Civilinė byla Nr. e3K-3-442-313/2018
Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00469-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1, 2.6.9.2, 3.3.3.12
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lintera“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pagrindinis ėjimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lintera“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių apeliacinės instancijos teismo teisę pakeisti ginčo santykių teisinį kvalifikavimą, taikymo ir aiškinimo, taip pat šalių santykių kvalifikavimo klausimai.
2. Ieškovės BUAB „Pagrindinis ėjimas“ bankroto administratorius, vykdydamas ieškovės bankroto procedūras ir įgyvendindamas jam įstatymo nustatytas pareigas, prašė teismo pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento iš ieškovės sąskaitos į atsakovės sąskaitą atliktus mokėjimo nurodymus, kuriais ieškovė sumokėjo UAB „Danės baldai“ skolą jos kreditorei (nagrinėjamoje byloje – atsakovei) UAB „Lintera“, iš viso 3143,62 Eur, ir taikyti restituciją – priteisti ieškovei iš atsakovės 3143,62 Eur ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme pradžios iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Nurodė, kad ieškovė, atlikdama ginčijamus mokėjimo nurodymus, turėjo skolų kitiems kreditoriams ir jos turimų lėšų nebūtų užtekę visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti.
4. Pažymėjo, kad ginčijami atsiskaitymai buvo atlikti galiojant ieškovės turto areštui. Atsakovė, gavusi lėšas iš ieškovės už UAB „Danės baldai“ skolą, turėjo pasidomėti, ar ieškovė neturi kitų kreditorių, o toks atsakovės nerūpestingas elgesys įrodo jos nesąžiningumą.
5. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartimi ieškovei buvo iškelta bankroto byla.
6. Ginčijami mokėjimai yra niekiniai ir turi būti pripažinti negaliojančiais, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnio 1 dalimi, kai sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, būtent – CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumui, taip pat remiantis CK 1.81 straipsnio 1 dalimi, kai sandoris prieštarauja viešajai tvarkai.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų bei kasacinio teismo procesinių sprendimų esmė
7. Kretingos rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.
8. Teismas nurodė, jog ginčijamais atsiskaitymais nebuvo pažeistos turto arešto sąlygos, kadangi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo užtikrintas neturtinio pobūdžio reikalavimas, t. y. iškeldinimas iš patalpų, o ieškovės lėšos, esančios bankuose ar kitose kredito įstaigose, areštuotos nebuvo.
9. Kadangi ginčijamų mokėjimų atlikimo metu ieškovei nebuvo uždrausta disponuoti savo lėšomis ir tuo laikotarpiu nebuvo kitų galiojančių dokumentų, apribojančių ieškovės teisę disponuoti savo lėšomis, teismas padarė išvadą, jog atlikti mokėjimai nepažeidė imperatyviųjų įstatymo normų ir neprieštaravo viešajai tvarkai.
10. Teismas nustatė, kad ieškovė buvo faktiškai moki, banko sąskaitoje turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais, bankroto byla ieškovei iškelta tik 2015 m. kovo 31 d. Todėl vykdydama atsiskaitymus su atsakove bei kitais kreditoriais ieškovė neprivalėjo laikytis CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo.
11. Ginčijami sandoriai jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką. Iki bankroto bylos iškėlimo įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai. Todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors yra suėję prievolių įvykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas, net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams.
12. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 9 d. nutartimi pakeitė Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento 2013 m. spalio 7 d., 2013 m. spalio 23 d. ir 2013 m. lapkričio 28 d. mokėjimų pavedimus bei taikė restituciją, priteisdamas iš atsakovės UAB „Lintera“ ieškovės BUAB „Pagrindinis ėjimas“ naudai 2304,75 Eur.
13. 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojo CK 6.930¹ straipsnis, nustatantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Kadangi 2013 m. liepos 2 d. pavedimas jo sudarymo metu nebuvo draudžiamas, atitiko įprastą verslo praktiką, teismas sprendė nesant pagrindo šį pavedimą pripažinti negaliojančiu.
14. Ieškovė, 2013 m. spalio 7, 23 ir lapkričio 28 d. atlikdama mokėjimų pavedimus, privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, kadangi ginčijamų pavedimų atlikimo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems anksčiau atsiradusiems kreditorių reikalavimams patenkinti.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 12 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarties dalį, kuria teismas pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento 2013 m. spalio 7 d., 2013 m. spalio 23 d. ir 2013 m. lapkričio 28 d. įvykdytus mokėjimo nurodymus, taikė restituciją bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas, ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui; kitą Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.
16. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygų, pripažino, kad CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta asmens atsiskaitymo eiliškumo tvarka yra imperatyvi.
17. Kasacinis teismas pripažino, jog apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės atliktų mokėjimų teisėtumo, turėjo įvertinti ieškovės turimų lėšų kiekį bei jai pareikštų reikalavimų, atitinkančių CK 6.9301 straipsnio įtvirtintus reikalavimus, apimtį šių ginčijamų mokėjimų atlikimo metu, taip pat ar ginčijamais mokėjimais nebuvo pažeistas CK 6.9301 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas eiliškumas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas neištyrė ir nenustatė visų reikšmingų CK 6.9301 straipsnio taikymo aplinkybių, pažeidė šią teisės normą, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o būtinos nustatyti aplinkybės yra fakto klausimai, kasacinis teismas panaikino skundžiamą nutartį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
18. Klaipėdos apygardos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacine tvarka, 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi pakeitė Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei BUAB „Pagrindinis ėjimas“ iš atsakovės UAB „Lintera“ be teisinio pagrindo 2013 m. spalio 7 d. įgytus 694,77 Eur, 2013 m. spalio 23 d. įgytus 619,38 Eur bei 2013 m. lapkričio 28 d. įgytus 990,60 Eur, iš viso 2304,75 Eur, ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už 2304,75 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
19. Nurodė, kad teismas turi teisinį pagrindą nuspręsti dėl materialiųjų teisinių priemonių, taikytinų pažeistai teisei ginti, nes tai yra susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo ir teisės taikymo klausimas, priskirtinas išimtinai teismo kompetencijai. Tuo tikslu apeliacinis skundas buvo nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.
20. Teismas, remdamasis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, nurodė, jog ieškovė turėjo įrodyti, kad atsakovė praturtėjo ieškovės sąskaita, o atsakovei teko pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą.
21. Teismas pripažino, kad ieškovė, UAB „Danės baldai“ prašymo pagrindu mokėjimo nurodymais pervesdama atsakovei UAB „Lintera“ lėšas, neteko dalies savo turto, o atsakovė jas gavo. Byloje neįrodyta, kad ieškovė ginčo mokėjimo pavedimų metu buvo skolinga UAB „Danės baldai“ ir kad atsakovė UAB „Lintera“ pinigus iš ieškovės gavo, esant teisėtam pagrindui, t. y. ieškovei skolas mokant ne tiesiogiai kreditorei UAB „Danės baldai“, o kreditorės UAB „Danės baldai“ kreditorei UAB „Lintera“ pagal įprastą verslo praktiką. Nurodė, jog remtis įprasta verslo praktika būtų galima tuo atveju, jeigu lėšų pervedimas turėtų teisinį pagrindą. Teismas sprendė nesant įrodymų, jog šiuo atveju toks pagrindas egzistavo, o nesant teisėto pagrindo, įmonė negali pervedinėti savo lėšų su ja niekaip nesusijusiems tretiesiems asmenims.
22. Teismas pripažino, jog atsakovė ginčo lėšas įgijo be jokio teisinio pagrindo, ji jų negalėjo ir neturėjo gauti, o jas įgydama elgėsi neatsargiai. Todėl ieškovės teisės turi būti ginamos taikant CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą. Kadangi atsakovė turi pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą, kitas teisių gynimo būdas – restitucija – netaikytinas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
23. Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Lintera“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Pagrindinis ėjimas“ ieškinį atmesti, o teismui dėl procesinių kliūčių negalint priimti tokio sprendimo, perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui bei priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės atliktų mokėjimo pavedimų pripažinimo kaip gautų be teisinio pagrindo, netinkamai taikė ir aiškino CK 6.237 straipsnio 1 dalies nuostatas:
23.1.1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškovė, pervesdama lėšas atsakovei, neteko dalies savo turto, t. y. patyrė nuostolių, kadangi, ieškovei įvykdžius prievolę už skolininkę UAB „Danės baldai“, kreditorės UAB „Lintera“ reikalavimo teisė skolininkui perėjo naujai kreditorei UAB „Pagrindinis ėjimas“. Byloje nustatyta, jog ieškovė UAB „Pagrindinis ėjimas“ pareiškė savo, kaip kreditorės, reikalavimą skolininkės UAB „Danės baldai“ bankroto byloje.
