Civilinė byla Nr. e2-556-328/2018

(Proceso Nr. 2-06-3-05086-2017-0)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.3; 2.1.2.4.3; 2.1.2.7; 2.1.3.6; 3.1.7.6; 3.2.6.1

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 31 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė,

sekretoriaujant Violetai Žalienei,

dalyvaujant ieškovų N. A. ir V. A. atstovui advokatui D. Ž.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Inkomlita“ atstovui advokatui A. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų N. A. ir V. A. ieškinį (ieškinius) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Inkomlita“ dėl pažeistų teisių gynimo.

Teismas

nustatė:

ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami atnaujinti jiems terminą ieškiniui dėl pirkėjo teisių perkėlimo pateikti, perkelti ieškovei N. A. pirkėjo teises pagal 2016 m. rugsėjo 14 d. reikalavimo perleidimo sutartį į skolininko V. A. skolą, kylančią iš 2016 m. balandžio 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-150-512/2016, perkelti ieškovui V. A. pirkėjo teises pagal 2016 m. rugsėjo 14 reikalavimo perleidimo sutartį į ieškovės N. A. skolą, kylančią iš 2016 m. balandžio 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-150-512/2016, priteisti iš ieškovų atsakovei už reikalavimą sumokėtą kainą.

Ieškinyje nurodė, jog reikalavimo perleidimo sutarties UAB ,,Inkomlita“ jiems nepateikė ir jokių reikalavimų nepareiškė. Nurodė, jog reikalavimo perleidimo sutartis ieškovams pateikta tik 2016 m. lapkričio 14 d., taigi tik nuo šios dienos reikalavimo perleidimo faktas galėjo būti panaudotas prieš ieškovus šioje byloje. Teigė, jog ieškovams nebuvo pranešta, kad kreditorius tenkina 6500 eurų suma vietoj teismo priteistos 37911,10 eurų sumos. Ieškovams nebuvo siūloma sudaryti taikos sutartį, sumažinant kreditorinius reikalavimus iki 6500 eurų, šitaip pažeidžiant jų kaip skolininkų teises, numatytas įmonių bankroto įstatymo 28, 29 straipsniuose (V. A. buvo 100 procentų akcijų UAB „German Baltik“ savininkas), ką draudžia Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis. Ieškovams šiuo laikotarpiu nebuvo siūloma įsigyti turtines teises, kylančias iš 2016 m. balandžio 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo, už tą pačią kainą, kurią šias turtines teises įsigijo atsakovė šioje byloje UAB „Inkomlita“. Tuo buvo pažeista kiekvieno iš ieškovų, kaip bendraturčio (ieškovai reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu buvo sutuoktiniai) pirmenybės teisė įsigyti kito bendraturčio turtines teises (reikalavimo teises į kito bendraturčio turtą (pinigus), kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį), numatyta CK 4.79 straipsnio 1, 2 dalyse. Nurodo, jog bendraturčių turtas ir iš turto kylantys bendri ir asmeniniai įsipareigojimai pagal Civilinio kodekso 3 knygos ieškinyje nurodomas nuostatas sudaro abiejų sutuoktinių bendros nuosavybės, daiktinių teisių turinį, kurio neatsiejama dalis, ieškovų nuomone, yra ir kiekvieno iš sutuoktinių turtinės teisės ir pareigos. Šiuo atveju reikalavimo teisių perleidimas į vieno iš sutuoktinių turtines prievoles tiesiogiai įtakoja kito sutuoktinio turto, valdomo bendrosios jungtinės nuosavybės teise sumažėjimą. CK 6.427 straipsnio 3 dalis pasirinkta ieškinio pagrindu, kadangi jose numatyta konkreti turtinių teisių išpirkimo procedūra. Mano, jog trijų mėnesių ieškinio pateikimo terminas skaičiuotinas nuo 2016 m. lapkričio 14 d.

Ieškovai taip pat pateikė ieškinį, kuriuo prašė apginti jų pažeistas teises atkuriant buvusią iki pažeidimo padėtį: pripažinti negaliojančia 2016 m. rugsėjo 14 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp šiuo metu likviduotos BUAB „German Baltik“ ir atsakovės UAB „Inkomlita“, į reikalavimą, kylantį iš 2016 m. balandžio 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-150-512/2016, kuriuo iš V. A. priteista 29746,74 Eur skola, 641,56 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš N. A. priteista 8164,39 Eur skola, 180,96 Eur bylinėjimosi išlaidų ir iš abiejų priteista 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisiant atsakovei iš ieškovų solidariai 6500 Eur kompensaciją (c. b. Nr. e2-13144-639/2017).

Procesiniame dokumente nurodė, jog ieškovams, kaip minėta, nebuvo pranešta, kad kreditorius tenkina 6500 eurų suma vietoj teismo priteistos 37911,10 eurų sumos, jiems nebuvo siūloma sudaryti taikos sutartį, sumažinant kreditorinius reikalavimus iki 6500 eurų. Ieškovams šiuo laikotarpiu nebuvo siūloma įsigyti turtines teises, kylančias iš 2016 m. balandžio 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo, už tą pačią kainą, kurią šias turtines teises įsigijo atsakovė šioje byloje UAB „Inkomlita“. Šiais neteisėtais bankroto administratoriaus ir atsakovės UAB „Inkomlita“ veiksmais ir neveikimu buvo pažeistos ieškovų Konstitucinės teisės, numatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje, pagal kurį įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs bei žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Šiuo atveju ieškovai buvo diskriminuojami, kaip skolininkai dėl savo socialinės – teisinės padėties civilinėje ir vykdomojoje bylose. Nurodo, jog atsakovės su BUAB „German Baltik“ sudarytas reikalavimo teisių perleidimo sandoris, ginant ieškovų pažeistas lygias teises prieš įstatymą, pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, kaip prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Pagrindiniam įstatymui – Konstitucijos 29 straipsniui, ką numato speciali norma - CK 6.101 straipsnio 1 dalis. Nurodė, jog pagal įmonių bankroto įstatymą apskritai nėra reglamentuota tvarka, kad turtas (turtinės teisės) turi būti perkamos iš varžytinių, ar viešo konkurso, ar aukciono, ar kitu šiems būdams prilygintu būdu. Visa tai sudaro pagrindą, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo iš ribotos atsakomybės dalyvių ar vadovo priteistas nuostolių atlyginimas, bankroto administratoriui, apeinant CPK perleisti reikalavimo teises bet kuriam pašaliniam asmeniui, tuo būdu pažeidžiant asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą principus. Mano, jog sandorį pripažinus negaliojančiu taikytina restitucija, atsakovei iš ieškovų priteisiant 6500 Eur kompensaciją, šitaip grąžinant vieną iš šalių į pradinę padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovų reikalavimus, kuriuo su ieškinio (ieškinių) reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti.

Atsiliepimuose (t.1, b. l. 142-144; t.2, b. l. 73-75; c. b. Nr. e2-13144-639/2017, b. l. 79-81) pažymėjo, jog teisiniuose santykiuose su ieškovais UAB ,,Inkomlita“ yra kreditorius, o ieškovai skolininkai. Ieškovai pareikšto ieškinio neturi teisinio pagrindo grįsti Civilinio kodekso trečios knygos šeimos teisės normomis, nes šeimos teisiniai santykiai nėra niekaip susiję su ieškovų pareikštu ieškiniu. Taip pat nurodė, jog ieškovai neturi jokio pagrindo interpretuoti, kvestionuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo iš jų priteistas žalos atlyginimas. Reikalavimo teisių perleidimas naujam kreditoriui taip pat patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, todėl nepagrįstos ieškovų interpretacijos įsiteisėjusių procesinių sprendimų atžvilgiu. Nurodė, jog Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje įtvirtinta norma šioje byloje netaikytina, ieškovai neturi ir neturėjo jokių bendraturčių teisių į reikalavimo teises. Ieškovai yra ne bendraturčiai, o skolininkai, iš kurių priteistas žalos atlyginimas. Pažymėjo, jog reikalavimo teisės nėra ir niekada nebuvo ginčo objektas. Nurodė, jog ieškovai, pareikšdami ieškinį dėl sandorio nuginčijimo turi pagrįsti sandorio negaliojimo pagrindus, o tokio pagrindimo ieškinyje nėra.

