveju, jeigu apeliantės kasacinis skundas būtų patenkintas, apeliantės pateiktas prašymas dėl minėtų kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo būtų nagrinėjamas ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, ir esant pagrindui, kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašas atitinkamai patikslintas.

16.       Kaip minėta, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas patikslino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą atsižvelgdamas į konkrečias bankroto byloje pasikeitusias aplinkybes (atsiskaitymus su kreditoriais, kreditorių pabaigą ir t. t.). VSDFV Marijampolės skyriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas apeliantės atskirajame skunde nurodomu aspektu – delspinigių paskaičiavimo pagal normą, prieštaraujančia Konstitucijai, nebuvo vertinamas, t. y. nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėti apeliantės argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

17.       Dėl atskirajame skunde nurodomų argumentų, susijusių su kreditorių reikalavimų tenkinimo proporcingumu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas, tikslindamas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, papildomai netikrina aplinkybių, ar bankrutuojančios įmonės lėšos kreditoriams buvo paskirstytos laikantis ĮBĮ 35 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų taisyklių, o tik nustato kreditorių reikalavimų dydžio pasikeitimo faktą. Kreditorius, manydamas, kad lėšos buvo paskirstytos netinkamai, turi teisę ginčyti tokius bankroto administratoriaus veiksmus, taikydamas kitus pažeistų teisių gynimo būdus. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmiau paminėti apeliantės argumentai taip pat neturi savarankiškos teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

18.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                Danutė Gasiūnienė

Vilija Mikuckienė

Vigintas Višinskis