23.1.2. Byloje nebuvo nustatyta, kad tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo buvo priežastinis ryšys. Ieškovės turto sumažėjimą lėmė ne lėšų pervedimas atsakovei, o skolininkės UAB „Danės baldai“ bankrotas.
23.1.3. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad įmonė negali pervedinėti savo lėšų su ja niekaip nesusijusiems tretiesiems asmenims, yra neteisėta ir nepagrįsta, paneigia CK 6.50 straipsnyje įtvirtintą prievolės pasibaigimo pagrindą, kai prievolę už skolininką įvykdo trečiasis asmuo.
23.1.4. Apeliacinės instancijos teismas nevertino ir netyrė aplinkybės, kad lėšų atsakovei pervedimas atitiko tikrąją ieškovės valią, dėl ko ji, neatgavusi šių sumų iš skolininkės UAB „Danės baldai“ dėl jos bankroto, negali vienašališkai pakeisti savo valios ir reikalauti grąžinti sumokėtas sumas iš buvusios kreditorės UAB „Lintera“.
23.2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio nuostatas, kiek tai susiję su apeliacinio teismo teise pakeisti ieškovės suformuluotą teisinį ieškinio pagrindą bei teismo pareiga užtikrinti dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems ir pateikti savo argumentus dėl visų sprendžiant bylą reikšmingų aplinkybių, o toks pažeidimas lėmė neteisėto procesinio sprendimo priėmimą:
23.2.1. Teismas, nuspręsdamas pakeisti ieškovės suformuluotą ginčo teisinę kvalifikaciją, turėjo pareigą apie tai informuoti šalis, kadangi nuo teisinio ginčo kvalifikavimo priklauso byloje įrodinėtinos aplinkybės ir pateiktini įrodymai. Nepranešus apie teisinio ieškinio pagrindo keitimą, buvo pažeista šalių teisė į rungtynišką procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017);
23.2.2. Byla pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose (nagrinėjant ją pirmą kartą) buvo nagrinėjama bei teismų galutiniai procesiniai sprendimai grindžiami CK 1.78, 1.80 bei 6.9301 straipsnių nuostatomis. Kasaciniam teismui bylą grąžinus pakartotinai nagrinėti apeliacinės instancijos teismui dėl netinkamo CK 6.9301 straipsnio nuostatų taikymo ir aiškinimo, apeliacinės instancijos teismas įpareigojo šalis pateikti į bylą papildomus įrodymus, pagrindžiančius atsiskaitymų eiliškumo pažeidimą. Pakartotinai išnagrinėjęs civilinę bylą, apeliacinės instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies visai kitu teisiniu pagrindu – ieškovės atliktus mokėjimo pavedimus atsakovei pripažino nepagrįstu atsakovės praturtėjimu.
23.2.3. Apeliacinės instancijos teismas aiškiai neišreiškė savo pozicijos bei neišaiškino šalims, kad ketina pakeisti bylos teisinį kvalifikavimą. Bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka metu apeliacinės instancijos teismo iškeltas klausimas, kad galbūt šalis siejantys teisiniai santykiai atitinka nepagrįstą praturtėjimą, o ne aiškiai išreikšta teismo pozicija, kad ketinama pasirinkti kitą teisės normą šalims siejantiems teisiniams santykiams kvalifikuoti, negali būti vertinamas kaip tinkamas šalių informavimo pareigos įvykdymas. Tokiu būdu civilinė byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta nesant pakankamai įrodymų, pagrindžiančių arba paneigiančių ieškovės reikalavimų pagrįstumą naujos teisinės kvalifikacijos kontekste. Byloje esančių įrodymų nepakako visoms reikšmingoms nepagrįsto praturtėjimo prielaidoms nustatyti.
24. Atsiliepimo į kasacinį skundą nebuvo gauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
25. Ieškovės bankroto administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiais ieškovės atliktus pinigų pervedimo į atsakovės banko sąskaitą sandorius dėl jų prieštaravimo imperatyviosioms CK 6.9301 straipsnio normoms, reglamentuojančioms atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, ir restitucijos taikymo (CK 1.80 straipsnio 1, 2 dalys).
26. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 9 d. nutartimi pripažino, jog ginčijami atsiskaitymo sandoriai, sudaryti įsigaliojus CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintoms normoms, pažeidžia jose įtvirtintas atsiskaitymo su kreditoriais taisykles, ir ieškinį tenkino iš dalies.
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pirmą kartą nagrinėdamas šią bylą kasacine tvarka, 2017 m. spalio 12 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e3K-3-351-611/2017) panaikino apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo tenkinti ieškinio reikalavimai dėl atsiskaitymo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Kasacinis teismas pripažino, jog CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintos teisės normos pagal savo teisinio reguliavimo metodą yra imperatyvios, ir pateikė CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintų teisės normų taikymo sąlygų išaiškinimus, kurių turi būti laikomasi sprendžiant dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, taip pat nurodė, kokias teisinę reikšmę CK 6.9301 straipsnio taikymui turinčias aplinkybes turėtų nustatyti bylą apeliacine tvarka iš naujo nagrinėsiantis teismas.
28. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs perduotą bylos dalį apeliacine tvarka, pakeitė ginčo santykių teisinį kvalifikavimą ir tenkino tos dalies ieškinio reikalavimus CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu. Teismas, nustatęs, jog atsakovė UAB „Lintera“ ginčijamais sandoriais ieškovės BUAB „Pagrindinis ėjimas“ pervestas lėšas įgijo be jokio teisinio pagrindo (ieškovei nesant UAB „Danės baldai“ skolininke), pripažino atsakovės pareigą, vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 1 dalimi, grąžinti tas lėšas ieškovei.
29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovės kasacinio skundo pagrindą sudarančius argumentus dėl ginčo santykių teisinio kvalifikavimo keitimo apeliacinės instancijos teisme galimybės ir paties kvalifikavimo teisingumo, pasisako dėl jų teisės aiškinimo ir taikymo aspektu nagrinėjamo ginčo kontekste.
Dėl ginčo santykių teisinio kvalifikavimo pakeitimo apeliacinės instancijos teisme galimybės
30. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).
31. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, nagrinėjant tiek fakto, tiek teisės klausimus. Pažymėtina, kad tinkamas materialiosios teisės normų aiškinimas ir taikymas kasacinio teismo nepripažįstamas apeliacinio skundo ribų peržengimu, jeigu apeliantas ir neišvardija visų su ginčo dalyku susijusių teisės normų. Apeliacinės instancijos teismo, kaip ir bet kurio kito teisingumą vykdančio teismo, pareiga – savarankiškai, klausant tik įstatymo kvalifikuoti bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo atliktas faktinių bylos aplinkybių, nurodytų apeliaciniame skunde, savarankiškas teisinis kvalifikavimas negali būti laikomas apeliacinio skundo ribų peržengimu, net jeigu apeliaciniame skunde šios faktinės aplinkybės nebuvo kvalifikuotos pagal konkrečią ir tinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2013; 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2012 ir kt.).
32. Ieškovės bankroto administratoriui ginčijant ieškovės atsiskaitymo su atsakove teisėtumą, lėšų pervedimo teisinio pagrindo nustatymas yra tiesiogiai įrodinėtina aplinkybė, lemianti ginčo teisinių santykių kvalifikavimą ir tinkamo pažeistų teisių gynybos būdo parinkimą. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog atsakovė neįrodė lėšų pervedimo teisinio pagrindo, tai šių aplinkybių kontekste ginčo santykių teisinio kvalifikavimo pakeitimas, taikant CK 6.237 straipsnio normas, reglamentuojančias pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą, per se (pats savaime) nelaikytinas proceso teisės normų pažeidimu.
33. Nustačius, kad apeliacinės instancijos teismas ginčo teisinių santykių kvalifikaciją pakeitė po to, kai kasacinis teismas grąžino bylą nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo, aktualūs tampa kasacinio teismo pateiktų išaiškinimų privalomumo ir žemesnės instancijos teismo bylos nagrinėjimo ribų, kai bylą kasacinis teismas grąžina nagrinėti iš naujo, klausimai.
34. CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstytų išaiškinimų teisinė galia pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį reiškia, jog bylą iš naujo nagrinėjantis žemesnės instancijos teismas turi atsižvelgti į kasacinio teismo nutartyje išdėstytus ginčo santykiams taikytinos teisės išaiškinimus, materialiosios ir (ar) proceso teisės normų prasmės atskleidimą. Tokie teismo išaiškinimai ir motyvai nereiškia, kad kasacinis teismas nurodo žemesnės instancijos teismui, kaip išspręsti bylą, tačiau, atsižvelgiant į CPK 362 straipsnio 2 dalį, įpareigoja teismą teisingai išaiškinti ir taikyti ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, jeigu būtina – dar kartą analizuoti bylos medžiagą, pakartotinai tirti ir vertinti bylos faktus. Pagal kasacinio teismo teisės išaiškinimus bylai teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymą ir jų teisinį įvertinimą atlieka tas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, kuriam byla grąžinta nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-701/2016, 17 punktas; 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-701/2018, 38 punktas; ir kt.).
35. Kai iš naujo išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas apskundžiamas kasacine tvarka, bylos nagrinėjimo antro (pakartotinio) kasacinio proceso tvarka metu vertinama, ar žemesnės instancijos teismai išnagrinėjo bylą pagal kasacinio teismo suformuluotus teisės išaiškinimus ir nurodymus. Kai byla grąžinama siekiant, kad žemesnės instancijos teismas papildomai aiškintųsi, išnagrinėtų ir nustatytų tam tikras faktines aplinkybes, tai antrojo (pakartotinio) bylos nagrinėjimo kasacine tvarka metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gali pateikti kitokius taikytinos teisės išaiškinimus tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas nustatė kitas faktines aplinkybes, reikšmingai besiskiriančias nuo aplinkybių, nustatytų iki bylos grąžinimo; arba jeigu, atsižvelgiant į konstitucinius teismų jurisprudencijos keitimo pagrindus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas), yra teisinis pagrindas ir būtinumas keisti ankstesnę teismų praktiką tokios kategorijos bylose; arba jeigu nustatoma, kad pirmą kartą nagrinėdamas bylą kasacinis teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos; arba jeigu kasacinio teismo praktika šiuo klausimu buvo pakeista iki antrojo (pakartotinio) bylos nagrinėjimo kasacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2014; 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-706/2015; 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-469/2017, 29 punktas, ir kt.).
36. Byloje nustatyta, jog ieškovės bankroto administratorius pareikštu ieškiniu ginčijo įmonės atsiskaitymus CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sandorių negaliojimo pagrindu, siekdamas mokėjimo nurodymais pervestų pinigų grąžinimo taikant sandorių negaliojimo teisines pasekmes – restituciją. Ieškinio pagrindą sudarė argumentai dėl įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, kadangi įmonė ginčijamus atsiskaitymo sandorius atliko vykdydama kito juridinio asmens prievolę, neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams patenkinti. Ieškovės suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas suponavo, jog ginčas buvo sprendžiamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintų normų pagrindu, taip pat byla buvo nagrinėjama pagal įrodinėjamas aplinkybes, t. y. kad ieškovė atsiskaitymo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams patenkinti ir kad atliktais mokėjimais buvo pažeistas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytas atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumas.
37. Kasaciniam teismui grąžinus civilinę bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir nustatyti faktinėms aplinkybėms, turinčioms teisinę reikšmę CK 6.9301 straipsnio taikymui, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė UAB „Linerta“ ginčijamais mokėjimo nurodymais lėšas gavo be jokio teisinio pagrindo, ji jų negalėjo ir neturėjo gauti, o jas įgydama elgėsi neatsargiai. Atsižvelgdamas į tai, teismas ginčą išsprendė CK šeštosios knygos XX skyriaus normų pagrindu, ieškovės teises gindamas pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą ir priteisdamas iš atsakovės be pagrindo įgytas lėšas ieškovei.
38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad, kasaciniam teismui pirmą kartą išnagrinėjus bylą ir ją grąžinus apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas pakeitė ginčo teisinių santykių kvalifikavimą, sprendžia, jog bylos nagrinėjimo antro (pakartotinio) kasacinio proceso tvarka metu yra pagrindas pasisakyti dėl ginčo santykių teisinio kvalifikavimo naujai nustatytų aplinkybių kontekste.
Dėl šalių santykių kvalifikavimo
39. Kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti, ir prašomas pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdas (CK 1.138 straipsnis), tačiau neprivaloma savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016, 21 punktas). Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių teisinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai.
