Civilinė byla Nr. e2A-113-967/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12353-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. vasario 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijos ieškinį atsakovui A. M. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, pripažinimo, kad su darbuotoju yra atsiskaityta ir atsakovo A. M. priešieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išmokų išieškojimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacija (toliau – ieškovė, darbdavė), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. APS-36-3851, kuriuo Darbo ginčų komisija nusprendė patenkinti A. M. (toliau – darbuotojas, atsakovas) prašymą iš dalies – išieškojo jo naudai iš ieškovės 284,66 Eur darbo užmokesčio už 2019 m. sausio mėn. ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei 426,17 Eur netesybų, kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama panaikinti šį Darbo ginčų komisijos sprendimą ir priteisti iš atsakovo A. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018 m. liepos 16 d. įvykusio visuotinio narių susirinkimo metu atsakovas buvo išrinktas asociacijos prezidentu. Atlyginimas jam pagal asociacijos įstatus ir prezidento pareiginę instrukciją neturėjo būti mokamas, nes šios pareigos neatlygintinos, tačiau šalys 2018 m. liepos 16 d. pasirašė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje aptarė darbo užmokesčio atsakovui, kaip projektų vadovui (vykdytojui), mokėjimo klausimą 2018 metams. Darbo užmokestis po 2018 metų nėra ir nebuvo aptartas, kadangi nei ieškovė, nei atsakovas negalėjo iš anksto žinoti apie 2019 metų projektus ir iš jų gaunamas pinigines lėšas.
3. Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė projektiniai darbo santykiai, kurie yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 89-92 straipsniuose, tačiau Darbo ginčų komisija, priimdama 2019 m. kovo 20 d. sprendimą ir juo konstatuodama įsiskolinimo atsakovui buvimą, nemėgino nustatyti ir apibrėžti, kokie darbo teisiniai santykiai tarp šalių egzistavo ir koks atlygis už darbą atsakovui, einančiam asociacijos prezidento pareigas, buvo numatytas.
4. Anot ieškovo, šioje darbo sutartyje buvo aiškiai apibrėžta, dėl kokio darbo (projekto) šalys susitarė, iš kokių finansavimo šaltinių bus mokamas atsakovui darbo užmokestis. Šioje darbo sutartyje numatytą pareigą ieškovas pilnai įvykdė, mokėjo joje numatytas sumas, kurios faktiškai buvo numatytos ir buvo mokamos kaip atlyginimas atsakovui už buvimą asociacijos prezidentu. Darbo sutartis baigėsi 2018 m. gruodžio 31 d. kartu su projektų vykdymo pabaiga, todėl atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti ir gauti iš ieškovo darbo užmokestį už 2019 metų sausį ir paskesnius mėnesius, nes nuo 2019 metų sausio mėnesio šalių nebesiejo jokie teisiniai santykiai.
5. 2019 m. sausio 31 d. posėdyje atsakovas asociacijos valdybai pareiškė, kad asociacija turėtų būti uždaryta (likviduota). Paaiškėjus aplinkybėms, jog atsakovas, eidamas asociacijos prezidento pareigas, galimai buvo padaręs pažeidimų, buvo nuspręsta sustabdyti jo, kaip asociacijos prezidento įgaliojimus, o vėliau ir atleisti iš pareigų. Valdybai sustabdžius atsakovo įgaliojimus, šis pradėjo reikšti nepagrįstus reikalavimus, savintis asociacijos turtą, todėl buvo sudaryta komisija iš asociacijos narių, kuri atliko asociacijai priklausančio automobilio ŠKODA OCTAVIA, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi atsakovas, patikrinimą.
6. Komisija nustatė, kad trūksta avarinio ženklo, vaistinėlės, gesintuvo, automobilio traukimo virvės, keltuvo, ratų, liemenės. Be to, pagal atsakovo asociacijai pateiktą sąskaitą faktūrą automobiliui buvo pirktas akumuliatorius (duomenys neskelbtini), tačiau automobilyje buvo akumuliatorius (duomenys neskelbtini). Atsakovo buvo paprašyta pasiaiškinti dėl trūkumų.
7. 2019 m. vasario 6 d. atsakovas pateikė asociacijai pareiškimą atleisti jį iš valdybos narių. Taip pat parašė asociacijai prašymą atleisti jį iš pareigų savo noru.
