Civilinė byla Nr. e2S-919-967/2020
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03603-2018-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. birželio 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui S. Š. (S. Š.) dėl skolos priteisimo,
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. S. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo S. Š. (toliau – atsakovas) 1 834,00 Eur skolą už atliktus rangos darbus, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-387-892/2019 ieškinys atmestas, priteisiant iš ieškovo atsakovui 1 633,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 11,14 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-371-392/2020 ieškovo apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-387-892/2019 palikdamas nepakeistą ir priteisė iš ieškovo atsakovui 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
3. Ieškovas 2020 m. kovo 2 d. pateikęs teismui prašymą išdėstyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-387-892/2019 ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-371-392/2020 priteistą 1 833,50 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą 18 mėnesių laikotarpiui, pirmąją įmoką sumokant iki 2020 m. kovo 31 d., o paskutinę – iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-387-892/2019 ieškovui iki 2020 m. kovo 20 d. nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti.
4. 2020 m. kovo 23 d. teisme gautas ieškovo patikslintas prašymas išdėstyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-387-892/2019 ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-371-392/2020 priteistą 1 833,50 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą 18 mėnesių laikotarpiui, pirmąją 100,00 Eur įmoką sumokant iki 2020 m. kovo 31 d., o paskutinę 133,50 Eur įmoką – iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Nurodė, kad šiuo metu neturi galimybės atlyginti priteistos 1 833,50 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, finansinė padėtis – labai sunki. Kadangi ieškovas atlieka statybos darbus pagal individualios veiklos pažymą Nr. 655572, dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo užsakymų vykdyti negali. Santaupų ieškovas neturi, jam priklauso dalis gyvenamojo namo, lengvasis automobilis. Ieškovas išsiskyręs, išlaikytinių neturi, vaikai – suaugę. Kadangi vasarą gaunamos pajamos būna didesnės, tikisi pradėti grąžinti skolą dalimis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-387-892/2019 ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir išdėstė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-387-892/2019 bei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-371-392/2020 vykdymą keturių mėnesių laikotarpiui, įpareigodamas ieškovą mokėti tris mėnesius po 458,37 Eur, o ketvirtą mėnesį – 458,39 Eur nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, nustatant, kad įmokos turi būti sumokėtos iki kiekvieno mėnesio 20 dienos, o kitoje dalyje prašymą atmetė.
6. Teisma
s sprendė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-387-892/2019 ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-371-392/2020 vykdymas, trunkantis aštuoniolika mėnesių, ieškovui suteiktų nepagrįstą pranašumą atsakovo atžvilgiu ir pažeistų šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, teismo sprendimo privalomumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. 7. Teismas darė išvadą, jog yra pagrindas išdėstyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-387-892/2019 ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-371-392/2020 vykdymą keturiems mėnesiams, tokiu būdu nesukeliant atsakovui neigiamų padarinių, jam priteistas bylinėjimosi išlaidas atgaunant palaipsniui, per optimalų laikotarpį. Teismas pažymėjo, jog taip bus atsižvelgta ir į ieškovo iš dalies pagrįstą priteistos sumos mokėjimo išdėstymo poreikį, visuotinai žinant, kad žiemą statybos darbai vykdomi minimaliai, be to, objektyvios priežastys (COVID-19 viruso paplitimas) sąlygoja ieškovo gaunamų pajamų sumažėjimą.
8. Teismas, kita vertus, pabrėžė, kad vien ieškovo sunki turtinė padėtis nesudaro pakankamo pagrindo ilgesniam laikotarpiui išdėstyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-387-892/2019 ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-371-392/2020 vykdymo, atsižvelgiant ir į kitos šalies – atsakovo padėtį, nepažeidžiant jo teisėtų interesų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-387-892/2019 ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą tenkinti visiškai. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Paskelbus pandemiją, statybų sektoriuje sumažėjo darbų. Užsakovai, vengdami tiesioginio kontakto, neužsako naujų darbų, o gyventojai, sumažėjus pajamoms, atideda remonto darbus iki pandemijos pabaigos.
9.2. Ieškovas šiuo metu neturi darbo ir negali užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl paramos gavimo, nes nesinaudoja internetu, o į ją patekti negali, nes ji – užrakinta. Telefoninio pokalbio metu sutarė, jog po Šv. Velykų ieškovas bus užregistruotas ir bus svarstoma galimybė jam skirti valstybės paramą.
9.3. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-387-892/2019 ieškovui iš atsakovo nepriteisus įsiskolinimo už atliktą darbą, jis negavo pajamų, santaupų neturi, o dėl paskelbto karantino užsidirbti negali.
9.4. Neišdėsčius Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-387-892/2019 ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-371-392/2020 priteistos 1 833,50 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, pablogėtų ieškovo padėtis, perdavus vykdomuosius dokumentus priverstiniam vykdymui.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
12. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkinus iš dalies ieškovo prašymą, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-387-892/2019 bei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-371-392/2020 vykdymas išdėstytas keturių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant ieškovą mokėti tris mėnesius po 458,37 Eur, o ketvirtą mėnesį – 458,39 Eur nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, spręsdamas dėl pagrindo tenkinti iš dalies ieškovo prašymą išdėstyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-387-892/2019 bei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-371-392/2020 vykdymą buvimo šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.
13. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo prašymą išdėstyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-387-892/2019 bei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-371-392/2020 vykdymą iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. iš esmės grindė tuo, kad jo materialinė padėtis – sunki, dėl koranaviruso (COVID-19) plitimo jis neturi nei galimybės dirbti, nei disponuojamos pajamų dalies, iš kurios galėtų atlikti mokėjimus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog į bylą pateikti rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą išdėstyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-387-892/2019 ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-371-392/2020 vykdymą keturiems mėnesiams, atsižvelgiant ir į kitos šalies – atsakovo teisėtus interesus.
14. CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais.
15. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo (ar atidėjimo) aktualūs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad teismas, nagrinėdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo (ar atidėjimo) klausimą, atsižvelgtų į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius (atidėjus) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
16. Remiantis bylos medžiaga, ieškovas, siekdamas patvirtinti prašyme išdėstytas aplinkybes, į bylą pateikęs nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 655572, VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. sausio 24 d. išrašą, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2094-223/2014, VĮ „Regitros“ registracijos liudijimą ir 2020 m. kovo 20 d. bankomato kvitą, iš kurių matyti, jog ieškovas nuo 2015 m. balandžio 28 d. vykdo individualią gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos bei statymo baigimo ir apdailos veiklą, nuosavybės teise valdo 1/4 dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinių pastatų, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Panevėžio r. sav., kurių bendra vidutinė rinkos vertė – 34 746,00 Eur, lengvąjį automobilį SAAB 9-3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra išsituokęs, nepilnamečių vaikų neturi. Duomenų, kad ieškovas turėtų santaupų, iš kurių galėtų atlikti mokėjimus, nėra – sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ banke, likutis, atsižvelgiant į 2020 m. kovo 20 d. bankomato kvitą – 109,61 Eur. Atskirajame skunde ieškovas nurodęs, kad dėl koronaviruso (COVID-19) netekus užsakymų, siekia gauti valstybės paramą, tačiau nesinaudoja internetu, į Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos negali įeiti, todėl susitarė telefoninio pokalbio metu, jog bus užregistruotas po Šv. Velykų. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. kovo 16 d. paskelbtas karantinas, t. y. jau po ieškovo 2020 m. kovo 2 d. pateikto pradinio prašymo, tėra laikino pobūdžio aplinkybė, galinti sąlygoti, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, gaunamų pajamų sumažėjimą, tačiau pati savaime nesudaranti teisinio pagrindo tenkinti jo prašymą visa apimtimi. Antra, pabrėžtina, jog šiuo atveju ieškovas, prašydamas išdėstyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-387-892/2019 bei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-371-392/2020 įvykdymą, turi būti suinteresuotas savo finansinės padėties pagerinimu. Tai reiškia, jog analogiškoje situacijoje vidutiniškai protingas, atidus ir rūpestingas asmuo, nemokėdamas naudotis internetu, galėtų kreiptis pagalbos tam, kad operatyviai būtų išspręstas jam galimai priklausančios valstybės paramos skyrimo klausimas. Šiuo atveju pats ieškovas pažymi, jog turi suaugusius vaikus, naudojasi advokato padėjėjo J. P. teisine pagalba, tačiau, vadovaujantis jau minėtais vidutiniškai protingo, atidaus ir rūpestingumo asmens standartais, į juos nesikreipė, vietoje to, kaip, jo manymu, pagrįstas delsimo priežastis nurodydamas nemokėjimą naudotis internetu ir darbo organizavimo Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pakeitimą, atidedant registracijos klausimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas dėl jo išimtinio pobūdžio gali būti taikomas tik turint duomenų, jog šalies finansinė (turtinė) padėtis ateityje pagerės. Dėl to deklaratyvaus pobūdžio argumentas, kad ieškovas telefoninio pokalbio su Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotoju metu susitaręs, jog bus užregistruotas valstybės paramos klausimui svarstyti, negali būti laikomas jo finansinės (turtinės) padėties ateityje pagerėjimą patvirtinančiu įrodymu.
17. Kita vertus, patikrinus kartu su ieškovo 2020 m. kovo 23 d. patikslintu prašymu pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų teisingumą, apeliacinės instancijos teismas nustatęs, jog be jau įvardytojo turto, ieškovui nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav., 1/2 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Panevėžio r. sav. ir žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Panevėžio r. sav. Tuo tarpu nekilnojamojo turto objektai – gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Panevėžio r. sav., ieškovui pagal jo pateiktą VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. sausio 24 d. išrašą priklausę 1/4 dalimi, perleisti 2020 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2133, kurių bendra vidutinė rinkos vertė – 34 746,00 Eur. Taigi, minėti duomenys sudaro pagrindą spręsti apie ieškovo finansinės padėties pagerėjimą, jam pagal sudarytą 2020 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sandorį Nr. 2133 proporcingai turimai daliai gavus turtinę naudą. Dėl nurodytos priežasties patirti laikino pobūdžio suvaržymai, ieškovui negalėjus, jo teigimu, karantino laikotarpiu vykdyti individualios veiklos, nesudaro objektyvaus poreikio išdėstyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-387-892/2019 bei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-371-392/2020 vykdymą ilgesniam negu keturių mėnesių terminui. Be kita ko, ieškovas yra pabrėžęs, jog vasaros sezono metu gauna didesnę piniginių lėšų sumą, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 579 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pripažinimo netekusiu galios“ pripažinus netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ su visais pakeitimais ir papildymais (1 punktas), tokiu būdu atšaukiant Lietuvos Respublikoje paskelbtą karantiną, nėra kitų ieškovo įvardytų priežasčių, dėl kurių jis negalėtų dirbti, gaudamas pajamas iš individualios veiklos, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, keturi mėnesiai yra objektyvus laikotarpis, per kurį ieškovas gali dėl patirtų turtinių praradimų sumažėjus gaunamoms pajamoms dalimis grąžinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-387-892/2019 bei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-371-392/2020 priteistas 1 833,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
18. Įvertinus laikotarpį, nuo kurio ieškovas yra skolingas atsakovui, taip pat tai, kad jis nėra atlyginęs net mažos dalies įsiskolinimo (1 833,50 Eur), kurį prašo išdėstyti, tenkinus jo atskirąjį skundą ir priteistą skolą išdėsčius 18 mėnesių, būtų ne tik neužtikrintas teismo sprendimo privalomumo prioritetas, bet ir pažeisti atsakovo interesai ir lūkesčiai kuo greičiau atgauti skolą, ieškovui suteikiant nepagrįstą pranašumą (CK 1.5 straipsnis).
19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-387-892/2019 palikti nepakeistą.
Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė