Administracinė byla Nr. I-3271-554/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00130-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 20.2.3;

 (S)

20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.1

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 23 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Algis Markevičius, 

sekretoriaujant Neringai Musinienei,

dalyvaujant pareiškėjui – A. Š.,

nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui,

          viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėjas 2019 m. vasario 4 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 10 000 Eur  neturtinės žalos atlyginimui dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 4 d.

Pareiškėjas skunde, skundo papildyme  (b. l. 6, 26) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. 19 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje iš viso buvo 12 nuteistųjų, 2 gyvenamojoje patalpoje taip pat buvo 12 nuteistųjų, todėl nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Nuteistieji miega vienas prie kito, kyla barniai. Dalį ploto užima baldai – lovos, spintelės, šaldytuvas, stalai.

Atsakovo atstovas Marijampolės PN su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundą (b. l. 12-7) nurodė, kad pareiškėjas 19 būryje atlieka bausmę nuo 2014 m. gegužės 26 d. Pareiškėjas bausmę Marijampolės PN 19 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje atliko nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 4 d. Nurodė, kad pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Pažymėjo, kad pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ir pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo buitinės sąlygos ar patalpų užpildymas. Visi pareiškėjo teiginiai yra niekuo neparemti, nepagrįsti, tik deklaratyvaus pobūdžio.

Pareiškėjo skundas dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, kitoje dalyje byla nutrauktina.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, laikant jį netinkamomis sąlygomis Marijampolės PN, laikotarpiu 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 4 d. (skundo padavimo teismui diena). 

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-2308-423/2017 pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės PN, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo  ir priėmė 2017 m. spalio 12 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą patenkino iš dalies (b. l. 54–55). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi minėtą Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą pakeitė (b. l. 56–58). Taigi, Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimas įsiteisėjęs. Teismas, įvertinęs nurodytą sprendimą, konstatuoja, kad administracinėje byloje pareiškėjas be kita ko kėlė ginčą dėl netinkamų kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto) Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 22 d., t. y. analogišką ginčą (tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu) kaip ir nagrinėjamoje administracinėje byloje. Todėl teismas sprendžia, kad byla, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN  laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 22 d., nutrauktina. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 str. 3 d.).

Bylą dalyje nutraukus, teismas vertins pareiškėjo kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 23 d. iki 2019 m. vasario 4 d.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas teigia, jog jam nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus gyvenamasis plotas.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui.

Administracinėje byloje esantys įrodymai (b. l. 13, 18–19, 23) patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad visą vertinamąjį laikotarpį pareiškėjas gyveno 19 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje (19 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje pareiškėjas negyveno), kurios plotas 39,60 kv. m, minėtoje patalpoje gyveno ne daugiau kaip 12 nuteistųjų, todėl pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,3 kv. m gyvenamojo ploto.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, jog 19 būrio gyvenamojoje patalpoje gyveno 12 nuteistųjų, tačiau teigia, kad dalį gyvenamojo ploto užėmė baldai – 12 lovų, 12 spintelių, stalai, šaldytuvas. Teismas pažymi, kad pagal Taisyklių 111.1. punktą skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiškėjo argumentai dėl baldų užimamo ploto, gyvenamojo ploto trūkumo ir dėl to kilusių nepatogumų atmetami kaip nepagrįsti. Atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo ir konstatuoja, jog pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo  (ABTĮ 56 str.).  

Nenustačius Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525  -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). 

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, teismas 

n u s p r e n d ž i a :

Administracinę bylą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės pataisos namuose laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 22 d. nutraukti.

Kitoje dalyje pareiškėjo A. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus

Teisėjas                                                                                   Algis Markevičius