Civilinė byla Nr. e3K-3-9-823/2025
Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00050-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.6.5, 3.3.3.10.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės Tranzito paslaugų centro kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Baltarusijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrovės „TranzitServisPlius“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Minsko miesto ekonominio teismo 2023 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Nr. 155???224934, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė Tranzito paslaugų centras, išvadą teikianti institucija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių informavimą apie teismo procesą ir procesinių dokumentų įteikimą atsakovui, aiškinimo ir taikymo sprendžiant dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo pagal dvišalę tarptautinę sutartį.
2. Pareiškėja prašė pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Minsko miesto ekonominio teismo (toliau – ir Baltarusijos teismas) 2023 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Nr. 155???224934 (toliau – ir Baltarusijos teismo sprendimas), kuriuo pareiškėjai iš suinteresuoto asmens priteista 7361,28 Eur skola, 909 Baltarusijos rubliai (278,81 Eur) teismo išlaidų ir 315 Baltarusijos rublių (96,62 Eur) už dokumentų vertimą.
3. Suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjos prašymu, nurodė, kad nebuvo informuotas apie teismo procesą Baltarusijos Respublikoje ir dėl to jame nedalyvavo. Be to, Baltarusijos Respublika tinkamai nevykdo Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992 m. spalio 20 d. sudarytos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – ir Dvišalė sutartis), yra akivaizdžiai Lietuvos Respublikai nedraugiška valstybė, kartu su Rusijos Federacija kelianti potencialią grėsmę Lietuvos valstybės suverenitetui, todėl Baltarusijos teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti prieštarautų Lietuvos Respublikos ir jos piliečių interesams.
II. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties esmė
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 3 d. nutartimi pareiškėjos prašymą patenkino.
5. Teismas konstatavo, kad Dvišalė sutartis galioja (nėra sustabdyta, denonsuota), todėl turi būti taikoma sprendžiant Baltarusijos teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą. Pareiškėja pateikė visus procedūrai dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti pagal Dvišalę sutartį inicijuoti reikalingus dokumentus (Dvišalės sutarties 55 straipsnis). Suinteresuotas asmuo prašo atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos teismo sprendimą remiantis Dvišalės sutarties 59 straipsnio 2 punktu (suinteresuotas asmuo apie teismo procesą Baltarusijos Respublikoje nebuvo informuotas ir dėl to jame nedalyvavo) bei 19 straipsniu (Baltarusijos Respublika yra nutarusi nevykdyti Lietuvos Respublikos teismų sprendimų ir šios pozicijos laikosi).
6. Teismas nustatė, kad byla, kurioje priimtas prašomas pripažinti sprendimas, Baltarusijos teismo posėdyje buvo išnagrinėta nedalyvaujant šalių atstovams. Baltarusijos teismas buvo išsiuntęs ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija) gavo Baltarusijos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutarties dėl ieškinio (dėl 7361,28 Eur skolos priteisimo) priėmimo ir bylos Nr. 155???224934 iškėlimo ir ieškinio su priedais kopijas, tačiau šie procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui nebuvo įteikti, kadangi Teisingumo ministerija yra apribojusi bendradarbiavimą su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos institucijomis iki minimaliai būtino. Dėl šios priežasties pareiškėja su prašymu objektyviai negalėjo pateikti patvirtinimo (liudijimo) apie procesinių dokumentų byloje Nr. 155???224934 įteikimą suinteresuotam asmeniui Dvišalėje sutartyje nustatyta tvarka (Dvišalės sutarties 10 straipsnis).
7. Teismas taip pat nustatė, kad Baltarusijos teismas 2022 m. birželio 13 d. išsiuntė suinteresuotam asmeniui 2023 m. birželio 5 d. pranešimo ir 2023 m. gegužės 23 d. nutarties dėl bylos Nr. 155???224934 skyrimo nagrinėti teismo posėdyje nuorašus pašto siunta. Pašto siuntos įteikimą suinteresuotam asmeniui patvirtinančių įrodymų nepateikta. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad Baltarusijos teismo procesinių dokumentų pašto siunta negavo. Baltarusijos teismo 2023 m. birželio 5 d. pranešimas ir 2023 m. gegužės 23 d. nutartis skirti bylą Nr. 155???224934 nagrinėti teismo posėdyje taip pat buvo išsiųsti suinteresuotam asmeniui 2023 m. birželio 5 d. el. paštu. Suinteresuotas asmuo patvirtino, kad šį el. laišką gavo.
8. Teismas pažymėjo, kad nors suinteresuotas asmuo teigė, jog Baltarusijos teismo 2023 m. birželio 5 d. el. laišką įvertino klaidingai, t. y. ne kaip oficialųjį teismo procesinį dokumentą (pranešimą apie teismo posėdį), o kaip pareiškėjos reikalavimą atsiskaityti, teismui pasiūlius pateikti nurodytą el. laišką tam, kad būtų galima susipažinti su šio laiško turiniu, suinteresuotas asmuo jo nepateikė. Be to, suinteresuotas asmuo 2023 m. birželio 7 d. pranešime „Dėl skolos apmokėjimo“ Nr. SR-23-056, adresuotame pareiškėjai, aiškiai nurodė, kad 2023 m. birželio 5 d. gavo laišką Nr. 155???224934 „nutartis skirti bylą teisminiam nagrinėjimui“. Atsižvelgdamas į tai teismas nusprendė, kad suinteresuotas asmuo aplinkybės, jog suklydo dėl 2023 m. birželio 5 d. el. laiško turinio, neįrodė.
9. Teismas pažymėjo, kad, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vertinant, ar asmuo buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą, esminę reikšmę turi aplinkybės, ar faktiškai jam buvo sudarytos galimybės dalyvauti procese, o ne aplinkybės, ar buvo laikomasi teisės aktuose nustatytų formalių informavimo apie pradėtą procesą reikalavimų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju suinteresuotam asmeniui faktiškai buvo sudarytos galimybės dalyvauti Baltarusijos teismo procese, nes apie jį suinteresuotas asmuo buvo informuotas Baltarusijos teismo 2022 m. birželio 5 d. el. laišku. Suinteresuotas asmuo turėjo pakankamai laiko (nuo 2023 m. birželio 5 d., vėliausiai nuo 2023 m. birželio 7 d. pranešimo „Dėl skolos apmokėjimo“) iki 2023 m. birželio 22 d. (teismo posėdžio pradžios) sužinoti apie teismo procesą dėl skolos išieškojimo Baltarusijos Respublikoje, taip pat gauti šioje byloje priimtą Baltarusijos teismo sprendimą.
10. Vertindamas suinteresuoto asmens argumentus, kad jo atstovai (bendrovės vadovas, darbuotojai ir (ar) akcininkai) negalėjo vykti į Baltarusijos teismo posėdį, nes dėl suaktyvėjusios Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklos pasienyje ir suinteresuoto asmens vykdomos muitinės tarpininko veiklos tai būtų kėlę jiems realų pavojų, teismas nusprendė, kad tai nėra objektyvios priežastys, dėl kurių suinteresuotas asmuo būtų negalėjęs asmeniškai arba per atstovą pateikti Baltarusijos teismui rašytinį paklausimą apie bylos Nr. 155???224934 iškėlimą ir gauti ieškinio kopiją, taip pat asmeniškai arba per atstovą pateikti rašytinį atsiliepimą į ieškinį, teikti kitus rašytinius procesinius dokumentus (pvz., prašymą bylos nagrinėjimą atidėti, bylą nagrinėti 2023 m. birželio 22 d. posėdyje nuotoliniu būdu arba rašytinio proceso tvarka), pasirūpinti Lietuvoje arba Baltarusijoje reziduojančio atstovo (advokato) atstovavimu. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog suinteresuoto asmens dalyvavimas byloje Nr. 155???224934 buvo pripažintas būtinu. Atsižvelgdamas į tai teismas nusprendė, kad nėra pagrindo atsisakyti pripažinti Baltarusijos teismo sprendimą Dvišalės sutarties 59 straipsnio 2 punkto pagrindu.
11. Teismas nurodė nevertinsiantis suinteresuoto asmens argumento, kad Baltarusijos teismo sprendimu pareiškėjai priteista skola realiai neegzistavo, nes užsienio teismo sprendimo pripažinimo procese negali būti tikrinama, ar užsienio teismas teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas. Teismas pažymėjo, kad Baltarusijos teismas byloje Nr. 155???224934 išsprendė ginčą, kilusį tarp privačių verslo subjektų, dėl atlygintinių muitinės tarpininko (agento) paslaugų (skolos už šias suteiktas paslaugas). Šalių verslo santykiai vyko ir skola priteista laikotarpiu iki 2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacijos (kurią palaiko Baltarusijos Respublika) oficialios invazijos į Ukrainą. Teismo vertinimu, suinteresuotas asmuo, kuris yra verslininkas, ilgą laiką vykdęs Baltarusijos Respublikoje ūkinę komercinę (muitinės tarpininko) veiklą, galėjo (ir turėjo) įvertinti savo verslo riziką bei grėsmes, įskaitant tai, kad, pagal 2018 m. balandžio 4 d. bendradarbiavimo teikiant paslaugas muitinės veiklos srityje (agento) sutarties 9.2 papunktį, visi ginčai, nesutarimai arba reikalavimai pagal šią sutartį sprendžiami Baltarusijos teisme, taikant Baltarusijos Respublikos įstatymus.
12. Spręsdamas dėl Baltarusijos teismo sprendimo atitikties Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, teismas atsižvelgė į tai, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) teismui pateiktoje išvadoje nurodė, jog RAB „TranzitServisPlius“, A. N. B. (pareiškėjos vadovė) ir A. M. I. (pareiškėjos vienintelė akcininkė ir naudos gavėja) nėra įtrauktos į 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (toliau – ir Reglamentas Nr. 765/2006) I priedo sąrašą, taip pat FNTT neturi duomenų, jog pareiškėjos dalyvių (akcininkų) kaita susijusi su Europos Sąjungos taikomomis ribojamosiomis priemonėmis Baltarusijos Respublikai ir (ar) Rusijos Federacijai.
