Civilinė byla Nr. e2A-146-589/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09350-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5430-1163/2024 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui V. R. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto 142-osios butų savininkų bendrija.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ir ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovo V. R. (toliau – ir atsakovas) 653,92 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2023 m. balandžio 12 d. daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), įvyko užliejimas, kurio metu dėl atsakovo kaltės, t. y. vandeniui išsiliejus iš atsakovui priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), esančių santechnikos įrenginių, buvo apgadintas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Tarp ieškovės ir buto, esančio, (duomenys neskelbtini), savininkės L. K. (toliau – ir draudėja) buvo sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis (draudimo poliso Nr. 220 0277575/2022), kuria laikotarpiui nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki 2023 m. lapkričio 15 d. buvo apdraustas draudėjos turtas. Šios sutarties pagrindu ieškovei, kaip turto draudikui, atsirado pareiga atlyginti dėl prasiskverbusio vandens atsiradusią žalą. Ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo draudėjai 653,92 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo V. R. ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ naudai 653,92 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto 142-osios butų savininkų bendrijai 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.       Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui. Ieškovė, veikdama kaip draudikas, pagal sutartį su draudėja laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki 2023 m. lapkričio 15 d. apdraudė būstą ir jame esantį turtą adresu (duomenys neskelbtini). Draudimo liudijime nurodomi draudimo objektai: butas, kurio draudimo suma 55 000 Eur (besąlyginė 60 Eur išskaita), taip pat namų turtas bute, draudimo suma 12 400 Eur (besąlyginė 60 Eur išskaita). Draudimas taip pat apima turto valdytojo civilinės atsakomybės draudimą (5 000 Eur), papildomai apdrausti namų technika ir įrengimai nuo gedimų bei pagalba namuose paslaugoms (500 Eur) ir remontui reikalingoms medžiagoms ir detalėms (50 Eur).

5.       Teismas taip pat nustatė, kad 2023 m. balandžio 12 d. apdraustas butas buvo užlietas vandeniu iš viršuje esančio buto, (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso S. J.. Butas (duomenys neskelbtini), buvo aplietas iš atsakovui priklausančio buto (duomenys neskelbtini). Pranešimą apie įvykį ieškovei pateikė draudėja, nurodydama, kad padaryta žala – 5 000 Eur. 2023 m. balandžio 14 d. apžiūros akte ieškovės atstovas nurodė, kad apžiūros metu fiksuotas užlietas kambarys – užlietos lubos ir sienos, sugadintas šviestuvas ir rozetė. Nurodoma, kad užliejimas galimai įvyko dėl trūkusio radiatoriaus ketvirtame aukšte. Nuostolio apskaičiavimas, remonto sąmata patvirtina, kad draudėjos bute buvo pakeistos įtempiamos lubos, pakeistos lubjuostės, perdažytos sienos, permontuotos grindjuostės, permontuotas šviestuvas ir rozetė, viso atlikta darbų už 713,92 Eur. Ieškovei įvykį pripažinus draudiminiu, mokėjimo nurodymu draudėjai buvo išmokėta 653,92 Eur draudimo išmoka, apskaičiuota, įvertinus išskaitą bei neatskaičius nusidėvėjimo (paskutinio remonto data – 2022 m).

