Administracinė byla Nr. eAS-588-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02413-2019-5

                Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės - Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Teleklinika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 8 d. nutarties, priimtos sprendžiant uždarosios akcinės bendrovės „Teleklinika“ skundo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Teleklinika“ (toliau – ir UAB „Teleklinika“, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. 21R-268 (AG-190/03-2019) (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti Komisiją priimti naują sprendimą – panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. T4-28(1.34). Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 8 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą.  

Teismas pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis nustatė, jog pareiškėjas su analogišku skundu dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus jau buvo pasikreipęs į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teismas konstatavo, kad šie duomenys patvirtino, kad pareiškėjas jau buvo pasikreipęs į teismą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu – per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, turintis savo organizacinę struktūrą, išteklius, profesionalų atstovavimą, teismas darė išvadą, kad prašyme atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti nurodytos aplinkybės nepagrindžia objektyvaus termino skundui paduoti praleidimo fakto ir yra nelaikytinos svarbiomis priežastimis, nepriklausančiomis nuo pareiškėjos valios.

Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 22 d. iki 2019 m. birželio 10 d. pareiškėjo vadovas K. V. buvo išvykęs į komandiruotę, todėl skundo trūkumai nustatytu laiku nebuvo pašalinti, nes nebuvo asmens, kuris galėtų pašalinti teismo nustatytus trūkumus. Pareiškėjas akcentuoja, kad skundžiamas Sprendimas buvo išsiųstas netinkamu adresu, kas turėjo įtakos tam, kad pareiškėjo vadovas su Sprendimu susipažino tik 2019 m. birželio 15 d., jam grįžus iš komandiruotės. Pirmąjį kartą Sprendimas buvo įteiktas ne pareiškėjo darbuotojui, o trečiajam asmeniui. Pareiškėjo įsitikinimu, terminas skundui paduoti turėtų būti atnaujintas, nes terminas buvo praleistas dėl objektyvių aplinkybių.

Pareiškėjo vertinimu, formalus prašymų dėl termino atnaujinimo išnagrinėjimas, neatsižvelgiant į administracinių subjektų piktybinį neveikimą, skatina administracinius aktus turinčių teisę priimti subjektų piktnaudžiavimą, didina nepasitikėjimą jais, sukelia abejones dėl veiklos skaidrumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 8 d.  nutartis, kuria teismas neatnaujinęs pareiškėjui termino skundui paduoti, jo skundą atsisakė priimti.

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011 ir kt.). Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai atlikti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011, 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012 ir kt.). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011 ir kt.). Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006 ir kt.).

Teismų praktikoje sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taip pat yra vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008 ir kt.). Tad, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. kaip minėta, teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 15 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui ginčijo šioje byloje ginčijamą Sprendimą ir kartu su skundu jį pateikė teismui. Nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjas teigia, kad su Sprendimu susipažino tik grįžęs iš komandiruotės (2019 m. birelio 15 d.), byloje esantys duomenys patvirtina, kad jau 2019 m. gegužės 15 d. pareiškėjui buvo žinomas Skundžiamo akto turinys, jis pats jį, per savo įgaliotą atstovą, pateikė teismui, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis su aktu susipažino 2019 m. birželio 15 d., teisėjų kolegijos vertintini kritiškai.

Atkreiptinas dėmesys, jog asmuo negali neribotą laiką ginčyti administracinių aktų su kuriais nesutinka, tai jis turi galimybę atlikti per įstatyme nustatytus terminus. Pareiškėjo nurodytos termino praleido priežastys (komandiruotė) yra subjektyvios, nuo pačio pareiškėjo valios priklausiusios, todėl teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti pagrįstai.

Papildomai pasisakytina, kad pareiškėjas inicijuodamas ginčą teisme privalo būti aktyvus ir sekti procesą, aplinkybė, jog juridiniam asmeniui, turinčiam profesionalų teisinį atstovavimą byloje, sutrukdė komandiruotė ištaisyti trūkumus, kas lėmė termino praleidimą, taip pat atmestina. Teismas pažymi, kad pareiškėjas abu kartus pateikė skundus elektroniniu būdu, todėl teismo nutartis turėjo sąlygas gauti ir su jomis susipažinti prisijungęs į savo inicijuotos elektroninės bylos paskyrą. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo termino praleidimo priežastis pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip subjektyvias, nuo jo paties valios priklausiusias ir šiuo atveju nesudarančias pagrindo atnaujinti skundo padavimo termino.

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta bei paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Teleklinika“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 8 d.  nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Ričardas Piličiauskas 

                                                                                                 Veslava Ruskan

                                                                                                             Vaida Urmonaitė - Maculevičienė