Civilinė byla Nr. e2A-83-370/2024
Teismo proceso Nr. 2-55-3-00826-2022-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.8.1.6
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 29 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Unifiedpost“ ir atsakovės akcinės bendrovės Lietuvos pašto apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Unifiedpost“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos paštui dėl įpareigojimo nutraukti piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Unifiedpost“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei (toliau – ir AB) Lietuvos paštui (toliau – ir atsakovė), kurį patikslinusi, prašė:
1.1. pripažinti, kad atsakovė, nuo 2021 m. gruodžio 1 d. taikydama nesąžiningą kainodarą, diskriminacines sąlygas ieškovės atžvilgiu ir taip piktnaudžiaudama dominuojančia padėtimi, pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus.
1.2. Įpareigoti atsakovę nutraukti nuo 2021 m. gruodžio 1 d. ieškovės atžvilgiu taikomus neteisėtus veiksmus: 1) nesąžiningą kainodarą, pradėtą taikyti nuo 2021 m. gruodžio 1 d. (kurios taikymas tęsėsi nuo 2022 m. liepos 1 d. ir nuo 2023 m. kovo 1 d.); 2) diskriminacines sąlygas korespondencijos siuntų pristatymo paslaugoms, kuriomis reikalaujama naudoti aplikacijų programavimo sąsają (toliau – API);
1.3. Priteisti ieškovei iš atsakovės 436 152,83 Eur padarytos žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2015 m. birželio 15 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu šalys susitarė, jog ieškovė, teikdama gaunamų ir siunčiamų sąskaitų bei kitų dokumentų valdymo paslaugas, naudosis atsakovės teikiamomis pašto paslaugomis – korespondencijos siuntų pristatymo paslaugomis. Paslaugų įkainiai buvo numatyti Sutarties prieduose. Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 31 d. raštu paskelbė, kad nuo 2021 m. gruodžio 1 d. kelis kartus didins paslaugų tarifus, o 2021 m. spalio 22 d. atsiuntė ieškovei derinimui susitarimo projektą ir užsakymų Nr. 11, Nr. 12 bei Nr. 13 projektus pagal tarifus, įsigaliosiančius nuo 2021 m. gruodžio 1 d. Atsakovės pateiktuose projektuose buvo įtrauktos papildomos sąlygos: prieš pateikiant siuntas atsakovei, spausdinti barkodus ant siuntų, barkodus prieš tai užsisakyti iš atsakovės, kad ji iš anksto suteiktų, surūšiuotų tokių ieškovės klientų laiškų adresų duomenis pagal atsakovės nurodytus kriterijus ir pateikti į atsakovės API. Ieškovė 2021 m. lapkričio 19 d. pateikė susitarimo projekto, užsakymų projektų bei API paslaugos aprašymo ir paslaugų lygio susitarimo (toliau – ir SLA) projektų korekcijas, kad tam tikros sąlygos nebūtų privalomos, nes atsakovė tokių reikalavimų netaiko kitiems tokių paslaugų pirkėjams. Atsakovė nesutiko su ieškovės pozicija ir nurodė, kad ji neteiks paslaugų, jeigu ieškovė papildomai nespausdins barkodų, kuriuos prieš tai turėtų užsisakyti iš atsakovės, taip pat, jeigu nerūšiuos klientų laiškų adresų duomenų pagal atsakovės nurodytus kriterijus ir nepateiks šių duomenų į API. Ieškovės vertinimu, ji verčiama vykdyti diskriminacines sąlygas, nes ji negali pakeisti atsakovės kitais pašto paslaugų tiekėjais (atsakovė vienintelė šalyje teikia korespondencijos siuntų pristatymo paslaugas). Atsakovei nutraukus pašto paslaugų teikimą, ieškovei tektų viešojo pirkimo sutartyse ir kitose sutartyse numatytos sutarčių neįvykdymo sankcijos.
3. Ieškovė 2022 m. birželio 15 d. pateikė atsakovei pretenziją, prašydama nutraukti piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, tačiau atsakovė atsakymo į pretenziją nepateikė ir 2022 m. kovo 31 d. paskelbė apie pakartotinai keliamas pašto paslaugų kainas kartais nuo 2022 m. liepos 1 d., nuo 2023 m. kovo 1 d. paslaugų kainos dar kartą buvo padidintos. Atsakovės tarifai, taikyti iki 2021 m. gruodžio 1 d., ir tarifai, taikomi nuo 2022 m. liepos 1 d., atskiroms kategorijoms korespondencijos siuntų padidėjo kartais: 2021 m. gruodžio 1 d. 0,14 Eur kainavęs laiško siuntimas į I zoną brango daugiau nei 2 kartus iki 0,34 Eur (beveik 4 kartais, lyginant su iki 2021 m. gruodžio 1 d. buvusiu 0,09 Eur tarifu), į II zoną brango daugiau nei 2 kartus iki 0,93 Eur (daugiau nei 7 kartais, lyginant su iki 2021 m. gruodžio 1 d. buvusiu 0,13 Eur tarifu), į III zoną – brango daugiau nei 2 kartus iki 1,64 Eur (daugiau nei 3 kartais lyginant su iki 2021 m. gruodžio 1 d. buvusiu 0,47 Eur tarifu).
4. Nurodė, kad tarptautinė bendrovė UAB „Grant Thornton Baltic“ atliko atsakovės taikomų tarifų pasikeitimo nepriklausomą vertinimą, kurio metu nustatyta, kad egzistuoja disproporcija tarp atsakovės tarifų dydžio ir korespondencijos siuntų pristatymo paslaugos teikimo kaštų. Tarifų, taikytų iki 2021 m. gruodžio 1 d. vidurkiai buvo atitinkamai 0,14 Eur siuntimo į I zoną, 0,20 Eur siuntimo į II zoną, 0,56 Eur siuntimo į III zoną. Atitinkamai tarifų, taikomų nuo 2022 m. liepos 1 d., vidurkiai yra 0,41 Eur siuntimo į I zoną, 1,09 Eur siuntimo į II zoną, 1,82 Eur siuntimo į III zoną. Tai rodo, kad tarifai nurodytu laikotarpiu padidėjo atitinkamai 178 proc. I zonoje, 440 proc. II zonoje ir 225 proc. III zonoje. Teigia, kad tarifų didinimo skirtumai atsižvelgiant į zonas yra aktualūs tuo, kad atsakovė korespondencijos siuntų pristatymo tarifus mažiausiai didino pirmojoje zonoje, kurioje ji konkuruoja su kitais panašių paslaugų teikėjais, o antrojoje ir trečiojoje zonoje, kurioje atsakovė praktiškai neturi konkurencijos, tarifai buvo didinami žymiai daugiau, taigi tai rodo, kad atsakovė nesąžiningomis priemonėmis siekia galimus pelno netekimus pirmojoje zonoje kompensuoti didesniais tarifais antrojoje ir trečiojoje zonoje, kurioje atsakovė iš esmės neturi konkurentų.
5. Nors atsakovė ir didina paslaugų kainas 3–7 kartais, tačiau nei darbo užmokestis, nei kuro kainos nurodytu laikotarpiu nedidėjo tokiais dydžiais, taip pat atsakovė, įgyvendinusi išmaniojo skirstymo sistemą, sumažino darbuotojų skaičių beveik 13 proc., tai patvirtina, kad darbo užmokesčio didėjimas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sumažino darbuotojų skaičių, neturėjo žymios įtakos atsakovės finansams ir veiklos kaštams, todėl nepagrindžia, jog darbo užmokesčio didėjimas galėjo lemti paslaugų tarifų didėjimą 3-7 kartais. Nors atsakovė kitiems klientams toliau siūlo paslaugas be API sąlygų, tačiau ieškovės atžvilgiu atsisako teikti paslaugas, jeigu nenaudojama API sistema, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė ieškovės atžvilgiu taiko diskriminacines sąlygas.
6. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ji 2021 m. pradėjo įgyvendinti išmanaus skirstymo programą, kurios vienas iš esminių aspektų – laiškų ir siuntų centralizuotas išmanus skirstymas, kuris padeda apdoroti didelius siuntų kiekius per trumpą laiką, reikšmingai sumažina klaidų skaičių, dėl to atsakovė paslaugą suteikia greičiau, efektyviau ir su minimalia klaidos rizika. Išmanaus skirstymo programa buvo įgyvendinta etapais. Apie šią programą klientai pradėti informuoti 2020 m. ir turėjo daugiau kaip metus pasiruošti – peržiūrėti duomenų bazes, padaryti reikalingus adresų patikslinimus, susipažinti su API integracijomis.
7. Ieškovė ir atsakovė nuo 2021 m. spalio 22 d. derasi dėl paslaugų teikimo sutarties papildymo sudarymo. Derybų metu ieškovė prieštaravo korespondencijos siuntų formavimui teikiant duomenis (adresus) elektroniniu, integruotu būdu. Pirmuoju ieškinio reikalavimu (nutarties 1.1 papunktis) ieškovė prašo pripažinti, kad atsakovė pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus, tačiau, pats savaime toks reikalavimas nesukuria materialinių teisinių pasekmių ieškovei, toks reikalavimas taip pat vertintinas kaip ieškovės siekis nustatyti prejudicinį faktą byloje ir yra procesinio pobūdžio reikalavimas. Antruoju ieškinio reikalavimu (nutarties 1.2 papunktis) prašoma įpareigoti atsakovę nutraukti nesąžiningos kainodaros ir diskriminacinių sąlygų korespondencijos siuntų pristatymo paslaugoms taikymą, tačiau, nėra aišku, kieno pažeistą teisę ir (ar) interesus siekia ginti ieškovė, nes ji reiškia bendro pobūdžio reikalavimą nutraukti veiksmų atlikimą ne tik jos atžvilgiu, tačiau ir visų kitų atsakovės klientų atžvilgiu, tačiau ieškovė nėra įgaliota veikti kitų asmenų vardu ar jų interesais, todėl toks bendro pobūdžio reikalavimas taip pat negali būti patenkintas tokia apimtimi, kokia prašo ieškovė.
8. Pažymėjo, kad reikalavimai, kiek jie yra susiję su Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) pažeidimų nustatymu ir įpareigojimu nutraukti pažeidimą jį nustačius, turi būti pirmiausia pateikiami Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (toliau – Konkurencijos taryba) ir negali būti reiškiami bendrosios kompetencijos teisme. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė, nebūdama subjektas, galintis ginti viešąjį interesą, ir nepagrįsdama žalos bei ieškinio reikalavimų patenkinimo padarinių jos teisėms ir interesams, neturi teisinio pagrindo reikšti tokio pobūdžio reikalavimo.
9. Atsakovė nepažeidė Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio. Pagal 2019 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 1S-150 (2019) Konkurencijos tarybos patvirtintus paaiškinimus dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, atitinkama prekės rinka turėtų būti apibrėžta atsižvelgiant: 1) konkrečias aplinkybes, bendrą ekonominį kontekstą, kuris apima objektyvias produktų savybes; 2) pakeičiamumo tarp skirtingų produktų laipsnį, atsižvelgiant į jų kainas ir naudojimo paskirtį; 3) konkurencijos sąlygas; 4) paklausos bei pasiūlos struktūrą, kita. Atitinkama rinka apibrėžiama kiekvieną kartą iš naujo, įvertinant faktinę rinkos situaciją kiekvieno pažeidimo atžvilgiu susiklosčiusiame specifiniame kontekste ir yra individualiai apibrėžiama kaskart siekiant įrodyti konkretų Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio pažeidimą. Ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – RRT) ataskaita negali būti vertinama kaip leistinas įrodymas, nes neatitinka atitinkamos rinkos nustatymo metodologijos pagal teisės aktus ir teismų praktiką. RRT ataskaitoje nevertinamas korespondencijos siuntų pristatymo paslaugų paklausos ir pasiūlos pakeičiamumas, kuris, pagal teismų praktiką, yra tiesioginis ir veiksmingiausias tiekėjo elgesį rinkoje varžantis konkurencinis veiksnys. Ataskaitoje neanalizuojama geografinė teritorija ar kiti konkurencijos veiksniai, kurie gali turėti esminę reikšmę. Vietoje to nurodoma tik konkreti Pašto įstatyme išskiriama paslauga – korespondencijos siuntų pristatymo pašto paslauga.
10. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė užima dominuojančią padėtį, nes neįrodė, jog dėl korespondencijos siuntų pristatymo paslaugos neturi alternatyvų atsakovės teikiamoms paslaugoms ir negali kreiptis į alternatyvius paslaugos teikėjus. Ieškovė nepagrindė, ar kiti nei atsakovė Lietuvoje veikiantys korespondencijos siuntų pristatymo paslaugos teikėjai neturi ir artimiausioje ateityje neturės galimybių teikti korespondencijos siuntų pristatymo paslaugų dalyje ar visoje Lietuvoje nei veikdami atskirai nei bendrai (pavyzdžiui, tarpusavyje kooperuodamiesi dėl paslaugų teikimo). Ginčas tarp šalių byloje yra kilęs dėl pašto paslaugų verslo klientams teikimo, o tokias paslaugas Lietuvoje teikia 49 paslaugų teikėjai, todėl ieškovė turi galimybę pasirinkti paslaugų teikėją.
11. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje. Teisės aktai ar valstybės institucijos nenustato konkrečių kainų, kurias atsakovė privalo taikyti ieškovės atžvilgiu ir neįpareigoja teikti paslaugų konkrečiu būdu. Teikdama korespondencijos siuntų pristatymo paslaugas verslo klientams atsakovė konkuruoja su kitais pašto paslaugų teikėjais. Atsakovė, vykdydama komercinę veiklą, gali laisvai nusistatyti konkrečias paslaugų kainas klientams, įskaitant ieškovės atžvilgiu, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus.
12. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 30 d. protokoline nutartimi, įvertinęs ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo, kuriuo ieškovė priteisti iš atsakovės 436 152,83 Eur padarytos žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nutarė priimti ieškinio dalyko patikslinimą, tačiau nutarė pirmiausia nagrinėti ieškinio reikalavimus dėl ieškovės teisių pažeidimo, tik esant šiai aplinkybei bus nagrinėjamas ieškovės reikalavimas dėl padarytos žalos atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 10 d. daliniu sprendimu nutraukė civilinės bylos dalį pagal ieškovės ieškinio pirmąjį reikalavimą „Pripažinti, kad atsakovė nuo 2021 m. gruodžio 1 d. taikydama nesąžiningą kainodarą, diskriminacines sąlygas ieškovės atžvilgiu ir taip piktnaudžiaudama dominuojančia padėtimi, pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus“. Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 8 477,29 Eur bylinėjimosi išlaidas.
14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors Konkurencijos tarybos 2019 m. liepos 19 d. nutarime Nr. 1S-97 (2019) (toliau – ir Nutarimas) nuspręsta tyrimą atsakovės atžvilgiu nutraukti, patvirtinus AB Lietuvos pašto prisiimtus įsipareigojimus, tačiau nutarime iš esmės buvo vertinti ir tirti AB Lietuvos pašto veiksmai: nuo 2016 m. sausio 1 d. pradėta taikyti kainodara bei tai, ar AB Lietuvos paštas, keisdama verslo klientams, įskaitant pašto paslaugos teikėjus, taikomus tarifus, apsunkino jų galimybes vykdyti viešųjų pirkimų sutartis bei atgrasė juos nuo dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose. Teismas, įvertinęs Nutarimo turinį, padarė išvadą, kad atsakovė dėl sukurtos infrastruktūros turi rinkoje dominuojančią padėtį, nes pati teikia paslaugas visoje Lietuvos teritorijoje bei jos paslauga dėl korespondencijos pristatymo naudojasi dalis verslo subjektų, tačiau vien šios aplinkybės nustatymas nesudaro pagrindo spręsti dėl atsakovės piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, t. y., jog atsakovė pažeidė Konkurencijos įstatymo 7 straipsnį.
15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, jų turinį ir pirmojo patikslinto ieškinio reikalavimo formuluotę, padarė išvadą, kad fakto, jog atsakovė pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus, nustatymas yra reikšmingas siekiant konstatuoti galimą atsakovės piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje, tai papildomai sudarytų pagrindą įpareigoti atsakovę nutraukti ieškovės atžvilgiu atliekamus veiksmus ir priteisti žalos atlyginimą ateityje. Tačiau šiuo atveju, ieškovės prašomas nustatyti faktas nelaikytinas juridiniu, todėl pirmojo ieškinio reikalavimo (nutarties 1.1 papunktis) tenkinimas galbūt sukurtų civilinius procesinius, bet ne materialiuosius padarinius. Dėl šios priežasties teismas nutraukė civilinės bylos dalį pagal pirmąjį ieškinio reikalavimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 punktas).
16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kitus patikslinto ieškinio reikalavimus (įpareigoti atsakovę nutraukti nesąžiningus veiksmus), tai, kad šalys nėra pasirašiusios pateikto susitarimo prie Paslaugų sutarties ir nėra pareikšta reikalavimo dėl sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, nustatė, kad ieškovė iš esmės prašo teismo tirti tam tikros grupės ūkio subjektų (t. y. atsakovės AB Lietuvos pašto verslo klientų) galimą teisių pažeidimą dėl po Nutarimo priėmimo atsakovės atitinkamais laikotarpiais nustatytų ir viešai paskelbtų paslaugos tarifų, t. y. nesąžiningos kainodaros ir diskriminacinės sąlygos dėl korespondencijos pristatymo (reikalavimo naudoti API). Teismo vertinimu, tokiu būdu civiliniame procese prašoma atlikti Konkurencijos tarybai įstatymų leidėjo priskirtas funkcijas, o tai nėra suderinama su civilinio proceso ir Konkurencijos įstatymo tikslais. Teismas išaiškino, kad ieškovė, manydama, jog atsakovė vykdydama veiklą (nustatydama ginčo tarifus ir kitus nekaininio pobūdžio reikalavimus) pažeidžia Konkurencijos įstatymo nuostatas, šio įstatymo nustatyta tvarka gali kreiptis į Konkurencijos tarybą, kaip konkurencijos priežiūrą vykdančią instituciją. Dėl šios priežasties kitus patikslinto ieškinio reikalavimus atmetė.
17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė pateikė įrodymus, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė, iš viso 28 107,78 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktų procesinių dokumentų turinį, bylos sudėtingumą ir pateiktų įrodymų turinį, sumažino atsakovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą iki 8 477,29 Eur.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
18. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. dalinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. dalinį sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:
18.1. Pirmosios instancijos teismas apribojo ieškovės teisę į teisminę gynybą teisme, nes teigdamas, kad dėl atsakovės nuo 2021 m. gruodžio 1 d. vykdomo kaininio ir nekaininio piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ieškovės atžvilgiu ir padarytos žalos atlyginimo kompetenciją turėtų turėti Konkurencijos taryba, o ne teismas, taip pažeisdamas Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio ir 51 straipsnio nuostatas (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Priešingai, Konkurencijos įstatymo 16, 43 straipsniuose įtvirtinta teisė ieškovei kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neteisėtų veiksmų (šiuo atveju atsakovės kaininio ir nekaininio piktnaudžiavimo ieškovės atžvilgiu (Konkurencijos įstatymo 7 straipsnis)) nutraukimo ir padarytos žalos atlyginimo.
18.2. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės – teismas klaidingai įvertino ieškovės pareikštus reikalavimus dėl atsakovės piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi veiksmų nutraukimo ieškovės atžvilgiu, tokie atsakovės veiksmai net nebuvo vertinami ieškovės pareikštų reikalavimų kontekste. Anot pirmosios instancijos teismo, ieškovė gina visų atsakovės verslo klientų interesus, nors ieškovės reikalavimai buvo pateikti tik jos atžvilgiu atsakovės taikyto kaininio (per didelių pašto korespondencijos siuntų kainų (262,8 proc. per didelių)) ir nekaininio piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. Esminės bylos aplinkybės nebuvo vertinamos ir dėl jų nepasisakyta, todėl bylos esmė nebuvo atskleista (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
18.3. Teismas, priimdamas sprendimą, nenurodė motyvų dėl atsakovės taikomos nesąžiningai didelės kainos, taip pat nepateikė motyvų ir neišsprendė ieškovės pareikšto reikalavimo dėl ieškovei atsakovės padarytos 436 152,83 Eur žalos už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. atlyginimo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4, 7 punktai).
19. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. dalinio sprendimo dalį, panaikinant šio dalinio sprendimo 21-26, 28, 36 punktus, arba pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. dalinio sprendimo motyvus, nenurodant, jog atsakovė užima dominuojančią padėtį korespondencijos siuntų verslo klientams pristatymo rinkoje. Taip pat prašo priteisti atsakovei visas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:
19.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovę užimant dominuojančio ūkio subjekto padėtį korespondencijos siuntų verslo klientams pristatymo rinkoje, nes: 1) teismo išvados nurodytos nesiremiant ekonominiais ir faktiniais (empiriniais) įrodymais, todėl laikytinos teisiškai nepagrįstomis ir prieštaraujančiomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams; 2) teismo argumentacija dėl atsakovės užimamos dominuojančios padėties bei teismo išskirtos atitinkamos rinkos apsiriboja tik Konkurencijos tarybos Nutarimo citavimu; 3) bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu Konkurencijos tarybos Nutarimu nesivadovavo šalys ir dėl šio įrodymo pirmosios instancijos teismas nesudarė galimybės pasisakyti šalims; 4) Nutarime Konkurencijos taryba neapibrėžė atitinkamos rinkos bei nenustatė, kad atsakovė užimtų dominuojančią padėtį.
19.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovei priteisė tik dalį bylinėjimosi išlaidų (8 477,29 Eur), o ne visą bylinėjimosi išlaidų sumą (28 107,78 Eur). Teismas pažeidė atsakovės teisę į teisminę gynybą ir esminį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principą „pralaimėjęs moka“, kadangi: 1) atsakovė ginčą laimėjo, visi ieškovės reikalavimai buvo atmesti; 2) gindama savo teises atsakovė ne tik buvo priversta pasitelkti advokatų pagalbą, tačiau samdyti ekspertą ir gintis nuo ieškovės nepagrįstų reikalavimų bei ieškovės pateiktos nepagrįstos eksperto išvados; 3) teismas, atsisakydamas priteisti reikšmingą dalį bylinėjimosi išlaidų, riboja atsakovės teisę į teisminę gynybą, nes atsakovė dėl nepagrįsto ieškinio patiria nuostolius, kurie nepagrįstai neatlyginami. Toks teismo sprendimas pažeidžia esminį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principą „pralaimėjęs moka“, gali sukurti netinkamą precedentą, kai šaliai bus ribojama galimybė pasitelkti ekspertą byloje vien dėl to, kad pralaimėjusi šalis neturės pareigos atlyginti patirtų ir pagrįstų išlaidų.
20. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo šiuos argumentus:
20.1. Ieškovė, įrodinėdama atsakovės užimamą dominuojančią padėtį, remiasi faktiniais įrodymais nepagrįstomis aplinkybėmis bei neaiškiai, nenuosekliai ir nekonkrečiai nurodo aplinkybes, siekdama įrodyti atsakovės neva vykdomą Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio pažeidimą. Ieškovė nepaaiškino, kokios priežastys varžo jos galimybes įsigyti visas reikiamas paslaugas iš atsakovės konkurentės UAB „Pašto paslaugos“. Jeigu ieškovė jau dabar perka ginčo paslaugas iš atsakovės konkurento, nėra pagrindo vertinti, jog atsakovė veikia nepriklausomai nuo kitų ūkio subjektų konkurencijos (pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį dominuojanti padėtis reiškia, jog atitinkamoje rinkoje „nesusiduriama su konkurencija“ arba yra „galimybė daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją“).
20.2. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad ginčo paslaugos kaina, remiantis ieškovės specialisto išvada, viršija kaštus 262,8 proc. Tačiau ieškovės specialisto išvada nenurodo nei atsakovės sąnaudų teikiant ginčo paslaugas, nei ginčo paslaugos pelningumo. Šių faktinių aplinkybių ieškovės specialisto išvadoje nėra nustatyta. Šiuo konkrečiu atveju, ne kainos padidėjimo vertinimas, o tik pelningumo vertinimas yra vienintelė tinkama priemonė siekiant įvertinti, ar ūkio subjektas nepažeidė draudimo piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, taikant nesąžiningų kainų teisinio testo metodą. Kainų padidėjimo vertinimas nėra teismų praktikoje pripažintas tinkamu nesąžiningai aukštų kainų nustatymo metodu.
20.3. Ieškovė nėra vienintelė ginčo paslaugos gavėja, todėl nėra pagrindo skaičiuojant ginčo paslaugos sąnaudas ir pelningumą remtis tik vieno kliento duomenimis, neatsižvelgiant į tų pačių paslaugų, kurias gauna kiti klientai, sąnaudas ir pelningumą ir kitų atsakovės teikiamų paslaugų pelningumą. Ieškovė be pagrindo apie ginčo paslaugos pelningumą ir kaštus sprendžia neatsižvelgiant į tai, jog ginčo paslaugą perka ir kiti klientai, kurių atžvilgiu patiriami kaštai turi būti įtraukti siekiant nustatyti ginčo paslaugos sąnaudas.
20.4. Konkurencijos taryba yra pažymėjusi, kad kainos padidėjimas net 2 000 proc. nereiškia, kad tai yra pakankama aplinkybė konstatuoti kainas esant nesąžiningomis bei konstatuoti Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio 1 punkto pažeidimą. Vertinant, ar skirtumas tarp kainos ir ekonominės vertės skiriasi, privalo būti atliekama ekonominė analizė, parodanti vertinamuoju laikotarpiu susidariusį skirtumą tarp paslaugos (prekės) kainos ir jos ekonominės vertės. Tokios ekonominės analizės ieškovė nepateikė. Ieškinyje nurodytų aplinkybių nepakanka išvadai, kad tenkinama nesąžiningų kainų teisinio testo antroji sąlyga, t. y., jog atsakovės korespondencijos siuntų pristatymo paslaugų kaina ilgą laikotarpį reikšmingai viršijo savo ekonominę vertę ir dėl to laikytina „nesąžiningai aukšta“.
20.5. Ieškinio reikalavimai neatitiko ieškinio dalykui ir pagrindui keliamų sąlygų, t. y. pareikšti reikalavimai yra ne konkretūs, jų patenkinimas nesukelia konkrečių materialiųjų teisinių padarinių ieškovei, priešingai – pateikti reikalavimai turi būti ginčijami Konkurencijos taryboje arba subjektų, turinčių teisę ginti viešąjį interesą.
21. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti. Nurodo šiuos argumentus:
21.1. Pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą teisinį ir faktinį pagrindą konstatuoti, kad atsakovė užima dominuojančią padėtį korespondencijos siuntų verslo klientams pristatymo rinkoje. Byloje, kartu su procesiniais dokumentais, buvo pateikti įrodymai (Ryšių reguliavimo tarnybos ataskaita, atsakovės viešai skelbiama informacija, paslaugų pakeičiamumo skaičiavimai) patvirtinantys tiek atitinkamos rinkos apibrėžimą, tiek ir atsakovės užimamą dominuojančią padėtį šioje rinkoje. Atsakovės pozicija neva teismo išvada dėl užimamos dominuojančios padėties padaryta vien tik remiantis Konkurencijos tarybos Nutarimu yra nepagrįsta ir prieštaraujanti realioms faktinėms aplinkybėms ir į bylą pateiktiems įrodymams.
21.2. Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad vienintelė atsakovė turi infrastruktūrą, kuri yra reikalinga teikti ginčo paslaugas visoje Lietuvos teritorijoje – atsakovė tai deklaruoja tinklapyje, taip pat internete yra patalpinusi ir jos padalinių žemėlapį. Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, kurie paneigtų jos užimamą dominuojančią padėtį.
21.3. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, pagrįstai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. Ieškovė naudojosi įstatymuose įtvirtintomis teisėmis, nesielgė nesąžiningai, atsakovei buvo priteistos maksimalaus dydžio bylinėjimosi išlaidos, remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytais dydžiais, todėl nėra teisinio, o taip pat ir faktinio pagrindo atsakovei priteisti bylinėjimosi išlaidas didesnes, nei Rekomendacijose nurodyti maksimalūs dydžiai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
23. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo, kuriuo civilinės bylos pagal ieškovės reikalavimą pripažinti, kad atsakovė nuo 2021 m. gruodžio 1 d. taikydama nesąžiningą kainodarą, diskriminacines sąlygas ieškovės atžvilgiu ir taip piktnaudžiaudama dominuojančia padėtimi, pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus, nutraukta ir kita ieškinio dalis atmesta, taip pat dalinio sprendimo motyvuojamosios dalies, kuria konstatuota, jog atsakovė užima dominuojančią padėtį korespondencijos siuntų verslo klientams pristatymo rinkoje ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
24. Ieškovė naudojasi atsakovės teikiamomis korespondencijos siuntų pristatymo paslaugomis. Ieškovė ir atsakovė 2015 m. birželio 15 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 15/PST-312001-1854 (Sutartis), o konkretūs paslaugų įkainiai buvo numatyti paslaugų sutarties prieduose, pavadintuose užsakymais.
25. Sutarties 1.1 papunkčiu šalys susitarė, kad ją sudaro bendroji dalis, specialioji dalis ir užsakymai. Bendroji dalis nustato bendrąsias paslaugų teikimo sąlygas, specialioji dalis nustato papildomas paslaugų teikimo sąlygas. Užsakymai nustato konkrečias (-ių) užsakovo (ieškovės) pageidaujamos (-ų) gauti paslaugos (-ų) teikimo ir apmokėjimo už ją (-jas) sąlygas, parengtas remiantis bendrosios ir specialiosios dalies nuostatomis.
26. Sutarties 3.1.14 papunkčiu vykdytojas (atsakovė) įsipareigojo informuoti užsakovą (ieškovę) specialiojoje dalyje nurodytu jo elektroninio pašto adresu apie specialiosios dalies 2.1.3 papunktyje nurodytų duomenų pasikeitimą ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) darbo dienas iki tokio pakeitimo įsigaliojimo dienos. Šiame bendrosios dalies punkte nurodytu informavimo būdu informavus užsakovą, be papildomo rašytinio šalių susitarimo, jei pakeitimas iš anksto suderintas su užsakovu, šalys, vykdydamos sutartį, vadovaujasi ir taiko vykdytojo pranešime nurodytą pakeitimą praėjus šiame punkte nurodytam 5 (penkių) darbo dienų terminui nuo dienos, kada pranešimą gauna užsakovas.
27. Sutarties specialiosios dalies 2.1.3 papunktyje nurodyta, kad pašto siuntos žymėjimas – brūkšninio kodo (barkodas) sekos rėžiai nurodomi užsakyme.
28. Sutarties bendrosios dalies 3.3.9 papunktyje šalys susitarė, kad vykdytojas (atsakovė) turi teisę, jei vykdytojas specialiosios dalies 2.1.3 papunktyje nurodė brūkšninio kodo sekos rėžius, pateikti vykdytojui visas paruoštas išsiųsti užsakovo (ieškovės) registruotąsias, įvertintąsias, išperkamąsias pašto siuntas, pašto siuntinius su reikalaujamus standartus atitinkančiais brūkšniniais kodais. Šalys susitaria, kad vykdytojas turi teisę nepriimti ir nesiųsti šiame bendrosios dalies punkte nurodytų pašto siuntų tol, kol užsakovas tinkamai neįvykdo šiame bendrosios dalies punkte nurodyto reikalavimo. Užsakovui draudžiama brūkšninius kodus naudoti kitiems tikslams nei nurodyta šiame bendrosios dalies punkte. Užsakovas savo jėgomis ir lėšomis pasirūpina brūkšniais kodais.
29. Pagal Sutarties bendrosios dalies 4.1 papunktį už faktiškai suteiktas paslaugas pagal šią sutartį užsakovas (ieškovė) sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminai moka vykdytojui (atsakovei) pagal užsakyme (-uose) nurodytus tarifus. Užsakovas moka vykdytojui ir už tos pašto siuntos siuntimą, kuri nebuvo pristatyta pašto siuntos gavėjui ne dėl vykdytojo kaltės. Šalys susitaria, kad užsakyme (-uose) įtvirtinti tarifai galioja užsakymo (-ų) galiojimo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 3 m., išskyrus atvejus, kai šalys užsakyme (-uose) apibrėžia ilgesnį tarifų galiojimo terminą. Pasibaigus tarifų galiojimo terminui vykdytojas turi teisę keisti paslaugų tarifus, tačiau vykdytojas įsipareigoja netaikyti užsakovui didesnių tarifų, nei taiko kitiems panašiomis sąlygomis pašto siuntas siunčiantiems klientams.
30. Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 31 d. viešu pranešimu paskelbė apie nuo 2021 m. gruodžio 1 d. didinamus paslaugų tarifus.
31. Atsakovė 2021 m. spalio 22 d. atsiuntė ieškovei derinimui susitarimo prie Sutarties projektą ir užsakymų Nr. 11, Nr. 12 bei Nr. 13 projektus, kuriais, be kainų pasikeitimo, įtrauktos papildomos sąlygos prieš pateikiant siuntas atsakovei suformuoti siuntas API sąsaja, taip pat spausdinti barkodus ant siuntų, barkodus prieš tai užsisakyti iš atsakovės, kad pastaroji iš anksto suteiktų, surūšiuotų ieškovės klientų laiškų adresų duomenis.
32. Atsakovė 2022 m. kovo 31 d. viešai paskelbė apie pakartotinai keliamas pašto paslaugų kainas nuo 2022 m. liepos 1 d., o nuo 2023 m. kovo 1 d. paslaugų tarifai buvo dar kartą padidinti.
33. Ieškovė 2022 m. birželio 15 d. pateikė atsakovei pretenziją, prašydama nutraukti piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Nurodė, kad Konkurencijos taryba 2019 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1S-97 (2019) buvo nutraukusi 2016 m. pradėtą tyrimą dėl atsakovės veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio reikalavimams. Nurodytas tyrimas buvo nutrauktas, patvirtinus atsakovės įsipareigojimus ir įsipareigojus jų laikytis. Atsakovė įsipareigojo įsigaliojus naujiems pašto paslaugos tarifams taikyti 21 mėnesio pereinamąjį laikotarpį ūkio subjektams, kurie su atsakove sudarytų sutarčių pagrindu naudojasi jos teikiamomis pašto paslaugomis vykdydami viešojo pirkimo būdu sudarytas sutartis. Nurodytas susitarimas pereinamajam laikotarpiui privalėjo būti sudarytas ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 1 d., tačiau atsakovė to iki šiol neatliko.
34. Atsakovė 2022 m. birželio 23 d. raštu, atsakydama į ieškovės 2022 m. birželio 15 d. pretenziją, nurodė, kad ieškovės reikalavimai nepagrįsti, nes atsakovė laikosi Konkurencijos įstatymo reikalavimų ir ieškovei taiko tokias pat sąlygas kaip ir kitiems klientams.
35. Konkurencijos taryba 2019 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1S-97 (2019) nutarė tyrimą dėl AB Lietuvos pašto veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio reikalavimams nutraukti ir patvirtinti AB Lietuvos pašto prisiimtus įsipareigojimus, kurie yra privalomi AB Lietuvos paštui. Konkurencijos taryba patvirtino šiuos AB Lietuvos pašto įsipareigojimus:
35.1. Apie naujų pašto paslaugos tarifų įsigaliojimą viešai pranešti paskelbiant AB Lietuvos pašto tinklalapyje www.post.lt aiškiai matomoje vietoje ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki naujų tarifų įsigaliojimo dienos. Su AB Lietuvos paštu sutartis dėl paslaugų teikimo sudarę ir korespondencijos siuntų pristatymo veiklą Lietuvoje vykdantys ūkio subjektai apie naujų pašto paslaugos tarifų įsigaliojimą papildomai informuojami šiame punkte nustatytais terminais jiems asmeniškai pateikiant atitinkamus pranešimus elektroniniu paštu.
35.2. Įsigaliojus naujiems pašto paslaugos tarifams taikyti 21 mėnesio pereinamąjį laikotarpį (toliau – Pereinamasis laikotarpis) ūkio subjektams, kurie su AB Lietuvos paštu sudarytų sutarčių pagrindu naudojasi AB Lietuvos pašto teikiamomis pašto paslaugomis vykdydami viešojo pirkimo būdu sudarytas sutartis (toliau – Ūkio subjektai).
35.3. Pereinamojo laikotarpio metu visoms tokių Ūkio subjektų viešojo pirkimo būdu sudarytoms sutartims yra taikomi pasiūlymų dėl šių sutarčių pateikimo metu galioję tarifai, jei šie pasiūlymai buvo pateikti iki 28.1 papunktyje nurodyto pranešimo apie naujų pašto paslaugų tarifų įsigaliojimą paskelbimo. Apie galimybę pasinaudoti Pereinamuoju laikotarpiu šie Ūkio subjektai informuojami kartu su 28.1 papunktyje nurodytu pranešimu apie naujų tarifų įsigaliojimą. Pereinamasis laikotarpis taikomas ne ilgiau nei viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties galiojimo termino pabaiga (neįskaitant pratęsimo galimybės). Ši nuostata reiškia, kad Pereinamasis laikotarpis nebetaikomas toms viešojo pirkimo būdu sudarytoms sutartims, kurių galiojimo terminas pasibaigė Pereinamojo laikotarpio galiojimo metu, tačiau kurios buvo pratęstos Ūkio subjektų iniciatyva ar pritarimu. Tuo atveju, jei pagal viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties nuostatas sutarties pratęsimas galimas vien perkančiosios organizacijos valia ir Ūkio subjektas neturi galimybės nepritarti tokiam pratęsimui, Pereinamasis laikotarpis tokiu būdu perkančiosios organizacijos valia pratęstai sutarčiai yra taikomas, tačiau ne ilgiau nei iki šiame punkte nurodytos maksimalios Pereinamojo laikotarpio trukmės pabaigos. Šis principas taikomas tiek paties AB Lietuvos pašto, tiek Ūkio subjektų sudarytoms viešojo pirkimo sutartims.
35.4. Tuo atveju, jei dėl viešojo pirkimo metu kilusių ginčų viešojo pirkimo sutarties pasirašymas yra nukeliamas ir dėl to Ūkio subjektas laimėtą viešojo pirkimo sutartį pagal pasiūlymą, pateiktą iki 28.1 papunktyje nurodyto pranešimo apie naujų pašto paslaugos tarifų įsigaliojimą, pasirašo jau po to, kai yra įsigalioję 28.2 papunktyje nurodyti naujieji pašto paslaugos tarifai, tokiam Ūkio subjektui Pereinamasis laikotarpis pradedamas skaičiuoti ne nuo naujųjų tarifų įsigaliojimo, tačiau nuo atitinkamos sutarties pasirašymo datos, taip užtikrinant, kad tokiai sutarčiai būtų pritaikomas pilnos trukmės Pereinamasis laikotarpis. Šis principas taikomas ir paties AB Lietuvos pašto sudarytoms viešojo pirkimo sutartims.
35.5. Tuo atveju, jei pasibaigus Pereinamajam laikotarpiui AB Lietuvos paštas vis dar turėtų galiojančių viešojo pirkimo būdu sudarytų sutarčių, kurioms taikomi senieji tarifai, šios viešojo pirkimo būdu sudarytos sutartys yra nutraukiamos ne vėliau kaip iki Pereinamojo laikotarpio pabaigos.
35.6. Tam, kad Ūkio subjektui būtų taikomas nurodytas Pereinamasis laikotarpis, AB Lietuvos paštas įsipareigoja su tokiu Ūkio subjektu sudaryti atskirą susitarimą dėl Pereinamojo laikotarpio taikymo Ūkio subjekto deklaruotoms viešojo pirkimo sutartims. Kitos paslaugų teikimo esminės sąlygos tokiu susitarimu keičiamos nebūtų, išskyrus atvejus, kai AB Lietuvos paštas keičia paslaugų teikimo sąlygas visiems klientams. Įpareigojantį pasiūlymą Ūkio subjektui dėl tokio susitarimo sudarymo AB Lietuvos paštas įsipareigoja pateikti per 20 (dvidešimt) darbo dienų nuo žemiau nurodytos informacijos gavimo:
35.6.1. Ūkio subjekto pranešimo apie ketinimą pasinaudoti Pereinamuoju laikotarpiu;
35.6.2. Duomenų apie viešojo pirkimo būdu sudarytas sutartis, kurioms turėtų būti taikomas Pereinamasis laikotarpis, pateikimo, nurodant: (i) sutarties šalis; (ii) sutarties sudarymo datą ir galiojimo trukmę (jeigu sutartyje numatytas jos galiojimo pratęsimas, nurodyti anksčiausią sutarties pasibaigimo terminą be pratęsimo); (iii) pagal tokias sutartis preliminariai planuojama siųsti bendrą pašto siuntų kiekį per mėnesį ir preliminarų pašto siuntų kiekio pokytį pamėnesiui iki Pereinamojo laikotarpio pabaigos. Aiškumo tikslais pažymėtina, kad nukrypimas nuo deklaruotų preliminarių pašto siuntų kiekių nereiškia, kad visoms ar daliai Ūkio subjekto pateiktų pašto siuntų automatiškai nebus taikomas Pereinamasis laikotarpis. Esant nukrypimams nuo deklaruotų preliminarių pašto siuntų kiekių, t. y. siunčiant didesnius kiekius, nei buvo preliminariai deklaruota, AB Lietuvos paštas turės teisę paprašyti, kad Ūkio subjektas pagrįstų, jog Ūkio subjekto pagal Pereinamojo laikotarpio susitarimą AB Lietuvos pašto pateikiamos pašto siuntos siunčiamos pagal viešojo pirkimo sutartis, patenkančias į Pereinamojo laikotarpio taikymo apimtį. Ūkio subjektui nepagrindus, kad visi siunčiami siuntų kiekiai patenka į Pereinamojo laikotarpio apimtį, AB Lietuvos paštas turės teisę perskaičiuoti siuntų kiekius pagal faktinius Ūkio subjekto pateiktus duomenis.
35.7. Tam, kad Ūkio subjektui būtų taikomas nurodytas Pereinamasis laikotarpis, AB Lietuvos paštas įsipareigoja su tokiu Ūkio subjektu sudaryti atskirą susitarimą dėl Pereinamojo laikotarpio taikymo Ūkio subjekto deklaruotoms viešojo pirkimo sutartims. Kitos paslaugų teikimo esminės sąlygos tokiu susitarimu keičiamos nebūtų, išskyrus atvejus, kai AB Lietuvos paštas keičia paslaugų teikimo sąlygas visiems klientams. Įpareigojantį pasiūlymą Ūkio subjektui dėl tokio susitarimo sudarymo AB Lietuvos paštas įsipareigoja pateikti per 20 (dvidešimt) darbo dienų nuo žemiau nurodytos informacijos gavimo: Pereinamasis laikotarpis taikomas tik toms viešojo pirkimo sutartims, kurios buvo sudarytos pasiūlymų, kurių pateikimo terminas buvo ne vėliau kaip iki AB Lietuvos pašto paskelbto pranešimo apie naujos kainodaros įsigaliojimą, pagrindu. Po paskelbto pranešimo ir nurodytų naujųjų tarifų, Ūkio subjektai, teikdami pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose, jau turės galimybę įtraukti naujuosius tarifus į pasiūlymo kainos skaičiavimo formulę, atsižvelgiant į naujųjų tarifų įsigaliojimo datą ir viešojo pirkimo sutarties trukmę. AB Lietuvos paštas įsipareigoja tokiuose viešuosiuose pirkimuose pasiūlymus formuluoti analogiškai, t. y. į kainos skaičiavimo formulę įtraukiant tiek senuosius, tiek naujuosius tarifus proporcingai jų galiojimo trukmei ir išvedant atitinkamą svertinį vidurkį.
35.8. Apibūdinta kainodaros tvarka yra patvirtinama AB Lietuvos pašto generalinio direktoriaus įsakymu, paskelbiama viešai AB Lietuvos pašto tinklalapyje www.post.lt ir vienodai taikoma visiems Ūkio subjektams.
35.9. Šie įsipareigojimai galioja 5 metus.
Dėl atsakovės (ne)dominavimo rinkoje
36. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovę užimant dominuojančio ūkio subjekto padėtį korespondencijos siuntų verslo klientams pristatymo rinkoje, nes: 1) teismo išvados nurodytos nesiremiant ekonominiais ir faktiniais (empiriniais) įrodymais, todėl laikytinos teisiškai nepagrįstomis ir prieštaraujančiomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams; 2) teismo argumentacija dėl atsakovės užimamos dominuojančios padėties bei teismo išskirtos atitinkamos rinkos apsiriboja tik Konkurencijos tarybos Nutarimo citavimu; 3) bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Konkurencijos tarybos Nutarimu nesivadovavo šalys ir dėl šio įrodymo pirmosios instancijos teismas nesudarė galimybės pasisakyti šalims; 4) Konkurencijos taryba Nutarime neapibrėžė atitinkamos rinkos bei nenustatė, kad atsakovė užimtų dominuojančią padėtį.
37. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl galimybės kasacine tvarka skųsti apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus, yra išaiškinęs, kad kasacine tvarka paprastai gali būti skundžiamas ir peržiūrimas tik apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje išdėstytas teismo sprendimas. Tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė kasaciniu skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus). Kita vertus, aiškinimas, kad byloje dalyvaujantis asmuo visada gali skųsti vien tik tam tikrus teismo sprendimo (nutarties) motyvus, neatitiktų civilinio proceso tikslų ir principų, pagal kuriuos teismo paskirtis yra ginti ne bet kokio, o suinteresuoto asmens, kurio teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, interesus (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnis 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015). Nors šie išaiškinimai pateikti dėl apeliacinės instancijos teismo motyvų, teisėjų kolegijos nuomone, jie aktualūs ir nagrinėjamu atveju.
38. Atsižvelgiant į nutarties 37 punkte nurodytus išaiškinimus, teisė kvestionuoti motyvuojamojoje dalyje padarytas išvadas ir išdėstytus motyvus savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, siejama su jų poveikiu byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir galimybe jiems sukurti teisinius padarinius ateityje. Todėl apeliacinio skundo prašymo ir argumentų pagrįstumas vertintinas tik paminėtu aspektu, tačiau, kaip minėta, nevertinant iš naujo sprendime konstatuotų bylos faktinių aplinkybių (ne)įrodymo.
39. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, dominuojanti padėtis – vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri sudaro galimybę daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas (išskyrus mažmenine prekyba besiverčiantį ūkio subjektą) užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus ūkio subjektų (išskyrus mažmenine prekyba besiverčiančius ūkio subjektus), kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 70 procentų ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad mažmenine prekyba besiverčiantis ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 30 procentų. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus mažmenine prekyba besiverčiančių ūkio subjektų, kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 55 procentus ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį.
40. Vadovaujantis Konkurencijos tarybos 2020 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 1S-44 (2020) patvirtintais Konkurencijos tarybos paaiškinimais dėl dominuojančios padėties nustatymo 7 punktu Konkurencijos įstatymas dominuojančią padėtį apibrėžia kaip vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtį atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri sudaro galimybę daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją. Aiškinant ir taikant šį dominuojančios padėties apibrėžimą, vadovaujamasi nacionalinių ir Europos Sąjungos teismų praktika, kurioje išplėtota dominuojančios padėties sąvoka ir jos nustatymo kriterijai. Pagal nutarimo 8 punktą dominuojanti padėtis suprantama kaip ūkio subjekto ekonominio pajėgumo pozicija, suteikianti galimybę veikti atitinkamoje rinkoje pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, tiekėjų ar pirkėjų ir galiausiai nuo vartotojų, darant poveikį prekių kainoms, įėjimo į rinką galimybėms ar kitoms veiklos sąlygoms, dėl ko veiksmingai ribojama konkurencija toje rinkoje. Ūkio subjekto nepriklausomumo sąvoka yra susijusi su jo patiriamo konkurencinio spaudimo stiprumu. Ūkio subjektas nepatiria pakankamai veiksmingo konkurencinio spaudimo, kai jis turi reikšmingą rinkos galią (įtaką rinkoje) tam tikrą laiką. Dominuojančios padėties apibrėžimo elementai (galimybė daryti vienpusę lemiamą įtaką ar tai, kad tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija) yra susiję su rinkos galia (įtaka rinkoje), kuri įvertinama vadovaujantis šiuose paaiškinimuose nurodytais kriterijais. Pagal nutarimo 9 punktą dominuojančią padėtį gali užimti ne tik vienas ūkio subjektas, t. y. individuali dominuojanti padėtis, bet ir keletas nepriklausomų ūkio subjektų, t. y. kolektyvinė (bendra) dominuojanti padėtis.
41. Piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi nustatyti reikalinga įvertinti dvi sąlygas: 1) ar ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje ir 2) ar ūkio subjektas atlieka veiksmus, kuriuos draudžia Konkurencijos įstatymo 7 straipsnis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. eA-496-662/2016). Tokio pobūdžio faktai yra nustatomi ne civilinio proceso tvarka.
42. Lietuvos Respublikos valstybės įstaiga, vykdanti valstybinę konkurencijos politiką ir prižiūrinti, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo, yra Konkurencijos taryba (Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis). Šiai valstybės įstaigai yra suteikti įgaliojimai, be kita ko, tirti ir nagrinėti Konkurencijos ir kitų įstatymų, kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pažeidimus ir taikyti pažeidėjams šiuose įstatymuose numatytas sankcijas. Konkurencijos taryba už atliktus Konkurencijos įstatymo draudžiamus veiksmus ar padarytus kitus šio įstatymo pažeidimus, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę ūkio subjektams ar viešojo administravimo subjektams skirti Konkurencijos įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas, t. y. įpareigoti ūkio subjektus nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant įpareigojimą nutraukti, pakeisti ar sudaryti sutartis, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas ir kita.
43. Ieškovė, iki kreipimosi į teismą, 2022 m. birželio 15 d. pateikė atsakovei pretenziją (nutarties 33 punktas), prašydama nutraukti piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, vadovavosi Konkurencijos tarybos 2019 m. liepos 19 d. nutarimu NR. 1S-97 (2019), kuriuo Konkurencijos taryba nutraukė 2016 m. pradėtą tyrimą dėl atsakovės veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio reikalavimams. Tačiau ieškovė, pareikšdama ieškinį, vadovavosi Ryšių reguliavimo tarnybos 2022 m. I ketvirčio pašto paslaugos teikimo veiklos ataskaita ir įrodinėjo atsakovės dominuojančią padėtį rinkoje.
44. Pažymėtina, kad Ryšių reguliavimo tarnyba, Konkurencijos įstatymo pagrindu, neturi kompetencijos nustatyti, ar ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį rinkoje, tokia kompetencija yra priskirta Konkurencijos tarybai (Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Konkurencijos tarybos 2019 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. 1S-97 (2019) turinį (nutarties 35 punktas), kuriame nustatyta, kad atsakovė dėl savo infrastruktūros turi galimybę teikti paslaugas iš esmės visoje Lietuvos teritorijoje (visose trijose geografinėse zonose), padarė išvadą, jog atsakovė užima dominuojančią padėtį korespondencijos siuntų verslo klientams pristatymo rinkoje. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
45. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. liepos 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-706/2013 nurodė, kad Konkurencijos taryba turi pareigą savo veikloje atlikti veiksmus, kurie leidžia užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvoje. Todėl ir nutraukdama tyrimą bei tvirtindama ūkio subjekto įsipareigojimus, Taryba privalo įsitikinti, kad jos sprendimu yra užtikrinama konkurencijos laisvė, t. y. problema, dėl kurios buvo pradėtas tyrimas, yra išspręsta. Tokia pareiga kyla ir iš Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto – „veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymų saugomiems interesams, o ūkio subjektas, įtariamas pažeidęs įstatymą, geranoriškai nutraukė veiksmus ir pateikė Konkurencijos tarybai rašytinį įsipareigojimą tokių veiksmų neatlikti ar atlikti veiksmus, šalinančius įtariamą pažeidimą ar sudarančius prielaidas jo išvengti ateityje“. Tyrimas gali būti nutraukiamas ir įsipareigojimai tvirtinami tik tada, kai be kita ko, Konkurencijos taryba įsitikina, kad pateikti įsipareigojimai šalina įtariamą pažeidimą ar sudaro prielaidas jo išvengti ateityje. Konkurencijos tarybos pareiga neapima būtinybės kiekvienu atveju atlikti visapusišką analizę, nes tyrimo nutraukimas, tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus, yra priemonė, pirmiausiai skirta efektyviai išspręsti kilusią problemą rinkoje, bet ne atlikti visapusišką tyrimą, pritaikant poveikio priemones.
46. Konkurencijos taryba, gavusi Pasiuntinių paslaugų teikėjų asociacijos (toliau – Asociacija, Pareiškėjas) pareiškimą dėl galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, pradėjo tyrimą dėl AB Lietuvos pašto veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio reikalavimams. Tyrimo metu buvo nagrinėjama AB Lietuvos pašto nuo 2016 m. sausio 1 d. pradėta taikyti kainodara bei tai, ar AB Lietuvos paštas keisdama verslo klientams, įskaitant pašto paslaugos teikėjus, taikomus tarifus apsunkino jų galimybės vykdyti viešųjų pirkimų sutartis bei atgrasė juos nuo dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose. Tyrimo metu vertinta, ar minėtais veiksmais nėra piktnaudžiaujama dominuojančia padėtimi ir tokiu būdu pažeidžiami Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio reikalavimai. Konkurencijos taryba 2019 m. liepos 19 d. nutarimu nutarė tyrimą dėl AB Lietuvos pašto veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio reikalavimams nutraukti ir patvirtinti AB Lietuvos pašto prisiimtus įsipareigojimus, kurie yra privalomi AB Lietuvos paštui.
47. Nutarimo 20 ir 21 pastraipoje nurodyta, kad „AB „Lietuvos paštas“ yra didžiausias pašto paslaugos teikėjas Lietuvoje, kuris vienintelis turi visą Lietuvos Respublikos teritoriją apimantį pašto tinklą. Naudodamasis savo pašto tinklu AB „Lietuvos paštas“ turi galimybę savarankiškai pristatyti surinktas pašto siuntas į bet kurią Lietuvos Respublikos teritoriją, t. y. miestus, miestelius ar kaimiškas teritorijas. 2015-2016 m. AB „Lietuvos paštas“ paslaugų teikimo vietų skaičius buvo atitinkamai 793 ir 776. Kiti tokias pašto paslaugas teikiantys ūkio subjektai, norėdami pristatyti pašto siuntas visoje Lietuvos teritorijoje, naudojosi AB „Lietuvos paštas“ valdomu pašto tinklu, kadangi nei vienas iš jų neturi visą Lietuvos teritoriją apimančio pašto tinklo. Kiti pašto paslaugos teikėjai, naudodamiesi savo valdomu pašto tinklu, pašto siuntas dažniausiai pristato miestuose ir miesteliuose, o AB „Lietuvos paštas“ valdomu pašto tinklu dažniausiai naudojasi pristatydami siuntas į kaimiškas vietoves. Kitų pašto paslaugos teikėjų korespondencijos siuntos dalis, kuri yra pristatoma per AB „Lietuvos paštas“ valdomą pašto tinklą, svyruoja nuo kelių iki 40 proc.“. Teisėjų kolegija, įvertinusi Konkurencijos tarybos 2019 m. liepos 19 d. nutarime nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, neturi pagrindo konstatuoti, kad AB Lietuvos paštas užėmė dominuojančią padėtį rinkoje. Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiama dėl įtariamo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, pareiškėjui nurodžius aplinkybes dėl atsakovės pradėtos taikyti kainodaros ir tarifų keitimo nuo 2016 m. sausio 1 d., buvo vertinama iki 2015 m. ir 2016–2018 m. rinkos konkurencingumo padėtis, tačiau dominavimo fakto, kaip jį apibrėžia teisinis reglamentavimas (šios nutarties 39–40 punktai), nenustatyta. Tai patvirtina Nutarimo 69 pastraipoje nurodoma išvada, kad „<...>AB „Lietuvos paštas“ veiksmai apsunkino konkurentų galimybes varžytis tik dėl dalies pajamų (gaunamų iš viešųjų pirkimų sutarčių), tačiau nepaisant to, neapsunkino konkurentų galimybių veiksmingai varžytis dėl ženkliai didesnės rinkos dalies <...>“.
48. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu Konkurencijos tarybos Nutarimu nesivadovavo šalys ir dėl šio įrodymo pirmosios instancijos teismas nesudarė galimybės pasisakyti šalims, tačiau priimant sprendimą juo rėmėsi. Priešingai, atsakovei, ikiteismine tvarka gavus ieškovės pretenziją (nutarties 33 punktas), bylą nagrinėjant teisme, turėjo būti žinoma ir suprantama, kad teismas galės vadovautis Nutarimu, taip pat pažymėtina, kad atsakovė 2022 m. rugpjūčio 1 d. atsiliepime į ieškovės ieškinį cituoja Nutarimą (atsiliepimo 109, 113 punktai) ir pateikia argumentus dėl Nutarime nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės dominuojančios padėties nustatymo, negalėjo vadovautis Nutarimu.
49. Kaip jau buvo minėta, Konkurencijos taryba nutraukė tyrimą atsakovės atžvilgiu ir patvirtino atsakovės prisiimtus įsipareigojimus, tačiau išvados, kad atsakovė užima dominuojančią padėtį rinkoje nepadarė, tik konstatavo, jog atsakovė turi šalyje išplėtotą pašto tinklą, kuriuo naudojasi kiti tokias pašto paslaugas teikiantys ūkio subjektai. Konkurencijos taryba Nutarime vertino atsakovės veiklą laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2018 m., t. y. šios bylos ginčui neaktualiu laikotarpiu, kuomet atsakovė priėmė ieškovės ginčijamus sprendimus dėl pašto siuntų kainų tarifų didinimo. Pažymėtina, kad Nutarimas buvo priimtas prieš beveik 3 m. iki ieškovei pareiškiant ieškinį teisme (2022 m. birželio 28 d.), taip pat atsakovė po Nutarimo priėmimo 3 kartus keitė pašto paslaugų tarifus, atitinkamai apie juos informuodama viešai, ir ieškovė poziciją dėl teisių gynimo grindžia dėl naujos kainodaros procedūros ir tarifų nustatymo, turinčių įtakos Sutarties (keitimui ir vykdymui), o ne dėl pasekmių už Nutarime nurodytą tyrimo laikotarpį taikymo. Tiek ieškinio pareiškimo teisme dieną, tiek tikslindama ieškinio reikalavimus bylos nagrinėjimo metu, ieškovė nepateikė objektyvių duomenų ir leistinų įrodymų (Konkurencijos įstatyme numatyto Konkurencijos tarybos nutarimo ar įsiteisėjusio teismo sprendimo), kurie patvirtintų aplinkybę, kad atsakovė, užimdama dominuojančią padėtį rinkoje ir ja piktnaudžiaudama, aktualiu laikotarpiu keitė teikiamų paslaugų kainodarą ir tarifus. Ieškovė, manydama, kad atsakovė vykdydama veiklą pažeidžia Konkurencijos įstatymo nuostatas, šio įstatymo nustatyta tvarka turėjo ir turi teisę (gali) kreiptis į Konkurencijos tarybą, kaip galimos konkurencijos priežiūrą vykdančią instituciją, dėl atsakovės veiklos ekonominį vertinimo, nustatant, ar atsakovė dėl dominavimo rinkoje ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi keičia paslaugos kainas ir ar visiems tos paslaugų srities rinkoje veikiantiems subjektams. Tik pripažinus, kad atsakovė užima dominuojančią padėtį rinkoje ir ją piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi, ieškovė galėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą įrodinėdama jai dėl neteisėtų atsakovės veiksmų padarytos žalos dydį. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo dalinio sprendimo motyvuojamosios dalies 21-26, 28, 36 punktuose nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė užima dominuojančią padėtį rinkoje.
50. Teisėjų kolegijai pripažinus, kad atsakovė neužėmė dominuojančios padėties korespondencijos siuntų verslo klientams pristatymo rinkoje Nutarime nurodytu laikotarpiu ir šis laikotarpis nėra aktualus ginčui spręsti, daroma išvada, jog ieškovė neįrodė atsakovės piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi fakto, t. y. kad atliko veiksmus, kuriuos draudžia Konkurencijos įstatymo 7 straipsnis. Toliau apeliacinės instancijos teismas pasisakys ir dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų dėl atsakovės piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi.
Dėl atsakovės (ne)piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi
51. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės argumentus, padarė išvadą, kad ieškovė siekia, jog teismas konkurencijos teisės normatyvinio reglamentavimo kontekste įvertintų tokius atsakovės, kaip dominuojančio atitinkamoje rinkoje ūkio subjekto, reikalavimus, kurie taikytini absoliučiai daugumai atsakovės verslo klientų. Tačiau, teismo vertinimu, tokio pobūdžio faktai iš esmės negali būti nustatomi ir atitinkamas vertinimas konkurencijos teisės normų pagrindu negali būti atliekamas civilinio proceso tvarka.
52. Ieškovė apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad: 1) teismas apribojo ieškovės teisę į teisminę gynybą teisme, nes, teigdamas, kad dėl atsakovės vykdomo kaininio ir nekaininio piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ieškovės atžvilgiu ir padarytos žalos atlyginimo, kompetenciją turėtų turėti Konkurencijos taryba, o ne bendrosios kompetencijos teismas, taip pažeisdamas Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio ir 51 straipsnio nuostatas (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Priešingai, Konkurencijos įstatymo 16, 43 straipsniuose įtvirtinta teisė ieškovei kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neteisėtų veiksmų (šiuo atveju atsakovės kaininio ir nekaininio piktnaudžiavimo ieškovės atžvilgiu (Konkurencijos įstatymo 7 straipsnis)) nutraukimo ir padarytos žalos atlyginimo; 2) teismas priimdamas sprendimą nenurodė motyvų dėl atsakovės taikomos nesąžiningai didelės kainos, taip pat teismas nepateikė motyvų dėl ieškovės reikalavimo priteisti žalos atlyginimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4, 7 punktai); 3) teismas neišsprendė ieškovės pareikšto reikalavimo dėl atsakovės padarytos 436 152,83 Eur žalos už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. atlyginimo ir dėl jo nepasisakė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
53. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė Sutartimi susitarė, jog ieškovė, teikdama gaunamų ir siunčiamų sąskaitų bei kitų dokumentų valdymo paslaugas, naudosis atsakovės teikiamomis pašto paslaugomis – korespondencijos siuntų pristatymo paslaugomis. Paslaugų įkainiai buvo numatyti Sutarties prieduose. Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 31 d. raštu paskelbė, kad nuo 2021 m. gruodžio 1 d. kelis kartus didins paslaugų tarifus, o 2021 m. spalio 22 d. atsiuntė ieškovei derinimui susitarimo projektą ir užsakymų Nr. 11, Nr. 12 bei Nr. 13 projektus pagal tarifus, įsigaliosiančius nuo 2021 m. gruodžio 1 d. Atsakovės pateiktuose projektuose buvo įtrauktos papildomos sąlygos: prieš pateikiant siuntas atsakovei, spausdinti barkodus ant siuntų, barkodus prieš tai užsisakyti iš atsakovės, kad ji iš anksto suteiktų, surūšiuotų tokių ieškovės klientų laiškų adresų duomenis pagal atsakovės nurodytus kriterijus ir pateikti į atsakovės API. Ieškovė 2021 m. lapkričio 19 d. pateikė susitarimo projekto, užsakymų projektų bei API paslaugos aprašymo ir paslaugų lygio susitarimo (SLA) projektų korekcijas, kad tam tikros sąlygos nebūtų privalomos, nes atsakovė tokių reikalavimų netaiko kitiems tokių paslaugų pirkėjams. Atsakovė nesutiko su ieškovės pozicija ir nurodė, kad ji neteiks paslaugų, jeigu ieškovė papildomai nespausdins barkodų, kuriuos prieš tai turėtų užsisakyti iš atsakovės, taip pat, jeigu nerūšiuos klientų laiškų adresų duomenų pagal atsakovės nurodytus kriterijus ir nepateiks šių duomenų į API. Atsakovė 2022 m. kovo 31 d. dar kartą paskelbė apie pakartotinai keliamas paslaugų kainas kartais nuo 2022 m. liepos 1 d., nuo 2023 m. kovo 1 d. paslaugų kainos dar kartą buvo padidintos.
54. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovės piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi pasireiškia taikant kaininio (tarifų pakėlimo) ir nekaininio (reikalavimas naudoti API sąsają) pobūdžio priemones, t. y. atsakovė pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus, todėl yra pagrindas įpareigoti atsakovę nutraukti nesąžiningų ir diskriminacinių kaininio bei nekaininio pobūdžio priemonių taikymą ieškovės atžvilgiu.
55. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė Sutartimi susitarė, kad atsakovė informuos ieškovę apie Sutarties specialiosios dalies apie specialiosios dalies 2.1.3 papunktyje nurodytų duomenų pasikeitimą (barkodų sekos rėžių) ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) darbo dienas iki tokio pakeitimo įsigaliojimo dienos (nutarties 26 punktas). Taip pat šalys susitarė, kad ieškovė apmokės atsakovei už faktiškai suteiktas paslaugas pagal sutartyje nustatytas sąlygas ir terminus pagal užsakyme (-uose) nurodytus tarifus. Šalys taip pat susitarė, kad užsakyme (-uose) įtvirtinti tarifai galioja užsakymo (-ų) galiojimo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 3 m., išskyrus atvejus, kai šalys užsakyme (-uose) apibrėžia ilgesnį tarifų galiojimo terminą. Pasibaigus tarifų galiojimo terminui vykdytojas turi teisę keisti paslaugų tarifus, tačiau vykdytojas įsipareigoja netaikyti užsakovui didesnių tarifų, nei taiko kitiems panašiomis sąlygomis pašto siuntas siunčiantiems klientams (nutarties 29 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neginčijo, kad atsakovė po Nutarimo priėmimo viešai tris kartus skelbė duomenis apie tarifų pakeitimą ir teikė ieškovei, tačiau leistinų įrodymų, kad dėl atsakovės dominuojančios padėties rinkoje aktualiu ginčui spręsti laikotarpiu, išskirtinai ieškovės atžvilgiu piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, nepateikė.
56. Konkurencijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad Konkurencijos taryba tiria piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Tyrimą atlieka Konkurencijos tarybos įgalioti jos administracijos darbuotojai (Konkurencijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).
57. Konkurencijos įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant įvairius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus, įskaitant: 1) tiesioginį ar netiesioginį nesąžiningų kainų arba kitų pirkimo ar pardavimo sąlygų primetimą; 2) prekybos, gamybos ar techninės pažangos ribojimą darant žalą vartotojams; 3) panašaus pobūdžio sutartyse nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymą atskiriems ūkio subjektams, taip sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas; 4) sutarties sudarymą, kai kitai sutarties šaliai primetami papildomi įsipareigojimai, kurie pagal komercinį pobūdį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu.
58. Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo.
59. Konkurencijos įstatymo 43 straipsnyje nurodyta, kad šiame skirsnyje (Civilinės atsakomybės ypatumai) nustatomi šio įstatymo 5 ar 7 straipsnio arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimu padarytos žalos atlyginimo ypatumai.
60. Pagal Konkurencijos 51 straipsnio 1dalį bylos dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo, nagrinėjamos laikantis CPK taisyklių, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip. Pagal to paties straipsnio 2 dalį Vilniaus apygardos teismas turi išimtinę kompetenciją nagrinėti šias bylas: 1) bylas dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytais pažeidimais padarytos žalos atlyginimo; 2) bylas, kai asmuo, kurio interesai buvo pažeisti, reikalauja nutraukti neteisėtus veiksmus, nurodytus šio įstatymo II skyriuje arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnyje.
61. Konkurencijos įstatymo 51 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad byla nagrinėjama teisme Konkurencijos tarybai priėmus nutarimą dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, kuris nebuvo apskųstas per šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodytą apskundimo terminą, ar įsiteisėjus teismo sprendimui dėl to paties pažeidimo, tokiame nutarime ar sprendime nurodytos aplinkybės dėl pažeidimo pobūdžio, jo padarymo teritorijos, trukmės ir asmenų laikomos neįrodinėtinomis aplinkybėmis (prejudiciniais faktais) bylose dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo. Pagal to paties straipsnio 8 dalį teismui nagrinėjant bylą dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo, ir jam paprašius, Konkurencijos taryba turi teisę pateikti išvadą dėl žalos dydžio nustatymo.
62. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, kad dėl atsakovės vykdomo kaininio ir nekaininio piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ieškovės atžvilgiu fakto nustatymo turi Konkurencijos taryba, o ne bendrosios kompetencijos teismas. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė ieškovės atžvilgiu taikydama diskriminacines sąlygas korespondencijos siuntų pristatymo paslaugoms, piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, tačiau šiems teiginiams įrodyti ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų atsakovės piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi dėl vykdomos kainodaros ir atsakovės reikalavimo naudoti aplikacijų programavimo sąsają (API), nes kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokio pobūdžio faktai iš esmės negali būti nustatomi ir atitinkamas vertinimas konkurencijos teisės normų pagrindu negali būti atliekamas civilinio proceso tvarka. Pagal šios nutarties 56–61 punktuose aptartą teisinį reguliavimą įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad kompetenciją dėl atitinkamo konkurencijos teisės normų pažeidimo (neteisėtų veiksmų) vertinimo ir nustatymo turi Konkurencijos taryba, kurios priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą galima skųsti administraciniam teismui. Po to, kai nustatytas pažeidimas ir neteisėti veiksmai nenutraukiami ar sukėlė žalą, asmuo turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka pareiškiant ieškinį ūkio subjektui.
63. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų dėl atsakovės taikomos nesąžiningai didelės kainos, taip pat nepateikė motyvų ir neišsprendė ieškovės pareikšto reikalavimo dėl ieškovei atsakovės padarytos 436 152,83 Eur žalos už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. atlyginimo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 30 d. protokoline nutartimi (nutarties 12 punktas) nutarė žalos atlyginimo klausimą spręsti tik nustačius atsakovės piktnaudžiavimo padėtimi faktą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas skundžiamą dalinį sprendimą, buvo įspėjęs šalis, kad pirmiausia spręs dėl ieškinio dalies – ieškinio pagrindo (CPK 261 straipsnio 5 dalis) ir daliniu sprendimu nusprendė dėl ieškinio pagrindo (CPK 261 straipsnio 1, 3 dalys), todėl pagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovės neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atskirai nevertino ieškovės argumentų dėl atsakovės taikomos nesąžiningai didelės kainos, nesudaro pagrindo pripažinti, jog teismas nepasisakė šiuo klausimu, nes minėto klausimo vertinimas yra susijęs su piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi fakto nustatymu, o dėl tokio fakto nustatymo pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad tai turėtų spręsti Konkurencijos taryba.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
64. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktų procesinių dokumentų turinį, bylos sudėtingumą, pateiktų įrodymų turinį ir, kad atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) nustatytus maksimalius dydžius, sumažino atsakovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą iki 8 477,29 Eur.
65. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su sprendimo dalimi, kuria teismas iš dalies tenkino jos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pažeidė atsakovės teisę į teisminę gynybą ir esminį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principą „pralaimėjęs moka“, kadangi: 1) atsakovė ginčą laimėjo, visi ieškovės reikalavimai buvo atmesti; 2) gindama savo teises atsakovė ne tik buvo priversta pasitelkti advokatų pagalbą, tačiau taip pat samdyti ekspertą ir gintis nuo ieškovės nepagrįstų reikalavimų bei ieškovės pateiktos nepagrįstos eksperto išvados; 3) teismas atsisakydamas priteisti dalį bylinėjimosi išlaidų riboja atsakovės teisę į teisminę gynybą ir atsakovė dėl nepagrįsto ieškinio patiria nuostolius, kurie nepagrįstai neatlyginami.
66. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas nusprendė, kad atsakovei turi būti tik dalis bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
67. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
68. Pirmosios instancijos teismui atsakovė pateikė prašymą priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 14 797,78 Eur išlaidos advokatų teisinei pagalbai ir 13 310 Eur už pasitelkto eksperto ekspertinės išvados parengimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos padarytomis išvadomis, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos viršijo Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, todėl pagrįstai buvo sumažintos iki maksimalaus dydžio. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė neįrodė, kad byloje buvo sprendžiami nauji, teismų praktikoje nenagrinėti teisiniai klausimai, kurie pareikalautų itin didelių advokato darbo laiko sąnaudų, ypatingų specialių žinių, kompleksinių teisinių paslaugų, jog būtų galima nukrypti nuo bendros taisyklės dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir priteisti atsakovei už procesinių dokumentų parengimą sumas, viršijančias Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinus dydžius už atitinkamų procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose.
69. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės pateiktą eksperto R. B. 2022 m. gruodžio 22 d. išvadą apie atsakovės korespondencijos siuntų paslaugos verslo klientams tarifus, daro išvadą, kad ji buvo informacinio pobūdžio, kurioje išvados buvo pateiktos įvertinus pačios atsakovės ir viešai prieinamus duomenis apie atsakovės taikytus korespondencijos siuntų paslaugos verslo klientams tarifus, t. y. eksperto išvadoje nebuvo pateiktos išvados, kurios būtų lėmusios bylos išnagrinėjimo rezultatą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė atsakovei 13 310 Eur išlaidų už pasitelkto eksperto R. B. 2022 m. gruodžio 22 d. išvadą apie atsakovės korespondencijos siuntų paslaugos verslo klientams tarifus parengimą
70. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
71. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ginčui spręsti aktualias teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamo dalinio sprendimo pakeisti ar panaikinti, atsakovės apeliacinio skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl skundžiamas dalinis sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsižvelgus sprendimo motyvuojamosios dalies šios nutarties 49, 50 punktuose aptartus argumentus.
72. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
73. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas, jos apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą neatlyginamos, tačiau nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 1 382,25 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą.
74. Rekomendacijose nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 1,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.11 punktas). Apskaičiavus maksimalų aukščiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2023 m. III ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 3 027,30 Eur (2 018,20 Eur x 1,5). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (1 382,25 Eur) neviršija rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydį, šios bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės.
75. Atsakovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, t. y. tenkintas apeliacinio skundo reikalavimas dėl skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies, dėl atsakovės pripažinimo dominuojančia padėtimi rinkoje, pakeitimo, tačiau netenkintas skundo reikalavimas pakeisti skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo peržiūrėjimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tikslinga atsakovei iš ieškovės priteisti pusę patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios neviršija Rekomendacijų 8.9 papunktyje rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio už apeliacinio skundo parengimą – 1 350 Eur.
76. Ieškovė pateikė duomenis, kad už atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, patyrė 3 947,65 Eur. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (3 947,65 Eur) viršija rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydį, šios bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki Rekomendacijų 8.11 papunktyje rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą apeliacinį skundą parengimą – 3 027,30 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, ieškovei priteisiama 50 procentų išlaidų už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą – 1 513,65 Eur.
77. Ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (1 513,65 Eur), ir atsakovei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (2 732,25 Eur), šia nutartimi įskaitomos ir atsakovei iš ieškovės priteistinos 1 218,60 Eur (2 732,25 Eur – 1 513,65 Eur) bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. dalinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Unifiedpost“, juridinio asmens kodas 111629419, atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos paštui, juridinio asmens kodas 121215587, 1 218,60 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniolika eurų ir šešiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Danguolė Martinavičienė
Asta Radzevičienė
Alma Urbanavičienė