6.       Išnagrinėjęs ieškovės pateiktus įrodymus teismas nustatė, kad 2023 m. balandžio 12 d. name, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko vandens prasiveržimo atvejis, kai vanduo bėgo butuose Nr. 84 ir 81 iš viršaus į apačią, be to, sušlapo ir buto Nr. 83 siena. Teismas sprendė, kad šie įrodymai patvirtina, jog 2023 m. balandžio 12 d. vanduo buvo prasiveržęs į draudėjos butą ir padarė žalą. Atsakovui priklausantis butas Nr. 87 yra ketvirtame aukšte, butai Nr. 84 ir 81 yra atitinkamai trečiame ir antrame aukštuose, tiesiai po atsakovui priklausančiu butu. Teismas vertino, kad ieškovės pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad jos apdraustas butas buvo užlietas iš viršuje esančio atsakovo buto. Liudytojas S. J., buto Nr. 84 savininkas, patvirtino, kad jo bute vanduo bėgo nuo lubų per sienas žemyn. Trečiasis asmuo nurodė, kad bendruose namo vamzdynuose jokios avarijos nebuvo – šildymo sistema prieš 2022-2023 m. šildymo sezono pradžią buvo patikrinta atliekant šildymo sistemos hidraulinius bandymus. 2022 m. rugsėjo 7 d. hidraulinio bandymo aktas Nr. HB-16 patvirtina, kad rasojimo, vandens pratekėjimo ar vandens slėgio pasikeitimų atliekant bandymą nebuvo pastebėta. Duomenų, kad būtų įvykusi bendro vandentiekio avarija, byloje nėra pateikta. Atsakovas, kvestionuodamas trečiojo asmens atstovės paaiškinimus, susijusius su bendra šildymo sistemos būkle, nurodė, kad sekančią vasarą po įvykusio užpylimo – apytiksliai 2023 m. liepos mėnesį, buvo keičiamas visos laiptinės šildymo sistemos stovas (nuo pirmo iki penkto aukšto). Tačiau trečiojo asmens atstovė pateikė į bylą 2023 m. balandžio 19 d. Kauno miesto 142-osios butų savininkų bendrijos metinių darbų planą, iš kurio matyti, kad šis stovo keitimas yra vienas iš keleto numatytų per metus atliktinų darbų.

7.       Teismas nurodė, kad analizuojant byloje pateiktus duomenis ir nurodytas aplinkybes nustatyta, jog atsakovas bute negyvena – yra deklaravęs išvykimą į užsienį. Atsakovas patvirtino, kad bute niekas negyvena nuo 2021 m. lapkričio mėnesio. Į Lietuvą jis atvyksta 4 kartus per metus. Užliejimo dieną jo Lietuvoje taip pat nebuvo. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punktas numato, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo laikinai išvykdami, išnuomoję arba kitaip patikėję kitam asmeniui naudoti savo butą ar kitas patalpas (pastatą), pranešti bendrijos pirmininkui (valdybai), kaip bus užtikrinta galimybė prireikus patekti į savininkui priklausantį butą ar kitas patalpas (pastatą). Atsakovas, išvykdamas gyventi į užsienį privalėjo informuoti trečiojo asmens pirmininką, kaip yra užtikrinama galimybė prireikus patekti į jam priklausantį butą. Atsakovas patvirtino, kad jis, išvykdamas gyventi į užsienį, tokios galimybės neužtikrino – bendrijos pirmininkės neinformavo, kaip užtikrinama galimybė prireikus patekti į jam priklausantį butą. Atsakovas nurodė, kad avarijos dieną SMS pranešimu informavo bendrijos pirmininkę, kad ji, pasinaudodama durų atrakinimo tarnyba, gali patekti į jam priklausantį būstą bei pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tačiau trečiojo asmens atstovė nurodė, kad ji tokios informacijos nėra gavusi.

8.       Teismas taip pat nurodė, kad ieškinyje buvo nurodyta, jog vanduo bėgo iš atsakovo buto, galimai trūkus radiatoriui. Byloje tai patvirtinančių įrodymų nėra. Liudytojas S. J. patvirtino, kad 2023 m. gegužės 14 d. jis apsilankė atsakovui priklausančio 87-o buto patalpose, tačiau negalėjo pasakyti, kad bute būtų matyti žymės nuo išsiliejusio ar bėgusio vandens. Liudytojas taip pat nurodė, jog kambaryje, iš kurio galėjo būti užlietas jam priklausantis butas Nr. 84 ir butas Nr. 81, beveik nėra baldų, t. y. ant jų negalėjo likti žymių, be to, į minėtą butą jis pateko praėjus daugiau nei mėnesiui laiko nuo užliejimo, todėl vandens išsiliejimo žymų galėjo nelikti, t. y. jos galėjo išdžiūti.

9.       Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nėra reikšminga, kokios techninės priežastys nulėmė vandens tekėjimą iš atsakovo buto, pakanka, jog yra nustatyta, iš kur į ieškovės apdraustą butą pateko vanduo, t. y. kad užpylimo židinys buvo atsakovo butas. Kitos galimos vandens išsiliejimo priežastys nėra nustatytos. Užpylus ieškovės apdraustą butą iš viršuje esančio atsakovui priklausančio buto, atsakovo neteisėtais veiksmais yra laikomas jo nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Užpylus apačioje esantį butą buvo padaryta žala ieškovės turtui, t. y. atsakovo veiksmai buvo neteisėti dėl pavojingo, turtą gadinančio poveikio.

10.       Teismas atmetė atsakovo atsikirtimus, kad užliejimo dieną jis žodžiu ir raštu (SMS pranešimu) trečiojo asmens atstovei leido patekti į jam priklausantį butą, nes šios aplinkybės nėra svarbios tuo atžvilgiu, kad užliejimas jau buvo įvykęs, be to, bute penktame aukšte, t. y. virš atsakovo jokių vandens pratekėjimo požymių nebuvo nustatyta. Atsakovas, teigdamas, kad žalos atsiradimo priežastis – ne jo bute įvykęs vandens prasiveržimas ar kitoje vietoje įvykęs vandens pratekėjimas, privalėjo šias aplinkybes įrodyti.

11.       Teismas nustatė, kad ieškovės apdrausto buto remonto darbai, įskaičiuojant drėgmės surinkimą, remonto sąmatoje įvertinti 713,92 Eur. Nustačius, kad dėl užliejimo žala buvo padaryta, bute reikalingas remontas, atliekant remonto sąmatoje nurodytus darbus, nurodyta remonto darbų apimtis ir vertė laikytina pagrįsta. Ieškovė pritaikė draudimo polise numatytą 60 Eur išskaitą ir sumokėjo draudėjui 653,92 Eur sumą. Teismas sprendė, kad byloje ginčo dėl žalos atlyginimo dydžio nėra – atsakovas nepateikė įrodymų ir neišreiškė prieštaravimų dėl ieškovės prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžio, todėl tokią žalos sumą – 653,92 Eur ieškovei privalo atlyginti atsakovas. Įvertinęs padarytą žalą, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 653,92 Eur žalai atlyginti, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12.       Ieškinį tenkinęs visiškai, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė jos sumokėtą žyminį mokestį – 22 Eur, o trečiajam asmeniui – 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

13.       Atsakovas V. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 600 Eur išlaidos advokato teisinė pagalba rengiant apeliacinį skundą ir teismui sumokėtas žyminis mokestis.

14.       Nurodo, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177, 179, 185 ir 263 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, sprendimo pagrįstumą ir teisingumą (teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis), nes neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, todėl netinkamai įvertintos žalos atsiradimo faktines aplinkybės ir priėmė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas yra atsakingas už buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), užliejimo metu padarytą žalą.

15.       Pažymi, jog teismas nepagrįstai šioje byloje pripažino nesvarbia aplinkybe tai, kad vanduo tekėjo iš daugiabučio namo bendro naudojimo šildymo sistemos stovo. Be to, atsakovas tuo metu savo bute nebuvo, nes buvo Vokietijoje, ir butas tuo metu buvo negyvenamas, todėl tyčinio užliejimo faktas yra neįmanomas. Vandens tekėjimas buvo sustabdytas bendrijos pirmininkei užsukant bendrojo naudojimo šildymo sistemos stovą. Atsakovas pirmosios instancijos teisme pilnai šių įrodymų visuma įrodė, kad apačioje esantys butai buvo užlieti dėl trukusio bendrojo šildymo sistemos stovo, kuris atsakovui nuosavybės teise nepriklauso. Jeigu stovas būtų trūkęs atsakovo bute matomoje vietoje, įvykio metu būtų aplietas ir pats butas, padariniai būtų matomi iki šiol. Byloje esančiose nuotraukose matosi, kad atsakovo buto radiatorius nebuvo pakeistas, jis yra geras ir vandens neleidžia, o šildymo sistemos stovas buvo pakeistas nauju visame name, nes jis buvo kiauras, kaip nurodė namo pirmininkė teismo posėdžio metu.

16.       Akcentuoja, jog remiantis liudytojų parodymais ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis akivaizdu, kad butai buvo užlieti galimai dėl senumo pratrukus daugiabučio namo bendro naudojimo šildymo sistemos stovui, tai patvirtino ir trečiojo asmens atstovė namo bendrijos pirmininkė, ir šildymo stovą keitę darbininkai, ir nukentėjusieji, ir ieškovės atstovė, tai atsispindėjo ir draudimo dokumentuose, kuriuose buvo nurodyta, kad vanduo bėgo iš namo šildymo sistemos. Tačiau teismas šios ypatingai svarbios aplinkybės nevertino ir dėl to priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą.

17.       Nurodo, kad name šildymo sistemos stovas buvo nekeistas nuo namo statybos pradžios ir buvo numatytas keisti. Tai įrodo ir tai, kad 2023 m. liepos mėnesį po įvykio, vykdydami iš seniau jau suplanuotus šildymo sistemos seno stovo keitimo darbus, atliko būtent Kauno miesto 142-osios butų savininkų bendrija. Be to, vanduo avarijos metu buvo sustabdytas būtent užsukus bendrojo naudojimo šildymo sistemą, bet ne atsakovui priklausančius bute esančius vandens įrenginius. Šie faktai tik patvirtina, kad atsakovas ne tik nebuvo atsakingas už butų užliejimą, bet ir asmeniškai negalėjo sustabdyti vandens tekėjimo, nes tai galima buvo padaryti tik užsukus bendrą šildymo sistemą. Kadangi namo šildymo sistemos vamzdžiai ir radiatoriai priklauso namo bendrojo naudojimo objektams, todėl atsakovas nėra atsakingas už ieškovei padarytą žalą.

18.       Tvirtina, kad teismas, priimdamas sprendimą, turėjo nustatyti atsakovo asmeninę kaltę būtent dėl buto užliejimo, tačiau jo kaltė buvo preziumuota net nenagrinėjant užliejimo priežasties, todėl teismas neteisingai įvertino atsakovo kaltę ir priežastinį ryšį. Byloje taip pat nebuvo nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai (veikimas ar neveikimas).

19.       Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20.       Nurodo, kad nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais. Mano, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nesutinka, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, nustatydamas užpylimo židinį ir priežastį.

21.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto 142-osios butų savininkų bendrija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

22.       Nurodo, kad nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais. Mano, kad teismas vadovavosi teismų praktika ir atsižvelgė į faktines aplinkybės, ko pasekoje priėmė teisingą sprendimą. Atsakovas nepaneigė nustatytų faktinių aplinkybių ir atsakomybės už padarinius.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

23.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (iš lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovo V. R. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

24.       Apeliacijos dalyką pagal atsakovo V. R. apeliacinio skundo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl žalos atlyginimo iš atsakovo, kaip patalpų savininko, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

25.       Byloje nustatyta, kad ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo V. R. 653,92 Eur žalos atlyginimo. Ieškovė įrodinėjo, kad 2023 m. balandžio 12 d. daugiabučiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įvyko užliejimas, kurio metu dėl atsakovo kaltės, t. y. vandeniui išsiliejus iš atsakovui priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), esančių santechnikos įrenginių, buvo apgadintas žemiau esantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas ieškovės Gyventojų turto draudimu. Ieškovė atliko žalos sureguliavimo procedūras ir dėl šio įvykio išmokėjo 653,92 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti.

26.       Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir tvirtino, kad atsakovas negali būti atsakingas už padarytą žalą, nes avarija įvyko ne jam priklausančiame bute, o bendrose patalpose, nuo 2021 m. lapkričio 10 d. šiame bute negyveno joks žmogus; pati ieškovė tiek ieškinyje, tiek pridedamuose dokumentuose nėra visiškai tikra, ar butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietas dėl įvykusios avarijos bute, adresu (duomenys neskelbtini); atsakovas, 2023 m. gegužės 14 d. grįžęs į Lietuvą, bute nepastebėjo jokių vandens bėgimo žymių iš radiatoriaus ir bendrojo vandens stovo, tuo įsitikino ir buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas bei namo pirmininkė B. B.; 2023 m. liepos 11 d. iš daugiabučio namo bendrijos lėšų buvo pakeistas visas bendrojo naudojimo šildymo vandens stovas, kuris eina nuo pirmo iki penkto aukšto, į atsakovą nesikreipė nei ieškovė, nei kaimynai, nei dar kokie fiziniai ar juridiniai asmenys, kad jie galėtų patekti į atsakovui priklausantį butą, siekiant įvertinti, kad būtent šiame bute įvyko avarija. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad šiuo atveju nėra visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir nuostolių (žalos) bei atsakovo kaltės.

27.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį, kadangi ieškovė įrodė visas atsakovo civilinės atsakomybės dėl jai padarytos žalos sąlygas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovės pateiktų įrodymų visuma, liudytojo S. J. parodymai sudaro pagrindo išvadai, jog buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), užliejimo židinys buvo viršuje esantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis atsakovui; duomenų, kad būtų įvykusi bendro vandentiekio avarija, byloje nėra pateikta; atsakovas patvirtino, kad, išvykdamas gyventi į užsienį, bendrijos pirmininkės neinformavo, kaip užtikrinama galimybė prireikus patekti į jam priklausantį butą; nors atsakovas tvirtino, kad avarijos dieną SMS pranešimu informavo bendrijos pirmininkę, jog ji, pasinaudodama durų atrakinimo tarnyba, gali patekti į jam priklausantį būstą, pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tačiau trečiojo asmens atstovė nurodė, kad ji tokios informacijos nėra gavusi. Pirmosios instancijos teismas taip pat darė išvadą, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodomą aplinkybę, jog vanduo bėgo iš galimai trūkusio atsakovo buto radiatoriaus, kitos galimos vandens išsiliejimo priežastys nėra nustatytos, tačiau pažymėjo, kad šioje byloje nėra reikšminga, kokios techninės priežastys nulėmė vandens tekėjimą iš atsakovo buto, pakanka, jog yra nustatyta, iš kur į ieškovės apdraustą butą pateko vanduo, t. y. kad užpylimo židinys buvo atsakovo butas.

28.       Apeliaciniu skundu atsakovas su šiomis teismo sprendime konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis sutinka iš dalies ir kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, t. y. CPK 177, 179, 185 ir 263 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, sprendimo pagrįstumą ir teisingumą (teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis), todėl netinkamai įvertino žalos atsiradimo faktines aplinkybes ir priėmė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas yra atsakingas už buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), užliejimo metu padarytą žalą. Kadangi netinkamai įvertintos žalos atsiradimo faktinės aplinkybės, atitinkamai, netinkamai įvertinta atsakovo kaltė, neteisėti veiksmai, neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys, kas lėmė neteisingo teismo sprendimo priėmimą.

Dėl atsakovo nurodomų proceso teisės normų pažeidimo

29.       Atsakovas tvirtina, kad jis šioje byloje pilna apimtimi įrodė, jog apačioje atsakovo buto esantys butai buvo užlieti vandeniu dėl trūkusio bendrojo naudojimo šildymo sistemos stovo, kuris atsakovui nuosavybės teise nepriklauso ir jis nėra atsakingas už jo valdymą ir priežiūrą, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino šios aplinkybės. Atsakovas argumentuoja, kad byloje yra pateikti akivaizdūs įrodymai, tarp jų – ir atsakovo darytos fotonuotraukos, patvirtinantys, kad atsakovui priklausančiame bute įvykio dieną (2023 m. balandžio 12 d.) niekas negyveno, atsakovo bute nebuvo, nes jis buvo Vokietijoje, todėl atsakovas negalėjo užlieti apatinių butų, atsakovo bute radiatorius nebuvo pakeistas – jis yra geras ir vandens neleidžia, o šildymo sistemos stovas 2023 m. liepos mėnesį buvo pakeistas nauju visame name, nes jis buvo kiauras, vandens tekėjimas buvo sustabdytas užsukus bendrojo naudojimo šildymo sistemą, bet ne atsakovui priklausančius jo bute esančius įrenginius. Atsakovo įsitikinimu, jeigu minėtas stovas būtų trūkęs jo bute matomoje vietoje, užliejimo padariniai būtų matomi jo bute iki šiol. Apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovo apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

30.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010).

31.       Pagal kasacinio teismo praktiką, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodyti, ieškovas taip pat neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ir naudojamas daiktas. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

32.       Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013).

33.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos atsiradimo faktines aplinkybes ir iš bylos duomenų visumos darydamas išvadas dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, pažeidė proceso įstatyme įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176-179, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinys patvirtina, kad šis teismas vertino ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens argumentus apie buto užliejimo židinį ir užliejimą lėmusias priežastis, visus byloje pateiktus įrodymus, liudytojo S. J. parodymus ir išvadas apie šalių įrodinėjimų aplinkybių buvimą ar nebuvimą darė iš įrodymų visumos. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus kažkurių tai byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, o išvados būtų grindžiamos prielaidomis.

34.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodyta ieškovės įrodinėtą aplinkybę, kad ieškovės apdraustas butas buvo užlietas iš viršuje esančio atsakovo buto.

35.       Pranešime apie įvykį buvo nurodyta, kad 2023 m. balandžio 12 d. būstą (esantį (duomenys neskelbtini)) užliejo kaimynas iš viršutinių aukštų. Apžiūros akte, surašytame 2023 m. balandžio 12 d. atlikus apžiūrą, nurodyta, kad apžiūros metu fiksuotas užlietas kambarys – užlietos lubos ir sienos, sugadintas šviestuvas ir rozetė, užliejimas galimai įvyko dėl trūkusio radiatoriaus ketvirtame aukšte, bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vanduo bėgo iš viršaus į apačią.

36.       Iš 2024 m. liepos 2 d. teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovės pirmininkės B. B. duotų paaiškinimų ir liudytojo S. J. parodymų buvo nustatyta, kad vanduo bėgo ir liudytojui S. J. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo lubų per sienas žemyn, drėko šalia S. J. buto esančio kito buto ((duomenys neskelbtini)) siena. Atsakovui priklausantis butas Nr. 87 yra ketvirtame aukšte, butai Nr. 84 ir 81 yra atitinkamai trečiame ir antrame aukštuose, tiesiai po atsakovui priklausančiu butu. 2024 m. liepos 2 d. teismo posėdžio metu pirmininkė B. B. paaiškino ir liudytojas S. J. patvirtino, kad įvykio dieną pavyko patekti apžiūrai į visus šeštos laiptinės butus, išskyrus, į atsakovui priklausantį butą, su atsakovu tą dieną vyko pokalbiai telefonu, tačiau atsakovas nesurado Lietuvoje esančio žmogaus, kuris galėtų juos apžiūrai įleisti į atsakovo butą, todėl atsakovo butas buvo apžiūrėtas tik po mėnesio laiko. B. B. nurodė, kad apžiūros metu įvykio dieną penkto aukšto butuose (virš atsakovo buto esančiuose butuose) vandens pratekėjimo ar apliejimo požymių nebuvo nustatyta, taip pat nebuvo nustatyta jokia avarija šildymo sistemos bendrojo naudojimo vamzdynuose.

37.       Trečiojo asmens byloje pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad šildymo sistema prieš 2022-2023 m. šildymo sezono pradžią buvo patikrinta atliekant šildymo sistemos hidraulinius bandymus. Iš 2022 m. rugsėjo 7 d. hidraulinio bandymo akto Nr. HB-16 matyti, kad rasojimo, vandens pratekėjimo ar vandens slėgio pasikeitimų atliekant bandymą nebuvo pastebėta. Duomenų, kad 2023 m. balandžio 12 d. būtų įvykusi avarija šildymo sistemos bendrojo naudojimo vamzdynuose, byloje nėra pateikta.

38.       Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad šioje byloje jis pilna apimtimi įrodė, jog apačioje atsakovo buto esantys butai buvo užlieti vandeniu dėl trūkusio bendrojo naudojimo šildymo sistemos stovo. Atsakovo byloje pateiktos buto fotonuotraukos, darytos, kaip teigia pats atsakovas, 2023 m. gegužės 14 d., t. y. praėjus mėnesiui po įvykio, nelaikytinos objektyviu ir patikimu įrodymu, kad užliejimo židinys nebuvo atsakovo butas. Tokios išvados savaime nelemia ir apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad atsakovui priklausančiame bute įvykio dieną (2023 m. balandžio 12 d.) niekas negyveno, paties atsakovo bute taip pat nebuvo, nes jis yra išvykęs gyventi į užsienį, dėl ko atsakovas negalėjo užlieti apatinių butų, ar kad vandens tekėjimas buvo sustabdytas užsukus bendrojo naudojimo šildymo sistemą, bet ne atsakovui priklausančius jo bute esančius įrenginius.

39.       Šiuo atveju esminę reikšmę turi ta aplinkybė, kad atsakovas, išvykdamas gyventi į užsienį, bendrijos pirmininkės neinformavo, kaip užtikrinama galimybė prireikus patekti į jam priklausantį butą, įvykio dieną nesurado Lietuvoje esančio žmogaus, kuris galėtų įleisti bendrijos įgaliotus asmenis į atsakovo butą, todėl užsukti atsakovui priklausančius jo bute esančius įrenginius, įvykus užpylimui, net nebuvo galimybės. Atsakovas neįrodinėjo, kad vandens tekėjimą buvo galima sustabdyti tik užsukus bendrą šildymo sistemą. Be to, 2024 m. liepos 2 d. teismo posėdžio metu pirmininkė B. B. teikė paaiškinimus, jog atsakovo kaimynai pasakojo, kad atsakovas buvo atvykęs į butą per Šv. Velykas (kurios 2023 m. vyko balandžio 9 d.), ardė baldus. Atsakovas teismo posėdžio metu šios bendrijos pirmininkės nurodytos aplinkybės neneigė.

40.       Trečiojo asmens byloje pateikti įrodymai, pirmininkės B. B. paaiškinimai iš tiesų patvirtina, kad 2023 m. liepos mėnesį buvo keičiamas šeštos laiptinės butų šildymo sistemos bendrojo naudojimo stovas ir vamzdžiai iki radiatorių (nuo pirmo iki penkto aukšto). Tačiau pagal bylos duomenis, šie darbai buvo atliekami bendrijos valdybai 2023 m. balandžio 18 d. gavus šeštos laiptinės butų gyventojų prašymą ir 2023 m. balandžio 19 d. visuotiniame susirinkime patvirtinus bendrijos metinį darbų planą, kuriame šio stovo keitimas buvo numatytas kaip vienas iš keleto per metus atliktinų darbų. Nors 2024 m. liepos 2 d. teismo posėdžio metu pirmininkė B. B. paaiškino, kad 2023 m. liepos mėnesį stovo keitimo darbus atlikę darbininkai jai minėjo, jog buvo rastas išilginis vamzdžio įtrūkimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima atmesti tikimybės, kad šis vamzdžio įtrūkimas galėjo atsirasti jau po aptariamo įvykio.

41.       Kadangi atsakovas tinkamai neįvykdė jam tekusios įrodinėjimo pareigos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti, kad apačioje atsakovo buto esantys butai buvo užlieti vandeniu dėl trūkusio bendrojo naudojimo šildymo sistemos stovo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo įrodinėtas aplinkybes pripažino neįrodytomis (CPK 178 straipsnis) ir, tuo remdamasis, nenustatęs kitų užliejimo šaltinių, ieškovės ieškinį tenkino.

42.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat daro išvadą, kad byloje įrodytos visos įstatyme nustatytos civilinės atsakomybės būtinosios sąlygos atsakovo deliktinei atsakomybei taikyti: neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniai). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie tai, kad užliejimas įvyko iš buto, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui, kad užpylus apačioje esantį butą buvo padaryta žala ieškovės apdraustam turtui, t. y. atsakovo veiksmai buvo neteisėti dėl pavojingo, turtą gadinančio poveikio, taip pat kad atsakovas nevykdė pareigos valdyti savo turtą ir / ar juo naudotis taip, kad nekiltų žalą galintis padaryti įvykis, nesiėmė pakankamų veiksmų vandens pratekėjimo priežastims nustatyti ir joms pašalinti. Taip jis elgėsi nerūpestingai, dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismo konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai, kaltė, neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys. Tokios išvados nepaneigia ta aplinkybė, kad šios bylos atveju tiksli ieškovės apdrausto buto užliejimo priežastis iš atsakovo buto nėra nustatyta. Kaip minėta, žalą padariusio įvykio priežastį privalėjo įrodyti patalpos savininkas (atsakovas). Pažymėtina ir tai, kad žalos dydis byloje įrodytas ir jo atsakovas neginčija. Kadangi byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, patvirtinančios visas įstatyme išvardytas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, pirmosios instancijos teismas priėjo prie teisiškai pagrįstos išvados, pripažinęs atsakovą atsakingu už padarytą žalą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

43.       Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek civilinės atsakomybės sąlygas reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tiek įrodymų vertinimą, sprendimo pagrįstumą ir teisingumą reglamentuojančias procesinės teisės normas, teisingai nustatė reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo sprendimą prielaidų nesudaro. Dėl nurodyto skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44.       Kiti apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi jokios esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų plačiau apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemenės instancijos teismo sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

45.       Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas liudijančių dokumentų byloje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto 142-osios butų savininkų bendrija pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 400 Eur išlaidas. Šių išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (maksimali suma apskaičiuojama taip: 1,3 (8.11 punktas) × 2 237,90 Eur (2024 m. III ketv. (7 punktas)) = 2 909,27 Eur), todėl apeliacinio skundo netenkinus, trečiajam asmeniui iš atsakovo priteisiama 400 Eur šių išlaidų atlyginimo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto 142-osios butų savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas 135336741, 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                Rita Dambrauskaitė