Teismo posėdyje ieškovų atstovas palaikė ieškovų reikalavimus, prašė juos tenkinti. Mano, jog susiklosčiusi situacija perleidus reikalavimą, nėra teisinga. Sandoris kildinamas iš bankroto teisinių santykių, kuriame vyrauja imperatyvios teisės normos, yra viešasis interesas. Ieškovai buvo bankrutavusios įmonės savininkais, bankroto eigoje iš jų buvo priteistos tam tikros sumos, jeigu buvo numatyta reikalavimą perleisti už mažesnę sumą, tai tiems asmenims, kurie buvo skolingi įmonei, turėjo būti suteikta galimybė dalyvauti šioje procedūroje ir taikant pagal analogiją su Įmonių bankroto įstatymo 28 straipsniu sudaryti taikos sutartį ir tą reikalavimą padengti už sutartą šioje byloje sumą. Tuo ir pagrįstas pirmasis reikalavimas naikinti sandorį ir taikyti restituciją. Teismų praktika rodo, kad alternatyvūs reikalavimai yra galimi, todėl jei teismas šio reikalavimo netenkintų, yra kitas reikalavimas dėl teisių ir pareigų pagal sandorį perkėlimo. Reikalavimo realizavimas nuo skolininkų buvo nuslėptas, skolininkams nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti šioje procedūroje, ieškovai šioje byloje būtų turėję galimybę perpirkti šį reikalavimą, kadangi jis yra susijęs ir su jų kaip sutuoktinių santykiais. Kadangi nebuvo išlaikyti reikalavimai, nurodyti ieškinyje, manytina, kad sandoris nėra teisėtas, esant tokioms aplinkybėms, tos reikalavimo teisės gali būti perkeltos. Prašo ieškinius tenkinti.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas su ieškovų reikalavimais nesutiko. Nurodė, jog ieškovai, reikšdami reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu, ne tik nenurodė teisės normos, kurios pagrindu prašo pripažinti sandorį negaliojančiu, bet nėra nurodę jokio imperatyvo, kuris būtų pažeistas reikalavimo perleidimu. Paaiškino, jog įmonės bankroto procesas negali tęstis begalinį laiką, kol bus išieškota skola iš ieškovų. Reikalavimo teisių pardavimas, koks buvo atliktas šioje byloje, ne tik kad nėra pažeidimas, bet yra privalomas bankroto procese bankroto administratoriui, jis turi parduoti visą turtą, gauti reikiamas pažymas ir išregistruoti bendrovę. Pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos teismo nutartyje klausimas dėl reikalavimo perleidimo teisėtumo yra išnagrinėtas ir dar kartą šiuos klausimus kelti nėra pagrindo. Papildomai paaiškino, jog perkelti ieškovams pirkėjo teises ir pareigas, kai ieškovai nebuvo bendraturčiai, o yra skolininkai, taip pat nėra jokio pagrindo, todėl prašo ieškinį atmesti.

Teismas

konstatuoja:

byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 2016 m. rugsėjo 14 d. tarp BUAB ,,German Baltik“ ir UAB ,,Inkomlita“ sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria atsakovei perleidžiamas pradinės kreditorės reikalavimas į skolininkus, kylantis iš 2016 m. balandžio 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-150-512/2016, kuriuo pradinei kreditorei priteista: iš V. A. 29746,71 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistinos sumos nuo 2014 m. kovo 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 641,56 Eur bylinėjimosi išlaidos, ir iš N. A. priteista 8164,39 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistinos sumos nuo 2014 m. kovo 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 180,96 Eur bylinėjimosi išlaidos (Sutarties 1 punktas) (t.1, b. l. 15). Reikalavimas perleistas už 6500 Eur kainą (t.1, b. l. 2). 2016 m. rugsėjo 14 d. UAB ,,Inkomlita“ pranešimais, adresuotais ieškovams V. A. ir N. A., atsakovė informavo ieškovus apie reikalavimo perleidimą (t.1, b. l. 145, 146, 147). 2016 m. spalio 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi pradinė kreditorė pakeista į jos teisių perėmėją UAB ,,Inkomlita“, civilinėje byloje Nr. 2-150-512/2016 (t.1, b. l. 148- 149). Teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartis įsiteisėjo 2017 m. sausio 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties pagrindu (t.2, b. l. 12-15). Pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-150-512/2016 dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkų V. A. ir N. A. išieškotojos UAB ,,Inkomlita“ naudai pradėta antstolio R. K. vykdomoji byla (t.1, b. l. 6-7, 8-9). Bylos duomenimis, UAB ,,German Baltik“ yra likviduota dėl bankroto, 2017 m. balandžio 14 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro (t.1, b. l. 67).

2017 m. rugsėjo 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo nutartimi civilinė byla Nr. e2-7428-328/2017 (dėl pažeistų teisių gynimo perkeliant ieškovams pirkėjo teises ir pareigas) ir civilinė byla Nr. e2-13144-639/2017 (dėl pažeistų teisių gynimo atkuriant iki pažeidimo buvusią padėtį – reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia) sujungtos, bylai suteiktas numeris e2-7428-328/2017 ir byla perduota toliau nagrinėti teisėjai D. Žukauskienei (t.2, b. l. 80-81).

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Tai negali būti vertinama kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio faktinis pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškovai prašo pripažinti 2016 m. rugsėjo 14 d. Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją, taip pat prašo ieškovams perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal 2016 m. rugsėjo 14 d. Reikalavimo perleidimo sutartį. Kadangi ieškovų reikalavimai yra alternatyvūs, tarpusavyje susiję, o vienas iš reikalavimų – sandorio pripažinimas negaliojančiu, manytina, jog tikslinga pirmiausia pasisakyti dėl ieškovų reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu.

Dėl 2016 m. rugsėjo 14 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia

Civilinio kodekso 1.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sandorio samprata, pagal kurią sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandoriai yra vienas iš prievolių atsiradimo pagrindų (CK 6.2 straipsnis). Pagal CK 1.136 straipsnio 1 dalį, civilinės teisės ir pareigos atsiranda CK ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. Vadovaujantis šia teisės norma įstatyme įtvirtinta, jog civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš CK ir kitų įstatymų numatytų sutarčių ir kitokių sandorių, taip pat, nors įstatymų ir nenumatytų, bet jiems neprieštaraujančių sandorių; iš teismų sprendimų; iš administracinių aktų, turinčių civilines teisines pasekmes; kaip intelektinės veiklos rezultatai; dėl žalos padarymo, taip pat dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; dėl įvykių ar veiksmų (veikimo, neveikimo), su kuriais įstatymai sieja civilines teisines pasekmes (CK 1.136 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 1.78 straipsnio 1 dalį, sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas, yra nuginčijamas sandoris. Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai. Ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys. Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 straipsnio 2-5 dalys).

Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Iš kitos pusės, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų.

Nagrinėjamu atveju ieškovai reiškia reikalavimą pripažinti 2016 m. rugsėjo 14 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp bylos nagrinėjimo metu pasibaigusio juridinio asmens – UAB ,,German Baltik“, ir atsakovės UAB ,,Inkomlita“, kuria atsakovei perleista reikalavimo teisė į skolininkų (ieškovų) pradinei kreditorei mokėtinas sumas, priteistas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimas c. b. Nr. 2-150-512/2016). Ieškovai nurodo, jog apie sudaromą ginčijamą sandorį ieškovams pranešta nebuvo, jiems nebuvo sudaryta galimybė įsigyti turtines teises, kylančias iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo už tą pačią kainą, už kurią jas įsigijo atsakovė. Nurodo, jog šiais neteisėtais veiksmais buvo pažeistos ieškovų teisės, ieškovai buvo diskriminuojami, kaip skolininkai dėl savo socialinės – teisinės padėties civilinėje ir vykdomojoje bylose, ginčijamas sandoris pripažintinas negaliojančiu kaip prieštaraujantis Konstitucijos 29 straipsniui.

Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartiscivilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Nagrinėjamu atveju, ieškovai, reikšdami reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu, jokių aplinkybių ar įrodymų, patvirtinančių, jog 2016 m. rugsėjo 14 d. Reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvias teises aktų nuostatas, prieštarauja viešajam interesui, geros moralės principams etc., nepateikė (CPK 178 straipsnis). CK 6.101 straipsnio 1 dalis numato, jog kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų, jog reikalavimo perleidimas varžytų skolininkų prievoles labiau, nei varžė įsipareigojimai pradiniam kreditoriui, reikalavimas yra susijęs su kreditoriaus asmeniu ar kt. Iš byloje pateiktos 2017 m. sausio 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis dėl kreditoriaus pakeitimo civilinėje byloje, turinio matyti, jog klausimas dėl reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo buvo išnagrinėtas (nutarties 18 punktas, 21 punktas). Be to, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (UAB ,,Inkomlita“ pranešimais ieškovams, 2017 m. sausio 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, ieškovų atskiruoju skundė dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarties ir kt.) nustatyta, jog apie sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, kreditoriaus pakeitimą skolininkams pranešta, apie ginčijamą sandorį ieškovai žinojo. Todėl ieškovų argumentai, jog apie sudaromą ginčijamą sandorį jiems nebuvo pranešta atmestini nepagrįsti.

Pažymėtina, jog įstatymas nenumato pradiniam kreditoriui pareigos pasiūlyti skolininkui įsigyti reikalavimo teisę už tą kainą, už kurią pastarasis ketina ją perleisti trečiajam asmeniui. Civilinėje teisėje įtvirtintas sutarčių laisvės principas užtikrina civilinių teisinių santykių dalyviams teisę pasirinkti kitą sandorio šalį, derinti sutarties sąlygas bei sudaryti teisės aktams neprieštaraujančius sandorius (CK 6.156 straipsnis). Šis principas gali būti ribojamas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju pagrindai riboti sutarčių laisvės principą, byloje nenustatyti, tokių pagrindų nenurodo ir ieškovai. Aplinkybė, jog turtinę teisę (reikalavimą skolininkams) perleido bankrutavusi įmonė, nesudaro pagrindo priešingai išvadai. Įmonių bankrotą reglamentuojantys teisės aktai nedraudžia bankrutuojančiai bendrovei, atstovaujamai bankroto administratoriaus sudaryti sandorius, perleisti bankrutuojančios įmonės turtą, pažymint, jog bankrutuojančios įmonės turtas perleidžiamas įstatymo ir/ar kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka (Įmonių bankroto įstatymo 14 striapsnio 1 dalies 1 punktas, 33 straipsnis).

Ieškovų nurodomo Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 28 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, kuria reglamentuojamas sutarties sudarymas įmonės bankroto procese, šioje byloje netaikytina, kadangi nėra tenkinamos jos taikymo sąlygos. Bylos duomenimis nustatyta, jog įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu c. b. Nr. 2-150-512/2016 iš ieškovų BUAB ,,German Baltik“ priteistas žalos (nuostolių) atlyginimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu BUAB ,,German Baltik“ tapo ieškovų kreditoriumi, o ieškovai N. A. ir V. A. – juridinio asmens skolininkais (CK 6.1-6.4 straipsniai), tokiu būdu tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. BUAB ,,German Baltik“ bankroto procese reikalavimo teisė, kylanti iš įsiteisėjusio teismo sprendimo c. b. Nr. 2-150-512/2016, buvo perleista atsakovei UAB ,,Inkomlita“ už sutartyje nustatytą kainą. Pažymėtina, jog reikalavimo teisė į skolinį įsipareigojimą yra civilinių teisinių santykių objektas (CK 1. 97 straipsnis, 1.112 straipsnis), turtinė teisė, dėl kurios perleidimo gali būti sudaromi sandoriai (CK 6.101 straipsnis). ĮBĮ 28 straipsnio 1 dalis numato, jog pasiūlymą sudaryti taikos sutartį gali pateikti kreditoriai, administratorius, įmonės savininkas (savininkai). Tačiau pažymėtina, jog taikos sutartis remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu yra sudaroma tarp bankrutuojančio juridinio asmens ir jo kreditorių, o ne tarp bankrutuojančio juridinio asmens ir jo skolininkų. Taikos sutarties sudarymą civiliniuose teisiniuose santykiuose reglamentuoja Civilinio kodekso 6.983-986 straipsniai.

Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Aiškindamas šį konstitucinį principą, Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas įtvirtina formalią visų asmenų lygybę, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, neleidžia asmenų diskriminuoti ir teikti jiems privilegijų, tačiau nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą (diferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti asmenis atsižvelgiant į jų statusą ar padėtį. Asmenų lygybės problema įstatymuose negali būti tinkamai išspręsta kiekvienu atveju neįvertinus to, ar pagrįstai jų atžvilgiu yra nustatomi teisinio reguliavimo ypatumai (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2002 m. spalio 23 d., 2008 m. birželio 30 d., 2008 m. spalio 30 d. nutarimai). Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti ieškovų argumentai, jog ginčijama 2016 m. rugsėjo 14 d. Reikalavimo perleidimo sutartis pažeidžia ieškovų teises, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui. Ieškovai, nurodydami, jog yra diskriminuojami dėl socialinės teisinės padėties, jokių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes nepateikė (CPK 178 straipsnis), nenurodė, kaip ir kokiu būdu ginčijamas sandoris pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus, atkreipiant dėmesį, jog klaidingas faktinių aplinkybių interpretavimas tikslu išvengti prievolės vykdymo, nesudaro pagrindo priešingoms išvadoms (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus byloje esančius duomenis, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, pripažintina, jog ieškovai neįrodė savo reikalavimo pripažinti 2016 m. rugsėjo 14 d. Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, pagrįstumo, byloje nėra nustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, prieštarauja viešajam interesui ar gerai moralei, ar yra kitų sandorio negaliojimo pagrindų, todėl ieškovų reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.78 straipsnis, 1.80 straipsnis, 1.81 straipsnis, 6.101 straipsnio 1 dalis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl teisių ir pareigų perkėlimo

Civilinio kodekso 4.79 straipsnio 1 dalis numato, jog bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui pranešama per notarą (Civilinio kodekso 4.79 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos (Civilinio kodekso 4.79 straipsnio 3 dalis). Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas pirmenybės teisės instituto tikslus, nurodė, kad Civilinio kodekso 4.79 straipsnio normomis yra siekiama, jog tuo atveju, kai bendraturtis parduoda jam priklausančią dalį, kitas bendraturtis turėtų teisę ją įsigyti, taip padidindamas savo dalį bendrojoje nuosavybėje arba tapdamas vieninteliu turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-133/2007).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog pagal ginčijamą teisinį santykį – 2016 m. rugsėjo 14 d. reikalavimo perleidimo sutartį, ieškovai (kiekvienas jų) yra skolininkai, o atsakovė, kaip BUAB ,,German Baltik“ teisių ir pareigų pagal 2016 m. balandžio 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą c. b. Nr. 2-150-512/2016 perėmėja, yra N. A. ir V. A. kreditorė. Ieškovai ir pradinė kreditorių BUAB ,,German Baltik“ ginčijamo santykio ribose niekada nebuvo bendraturčiais, todėl UAB ,,German Baltik“ neturėjo jokios pareigos siūlyti ieškovams įsigyti bendrovei priklausančią turinę teisę pirmenybės teise. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog CK 4.79 straipsnio nuostatos taikytinos sprendžiant ginčus, kylančius iš daiktinės teisės (CK 4.1 straipsnis), savo ruožtu nagrinėjamos civilinės bylos šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai, atsakovė turi turtinę teisę, o ieškovai – prievolę, 2016 m.  rugsėjo 14 d. Reikalavimo perleidimo sutarties objektas nėra materialaus pasaulio dalykas daiktinės teisės prasme. Aplinkybė, jog vykdymo procese išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininkų bendrąjį turtą ar kiekvieno skolininko turto dalį bendrajame turte, pati savaime nekeičia teisinio kvalifikavimo ir nesudaro pagrindo priešingai išvadai.

Civilinio kodekso 3 knygos normos, reglamentuojančios sutuoktinių tarpusavio teises ir pareigas, numato, jog asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog 2016 m. balandžio 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu tenkinus ieškovės BUAB ,,German Baltik“ ieškinį, bankrutavusiai įmonei iš ieškovo V. A. kaip bendrovės valdymo organo (vadovo) priteistas nuostolių atlyginimas nustačius pagrindus juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei kilti, o iš ieškovės N. A. BUAB ,,German Baltik“ piniginės lėšos priteistos kaip be pagrindo gautas turtas. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog iš įsiteisėjusio teismo sprendimo c. b. Nr. 2-150-512/2016 kylančios prievolės yra kiekvieno sutuoktinio asmeninės prievolės kreditoriui, pagal kurias ieškovai atsakovo savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovų argumentai, jog buvo pažeista kiekvieno iš ieškovų, kaip bendraturčių pirmenybės teisė pirkti kito bendraturčio turtines teises (reikalavimo teises į kito bendraturčio turtą (pinigus), įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, atmestini, kaip nepagrįsti. Aplinkybė, jog skolos išieškojimas gali būti nukreiptinas į sutuoktinių bendrą turtą, ar kiekvieno jų dalį bendrajame turte, nekeičia pačios ieškovų prievolės turinio bei jos teisinio kvalifikavimo. Byloje nenustačius, jog 2016 m. rugsėjo 14 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi, buvo perleistas bendrosios nuosavybės teises priklausantis turtas, nėra pagrindo pripažinti egzistuojant sąlygas perkelti ieškovams pirkėjo teises ir pareigas. Ieškovų procesiniuose dokumentuose nurodoma CK 6.427 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, nagrinėjamoje byloje netaikytina, kadangi byloje nėra nustatyta, jog perleista turtinė teisė yra ginčo objektas, Reikalavimo perleidimo sutarties objektas – teismo sprendimu pripažinta turtinė teisė į nuostolių atlyginimą, o įstatymas numato, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).

Atsižvelgiant į nurodytą, pripažintina, jog ieškovai neįrodė reikalavimo dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagrįstumo, byloje nenustatyti ieškovų teisių pažeidimai, todėl vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 183 straipsniu, 185 straipsniu, ieškinio reikalavimas perkelti ieškovams pirkėjo teises ir pareigas pagal 2016 m. rugsėjo 14 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą

Ieškovai teismui pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl Įmonių bankroto įstatymo 28 straipsnio, Civilinio kodekso 6.101 straipsnio 1 dalies atitikties Konstitucijos 29 straipsniui.

Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 3 dalis numato, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo  kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus ieškovų prašymą, teismas sprendžia, jog byloje nėra nustatyti pagrindai matyti, kad byloje taikytinas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams. Ieškovų nurodoma Įmonių bankroto įstatymo 28 straipsnyje įtvirtinta norma šioje byloje nėra taikoma, be to, CK 6.101 straipsnio 1 dalies norma, kuria grindžiamas reikalavimo perleidimas, yra pakankamai aiški ir supranta, abejonių dėl jos atitikties Konstitucijai teismui nekyla. Ieškovai, prašydami kreiptis į Konstitucinį teismą jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog šioje byloje taikytinas teisės aktas ar jo dalis gali prieštarauti Konstitucijai, ieškovų prašymai nepagrįsti, todėl netenkinami (CPK 3 straipsnio 3 dalis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis).

Atsakovė teismui duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei teismui netenkinus ieškinio, nespręstinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi c. b. Nr. e2-7428-328/2017, ieškovei N. A. buvo atidėtas 641 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki teismo procesinio sprendimo priėmimo, o ieškovui V. A. atidėtas 157 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo.

Be to, 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi c. b. Nr. e2-13144-639/2017 teismas ieškovams atidėjo 763,38 Eur žyminio mokesčio dalies už ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.

Atsižvelgiant į tai, jog civilinė byla pagal ieškovų ieškinius išnagrinėta priimant teismo sprendimą, iš ieškovų valstybei priteistas žyminis mokestis, kurio mokėjimas ieškovams buvo atidėtas, t. y. iš ieškovės valstybei priteistinas 641 Eur ir ½ dalis nuo 763,38 Eur, t. y. 381,69 Eur, iš viso 1022,69 Eur žyminio mokesčio, o iš ieškovo V. A. – 538,69 Eur žyminio mokesčio (CPK 84 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškovų N. A. ir V. A. ieškinį (ieškinius) dėl pažeistų teisių gynimo.

Priteisti iš ieškovo V. A. 538,69 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš ieškovės N. A. 1022,69 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                                  Dalė Žukauskienė