8. Kol atsakovas ėjo asociacijos prezidento pareigas iš ieškovo sąskaitos buvo padengta 84,39 Eur suma pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), už akumuliatorių (duomenys neskelbtini) bei 150,00 Eur suma pagal PVM sąskaita faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), už automobilio remontą. Pažymėjo, kad minėto akumuliatoriaus automobilyje ŠKODA OCTAVIA, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nebuvo, o kokiam automobiliui buvo atlikti remonto darbai, atsakovas paaiškinti negalėjo, todėl ieškovė patyrė nuostolių 234,39 Eur sumai. 2019 m. kovo 5 d. asociacijos valdybos sprendimu iš atsakovui mokėtinų lėšų ši suma buvo išskaityta, todėl laiko, kad ji nėra skolinga darbuotojui.
9. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, išieškoti jo naudai 284,66 Eur darbo užmokesčio už 2019 metų sausio mėnesį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 1491,60 Eur netesybų ir bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškove sudaryta darbo sutartis buvo neterminuota, nebuvo susitarta dėl konkretaus projekto rezultato, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo projektinio darbo sutartis. Tokiu atveju, jam priklauso atlyginimas už 2019 m. sausio mėn. ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Be to, pati darbo sutartis su juo buvo nutraukta neteisėtai, kaip ir nepagrįstai bei neteisėtai buvo padaryti išskaitymai iš jo darbo užmokesčio.
10. 2019 m. birželio 3 d. atsakovas pateikė byloje priešieškinį, prašydamas: 1) pripažinti jo atleidimą iš darbo pas ieškovę neteisėtu; 2) priteisti iš ieškovės jo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2019 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 3) priteisti iš ieškovės 500 Eur neturtinę žalą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Teisminio nagrinėjimo metu, kasaciniam teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmai instancijai ir teismui įpareigojus atsakovą sutikslinti savo priešieškinį, konkretizuojant, kokį atleidimą ir iš kokių pareigų jis ginčija, atsakovas 2020 m. gruodžio 14 d. patikslintu priešieškiniu nurodė ginčijąs atleidimą iš asociacijos prezidento pareigų.
12. Atsakovo teigimu, ieškovė neteisėtai atleido jį iš asociacijos prezidento pareigų, nes šiuo klausimu turėjo būti sušauktas asociacijos suvažiavimas, o jo nebuvo. Asociacijos valdybai tokia teisė nėra deleguota, be to, ir asociacijos valdybos posėdžio šiuo klausimu taip pat nebuvo. Ieškovei neteisėtai nutraukus su atsakovu darbo sutartį, turi būti taikomos neteisėto atleidimo iš darbo pasekmės, todėl atsakovas prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
13. Nurodo, kad po 2008 metais patirtos (duomenys neskelbtini) atsakovas yra tapęs nedarbingu (nustatytas 15 procentų darbingumas), todėl 2018 m. liepos 16 d. pradėjus dirbti Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijoje atsakovas džiaugėsi susiradęs darbą bei atsiradusia galimybe rūpintis žmonėmis su fizine negalia, todėl atleidimas iš darbo sunkiai paveikė atsakovą psichologiškai, taigi prašo teismo priteisti iš ieškovės ir 500 Eur dydžio neturtinę žalą.
14. Ieškovė pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, kuriame patikslintą priešieškinį prašo atmesti.
15. Ieškovė atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad nesutinka su atsakovo reikalavimu, išreiškė nuomonę, jog atsakovas, rašydamas prašymą atleisti jį nuo 2019 m. sausio 31 d. iš asociacijoje užimamų pareigų, laisva valia išreiškė ir norą nebebūti asociacijos prezidentu, todėl nei asociacijos valdybos posėdžio, nei juo labiau asociacijos suvažiavimo šaukti nereikėjo, nes bet kuriuo atveju nebūtų įmanoma ignoruoti tokios atsakovo pasirinkimo laisvės ir išreikštos valios nebebūti juo. Ieškovės teigimu, ji galėjo šiuo atveju nutraukti darbo teisinius santykius su atsakovu, kaip asociacijos prezidentu, faktiškai apspręstus 2018 m. liepos 16 d. darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, t. y. pačiam prašant, kas ir buvo padaryta padarant žymą pačioje darbo sutartyje ir informuojant VSDFV.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1955-727/2021 Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijos ieškinį atmetė, o A. M. priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė:
16.1 priteisti iš ieškovės Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijos, j. a. k. 191869255, atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 284,66 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio už 2019 m. sausio mėnesį ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, bei 500 Eur (atskaičius mokesčius) netesybų;
16.2 pripažinti, kad A. M. atleistas iš prezidento pareigų Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijoje neteisėtai. Negrąžinti jo į darbą, laikyti, kad šie darbo santykiai nutraukti teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną;
16.3 priteisti iš ieškovės Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijos, j. a. k.191869255, A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 2 000 Eur (atskaičius mokesčius) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką.
16.4 atsakovo A. M. priešieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti;
16.5 priteisti iš ieškovo Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijos, j. a. k.191869255, A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1 365 Eur bylinėjimosi išlaidų;
16.6 teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. APS-36-3851 laikyti netekusiu galios.
17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostatomis – už asociacijos nario veiklą valdymo organuose, asociacijos nariui gali būti atlyginama. Sprendė, kad atsakovo, kaip prezidento, pareigos buvo atlygintinos, kadangi pareigybės pareiginėje instrukcijoje (jos 2 punktas) nurodyta, kad prezidentas dirba neatlygintinai, visuomeniniais pagrindais, pasirašė prieš tai prezidento pareigas ėjęs asmuo – E. B., tačiau duomenų, kad tokią būtų pasirašęs atsakovas, nėra.
18. Nustatė, kad darbo sutartis buvo neterminuota, kadangi ginčo šalių pasirašytoje darbo sutartyje aiškiai įvardinta, kad sudaroma neterminuota darbo sutartis, todėl nenustatė jokio pagrindo pritarti ieškovės išsakytai pozicijai, kad ji terminuota ir galiojo tik iki 2018 m. gruodžio 31 d., kuomet buvo baigti projektai, jog darbo sutartis nutraukta 2019 m. sausio 31 d., tačiau nesant duomenų, kad už 2019 m. sausio mėn. atsakovui buvo sumokėta ir kad nutraukiant ją atsakovui buvo paskaičiuota ir išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas, o dar, kad jis jomis naudojosi, laiko, kad atsakovo Darbo ginčų komisijai teiktas prašymas Darbo ginčų komisijos sprendimu buvo tenkintas pagrįstai ir teismas neturi pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį, todėl teismas ieškinį atmeta.
19. Teismas, remdamasis pateikta kompensacijos už nepanaudotas atostogas pažyma, darė išvadą, kad ieškovė, skaičiuodama atsakovo vidutinį darbo užmokestį, kurio pagrindu buvo paskaičiuota kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, nurodyto atsakovo darbo užmokesčio už 2018 m. lapkričio ir gruodžio mėn. nepadidino iš koeficiento 1,289, tuo iškreipdama darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį.
20. Be to, teismas pripažino, kad darbdavės padaryta išskaita materialinei žalai padengti buvo neteisėta, nes asociacijos valdybos rašytinis nurodymas dėl išskaitos buvo priimtas jau po atsakovo atleidimo iš darbo, todėl iš ieškovės priteisė 284,66 Eur darbo užmokesčio už 2019 m. sausio mėnesį ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas.
21. Teismas sprendė, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atleidimo iš darbo dieną visiškai nebuvo atsiskaityta dėl darbuotojo kaltės. Tokiu būdu pripažino, kad darbdavė pažeidė minėtą atsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo darbuotoju tvarką, neatsiskaitė tinkamai su darbuotoju jo darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo momentu, liko skolinga jam darbo užmokestį už 2019 m. sausio mėn., kompensaciją už nepanaudotas atostogas, dėl to darbdavė privalo mokėti darbuotojui 500 Eur (atskaičius mokesčius) netesybas.
22. Teismas konstatavo, kad atsakovo atšaukimas iš asociacijos prezidento pareigų buvo neteisėtas, prieštaraujantis įstatams (5.11.11 punktas), be to, nebuvo paties atsakovo valios nutraukti darbo santykius. Nors ekspertai byloje nustatė, kad prašymą su tekstu ,,prašau atleisti mane iš užimamų pareigų nuo 2019 m. sausio 31 d.“ pasirašė pats atsakovas, prašymas vertintinas kritiškai, nes: 1) jį surašė kitas asmuo – ieškovės darbuotojas, t. y. tuo metu laikinai prezidento pareigas einanti B. S., 2) jame nėra nurodoma surašymo data, 3) prašyme nėra įvardinta, iš kokių pareigų prašoma atleisti.
23. Teismas padarė išvadą, kad atleisdama atsakovą iš darbo darbdavė pažeidė imperatyvias normas. Kadangi atsakovas nepageidavo būti grąžintas į darbą, teismas taikė DK 218 straipsnio 4 dalį, pripažindamas atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžindamas darbuotojo į darbą, tačiau priteisdamas iš darbdavio jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, t. y. ne ilgiau kaip iki 2020 m. vasario 1 d. Atsakovui iš ieškovės priskaičiuotina kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką už jau suėjusį įstatymo numatytą vienerių metų terminą sudarytų 5 690,64 Eur (neatskaičius mokesčių). Atsakovas dirbo pas ieškovę pusę metų. Atsižvelgiant į ganėtinai trumpą darbo laiką, manė, kad viso vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimas prieštarautų sąžiningumo ir teisingumo principams bei sukeltų asociacijai sunkias finansines pasekmes, todėl šios kompensacijos sumą sumažino iki 2 000 Eur fiksuotos sumos (atskaičius mokesčius).
24. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad darbuotojui sumokėtos visos jam priklausančios kompensacijos yra pakankama satisfakcija jo galimų neturtinių teisių praradimui kompensuoti, todėl šioje reikalavimų dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo teismas atsakovo priešieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
25. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1955-727/2021 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.
26. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog vien tas faktas, kad darbo sutartis neterminuota, atsakovui visais atvejais turėtų būti mokamas darbo užmokestis. Kaip aiškiai nurodyta darbo sutartyje, darbo funkcijos ir tuo pačiu užmokestis už darbą atsakovui mokamas už ad hoc darbo funkcijų vykdymą pagal du 2018 metų projektus. Taigi, šiems projektams nebevykstant 2019 metais, nebuvo pagrindo ir atlikti jam įgyvendinti skirtas darbo funkcijas bei pagal jį skaičiuoti darbo užmokestį už 2019 metus.
27. Byloje nėra jokių kitokių duomenų, patvirtinančių, kad darbo sutartyje numatyti 2018 m. projektai buvo pratęsti ir vykdomi dar ir 2019 metais. Atsakovui nepagrįstai buvo išmokėtas atlyginimas už 2019 m. sausio mėn. dalį iki sausio 21 d., kadangi tik 2019 m. sausio pabaigoje paaiškėjo, jog 2019 metais finansavimas projektui nebeskirtas, taigi, su 2018 metais faktiškai pasibaigė ir atsakovo ad hoc darbo funkcijų, numatytų darbo sutartyje vykdymas, o tuo pačiu ir darbo užmokesčio už jų vykdymą apmokėjimas.
28. Pažymėjo, kad, priešingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas sprendime, vien tai, kad į bylą pateikta asociacijos prezidento pareiginė instrukcija pasirašyta ankstesnio vadovo – prieš tai prezidento pareigas ėjusio asmens – E. B., nėra pagrindo teigti, jog ja neturėtų būti vadovaujamasi. Byloje nepateikti įrodymai, kad tikroji asociacijos prezidento pareiginė instrukcija yra kitokia, ir kad kitokioje numatyta, jog prezidento pareigos yra atlygintinės.
29. Atkreipė dėmesį į tai, kad pats atsakovas neginčijo, kad jis asociacijoje užėmė neatlygintinas asociacijos prezidento pareigas, kad su juo buvo sudaryta tik viena darbo sutartis. Pirmosios instancijos teismas faktiškai privertė atsakovą patikslinti priešieškinį ir nurodyti, kad jis ginčija atleidimo iš užimamų asociacijos prezidento pareigų teisėtumą, nors atsakovas asociacijoje kitų pareigų pagal darbo sutartį neužėmė.
30. Nepagrįsta laiko pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė pavėlavo atsiskaityti su atsakovu, dėl ko atsakovo naudai priteistina 500 Eur (atskaičius mokesčius) netesybų bei 284,66 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio už 2019 m. sausio mėnesį ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas.
31. Apeliantė nurodo, kad net ir ta aplinkybė, jog atsakovo prašymą atleisti iš darbo surašė kitas asmuo, taip pat kiti jo formalūs netikslumai (datos nebuvimas, tiksliai neįvardintos pareigos), nesudaro pagrindo teigti, jog prašymas neatitinka atsakovo valios ir atsakovas buvo atleistas iš darbo neteisėtai. Prašyme aiškiai nurodyta, kad atsakovas prašo atleisti jį iš pareigų ir data, nuo kurios atsakovas prašo būti atleistas atleisti iš pareigų (2019 m. sausio 31 d.).
32. Nepagrįsta laikė sprendimo dalį, kuria konstatuota, jog atsakovas iš darbo atleistas neteisėtai ir nuspręsta priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 2 000 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką. Kaip nurodyta aukščiau, asociacijos prezidentas dirba visuomeniniais pagrindais, jam už darbą neatlyginama, o su atsakovu sudaryta darbo sutartis tik dėl 2018 metais vykdytų projektų įgyvendinimo.
33. Atsakovas A. M. atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
34. Atsakovas nurodo, kad ieškovės įstatuose nėra konkrečiai nurodytas asociacijos nario veiklos valdymo organuose atlygintinumas, tačiau pagal galiojantį įstatų 5.11.4 punktą, valdyba su prezidentu sudaro darbo sutartį, nustato jo darbo užmokesčio dydį ir įpareigoja vieną iš valdybos narių pasirašyti sutartį. Taigi, prezidento, šiuo atveju atsakovo, pareigos buvo atlygintinos, ką patvirtina jo išrinkimo dieną 2018 m. liepos 16 d. su atsakovu sudaryta darbo sutartis asociacijos prezidento pareigoms, pasirašyta valdybos nario T. V.
35. Pabrėžė, kad darbo sutartyje buvo numatytas ir darbo užmokesčio dydis – pajamos iš projektų vykdymo veiklos. Šiuo atveju buvo sutarta, kad darbo užmokestis buvo apskaičiuojamas pagal projektų vykdymui skiriamas pajamas – jos apsprendė asociacijos prezidento darbo užmokesčio dydį. Kadangi su juo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis – nustatytas darbo užmokesčio dydis turėjo būti mokamas ne tik projektų vykdymo laikotarpiu, bet ir jiems pasibaigus iki tol, kol atsakovas buvo asociacijos pareigose.
36. Konstatuodamas darbo užmokesčio mokėjimo privalomą tęstinumą, teismas tinkamai įvertino ir rėmėsi ta aplinkybe, jog pati ieškovė sudarė darbo laiko apskaitos žiniaraštį už 2019 metų sausio mėnesį, darbo užmokesčio žiniaraštyje buvo apskaičiuotas ir darbo užmokestis bei kitos išmokos už 2019 metų sausio mėnesį. Pareigą mokėti atlyginimą atsakovui, kaip asociacijos prezidentui pagal neterminuotą darbo sutartį ieškovė pripažino ir ją vykdė.
37. Paaiškino, kad už prezidento veiklos sustabdymą balsavo 3 asociacijos valdybos nariai, tuo tarpu asociacijos įstatų 5.11.11 punktas numato, kad esant reikalui, 2/3 visų valdybos narių balsų dauguma, gali sustabdyti prezidento veiklą ir sušaukti neeilinį suvažiavimą prezidento perrinkimui. Kadangi asociacijoje sprendimo priėmimo metu buvo 5 valdybos nariai, todėl jau vien dėl šios priežasties valdybos sprendimas negali būti laikomas teisėtu.
38. Be to, išimtinai tik asociacijos suvažiavimas turi teisę atšaukti asociacijos prezidentą iš užimamų pareigų, valdyba tokių įgaliojimų neturi (įstatų 5.9.1. punktas), todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas atšauktas iš Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijos prezidento pareigų neteisėtai, pažeidžiant įstatymo reikalavimus.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
39. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
40. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
41. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio, priešieškinio ir patikslinto priešieškinio dalykas (reikalavimai). Darbuotojas siekia su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo ir jo atleidimo iš Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijos prezidento pareigų pripažinimo neteisėtu, taip pat neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovo teigimu, tik asociacijos suvažiavimas galėjo atšaukti jį iš prezidento pareigų, ne valdyba, be to, jis pats valios tam nebuvo išreiškęs, ko pasekoje su juo nebuvo tinkamai atsiskaityta. Darbdavė teigia priešingai, laiko, kad atleido prezidentą pačiam prašant ir tinkamai yra su juo atsiskaičiusi, kadangi atsakovui darbo užmokestis buvo mokamas už ad hoc darbo funkcijų vykdymą pagal du 2018 metų projektus. Šiems pasibaigus, 2019 metais, nebuvo pagrindo skaičiuoti darbo užmokesčio už 2019 metus.
42. Bylos medžiaga patvirtina, kad asociacija ir atsakovas 2018 m. liepos 16 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria susitarė atsakovui mokėti darbo užmokestį už projekto vadovo darbą – 2018 m. pagal Vilniaus miesto savivaldybės socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektą 2018 metams A. M. nuspręsta mokėti 12 mėn. x 60 Eur (600 Eur x 0,1 et); pagal Vilniaus rajono socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektą 2018 metams A. M. už projekto vykdytojo darbą mokėti 12 mėn. x 120 val. x 3,50 Eur (darbo sutarties 1.3 punktas). Pažymėtina, kad šiuo punktu šalys nustatė darbo užmokesčio dydį. Darbo sutartis su darbuotoju nutraukta pagal DK 55 straipsnį 2019 m. sausio 31 d.
