Administracinė byla Nr. ATP-195-134/2016 Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00179-2015-9 Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 11 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėja Bronė Vidzėnienė, žodinio proceso tvarka,
dalyvaujant D. K. prieš kurią administracinė byla nutraukta, Utenos rajono apskrities aplinkos apsaugos departamento Ignalinos rajono agentūros vedėjui V. K.,
teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Ignalinos rajono agentūros direktoriaus pavaduotojo (toliau Institucija) apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje ir ,
n u s t a t ė:
2015 m. kovo 13 d. nutarimu Institucija nubaudė D. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau ATPK) 5113 straipsnio 1 dalį 144 eurų dydžio bauda už tai, kad ji, 2014 metų rugsėjo mėnesį, kasant kūdrą jai ir R. K. priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį susidariusio iškastinio grunto paskleidė pelkės teritorijoje, t. y. šiais veiksmais D. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 128.2. papunkčio reikalavimus, nustatančius, kad pagal specialiąsias žemės naudojimo sąlygas pelkėse ir šaltinynuose draudžiama mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą.
Institucijos nutarimą D. K. apskundė apylinkės teismui ir skundžiama nutartimi Institucijos nutarimas buvo panaikintas, o administracinio pažeidimo byla nutraukta, motyvuojant tuo, kad D. K. žemės sklype esanti pelkė yra tik dalis prie (duomenys neskelbtini) ežero esančios pelkės, kurios dydis didesnis kaip 0,5 ha, tačiau iš 2014-10-17 patikrinimo akto bei liudytojo P. K. paaiškinimų teismas nustatė, kad D. K. žemės sklype esančios pelkės durpių sluoksnis yra mažesnis kaip 1 metras, t.y. nėra vienos iš būtinųjų sąlygų, draudžiančių iškastą gruntą sandėliuoti ir paskleisti pelkių ir šaltinynų teritorijoje, kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad D. K. žemės sklype esančios durpių sluoksnis yra didesnis kaip 1 metras nepateikta ir Institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, šios aplinkybės neįrodinėjo.
Institucija prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį ir palikti galioti nutarimą, kuriuo D. K. buvo nubausta pagal ATPK 5113 straipsnio 1 dalį.
Skunde nurodyta, kad tyrimo metu D. K. neneigė, jog kasant kūdrą jai priklausančiame žemės sklype, dalis iškastų žemių buvo išsklaidyta žemės sklype, o kita dalis - šalia kūdros esančiame nedideliame pelkės plote, nors jai buvo žinoma, kad žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – pelkės ir šaltinynai. 2012-07-12 LR aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakymu Nr.D1-590/3d-583 „Dėl dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 14 punkte nurodyta, kad iškastas gruntas ir derlingasis dirvožemio sluoksnis negali būti sandėliuojamas ir paskleidžiamas pelkių ir šaltinynų teritorijoje, kurių plotas didesnius kaip 0,5 ha, o durpių sluoksnio storis didesnis kaip 1 metras, akmenynuose, vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, natūraliose pievose, potvynių užliejamose teritorijose, todėl D. K. negalėjo sandėliuoti ir paskleisti iškasto grunto jos žemės sklype, esančioje pelkių ir šaltinynų teritorijoje. Skunde pažymėta, kad darbams (duomenys neskelbtini) rajono agentūra neišdavė jokio leidžiančio ar pritariančio dokumento D. K. prašyme nurodytų darbų vykdymui, nes žemės sklypas nepatenka į karstinio regiono, valstybinio draustinio, biosferos poligono ar „Natura 2000“ teritorijas, todėl telkinio įrengimo vietos derinimas su Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentu nebuvo reikalingas. Institucijos išduoto dokumento, leidžiančio D. K. vykdyti prašyme nurodytus kasimo darbus, ji neturėjo. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nepagrįstai vadovavosi byloje esančiu 2014-10-17 patikrinimo aktu, nors juo buvo aiškinamas kūdros įrengimo D. K. sklype teisėtumo faktas, o ne pažeidimas, už kurį D. K. buvo nubausta Institucijos nutarimu, todėl apylinkės teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo skundžiamą nutarimą.
Atsiliepimu į Institucijos skundą D. K. prašė skundą atmesti, skundžiamą 2015 m. birželio 10 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį palikti galioti. Ji nurodė, kad savo žemės sklype įrengdama vandens telkinį – kūdrą, vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2012-07-12 įsakymu Nr. D1-590/3d-583 „Dėl dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“, kurio nuostatos nedraudė iškasti kūdrą, o iškastas gruntas buvo išsklaidytas tame pačiame sklype tose vietose, kuriose nedraudžiama minėtame apraše nurodytose vietose. Pagal šalia gyvenančio M. P. skundus, Institucija net keletą kartų tikrino jos sklype vykdomus kūdros kasimo darbus, tačiau jokių pažeidimų nenustatė ir tik kaimynui apskundus pareigūnų ( o ne jos teisėtus) veiksmus, jai buvo surašytas protokolas už tariamą natūralių pelkių augalinės dangos mechaninį ardymą. Pažymi, kad jos sklype esančios pelkės dalis mažesnė nei 0.5 ha, kasdama vandens telkinį ir sandėliuodama iškastą gruntą savo sklype, ji jokių pažeidimų nepadarė, todėl Institucijos nutarimu buvo nubausta nepagrįstai.
2015-08-19 Panevėžio apygardos teismo nutarimu skundžiamas nutarimas buvo panaikintas ir naujas priimtas nutarimas, kuriuo buvo palikta galioti 2015-03-13 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimas, kurio D. K. nubausta pagal ATPK 5113 straipsnio 1dalį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2016-03-01 nutartimi išnagrinėjęs D. K. skundą, panaikino 2015-08-15 Panevėžio apygardos teismo nutartį, bylą atnaujino, perduodamas ją nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka ir nurodė, kad tiriant pažeidimą nebuvo išaiškintos visos aplinkybės, t.y. nurodyta apeliacinio teismo nutartimi nebuvo paneigtos pirmos instancijos teismo išvados, kad D. K. sklype saugotinos pelkės durpių sluoksnis yra mažesnis nei 1 metras, kuri yra viena iš būtinųjų sąlygų, draudusių D. K. iškastą gruntą paskleisti pelkių ir šaltinynų teritorijoje.
Apeliacinio teismo posėdyje D. K. prašė Institucijos skundą atmesti, Institucijos atstovas prašė teismą užsakyti atlikti papildomus tyrimus ir nustatyti, ar D. K. iškasto ir paskleisto žemės grunto teritorijoje durpių sluoksnis yra mažesnis nei 1 metras.
Teismo posėdyje D. K. pateikė Lietuvos Geologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos direktoriaus rašą, kuriame nurodyta, kad detalesnis geologinis kartografavimas (duomenys neskelbtini) ežero apylinkių nėra atliktas, todėl tarnyba neturi duomenų apie šį ežerą supančios pelkės durpių storį bei joje esančius šaltinynus, todėl ar minėtai pelkei taikytinos specialiosios žemių ir miško naudojimo sąlygos siūlo kreiptis į projekto “EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimas, palankios apsaugos būklės kriterijų nustatymas ir monitoringo sistemos sukūrimas“ vykdytojus. Rašte nurodyta, kad 1992-05-12 nutarime Nr.343 “Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 128 punkte nėra apibrėžtos šaltinio ar šaltinynų sąvokos, todėl negalima nurodyti ir kriterijų, kada laikoma, kad šaltinis sunaikintas ar pakeistas jo ar šaltinių hidrologinis režimas, nurodyta, kad pelkė nepriklauso durpių telkinių kategorijai.
2016-04-04 raštu Lietuvos geologijos Tarnybos prie aplinkos apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotoja pranešė, kad duomenų apie (duomenys neskelbtini) ežerą ežero supančią pelkę, pelkės durpių sluoksnio storį neturi.
Apeliacinis skundas atmestinas. Apylinkės teismas ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, pagrįstai pripažino, kad D. K., didindama savo žemės sklype vandens telkinį ir dalį susidariusio iškastinio grunto paskleisdama pelkės teritorijoje, laikėsi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ir žemės ūkio ministrų 2012-07-12 įsakymu Nr.D1-590/3d-583 “Dėl dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 14 punkto reikalavimų, t.y. teisingai taikė teisės aktus ir pagrįstai skundžiama nutartimi panaikino Institucijos nutarimą, kuriuo ji buvo nubausta pagal ATPK 5113 straipsnio 1 dalį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.