40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad teisinis ginčo šalis siejančių santykių įvertinimas atliekamas byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, o kasacinis teismas faktinių bylos aplinkybių nenustato, pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas, remiantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, patikrinti, ar teismai šioms aplinkybėms kvalifikuoti tinkamai taikė materialiosios teisės normas.
41. Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis.
42. Iš nuoseklios kasacinio teismo praktikos matyti, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai; kai turtas gautas sandorio pagrindu, jo išreikalavimui visų pirma taikytinas sandorio negaliojimo institutas, o CK taisyklės, reglamentuojančios be pagrindo gauto turto ar nepagrįsto praturtėjimo grąžinimą, sandorio negaliojimo atveju gali būti taikomos tik subsidiariai – jeigu restitucijos nepakanka visiškam pažeistų asmens teisių apgynimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-378/2016, 41 punktas; 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016, 15 punktas; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-313/2017, 31 punktas, ir kt.).
43. Nagrinėjamoje byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad ieškovė UAB „Pagrindinis ėjimas“, veikdama kaip trečiasis asmuo kreditorę UAB „Lintera“ ir skolininkę UAB „Danės baldai“ siejančių prievolių atžvilgiu, 2013 m. spalio 7 d., 2013 m. spalio 23 d. ir 2013 m. lapkričio 28 d. mokėjimo nurodymais sumokėjo kreditorei UAB „Lintera“ 2304,75 Eur skolą už skolininkę UAB „Danės baldai“. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, jog ieškovės atlikti ginčijami atsiskaitymai vertintini kaip vienašaliai sandoriai, įgyvendinant CK 6.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę įvykdyti prievolę už skolininką.
44. CK 1.63 straipsnio, reglamentuojančio sandorių sampratą ir rūšis, 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Kasacinis teismas, aiškindamas sandorio sampratą reglamentuojančias materialiąsias teisės normas, yra nurodęs, jog esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandorio sudarymo priežastis paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), formuojantys vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemiantys sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai.
45. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pripažinęs, jog atsiskaitymas pagal sutartį, kaip sutarties vykdymo veiksmas, atitinka sandorio požymius – juo siekiama panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis), t. y. užbaigti sutartį ir iš jos kylančius prievolinius teisinius santykius. Į tai yra nukreipta šalies valia, kuri yra esminis sandorio požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015).
46. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė BUAB „Pagrindinis ėjimas“ ginčijamais mokėjimais įvykdė skolininkės UAB „Danės baldai“ prievoles kreditorei UAB „Lintera“. Byloje taip pat nustatyta, jog ieškovė mokėjimų pavedimus atliko skolininkės UAB „Danė baldai“ prašymų pagrindu ir kad toks šios skolininkės prievolių įvykdymas atitiko tarp UAB „Pagrindinis ėjimas“ ir UAB „Danės baldai“ susiklosčiusią įprastą verslo praktiką. Kadangi ieškovės UAB „Pagrindinis ėjimas“ valia ginčijamų atsiskaitymų metu buvo nukreipta, siekiant skolininkės UAB „Danės baldai“ prievolių atsakovei „Lintera“ pasibaigimo jų įvykdymu, teisėjų kolegija sprendžia, jog tai sudaro pagrindą šiuos ieškovės veiksmus vertinti kaip vienašalius sandorius.
47. Pažymėtina, jog teisinis ginčijamų atsiskaitymo sandorių pagrindas yra įtvirtintas ir CK 6.51 straipsnyje, reglamentuojančiame trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę už skolininką. CK 6.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui, išskyrus CK 6.51 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis).
48. Įstatyme įtvirtinta, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra teisėtas prievolės įvykdymo būdas, kuris lemia pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimą ir skolininko pareigos įvykdyti savo prievolę trečiajam asmeniui atsiradimą. Be to, kai prievolės įvykdymas už trečiąjį asmenį atitinka tikrąją prievolę įvykdžiusio asmens valią, toks asmuo įgyja teisę susigrąžinti tai, ką sumokėjo, iš skolininko, tačiau negali vienašališkai pakeisti savo valios ir reikalauti sumokėtų sumų grąžinimo iš buvusio kreditoriaus (asmens, kuriam prievolę įvykdė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2014).
49. Byloje nenustačiusi skolininkės UAB „Danės baldai“ piniginės prievolės atsakovei asmeninio pobūdžio ar skolininkės UAB „Danės baldai“ prieštaravimo, kad jos prievoles kreditorei įvykdytų ieškovė, teisėjų kolegija pripažįsta, jog ieškovė BUAB „Pagrindinis ėjimas“, įvykdydama skolininkės UAB „Danės baldai“ prievoles kreditorei UAB „Lintera“, nepažeidė CK 6.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų šio vienašalio sandorio sudarymo apribojimų.
50. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, jog ieškovė UAB „Pagrindinis ėjimas“, nebūdama skolinga UAB „Danės baldai“, negalėjo pervesti savo lėšų, atsiskaitydama už skolininkę UAB „Danės baldai“ su jos kreditore UAB „Lintera“. Minėta, jog ginčijami atsiskaitymai buvo įvykdyti ieškovės vienašalių sandorių pagrindu, jai įgyvendinant CK 6.51 straipsnyje įtvirtintą trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę už skolininką, ieškovės valiai esant aiškiai nukreiptai į teisinių padarinių atsiradimą – UAB „Danės baldai“ prievolių kreditorei UAB „Lintera“ pasibaigimą jų įvykdymu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog tokie sandoriai buvo įprasti UAB „Pagrindinis ėjimas“ ir UAB „Danės baldai“ tarpusavio verslo santykiuose.
51. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinės instancijos teismas ginčo teisinių santykių kvalifikavimą pakeitė netinkamai įvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinę reikšmę tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams identifikuoti, dėl to nepagrįstai taikė asmens nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą reglamentuojančias teisės normas. Kadangi nagrinėjamu atveju skolininkės UAB „Danės baldai“ prievolių kreditorei UAB „Lintera“ įvykdymas yra grindžiamas ieškovės UAB „Pagrindinis ėjimas“ sudarytais vienašaliais sandoriais, tai atsakovei prievolė grąžinti šias lėšas galėtų atsirasti pripažinus lėšų pervedimo sandorius negaliojančiais ir pritaikius restituciją. Pažymėtina, jog Civiliniame kodekse įtvirtinti sandorių negaliojimo pagrindai nėra siejami su tam tikra sandorių (pvz., tik dvišaliai sandoriai) rūšimi, todėl ir vienašaliai sandoriai, tarp jų ir sutarties vykdymo veiksmai, gali būti ginčijami, esant atitinkamam sandorio negaliojimo pagrindui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-546-915/2015).
52. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškinio dalyką ir pagrindą, taip pat į pirmą kartą nagrinėjant bylą kasacine tvarka suformuluotus teisės išaiškinimus ir nurodymus, pripažįsta, kad šioje byloje ginčijamų mokėjimų teisėtumas turi būti vertinamas kaip teisinė kitų kreditorių interesų gynimo priemonė, o jų galiojimo klausimas turi būti sprendžiamas taikant CK 1.80 ir 6.9301 straipsnius. Kadangi apeliacinės instancijos teismas, netinkamai kvalifikuodamas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir pritaikydamas netinkamą jų pažeistų teisių gynimo būdą, neištyrė ir neįvertino pirmą kartą grąžinus bylą nagrinėti apeliacine tvarka ginčo šalių, laikydamasis kasacinio teismo nurodymų papildomai aiškintis, išnagrinėti ir nustatyti faktines aplinkybes, turinčias teisinę reikšmę CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintų teisės normų taikymui, pateiktų įrodymų (tokios aplinkybės yra fakto klausimas, o kasacinis teismas faktų netiria ir jų nenustato), teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria tenkinti ieškinio reikalavimai, ir šią bylos dalį perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
53. Kasacinis teismas turėjo 2,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
54. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti, šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 10 d. nutarties dalį, kuria teismas priteisė ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Pagrindinis ėjimas“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lintera“ be teisinio pagrindo 2013 m. spalio 7 d. įgytus 694,77 Eur, be teisinio pagrindo 2013 m. spalio 23 d. įgytus 619,38 Eur ir be teisinio pagrindo 2013 m. lapkričio 28 d. įgytus 990,60 Eur, iš viso 2304,75 Eur, bei 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už 2304,75 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui.
Kitą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 10 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Janina Januškienė
Algirdas Taminskas