13. Vertindamas suinteresuoto asmens argumentus, kad Baltarusijos Respublika teisės aktais yra nutarusi nevykdyti Lietuvos Respublikos teismų sprendimų ir praktikoje savo priimtų teisės aktų laikosi, teismas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (Baltarusijos teismų praktikos, pagal kurią Lietuvos Respublikos teismų sprendimai nepripažįstami ir neleidžiami vykdyti Baltarusijos Respublikoje). Teismas nusprendė, kad suinteresuotas asmuo nepagrindė, jog dėl Baltarusijos teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje bus pažeisti geranoriškumo ir abipusiškumo principai.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – prašymą atmesti; priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas pažeidė Dvišalės sutarties 59 straipsnio 2 punktą, konstatuodamas, kad suinteresuotas asmuo apie Baltarusijoje vykstantį teismo procesą buvo tinkamai informuotas. Lietuvos apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, kad apie Baltarusijoje vykstantį teismo procesą suinteresuotam asmeniui buvo pranešta tik Baltarusijos teismo el. laišku apie jau paskirtą teismo posėdį ir kad suinteresuotam asmeniui jokiu būdu nebuvo įteikti kiti reikšmingi procesiniai dokumentai, neleidžia daryti išvados, jog suinteresuotas asmuo buvo tinkamai informuotas apie Baltarusijoje vykusį teismo procesą. Baltarusijos teismo procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui turėjo būti įteikti tarpininkaujant Teisingumo ministerijai, kuri šiuos dokumentus turėjo gauti iš Baltarusijos centrinės įstaigos – Baltarusijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo. Dvišalė sutartis nenustato, kad vienos susitariančiosios šalies teisminiai dokumentai kitos susitariančiosios šalies subjektui galėtų būti įteikti tiesiogiai, t. y. ne per susitariančiųjų šalių centrines įstaigas, ar tuo labiau tokiu neformaliu būdu kaip el. paštas. Pareiškėja nepagrindė, o Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė, kad toks neformalus bylos šalies informavimo apie teismo procesą būdas atitiktų Baltarusijos proceso teisės aktus, t. y. kad toks pranešimo būdas būtų tinkamas, jei byla neturėtų tarptautinio elemento ir procesiniai dokumentai būtų įteikiami pačioje Baltarusijoje.
14.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-943/2024, nagrinėjamoje byloje neturi precedento galios, todėl Lietuvos apeliacinis teismas negalėjo ja vadovautis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 4 straipsnis). Pirma, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-943/2024 ir nagrinėjamoje byloje taikytina teisė nesutampa. Antra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-943/2024 netyrė, ar atsakovas apie Rusijos Federacijoje vykusį teismo procesą buvo informuotas laikantis dvišalės tarptautinės sutarties nuostatų ar bent neformaliai, o pats savo iniciatyva atkreipė dėmesį, kad Rusijos teismo sprendimo teiginiai apie atsakovo informavimą ir dalyvavimą procese yra prieštaringi. Trečia, priešingai nei kasacinio teismo byloje Nr. e3K-3-38-943/2024, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Teisingumo ministerija faktiškai atsisakė vykdyti Baltarusijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo prašymą suteikti teisinę pagalbą ir įteikti suinteresuotam asmeniui Baltarusijos teismo procesinius dokumentus, t. y. šio prašymo paprasčiausiai nesprendė, remdamasi Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos pozicija.
14.3. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas nedera su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu valdžių padalijimo principu: teismas faktiškai ėmėsi vykdyti priešingą užsienio politiką nei Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nors atitinkamų vykdomosios valdžios veiksmų – Teisingumo ministerijos atsisakymo teikti teisinę pagalbą pagal Dvišalę sutartį – teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas.
14.4. Lietuvos apeliacinis teismas, nutardamas, kad suinteresuotas asmuo neįrodė klydęs dėl Baltarusijos teismo 2023 m. birželio 5 d. el. laiško turinio, pažeidė CPK 185 straipsnyje bei 270 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintas įrodymų vertinimo ir teismo sprendimo motyvavimo taisykles. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, byloje nesant priešingų įrodymų, 2023 m. birželio 7 d. raštas pareiškėjai, taip pat faktas, kad ir po 2023 birželio 5 d. el. laiško suinteresuotas asmuo byloje visiškai nedalyvavo, yra pakankami konstatuoti, jog suinteresuotas asmuo klydo dėl el. laiško turinio ir apie Baltarusijoje vykusį teismo procesą nieko nežinojo.
14.5. Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje bei 270 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintas įrodymų vertinimo ir teismo sprendimo motyvavimo taisykles, konstatuodamas, kad suinteresuotas asmuo turėjo realią galimybę saugiai dalyvauti Baltarusijoje vykusiame teismo procese ir ginti savo teises. Suinteresuoto asmens atstovų vykimas į Baltarusijos teismo procesą apsiginti nuo nepagrįsto pareiškėjos ieškinio ne tik būtų buvęs beprasmis, bet ir būtų kėlęs šiems asmenims realią riziką susidurti su priešiškų kaimyninių valstybių žvalgybomis. Dėl šių priežasčių vykusio teismo proceso negalima laikyti nei tinkamu, nei sąžiningu.
14.6. Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai nusprendė, esą suinteresuotas asmuo nepagrindė Baltarusijos padaryto geranoriškumo ir abipusiškumo principų pažeidimo. Byloje yra pakankamai įrodymų priešingai išvadai padaryti, todėl Baltarusijos elgesys sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Baltarusijos teismo sprendimą pagal Dvišalės sutarties 19 straipsnį. Priešinga Lietuvos apeliacinio teismo išvada ne tik pažeidžia CPK 185 straipsnyje ir 270 straipsnio 4 dalies 2 bei 3 punktuose įtvirtintas įrodymų vertinimo ir teismo sprendimo motyvavimo taisykles, bet ir nukrypsta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022, kurioje nebuvo keltas reikalavimas, kad geranoriškumo ir abipusiškumo principų pažeidimą papildomai reikėtų įrodinėti Baltarusijos teismų praktikos pavyzdžiais (CPK 4 straipsnis).
15. Pareiškėja atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą; priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Baltarusijos teismas apie teismo procesą suinteresuotą asmenį informavo ne tik laikydamasis Dvišalėje sutartyje nustatytos tvarkos, bet ir papildomais būdais, taip siekdamas užtikrinti ne formalų, bet realų suinteresuoto asmens informavimą apie teismo procesą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylos iškėlimo dokumentai gali būti įteikiami dalyvaujančiam byloje asmeniui nebūtinai laikantis visų egzistuojančių formalių taisyklių, tačiau jie turi būti įteikiami prieš tiek laiko ir tokiu būdu, kad atsakovas galėtų veiksmingai pasirūpinti savo teisių gynimu teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2008).
15.2. Suinteresuotas asmuo negalėjo nerūpestingai ignoruoti gauto el. laiško ir išlikti pasyvus, nepasidomėti, kokia jam iškelta byla nagrinėjama Baltarusijos teisme, todėl Lietuvos apeliacinis teismas teisingai nusprendė, kad suinteresuotas asmuo turėjo pakankamai laiko sužinoti apie teisminį procesą dėl skolos išieškojimo Baltarusijos Respublikoje, taip pat gauti šioje byloje priimtą Baltarusijos teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimą.
15.3. Kasacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamoje byloje esą nustatyta, jog Teisingumo ministerija faktiškai atsisakė vykdyti Baltarusijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo prašymą suteikti teisinę pagalbą ir įteikti suinteresuotam asmeniui Baltarusijos teismo procesinius dokumentus, neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų, nes Teisingumo ministerija ne atsisakė vykdyti Baltarusijos Aukščiausiojo Teismo prašymą, bet jo dar nėra išnagrinėjusi. Baltarusijos kompetentinga įstaiga negavo Teisingumo ministerijos atsisakymo teikti teisinę pagalbą, kaip tai nustatyta Dvišalės sutarties 19 straipsnyje.
15.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. e3K-3-38-943/2024 aplinkybės yra labai panašios į nagrinėjamoje byloje sprendžiamo ginčo faktines aplinkybes: joje taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl Lietuvai nedraugiškos šalies (Rusijos Federacijos) priimto teismo sprendimo civilinėje byloje pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Be to, pagal Lietuvos ir Rusijos dvišalės sutarties nuostatas, teismas, kaip ir nagrinėjamu atveju, gali atsisakyti pripažinti užsienio teismo sprendimą, jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą.
15.5. Dvišalės sutarties 19 straipsnio nuostata, jog teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui, piliečių teisėms ir teisėtiems interesams arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams, turi būti aiškinama kaip apimanti ir Europos Sąjungos teisės aktų pagrindinius principus. Baltarusijos Respublikai Europos Sąjungos lygmeniu yra taikomos ribojamosios priemonės (sankcijos), o kadangi jų paskirtis atspindi pagrindinius Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės principus, todėl jos patenka į Dvišalės sutarties 19 straipsnio taikymo apimtį ir atitinkamai taikomos sankcijos gali būti atsisakymo teikti teisinę pagalbą pagrindu pagal minėtą Dvišalės sutarties straipsnį. Šiuo atveju Lietuvos apeliacinis teismas vertino, ar pripažinus Baltarusijos teismo sprendimą nebus pažeistos tarptautinės sankcijos, ir tokių aplinkybių nenustatė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teisės normų, reglamentuojančių informavimą apie teismo procesą ir procesinių dokumentų įteikimą atsakovui, aiškinimo ir taikymo sprendžiant dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo pagal dvišalę tarptautinę sutartį
16. CPK 809 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą. Užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti reiškia tai, kad jo galia išplečiama iš kilmės valstybės į pripažįstančiąją valstybę, kurioje jis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) ir prejudicinę galią. Sprendimas, kuris yra pripažįstamas ir leidžiamas vykdyti, pripažinusioje valstybėje tampa vykdytinas, t. y. turi būti vykdomas vykdymo vietos valstybės teisės aktuose nustatyta tvarka – tokiomis pačiomis sąlygomis kaip vykdymo valstybėje priimtas teismo procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-695/2016, 20 punktas; 2022 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-916/2022, 15 punktas).
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog užsienio valstybių sprendimų pripažinimo institutas yra grindžiamas principine nuostata, kad užsienio teismų sprendimai pripažįstami neperžiūrint jų esmės, t. y. teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 810 straipsnio 4 dalis). Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 5 dalis). Šiomis sąlygomis valstybės iš esmės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų; jų tikslas – pamatinių pripažįstančios valstybės vidaus tvarkos nuostatų, be kita ko, piliečių teisių, apsauga. Esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia ne ką kita kaip patikrinimą, ar nėra šioje sutartyje įtvirtintų teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-943/2024, 14 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
18. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos teismų priimtų sprendimų pripažinimas ir vykdymas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992 m. spalio 20 d. sudarytoje dvišalėje sutartyje dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose. Sprendimų pripažinimo ir vykdymo tvarka nurodyta minėtos sutarties 52–60 straipsniuose.
19. Dvišalės sutarties 59 straipsnyje nustatyti pagrindai, kuriais remiantis gali būti atsisakyta pripažinti teismo sprendimą ar leisti jį vykdyti. Nagrinėjamai bylai aktualus šio straipsnio 2 punktas, pagal kurį pripažinti teismo sprendimą arba leisti jį vykdyti gali būti atsisakyta, jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jiems arba jų įgaliotiniams (atstovams) nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą, arba dėl to, kad šaukimas buvo įvykdytas tik viešai paskelbiant arba būdu, neatitinkančiu šios Sutarties nuostatų. Be to, pagal Dvišalės sutarties 19 straipsnį, teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui, piliečių teisėms ir teisėtiems interesams arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams. Ši Dvišalės sutarties nuostata įtvirtina galimybę atsisakyti teikti teisinę pagalbą (taip pat ir atsisakyti pripažinti susitariančiosios šalies teismo sprendimą) susitariančiosios šalies viešosios tvarkos pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022, 17 punktas).
20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pranešimas apie teismo procesą, kuriame priimtas prašomas pripažinti Baltarusijos teismo sprendimas, nebuvo įteiktas suinteresuotam asmeniui laikantis Dvišalėje sutartyje nustatytos tvarkos, t. y. per centrinės įstaigos funkcijas atliekančią Teisingumo ministeriją. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad vien ši aplinkybė yra pakankama atsisakyti pripažinti Baltarusijos teismo sprendimą Dvišalės sutarties 59 straipsnio 2 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais.
21. Dvišalės sutarties sąlygos, nustatančios galimybę atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimą, jei asmuo, dėl kurio šis sprendimas priimtas, nebuvo tinkamai informuotas apie vykusį procesą, turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tikslą ir paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisės normos, pripažįstančiajam teismui nustatančios pareigą įsitikinti, ar atsakovas buvo tinkamai informuotas apie procesą, ar jam buvo įteikti procesiniai dokumentai, yra skirtos siekiant užtikrinti deramą pagarbą atsakovo teisei į tinkamą procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-916/2019, 26 punktas). Teisės aktuose nustatyta pareiga užtikrinti asmenims teisę į teisingą teismo procesą suponuoja poreikį ne tik užtikrinti nurodytas garantijas nagrinėjant bylas nacionaliniuose teismuose, bet ir įvertinti, ar šios garantijos buvo suteiktos nagrinėjant bylą kitos susitariančiosios valstybės teisme, kai yra prašoma pripažinti ir leisti vykdyti šios valstybės teismo priimtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-943/2023, 17 punktas). Teismas, nagrinėjantis prašymą pripažinti ir vykdyti užsienio teismo sprendimą, negali patenkinti prašymo, prieš tai neatlikęs tam tikros šio sprendimo peržiūros, vertindamas teisingo bylos nagrinėjimo garantijas; šios peržiūros intensyvumas gali skirtis priklausomai nuo bylos pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-943/2024, 19 punktas).
22. Asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės į teisingą teismą garantijų, todėl, sprendžiant klausimus, susijusius su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 16 punktas). EŽTT jurisprudencijoje yra pabrėžiamas bendrasis principas, kad šalių lygybė netektų prasmės, jei bylos šaliai nebūtų pranešta apie bylos nagrinėjimą taip, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, jeigu nuspręstų pasinaudoti vidaus teisėje įtvirtinta tokia teise. Vis dėlto kiekviena situacija turi būti analizuojama individualiai; tam tikri informavimo defektai gali būti vertinami kaip iš esmės nepažeidžiantys Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jei iš proceso visumos matyti, kad asmuo galiausiai turėjo galimybę pateikti savo poziciją, pastabas byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-378/2015 ir joje nurodyta EŽTT praktika).
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje bylose dėl užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti yra pasisakęs dėl sąlygų, kurias nustačius šalies informavimas apie užsienio valstybėje inicijuotą teismo procesą yra laikomas tinkamu ir neprotingai nesuvaržančiu šios šalies teisių ir teisėtų interesų. Vadovaujantis minėta praktika, atliekant asmens informavimo apie teismo procesą, bylos iškėlimo ar jiems lygiaverčių procesinių dokumentų įteikimo šiam asmeniui tinkamumo vertinimą, turi būti nustatoma, ar konkrečiu atveju buvo pasiekta minėto proceso teisės instituto paskirtis – užtikrintas realus asmens žinojimas apie užsienio valstybėje inicijuotą teismo procesą, ar informavimo ir procesinių dokumentų įteikimo būdas ir laikas neužkirto šiam asmeniui kelio veiksmingai naudotis atitinkamos valstybės procesiniuose teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis. Jeigu minėtas tikslas pasiekiamas – asmuo laiku ir tokiu būdu, kuris jam leidžia suprasti teismo procesą inicijavusio asmens reikalavimo esmę, informuojamas apie procesą, laikoma, jog jis turi realią galimybę šiame procese dalyvauti ir jame gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009 ir kt.). Vertinant, ar asmuo buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą, esminę reikšmę turi aplinkybės, ar faktiškai jam buvo sudarytos galimybės dalyvauti procese, o ne aplinkybės, ar buvo laikomasi teisės aktuose nustatytų formalių informavimo apie pradėtą procesą reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-943/2024, 20 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
24. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teisinės pagalbos sutartyje įtvirtintos nuostatos, jog teismo šaukimai šalims įteikiami per Teisingumo ministeriją, paskirtis – suteikti maksimalias garantijas, kad šalys bus informuotos apie teismo procesą. Bet tai nereiškia, jog teismo šaukimo įteikimas per Teisingumo ministeriją yra vienintelis galimas informavimo apie teismo procesą būdas. Bylos iškėlimo dokumentai gali būti įteikiami nebūtinai laikantis visų egzistuojančių formalių taisyklių, tačiau jie turi būti įteikiami prieš tiek laiko ir tokiu būdu, kad atsakovas galėtų veiksmingai pasirūpinti savo teisių gynimu teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1118/2001; 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2008; 2024 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-943/2024, 20 punktas). Tokio aiškinimo tikslas, be kita ko, yra atimti iš šalies galimybę piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis tokiu būdu, kad ji neįsitraukia į ginčo nagrinėjimą teisme, motyvuodama tuo, jog jos informavimas apie proceso pradžią turėjo formalių procesinių trūkumų. Tokį aiškinimą suponuoja ir Dvišalės sutarties 59 straipsnyje vartojama formuluotė, kad pripažinti ar leisti vykdyti teismo sprendimą „gali būti atsisakyta“. Ši nuostata rodo, kad teismas turi diskreciją, net ir nustatęs formalų Dvišalėje sutartyje įtvirtintą sprendimo nepripažinimo pagrindą, vertinti asmens neinformavimo (netinkamo informavimo) apie procesą įtaką jo teisių pažeidimui ir netaikyti šio atsisakymo pripažinti teismo sprendimą pagrindo esant akivaizdžių įrodymų, jog asmens nedalyvavimą procese ar tam tikroje jo stadijoje lėmė ne šios aplinkybės, bet jo paties nerūpestingas elgesys (žr. mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-943/2023 23 punktą).
25. Taigi, pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, aplinkybė, kad informuojant asmenį apie prieš jį pradėtą teismo procesą nebuvo laikytasi formalių dvišalėje sutartyje su užsienio valstybe įtvirtintų informavimo procedūrų, nėra lemiama sprendžiant užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą. Lietuvos apeliacinio teismo išvada, kad vien tai, jog pranešimas apie teismo procesą suinteresuotam asmeniui nebuvo įteiktas tarpininkaujant Teisingumo ministerijai, kaip nustato Dvišalė sutartis, savaime nėra pakankamas pagrindas atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Baltarusijos teismo sprendimą Dvišalės sutarties 59 straipsnio 2 punkto pagrindu, padaryta nenukrypstant nuo nurodytos praktikos ir yra teisiškai pagrįsta.
26. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta teisiškai nepagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė precedento taikymo taisykles vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-943/2024. Nors kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-943/2024 buvo sprendžiama dėl su kita užsienio valstybe (Rusijos Federacija) sudarytos dvišalės sutarties nuostatų aiškinimo ir taikymo, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 56 straipsnio 1 punktas iš esmės atitinka Dvišalės sutarties 59 straipsnio 2 punktą. Kita vertus, kaip jau minėta, turinio viršenybės prieš formą principu, sprendžiant dėl informavimo apie teismo procesą tinkamumo, kuriuo remdamasis Lietuvos apeliacinis teismas darė nuorodą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-943/2024, nuosekliai vadovaujamasi visose kasacinio teismo nutartyse, kuriose sprendžiamas užsienio teismo sprendimų pripažinimo klausimas, įskaitant ir teismo sprendimo pripažinimo klausimą pagal Dvišalę sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009; 2020 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-611/2020).
27. Išvadą, kad suinteresuotas asmuo apie Baltarusijoje vykusį teismo procesą buvo informuotas tinkamai, Lietuvos apeliacinis teismas padarė nustatęs, kad Baltarusijos teismas tiesiogiai suinteresuotam asmeniui 2023 m. birželio 5 d. el. paštu išsiuntė 2023 m. birželio 5 d. pranešimą bei 2023 m. gegužės 23 d. nutartį skirti bylą nagrinėti 2023 m. birželio 22 d. teismo posėdyje ir suinteresuotas asmuo šį el. laišką gavo vėliausiai 2023 m. birželio 7 d. Suinteresuoto asmens argumentus, kad jis buvo suklaidintas dėl nurodyto el. laiško turinio, Lietuvos apeliacinis teismas atmetė kaip neįrodytus. Kasaciniame skunde nesutinkama su šiomis Lietuvos apeliacinio teismo išvadomis, argumentuojama, kad jos padarytos pažeidžiant įrodymų vertinimo ir teismo sprendimo motyvavimo taisykles ir tinkamai neįvertinus aplinkybės, jog suinteresuoto asmens informavimo apie procesą būdas (el. paštu) buvo itin neformalus, be to, suinteresuotam asmeniui jokiu būdu nebuvo įteikti kiti reikšmingi procesiniai dokumentai.
28. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad byloje surinktų įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas, nepriskirtinas kasacinio teismo kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338-415/2015; 2016 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-421/2016 17 punktą, kt.), todėl teisėjų kolegija nepasisakys dėl kasacinio skundo argumentų, jog, spręsdamas dėl suinteresuoto asmens suklydimo, Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų turinį (šios nutarties 14.4 punktas). Teisėjų kolegija taip pat neanalizuos, ar priimant skundžiamą nutartį buvo laikomasi proceso įstatyme įtvirtintų teismo sprendimo motyvavimo taisyklių, kadangi su tuo susiję kasacinio skundo teiginiai iš esmės apsiriboja nesutikimu su teismo padarytomis išvadomis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vien tai, jog teismo procesinio sprendimo motyvai ginčo šalies netenkina, ji juos laiko neišsamiais, nepagrindžia esminio proceso teisės normų pažeidimo, sudarančio pagrindą šį sprendimą peržiūrėti kasacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-823/2023, 71 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Atsižvelgdama į šios bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas (CPK 353 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija toliau vertins, ar, atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, šio teismo išvada, kad suinteresuotas asmuo apie teismo procesą Baltarusijos teisme buvo informuotas tinkamai, yra teisiškai pagrįsta.
29. Minėta, kad, atliekant asmens informavimo apie teismo procesą tinkamumo vertinimą, turi būti nustatoma, ar konkrečiu atveju informavimo ir procesinių dokumentų įteikimo būdas ir laikas neužkirto šiam asmeniui kelio veiksmingai naudotis atitinkamos valstybės proceso teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis. Nustačius, jog informuojant suinteresuotą asmenį apie teismo procesą nebuvo laikomasi Dvišalėje sutartyje įtvirtintų procedūrų, kurių paskirtis – suteikti maksimalias informavimo apie teismo procesą garantijas, našta įrodyti, jog informavimas apie procesą konkrečiu atveju atitiko tinkamo teismo proceso reikalavimus, tenka užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti siekiančiam asmeniui.
30. Pagal EŽTT formuojamą Konvencijos 6 straipsnio aiškinimo praktiką, tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie dėl jų priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05 ir 24838/05, par. 80). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 42).
31. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., EŽTT 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis turinio viršenybės prieš formą principu (šios nutarties 23 punktas), vien ta aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo apie teismo procesą buvo informuotas el. paštu, savaime nėra pakankama spręsti, kad informavimas apie procesą neatitiko tinkamo proceso reikalavimų. Taip pat lemiamos reikšmės sprendžiant dėl informavimo apie procesą tinkamumo neturi aplinkybė, ar pranešimas apie teismo posėdį el. laišku yra tinkamas proceso šalies informavimo būdas pagal Baltarusijos Respublikos nacionalinius teisės aktus. Nustačius, kad suinteresuotas asmuo informaciją apie teismo procesą realiai gavo, turi būti įvertintas informacijos pateikimo savalaikiškumas ir pateiktos informacijos turinys, siekiant atsakyti į klausimą, ar konkrečiu atveju asmeniui buvo sudarytos tinkamos sąlygos pasiruošti bylos nagrinėjimui ir jame dalyvauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-943/2023, 18 punktas; 2024 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-943/2024, 17 punktas).
32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo 2023 m. birželio 5 d. el. laišką, kuriuo informuojama apie teismo procesą, gavo (su juo susipažino) vėliausiai 2023 m. birželio 7 d., t. y. likus dviem savaitėms iki byloje paskirto teismo posėdžio. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nurodytu el. laišku buvo siunčiamas tik Baltarusijos teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje nuorašas. Aplinkybės, kad suinteresuotam asmeniui būtų įteiktas ieškinio nuorašas, Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė. Iš į bylą pateikto Baltarusijos teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutarties nuorašo matyti, kad ginčo esmė joje apibūdinta tik glausta forma, nurodant sutartį, kurios pagrindu reiškiamas pareiškėjos (ieškovės) reikalavimas (jos sudarymo datą ir numerį), bei reikalaujamą priteisti įsiskolinimo sumą. Be kita ko, aptariamoje nutartyje nurodyta, jog ji priimta parengiamajame teismo posėdyje, atsakovui (suinteresuotam asmeniui) esant tinkamai apie jį informuotam ir posėdyje nedalyvaujant bei nepateikus atsiliepimo, nors nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad suinteresuotas asmuo informaciją apie teismo procesą būtų gavęs iki 2023 m. gegužės 29 d. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pripažino neįrodyta aplinkybę, kad suinteresuotam asmeniui būtų buvęs įteiktas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos teismo sprendimas.
33. EŽTT praktikoje tinkamas informavimas apie teismo procesą, be kita ko, siejamas su rungimosi ir procesinio lygiateisiškumo principais, reikalaujančiais, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui (žr. EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Šie principai reikalauja teisingos pusiausvyros tarp šalių: kiekvienai šaliai turi būti suteikta pagrįsta galimybė pateikti savo argumentus tokiomis sąlygomis, kurios nesukuria jai esminės nelygybės oponento atžvilgiu (žr. Didžiosios kolegijos 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Avotinš prieš Latviją, peticijos Nr. 17502/07, 119 punktą ir nurodomą EŽTT jurisprudenciją).
34. Teisės doktrinoje pažymima, jog pažeidimais, nulėmusiais, kad iš šalies buvo atimta galimybė pateikti savo paaiškinimus dėl bylos esmės, gali būti: ieškinio atsakovui neįteikimas; nepranešimas šalims apie teismo posėdžio laiką ir vietą; protingumo kriterijaus neatitinkančio termino, kuris leistų šalims pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, nustatymas; priešingos šalies neišklausymas, nesudarant jai galimybės pateikti atsiliepimų į ieškinį arba neleidžiant jai kalbėti teismo posėdžio metu ir kt. Visų šių pažeidimų esmė ir pasekmė – procesinių gynybos galimybių šaliai nesudarymas, kuris yra nustatytinas kiekvienu atveju, kai sprendžiamas užsienio teismo sprendimo nepripažinimo klausimas (Jokubauskas, R. ir kt. Užsienio teismų sprendimų pripažinimas ir leidimas vykdyti Lietuvos Respublikoje: monografija. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2020, p. 101).
35. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad reikalavimas įvertinti, ar asmuo buvo informuotas apie teisminį procesą, kuriame buvo priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti sprendimas, turi būti siejamas su reikalavimu patikrinti, ar asmuo buvo informuotas apie patį dėl jo pradėtą procesą ir ar jam buvo įteiktas dokumentas, kurio pagrindu šis procesas yra inicijuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-943/2023, 23 punktas). Teisėjų kolegija, pritardama aptartai kasacinio teismo praktikai ir ją plėtodama, pažymi, kad teisė į tinkamą procesą reikalauja ne tik informuoti asmenį apie tai, kad prieš jį pradėtas teismo procesas, bet ir pateikti pakankamai informacijos, kad asmeniui būtų užtikrinta reali ir efektyvi galimybė imtis priemonių savo teisėms ir įstatymų saugomiems interesams apginti, įskaitant ir galimybę išdėstyti teismui savo poziciją dėl ieškovo jam keliamų reikalavimų. Vien informavimas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nežinant, dėl ko inicijuotas teismo procesas ir nesusipažinus su ieškovo reiškiamais reikalavimais, negali būti laikomas pakankamu informavimu, sudarančiu tinkamas sąlygas atsakovui pasiruošti bylos nagrinėjimui teisme. Taigi, nors iš Dvišalės sutarties nuostatų kylantis reikalavimas įvertinti, ar asmuo buvo informuotas apie teisminį procesą, kuriame buvo priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti sprendimas, nėra suprantamas kaip reikalavimas vertinti, ar asmuo buvo informuotas apie kiekvieną jam iškeltoje byloje atliktą procesinį veiksmą ar paskirtą teismo posėdį, bylos iškėlimo ar jiems lygiaverčių procesinių dokumentų, iš kurių yra sužinoma apie teisme pareikšto reikalavimo esmę, įteikimas yra esminė sąlyga sprendžiant dėl asmens informavimo apie teismo procesą tinkamumo.
36. Nagrinėjamoje byloje esant nustatyta, kad procesą inicijuojantys dokumentai suinteresuotam asmeniui nebuvo įteikti, teisėjų kolegija negali pripažinti teisiškai pagrįsta Lietuvos apeliacinio teismo išvados, jog suinteresuotam asmeniui buvo sudaryta galimybė veiksmingai ginti savo teises, inter alia (be kita ko), teikiant teismui paaiškinimus raštu ar pasirūpinant savo interesų tinkamu atstovavimu. Nors dviejų savaičių terminas apie byloje paskirtą teismo posėdį informuoti savaime nelaikytinas nepakankamu, byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad suinteresuotas asmuo apie teismo procesą buvo informuotas tokiu būdu, kuris jam leido suprasti teismo procesą inicijavusio asmens reikalavimo esmę (šios nutarties 23 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, suinteresuotam asmeniui tenkanti rūpestingumo pareiga, kurią akcentavo Lietuvos apeliacinis teismas, negali būti aiškinama pernelyg plačiai, kaip apimanti ir pareigą savarankiškai aiškintis, kokiu pagrindu ir kokie reikalavimai yra jam pareikšti užsienio valstybės teisme, nes informacijos apie tai pateikimas yra viena iš tinkamo teismo proceso garantijų, kurią turi užtikrinti bylą nagrinėjantis teismas (ir atitinkamai patikrinti teismo sprendimo pripažinimo klausimą sprendžiantis teismas). Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad suinteresuotas asmuo būtų vengęs priimti jam siunčiamus procesinius dokumentus ar kad atitinkamos informacijos nepateikimas būtų buvęs nulemtas kitų paties suinteresuoto asmens kaltų veiksmų. Priešingai, Baltarusijos teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutartyje esanti nuoroda apie tinkamą suinteresuoto asmens informavimą apie teismo procesą, nagrinėjamoje byloje esant nustatyta, kad suinteresuotas asmuo apie jį informuotas nebuvo, leidžia daryti išvadą, kad informuodamas šalis apie teisminį procesą Baltarusijos teismas nebuvo pakankamai rūpestingas, todėl suinteresuotas asmuo negali būti pripažintas atsisakiusiu savo teisės stoti prieš teismą ir gintis.
37. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, pagal EŽTT jurisprudenciją, pirminio procesinių dokumentų įteikimo trūkumai gali būti ištaisomi, jeigu asmuo vis dėlto gauna prieš jį priimtą sprendimą ir jam užtikrinama galimybė jį apskųsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-943/2024, 20 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Minėta, kad nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė, jog suinteresuotam asmeniui būtų buvęs įteiktas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos teismo sprendimas. Suinteresuotas asmuo neigia šį sprendimą gavęs.
38. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad Lietuvos apeliacinis teismas, pripažindamas ir leisdamas vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos teismo sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė Dvišalės sutarties 59 straipsnio 2 punkto nuostatas ir nepagrįstai konstatavo, kad suinteresuotas asmuo buvo tinkamai informuotas apie Baltarusijos teisme vykusį procesą. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens kasacinis skundas tenkinamas, skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria tenkintas prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Baltarusijos Respublikos Minsko miesto ekonominio teismo 2023 m. birželio 22 d. sprendimą, naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Minsko miesto ekonominio teismo 2023 m. birželio 22 d. sprendimą.
39. Kasaciniame skunde taip pat argumentuojama, kad Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai aiškino ir taikė Dvišalės sutarties 19 straipsnį, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022 suformuotos praktikos, pagal kurią tarptautinės teisės pripažįstamų geranoriškumo ir abipusiškumo principų pažeidimas gali būti savarankišku užsienio valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindu. Nustačius, jog Baltarusijos teismo sprendimą šiuo atveju turėjo būti atsisakyta pripažinti Dvišalės sutarties 59 straipsnio 2 punkto pagrindu, nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
41. Šiuo atveju prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pateikė tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens kasacinis skundas yra tenkinamas, darytina išvada, kad pareiškėja šiuo atveju neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą, o bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos.
42. Suinteresuotas asmuo prašo priteisti iš pareiškėjos 6197,62 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo. Prie prašymo pridėti šių išlaidų realumą patvirtinantys įrodymai. Šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatytą maksimalų išlaidų už kasacinio skundo parengimą atlygintiną dydį, todėl priteistinas jų atlyginimas mažintinas iki maksimalios 4832 Eur sumos ir priteisiamas iš pareiškėjos.
43. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme nepatirta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti.
Atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Minsko miesto ekonominio teismo 2023 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Nr. 155???224934.
Priteisti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei Tranzito paslaugų centrui (j. a. k. 300154147) iš pareiškėjos ribotos atsakomybės bendrovės „TranzitServisPlius“ (j. a. k. 191126117) 4832 (keturių tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt dviejų) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Antanas Simniškis
Dalia Vasarienė