ATPK 5113 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už specialiųjų žemės, miško, vandens telkinių naudojimo sąlygų pažeidimą ar nevykdymą. Ši norma yra nukreipiančioji, o tai reiškia, kad pažeidimo objektyvieji požymiai yra nurodyti kituose teisės aktuose. Nustatyta, kad D. K. turimam žemės sklypui (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) pagal nekilnojamo turto registro duomenų banko išrašo duomenis, įsigaliojusius nuo 2014-07-01, yra nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga “pelkės ir šaltinynai 0,1556 ha“ (l37 psl.) ir šių duomenų D. K. neginčija. 2014 m. rugsėjo mėnesį D. K. užsakymu, didinant jos sklype buvusį vandens telkinį, dalis iškastinio grunto buvo paskleista pelkės teritorijoje, todėl pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 nutarimu Nr.343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, numatytų 128.2 papunktį, ji mechaniškai ardė natūralią pelkių augalinę dangą. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šis draudimas mechaniškai ardyti natūralią augalinę dangą nėra absoliutus ir priklausomai nuo atliekamų žemės ūkio darbų, siejamas su konkrečios saugomos pelkės dydžiu bei šios pelkės durpių sluoksniu. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ir žemės ūkio ministrų 2012-07-12 įsakymu Nr.D1-590/3d-583 “Dėl dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 14 punkte numatyta, kad iškastas gruntas ar derlingasis dirvožemio sluoksnius negali būti sandėliuojamas ir paskleidžiamas pelkių ir šaltinynų teritorijose, kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha, o durpių sluoksnio storis didesnis kaip 1 metras, akmenynuose, vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, natūraliose pievose, potvynių užliejamose teritorijose.
Apeliaciniam teismui buvo pateiktas 2016-04-04 Lietuvos geologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos raštas, kad (duomenys neskelbtini) ežero apylinkės nepatenka į valstybinio geologinio kartografavimo 1:50 000 arba didesniu masteliu kartografuotus plotus, todėl duomenų apie šį ežerą supančią pelkę, apie pelkės durpių sluoksnio storį žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) sen., Ignalinos r., neturi. Apeliacinis teismas įpareigojo D. K. pateikti Lietuvos geologų tarnybos raštą, kurį ji nurodė turinti pirmos instancijos teismo posėdyje, kuriame būtų nurodyta apie jos sklype esančios pelkės durpių sluoksnio storį, tačiau tokio rašto ji nepateikė. Iš liudytojo P. K. parodymų matyti, jis kaip aplinkos apsaugos valstybinis inspektorius, surašęs D. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą, lankėsi įvykio vietoje ir pagal kūdros kasimo pjūvį matė, kad gruntą sudaro smėlis, o ne durpių sluoksnis. Iš 2014-10-17 patikrinimo akto matyti, kad tiriant M. P. skundą, P. K. ir P. K., kaip aplinkos apsaugos departamento Ignalinos rajono agentūros darbuotojai, atliko patikrinimą ir nustatė, kad D. K. žemės sklype įrengtas dirbtinis vandens telkinys teisėtai, nes Aprašo 7.1 nedraudžia dirbtinį vandens telkinį įrengti pelkių ir šaltinynų teritorijoje, jeigu plotas yra mažesnis, kaip 0,5 ha ir durpių gylis iki 1 metro, o tai reiškia, kad buvo nustatyta, kad durpių gylis nurodytame sklype neviršija 1 metro. Institucijos atstovas apeliacinio teismo posėdyje nepateikė duomenų, paneigiančių turimus duomenis apie nagrinėjamo žemės sklypo sandarą, o jo siūlymas teismui kreiptis į atitinkamas įstaigas dėl durpių sluoksnio storio nustatymo, esant byloje tokiems duomenims, yra neekonomiškas ir netikslingas.
Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus neabejotinų jo kaltės įrodymų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis, įtvirtinantis nekaltumo prezumpcijos principą įpareigoja, kad abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, apylinkės teismo išvados yra pagrįstos ir teisėtos, naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,
nutaria :
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d.. nutartį palikti nepakeistą, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Ignalinos rajono agentūros direktoriaus pavaduotojo apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Bronė Vidzėnienė