Civilinė byla Nr. e2A-1075-324/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08401-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.4.2.9.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui R. D. ir atsakovo patikslintą priešieškinį dėl nekilnojamojo turto atidalinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolis V. K.

Teisėjų kolegija

 n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė teismo prašė arba atidalinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovei ½ dalį buto dalį, priklausančią atsakovui, o iš ieškovės priteisiant 20 000 Eur kompensaciją atsakovui, arba atidalinti šį butą priteisiant atsakovui ½ buto dalį, priklausančią ieškovei, o iš atsakovo priteisiant 20 000 Eur kompensaciją ieškovei; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas yra buvę sutuoktiniai. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 23 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje buvo nutraukta šalių santuoka, padalintas šalių turtas ir prievolės: butas padalintas ieškovei ir atsakovui po ½ idealiąją dalį, prievolės AB „Kauno energija“ pripažintos šalių solidariomis prievolėmis. Šalių butu nuo 2011 m. faktiškai naudojasi atsakovas, atsakovė gyvena Jonavoje. Atsakovas nemoka mokesčių už butą, dėl ko kreditoriai AB „Kauno energija“ ir (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrija kreipėsi į teismą dėl susidariusių skolų priteisimo. Skolos didžiąja dalimi buvo išieškotos iš ieškovės. Nuo 2011 m., kai šalių šeimyninis gyvenimas faktiškai nutrūko, atsakovas neįsileidžia ieškovės į butą, yra pakeitęs spynas, kategoriškai nesutinka, kad ieškovė savo dalį išnuomotų ir atsisako įsileisti nuomininką. Bute yra bendri sanitariniai mazgai, įėjimas, butas pritaikytas vienai šeimai, dviejų šeimų gyvenimas jame būtų komplikuotas. Atidalinti butą natūra nepadarius jam neproporcingos žalos yra neįmanoma, todėl vienintelė atidalijimo galimybė – buto dalį priteisti vienam iš bendrasavininkų, kitam priteisiant piniginę kompensaciją.

3.       Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko; pateikė priešieškinį, kuriuo teismo prašė atidalinti butą taip: 1) priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise gyvenamąją patalpą, plane pažymėtą indeksu 33-3, kurios plotas 17,07 kv. m.; b) priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise gyvenamąją patalpą, plane pažymėtą indeksu 33-4, kurios plotas 11,94 kv. m. ir sandėlį, plane pažymėtą indeksu 33-2, kurio plotas 1,62 kv. m.; c) priteisti ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise koridorių, plane pažymėtas indeksu 33-1, kurio plotas 4,62 kv. m.; virtuvę, plane pažymėta indeksu 33-5, kurios plotas 3,96 kv. m.; vonios kambarį, plane pažymėtą indeksu 33-6, kurio plotas 1,27 kv. m.; WC patalpą, plane pažymėtą indeksu 33-7, kurios plotas 0,49 kv. m.; rūsį, plane pažymėtą indeksu R-37, kurio plotas 3,65 kv. m.; 2) priteisti iš ieškovės atsakovui 2 941,52 Eur dydžio kompensaciją už jai tenkančią 3,51 m2 didesnę buto dalį ir įpareigoti ieškovę pervesti šią pinigų sumą antstoliui V. K., kuris vykdo vykdomąją bylą Nr. 0072/19/01313.

4.       Nurodė, kad dėl sveikatos būklės neketina iš buto išsikelti. Už butą komunalinius mokesčius moka, nors turi įsiskolinimų, mėnesines pajamas sudaro 260 Eur neįgalumo pensija. Ieškovė turi raktus nuo ginčo buto, atsakovas leidžia jai įeiti į butą, paskutinį kartą jame buvo 2019  m. gruodžio mėn., neprieštarauja, kad ieškovė išnuomotų savo buto dalį. Atsakovas prašo butą atidalinti natūra, kadangi butas yra dalus: turi du izoliuotus kambarius, be to, atidalijus butą natūra pasibaigtų bendrosios dalinės nuosavybės teisinis režimas.