43. 2018 m. liepos 16 d. vykusio ieškovės visuotinio narių susirinkimo metu atsakovas buvo išrinktas Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijos prezidentu bei valdybos nariu.
44. Pagal 2006 m. kovo 8 d. įregistruotus asociacijos įstatus asociacijos prezidentas yra vienasmenis valdymo organas, kurį renka ir atšaukia asociacijos suvažiavimas (5.1.4 punktas, 5.9.2 punktas).
45. Valdyba su prezidentu tik sudaro darbo sutartį, nustato jo darbo užmokesčio dydį ir įpareigoja vieną iš valdybos narių pasirašyti sutartį (5.11.4 punktas).
46. Darbuotojas su prašymu kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Prašyme nurodė, kad iki kreipimosi į Darbo ginčų komisiją dienos su juo nėra atsiskaityta, todėl iš Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijos prašė išieškoti 480 Eur darbo užmokesčio, 240 Eur už nepanaudotas atostogas ir netesybų. Darbo ginčų komisija 2019 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. APS-36-3851, darbuotojo prašymą tenkino iš dalies – išieškojo jo naudai iš ieškovės 284,66 Eur darbo užmokestį už 2019 m. sausio mėn. ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei 426,17 Eur netesybas (toliau – Darbo ginčų komisijos sprendimas). Darbo ginčų komisija sprendime, be kita ko, konstatavo, jog ieškovės atlikta išskaita materialinei žalai padengti buvo atlikta neteisėtai, nes tai buvo padaryta po atleidimo iš darbo, be to viršijant maksimalius išskaitų dydžius (DK 150 straipsnis, 156 straipsnis).
47. Ieškovė nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti šį Darbo ginčų komisijos sprendimą ir priteisti iš atsakovo A. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
48. Atsakovas pateikė priešieškinį ir jo patikslinimą, 1) pripažinti jo atleidimą iš darbo pas ieškovę neteisėtu; 2) priteisti iš ieškovės jo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2019 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 3) priteisti iš ieškovės 500 Eur neturtinę žalą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė ginčijąs atleidimą iš asociacijos prezidento pareigų.
49. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies, spręsdamas, kad: 1) šalys sudarė neterminuotą darbo sutartį, todėl ji nesietina su 2018 metų projektų pabaiga; 2) atsakovo, kaip prezidento, pareigos buvo atlygintinos; 3) nesant duomenų, kad su atsakovu už 2019 m. sausio mėnesį buvo atsiskaityta, atsakovui iš ieškovės priteistinas darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, netesybos bei vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką.
50. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, nurodo, kad asociacijos prezidentas dirba visuomeniniais pagrindais, jam už darbą neatlyginama, o su atsakovu sudaryta darbo sutartis tik dėl 2018 metais vykdytų projektų įgyvendinimo, bei nepagrįsta laiko pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė pavėlavo atsiskaityti su atsakovu, dėl ko atsakovo naudai priteistina 500 Eur (atskaičius mokesčius) netesybų bei 284,66 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio už 2019 m. sausio mėnesį ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, 2 000 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką.
51. Atsakovo pareigybės pareiginėje instrukcijoje nurodoma, kad prezidentas dirba neatlygintinai, visuomeniniais pagrindais (2 punktas), su kuo pasirašytinai buvo supažindintas tuometinis asociacijos prezidentas – E. B. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, duomenų, kad atsakovas būtų susipažinęs ir pasirašęs tokio pobūdžio dokumentą, byloje nėra. Tai pažymėjo ir apeliantė pateikdama apeliacinį skundą. O tai, kad atsakovo, kaip prezidento, pareigos buvo atlygintinos, patvirtinta aukščiau aptartas darbo sutarties 1.3 punktas, kuriuo ieškovė įsipareigojo mokėti atsakovui darbo užmokestį už projekto vadovo/vykdytojo darbą, kuris, ieškovės teigimu, turėjo kompensuoti atsakovo prezidento darbo funkcijų atlikimo kaštus.
52. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo ieškovė neįrodė, jog atsakovo, kaip prezidento, pareigos buvo visuomeninės ir neatlygintinos. Be to, darbo sutarčiai esant neterminuotai (darbo sutarties 2 punktas), nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su apeliantės išsakyta pozicija, kad atsakovo darbo pareigų pabaiga siejama su 2018 metais vykdytinų projektų pabaiga, kad ji terminuota ir galiojo tik iki 2018 m. gruodžio 31 d., kuomet buvo baigti projektai. Dar kartą atkreiptinas dėmesys, jog darbo sutarties 1.3 punktu šalys susitarė dėl apmokėjimo atliekant darbo funkcijas, ne dėl darbo sutarties termino, t. y. dviejų projektų atlikimo.
53. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumento, jog vien tai, kad į bylą pateikta asociacijos prezidento pareiginė instrukcija pasirašyta ankstesnio vadovo – prieš tai prezidento pareigas ėjusio asmens – E. B, nėra pagrindo teigti, jog ja neturėtų būti vadovaujamasi, o byloje nepateikti įrodymai, kad tikroji asociacijos prezidento pareiginė instrukcija yra kitokia, vertintina, kad nors pareiginė instrukcija pasirašyta nebuvo, visgi atsakovas, kaip vadovas, turėjo ją žinoti, tačiau ji buvo pakeista vėliau sudaryta darbo sutartimi ir toks vertinimas nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
54. Pažymėtina, kad nors su atsakovu pasirašytoje darbo sutartyje nėra aptartas atsakovui taikomas darbo užmokestis po 2018 metų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atlyginimas už 2019 m. sausio mėn. jam priklauso ir turi būti mokamas. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje už 2019 m. sausio mėn. įrašyta, kad atsakovas šį mėnesį dirbo po 6 val. per darbo dieną, nuo 2019 m. sausio 21 d. iki 2019 m. sausio 30 d. buvo laikinai nedarbingas. Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščio duomenimis už 2019 m. sausio mėn. jam paskaičiuotas 265,30 Eur darbo užmokestis, 33,90 Eur ligos pašalpa iš darbdavio lėšų ir 295,57 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, išmokėjimui – 434,05 Eur, 3 eurai užskaityti kaip darbo užmokesčio už 2018 m. spalio mėn. permoka. Kadangi ieškovė skaičiuodama atsakovo vidutinį darbo užmokestį, kurio pagrindu buvo paskaičiuota kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, nurodyto atsakovo darbo užmokesčio už 2018 m. lapkričio ir gruodžio mėn. nepadaugino iš koeficiento 1,289, tuo iškreipdama darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį, perskaičiavus kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas dydį, atsakovui mokėtina galutinio atsiskaitymo suma sudaro 487,32 Eur (taikomas NPD – 353 Eur).
55. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išsakyta pozicija, jog konstatuodamas darbo užmokesčio mokėjimo privalomą tęstinumą, teismas tinkamai įvertino ir rėmėsi ta aplinkybe, jog pati ieškovė sudarė darbo laiko apskaitos žiniaraštį už 2019 metų sausio mėnesį, darbo užmokesčio žiniaraštyje buvo apskaičiuotas ir darbo užmokestis bei kitos išmokos už 2019 metų sausio mėnesį. Pareigą mokėti atlyginimą atsakovui, kaip asociacijos prezidentui pagal neterminuotą darbo sutartį ieškovė pripažino ir ją vykdė.
56. Iš byloje esančių banko sąskaitų išrašų matyti, kad dalis darbuotojui paskaičiuoto galutinio atsiskaitymo – 58 Eur – buvo pervesta 2019 m. vasario 11 d. antstolių kontorai pagal vykdomąjį dokumentą, 2019 m. kovo 18 d. buvo pervesta 141,66 Eur (nurodyta mokėjimo paskirtis: „DU už 01 mėn. VR“), tačiau iš galutinio atsiskaitymo su atsakovu darbdavės padaryta išskaita materialinei žalai padengti (vadovaujantis 2019 m. kovo 5 d. įvykusio valdybos posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis) negali būti laikoma teisėta, nes asociacijos valdybos rašytinis nurodymas dėl išskaitos buvo priimtas jau po atsakovo atleidimo iš darbo, todėl ji apskritai negalėjo sukelti jokių padarinių, negalėjo būti atliekama nesant darbo santykių. Be to, atskiro reikalavimo ar pretenzijos dėl materialinės žalos atlyginimo, ieškovė nereiškė. Darbuotojui nebuvo sudaromos sąlygos gintis ir įrodinėti galimus prieštaravimus, todėl išskaitos negalėjo būti daromos. Tokiu būdu iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 284,66 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio už 2019 m. sausio mėnesį ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas (487,32 Eur – 3 Eur – 58 Eur – 141,66 Eur).
57. DK 146 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitaria kitaip. Byloje nėra duomenų, kad šalys buvo susitarusios dėl vėlesnio atsiskaitymo.
58. Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
59. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją ir galimą darbdavio teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012).
60. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovu, jog byloje nėra j duomenų apie tai, kad ieškovė atleidimo iš darbo dieną visiškai neatsiskaitė su darbuotoju dėl darbuotojo kaltės. Iš viso to seka, kad darbdavė pažeidė minėtą atsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo darbuotoju tvarką, neatsiskaitė tinkamai su darbuotoju jo darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo dieną ir liko skolinga jam darbo užmokestį už sausio mėn., kompensaciją už nepanaudotas atostogas, dėl to darbdavė privalo mokėti darbuotojui netesybas. Todėl sutinka su pirmos instancijos teismo pozicija, jog atsižvelgiant į ieškovės, kaip pelno nesiekiančios asociacijos teisinį statusą, atsakovo neilgą darbo stažą pas ieškovę, bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 500 Eur (atskaičius mokesčius) netesybų dėl pavėluoto galutinio atsiskaitymo atleidžiant jį iš darbo.
61. Nustatyta, kad 2019 m. sausio 31 d. įvyko ieškovės valdybos posėdis, kuriame dalyvavo penki nariai, t. y. A. M, E. B., T. V. ir G. G. Posėdžio metu buvo svarstomi einamieji klausimai, tačiau kartu buvo iškeltas ir klausimas dėl atsakovo tinkamumo eiti asociacijos prezidento pareigas, valdybos nariai sukėlė diskusiją, pasibaigusią balsavimu dėl atsakovo veiklos sustabdymo (protokolo 4.6 punktas) bei pavedimo B. S. perimti prezidento pareigas ir vykdyti asociacijos veiklą (protokolo 4.7 punktas).
62. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išsakyta pozicija, jog asociacijos įstatų 5.11.11 punktas numato, kad esant reikalui, 2/3 visų valdybos narių balsų dauguma, gali sustabdyti prezidento veiklą ir sušaukti neeilinį suvažiavimą prezidento perrinkimui, tačiau tik trims nariams balsuojant už prezidento veiklos sustabdymą, kai tuo tarpu asociacijoje sprendimo priėmimo metu buvo 5 valdybos nariai - jau vien dėl šios priežasties valdybos sprendimas negali būti laikomas teisėtu.
63. Be to, išimtinai tik asociacijos suvažiavimas turi teisę atšaukti asociacijos prezidentą iš užimamų pareigų, valdyba tokių įgaliojimų neturi (įstatų 5.9.1 punktas), todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas atšauktas iš Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijos prezidento pareigų neteisėtai, pažeidžiant įstatymo reikalavimus.
64. Nustačius, kad atleisdama atsakovą iš darbo darbdavė pažeidė imperatyvias normas, atsakovas nepageidauja būti grąžintas į darbą, teismas pagrįstai taikė DK 218 straipsnio 4 dalį, pripažindamas atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžindamas darbuotojo į darbą, tačiau priteisdamas iš darbdavės jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, t. y. ne ilgiau kaip iki 2020 m. vasario 1 d. Pagal pačios ieškovės suformuotus žiniaraščius ir pažymą apie atsakovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, kad atsakovo, kaip prezidento (taip įvardinta pareigybė juose), 2018 m. gruodžio mėn. atlyginimas 462,66 Eur, lapkritį – 480 Eur, spalį – 480 Eur, tokiu būdu atlyginimo mėnesio vidurkiu laikytina 474,22 Eur suma, dienos – 21,55 Eur suma. Taigi atsakovui iš ieškovės priskaičiuotina kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką už jau suėjusį įstatymo numatytą vienerių metų terminą sudarytų 5690,64 Eur (neatskaičius mokesčių). Pirmos instancijos teismas pagrįstai vertino, jog remiantis aktualia teismų praktika, bei tuo, kad atsakovas dirbo pas ieškovę tik pusę metų, todėl, atsižvelgiant į ganėtinai trumpą darbo laiką, mano, kad viso vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimas prieštarautų sąžiningumo ir teisingumo principams bei sukeltų asociacijai sunkias finansines pasekmes, todėl šios kompensacijos sumą mažino iki 2 000 Eur fiksuotos sumos (atskaičius mokesčius).
65. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad darbuotojui sumokėtos visos jam priklausančios kompensacijos yra pakankama satisfakcija jo galimų neturtinių teisių praradimui kompensuoti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir pozicija šioje reikalavimų dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovo priešieškinį atmesti.
Dėl procesinės bylos baigties
66. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
67. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
68. Atsižvelgdama į padarytos situacijos analizę pateiktų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, priimdamas teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
69. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas, o atsakovas bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, jų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
70. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
ieškovės Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1955-727/2021 palikti nepakeistą.
Teisėjos Rita Kisielienė
Danutė Kutrienė
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė