Civilinė byla Nr. e2A-1798-587/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14078-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 3.3.1.18.3

         (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ir atsakovių R. G. bei R. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-116-877/2021 pagal ieškovės R. B. patikslintą ieškinį atsakovėms R. G. ir R. B. dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo arba bendrąja daline nuosavybe esančio turto naudojimosi tvarkos nustatymo bei atsakovių R. G. ir R. B. priešieškinį R. B. dėl bendrąja daline nuosavybe esančio turto naudojimosi tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.                      Ieškovė R. B. galutinai patikslintu 2020 m. spalio 9 d. ieškiniu atsakovėms R. G. ir R. B. prašo:

1.1.       pripažinti ieškovei R. B. teisę be atsakovių R. B. ir R. G. sutikimo atlikti statinio paskirties keitimo projekto rengimo, derinimo, teikimo, statybą leidžiančio dokumento gavimo darbus ir atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) pagal architekto S. B. parengtus projektinius pasiūlymus „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto, keičiant paskirties tipą į dviejų butų, projektiniai pasiūlymai“, suformuojant:

1.1.1.                      R. B. 154,22 kv. m. ploto asmeninės nuosavybės teise atskirą nekilnojamojo turto objektą-gyvenamąjį butą, atidalijimo projekte pavadintą indeksu „A“, plane pažymėtą indeksais: PR-2 (17,51 kv. m.), R-3 (4,93 kv. m.), R-4 (1,18 kv. m.), R-5 (2,74 kv. m.), R-6 (15,18 kv. m.), 1-1 (4,16 kv. m.), 1-2 (12,67 kv. m.), 1-3 (1,51 kv. m.), 1-4 (27,91 kv. m.), 1-5 (26,80 kv. m.), G-1 (39,63 kv. m.);

1.1.2.                      R. B. ir R. G. 152,08 kv. m. ploto bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 nuosavybės dalį nekilnojamojo turto objektą-gyvenamąjį butą, atidalijimo projekte pavadintą indeksu „B“, plane pažymėtą indeksais: R-1 (4,01 kv. m.), PR-9 (8,62 kv. m.), R-8 (6,86 kv. m.), R-7 (4,42 kv. m.), 1-6 (14,23 kv. m.), PA-1 (6,78 kv. m.), 1-12 (36,96 kv. m.), 1-7 (8,65 kv. m.), 1-8 (16,11 kv. m.), 1-9 (15,52 kv. m.), 1-10 (18,19 kv. m.), 1–11 (11,73 kv. m.); 

1.2.       leisti ieškovei R. B. atlikti paprastojo remonto darbus atsakovėms R. B. ir R. G. priklausančioje pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalyje, pagal architekto S. B. parengtus projektinius pasiūlymus „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto, keičiant paskirties tipą į dviejų butų, projektiniai pasiūlymai“;

1.3.       leisti ieškovei R. B. be atsakovių R. B. ir R. G. sutikimo atlikti naujai suformuotų butų kadastrinius matavimus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti naujai suformuotus butus, atlikti visus kitus reikiamus veiksmus dėl naujai suformuotų butų atidalijimo ir įregistravimo;

1.4.       nustatyti, kad projektiniams pasiūlymams įgyvendinti reikalingas išlaidas, pagal architekto S. B. parengtus „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto, keičiant paskirties tipą į dviejų butų, projektiniai pasiūlymai“, ieškovė ir atsakovės atlygina proporcingai turimai pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybės daliai;

1.5.       priteisti ieškovei R. B. iš atsakovės R. B. 8 015,12 Eur dydžio dalį gyvenamojo namo atidalijimo įgyvendinimo išlaidų;

1.6.       priteisti ieškovei R. B. iš atsakovės R. G. 8 015,12 Eur dydžio dalį gyvenamojo namo atidalijimo įgyvendinimo išlaidų;

1.7.       nustatyti, jog penkis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovės R. B. ir R. G. kartu su ieškove R. B. naudojasi gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis pažymėtomis indeksais: 1-1 (4,16 kv. m.) ir 1-2 (12,67 kv. m.); 

1.8.       pripažinti ieškovei R. B. teisę be atsakovių R. B. ir R. G. sutikimo, atlikti kadastrinius matavimus, žemės sklypų formavimo-pertvarkymo projekto rengimą, derinimą, teikimą ir visus kitus veiksmus, reikalingus atskirų žemės sklypų suformavimui ir įregistravimui Nekilnojamojo turto registre, siekiant atsidalinti priklausančias žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, pagal UAB „Georibos“ 2020 m. sausio 8 d. parengtą „Žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) schemą – pasiūlymą formavimo / pertvarkymo projektui rengti“, ieškovei R. B. priskiriant minėtoje schemoje indeksu „B1“ pažymėtą žemės sklypo dalį (0,0312 ha) ir indeksu „C1“ pažymėtą žemės sklypo dalį (0,13905 ha), iš viso 0,17025 ha, o atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 nuosavybės dalį priskiriant schemoje indeksu „B2“ pažymėtą žemės sklypo dalį (0,1186 ha) ir indeksu „C2“ pažymėtą žemės sklypo dalį (0,05165 ha), viso 0,17025 ha, nustatant schemoje siūlomus servitutus;

1.9.       nustatyti, kad žemės sklypų atidalijimui įgyvendinti reikalingas išlaidas, pagal UAB „Georibos“ 2020 m. sausio 8 d. parengtą „Žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) schemą-pasiūlymą formavimo / pertvarkymo projektui rengti“, ieškovė ir atsakovės atlygina proporcingai turimai žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) nuosavybės daliai;

1.10.       priteisti ieškovei R. B. iš atsakovės R. B. 565 Eur dydžio dalį žemės sklypų atidalijimo įgyvendinimo išlaidų;

1.11.       priteisti ieškovei R. B. iš atsakovės R. G. 565 Eur dydžio dalį žemės sklypų atidalijimo įgyvendinimo išlaidų;

1.12.       priteisti ieškovei iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovės R. G. ir R. B. 2020 m. sausio 15 d. patikslintu priešieškiniu ieškovei R. B. prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas ir nustatyti ieškovei R. B. ir atsakovėms R. G. bei R. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 299,52 kv. m. bendro ploto pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką:

2.1.       atsakovės R. G. ir R. B. atskirai nuo ieškovės R. B. naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 4,93 kv. m. pirtimi R-3, 1,18 kv. m. tualetu R-4, 2,74 kv. m. dušine R-5, 1,51 kv. m. tualetu 1-3, 27,91 kv. m. virtuve-valgomuoju 1-4, 11,73 kv. m. kambariu 1-11, 36,96 kv. m. kambariu 1-12, kurių bendras plotas – 86,96 kv. m., iš kurių naudingasis plotas – 78,11 kv. m.;

2.2.       ieškovė R. B. atskirai nuo atsakovių R. G. ir R. B. naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 15,18 kv. m., sandėliu R-6, 26,80 kv. m. kambariu 1-5, 16,11 kv. m. san. mazgu 16,11 kv. m., 15,52 kv. m. kambariu 1-9, 18,19 kv. m. kambariu 1-10, kurių bendras plotas – 91,80 kv. m., o naudingasis plotas – 76,62 kv. m.;

2.3.       atsakovės R. G., R. B. ir ieškovė R. B. bendrai naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 4,01 kv. m. koridoriumi R-1, 26,13 kv. m. koridoriumi R-2, 4,42 kv. m. sandėliu R-7, 6,86 kv. m. katiline R-8, 39,63 kv. m. garažu G-1, 4,16 kv. m. koridoriumi 1-1, 12,67 kv. m. holu 1-2, 14,23 kv. m. sandėliu 1-6, 8,65 kv. m. koridoriumi 1-7, kurių bendras plotas – 120,76 kv. m., iš kurių naudingasis plotas – 25,48 kv. m.

2.                      Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad:

2.1.       šalys yra nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) bendraturtės. Atsakovės nesutiko atidalinti ieškovei nekilnojamąjį turtą, joms priteisiant kompensaciją. Atsakovių pasiūlytoje nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkoje numatyta 120,76 kv. m. bendro naudojimo patalpų, ji tinkamai neišsprendžia tolimesnio bendro turto naudojimosi klausimo. Gyvenamasis namas turi po vieną komunalinių paslaugų apskaitos skaitiklį.  

2.2.       Ieškovė yra vyresnio amžiaus, ji ginčo namą statė, jame gyvena nuo 2001 m., namo kieme augina augalus. Pirmajame aukšte yra įrengtas pandusas neįgaliesiems. Atsakovės ginčo name negyveno. Ieškovei turėtų būti priskirtas projektiniuose pasiūlymuose formuojamas gyvenamasis butas, pavadintas indeksu „A“.  

2.3.       Bendra projektiniuose pasiūlymuose numatytiems sprendiniams įgyvendinti reikalingų atlikti darbų suma, pagal pateiktas sąmatas ir komercinį pasiūlymą sudaro 32 060,49 Eur (9 182,74 Eur + 18 282,11 Eur + 2 795,64 Eur + 1 200 Eur + 600 Eur). Suformavus du savarankiškus 154,22 kv. m. ir 152,08 kv. m. butus su atskiromis šildymo, vandentiekio ir elektros sistemomis, ieškovei ir atsakovėms tenkančių butų vertė padidės. Teismui nesprendus projektiniams pasiūlymams įgyvendinti reikalingų išlaidų priteisimo klausimo, ateityje galimai vėl kiltų ginčai dėl jų vykdymo ir išlaidų.

2.4.       Teisės ieškovei be atsakovių sutikimo atlikti kadastrinius matavimus, žemės sklypų formavimo-pertvarkymo projekto rengimo ir visus kitus veiksmus, reikalingus atskirų žemės sklypų suformavimui ir įregistravimui Nekilnojamojo turto registre, lemtų, jog tarp šalių ateityje šiuo klausimu ginčų nekiltų, ieškovė atidalintų žemės sklypus. Bendra žemės sklypų atidalijimui reikalingų išlaidų suma sudaro 2 260 Eur. Šios išlaidos atlygintinos proporcingai turimai nuosavybės daliai, priteisiant iš kiekvienos atsakovės po ¼ dalį (565 Eur) žemės sklypų atidalijimui įgyvendinti reikalingų išlaidų.

2.       Atsiliepime į atsakovių priešieškinį ieškovė nurodė, kad su pareikštu priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, ieškovė palaiko savo patikslintą ieškinį ir mano, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai turi būti atidalinti. Ieškovė nurodė, kad:

3.1.       pirmiausiai svarstytina bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo galimybė, tik jos nesant, spręstinas alternatyvus bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas.

3.2.       Pasiūlyta naudojimosi tvarka nėra tinkama, net 106,79 kv. m. namo lieko bendro naudojimo. Pastatas-gyvenamasis namas turi po vieną elektros, vandens, dujų įvadus ir apskaitos skaitiklius. Nebus praktinės galimybės tinkamai apskaityti bendrasavininkų išnaudotas komunalines paslaugas. Nustatant atskirą naudojimosi tvarką kiekvienai iš atsakovių, joms tektų po 1 arba 2 kambarius ir teisė naudotis dalimi namo bendrai.

3.3.       Teismui nusprendus atmesti ieškovės patikslintą ieškinį ir tenkinti atsakovių reikalavimą nustatyti naudojimosi pastatu-gyvenamuoju namu tvarką, ieškovė siūlo alternatyvią naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, pagal kurią pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarka nustatytina sekančiai:

3.3.1.                      ieškovė R. B. atskirai nuo atsakovių R. G. ir R. B. naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 4,93 kv. m. pirtimi R-3, 1,18 kv. m. tualetu R-4, 2,74 kv. m. dušine R-5, 4,16 kv. m. koridoriumi 1-1, 1,51 kv. m. tualetu 1-3, 27,91 kv. m. virtuve-valgomuoju 1-4, 26,80 kv. m. kambariu 1-5, 18,19 kv. m. kambariu 1-10, kurių bendras plotas sudaro 87,42 kv. m., iš kurių naudingasis plotas sudaro 78,57 kv. m.;

3.3.2.                      atsakovės R. G. ir R. B. atskirai nuo ieškovės R. B. naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 15,18 kv. m. sandėliu R-6, 16,11 kv. m. sanitariniu mazgu 1-8, 15,52 kv. m. kambariu 1-9, 11,73 kv. m. kambariu 1-11, 36,96 kv. m. kambariu 1-12, kurių bendras plotas sudaro 95,50 kv. m., iš kurių naudingasis plotas sudaro 80,32 kv. m.;

3.3.3.                      atsakovės R. G., R. B. ir ieškovė R. B. bendrai naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 4,01 kv. m. koridoriumi R-1, 26,13 kv. m. koridoriumi R-2, 4,42 kv. m. sandėliu R-7, 6,86 kv. m. katiline R-8, 39,63 kv. m. garažu G-1, 12,67 kv. m. holu 1-2, 4,42 kv. m. sandėliu 1-6, 8,65 kv. m. koridoriumi 1-7, kurių bendras plotas sudaro 106,79 kv. m., iš kurių naudingasis plotas sudaro 21,32 kv. m. 

3.4.       Ieškovės siūlymas yra atvirkštinė atsakovių pasiūlytos naudojimosi tvarkos versija, pagal kurią ieškovei atitektų atskirai naudotis patalpos pirmajame namo aukšte. Tai atitiktų nusistovėjusius įpročius, ieškovės sveikatos būklę, aplinkybes, jog ji šį namą statė ir jame gyvena nuo 2002 m.

3.5.       Atsakovių nurodytos aplinkybės, dėl kurių naudojimosi tvarka žemės sklypais ir kitais inžineriniais statiniais-kiemo statiniais iš esmės nėra galima, yra papildomas pagrindas spręsti, jog nekilnojamasis turtas turi būti atidalintas.

3.       Atsakovės R. G. ir R. B. su patikslintu ieškiniu nesutiko.

4.       Priešieškinyje atsakovės nurodė, kad:

5.1.       atsakovės faktiškai bandė įgyvendinti savo turimas nuosavybės teises, tačiau ieškovė kliudė joms naudotis priklausančio turto dalimis. Šalys kurį laiką vedė derybas.

5.2.       Pagrindinis nekilnojamojo turto objektas yra gyvenamasis namas, užima beveik visą vieno žemės sklypo plotą, inžineriniai statiniai tarnauja šiam daiktui, kiti du žemės sklypai sudaro gyvenamojo namo aplinkos erdvę. Atsakovių prašoma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka parengta atsižvelgiant į bendraturčiams priklausančias dalis, galimybę atskirai naudotis priskirtomis patalpomis, bendrus inžinerinius tinklus, patekimą į patalpas, patalpų pobūdį (paskirtį), naudingąjį jų plotą ir pan.  

5.3.       Atsakovės neprašo nustatyti naudojimosi žemės sklypais tvarkos, kadangi ji būtų faktiškai neįgyvendinama. Beveik visame 0,0407 ha dydžio žemės sklype pastatytas 299,52 kv. m. bendro ploto ginčo pastatas-gyvenamasis namas, šiuo žemės sklypu atskirai naudotis nėra įmanoma. 0,1498 ha ir 0,1907 ha dydžio žemės sklypai sudaro gyvenamojo namo aplinką, naudojami aptarnauti gyvenamajam namui skirtus inžinerinius statinius. 0,1498 ha žemės sklypo dalyje stovi sandėliukas bei baseinas, kurie yra be teisinės registracijos, tačiau skirti aptarnauti gyvenamąjį namą.

5.       Atsakovės atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad:

6.1.       ieškovė neišviešino ketinimo suformuoti patalpą pastogės aukšte, taip atsakovėms neužtikrino galimybės pareikšti savo pozicijos, nesilaikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir statybos įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Ieškovės pateikti sprendiniai projektiniuose pasiūlymuose neatitinka statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo, gaisrinės saugos, apsaugos nuo triukšmo reikalavimų, saugos ir galimybės patekti į statinį jo naudojimo metu.

6.2.       Buto „B“ patalpos yra išmėtytos chaotiškai, per kelis namo aukštus, nesant tarp jų tiesioginio susiekimo viduje. Butas „A“ suprojektuotas per du aukštus, turint tiesioginį susisiekimą tarp aukštų per pastato vidų. Buto „A“ gyvenamosios patalpos visos įrengtos, gali būti funkcionaliai naudojamos, kaip ir garažas. Butui  B“ priskiriamas nešildomas ir nefunkcionalus sandėlis 1-6 be langų. Jo negalima naudoti kaip garažo, yra per mažai ploto, jei namo išorėje būtų įrengti laiptai, prie jo negalima būtų privažiuoti. Butas „B“ turi net 3 įėjimus – per rūsį, per sandėlį ir per pastogę. Pastogės patalpose yra nuožulnios lubos, yra sunkiai prieinamų erdvių. Atsakovėms suformuoto buto „B“ plotas – 113,94 kv. m. ir ieškovei suformuoto buto „A“ plotas – 154,22 kv. m. Šių plotų skirtumas – 40,28 kv. m. neatitinka bendraturčių idealiųjų dalių. Ieškovė, kaip atidalijimo siekianti bendraturtė, turėtų kompensuoti atsakovėms dalinio atidalijimo būdu gautas netektis.

6.3.       Iš ieškovės užsakymu parengtų projektinių pasiūlymų ir žemės sklypų formavimo schemos-pasiūlymo negalima nustatyti, koks yra formuojamame žemės sklype iš dalių B2 ir C2 (pagal ieškinį priskirtino atsakovėms) atstumas nuo ginčo namo sienos toje vietoje, kurioje projektuojami laiptai, iki kaimyninio žemės sklypo Ledos g. 51, Užliedžių k., Kauno r., ribos. Negalima įvertinti, ar atsakovėms žemės sklype, suformuotame iš dalių B2 ir C2, būtų į(iš)ėjimo takas ir galimybė statyti automobilius, patekti / apsisukti žemės sklype, ar galės privažiuoti gaisrinis automobilis.

6.4.       Ieškovė, net nepradėjusi žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrų, siekia be bendraturčių sutikimo vykdyti ginčo sklypų atsidalijimą pagal jos iniciatyva parengtą sklypo atidalinimo schemą-pasiūlymą, nesilaikydama Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (toliau – ir žemės įstatymas) nustatytos tvarkos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. liepos 22 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies.

7.       Teismas pripažino ieškovei R. B. teisę be atsakovių R. B. ir R. G. sutikimo atlikti kadastrinius matavimus, žemės sklypų formavimo-pertvarkymo projekto rengimą, derinimą, teikimą ir visus kitus veiksmus, reikalingus atskirų žemės sklypų suformavimui ir įregistravimui Nekilnojamojo turto registre, siekiant atsidalinti priklausančias žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, pagal UAB „Georibos“ 2020 m. sausio 8 d. parengtą „Žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) schemą-pasiūlymą formavimo / pertvarkymo projektui rengti“, R. B. priskiriant minėtoje schemoje indeksu „B1“ pažymėtą žemės sklypo dalį (0,0312 ha) ir indeksu „C1“ pažymėtą žemės sklypo dalį (0,13905 ha), viso 0,17025 ha, o R. B. ir R. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ nuosavybės dalį priskiriant schemoje indeksu „B2“ pažymėtą žemės sklypo dalį (0,1186 ha) ir indeksu „C2“ pažymėtą žemės sklypo dalį (0,05165 ha), viso 0,17025 ha, taip pat nustatant schemoje siūlomus servitutus;

8.       Teismas nustatė, kad žemės sklypų atidalijimui įgyvendinti reikalingas išlaidas, pagal UAB „Georibos“ 2020 m. sausio 8 d. parengtą „Žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) schemą-pasiūlymą formavimo / pertvarkymo projektui rengti“, ieškovė ir atsakovės atlygina proporcingai turimai žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) nuosavybės daliai;

9.       Teismas priteisė ieškovei R. B. iš kiekvienos iš atsakovių R. B. ir R. G. po 565 Eur dydžio dalį žemės sklypų atidalijimo įgyvendinimo išlaidų;

10.       Teismas nustatė naudojimosi pastatu-gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini) tvarką sekančiai:

11.1.       ieškovė R. B. atskirai nuo atsakovių R. G. ir R. B. naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 4,93 kv. m. pirtimi R-3, 1,18 kv. m. tualetu R-4, 2,74 kv. m. dušine R-5, 4,16 kv. m. koridoriumi 1-1, 1,51 kv. m. tualetu 1-3, 27,91 kv. m. virtuve-valgomuoju 1-4, 26,80 kv. m. kambariu 1-5, 18,19 kv. m. kambariu 1-10, kurių bendras plotas sudaro 87,42 kv. m., iš kurių naudingasis plotas sudaro 78,57 kv. m.;

11.2.       atsakovės R. G. ir R. B. atskirai nuo ieškovės R. B. naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 15,18 kv. m. sandėliu R-6, 16,11 kv. m. san. mazgu 1-8, 15,52 kv. m. kambariu 1-9, 11,73 kv. m. kambariu 1-11, 36,96 kv. m. kambariu 1-12, kurių bendras plotas sudaro 95,50 kv. m., iš kurių naudingasis plotas sudaro 80,32 kv. m.; 

11.3.       atsakovės R. G., R. B. ir ieškovė R. B. bendrai naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 4,01 kv. m. koridoriumi R-1, 26,13 kv. m. koridoriumi R-2, 4,42 kv. m. sandėliu R-7, 6,86 kv. m. katiline R-8, 39,63 kv. m. garažu G-1, 12,67 kv. m. holu 1-2, 4,42 kv. m. sandėliu 1-6, 8,65 kv. m. koridoriumi 1-7, kurių bendras plotas sudaro 106,79 kv. m., iš kurių naudingasis plotas sudaro 21,32 kv. m.

11.       Likusias ieškinio ir priešieškinio dalis teismas atmetė.

12.       Teismas priteisė atsakovėms R. B. ir R. G. iš ieškovės R. B. kiekvienai atsakovei po 1 139 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13.       Teismas priteisė valstybei iš ieškovės R. B., atsakovių R. B. ir R. G. iš kiekvienos jų po 7 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

14.       Teismas įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei R. B. jos 2019 m. rugpjūčio 21 d. sumokėto 806 Eur dalį žyminio mokesčio.

15.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teismui nekilo abejonių, kad ieškovės į bylą pateiktas techninis darbo projektas „Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) paskirties keitimo į dvibutį gyvenamąjį namą, suformuojant du butus, paprastojo remonto projektas“ yra būtent techninis darbo projektas, skirtas atidalinti gyvenamąjį namą į du butus, o ne projektiniai pasiūlymai.

16.       Atsakovių pateikti 2020 m. kovo 12 d. UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ parengtas Bendrosios projekto ekspertizės aktas Nr. 138-79(20)/2020, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos 2020 m. vasario 3 d. raštas Nr. (9.16)-2D-1456 patvirtina, kad ieškovės parengtas techninis darbo projektas turi akivaizdžių trūkumų, kurių neištaisius atidalijimas negalės būti tinkamai įgyvendintas. Teismas pagrįstais pripažino atsakovių argumentus dėl nepatogaus naudojimosi „B“ buto patalpomis, konstatavo, kad neatliekant itin brangių statybos darbų, namo padalinti į du atskirus turtinius vienetus neįmanoma. Teismas darė išvadą, kad ieškovės atidalijimo projektas neatitinka bendraturčių interesų pusiausvyros, todėl pagal jį gyvenamasis namas negali būti atidalintas.

17.       Teismas vertino, kad prašoma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka parengta atsižvelgiant į bendraturčiams priklausančias dalis, galimybes naudotis atskirai nurodytomis patalpomis, bendrus inžinerinius tinklus ir priėjimą prie jų, patekimą į patalpas, patalpų pobūdį (paskirtį), naudingąjį jų plotą ir pan. Pagal prašomą nustatyti naudojimosi tvarką vienos patalpų dalies plotas nežymiai, t. y. 4,84 kv. m., didesnis už kitą. Tai, kad šalys nurodo identišką patalpų paskirstymą, tik nesutaria dėl jų priskyrimo naudotis, patvirtina, jog tokia naudojimosi tvarka yra priimtina visoms šalims ir racionaliausia esamoje situacijoje. Šalys sutaria, kad bendram naudojimui lieka 120,76 kv. m. bendro patalpų ploto. Namas suprojektuotas kaip vienbutis, pritaikytas gyventi vienai šeimai. Teismas sprendė, kad pasiūlyta naudojimosi tvarka yra racionaliausia, jos nustatymas atitinka visų bendraturčių interesus.

18.       Teismas sprendė, jog dviem atsakovėms logiška palikti naudotis didesnio bendro ploto patalpas. Įvertinus ieškovės amžių ir sveikatą bei jos ryšį su gyvenamuoju namu, nesant duomenų apie atsakovių poreikį nuolat gyventi ginčo objekte, sprendė, jog ieškovei turėtų būti paskirtos naudotis žemesniuose pastato aukštuose esančios patalpos – pirtis R-3, tualetas R-4, dušinė R-5, tualetas 1-3, virtuvė-valgomasis 1-4, kambarys 1-11, kambarys 1-12, t. y. tenkinant atsakovių reikalavimą nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarką, nustatytina ieškovės atsiliepime į priešieškinį nurodyta naudojimosi tvarka. Teismas pripažino, kad ieškovė turi esminį interesą naudotis gyvenamuoju namu (Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-8-254/2015). 

19.       Teismas vertino, kad ieškovės siekis du žemės sklypus apjungti, o vėliau padalinti į du vienodo ploto žemės sklypus, yra racionalus ir protingas. Atsakovių atsikirtimus, kad žemės sklypų ribos kerta statinius, teismas pripažino priešlaikiniais ir nepagrįstais objektyviais duomenimis. Iš UAB „Verslo klasė NT“ Rinkos vertės nustatymo ekspertinio tyrimo ataskaitos Nr. 19-11-EXP-22 priedų akivaizdžiai matyti, kad gyvenamasis namas nėra suprojektuotas ir pastatytas ant žemės sklypo ribos. Sklypo, kuriame pastatytas gyvenamasis namas, nesiekiama pertvarkyti ir atidalinti.

20.       Teismui pateiktas tik vienas ieškovės pasiūlytas žemės sklypo atidalijimo variantas. Pateiktas planas yra techniškai priimtinas, atitinka bendraturčių dalis ir teises. Plane yra numatyti kelio servitutai patekti į namą, servitutų dydis proporcingai apsunkina abu sklypus. Ieškovė neįregistruotais statiniais – baseinu ir malkine, kurie bus atsakovių sklype – nepretenduoja naudotis, todėl atsakovių argumentus, susijusius su visų bendraturčių naudojimosi šiais statiniais poreikiu teismas atmetė, kaip nepagrįstus. Bendra žemės sklypų atidalijimui reikalingų išlaidų suma sudaro 2 260 Eur, šios išlaidos turi būti padalintos proporcingai šalių daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kiekvienai iš atsakovių tenkanti ¼ dalis – 565 Eur, todėl šias sumas priteisė ieškovei iš atsakovių.

III. Apeliacinių skundų argumentai

21.       Atsakovės R. G. ir R. B. apeliaciniu skundu prašo: 

22.1.       pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 22 d. sprendimą dalyje dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo, tenkinti atsakovių patikslintą priešieškinį visa apimtimi ir nustatyti tokią naudojimosi pastatu-gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini) tvarką:

22.1.1.                      atsakovės R. G. ir R. B. atskirai nuo ieškovės R. B. naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 4,93 kv. m. pirtimi R-3, 1,18 kv. m. tualetu R-4, 2,74 kv. m. dušine R-5, 1,51 kv. m. tualetu 1-3, 27,91 kv. m. virtuve-valgomuoju 1-4, 11,73 kv. m. kambariu 1-11, 36,96 kv. m. kambariu 1-12, kurių bendras plotas sudaro 86,96 kv. m., iš kurių naudingasis plotas sudaro 78,11 kv. m.;

22.1.2.                      ieškovė R. B. atskirai nuo atsakovių R. G. ir R. B. naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 15,18 kv. m.        sandėliu R-6, 26,80 kv. m. kambariu 1-5, 16,11 kv. m. san. mazgu 1-8, 15,52 kv. m. kambariu 1-9, 18,19 kv. m. kambariu 1-10, kurių bendras plotas sudaro 91,80 kv. m., o naudingasis plotas sudaro 76.62 kv. m.;

22.1.3.                      atsakovės R. G., R. B. bei ieškovė R. B. bendrai naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 4,01 kv. m. koridoriumi R-1, 26,13 kv. m. koridoriumi R-2, 4,42 kv. m. sandėliu R- 7, 6,86 kv. m. katiline R-8, 39,63 kv. m. garažu G-1, 4,16 kv. m. koridoriumi 1-1, 12,67 kv. m. holu 1-2, 14,23 kv. m. sandėliu 1-6, 8,65 kv. m. koridoriumi 1-7, kurių bendras plotas sudaro 120,76 kv. m., iš kurių naudingasis plotas sudaro 25,48 kv. m.;

22.2.       panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimo dalį, kuria teismas pripažino ieškovei R. B. teisę be atsakovių R. B. ir R. G. sutikimo atlikti kadastrinius matavimus, žemės sklypų formavimo-pertvarkymo projekto rengimą, derinimą, teikimą ir visus kitus veiksmus, reikalingus atskirų žemės sklypų suformavimui ir įregistravimui Nekilnojamojo turto registre, siekiant atsidalinti priklausančias žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, pagal UAB „Georibos“ 2020 m. sausio 8 d. parengtą „Žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) schemą-pasiūlymą formavimo / pertvarkymo projektui rengti“, ieškovei R. B. priskiriant minėtoje schemoje indeksu „B1“ pažymėtą žemės sklypo dalį (0,0312 ha) ir indeksu „C1“ pažymėtą žemės sklypo dalį (0,13905 ha), viso 0,17025 ha, o atsakovėms R. B. ir R. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ nuosavybės dalį priskiriant schemoje indeksu „B2“ pažymėtą žemės sklypo dalį (0,1186 ha) ir indeksu „C2“ pažymėtą žemės sklypo dalį (0,05165 ha), viso 0,17025 ha, taip pat nustatant schemoje siūlomus servitutus, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – šį patikslinto ieškinio reikalavimą atmesti;

22.3.       panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimo dalis, kuriomis nuspręsta nustatyti, kad žemės sklypų atidalijimui įgyvendinti reikalingas išlaidas, pagal UAB „Georibos“ 2020 m. sausio 8 d. parengtą „Žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) schemą-pasiūlymą formavimo / pertvarkymo projektui rengti“, ieškovė ir atsakovės atlygina proporcingai turimai žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) nuosavybės daliai, ir ieškovei R. B. priteisti iš atsakovių R. B. ir R. G. po 565 Eur dydžio dalį žemės sklypų atidalijimo įgyvendinimo išlaidų, ir minėtose dalyse patikslintą ieškinį atmesti;

22.4.       pašalinti iš Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-116-877/2021 motyvuojamosios dalies 19 punkto motyvą, kad byloje pateiktas „kvalifikuoto asmens parengtas dokumentas yra būtent techninis darbo projektas, skirtas atidalinti gyvenamąjį namą į du butus, o ne projektiniai pasiūlymai“ ir nustatyti, kad ieškovės pateikti projektiniai pasiūlymai, kurių sprendiniai neatitinka esminių statinio reikalavimų;

22.5.       papildyti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-116-877/2021 motyvuojamąją dalį, nustatant, kad ieškovės pateikti projektiniai pasiūlymai neatitinka projektinių pasiūlymų sudėties reikalavimų ir nesuderinti su institucijomis pagal nustatytus teisės aktų reikalavimus;

22.6.       papildyti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-116-877/2021 motyvuojamąją dalį, nustatant, kad gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini) yra 1 (vieno) aukšto pastatas su įrengta pastoge. Šio pastato pastogės, paprastojo remonto būdu, negalima suformuoti kaip atskiro kadastrinio vieneto.

22.7.       Patenkinus apeliacinį skundą, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti atsakovėms R. B. ir R. G. po 1484,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti Valstybei iš ieškovės R. B. 21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

22.8.       Priteisti atsakovėms apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

22.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo

23.1.       išimtinai ieškovei priskirtos patalpos gyvenamojo namo pirmame aukšte, tik vienas kambarys – pastogėje. Atsakovėms paskirti naudotis visi gyvenamieji kambariai ir sanitarinis mazgas (1-8, 1-9, 1-11 ir 1-12) yra pastogėje, kurios aukštis žemiausiose pastogių dalyse – 1,20 m. Neypatingo 1A1p statinio pastogių negalima suformuoti kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto – patalpų, kurių aukštis žemiausioje vietoje mažesnis kaip 1,6 m. Ieškovei priskirti du tualetai (1-3 ir R-4), pirtis R-3 ir dušinė R-5. Atsakovėms priskyrė vieną pastogėje esančią sanitarinio mazgo patalpą 1-8, kurioje yra bendras dušas su tualetu, nešildomą ir nefunkcionalų 14,23 kv. m. sandėlį 1-6, kuriame nėra langų. Dėl per mažo ploto jo negalima naudoti kaip garažo.

23.2.       4,16 kv. m. koridorius 1-1 yra vienintelis įėjimas į gyvenamąjį namą iš gatvės pusės, kurį teismas paskyrė naudotis išimtinai ieškovei. Atsakovės gali patekti į gyvenamąjį namą (bendrą patalpą 1-2) tik per bendro naudojimo garažo patalpą G-1, per bendro naudojimo rūsio patalpą R-2 bei atskirai iš lauko į sandėlį. Byloje nėra dokumentų apie ieškovės judėjimo negalią.

23.3.       Teismas nemotyvavo, kodėl atsakovių pasiūlyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka yra netinkama. Ieškovei skirtos 3 izoliuotos patalpos pastogėje (1-8, 1-9 ir 1-10) yra viena šalia kitos, tarp jų nėra įsiterpusių atsakovių patalpų. Išimtinai ieškovė galės naudotis 1-7 koridoriaus didesne dalimi. Ieškovei priskirtos patalpos: 1-10 – ieškovės miegamasis, 1-8 ieškovės vonios kambarys, kuriame yra prijungta skalbimo mašina, R-6 įrengta virtuvė, kurioje ieškovė ruošdama maistą žiūrėdavo televizorių, 1-5 kambarys, iš kurio ieškovė tiesioginiu išėjimu patekdavo į vidinį kiemą ir galėdavo prižiūrėti augalus.

Dėl žemės sklypų atidalijimo ir reikalavimo įgyvendinimo išlaidų paskirstymo ir priteisimo ieškovei iš atsakovių

23.4.       Ieškovė pateikė schemą-pasiūlymą, tačiau nepateikė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų. Teismas nevertino argumentų, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas kitos paskirties (namų valdos) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamojo namo priklausiniu suformuotas, padalijant žemės ūkio paskirties 0,1905 ha žemės sklypą į 0,0407 ha namų valdos žemės sklypą ir 0,1498 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Padalintame žemės ūkio paskirties 0,1498 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra neįregistruoti priklausiniai – baseinas ir malkinė, kurie skirti tarnauti padalinto kitos paskirties 0,0407 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiniu. Kitos paskirties žemės sklype yra kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas neįvertino, kad žemės ūkio paskirties 0,1907 ha žemės sklypas nėra sujungtas su paminėtais sklypais ir nėra įregistruota kaip (duomenys neskelbtini) esanti žemės valda, apjungianti 3 žemės sklypus.

23.5.       Teismas nemotyvavo, kodėl reikia atlikti kitos paskirties žemes sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, jei šis sklypas ir gyvenamasis namas nėra atidalijami, ir žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, jei šis sklypas yra 0,1907 ha dydžio, kurį galima padalinti į kelis sklypus ir jame nėra statinių, skirtų aptarnauti gyvenamajam namui. Nepaaiškino, kodėl leido sujungti žemės sklypus, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini); ir Nr. (duomenys neskelbtini), kai ieškovė neprašė teismo leidimo be atsakovių sutikimo rengti žemės sklypų sujungimo projekto.

Dėl gyvenamojo namo atidalijimo

23.6.       Teismas sprendimo 19 p. neteisingai nustatė, kad ieškovė į bylą pateikė techninį darbo projektą. Teismas priėmė sprendimą nesivadovaudamas materialinėmis teisės normomis, ekspertizes akto pastabose pateiktomis nuorodomis į STR 1.04.04:2017 11 ir 12 punktus, taip pat 8 priedą bei ekspertizės akte nurodytą įpareigojimą parengti statinio projekto konstrukcijų dalį. Teismas nevertino, kad ekspertizės akte nėra nuorodos į STR 1.04.04:2017 36 p.

23.7.       Teismui turėjo būti pateikti projektinių pasiūlymų sprendiniai, tačiau 2020 m. spalio 9 d. teismui pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovė patikslino projektą – parengė paprastojo remonto, keičiant paskirties tipą į dviejų butų, projektinius pasiūlymus „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini)paprastojo remonto, keičiant paskirties tipą į dviejų butų, projektiniai pasiūlymai“. Ieškovės pateikti projektiniai pasiūlymai neatitinka STR 1.04.04:2017 II skyriaus 8 punktu nustatytų projektinių pasiūlymų sudėties reikalavimų, nėra savivaldybės administracijos direktoriaus pritarimo projektinių pasiūlymo rengimo užduočiai, projektiniai pasiūlymai pateikti be savivaldybės vyriausiojo architekto pritarimo.

23.8.       Teismas nepasisakė dėl atsakovių argumentų, kad 1A1p pastatas – vieno aukšto pastatas. Gyvenamojo namo 1A1p įrengtos pastogės neatitinka ne tik aukšto patalpai taikomų minimalių aukščio reikalavimų žemiausioje vietoje (abiejų pastogių aukščiai žemiausiose vietose – 1,20 m), bet ir reikalavimo formuoti patalpą aukšte ir formuoti patalpą nuo patalpų grindų paviršiaus iki virš jų esančių patalpų grindų paviršiaus, t. y. nuo perdangos iki virš jos esančios perdangos. Atsakovėms siūlomo buto „ B“ įrengtų pastogių grindų paviršių sudaro: garažo perdanga – garažo pastogės grindų paviršius, nelaikančioji konstrukcija – pirmojo aukšto dalyje laiptų aikštelės paviršius bei laiptai ir gyvenamojo namo pirmo aukšto perdanga – gyvenamojo namo pastogės grindų paviršius, todėl gyvenamojo namo 1A1p įrengtos pastogės negali būti suformuotos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (patalpa). Teismas nepasisakė dėl atsakovių argumentų, kad gyvenamojo namo pastato ir garažo pastato grindų paviršiaus aukščio skirtumas apie 1,05 m.

23.9.       Teismas nevertino atsakovių argumentų, kad ieškovės projektiniuose pasiūlymuose pateiktas sprendinys dėl metalo karkaso atitvarų, apdailintų gipso kartono plokštėmis, ir atvirų laiptų konstrukcijų prieštarauja esminiams statinio reikalavimams, numatytiems statybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje. Projektiniuose pasiūlymuose neapskaičiuota gyvenamojo namo I aukšto laiptų aikštelės (ir laiptų) apkrova, kuri atidalina pirmo aukšto patalpas. Teismas, nemotyvavo ir tai, kad projektiniuose pasiūlymuose pirmo aukšto laiptai, kurie metalo karkaso atitvara padalinami į dvi dalis – pirmo aukšto butui „A“ ir įrengtų pastogių butui „B“ – bus nenaudojami, kadangi užsibaigia planuojama metalo karkaso atitvara, skiriančia butus ir atitinkamai nepaskaičiuota metalo karkaso atitvaros apkrova buto „B“ laiptų aikštelei (ir laiptams), išgriovus buto „A“ laiptus. Teismas nevertino argumentų, kad ieškovė projektiniuose pasiūlymuose nenurodė konkrečių statybos darbų. Pagal įstatymą bendraturčių sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti.

23.10.       Teismas nemotyvavo, kad ieškovė nepateikė žemės sklypo sutvarkymo dalies pagal STR1.04.04:2017 „STATINIO PROJEKTAVIMAS, PROJEKTO EKSPERTIZĖ“ II skyriaus 8 punktu reikalavimus, todėl negalima įvertinti, ar atsakovėms žemės sklype, suformuotame iš dalių B2 ir C2, būtų į(iš)ėjimo takas ir galimybė statyti 2 automobilius, patekti / įvažiuoti / apsisukti į taip suformuotą žemės sklypą, atsižvelgiant į tai, kad tarp namo sienos ir žemės sklypo Ledos g. 51, Užliedžių k., Kauno r., planuojama statyti laiptus; neaišku, ar galėtų privažiuoti gaisrinis automobilis. Pertvarkomos 1A1p neypatingo statinio dalies išmatavimai keičiami, įrengiant išorinius laiptus.

23.       Ieškovė R. B. apeliaciniu skundu prašo:

24.1.       pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 22 d. sprendimą dalyje dėl pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos, 4,16 kv. m. koridorių 1-1, priskiriant naudotis R. G., R. B. ir R. B. bendrai, o 14,23 kv. m. sandėlį 1-6 priskirti ieškovei R. B. naudotis atskirai nuo R. G. ir R. B., tokiu būdu galutinę naudojimosi tvarką nustatant sekančiai:

24.1.1.                      ieškovė R. B. atskirai nuo atsakovių R. G. ir R. B. naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 4,93 kv. m. pirtimi R-3, 1,18 kv. m. tualetu R-4, 2,74 kv. m. dušine R-5, 1,51 kv. m. tualetu 1-3, 27,91 kv. m. virtuve-valgomuoju 1-4, 26,80 kv. m.  kambariu 1-5, 14,23 kv. m. sandėliu 1-6, 18,19 kv. m. kambariu 1-10, kurių bendras plotas sudaro 97,49 kv. m., iš kurių naudingasis plotas sudaro 74,41 kv. m.; 

24.1.2.                      atsakovės R. G. ir R. B. atskirai nuo ieškovės R. B. naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 15,18 kv. m. sandėliu R-6, 16,11 kv. m. san. mazgu 1-8, 15,52 kv. m. kambariu 1-9, 11,73 kv. m. kambariu 1-11, 36,96 kv. m. kambariu 1-12, kurių bendras plotas sudaro 95,50 kv. m., iš kurių naudingasis plotas sudaro 80,32 kv. m.;

24.1.3.                      atsakovės R. G., R. B. ir ieškovė R. B. bendrai naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 4,01 kv. m. koridoriumi R-l, 26,13 kv. m. koridoriumi R-2, 4,42 kv. m. sandėliu R-7, 6,86 kv. m. katiline R-8, 4,16 kv. m. koridoriumi 1-1, 12,67 kv. m. holu 1-2, 39,63 kv. m. garažu G-l, 8,65 kv. m. koridoriumi 1-7, kurių bendras plotas sudaro 106,53 kv. m., iš kurių naudingasis plotas sudaro 25,48 kv. m.

24.2.       Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 22 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir sumažinti atsakovėms priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus ir ieškovės patirtas išlaidas.

24.3.       Priteisti ieškovei R. B. iš atsakovių R. G. ir R. B. jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

24.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

25.1.       teismas sprendime naudojimosi tvarką nustatė pagal ieškovės 2019 m. gruodžio 11 d. atsiliepime į patikslintą priešieškinį pateiktą versiją. Vėlesniu 2020 m. sausio 30 d. atsiliepimu į atsakovių 2020 m. sausio 14 d. patikslintą priešieškinį ieškovė išreiškė savo poziciją dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, pakeičiant 4,16 kv. m. koridoriaus 1-1 ir 14,23 kv. m. sandėlio 1-6 priskyrimą ir ištaisant klaidingai nurodytą sandėlio 1-6 plotą iš 4,42 kv. m. į 14,23 kv. m. Ieškovė prašo palikti nustatytą naudojimosi tvarką, paliekant jai priskirtas patalpas rūsyje ir pirmajame aukšte, tačiau nustatytą naudojimosi tvarką ištaisant pagal vėlesniu ieškovės procesiniu dokumentu byloje atliktas nežymias korekcijas. Netekus 4,16 kv. m. koridoriaus 1-1, dėl to, kad jis būtų priskirtas bendram naudojimui, susidarytų ženklus bendro ir naudingo šalims tenkančio ploto skirtumas. 4,16 kv. m. koridorių 1-1 priskyrus bendram naudojimui ir 14,23 kv. m. sandėlį 1-6 priskyrus ieškovei, šalims tenkantis bendrasis plotas pasidalija tolygiai, susidaro tik 1,99 kv. m. bendro ploto skirtumas.

25.2.       Teismas byloje neteisingai apskaičiavo ir paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Aplinkybė, jog abi šalys turėjo panašaus dydžio išlaidas advokatų pagalbai apmokėti, neatitinka bylos duomenų. Teismas nenurodė, kokio dydžio išlaidas patyrė atsakovės. Ieškovė sutinka su teismo nustatyta išlaidų proporcija, tačiau ieškovė į bylą pateikė 3 812,14 Eur dydžio išlaidas advokatų pagalbai patvirtinančius įrodymus, o atsakovės pateikė 650 Eur dydžio išlaidas advokatų pagalbai patvirtinančius įrodymus: atsakovė R. B. patyrė 300 Eur išlaidų, o atsakovė R. G. 350 Eur išlaidų. Teismas neturėjo pagrindo šių išlaidų laikyti panašiomis ir ieškovei jų nepriteisti. Teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei 145,20 Eur išlaidų sumokėti už žemės sklypų schemos-pasiūlymo parengimą, kadangi reikalavimas dėl žemės sklypo buvo tenkintas, ir padarė aritmetinę klaidą, skaičiuojant kiekvienai iš atsakovių priteistiną išlaidų dydį. Teismas nustatęs, jog abiejų šalių reikalavimai tenkinti 50 procentų, turėjo atitinkamai paskirstyti šalių patirtas išlaidas advokatų pagalbai apmokėti. Ieškovei iš atsakovių priteisti 1 581,07 Eur dydžio išlaidų dalį advokatų pagalbai apmokėti ((3812,14/2) – (650/2)).

25.3.       Teismas sprendimo 52 punkte nurodo, jog atsakovėms priteistiną bendrą 2 274 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą mažina ieškovei priteistina 100 Eur suma ir nurodo, jog iš viso atsakovėms priteistina 2174 Eur, tačiau padalindamas šią sumą atsakovėms teismas nurodė 1139 Eur, nors turėtų būti 1087 Eur (2174/2) kiekvienai. Šioje dalyje priimtas teismo sprendimas pakeistinas. Sprendimas keistinas, priteisiant ieškovei iš atsakovių 1 581,07 Eur išlaidų advokatų pagalbai, 145,20 Eur išlaidų už žemės sklypo projekto rengimą, tokiu būdu sumažinant atsakovėms priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iki 447,73 Eur (2174 Eur – 1 581,07 Eur - 145,20 Eur), priteisiant 223,87 Eur kiekvienai iš atsakovių.

IV.                      Atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

25.       Atsakovės R. B. ir R. G. atsiliepimu į ieškovės R. B. apeliacinį skundą prašo ieškovės R. B. apeliacinį skundą atmesti, atsakovių R. B. ir R. G. apeliacinį skundą tenkinti ir priteisti atsakovėms apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

26.1.       atsakovės nesutinka su ieškovės apeliaciniu skundu prašoma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka. Atsakovės prašė, jog 14,23 kv. m. sandėlis 1-6 būtų priskirtas naudotis bendrai ieškovei ir atsakovėms. Tai yra pagalbinės nenaudingos nešildomos patalpos, be langų, skirtos laikyti techniką ir kitą inventorių dviem žemės ūkio paskirties žemės sklypams (kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarkyti, sandėlyje yra elektros lizdai. Priskyrus sandėlį 1-6 išimtinai ieškovei, atsakovės neturėtų patalpos technikai ir inventoriui laikyti, galimybės priemones prijungti prie elektros srovės. Atsakovės negalėtų bendrojo naudojimo patalpose rūsyje R-1, R-2, R7 ir R8 laikyti techniką bei inventorių, šios patalpos yra bendros ir jose yra praėjimo koridoriai, sieninės spintos rūbams, šaltojo rūsio patalpos skirtos daržo derliui, katilinė ir sumontuoti stelažai. Atsakovėms teismo sprendimu priskirtoje rūsio R-6 patalpoje yra įrengta virtuvė.  

26.2.       Ieškovės siūlomoje naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkoje ieškovei nustatytas 1,99 kv. m. didesnis bendras plotas ir 5,91 kv. m. mažesnis naudingasis plotas nei atsakovėms, kai tuo tarpu atsakovių siūlomoje naudojimosi tvarkoje, ieškovei nustatytas 4,86 kv. m. didesnis bendras plotas ir 1,49 kv. m. mažesnis naudingasis plotas nei atsakovėms.

26.3.       Ieškovei atsisakius pradinio ieškinio reikalavimų, teismas pagrįstai nepriteisė ieškovei patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su pradinio ieškinio reikalavimais (atmetė 100 proc.), o ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su patikslinto ieškinio dalyku, paskirstė nenukrypdamas nuo CPK 93 straipsnio 1–2 dalių. Teismas sprendimo 48 p. turėjo ne tik pažymėti kad ieškovė turėjo 3 812,14 Eur išlaidų advokatų pagalbai apmokėti, bet ir iš jų eliminuoti 1 962,14 Eur išlaidas, nesusijusias su patikslinto ieškinio reikalavimais ir paskaičiuoti 1 850 Eur išlaidų dydį advokatams. Teismas sprendimo 53 p. turėjo nurodyti, kad atsakovės ieškovei turi padengti 925 Eur (1 850/2) patirtas išlaidas advokatui.

26.4.       Teismas sprendimo 47 p. ir 53 p. pažymėjo, kad atsakovių priešieškinio reikalavimas patenkintas 50 procentų ir šia dalimi patenkino atsakovių išlaidas advokatams. Sprendimo 51 p. priteisdamas 50 Eur žyminio mokesčio nuo tenkintų priešieškinio reikalavimų sumos, priteisė atsakovėms iš ieškovės 66,7 proc. sumokėto žyminio mokesčio. Teismas sprendime nepaaiškino, kodėl išlaidos žyminiam mokesčiui ir išlaidos advokatams paskirstytos nevienoda procentine dalimi. Teismas turėjo priteisti atsakovėms 66,7 proc. patirtų atstovavimo išlaidų ir nustatyti, kad ieškovė turi padengti atsakovėms 433,60 Eur advokatų išlaidas. Užskaičius atsakovių ir ieškovės patirtas išlaidas (925 – 433,6), teismas ieškovei iš atsakovių turėjo priteisti 491,40 Eur dydžio išlaidų dalį, patirtų advokatų pagalbai apmokėti, t. y. kiekvienai atsakovei po 245,7 Eur.  

26.5.       Atsakovės nesutinka su ieškovės prašymu priteisti jai 145,20 Eur dalį išlaidų už UAB „Georibos“ žemės sklypų schemos-pasiūlymo parengimą. Pagal parengtą UAB „Georibos“ schemą-pasiūlymą, teismas suteikė ieškovei teisę padidinti jai priskirtino žemės sklypo vertę, pakeičiant daikto teisinį režimą ir bendraturtės statusą, tuo pačiu sumažindamas likusių bendraturčių skaičių dalinėje nuosavybėje. 

26.6.       Pirmos instancijos teismas sprendimu ne tik pripažino ieškovei teisę be atsakovių sutikimo atlikti kadastrinius matavimus, žemės sklypų formavimo-pertvarkymo projekto rengimą pagal UAB „Georibos“ schemą-pasiūlymą, bet ir sprendimo rezoliucinės dalies 3–4 p. priteisė ieškovei iš atsakovių po 565 Eur žemės sklypų atidalijimo įgyvendinimo išlaidų, nenustatydamas sprendimo rezoliucinės dalies 1 p. nustatytiems darbams atlikti orientacinio laikotarpio.

26.       Ieškovė R. B. atsiliepimu į atsakovių R. B. ir R. G. apeliacinį skundą prašo atsakovių apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovei iš atsakovių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais: 

27.1.       nustatant naudojimosi tvarką nauji nekilnojamojo turto objektai nėra formuojami. Patalpų, kurios yra žemesnio nei 1,6 m. aukščio, plotas nėra įskaičiuotas į ginčo pastogės atsakovėms priskirtą naudotis bendrą ir gyvenamąjį plotus, tačiau šios patalpos yra įrengtos, gyvenamos ir jomis galima naudotis. Pastogėse esančios patalpos yra 2,6 m aukščio, atsakovių nurodomas 1,2 m aukštis yra pačioje žemiausioje vietoje, prie namo sienos. Kiekviena pastogės patalpa žemėja tik iš vienos pusės, likusiose dalyse patalpų aukštis nekinta ir yra 2,6 m.

27.2.       Atsakovėms priskirtoje 16,11 kv. m. ploto patalpoje 1-8 yra tualetas, kriauklė ir vonia. Kiekvienai iš atsakovių priklauso po ¼ namo, tačiau jos prašė nustatyti tvarką tarp ieškovės ir abiejų atsakovių kartu, todėl teigti, jog joms bus nepatogu naudotis viena sanitarine patalpa, yra nepagrįsta. Visomis kitomis patalpomis atsakovės ketina naudotis bendrai.  

27.3.       Atsakovės apeliaciniame skunde pasisako dėl gyvenamojo namo atidalijimo projektinių pasiūlymų, tačiau šioje dalyje priimto sprendimo neprašo keisti. Todėl argumentai dėl kadastrinių duomenų nustatymo, naujų objektų formavimo, projektinių pasiūlymu neturėtų patekti į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

27.4.       Pagal atsakovių teikiamą naudojimosi tvarkos siūlymą, pirmajame namo aukšte susidarytų bendra, neizoliuota, ieškovės ir atsakovių naudojama erdvė. Atsakovės prašo joms priskirti pirmajame aukšte esančią 27,91 kv. m. virtuvę-valgomąjį 1-4, o ieškovei – pirmojo aukšto 26,80 kv. m. kambarį 1-5. Šie kambariai nėra atskirti tarpusavyje. Patalpa 1-5 pirmajame aukšte yra neatitverta ir nuo bendro naudojimo 4,16 kv. m. koridoriaus 1-1 ir 12,67 kv. m. holo 1-2, iš kurio atsakovės patektų į joms priskirtą 1,51 kv. m. tualetą 1-3. Net 120,76 kv. m. bendro namo ploto tektų bendram šalių naudojimui, ieškovė sanitarinės patalpos rūsyje ir pirmajame aukšte neturėtų, nors ten turėtų dalį siūlomų priskirti patalpų. Atsakovės iš individualiai naudotis priskirtų patalpų antrajame namo aukšte, naudotųsi sanitarine patalpa pirmajame aukšte arba rūsyje. Pagal dabar teismo sprendimu nustatytą naudojimosi tvarką sukuriamos atskiros erdvės: pirmuoju aukštu išskyrus bendro naudojimo 4,16 kv. m. koridorių 1-1, 12,67 kv. m. holą 1-2 ir 39,63 kv. m. garažą G-1, naudojasi ieškovė, o antruoju aukštu, išskyrus 8,65 kv. m. koridorių 1-7 ir 18,19 kv. m. kambarį 1-10, naudojasi atsakovės. Ieškovė maistą gamina namo 27,91 kv. m. virtuvėje-valgomajame 1-4, kurį atsakovės prašo priskirti joms. 18,19 kv. m. kambarys 1-10 ir 26,80 kv. m. kambarys 1-5, pagal esamą teismo sprendimu patvirtintą tvarką yra priskirtas ieškovei. R-6 įrengtą virtuvę teismas priskyrė atsakovėms, todėl jos turės kur ruošti maistą. Ieškovei yra 72 metai, jai yra sudėtinga laipioti laiptas į antrąjį namo aukštą. Pirmajame aukšte yra įrengtas pandusas neįgaliesiems. Atsakovėms nėra faktinio skirtumo, kuria namo dalimi pradėti naudotis.

27.5.       Teismas neprilygino žemės sklypo schemos-pasiūlymo žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektui. Ieškovė nurodė, jog schemos-pasiūlymo pagrindu, atlikus kadastrinius matavimus, bus rengiamas žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektas. Analogiška teisė buvo pripažinta Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyrius 2020 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-11-413/2020. Be atsakovių sutikimo ir pritarimo ieškovė kadastrinių matavimų negali atlikti ir įregistruoti. Žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir  sklypui priklausantys kiemo statiniai išlieka bendrąja daline šalių nuosavybe.  

27.6.       Nėra išlikusių žemės sklypų kadastrinių matavimų planų, kur būtų galima nustatyti, kurioje koordinačių sistemoje atlikti kadastriniai žemės sklypų matavimai. Žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra performuojamas, tačiau jis ribojasi su pertvarkomais sklypais, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra numatomi du kelio servitutai. Neatlikus žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų ir nesuformavus žemės sklypo kadastrinių matavimų plano, pagal LKS-94 koordinačių sistemą, nebūtų galima įgyvendinti UAB „Georibos“ parengtame pasiūlyme-schemoje numatytų sprendinių.

27.7.       Apeliacinio skundo dalimi dėl namo atidalijimo atsakovės prašo pašalinti arba papildyti teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, kurios rezoliucinės dalies šalys neskundžia ir kuri atsakovėms nesukelia teisinių pasekmių. Atsakovės teisme nereiškė reikalavimų konstatuoti apeliaciniame skunde nurodomus faktus, nenurodo, kokį konkrečiai teisinį suinteresuotumą turi ar kokias teisines pasekmes joms sukelia tam tikrų žodžių teismo sprendime buvimas, todėl neturi teisės prašyti tam tikrų faktų konstatavimo ir apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

28.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

29.       Byloje nustatyta, kad ieškovei ir atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: 1) 0,0407 ha kitos paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Užliedžių k.v., esantis (duomenys neskelbtini) 2) 299,52 kv. m. bendro ploto pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) 3) kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) 4) 0,1498 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Užliedžių k.v., esantis Užliedžių k., Kauno r. sav., 5) 0,1907 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Užliedžių k.v., esantis Užliedžių k., Kauno r. sav. Ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis šio nekilnojamojo turto, atsakovėms R. B. ir R. G. – po ¼ dalį kiekvienai.

30.       Atsakovės nuosavybės teises į joms priklausančią dalį ginčo nekilnojamojo turto įgijo paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Ieškovė nuosavybės teisę į ½ dalį ginčo gyvenamojo namo įgijo statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu, nuosavybės teisės į ½ dalį ginčo žemės sklypų įgytos pirkimo-pardavimo sutarčių ir apskrities viršininko įsakymų pagrindu. Byloje nustatytas nuosavybės teisių įgijimo į ginčo nekilnojamąjį turtą pagrindas visų civilinės bylos aplinkybių kontekste leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovė R. B. turi esminį interesą į ginčo gyvenamąjį namą, juo naudojasi nepertraukiamai.

31.       Atsakovės R. G. ir R. B. nurodė, kad jos faktiškai bandė įgyvendinti savo nuosavybės teises, tačiau ieškovė sudarė kliūtis atsakovėms naudotis joms priklausančio turto dalimis. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovės per advokatą 2019 m. liepos 19 d. pateikė ieškovei pretenziją dėl bendrosios nuosavybės teise valdomų nekilnojamojo turto objekto naudojimosi tvarkos nustatymo. Byloje nėra kitų duomenų apie atsakovių realius ketinimus įgyvendinti teisę naudotis paveldėtu nekilnojamuoju turtu. Byloje nenustatyta, kad iki dalies nekilnojamojo turto paveldėjimo momento atsakovių interesai buvo susiję su paveldėtu turtu. Atsakovių amžius (49 metai ir 51 metai) leidžia daryti išvadą, jog jų interesai jau yra nusistovėję. Atsakovės apeliaciniame skunde naujų aplinkybių apie savo veiksmus įgyvendinant nuosavybės teises į paveldėtą turtą nepateikė. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovė, o ne atsakovės, turi esminį interesą į jai nuosavybės teise priklausančią dalį bendrame nekilnojamame turte.    

32.       Ieškovė prašė atidalinti bendrosios nuosavybės teise ieškovei ir atsakovėms priklausantį gyvenamąjį namą, suformuojant du atskirus nekilnojamojo turto objektus-gyvenamuosius butus. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, pirmenybė turi būti teikiama atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, o ne naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos nustatymui. Tačiau šis bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, o kartu ir jos užbaigimo būdas, gali būti taikomas tik tada, kai nustatoma galimybė atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės natūra, nepadarant neproporcingos žalos dalijamam daiktui. Tuo atveju, kai nustatoma, kad atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, prioritetas teikiamas ne atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui, išsaugant bendraturčio nuosavybės teisę į dalį daikto ir užtikrinant galimybę naudotis daiktu.

33.       Civilinėje byloje tik ieškovė pareiškė reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ji pateikė techninį darbo projektą – „Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) paskirties keitimo į dvibutį gyvenamąjį namą, suformuojant du butus, paprastojo remonto projektas“. Taip pat pateikė vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į dvibutį gyvenamąjį namą, suformuojant du butus, paprastojo remonto projektą.

34.       2020 m. kovo 12 d. uždarosios akcinės bendrovės „Statybos projektų ekspertizės centras“ parengto Bendrosios projekto ekspertizės akto Nr. 138-79(20)/2020 išvadoje nurodyta, kad gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto, keičiant pastato pogrupį į dviejų butų, projektas neatitinka Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytų esminių statinių reikalavimų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų. Techninio darbo projekto tvirtinti negalima, būtina pataisyti pagal projekto ekspertizės akto privalomas pastabas ir pakartotinai pateikti ekspertizės rangovui. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos 2020 m. vasario 3 d. rašte Nr. (9.16)-2D-1456 išvardinti aptariamo projekto trūkumai, susiję su naujai formuojamų butų priešgaisrine sauga. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų šias išvadas. Kitų bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo projektų byloje nebuvo pateikta. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal pateiktą projektą nėra galimybės, nepadarius žalos dalijamo daikto paskirčiai, atidalinti bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą.  

35.       Atsakovės apeliaciniu skundu prašo iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje nurodytus teiginius bei prašo papildyti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį teiginiais, susijusiais su ieškovės pateiktų projektinių pasiūlymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovių apeliacinio skundo argumentus ir reikalavimus pripažįsta nepagrįstais.    

36.       2020 m. kovo 12 d. uždarosios akcinės bendrovės „Statybos projektų ekspertizės centras“ parengto Bendrosios projekto ekspertizės akto Nr. 138-79(20)/2020 išvada ir priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos 2020 m. vasario 3 d. rašte Nr. (9.16)-2D-1456 išvardinti ieškovės pateikto paprastojo remonto, keičiant pastato pogrupį į dviejų butų, projekto trūkumai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog gyvenamojo namo atidalijimas pagal pateiktą projektą negali būti įgyvendintas. Detalesnis projekto vertinimas atsakovių apeliaciniame skunde nurodytais aspektais neturi įtakos galimam rezultatui ir negali sukelti kitokių, priešingų pirmosios instancijos teismo išvadai, pasekmių. Vien šie duomenys yra pakankami konstatuoti, jog ieškovės parengtas techninis darbo projektas turi akivaizdžių trūkumų, kurių neištaisius atidalijimas negalės būti tinkamai įgyvendintas. Atsakovės savo apeliaciniame skunde cituoja Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kurioje aptarta teisė teikti skundą dėl teismo sprendimo motyvuojamosios dalies. Tačiau toks argumentavimas negali būti pripažintas pakankamu pagrįsti, kokias pageidaujamas teisines pasekmes atsakovės siekia sukurti. Pirmosios instancijos teismo išvados, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl gyvenamojo namo atidalijimo tarp bendraturčių, nei ieškovė, nei atsakovės neskundžia, o iš apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių negalima nustatyti, koks yra atsakovių teisinis suinteresuotumas šiuo aspektu.

37.       Ieškovė ir atsakovės prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliaciniuose skunduose išsakytiems argumentams, kad nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka keistina.

38.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad prašoma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka parengta atsižvelgiant į bendraturčiams priklausančias dalis, galimybes naudotis atskirai nurodytomis patalpomis, bendrus inžinerinius tinklus ir priėjimą prie jų, patekimą į patalpas, patalpų pobūdį (paskirtį), naudingąjį jų plotą ir pan. Tai, kad šalys nurodo identišką patalpų paskirstymą, patvirtina, jog tokia naudojimosi tvarka yra priimtina visoms šalims ir racionaliausia esamoje situacijoje. Apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais ieškovė ir atsakovės nepaneigė šių pirmosios instancijos teismo išvadų.

39.       Pagrįstu pripažintas apeliacinių skundų argumentas, kad 4,16 kv. m. koridorius 1-1 yra vienintelis patogus įėjimas į gyvenamąjį namą iš gatvės pusės. Pirmosios instancijos teismas jį paskyrė naudotis ieškovei. Pagal nustatytą naudojimosi tvarką atsakovės gali patekti į gyvenamąjį namą (bendrą patalpą 1-2) per bendro naudojimo garažo patalpą G-1, per bendro naudojimo rūsio patalpą R-2 bei atskirai iš lauko į sandėlį. Pripažintina, kad toks patekimas į gyvenamąjį namą nėra patogus. Nustatoma naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka neturėtų apsunkinti visiems bendraturčiams savo paskirtimi patogaus patekimo į bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą gyvenamąjį namą. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas pritaria šalių siūlymui, jog 4,16 kv. m. koridorius 1-1 priskirtinas naudotis bendrai ieškovei ir atsakovėms. Pažymėtina, kad atsakovės patikslintu priešieškiniu šią patalpą prašė paskirti naudoti šalims bendrai.  

40.       Apeliaciniuose skunduose šalys identiškai nurodo ieškovės ir atsakovių bendram naudojimui priskirtinas naudoti patalpas, kurių bendras plotas sudaro 106,53 kv. m. Tačiau atsakovės bendram naudojimui prašo priskirti ir 14,23 kv. m. sandėlį 1-6, kuris skundžiamu sprendimu buvo paskirtas naudotis šalims bendrai ir kurį ieškovė apeliaciniu skundu prašo priskirti naudotis jai atskirai nuo atsakovių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 14,23 kv. m. sandėlis 1-6 priskirtinas naudotis ieškovei ir atsakovėms naudotis bendrai.

41.       Iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog ši patalpa savo tiksline paskirtimi yra ūkinė patalpa. Atsakovės nurodė, jog ji skirta laikyti įrangą namų valdos aplinkai prižiūrėti, joje yra elektros lizdas, į kurį jungiama reikalinga technika, patalpoje nėra lango, jos plotas riboja patalpos pritaikymą kitoms reikmėms. Ieškovė šių aplinkybių neneigia. Sandėlis 1-6 ribojasi su šalių bendram naudojimui paskirtu naudotis garažu G-1. Patekimas į sandėlį nėra apsunkintas nei ieškovei nei atsakovėms. Ieškovė siekia atidalinti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Ieškovei ir atsakovėms nuosavybės teise valdant atskirai suformuotus žemės sklypus, sandėlio 1-6 priskyrimas naudotis bendrai atitiktų tiek ieškovės, tiek atsakovių interesus – kiekviena jų turėtų galimybę naudotis namo statybos metu tam tikslui įrengta infrastruktūra ir patalpa reikalingai technikai ir kitai įrangai laikyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai labiausiai atitiktų visų bendraturčių interesus.

42.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad netekus 4,16 kv. m. koridoriaus 1-1, dėl to, kad jis būtų priskirtas bendram naudojimui, susidarytų ženklus bendro ir naudingo šalims tenkančio ploto skirtumas. 4,16 kv. m. koridorių 1-1 priskyrus bendram naudojimui ir 14,23 kv. m. sandėlį 1-6 priskyrus ieškovei, šalims tenkantis bendrasis plotas pasidalija tolygiai, susidaro tik 1,99 kv. m. bendro ploto skirtumas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, jog išsakyti ieškovės argumentai yra pakankamas pagrindas sandėlį 1-6 paskirti naudotis tik ieškovei. Šalims bendrai naudotis paskyrus ir sandėlį 1-6, šalių bendro naudojimo patalpų naudingas plotas, kurį sudaro 25,48 kv. m., išlieka nepakitęs. Pakinta tik šalių bendro naudojimo patalpų plotas, kuris tokiu atveju sudaro 120,76 kv. m. Ieškovė sandėlio 1-6 priskyrimą naudotis išimtinai tik jai argumentuoja iš esmės tik šalims tenkančio bendro ir naudingo ploto skirtumu, tačiau ne šios patalpos funkcinės paskirties reikšme ieškovei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekis formaliai tolygiai paskirstyti šalims tenkantį bendrą plotą neatitinka bendraturčių interesų. Sandėlio 1-6 priskyrimas naudotis bendrai ieškovei ir atsakovėms nei vienai iš bendraturčių neapriboja galimybės naudotis ūkinės paskirties patalpa pagal paskirtį. Ieškovė nenurodė kitų argumentų, kurie leistų daryti išvadą, jog šalims tenkančio bendrojo ploto tolygus paskirstymas turi esminę reikšmę. Teismo vertinimu, šios patalpos paskyrimas naudotis bendrai visoms bendraturtėms labiausiai atitiktų jų visų interesus.

43.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovei R. B. atskirai nuo atsakovių R. G. ir R. B. paskyrė naudotis šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 4,93 kv. m. pirtimi R-3, 1,18 kv. m. tualetu R-4, 2,74 kv. m. dušine R-5, 4,16 kv. m. koridoriumi 1-1, 1,51 kv. m. tualetu 1-3, 27,91 kv. m. virtuve-valgomuoju 1-4, 26,80 kv. m. kambariu 1-5, 18,19 kv. m. kambariu 1-10, kurių bendras plotas sudaro 87,42 kv. m., iš kurių naudingasis plotas sudaro 78,57 kv. m. Atsakovėms R. G. ir R. B. atskirai nuo ieškovės R. B. paskyrė naudotis šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 15,18 kv. m. sandėliu R-6, 16,11  kv. m. san. mazgu 1-8, 15,52 kv. m. kambariu 1-9, 11,73 kv. m. kambariu 1-11, 36,96 kv. m. kambariu 1-12, kurių bendras plotas sudaro 95,50 kv. m., iš kurių naudingasis plotas sudaro 80,32 kv. m. Pripažintina, jog bendraturtėms atskirai nuo kitų bendraturčių naudotis skirtas patalpas pirmosios instancijos teismas paskirstė racionaliai, sukūrė atskiras erdves. Pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje, išskyrus 4,16 kv. m. koridoriaus 1-1 paskyrimą naudotis bendrai visoms bendraturtėms, paliktinas nepakeistas.

44.       Apeliacinės instancijos teismas pagrįstais pripažįsta ieškovės išsakytus argumentus, kad pagal atsakovių apeliaciniame skunde teikiamą naudojimosi tvarkos siūlymą, pirmajame namo aukšte susidarytų bendra, neizoliuota, ieškovės ir atsakovių naudojama erdvė. Atsakovės prašo joms priskirti pirmajame aukšte esančią 27,91 kv. m. virtuvę-valgomąjį 1-4, o ieškovei – pirmojo aukšto 26,80 kv. m. kambarį 1-5. Šios patalpos nėra izoliuotos ir negali būti naudojamos kaip atskiros privačios erdvės. Patalpa 1-5 pirmajame aukšte nėra atitverta nuo bendro naudojimo 4,16 kv. m. koridoriaus 1-1 ir 12,67 kv. m. holo 1-2, iš kurio atsakovės patektų į joms priskirtą 1,51 kv. m. tualetą 1-3. Ieškovė sanitarinės patalpos rūsyje ir pirmajame aukšte neturėtų, nors ten turėtų dalį siūlomų priskirti patalpų. Atsakovės iš individualiai naudotis priskirtų patalpų antrajame namo aukšte, naudotųsi sanitarine patalpa pirmajame aukšte arba rūsyje.

45.       Pagal pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką pirmuoju aukštu išskyrus bendro naudojimo 4,16 kv. m. koridorių 1-1, 12,67 kv. m. holą 1-2 ir 39,63 kv. m. garažą G-1, naudojasi ieškovė, o antruoju aukštu, išskyrus 8,65 kv. m. koridorių 1-7 ir 18,19 kv. m. kambarį 1-10, naudojasi atsakovės. Toks patalpų priskyrimas bendraturtėms leidžia ieškovei ir atsakovėms turėti kiek įmanoma vientisas joms priskirtas naudotis erdves. Šiame name yra atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 2001 metų. Ši aplinkybė yra svarbi vertinant iki šiol nusistovėjusią naudojimosi gyvenamuoju namu įpročius. Apeliacinės instancijos teismas pagrįsta pripažino pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė į šį gyvenamąjį namą turi esminį interesą. Ieškovės amžių (72 metai) teismas vertina pakankama objektyvia aplinkybe jai priskirti naudotis žemesniuose gyvenamojo namo aukštuose esančias patalpas. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka leidžia ir ieškovei, ir atsakovėms įgyvendinti nuosavybės teises į bendrąja daline nuosavybės teise valdomą gyvenamąjį namą. Atsakovių apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados teisėtumo ir pagrįstumo.

46.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas pripažinti ieškovei R. B. teisę be atsakovių R. B. ir R. G. sutikimo atlikti kadastrinius matavimus, žemės sklypų formavimo-pertvarkymo projekto rengimą, derinimą, teikimą ir visus kitus veiksmus, reikalingus atskirų žemės sklypų suformavimui ir įregistravimui Nekilnojamojo turto registre, siekiant atsidalinti priklausančias žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

47.       Žemės sklypų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju, skirtingai nei gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju, galimas žemės sklypų atidalijimas natūra, nepadarius neproporcingos žalos dalijamam daiktui ir jo paskirčiai. Todėl sprendžiant bendraturčių ginčą šio nekilnojamojo turto atžvilgiu, pirmenybė teiktina atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, o ne naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos nustatymui. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovės ir atsakovių santykiai yra sudėtingi, joms nėra paprasta sutarti dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe, teisme yra sprendžiami kiti ginčai dėl lėšų bendrosios dalinės nuosavybės turtui prižiūrėti paskirstymo tarp bendraturčių.    

48.       Atsakovės su tokiu ieškovės siūlymu atidalinti žemės sklypus nesutinka, teigia, kad net nėra tikslinga nustatyti naudojimosi žemės sklypais tvarką, kadangi tai yra bendra namų valdos aplinką sudaranti erdvė. Teismas su šiais atsakovių argumentais nesutinka.

49.       Šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo tris žemės sklypus: 0,0407 ha dydžio kitos paskirties žemės sklypą, kuriame pastatytas gyvenamasis namas ir du žemės ūkio paskirties žemės sklypus – 0,1498 ha ir 0,1907 ha, kurie nėra tarpusavyje sujungti į vieną sklypą. Žemės sklypas, kuriame pastatytas gyvenamasis namas, lieka valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, tarp bendraturčių nedalintinas. Ieškovė siekia, kad du žemės sklypai – 0,1498 ha ir 0,1907 ha ploto – būtų apjungti, o vėliau padalinti į du vienodo ploto žemės sklypus, kad jų dydis atitiktų šalims nuosavybės teise priklausančias dalis. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad toks ieškovės siekis yra racionalus ir protingas.

50.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo realizuojama laikantis žemės įstatyme nustatytos tvarkos. Žemės sklypų atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai (žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra žemėtvarkos dokumentų sistemos dalis (žemės įstatymo 37 straipsnis). Toks projektas rengiamas žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, teritorijų planavimo įstatyme, o kai dalijamas sklypas yra kaimų teritorijose ar kaimų ir miestų teritorijose esančiose mėgėjų sodų teritorijose – ir žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka (toliau – ir Taisyklės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2006).

51.       Taisyklių 2.1 punkte numatyta, kad projektas rengiamas, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir atvejus, nustatytus šių taisyklių 6 punkte). Pagal Taisyklių 66 punktą parengtam projektui turi raštu pritarti projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų rašytinių pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų rašytiniai pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

52.       Ieškovė siekia atsidalinti priklausančias žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Georibos“ 2020 m. sausio 8 d. parengtą „Žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) schemą-pasiūlymą formavimo / pertvarkymo projektui rengti“, R. B. priskiriant minėtoje schemoje indeksu „B1“ pažymėtą žemės sklypo dalį (0,0312 ha) ir indeksu „C1“ pažymėtą žemės sklypo dalį (0,13905 ha), viso 0,17025 ha, o atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ nuosavybės dalį priskiriant schemoje indeksu „B2“ pažymėtą žemės sklypo dalį (0,1186 ha) ir indeksu „C2“ pažymėtą žemės sklypo dalį (0,05165 ha), viso 0,17025 ha, taip pat nustatant schemoje siūlomus servitutus. Toks padalijimas atitinka bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

53.       Atsakovėms nesutinkant atsidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, ieškovė negali kitaip, nei teisminiu keliu, įgyvendinti savo teisės atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės.

54.       Atsakovės teigia, kad iš ieškovės pateiktos žemės sklypų formavimo schemos, 2020 m. sausio 8 d. parengtos UAB „GEORIBOS“ matininkės Giedrės O. K., galima suprasti, kad abiejų projektuojamų žemės sklypų, tiek suformuoto iš žemės sklypų dalių B1 ir C1, tiek iš dalių B2 ir C2, ribos kerta gyvenamąjį namą 1A1p, o žemės sklypo, suformuoto iš dalių B2 ir C2, riba kerta žemės sklype Ledos g. 51 esantį statinį. Teismas šiuos argumentus pripažįsta nepagrįstais.

55.       Pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir taisyklės) 3.1 punktą, žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, atliekami Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją. Šalių pateikti duomenys patvirtina, kad nėra išlikusių žemės sklypų kadastrinių matavimų planų, kur būtų galima nustatyti, kurioje koordinačių sistemoje atlikti žemės sklypų kadastriniai matavimai, nėra galimybės atlikti sklypų formavimo / pertvarkymo projekto. Iš viešai prieinamų www.regia.lt duomenų matyti, kad šių sklypų ribos yra pažymėtos žemėlapyje, nurodyti jų unikalūs numeriai. Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, žemės sklypai yra suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, kadastro duomenys nustatyti 0,1498 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1997 m. gegužės 29 d., o 0,1907 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)m. lapkričio 15 d. Atsakovių argumentai, kad formuojamų sklypų ribos kerta pastatus, pripažintini nepagrįstais. Neatlikus žemės sklypų kadastrinių matavimų, nėra pagrindo vienareikšmiškai išvadai apie tai, kad formuojamų sklypų ribos kerta pastatus.

56.       Neatlikus žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų ir nesuformavus žemės sklypo kadastrinių matavimų plano, pagal LKS-94 koordinačių sistemą, nebūtų galima įgyvendinti UAB „Georibos“ parengtame pasiūlyme-schemoje numatytų sprendinių. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atlikimo reikalingumo. Neatlikus visų trijų šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastrinių matavimų pagal esamą koordinačių sistemą, nebus galimybės parengti žemės sklypų formavimo-pertvarkymo projekto. Teismui pripažinus teisę ieškovei be atsakovių sutikimo atlikti prašomus veiksmus, schemos pagrindu bus atlikti žemės sklypų kadastriniai matavimai ir parengtas žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projektas.

57.       Akivaizdu, kad žemės sklypų suformavimo procese bus patiriamos išlaidos. Atidalijus žemės sklypus iš bendrosios dalinės nuosavybės, nauda bus sukurta ne tik ieškovei, bet ir atsakovėms. Todėl jos, kaip atidalijamo turto bendraturtės turi pareigą proporcingai nuosavybės bendrojoje dalinėje nuosavybėje daliai padengti šių darbų išlaidas. Atsakovės apeliaciniu skundu ginčija tik patį šių išlaidų priteisimo faktą ir neginčija priteistų žemės sklypų atidalijimo išlaidų dydžio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

58.       Atsakovės R. G. ir R. B. apeliaciniu skundu prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti atsakovėms R. B. ir R. G. po 1484,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti Valstybei iš R. B. 21 Eurą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šį reikalavimą grindžia aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad buvo tenkinta 50 procentų atsakovių reikalavimo, joms iš jų sumokėtų 75 Eur žyminio mokesčio priteisė 50 Eur žyminį mokestį, kas sudaro 66,7 proc. sumokėto žyminio mokesčio. Išlaidos žyminiam mokesčiui ir išlaidos advokatams buvo paskirstytos nevienoda procentine dalimi. Teismas turėjo priteisti atsakovėms 66,7 proc. patirtų atstovavimo išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovių argumentais.

59.       CPK 93 straipsnyje nustatyta, kad ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Iš esmės tik aplinkybė, kuria dalimi tenkinti ieškinio reikalavimai, yra teisiškai reikšminga šalims paskirstant jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad teismo sprendimu tenkinta 50 procentų atsakovių priešieškinio reikalavimų. Atsakovės tokios teismo išvados neginčija. Aplinkybė, kad paskirstant atsakovių žyminiam mokesčiui turėtas išlaidas iš dalies buvo nukrypta nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims taisyklės, nesudaro pagrindo išvadai, jog tokia pat proporcija turi būti paskirstomos ir atsakovių teisinės pagalbos išlaidos. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo šioje dalyje keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.  

60.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 22 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir sumažinti atsakovėms priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus ir ieškovės patirtas išlaidas.

61.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad teismo sprendimu tenkina pusė patikslinto ieškinio ir pusė patikslinto priešieškinio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo tenkinti ieškovės reikalavimai pripažinti jai teisę atlikti be atsakovių sutikimo veiksmus, reikalingus žemės sklypų suformavimui ir atidalijimui (žyminis mokestis sudaro 75 Eur), ir reikalavimas priteisti iš atsakovių lygiomis dalimis iš viso 1130 Eur žemės sklypų atidalijimo įgyvendinimo išlaidas (žyminis mokestis – 25 Eur). Už šiuos reikalavimus mokėtiną 100 Eur žyminį mokestį teismas ieškovei priteisė iš atsakovių. Ieškovei patikslintu ieškiniu pakeitus ieškinio dalyką, jos 806 Eur permokėtą žyminio mokesčio dalį grąžino ieškovei.

62.       Atsakovė pradiniu ieškiniu prašė gyvenamąjį namą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovėms priteisiant pinigines kompensacijas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovei patikslintu ieškiniu pakeitus ieškinio dalyką, jos turėtos 700 Eur turto vertinimo išlaidos nėra susijusios su ginčo dalyku, todėl nėra pagrindo jų priteisti iš atsakovių. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai išvadai, kadangi turto vertė šiuo atveju nebuvo teisiškai reikšminga aplinkybė sprendžiant gyvenamojo namo atidalijimo klausimus. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, atmetus ieškinio reikalavimą dėl gyvenamojo namo atidalijimo, su atidalijimo projektų ir techninio projekto rengimu susijusios 965,20 Eur išlaidos ieškovei nepriteisiamos.

63.       Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei 145,20 Eur išlaidų už žemės sklypo projekto rengimą. Šis apeliacinio skundo argumentas pripažintinas pagrįstu. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kas sudaro žemės sklypų atidalijimo įgyvendinimui reikalingas išlaidas: 1) 860 Eur žemės sklypų kadastrinių matavimų išlaidos, 2) 900 Eur žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo išlaidos ir 3) 500 Eur patvirtintų pagal projektą dviejų žemės sklypų kadastrinių matavimų išlaidos. 145,20 Eur žemės sklypo projekto rengimo išlaidos nebuvo priskirtos prie žemės sklypų atidalijimo įgyvendinimui reikalingų išlaidų, šios išlaidos priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus ieškovės reikalavimus, susijusius su žemės sklypų atidalijimu, jai iš atsakovių lygiomis dalimis priteistinos 145,20 Eur žemės sklypų projekto rengimo išlaidos.

64.       Atsakovės pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 75 Eur žyminį mokestį už priešieškinį, 1694 Eur už 2020 m. kovo 12 d. projekto ekspertizę Nr. 138-79(20)/2020, 530 Eur už ginčo turto vertinimą bei teisinės pagalbos išlaidas, kurios sudaro iš viso 650 Eur. Priešieškinį patenkinęs iš dalies, teismas nusprendė, kad teisingumo ir proporcingumo principus atitiktų 50 Eur žyminio mokesčio priteisimas atsakovėms iš ieškovės. Atsakovės, atsikirsdamos į pradinį ieškinį, užsakė ir pateikė turto vertinimo ataskaitą, 530 Eur išlaidas teismas pripažino pagrįstomis, todėl priteisė jas iš ieškovės. Ieškovei pateikus į bylą namo atidalijimo projektą, jo įvertinimui buvo reikalingos specialios žinios. Pirmosios instancijos teismas atsakovių turėtas 1694 Eur statybos projekto ekspertizės išlaidas teismas laikė pagrįstomis ir priteisė iš ieškovės. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės reikalavimus, susijusius su gyvenamojo namo atidalijimu, pagrįstai iš viso atsakovėms iš ieškovės priteisė 2 274 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą (2274 Eur – 100 Eur), konstatavo, kad atsakovėms iš ieškovės priteistina iš viso 2174 Eur bylinėjimosi išlaidų. Padalijus šias išlaidas atsakovėms lygiomis dalimis kiekvienai iš jų priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro ne 1139 Eur, kaip nurodyta rezoliucinėje sprendimo dalyje, o 1087 Eur.   

65.       Šalys byloje naudojosi advokatų pagalba. Ieškovė patyrė 3812,14 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovės patyrė iš viso 650 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tenkinus po pusę ieškovės ir atsakovių reikalavimų, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šalių turėtos teisinės pagalbos išlaidos paliekamos šalims ir šalims jų nepaskirstė. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad ieškovė byloje patyrė 3812,14 Eur išlaidų advokato pagalbai, teismo sprendime nenurodė atsakovių išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, kuris sudaro iš viso 650 Eur. Tokios išlaidos negali būti pripažintinos panašiomis, todėl tarp šalių paskirstytinos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, t. y. po 50 procentų. Ieškovei iš atsakovių priteistinos 1906,07 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, atsakovėms iš ieškovės priteistina 325 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą (CK 6.130 straipsnio 1 dalis), ieškovei iš atsakovių priteistina 1581,07 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

66.       Apibendrinant konstatuotina, kad ieškovei iš atsakovių priteistina 145,20 Eur žemės sklypų projekto rengimo ir 1581,07 Eur teisinės pagalbos išlaidos, iš viso 1726,27 Eur. Atsakovėms iš ieškovės priteistina 2 174 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus priešpriešinių vienarūšių išlaidų įskaitymą (2 174 Eur – 1 726,27 Eur = 447,73 Eur) atsakovėms iš ieškovės iš viso priteistina 447,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, kiekvienai atsakovei po 223,87 Eur.

Dėl bylos procesinės baigties

67.       Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, dėl to priėmė iš esmės pagrįstą sprendimą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Nors nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės yra pagrindas iš dalies pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis), pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš esmės dėl padarytų techninių klaidų, o ne dėl netinkamo aplinkybių nustatymo ar dėl netinkamo teisės normų taikymo.  

68.       Iš esmės tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, o atsakovių apeliacinį skundą atmetus, atsakovių apeliacinės instancijos teisme turėtos išlaidos iš ieškovės nepriteistinos, ieškovei iš atsakovių priteistina iš viso 425 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 75 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

Nustatyti naudojimosi pastatu-gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini) tvarką taip:

1) R. B. atskirai nuo R. G. ir R. B. naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 4,93  kv. m. pirtimi R-3, 1,18  kv. m. tualetu R-4, 2,74  kv. m. dušine R-5, 1,51  kv. m. tualetu 1-3, 27,91  kv. m. virtuve-valgomuoju 1-4, 26,80  kv. m. kambariu 1-5, 18,19  kv. m. kambariu 1-10, kurių bendras plotas sudaro 83,26  kv. m., iš kurių naudingasis plotas sudaro 78,57  kv. m.;

 2) R. G. ir R. B. atskirai nuo R. B. naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 15,18  kv. m. sandėliu R-6, 16,11  kv. m. san. mazgu 1-8, 15,52  kv. m. kambariu 1-9, 11,73  kv. m. kambariu 1-11, 36,96  kv. m. kambariu 1-12, kurių bendras plotas sudaro 95,50  kv. m., iš kurių naudingasis plotas sudaro 80,32  kv. m.;

3) R. G., R. B. ir R. B. bendrai naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 4,01  kv. m. koridoriumi R-1, 26,13  kv. m. koridoriumi R-2, 4,42  kv. m. sandėliu R-7, 6,86  kv. m. katiline R-8, 39,63  kv. m. garažu G-1, 4,16  kv. m. koridoriumi 1-1, 12,67  kv. m. holu 1-2, 14,23  kv. m. sandėliu 1-6, 8,65  kv. m. koridoriumi 1-7, kurių bendras plotas sudaro 120,76  kv. m., iš kurių naudingasis plotas sudaro 25,48  kv. m.

Priteisti atsakovei R. B. iš ieškovės R. B., 223,87 Eur (du šimtus dvidešimt tris Eur 87 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei R. G. iš ieškovės R. B., 223,87 Eur (du šimtus dvidešimt tris Eur 87 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei R. B. iš kiekvienos iš atsakovių R. B. ir R. G. po 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                 Diana Labokaitė

                                                                                Egidijus Tamašauskas

 Lina Žemaitienė