I. P. instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį tenkino, patikslintą priešieškinį atmetė. Atidalino butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovei ½ atsakovui priklausančią buto dalį, iš ieškovės atsakovui priteisė 21 500 Eur kompensaciją. Priteisė iš atsakovo ieškovei 1 575 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6.       Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-185-436/2016 pakeitė Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5887-429/2015 ir šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokos metu įgytą butą padalino natūra po ½ idealiąją dalį. Teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-4970-848/2017 nustatyta buto naudojimosi tvarka: ieškovei paskirta naudotis kambariu, plane pažymėtu indeksu 33-4, kurio plotas 11,94 kv. m. ir sandėliu, plane pažymėtu indeksu 33-2, kurio plotas 1,62 kv. m; atsakovui paskirta naudotis kambariu, plane pažymėtu indeksu 33-3, kurio plotas 17,07 kv. m.; bendram ieškovės ir atsakovo naudojimui teismas paskyrė šias patalpas: koridorių, plane pažymėtu indeksu 33-1, kurio plotas 4,62 kv. m.; virtuvę, plane pažymėtą indeksu 33-5, kurios plotas 3,96 kv. m.; vonią, plane pažymėtą indeksu 33-6, kurios plotas 1,27 kv. m.; tualeto patalpą, plane pažymėtą indeksu 33-7, kurios plotas 0,49 kv. m.; rūsį, plane pažymėtą indeksu R-37, kurio plotas 3,65 kv. m. Teismo vertinimu, nors prioritetas yra taikomas daikto atidalinimui natūra, nagrinėjamojoje byloje toks atidalinimo būdas esmingai pažeistų ieškovės teises į nuosavybę ir jos teisėtus interesus, susijusius su nuosavybės teisių įgyvendinimu. Šalių santuoka nutraukta 2016 m., ieškovė ginčo bute negyvena daugiau nei aštuonerius metus, šalių santykiai konfliktiški. Ieškovė didesniąja dalimi yra išmokėjusi bendras šalių skolas, susidariusias už buto komunalines paslaugas bei bendrijai. Jos naudojimasis jai priklausančia buto dalimi yra apsunkintas, nes ginčo bute pastoviai gyvena atsakovas, o šalių santykiai yra įtempti. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl sveikatos būklės negali būti esminės faktinės aplinkybės, draudžiančios atidalinti turtą išmokant kompensaciją. Teismo vertinimu, geriausias ir labiausiai šalių interesus atitinkantis atidalinimo būdas yra kompensacijos išmokėjimas vienam iš savininkų, kitam priteisiant turtą natūra. Atsakovo argumentai dėl jo prastos finansinės padėties turi reikšmės sprendžiant klausimą, kuriai šaliai tenka pareiga sumokėti kompensaciją, o kuriai priteistinas butas natūra. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas turi nustatytą neįgalumą, mėnesines pajamas sudaro 260 Eur netekto darbingumo pensija, todėl teismas patenkino ieškovės pirmąjį reikalavimą – butą natūra priteisė ieškovei, atsakovui išmokant kompensaciją. Atlikus buto vertinimą buvo nustatyta turto vertė 43 000 Eur, todėl atsakovui iš ieškovės priteisė 21 500 Eur piniginę kompensaciją.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimą ir išdėstyti jį taip: „ Ieškinį atmesti ir tenkinti priešieškinį – atidalinti butą natūra, nustatant, kad: 1) buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambarys, plane pažymėtas indeksu 33-3, kurio plotas 17,07 kv.m., yra asmeninė atsakovo R. D. nuosavybė; 2) buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambarys, plane pažymėtas indeksu 33-4, kurio plotas 11,94 kv.m. ir sandėlys, plane pažymėtas indeksu 33-2, kurio plotas 1,62 kv.m., yra asmeninė ieškovės A. D. nuosavybė; 3) buto, adresu (duomenys neskelbtini), patalpos: koridorius, plane pažymėtas indeksu 33-1, kurio plotas 4,62 kv.m.; virtuvė, plane pažymėta indeksu 33-5, kurios plotas 3,96 kv.m.; vonia, plane pažymėta indeksu 33-6, kurios plotas 1,27 kv.m.; tualeto patalpa, plane pažymėta indeksu 33-7, kurios plotas 0,49 kv.m.; rūsys, plane pažymėtas indeksu R-37, kurio plotas 3,65 kv.m., yra atsakovo R. D. ir ieškovės bendroji dalinė nuosavybė; 4) priteisti iš atsakovo ieškovei 2 736,33 Eur dydžio kompensaciją už ieškovei tenkančią 3,51 m2 mažesnę buto dalį, išmokant ją periodinėmis išmokomis po 45,60 Eur/mėn. per 60 mėnesių. Priteisti bylinėjimosi išlaidas“. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      teismas netinkamai taikė subsidiarų atidalijimo būdą – atidalijimą piniginiu ekvivalentu, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti atidalijimą natūra. Priešieškiniu pateiktas buto atidalijimo natūra variantas fiziškai įmanomas įgyvendinti, atitinka bendraturčių dalis, nedaro neproporcingos žalos butui ir nepažeidžia ieškovės teisių, tačiau teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad toks atidalinimo būdas esmingai pažeistų ieškovės teises į nuosavybę ir jos teisėtus interesus, susijusius su nuosavybės teisių įgyvendinimu. Ieškovė nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, kad ji yra sumokėjusi skolą (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijai. Teismas nevertino, jog ieškovė nuslėpė aplinkybę, kad bendros šalių skolos susidarė dėl to, kad ji septynerius metus (nuo 2011 m. rugpjūčio iki 2018 m. spalio mėn.) nevykdė pareigos išlaikyti ir mokėti komunalinius mokesčius už jai priklausančią 1/2 buto dalį (ieškovė  manė, kad ji tokios pareigos neturi, kadangi bute negyvena nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio), o ne dėl atsakovo kaltės, iš kurio neįgalumo pensijos antstoliai atskaičiuodavo 50 % bendrų skolų už buto išlaikymą dengimui. Teismas tokį ieškovės aplaidumą ir neveikimą nepagrįstai įvertino kaip jos esmingai pažeistą teisę į nuosavybę ir teisėtus interesus, susijusius su nuosavybės teisių įgyvendinimu.

7.2.                      Teismas

7.3.                      Skundžiamame sprendime nėra jokių motyvų, kodėl teismas atmetė apelianto atsiliepime, priešieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes dėl sveikatos būklės ir dėl to kylančios grėsmės netekti teisės į būstą dėl ieškovės piktavališko elgesio, siekiant atimti jo būstą, kuriame jis nepertraukiamai gyvena didžiąją savo gyvenimo dalį. Vien subjektyvi aplinkybė, kad šalių tarpusavio nesutarimai sąlygoja apsunkintą buto naudojimą, nesudaro pagrindo netaikyti atidalijimo natūra.

7.4.                      Ieškovė nepateikė įrodymų, kad, teismui priteisus jai butą natūra ir piniginę kompensaciją iš jos atsakovui, ji turi (ar turės lėšų) sumokėti kompensaciją. Nei ieškovė, nei jos atstovas negalėjo nurodyti, kas, per kiek laiko ir kokiu būdu sumokės atsakovui teismo priteistą 21 500 Eur kompensaciją. Finansiškai nepagrįsto ieškinio reikalavimo pareiškimas ir jo tenkinimas prieštarauja teisinio apibrėžtumo principui ir nesudaro sąlygų užtikrinti efektyvesnį vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių įgyvendinimą.

7.5.                      Teismas

8.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

8.1.                      atsakovas teiginiai apie galimybę natūra atidalinti dviejų kambarių butą daugiabučiame gyvenamajame name leidžia daryti išvadą, kad atsakovas arba nesupranta atidalijimo instituto paskirties, arba toliau siekia ieškovės sąskaita vienas gauti buto teikiamą naudą. Pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad, atidalijant daiktą natūra pagal šalių sutartą arba teismo patvirtintą atidalijimo variantą, atskiriamos, atribojamos bendro daikto dalys. Geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai bendraturtis visiškai atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių, todėl būtent tokio atidalijimo turi būti siekiama teismų praktikoje.

8.2.                      Butas turi vieną įėjimą, vieną vonią ir tualetą, vieną virtuvę. Bute negali būti suformuotas atskiras įėjimas, atskira virtuvė, vonia ir tualetas, negali būti atskirtos bendrasavininkams priskirtinos patalpos, tai reiškia, kad iš buto negali būti suformuoti du atskiri, nepriklausomi, savarankiški turto objektai, todėl buto atidalijimas natūra yra neįmanomas. Net jeigu būtų galimas hipotetinis atidalijimas atsakovo pageidaujamu būdu, butu nebūtų lengviau disponuoti, sumažėtų jo vertė ir patrauklumas rinkoje, ieškovei būtų sunku naudotis tokiu daiktu dėl nuolatinio neišvengiamo kontakto su atsakovu. Kadangi nebūtų galima įrengti atskirų elektros ir vandens naudojimo apskaitos prietaisų, ieškovė ir toliau turėtų vykdyti prievoles už atsakovą, o atgauti pinigus iš atsakovo būtų sudėtinga dėl jo mažų pajamų.

8.3.                      Pirmosios

8.4.                      Atsakovas nepagrįstai kelia abejones dėl ieškovės nepajėgumo sumokėti kompensaciją. Kompensacijai sumokėti ieškovė skolintųsi pinigus iš Č. P. K. (12 000 Eur) ir I. M. (5 000 Eur). Savo galimybę ir sutikimą paskolinti nurodytas pinigų sumas minėti asmenys patvirtino rašytiniais pareiškimais. Kol nėra įsiteisėjusio ieškovei palankaus teismo sprendimo, ieškovė šių pinigų nesiskolina. Antstolis V. K. nurodė, kad jis ieškovės naudai vykdo 4 388,35 Eur išieškojimą iš atsakovo, taip pat šioje byloje ieškovės naudai yra priteista 1 575 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įsiteisėjus ieškovei palankiam teismo sprendimui, ieškovė šias sumas įskaitytų į atsakovui mokėtiną sumą už buto dalį. Jeigu atsakovas sutiktų, kompensacijos apmokėjimo tikslu ieškovė sutiktų perimti atsakovo prievoles už butą. Vien namo bendrijai atsakovas šiuo metu yra skolingas 1525,66 Eur. Kadangi ieškovė kompensaciją atsakovui sumokėtų iš skolintų lėšų ir įskaitydama savo piniginius reikalavimus, todėl atsakovo abejonės, kad ieškovė nebūtų pajėgi sumokėti kompensacijos nėra pagrįstos.

8.5.                      Atsakovas nepagrįstai akcentuoja savo nedarbingumą ir teigia, kad esą šiuo pagrindu prarastų gyvenamąją vietą, neturėtų galimybės nusipirkti jo poreikius atitinkantį būstą. Pirma, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kito bendraturčio nenoras, kad būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas. Antra, kadangi atsakovas negali arba nenori dirbti ir to daryti neketina, tai reiškia, kad Kaune jis neturi jokių ekonominių interesų, todėl jam nėra objektyvaus poreikio gyventi būtent Kauno mieste. Už faktiškai gautus 16 000 – 17 000 Eur (kita dalis bus sumokėta įskaitymu), atsakovas galėtų įsigyti būstą mažesniuose miestuose/miesteliuose. Trečia, priešingai nei teigia apeliantas, teismas įvertino jo sveikatos būklę ir nurodė, kad tai negali būti lemiančia aplinkybe sprendžiant klausimą dėl atidalijimo. Atsakovas yra nedarbingas ir nepajėgus padengti net ½ buto išlaikymo išlaidų bei pragyventi. Jeigu bus išsaugotas status quo, ankščiau ar vėliau atsakovo buto dalis būtų neišvengiamai parduota už skolas ir atsakovas būtų priverstas išeiti į gatvę. Taigi, nors atsakovas tam prieštarauja, atidalijimas atitinka ir jo interesus, nes tai leistų jam įsigyti ekonomiškesnį būstą, kurį galbūt jis galėtų išlaikyti ir pats pragyventi.

8.6.                      Šalys nuo 2011 m. gyveno skyriumi. Atsakovas gyveno ir naudojosi butu, todėl ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad jis imsis priemonių butui išlaikyti (pvz., įsileis nuomininką) ar sutiks butą parduoti. Butas buvo bendra jungtinė nuosavybė, sąskaitas gaudavo ten gyvenantis atsakovas ir jis niekada neprašė dengti dalies mokesčių. Po buto padalijimo tarp šalių iš esmės konkliudentiniais veiksmais susiklostė panaudos santykiai, nes atsakovas visa apimtimi naudojosi butu, o ieškovė už tai neėmė atlygio, todėl atsakovas turėjo pareigą išlaikyti butą. Nuo 2018 m. vasario ieškovė visada pareigingai apmokėdavo už savo dalį, tuo tarpu atsakovo skola auga ir šiuo metu sudaro net 1 525,66 Eur. Ieškovės nuomone, nėra svarbus ieškovės mokesčių iki 2018 m. mokėjimo faktas, šiuo atveju svarbi aplinkybė, kad atsakovas nėra pajėgus išlaikyti net savo buto dalies, o ieškovė, faktiškai negalėdama naudotis butu, yra priversta mokėti buto mokesčius, kas pažeidžia jos teisę į nuosavybės teisių realizavimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiui išmokant piniginę kompensaciją,  teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11.       Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – pareiškimus dėl galimybės suteikti paskolą, butų pardavimo skelbimus, bendrijos pažymas apie šalių įsiskolinimą už butą ir sąskaitas už 2020 kovo mėn. Apeliantas prieštarauja jų priėmimui nurodydamas, jog yra CPK 314 straipsnyje įtvirtinti šių įrodymų priėmimo ribojimai (dokumentas registracijos Nr. DOK-15763). Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, turi būti pagrįstas įrodymų sąsajumas su byla (CPK 180 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su apeliacine tvarka vertinamu sprendimu, kad apeliantas pateikė atsikirtimus dėl jų, apeliacinės instancijos teismas juos priima ir įvertins pasisakydamas dėl apeliacinio skundo pagrįstumo (CPK 314 straipsnis).

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos išmokėjimo

12.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra dviejų kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendras plotas 51,31 kv. m., savininkai, butas jiems buvo padalintas nutraukus santuoką pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5887-429/2015 ir Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-185-436/2016. Šalims priklauso po ½ šio buto idealiąją dalį. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-4970-848/2017 nustatyta buto naudojimosi tvarka: ieškovei paskirta naudotis kambariu, plane pažymėtu indeksu 33-4, kurio plotas 11,94 kv. m. ir sandėliu, plane pažymėtu indeksu 33-2, kurio plotas 1,62 kv. m; atsakovui paskirta naudotis kambariu, plane pažymėtu indeksu 33-3, kurio plotas 17,07 kv. m.; bendram ieškovės ir atsakovo naudojimui teismas nusprendė paskirti šias patalpas: koridorių, plane pažymėtu indeksu 33-1, kurio plotas 4,62 kv. m.; virtuvę, plane pažymėtą indeksu 33-5, kurios plotas 3,96 kv. m.; vonią, plane pažymėtą indeksu 33-6, kurios plotas 1,27 kv. m.; tualeto patalpą, plane pažymėtą indeksu 33-7, kurios plotas 0,49 kv. m.; rūsį, plane pažymėtą indeksu R-37, kurio plotas 3,65 kv. m.

13.       Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė subsidiarų atidalijimo būdą - atidalijimą piniginiu ekvivalentu.

14.       Vienas iš bendraturčio nuosavybės teisės į bendrosios nuosavybės dalį įgyvendinimo būdų, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų yra atidalijimas iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. Sprendžiant šiuos bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009; kt.). Toks atidalijimas reiškia, kad bendrosios nuosavybės nebelieka, kiekvienas savininkas įgyja nuosavybės teisę į atidalytą turto dalį, gali daryti fizinį-ūkinį poveikį daiktui ir nulemti jo teisinį likimą, nederindamas savo valios su kitais asmenimis.

15.       CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

16.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad geriausias ir labiausiai šalių interesus atitinkantis atidalinimo būdas yra kompensacijos išmokėjimas vienam iš savininkų, kitam priteisiant turtą natūra. Nagrinėjamu atveju abiem bylos šalims priklauso po ½ dviejų kambarių buto dalį. Butas turi vieną įėjimą, vieną vonią ir tualetą, vieną virtuvę. Buto natūra padalyti be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma, nes, padalijus butą pagal kiekvienai šaliai tenkančią dalį, nebūtų galima padalyti bendro naudojimosi patalpų (virtuvės, sanmazgo patalpų). Atsakovo siūlomas atidalijimo būdas, kuomet šalims tenka po vieną kambarį, o kitos būtinos patalpos (virtuvė, vonia, tualetas) lieka bendro naudojimo patalpomis, savo esme atitinka naudojimosi tvarkos nustatymą, o ne turto atidalijimą, kadangi tokiu atveju daiktai negali funkcionuoti kaip nepriklausomi nekilnojamojo turto objektai, kuriems savininkams gali daryti fizinį-ūkinį poveikį ir nulemti jo teisinį likimą, nederindamas savo valios su kitais asmenimis.

17.       Sutiktina su apeliantu, kad vien konfliktiniai šalių santykiai negali nulemti atidalijimo būdo, tačiau apeliantas neįrodė, kad galimas ir kitoks, nei nurodė ieškovė, atidalijimas iš bendrosios nuosavybės. Įrodyti savo reikalavimus yra šalies pareiga (CPK 178 straipsnis). Atsakovas byloje nepateikė priešieškinio reikalavimus pagrindžiančio atidalijimo projekto, įrodančio, kad jo pageidaujamas atidalijimas (dviejų savarankiškai galinčių egzistuoti nekilnojamųjų daiktų suformavimas) būtų įmanomas, todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog ne jis, o ieškovė nesiūlė jokio kito atidalijimo būdo. Teisėjų kolegijos vertinimu, jei projektas, pagrindžiantis dviejų būstų kaip atskirų nekilnojamojo turto vienetų suformavimą, ir būtų pateiktas, atsakovo siūlomas atidalijimo būdas ženkliai sumažintų padalinamo turto vertę. Vietoj dviejų kambarių buto su visais patogumais liktų du bendrabučio tipo kambariai su bendro naudojimo patalpomis (pastebėtina, jog bendro naudojimo patalpos dabar yra retos netgi bendrabučio tipo būstuose), kurių paklausa ir vertė rinkoje yra mažesnė, nei dviejų kambarių butų, todėl toks atidalinimo būdas laikytinas ne tik neįrodytu, bet ir darančiu neproporcingą žalą daiktui ir dėl to paneigiančiu tokio atidalijimo galimybę. Tokiu būdu, nors šalių dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios, išskirti joms priklausančią dalį natūra nėra galimybės. Kadangi atsakovas neįrodė galimo kitokio atidalijimo natūra varianto, ginčo atveju taikytas atidalijimo išmokant kompensaciją pinigais būdas pripažintinas tinkamu.

18.       Teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad tipiniai butai daugiabučiuose namuose negali būti atidalijami natūra (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-124-221/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011, faktinėmis aplinkybėmis panašioje į nustatytas apeliacine tvarka vertinamoje byloje, yra nurodęs, kad „nagrinėjamu atveju abiem bylos šalims priklauso po ½ dalį buto; trijų kambarių buto natūra padalyti be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma, nes, padalijus butą pagal kiekvienai šaliai tenkančią dalį, nebūtų galima padalyti bendro naudojimosi patalpų (virtuvės, sanmazgo  patalpų). Be to, naudojimasis taip padalytu turtu gali lemti kitus šalių ginčus. Taigi, nors šalių dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios, tačiau išskirti joms priklausančią dalį natūra nėra galimybės. Kadangi šalims nepavyko rasti kitokio atidalijimo natūra varianto, tai ginčo atveju taikytas atidalijimo išmokant kompensaciją pinigais būdas pripažintinas tinkamu. ”

19.       Apelianto abejones ieškovės galimybėmis išmokėti teismo priteistą kompensaciją paneigia su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės pateikti pareiškimai, patvirtinantys, kad ieškovei pinigų paskolintų su ja bendrą ūkį vedantis Č. P. K. (12 000 Eur) ir jos dukterėčia I. M. (5 000 Eur). Ieškovės pozicija pinigų nesiskolinti, kol nėra įsiteisėjusio jai palankaus teismo sprendimo, atitinka protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Be to, Kauno apylinkės teismas 2019  m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2845-475/2019 pagal ieškovės ieškinį iš atsakovo priteisė 3  499,35 Eur skolą už ieškovės padengtą atsakovo įsiskolinimą už butą ir antstolių išlaidas. Antstolis V. K. patvirtino, kad jis ieškovės naudai iš atsakovo vykdo 4 388,35 Eur išieškojimą. Visi šie įrodymai pakankamai pagrindžia ieškovės galimybes, butą padalijus natūra, atsakovui išmokėti kompensaciją.

20.       Apeliantas nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytos piniginės kompensacijos dydžio, tačiau teigia, kad už gautą kompensaciją jis nebus pajėgus įsigyti gyvenamojo būsto. Pirmosios instancijos teisme ir su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė pateikė duomenis apie parduodamų butų kainas ir atsakovo galimybę už priteistą kompensaciją įsigyti būstą. Nors apeliantas kritiškai vertina ieškovės pateiktus skelbimus dėl parduodamų butų, pats neteikė jokių tai paneigiančių duomenų ir įrodymų apie butų kainas, todėl jo argumentas apie neįmanomumą įsigyti kitą būstą atmestinas kaip neįrodytas. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas, neskirdamas papildomų lėšų, negali protingai tikėtis už priteistą piniginę kompensaciją įsigyti analogišką dviejų kambarių butą, kokiu vienas naudojasi daugelį metų.

21.       Kiti apelianto argumentai nėra reikšmingi vertinant pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ieškinio pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimui, dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

22.       Pirmosios

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

23.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

24.       Ieškovės atstovo pateikta 2020 m. gegužės 29 d. sąskaita Nr. AGG000780, 2020 m. birželio 8 d. pinigų priėmimo kvitas (serija LAT Nr. 1029589) patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 450 Eur advokato pagalbos išlaidų. Jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio, atitinka advokatės darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 straipsnis), todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

25.       Apeliacine tvarka tikrinama byla buvo užvesta elektronine forma, šalims atstovavo advokatai, todėl valstybė nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Virginija Gudynienė

                Izolda Nėnienė

                Egidijus Tamašauskas