Civilinė byla Nr. e2-308-730/2016,

(Proceso Nr. 2-57-3-00319-2014-7)

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                 2.5.18.1; 3.2.6.1.

.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos  teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Rasai Laurinėnienei, dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ atstovui I. K., atsakovės UAB „Laivų technika“ atstovams advokatui Dariui Kurpavičiui, B. J., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Iremas“ atstovams R. B., S. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ ieškinį atsakovei UAB „Laivų technika“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Iremas“, AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas,  dėl rangos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo,

n u s t a t ė :

1. Civilinė byla nagrinėjama pagal ieškovės ieškinį, juo prašoma: pripažinti rangos darbų sutartį dėl laivo „Romuva“ pagrindinio variklio kapitalinio remonto ir rotoriaus balansavimo, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės, nutraukta nuo 2013-08-02, priteisti iš atsakovės ieškovei 130 108,51 EUR (449 238,66 Lt) nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2013-05-21 šalys susitarė dėl laivo „Romuva“ turboslėgtuvo NA-409S remonto darbų už bendrą 3 190 EUR kainą atlikimo, darbus atliekant per 5 darbo dienas su sąlyga, kad reikiamas atsargines dalis, leidimus, elektros energiją ir suspaustą orą savo sąskaita pateiks ieškovė.

3. Ieškovė nurodė, kad 2013-06-17 buvo pasirašytas atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr.083-A-13, kurio pagrindu atsakovė išrašė 2013-06-18 PVM sąskaitą faktūrą ir atsiuntė ieškovei. Laivui „Romuva“ išplaukiant iš Liepojos uosto (Latvija), 2013-06-20 vakare, padidinus variklio apsukas, atsirado neįprasta pagrindinio variklio turboslėgtuvo vibracija ir triukšmas guoliuose, dėl to laivas „Romuva“ neišplaukė, kaip planuota, į Ventspilį (Latvija), bet liko Liepojos uosto (Latvija) išoriniame reide.

4. Ieškovė nurodė, jog atsakovė keletą kartų iki 2013-07-25 bandė pašalinti esamus turboslėgtuvo veikimo trūkumus, tačiau iki pat šiol nepašalino trūkumų, tai yra pagrindinio variklio turboslėgtuvas nepasiekia gamintojo nustatytų parametrų, kuriuos jis pasiekdavo iki atsakovo remonto, iki šiol ieškovei negrąžintas tinkamas naudoti pagrindinio variklio turboslėgtuvo rotorius. Atsakovės darbo trūkumai buvo esminiai, kadangi jų rezultatas ne tik kad nepasiekė įprastų reikalaujamų savybių ir nebuvo tinkamas naudoti pagal paskirtį, tačiau dėl jų buvo sugadintos naujos pagrindinio variklio turboslėgtuvo detalės, kurias užsakė ieškovė, bei pagrindinio variklio turboslėgtuvo rotorius.

5. Ieškovė nurodė, jog dėl to, kad atsakovė nepašalino nustatytu terminu savo darbų trūkumų, tarp šalių sudaryta rangos sutartis yra nutraukta nuo 2013-08-02 pretenzijos, kurioje buvo pareikalauta atlyginti nuostolius, dienos ir atsakovei atsirado prievolė atlyginti jos veiksmais padarytus nuostolius. Gindama savo pažeistas teises, ieškovė remiasi CK 6.665 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

6. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovė niekada nebuvo įsipareigojusi ir niekada neatliko jokių laivo „Romuva“ variklio kapitalinio remonto darbų. Pagal šalių susitarimą atsakovė turėjo atlikti laivo „Romuva“ pagrindinio variklio turbokompresoriaus perrinkimo darbus ir rotoriaus balansavimo darbus. 2013-05-24 atsakovės darbuotojai pradėjo turboslėgtuvo remonto darbus: išmontavo ir išardė turbokompresorių, išmatavo detales.

7. Atsakovė nurodė, kad 2013-05-27 atsakovė pateikė ieškovei sąrašą detalių, reikalingų turboslėgtuvo NA40/S remontui, taip pat pateikė ieškovei paaiškinimus, kodėl turboslėgtuvo detales būtina keisti naujomis. Atsakovė tiek į detalių sąrašą įtraukė, tiek turboslėgtuvo NA40/S techniniame akte pažymėjo, kad būtina keisti ugninį žiedą (513.508). Nepaisant to, ieškovė tuo metu ugninio žiedo nepirko ir atsakovės (kaip rangovės) nurodymų nepaisė ir liepė atsakovei perrinkti turbokompresorių su senu ugnies žiedu.

8. Atsakovė nurodė, kad atsakovė neturi įrangos rotoriaus balansavimui, todėl 2013-05-27 iš UAB „Iremas“ gavo komercinį pasiūlymą atlikti turboslėgtuvo rotoriaus balansavimo darbus už 1 680 Lt plius PVM. 2013-05-28 rotorius buvo pristatytas į UAB „Iremas“ subalansavimui. Tą pačią dieną UAB „Iremas“ rotorių grąžino atsakovei kaip subalansuotą. Atsakovė iš UAB „Iremas“ parsivežtą subalansuotą rotorių kartu su kitomis detalėmis sumontavo laive „Romuva“, tai yra, atliko turboslėgtuvo perrinkimo darbus.

9. 2013-06-17 atsakovė su ieškove pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 17/06/13. Ieškovė darbus priėmė kaip tinkamus ir atliktus laiku nurodydama kad: laivo „Romuva“ pagrindinio variklio turboslėgtuvo NA40S remonto darbai pagal užsakovo paraišką yra atlikti. Užsakovė neturi pretenzijų darbo kokybei bei atlikimo terminams. Ieškovė pati pageidavo ir 2013-06-17 sutiko priimti iš atsakovės darbus nepatikrinusi ir neišbandžiusi turboslėgtuvo veikimo.

10. 2013-06-26 Ieškovė pateikė naują užsakymą atsakovei kaip rangovei, kad pastaroji sumontuotų iš laivo „Voruta“ atgabentą rotorių. 2013-06-28 atsakovės darbuotojai sumontavo atgabentą rotorių, taip pat sumontavo seną ugnies žiedą ir pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 28/06/13. Atsakovė dar kartą akcentavo ieškovei, kad norint pakeisti turboslėgtuvo darbo parametrus, būtina pakeisti ugnies žiedą (513.508).

11. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ginčo atveju nėra visų būtinųjų jos civilinės atsakomybės sąlygų, nes atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė neįrodė ir nepagrindė nuostolių (žalos) dydžio, todėl ieškinys turi būti atmestas.

12. Trečiasis asmuo UAB „Iremas“ su ieškiniu nesutinka. Nurodo, jog atsakovė nepateikė jokių specifinių reikalavimų rotoriaus balansavimui, atitinkamai rotorius buvo balansuojamas laikantis ISO 1940/1 standarto, skirto užtikrinti balansavimo paslaugos teikimo kokybę. Trečiasis asmuo informavo atsakovę, jog rotorius buvo subalansuotas MC-902 staklėmis bei patikrintas mobiliu balansavimo įrenginiu Esay Balancer. Trečiojo asmens patirtis vykdant tokius darbus yra beveik keturiasdešimt metų ir iki šiol nesklandumų dėl to nėra kilę. Negali sutikti, jog byloje esantys duomenys pagrindžia atsakovės netinkamai vykdytus darbus. Mano, kad rangos darbai buvo atlikti pagal technines galimybes, t. y. ieškovė negali reikalauti, jog rangos darbų būdu remontuojant seną ir naudotą variklį ar turbokompresorių būtų pasiekti darbiniai rezultatai tokie, kurie numatyti naujam varikliui ar turbokompresoriui.

13. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, iš esmės paaiškino savo procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes.

14. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai prašė ieškinį atmesti, iš esmės paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad nutraukti sutartį, kai ji yra įvykdyta, yra nepagrįsta. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kad galėtų būti kalbama apie ieškovės patirtus nuostolius. Ieškovė, priėmusi darbus, nepatikrino darbų kokybės, todėl netenka teisės remtis darbų trūkumų faktu. Reikalavimas dėl balansavimo jai nepagrįstas, nes šiuos darbus atliko trečiasis asmuo. Nuostolių sumos yra apskaičiuotos neteisingai.

15. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių specifinių reikalavimų rotoriaus balansavimui, atitinkamai rotorius buvo balansuojamas laikantis ISO1940/1 standarto. Teigia, kad eksperto išvados dėl netinkamo rotoriaus balansavimo atsirado dėl aiškios rašybos klaidos, ją pakoregavus, ekspertas patvirtino, kad išvados būtų kitos. Tikina, kad „disbalansas“ atsirado ne dėl blogo balansavimo, o dėl netinkamo surinkimo, guolių, kt. priežasčių, kurios nenustatytos.

Ieškinys tenkintinas iš dalies

16. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos faktinės aplinkybės, jog 2013-05- 21 šalys susitarė dėl „Romuva“  pagrindinio variklio turboslėgtuvo NA-409S remonto darbų už bendrą 3 190 EUR kainą, darbus atliekant per 5 darbo dienas su sąlyga, kad reikiamas atsargines dalis, leidimus, elektros energiją ir suspaustą orą savo sąskaita pateiks ieškovė. Atsakovė įsipareigojo atlikti visišką turboslėgtuvo išardymą, detales nuvalyti, išmatuoti, pakeisti guolius dujų ir oro pusių, pakeisti labirintą ir dujų puses, turboslėgtuvą surinkti ir sureguliuoti tarpus, atlikti turbinos rotoriaus dinaminį balansavimą.

17. 2013-06-17 atsakovės darbuotojai, atlikę turboslėgtuvo remonto darbus, pristatė į laivą „Romuva“, esantį Liepojoje (Latvija), balansuotą turboslėgtuvo rotorių bei surinko patį turboslėgtuvą, panaudojant naujas detales, kurias apmokėjo ieškovė. Laivui „Romuva“ išplaukiant iš Liepojos uosto (Latvija), 2013-06-20 vakare, padidinus variklio apsukas, atsirado neįprasta turboslėgtuvo vibracija ir triukšmas guoliuose, dėl to laivas „Romuva“ neišplaukė, kaip planuota, į Ventspilį (Latvija).  2013 06 21 atvykę į Liepoją (Latvija) atsakovės darbuotojai gedimo nesutvarkė (PV TS vibracija išnyko, tik esant mažoms variklio apsukoms, oro įpūtimo nebuvo).

Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo, ieškovės reikalavimo pripažinti šalių sudarytą rangos darbų sutartį  dėl laivo pagrindinio variklio kapitalinio remonto ir rotoriaus balansavimo nutraukta nuo 2013-08-02

18. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog nurodyti šalių sutartiniai santykiai vertintini kaip kylantys iš rangos teisinių santykių. Kaip matyti iš ieškovės ieškinio pagrindo, ieškovė siekia įrodyti, kad atsakovė darbus atliko netinkamai, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju esminis ginčas kyla dėl rangovo atliktų darbų kokybės, tai yra sutarties vykdymo.

19. CK 6.663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.665 straipsnio  1 dalis). Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis).

20. Pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais.

                            21. Ieškovė, spręsdama ginčą su atsakove dėl sutarties vykdymo, pasirinko CK 6.665  straipsnio 3 dalyje numatytą  teisių gynimo būdą, atsakovei nepašalinus trūkumų per protingą terminą,  teisę nutraukti sutartį ir  reikalauti atlyginti nuostolius. Byloje ieškovė, įgyvendindama savo pasirinktą teisių gynimo būdą, reiškia reikalavimą pripažinti šalių sudarytą rangos darbų sutartį  dėl laivo pagrindinio variklio kapitalinio remonto ir rotoriaus balansavimo nutraukta nuo          2013-08-02, tai yra, nereiškia reikalavimo dėl  šalių sudarytos rangos darbų sutarties nutraukimo, pripažindama, jog ieškovė sutartį nutraukė iki ieškinio pateikimo teismui dienos, ir reikalavimą priteisti nuostolius, atsiradusius atsakovei netinkamai įvykdžius sutartį.

                            22. Be anksčiau nurodytų nustatytų faktinių aplinkybių, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog tarp šalių 2013-06-17 buvo pasirašytas atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. 083-A-13, jo pagrindu atsakovė išrašė 2013-06-18 PVM sąskaitą faktūrą ir atsiuntė ieškovei. Laivui „Romuva“ išplaukiant iš Liepojos uosto (Latvija), 2013-06-20 vakare, padidinus variklio apsukas, atsirado neįprasta pagrindinio variklio turboslėgtuvo vibracija ir triukšmas guoliuose, dėl to laivas „Romuva“ neišplaukė, kaip planuota, į Ventspilį (Latvija), bet liko Liepojos uosto (Latvija) išoriniame reide.

                            23. 2013-06-21 atvykę į Liepoją (Latvija) atsakovės darbuotojai gedimo nesutvarkė (turboslėgtuvo vibracija išnyko, tik esant mažoms variklio apsukoms, oro įpūtimo nebuvo) ir laivas „Romuva“ tą pačią dieną išplaukė į Ventspilį (Latvija), kur turėjo pasikrauti krovinį į Antverpeną (Belgija). Pakrovus laivą ir išplaukus iš Ventspilio uosto (Latvija), laivo „Romuva“ vyr. mechanikas pranešė, kad pagrindinio variklio turboslėgtuvas vėl veikia netinkamai, laivas „Romuva“ išmetė inkarą prie Ventspilio (Latvija), kad būtų galima remontuoti pagrindinio variklio turboslėgtuvą, apie tai buvo pranešta atsakovei 2013-06-25 ir pareikalauta atvykti. Tą pačią dieną atsakovės specialistai atvyko į laivą ir turboslėgtuvas buvo atsakovės specialistų pakartotinai išrinktas bei nustatyta, kad nemaža naujai pakeistų detalių yra sugadintos bei turėjo būti pakeistos prieš tai buvusiomis eksploatacijoje.

                            24. Ieškovė jai priklausančiame to paties tipo kaip ir „Romuva“ laive „Voruta“, kuris tuo metu buvo Antverpene (Belgija), turėjo atsarginį pagrindinio variklio turboslėgtuvo rotorių, kurį, taupant lėšas ir laiką, buvo nuspręsta atgabenti ir pakeisti juo nebetinkamą naudoti laivo „Romuva“ pagrindinio variklio turboslėgtuvo rotorių, kurį balansavo atsakovas.

                            25. Atgabenus atsarginį pagrindinio variklio turboslėgtuvo rotorių į Ventspilį (Latvija), 2013-06-28 atsakovės darbuotojai pakeitė jį, taip pat buvo papildomai buvusiomis eksploatacijoje pakeistos ir kitos naujos detalės, įsigytos ieškovės: 1) kompresoriaus dalies labirintinis žiedas (517.089), 2) labirinto velenas (520.035), 3) dujinės dalies labirinto žiedas (517.072), 4) dujinės dalies labirinto diskas (517.064), 5) dujinės dalies slydimo guolis (517.055). Po šių veiksmų, išbandžius pagrindinio variklio turboslėgtuvą, 2013-06-28 atliktų darbų akte Nr. 28/06/13 konstatuota, kad pagrindinio variklio turboslėgtuvas darbinių parametrų nepasiekia ir tam būtina pakeisti dar ir pagrindinio variklio turboslėgtuvo ugnies žiedą.

                            26. 2013-06-29 laivas „Romuva“ išplaukė į Antverpeną (Belgija). Laivo „Romuva“ kapitonas ieškovei pateikė dar vieną formą TECH 013, kurioje detaliau aprašė gedimo pobūdį bei nurodė gedimo priežastis (neteisingas pagrindinio variklio turboslėgtuvo rotoriaus balansavimas ir surinkimo klaidos. Užbaigus reisą Antverpene (Belgija), kitu, ieškovės sutartu, reisu laivas „Romuva“ turėjo vykti į Mugą (Estija) paimti krovinio į Beirą (Mozambikas), todėl su atsakove buvo suplanuota pakeliui į Mugą (Estija) laivą sustabdyti Liepojoje (Latvija), kad atsakovės darbuotojai galėtų pakeisti ugnies žiedą (513.508) ir užbaigti pagrindinio variklio turboslėgtuvo remontą.

                            27. 2013-07-14  atvykę atsakovės specialistai pakeitė ugnies žiedą ir atliko kitus su tuo susijusius darbus. Po to laivas „Romuva“ išplaukė į Mugą (Estija). 2013-07-18 laivo „Romuva“ kapitonas pranešė ieškovei, kad PV TS darbiniai duomenys išliko nepakitę, t. y. tokie pat, kaip ir 2013-07-13, tai yra, gedimas liko nepašalintas.

                            28. Atsakovės darbuotojai apsilankė laive „Romuva“ dar kartą ir 2013-07-22–2013-07-25, laivui stovint Muga (Estija) uosto reide, pakartotinai išardė ir vėl surinko pagrindinio variklio , tačiau iki šiol pagrindinio variklio turboslėgtuvas veikė, nepasiekdamas gamintojo nustatytų parametrų.

                            29. 2013-07-31 atsakovė pasiūlė ieškovei pasirašyti finansinį protokolą Nr. 07/31-01, pagal kurį ieškovė turėtų sumokėti atsakovei už jos atliktus papildomus darbus iš viso už 1850 EUR, su tuo ieškovė nesutiko ir 2013-08-02 pateikė pretenziją atsakovei dėl netinkamai atlikto PV TS remonto, kurią ieškovė patikslino 2013-08-23. Atsakovė, reaguodama į ieškovės pateiktą pretenziją, pateikė 2013-09-17 raštą Nr. 158/SKP/2013, kuriuo prašė atidėti nuostolių kompensavimą iki 2013-10-15 ir pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius nuostolius.

                            30. 2014-01-24 ieškovė pateikė prašomus dokumentus bei patirtų išlaidų suvestinę. 2014-01-29 atsakovė paprašė pratęsti terminą atsakymui dviem savaitėms, kadangi dokumentus jie turi perduoti UAB „Iremas“, kuri atliko rotoriaus balansavimą. 2014-02-21 ieškovė gavo atsakovės atsakymą į pretenziją, kurioje išreikštas nesutikimas su tam tikromis pretenzijos pozicijomis ir paprašyta pateikti sąskaitų bei kitų išlaidų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. 2014-03-06 ieškovė raštu Nr. (01)-5-84 pateikė atsakovei jos prašomus dokumentus, patvirtinančius ieškovės patirtų išlaidų apmokėjimą, atsakovė nuostolių neatlygino ir pareiškė su pretenzija nesutinkanti.

                            31.Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Jeigu sutartis neįvykdyta, nukentėjusi  šalis gali raštu nustatyti protingą terminą sutarčiai įvykdyti ir pranešti apie tai kitai šaliai, jei pasibaigus šiam terminui sutartis neįvykdoma, tai nukentėjusi šalis gali taikyti kitus savo teisių gynimo būdus (CK 6.209 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

                            32. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį sutarties šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Vertinant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į CK 6.217 straipsnyje įtvirtintus kriterijus, o būtent: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuos kriterijus įstatymų leidėjas vertina kaip rodančius, kad sutarties pažeidimas buvo esminis. Be šių, įstatyme numatytų esminio sutarties pažeidimo kriterijų, esminiu sutarties pažeidimu, sudarančiu pagrindą sutartį nutraukti, pripažįstami ir šalių sutartyje numatyti atvejai, kokiais šalys yra numačiusios sutarties vienašališko nutraukimo galimybę (CK 6.217 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

                            33. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita jos šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę taikyti sutartyje ir įstatyme nustatytus pažeistų teisių gynimo būdus, taip pat vienašalį sutarties nutraukimą, jeigu toks nutraukimas atitinka sutarties ir įstatymų sąlygas. Sutartį pažeidusios šalies iniciatyva teismas gali patikrinti sutartyje nustatytų jos nutraukimo sąlygų ar sutarties nutraukimo teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2013, 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-535/2013).

                            34. Teismo nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės (22-30 punktai) pagrindžia, jog ieškovė, manydama, kad sutartis neįvykdyta, įgyvendindama pasirinktą teisių gynimo būdą (CK 6.665 straipsnio 3 dalis), nustatė atsakovei papildomą terminą sutarčiai tinkamai įvykdyti, tai yra, jos nuomone, esamiems trūkumams pašalinti, atsakovei trūkumų nepašalinus, pareikšdama pretenziją 2014-08-02 dėl nuostolių atlyginimo, faktiškai šalių sudarytą rangos darbų sutartį nutraukė, šalių santykiai dėl sutarties tinkamo įvykdymo pretenzijos pareiškimu pasibaigė. Atsakovė reikalavimo dėl ieškovės sutarties nutraukimo tokia tvarka teisėtumo patikrinimo nereiškia, todėl teismas dėl to nepasisako.

                            35. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad ieškovės reikalavimas šalių sudarytą rangos darbų sutartį  dėl laivo pagrindinio variklio kapitalinio remonto ir rotoriaus balansavimo nutraukta pripažinti nuo 2013-08-02 yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.665 straipsnio 3 dalis).

                            36. Teismas pripažįsta nepagrįstais atsakovės argumentus, jog po 2013-06-28  atlikti atsakovės darbai buvo atliekami kaip papildomi darbai, kuriuos 2013-06-26 atlikti užsakė ieškovė. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių,  jog ieškovė būtų sudariusi su atsakove sutartį dėl atsakovės nurodomų papildomų darbų atlikimo, jų įkainių, 2013-07-31 ieškovė tai patvirtindama atsisakė pasirašyti atsakovės parengtą finansinį protokolą NR.07/31-01 dėl papildomų darbų, priešingai iš šalių elektroninio susirašinėjimo  matyti, jog atsakovė ieškovės prašymu šalino po atsakovės 2013-06-17 atlikto turboslėgtuvo remonto atsiradusių defektų priežastis (2013-06-25, 2013-07-10, 2013-07-11, 2013-07-18, 2013-07-19 šalių elektroninis susirašinėjimas). CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta rangovo pareiga, jei būtina atlikti papildomus darbus, apie tai laiku informuoti užsakovą. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovė būtų informavusi ieškovę, jog jos nurodomu atveju ji atlieka papildomus darbus.

                                                        Dėl sutarties vykdymo, nuostolių atlyginimo

                            37. Rangos sutartimi sutartų darbų rezultato kokybė siejama su sutarties sąlygomis, jose nustatytų savybių suteikimu darbo rezultatui. Todėl teismas prieš vertindamas, ar Sutartis įvykdyta tinkamai, turi įvertinti sutartimi sulygtų darbų apimtį. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog atsakovė atliko  visus tarp šalių 2013-05-21 sudaryta rangos sutartimi numatytus darbus, išskyrus turboslėgtuvo rotoriaus balansavimo darbus, kuriuos pagal 2013-05-27 atsakovei pateiktą pasiūlymą 2013-05-28 atliko trečiasis asmuo UAB „Iremas“. Tokiu būdu tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Iremas“, atsakovei atliekant rangos darbus, buvo sudaryta subrangos sutartis (CK 6.650 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ir atsakovės rangos sutartimi nebuvo numatyta, jog šalių rangos sutartimi  numatytus darbus privalo atlikti tik atsakovė, todėl atsakovė turėjo teisę atliekant darbus sudaryti subrangos sutartį.

38. Teismų praktikoje sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus, suformuluota taisyklė, kad reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012; kt.). Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.650 straipsnio 3 dalis). Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui, formuojamai teismų praktikai, ieškovė pagrįstai reiškia reikalavimą priteisti nuostolius, jos nuomone, atsiradusius dėl netinkamai atliktų rangos darbų atsakovei.

39. Ieškovė  įrodinėjo aplinkybes, jog atsakovė tinkamai neįvykdė šalių sudarytos rangos sutarties, tai yra atsakovės atlikti turboslėgtuvo remonto darbai turi trūkumų. Ieškovė esminiais atsakovės suremontuoto turboslėgtuvo trūkumais nurodė turboslėgtuvo vibraciją ir tai, jog turboslėgtuvas veikia nepasiekdamas gamintojo nustatytų parametrų, tai yra oro įpūtimas neatitinka eksploatacinių reikalavimų. Atsakovė ieškovės nustatytu terminu šių  trūkumų nepašalino, ir šie trūkumai yra esminiai, nes dėl šių trūkumų ieškovė negali turboslėgtuvo naudoti pagal paskirtį. Dėl šios priežasties ieškovė negavo tai, ko tikėjosi gauti pagal sutartį – tinkamai veikiančio turboslėgtuvo. Šią aplinkybę, jog turboslėgtuvas yra netinkamas naudoti pagal paskirtį, atsakovės atstovas B. J. iš esmės pripažino 2016-04-25 teismo posėdžio metu, paaiškindamas, kad rotorius yra blogas ir bus perduotas naudoti mokymo tikslams (2016-04-25 teismo posėdžio garso įrašas).

40. Atsakovė savo atsikirtimus grindė ta aplinkybe, jog ieškovė sutiko priimti atsakovės darbus nepatikrinusi ir neišbandžiusi turboslėgtuvo veikimo, atsakovė objektyviai negalėjo, o ieškovė pati nenorėjo leisti patikrinti turboslėgtuvo veikimo. Jei atsakovei būtų leista pabandyti paleisti  suremontuotą turboslėgtuvą, būtų buvusi galimybė užkirsti kelią tolimesnės žalos atsiradimui (detalių sugadinimui ir panašiai), testavimo metu atsakovė būtų nustačiusi defektus bei juos pašalinusi. Ieškovė neleidusi atsakovei patikrinti sumontuoto turboslėgtuvo veikimo ir išleidusi laivą į jūrą, o 2013-06-21 paaiškėjus gedimams, toliau tęsusi reisą jūroje prisiėmė riziką dėl galimos žalos atsiradimo dėl netinkamo turboslėgtuvo veikimo ir tokio jo eksploatavimo, todėl atsakovei negali kilti civilinė atsakomybė. Be to, ieškovė nepaisė atsakovės nurodymų, jog atliekant turboslėgtuvo remontą, yra reikalinga pakeisti ugnies žiedą, tačiau ieškovė atsisakė nupirkti ugnies žiedą,  nurodė atsakovei perrinkti turbokompresorių su senu ugnies žiedu.

41. Pagal CK 6.662 straipsnyje nustatytą reglamentavimą užsakovo pareiga yra apžiūrėti ir priimti atliktą darbą; atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus; užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas turi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau nei normali daikto apžiūra, tikrinti, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Tačiau ši teisės norma nedetalizuoja tinkamo darbų priėmimo, nenustato užsakovui pareigos atlikti tam tikrų matavimų, bandymų ar kitokios rangovo atliktų darbų (jų rezultato) veikimo patikros. Taigi įstatymo nenustatyta, kokiu būdu atlikęs darbų priėmimą užsakovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu šią pareigą. Bet tai gali būti nustatyta užsakovo ir rangovo sudarytoje sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015).

42. Paprastai (jeigu ko kita nenustatyta (šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą ir jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbo rezultato trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Tačiau ši taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais.

43. Teismų praktikoje dėl rangos darbų priėmimo–perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

44. Atsakovė, turėdama pareigą įrodyti, kaip šias aplinkybes teigiantis asmuo  nepateikė įrodymų,  jog atsakovei prašant, ieškovė neleido išbandyti turboslėgtuvo darbo paleidžiant variklį, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti šias aplinkybes įrodytomis (CPK 178 straipsnis). Teismo nuomone, tik atsakovės atstovų paaiškinimai teismo posėdžio metu, vertinant juos objektyvumo prasme, nesant kitų  įrodymų byloje, patvirtinančių jų paaiškinimus, nėra pakankami pripažinti įrodyta nurodytą aplinkybę byloje. Taip pat atsakovė, kaip profesionalas tokio pobūdžio versle, elgdamasi apdairiai ir rūpestingai, turėjo numatyti, jog užtikrinti jos tinkamą darbų kokybę galima atliekant turboslėgtuvo veikimo patikrinimą, veikiant varikliui ar kitokiu būdu, todėl  galėjo dėl tokios sąlygos su ieškove susitarti, o nenumačius tokios sąlygos prisiėmėme riziką dėl jos atliktų darbų kokybės.  Kaip paaiškino, atsakovės atstovas B. J. 2016-03-29 teismo posėdžio metu, atlikusi turboslėgtuvo remonto darbus, atsakovė turboslėgtuvo tinkamą darbą išbandė, jį prasuko (2016-03-29 teismo posėdžio garso įrašas 16:16:4).

45. Teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog ieškovė netinkamai įvykdė jai įstatymo nustatytą pareigą apžiūrėti ir priimti atsakovės atliktus darbus, todėl nenustatė esamų trūkumų ir negali remtis šių trūkumų faktu. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovės įrodinėjami trūkumai: turboslėgtuvo vibracija ir tai, jog turboslėgtuvas  veikia nepasiekdamas gamintojo nustatytų parametrų, paaiškėjo tik esant atitinkamam variklio apkrovimui (2013-06-21 šalių elektroninis susirašinėjimas, 2013-06-21 kapitono G. Š. elektroninė žinutė su forma TECH 017, ieškovės pranešimas apie faktus, 2013-06-26 UAB R. J. Apgade turboslėgtuvo patikrinimo ataskaita Nr. 01/13, 2013-08-02 ieškovės elektroninis laiškas atsakovei), ieškovės laivui išplaukus į jūrą, ginčo dėl šios aplinkybės tarp šalių byloje nėra.

46. Įvertinant nurodytų ieškovės įrodinėjamų trūkumų pobūdį, teismo nuomone, nustatyti šių trūkumų nebuvo galimybės kitokiu būdu, nei  sumontavus turboslėgtuvą į variklį ir pradėjus varikliui veikti, tai yra, atliekant turboslėgtuvo bandymą  veikiant varikliui. Kaip nurodyta anksčiau, teisinis reguliavimas, reglamentuojantis užsakovo pareigą priimti ir apžiūrėti darbus, formuojama teismų praktika, nenustato, užsakovui pareigos atlikti daugiau nei normalią daikto apžiūrą, užsakovas neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus, užsakovui  nenustatyta pareiga atlikti tam tikrų matavimų, bandymų ar kitokios rangovo atliktų darbų (jų rezultato) veikimo patikros. Todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog ieškovė turėjo pareigą, kad nustatyti ieškovės įrodinėjamus trūkumus kaip akivaizdžius, sumontuoti turboslėgtuvą į variklį ir tokiu būdu išbandyti variklį. Darytina išvada, kad ieškovės įrodinėjamus trūkumus nėra pagrindo pripažinti akivaizdžiais, kuriuos  buvo galima nustatyti, esant normaliai atsakovės darbų apžiūrai. Atsakovės atstovas B. J. 2016-03-29 teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškovės mechanikas, pasirašęs 2013-06-17 darbų priėmimo–perdavimo aktą, priimant darbus, patikrino turbokompresoriaus darbą prasukant (2016-03-29 teismo posėdžio garso įrašas 16:28:23). Teismo nuomone, turboslėgtuvo atliktų darbų patikrinimas tokiu būdu ieškovei priimant darbus atitiko normalią atsakovės darbų apžiūrą.

47. Be to, akivaizdu, jog laivui stovint prie krantinės nėra galimybės užtikrinti, kad laivo variklis veiktų 100 procentų apkrovimu, nėra galimybės užtikrinti variklio veikimo, esant laivo atbulinei eigai, tokia galimybė yra tik laivui išplaukus į jūrą, todėl nėra galimybės nustatyti, ir ar turboslėgtuvas pasiekia gamintojo nustatytus parametrus. Todėl teismas daro išvadą, kad šie ieškovės įrodinėjami trūkumai: turboslėgtuvo vibracija ir tai, jog turboslėgtuvas  veikia nepasiekdamas gamintojo nustatytų parametrų, galėjo paaiškėti tik laivo varikliui veikiant 100 procentų apkrovimu, kurį galima pasiekti išplaukus į jūrą.

48. Todėl teismas atmeta atsakovės argumentus kaip nepagrįstus, jog ieškovė, priimdama darbus pagal šalių pasirašytą 2013-06-17 darbų priėmimo–perdavimo aktą, netinkamai įvykdė jai įstatymo nustatytą pareigą apžiūrėti ir priimti atsakovės atliktus darbus, dėl to negali dabar remtis netinkama atliktų darbų kokybe, ir pripažįsta, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalies nuostatų, kadangi trūkumai nebuvo akivaizdūs.

49. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius reikalavimus nei nustatyti privalomi.

50. Tiek pagal šalių sudarytos sutarties esmę, tiek ir pagal rangos sutarčiai taikytinas teisės normas laikytina, kad darbų atitikties Sutarties reikalavimams įrodinėjimo pareiga tenka ne ieškovei, bet atsakovei, o ieškovei tenka procesinė pareiga įrodyti defektų faktą. Toks įrodinėjimo pareigos paskirstymas nurodomas ir kasacinio teismo praktikoje – užsakovas privalo įrodyti tik patį defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti  jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004, 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-01 nutartis c. b. Nr. 3K-3-561/2009 ).

51. Pripažįstama, jog ieškovė, turėdama procesinę pareigą įrodyti, įrodė defektų faktą, tai yra, jog turboslėgtuvas vibruoja ir turboslėgtuvas veikia nepasiekdamas gamintojo nustatytų parametrų, tai yra oro įpūtimas neatitinka eksploatacinių reikalavimų, tai yra, įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Byloje tarp šalių iš esmės neiškilo ginčo, jog atsakovei atlikus turboslėgtuvo remonto darbus, ieškovės laivui išplaukus į jūrą paaiškėjo šie defektai, atsakovei šių defektų nepašalinus, ieškovė sutartį su atsakove nutraukė. Šias aplinkybes pagrindžia ir ieškovės su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai (2013-06-21 šalių elektroninis susirašinėjimas, 2013-06-21 kapitono G. Š. elektroninė žinutė su forma TECH 017, ieškovės pranešimas apie faktus, 2013-06-26 UAB Rigas Juras Apgade turboslėgtuvo patikrinimo ataskaita Nr. 01/13, 2013-08-02 ieškovės elektroninis laiškas atsakovei.

52. Pripažįstama, jog atsakovė, turėdama procesinę pareigą įrodyti, neįrodė jos atsakomybę dėl defektų atsiradimo pašalinančių aplinkybių, remiantis šiame punkte ir punktuose nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais. CK 6.662 straipsnio 5 dalis nustato, kad jei tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę, ekspertizės išlaidos tenka rangovui. Atsakovės ir trečiojo asmens prašymu, siekiant nustatyti defektų atsiradimo priežastis, įrodyti atsakovės atsakomybę šalinančias priežastis dėl jų atsiradimo, byloje buvo paskirtos ir atliktos trys ekspertizės: 2014-10-31 nutartimi paskirta ekspertizė, kurią atlikus buvo pateiktas 2015-03-10 ekspertizės aktas, 2015-04-21 nutartimi paskirta papildoma ekspertizė, kurią atlikus buvo pateiktas 2015-05-26 ekspertizės aktas, 2015-12-09 nutartimi paskirta papildoma komisijosinė ekspertizė, kurią atlikus buvo 2016-02-22 gautas komisijinės ekspertizės aktas.

53. Teismas, vertindamas aplinkybes, jog 2015-12-09 nutartimi paskirta papildoma komisijosinė ekspertizė buvo atlikta iš esmės visiems byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant, išskyrus ieškovę, kadangi  jos atstovas nedalyvavo teismo posėdyje, tokiu būdu siekiant išsklaidyti ginčo šalių nesutarimus dėl 2014-10-31 ir 2015-04-21 nutartimis paskirtų  ekspertizių  patikimumo, vertinant defektų atsiradimo priežastis (ši aplinkybė nurodyta nutartyje), šią ekspertizę atliko visi trys ekspertai A. K., M. J., P. M., kurie atliko 2014-10-31 nutartimi ir 2015-04-21 nutartimi paskirtas ekspertizes, ekspertų išvados iš esmės neprieštarauja byloje esančių įrodymų visumai, pagrįstos, nurodant konkrečius byloje esančius įrodymus, kuriais ekspertai rėmėsi, todėl teismas, spręsdamas ginčą iš esmės su atitinkamomis išimtimis, remiasi šios komisijinės ekspertizės išvadomis. Be to, teismas, vertindamas aplinkybę, jog  tarp byloje dalyvaujančių asmenų, skiriant 2015-12-09 papildomą komisijinę ekspertizę, neiškilo ginčo dėl ieškovės nurodytų sugadintų detalių sugadinimo techninės priežasties, kompresoriaus rato sugadinimo, su tuo susiję klausimai nebuvo užduoti, todėl teismas remiasi ir 2014-04-21 teismo nutartimi paskirtos ekspertizės išvadomis dėl ieškovės nurodomų sugadintų detalių techninės sugadinimo priežasties, kompresoriaus rato sugadinimo.

54. Ieškovės atstovas paaiškino, kad su komisijinės ekspertizės išvadomis sutinka    (2016-03-29 teismo posėdžio garso įrašas). Atsakovės atstovai paaiškino (2016-03-29 teismo posėdžio garso įrašas), jog su ekspertizės išvadomis sutinka iš dalies. Atsakovės atstovai paaiškino, kad nesutinka, jog dėl atsakovės atliktų darbų buvo sunkiai užterštas turbinos ratas, jog pažeista turbinos rato viena mentis, nes tai susiję su eksploatacija, jog dėl atsakovės veiksmų buvo sumontuotas netinkamas ugnies žiedas, kadangi  ieškovei buvo nurodyta, jog atliekant remontą buvo reikalinga pakeisti ugnies žiedą, tačiau ieškovė jo nepakeitė, jog turbinos rotorius neišvystė reikiamo sukimosi greičio, kadangi to nebuvo galimybės padaryti dėl netinkamo ugnies žiedo. Trečiojo asmens atstovas paaiškino (2016-04-25 teismo posėdžio garso įrašas 10:17:57), kad sutinka su ekspertizės išvadomis, tačiau išvada nėra pakankamai aiški, teise kviesti ekspertus paaiškinti ekspertizės išvadoms paaiškinti nesinaudos (CPK 217 straipsnio 3 dalis).

55. Remiantis komisijinės ekspertizės akto išvadomis,  ieškovės įrodinėjami defektai siejami su turbinos rato sunkiu užterštumu, rotoriaus disbalansu, pažeistu kompresoriaus ratu, pažeista turbinos rato viena mentimi, netinkamo ugnies žiedo sumontavimu, turbinos rotoriaus reikiamo sukimosi greičio neišvystymu. Be to,  remiantis ekspertizės akto išvadomis, rotoriaus disbalansą galėjo nulemti netinkamai atliktas balansavimas, netinkamai atliktas turboslėgtuvo rotoriaus sumontavimas, laivo variklio paleidimas ir eksploatavimas neišbandžius sumontuoto turboslėgtuvo veikimo, netinkamo ugnies žiedo sumontavimas. Ekspertizės akte pateikta išvada, jog turboslėgtuvo rotorius buvo netinkamai subalansuotas.

56. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą,  komisijinės ekspertizės akto išvadas, teismo nuomone, yra pagrindas padaryti labiau tikėtinai išvadai, nei priešingai, jog ekspertizės akto išvadose nurodomos netinkamo turboslėgtuvo veikimo priežastys – rotoriaus disbalansas, pažeistas kompresoriaus ratas, pažeista turbinos rato viena mentis, netinkamo ugnies žiedo sumontavimas, turbinos rotoriaus reikiamo sukimosi greičio neišvystymas  yra įrodytos ir jos atsirado dėl atsakovės atliktų turboslėgtuvo remonto darbų (CPK 185 straipsnis).

57. Vertindamas ir padarydamas šią išvadą (56 punktas), teismas atsižvelgia į tokias aplinkybes, jog atsakovė neįrodinėjo aplinkybių, pagrindžiančių, kad šios netinkamo turboslėgtuvo veikimo priežastys buvo iki atsakovei atliekant turboslėgtuvo remonto darbus, ar atsirado ieškovei sumontuojant turboslėgtuvą į variklį. Atsakovė nurodydama aplinkybę, jog  turbinos vienos mentės pažeidimas yra susijęs su jos eksploatacija, nepateikė šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Ekspertizės akte nurodyta, jog ekspertai dėl užterštumo lygio pateikti išvados negali, o byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog turbinos ratas buvo sunkiai užterštas ir kokiu lygiu užterštas. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovė netinkamai atliko turboslėgtuvo sumontavimo darbus, o ekspertizės akte nepateikta išvada, jog atsakovė netinkamai atliko turboslėgtuvo rotoriaus sumontavimą, be to, ieškovė nagrinėjant bylą 2016-04-25 teismo posėdyje patikslino, kad neįrodinės aplinkybės, jog atsakovė netinkamai atliko turboslėgtuvo sumontavimo darbus (2016-04-25 teismo posėdžio garso įrašas). Kadangi teismas pripažįsta, jog ieškovė, prieš priimant atsakovės atliktus darbus, neturėjo pareigos turbokompresoriaus darbą išbandyti jį sumontavus į variklį ir veikiant varikliui, todėl nėra pagrindo išvadai padaryti, jog ieškovės įrodinėjami defektai atsirado dėl šių ieškovės veiksmų.

58. CK 6.661 straipsnis įtvirtina rangovo teisę nepradėti darbų arba sustabdyti pradėtus darbus, jeigu užsakovas neįvykdo rangos sutartyje numatytų savo priešpriešinių pareigų (neperduoda medžiagų, įrengimų, dokumentų ir kt.) arba kliudo rangovui vykdyti sutartį, arba yra kitų aplinkybių, akivaizdžiai patvirtinančių, kad užsakovas savo pareigų laiku neįvykdys. Tačiau ši nuostata nagrinėjamu atveju turi būti taikoma kartu su CK 6.659 straipsniu, kuriame nustatyta, kad rangovas privalo įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbus, kai yra aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugai. Rangovas, neįspėjęs užsakovo apie tokias aplinkybes, neturi teisės jomis remtis ir atsako už daikto trūkumus. Jeigu užsakovas nepaiso laiku padaryto ir pagrįsto rangovo įspėjimo ir per protingą terminą nepakeičia netinkamų  ar blogos kokybės medžiagų, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius.

59. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog atsakovė, vadovaudamasi 2013-05-21 šalių sudarytos rangos sutarties sąlygomis, pateikė ieškovei 2013-05-27 sąrašą detalių, reikalingų turboslėgtuvo remontui, tarp kurių buvo nurodytas ir ugnies žiedas (įvardytas kaip dangčio žiedas), tačiau ieškovei nepateikus naujo ugnies žiedo atsakovė sumontavo turboslėgtuvą su iki tol buvusiu ugnies žiedu. Šią aplinkybę, jog yra reikalinga pakeisti ugnies žiedą, atsakovė nurodė ieškovei ir vėliau, šalinant trūkumus, turboslėgtuvo techniniame akte Nr. 27/05/13 (akto 2 punktas), 2013-06-26 atliktų darbų akte Nr. 26/06/13, ir 2013-06-28 atliktų darbų akte Nr. 28/06/13. Ieškovė ugnies žiedą pateikė tik 2013-07-14 (patvirtina šalių 2013-07-10 ir 2013-07-11 elektroninis susirašinėjimas), kurį atsakovė sumontavo, šią aplinkybę pripažino atsakovės atstovas 2016-04-25 teismo posėdyje (2016-04-25 teismo posėdžio garso įrašas 10:15:12).

60. Taigi atsakovė žinodama, kad  nepakeitus ugnies žiedo nauju, tai  gali turėti neigiamos įtakos jos atliekamų darbų tinkamumui ar tvirtumui, norėdama išvengti jai galinčių kilti neigiamų padarinių, turėjo teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. To neįvykdžiusi  atsakovė kaip savo srities profesionalė veikė savo rizika, todėl turi prisiimti atsakomybę už atliktų darbų trūkumus.

61. Kadangi ieškovė, turėdama procesinę pareigą įrodyti, įrodė defektų faktą, kurių atsakovė ieškovės nustatytu terminu nepašalino ir atsakovė dėl to sutartį nutraukė, o atsakovė, turėdama pareigą, neįrodė jos atsakomybę dėl defektų atsiradimo pašalinančių aplinkybių, todėl yra pagrindas pripažinti ieškovei teisę į   nuostolių atlyginimą dėl  atsakovės netinkamai atliktų rangos darbų (CK 6.665 straipsnio 3 dalis).

62. Atlyginami tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu, tai yra – turi būti nustatytas priežastinis ryšys (CK 6.248 straipsnis), ir tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas (veikimu ar neveikimu), išskyrus įstatymų (arba sutarties) numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 straipsnio, 1 dalis).

63. Sprendžiant klausimą dėl rangovo civilinės atsakomybės pažymėtina, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, o jos civilinę atsakomybę šalina tik nenugalimos jėgos aplinkybė, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, šiuo atveju taikoma atsakovės kaltės prezumpcija.

64. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis). Ieškovė reiškia reikalavimą  tiek dėl tiesioginių, tiek dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), kaip sutartinės atsakomybės taikymo viena iš priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai patirti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011; kt.).

65. Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama iš atsakovės priteisti jos patirtus nuostolius, pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles turi įrodyti nuostolių faktą bei dydį (CPK 178 straipsnis). Teismas spręsdamas klausimą dėl  ieškovės prašomų priteisti nuostolių dydžio ir fakto, atsižvelgia į 62-64 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą, formuojamą teismų, ieškovei nustatytą įrodinėjimo pareigą dėl nuostolių dydžio ir fakto.

66. Pripažįstama, jog ieškovė įrodė jos nurodytų detalių sugadinimo faktą ir dydį, išskyrus dėl labirinto disko (517.064, vertė 1068 EUR), šie nuostoliai yra susiję priežastiniu ryšiu su atsakovės netinkamai atliktais remonto darbais, šių nuostolių suma sudaro 7812 EUR. Šią išvadą teismas daro vertindamas tiek ieškovės (2013-05-30 ieškovės elektroninis laiškas atsakovei,       2013-05-31 MAN Diesel & Turbo išankstinė sąskaita Nr. 1900319591, 2013-05-31 mokėjimo nurodymas, kuriuo apmokėta ši sąskaita), tiek pačios atsakovės sudarytus dokumentus (atsakovės 2013-05-27 ieškovei pateiktas sąrašas detalių  reikalingų turboslėgtuvo remontui, 2013-06-26 atliktų darbų aktas, 2013-06-28 atliktų darbų aktas). Tiek iš 2013-06-26, tiek iš 2013-06-28 atliktų darbų aktų matyti, jog buvo keičiamos ieškovės nurodytos detalės: labirinto diskas (517.089), laikantysis diskas (520.035), išorinis žiedas (517.072), guolis (517.055), kurias ieškovė nupirko ir pateikė atsakovei pagal jos sudarytą sąrašą detalių, reikalingų turboslėgtuvo remontui. Atsakovė įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytą ir įrodymais pagrįstą detalių vertę, nepateikė. Komisijinės ekspertizės akte pateikta išvada, jog turboslėgtuvo rotorius netinkamai subalansuotas, o 2015-04-21 nutartimi paskirtos ekspertizės akte pateikta išvada, jog netinkamai subalansuotas rotorius galėjo sugadinti šias turboslėgtuvo detales. Akivaizdu, jog, jei detalės nebūtų sugadintos,  jos nebūtų pakeistos. Teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog naujas labirinto diskas (517.064) buvo sugadintas remonto metu ir nebuvo tinkamas naudoti. Iš 2013-06-26 atliktų darbų akto matyti, jog 2013-06-26 labirinto diskas (517.064)  buvo pakeistas į naudotą iki remonto, tai patvirtina, kad 2013-06-17  labirinto diskas (517.064) buvo keičiamas nauju.  Tačiau iš 2013-06-28 atliktų darbų akto matyti, kad 2013-06-26 sumontuotas labirinto diskas (517.064) 2013-06-28 pakeistas kitu – naudotu, tai sudaro pagrindo išvadai padaryti, jog 2013-06-17 išimtu nauju labirinto disku (517.064). Byloje nėra įrodymų, jog po 2013-06-28 šis labirinto diskas (517.064) nebebuvo naudojamas, tai yra, nebuvo tinkamas naudoti.

67. Pripažįstama, jog ieškovė įrodė kompresoriaus rato (žiedo) sugadinimo faktą, ir jog tai yra susiję priežastiniu ryšiu su atsakovės netinkamai atliktais remonto darbais. Šią išvadą teismas daro remdamasis 2015-04-21 nutartimi paskirtos ekspertizės akte pateikta išvada (7 klausimas), jog kompresoriaus darbo ratas (masės, nuimtos nuo menčių šoninių paviršių) buvo apgadintas balansavimo metu ir jį reikia keisti nauju, tai patvirtinta ir 2014-12-03 ABB specialistų pranešimas, kurie faktiškai apžiūrėjo kompresoriaus ratą po defektų paaiškėjimo. Ieškovė, įrodinėdama  dėl kompresoriaus rato padarytos žalos dydį, pateikė 2013-11-28 MAN Diesel & Turbo komercinį pasiūlymą, kuriame nurodyta kompresoriaus rato kaina – 35 796, 30 EUR. Atsakovė pateikė 2014-07-18 ABB komercinį pasiūlymą, kuriame nurodyta kompresoriaus rato kaina – 12 300 EUR. Byloje nėra įrodymų, jog kompresoriaus ratas pagal atsakovės pateiktą ABB komercinį pasiūlymą techniškai negalėtų būti naudojamas atsakovės laive montuojamame rotoriuje, komerciniame pasiūlyme  nurodyta, jog pasiūlymas pateiktas, remiantis rotoriaus techninės apžiūros duomenimis. Įvertinus prieš tai nurodytų aplinkybių visumą, 12 300 EUR atlygintinos nuostolių dydis dėl kompresoriaus rato sugadinimo laikytinas atitinkančiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

68. Kadangi teismas pripažino, jog paaiškėjus ieškovės įrodinėjamų defektų faktui, laikotarpiu nuo 2016-06-20 iki 2013-08-02 atsakovė šalino defektų priežastis, todėl būtinos ieškovės išlaidos, susijusios priežastiniu ryšiu su šiais atsakovės veiksmais, laikytinos ieškovės nuostoliais. Ieškovės tiesioginiais nuostoliais, kurių dydį teismas laiko įrodytu,  pripažįstamos atsarginio pagrindinio variklio turboslėgtuvo rotoriaus atgabenimo iš Antverpeno (Belgija) į Ventspilį (Latvija) išlaidos – 1685,10 EUR, išlaidos laivo agentui Tosmare Shipping Agency Ltd – katerio paslaugoms atgabenti atsakovės darbuotojus  iš kranto į laivą ir atgal 2013-06-21 ir 2013-07-14 Liepojos uoste, iš viso 1200 EUR, išlaidos laivo agentui Unitek, SIA, katerio paslaugoms atgabenti atsakovės darbuotojus iš kranto į laivą ir atgal bei atsarginio rotoriaus pristatymo 2013-06-25–2013-06-29 Ventspilio uoste 6954, 05 EUR, ieškovės 24369,00 EUR išlaidos kurui (32268, 7 JAV dolerių perskaičiuojant į litus yra 84141, 28 Lt, perskaičiuojant į eurus yra 24369,00 EUR), stovint ieškovės laivui dėl atsakovės atliekamų darbų ir atsakovei atliekant darbus. Ieškovė pateikė visų šių išlaidų dydį pagrindžiančius įrodymus (sąskaitas – faktūras, apmokėjimą patvirtinančius įrodymus), pateikė 2016-05-17 paaiškinimus su laivo žurnalo jėgainės išrašais, pagrindžiančius kuro sunaudojimą. Atsakovė nepateikė kitų įrodymų, paneigiančių, jog šios ieškovės išlaidos yra mažesnės, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti neįrodytu šių išlaidų dydį. Be to, ieškovės atstovas 2015-10-05 teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog neprašo priteisti 1850 EUR už būsimą rotoriaus balansavimą, prašo priteisti tik realiai patirtas rotoriaus balansavimo ir gabenimo išlaidas 1685, 10 EUR (2015-10-05 teismo posėdžio garso įrašas).

69. Kitas ieškovės prašomas pripažinti išlaidas jos tiesioginiais nuostoliais, tai yra ieškovės išlaidos atliekamų darbų priežiūrai Ventspilio uoste 2013-06-26 (1730 Lt), išlaidos (2913, 71 Lt) ieškovų darbuotojų S. S. ir A. K. (A. K.) komandiruotėms, jie vyko prižiūrėti atsakovės atliekamų darbų Ventspilyje (Latvija) ir Liepojoje (Latvija),  teismas pripažįsta kaip nesusijusias priežastiniu ryšiu su atsakovės veiksmais, kadangi ieškovė neįrodė šių veiksmų, dėl kurių ieškovė patyrė išlaidas, atlikimo būtinumo.

                                   70. Pripažįstama, kad vertinant ieškovės pateiktus skaičiavimus, remiantis laivo žurnalo esančiais išrašais apie laivo stovėjimą, ieškovei atliekant remonto darbus, kuriais ji grindė      49291, 45 EUR  negautas pajamas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog ieškovė įrodė, kad jos šie nurodyti nuostoliai buvo realiai patirti. Negautų pajamų realumas grindžiamas tik apytiksliais skaičiavimais, nėra įrodymų, jog ieškovė tuo metu buvo sudariusi sutartis, kurių negalėjo įvykdyti, ieškovės atstovas paaiškino, jog 2013-06-19 sutartį įvykdė, nuobaudos taikytos nebuvo, kitų sutarčių faktiškai sudaryta nebuvo (2016-03-29 teismo posėdžio garso įrašas 15:25:11), įrodymų, kad tokios sutartys galėjo būti sudarytos taip pat nėra, tai yra ieškovės nurodomi patirti nuostoliai nepagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o tik tikėtinomis pajamomis, todėl ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos vertinamos tik kaip hipotetinės.

              71. Iš viso teismas pripažįsta įrodytais ieškovės nuostolius 54 320, 15 EUR (7812 EUR, 12 300 EUR, 1685,10 EUR, 600 EUR, 600 EUR, 6954,05 EUR, 24369,00 EUR). Kadangi byloje dalyvaujantys asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl ieškovės pateikto perskaičiavimo 32 268, 70 JAV dolerių (už kurą) į litus, kas sudaro iš viso 84 141, 28 Lt, todėl pripažįstama, kad ši suma teisinga, perskaičiuojant į eurus ši suma 84 141, 28 Lt sudaro 24 369,00 EUR (už kurą).

72. Sprendžiant klausimą dėl atsakomybės pagal sutartį, turi būti taip pat atsižvelgiama į asmeniui tenkančios prievolės pobūdį, reikalaujamo iš jo rūpestingumo laipsnį ir kitas aplinkybes, tačiau svarbu įvertinti ir kreditoriaus elgesį. Skolininkas privalo įrodyti, kad jis nekaltas dėl padarytos žalos ar neįvykdytos prievolės, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad žalos arba nuostolių gali atsirasti ne tik kaip skolininko veiksmų rezultatas, bet ir dėl kreditoriaus kaltės ar dėl šių asmenų bendros su skolininku kaltės. Kreditoriaus kaltė yra pagrindas sumažinti civilinę atsakomybę arba nuo jos visiškai atleisti (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.259 straipsnis, 6.282 straipsnio 1 dalis).

73. Abiejų šalių veiksmai vykdant sudarytą sutartį vertintini ir vieno pagrindinių prievolių vykdymo principų – šalių bendradarbiavimo principo – aspektu. Laikytis šio principo ypač svarbu vykdant prievoles, atsirandančias rangos sutarties pagrindu. CK 6.200 straipsnyje nustatyta, kad, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Pagal įstatymą pareigą bendradarbiauti turi tiek skolininkas, tiek kreditorius, padėdami vienas kitam įgyvendinti savo teises ir atlikti pareigas, keistis informacija, reikšminga prievolei vykdyti. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad bendradarbiavimo pareiga, sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo kitai sutarties šaliai, reikšminga įvertinant tai, ar nuostolių patyrusi šalis neprisidėjo savo veiksmais ar neveikimu prie jų atsiradimo ir (ar) padidėjimo, o nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas konstatuoti jo kaltę, kai tarp kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/ 2014).

74. Teismas, vertindamas 75-76 punktuose nurodytas aplinkybes, pripažįsta, jog ieškovė nepakankamai bendradarbiavo su atsakove vykdydama šalių sudarytą rangos sutartį, tokiu būdu prisidėdama prie jos patirtų nuostolių atsiradimo,  tai sudaro pagrindą pripažinti jos kaltę ir sumažinti atsakovei taikytiną civilinę atsakomybę (CK 6.200 straipsnis, 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.259 straipsnis, 6.282 straipsnio 1 dalis).

75. Atsakovė, vadovaudamasi 2013-05-21 šalių sudarytos rangos sutarties sąlygomis, pateikė ieškovei 2013-05-27 sąrašą detalių, reikalingų turboslėgtuvo remontui, tarp kurių buvo nurodytas ir ugnies žiedas (įvardytas kaip dangčio žiedas), tačiau ieškovei nepateikus naujo ugnies žiedo sumontavo turboslėgtuvą su iki tol buvusiu ugnies žiedu.  Šią aplinkybę, jog yra reikalinga pakeisti ugnies žiedą,  atsakovė nurodė ieškovei ir vėliau, šalinant trūkumus,  turboslėgtuvo techniniame akte Nr. 27/05/13 (akto 2 punktas), 2013-06-26 atliktų darbų akte Nr. 26/06/13, ir 2013-06-28 atliktų darbų akte Nr. 28/06/13. Ieškovė ugnies žiedą, kaip nustatyta byloje, pateikė tik 2013-07-14.

76.Komisijinės ekspertizės akte pateikta išvada, kad vieno iš ieškovės įrodinėjamų defektų, jog oro įpūtimas neatitinka eksploatacinių reikalavimų, atsiradimo priežastimi be kitų priežasčių yra ir netinkamo ugnies žiedo sumontavimas (1 klausimas), dėl netinkamos kokybės ugnies žiedo laivo „Romuva“ variklis gali neišvystyti darbinių parametrų (4 klausimas), netinkamos kokybės ugnies žiedas galėjo nulemti turboslėgtuvo išbalansavimą, sugadinimą (7 klausimas). Mažindamas atsakovės civilinę  atsakomybę, atsižvelgęs į ieškovės kaltę, teismas vertina, jog  ši aplinkybė dėl netinkamos kokybės ugnies žiedo yra tik viena iš netinkamo turboslėgtuvo veikimo ir sugadinimo nustatytų priežasčių, jog atsakovė, ieškovei nepakeitus ugnies žiedo, nepasinaudojo savo įstatymu jai suteikta teise atsisakyti vykdyti sutartį, todėl prisiėmė riziką dėl jos atliekamų darbų kokybės. Taip pat teismas vertindamas atsižvelgia į komisijinę ekspertizę atlikusių ekspertų nuomonę, jog procesų dalyvių veiksmai kilusioms pasekmėms gali būti išreikšti lygiomis procentinėmis proporcijomis (7 klausimas). Tuo pagrindu ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas mano, jog atsakovės civilinė atsakomybė mažintina 1/3 ieškovei atsiradusių nuotolių dalimi, todėl atsakovė turi atlyginti ieškovei 36 213 EUR nuostolių (CK 1.5 straipsnis, 6.665 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

77. Atsižvelgiant į tai jog ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, Klaipėdos apygardos teismo 2014-05-23 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, sumažinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą iki 36 213 EUR.  

78. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

79. Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 6477,00 Lt (1875,87 EUR) žyminis mokestis, 18826,39 Lt (5452,50 EUR) atstovavimo išlaidos, 1700,00 Lt (492,35 EUR) ekspertizės apmokėjimo išlaidos, 519,21 EUR vertimo išlaidos.

80. Atsakovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1700,00 Lt (492,35 EUR) ekspertizės išlaidos, 700,00 EUR ekspertizės išlaidos, 870,00 EUR išlaidos ekspertų iškvietimui į teismo posėdį, 8704,92 EUR atstovavimo išlaidos, 44,73 EUR vertimo išlaidos

81. Trečiasis asmuo UAB „Iremas“ pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1700,00 EUR už pakartotinę ekspertizę (2015-12-17 pervesta 3400,00 EUR, 2016-04-20 grąžinta 1700,00 EUR).

82. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).  

83. Vertinant šalims suteiktų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą pagal prašymus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 ir 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais advokatų paslaugų įkainiais.

84. Ieškovės atstovavimo išlaidos sudaro 5452,50 EUR, ieškovė pateikė atstovavimo išlaidų dydį pagrindžiančius įrodymus bei detalizaciją, iš kurios matyti, kad į atstovavimo išlaidų sumą įskaičiuota išlaidos už konsultacijas, ieškinio parengimą, atstovavimą posėdžiuose, klausimų ekspertams peržiūra, derybos dėl taikos sutarties sudarymo. Vadovaujantis Rekomendacijų (2004 m. redakcija) 8.2. punktu, maksimalų advokato atlyginimą už ieškinio parengimą galėtų sudaryti 3000,00 Lt (868,86 EUR) (1000,00 Lt x 1 x 3 koef.). Iš pateiktos atstovavimo išlaidų detalizacijos nustatyta, kad už ieškinio parengimą ieškovė prašo priteisti 6316,20 Lt (1829,30 EUR), vadovaujantis anksčiau minėtų Rekomendacijų nuostatomis, už ieškinio parengimą, atsižvelgiant į tai, kad byla yra sudėtinga ir reikalaujanti specialių žinių, yra pagrindas sumažinti iki 1000,00 EUR.   

85. Iš pateiktų ieškovės atstovo sąskaitų – faktūrų matyti, kad jos išrašytos už suteiktas teisines paslaugas laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio iki 2014 m. spalio mėnesio. Atstovavimo sutartis su advokatu sudaryta 2013-10-01, ieškinys teisme gautas 2014-05-07. Kadangi iš pateiktų sąskaitų – faktūrų matyti, jog paslaugos, už kurias sąskaitos išrašytos 2014-01-21, 2013-12-19, 2013-11-21 buvo suteiktos iki ieškinio pateikimo teismui bei nesusijusios su ieškinio rengimu, ieškovė neprašė priteisti iki atsakovės išlaidų, patirtų iki bylos iškėlimo teisme, todėl šių sąskaitų – faktūrų pagrindu ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, iš viso 5460,73 Lt (1581,54 EUR) laikytinos nepagrįstomis, todėl nepriteistinos. Kadangi kitos atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių advokato atlyginimo dydžių, ieškovės atstovavimo išlaidos mažintinos iki 3041,66 EUR.

86. Atsakovė atstovavimo išlaidas sudaro 8704,92 EUR. Dėl advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

87. Atsakovės pateikė atstovavimo išlaidų dydį pagrindžiančius įrodymus (sąskaitas – faktūras), bei atstovavimo išlaidų detalizaciją tik dėl dalies atstovavimo išlaidų pagrindimo. Dėl šių priežasčių teismas neturi galimybės įvertinti visų atsakovės atstovų išlaidų dydžio pagrįstumo, vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais advokatų paslaugų įkainiais. Be to, nustatyta, kad dalis teisinių paslaugų suteikta atsakovei dar iki ieškinio gavimo teisme (2015-05-07). Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, įvertinus bylos sudėtingumą (reikalinga specialių žinių), atsakovės atstovavimo išlaidos, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais mažintinos iki 6704,92 EUR.

88. Abi šalys pateikė įrodymus apie patirtas kitas būtinas bylinėjimosi išlaidas – vertimo išlaidas bei išlaidas už atliktas ekspertizes, todėl šios išlaidos laikytinos pagrįstomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas).

89. Ieškovė ir atsakovė į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą pirmosios ekspertizės atlikimui įnešė po 492,35 EUR, už ekspertizės atlikimą apmokėta 900,00 EUR, likutį sudaro 84,70 EUR. Pakartotinės ekspertizės atlikimui atsakovė įnešė į teismo depozitinę sąskaitą 700,00 EUR, už ekspertizės atlikimą apmokėta 605,00 EUR, likutį sudaro 95,00 EUR. Užtikrinant ekspertų dalyvavimą teismo posėdyje atsakovė į teismo depozitinę sąskaitą įnešė 870,00 EUR, Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-08 nutartimi nutarta ekspertams už dalyvavimą teismo posėdyje išmokėti iš viso 394,45 EUR, likutį sudaro 475,55 EUR.  

90. Esant šioms aplinkybėms, ieškovei už ekspertizės atlikimą grąžintina 42,35 EUR likutis iš lėšų 2014-11-07 įneštų į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą. Atsakovei grąžintina iš viso 612,90 EUR likutis iš įneštų lėšų 2014-11-06, 2015-04-23, 2015-07-17 į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą.

91. Kadangi, ieškinys patenkintas 64 procentais, ieškovei iš atsakovės priteistina 3767,19 EUR ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina 2951,68 EUR (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atlikus įskaitymą iš atsakovės ieškovei priteistina 815,51 EUR bylinėjimosi išlaidų.

92. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, UAB „Iremas“ patyrė 1700,00 EUR bylinėjimosi išlaidos, kurios priteistinos iš ieškovės, proporcingai atmesto ieškinio daliai – 612,00 EUR (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnis).           

93. Iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 10,73 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 6,03 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).  

94. Ieškovei yra pagrindas nuo bylos iškėlimo teisme dienos priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo  priteistos sumos, kadangi atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).    

Teismas, vadovaudamasis CPK 268 – 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

patenkinti ieškovės BAB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ ieškinį iš dalies.

Pripažinti rangos darbų sutartį  dėl laivo „Romuva“ pagrindinio variklio kapitalinio remonto ir rotoriaus balansavimo sudarytą  tarp ieškovės AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ ir atsakovės UAB „Laivų technika“ nutraukta nuo 2013-08-02.

Priteisti iš atsakovės UAB „Laivų technika“ ieškovei BAB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ 36 213,00 EUR nuostolių atlyginimo.

Priteisti iš atsakovės UAB „Laivų technika“ ieškovei BAB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 36 213,00 EUR nuostolių sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-05-23 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Laivų technika“ 815,51 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovei BAB „Lietuvos jūrų laivininkystė“.

Priteisti iš ieškovės BAB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ administravimo lėšų 612,00 EUR bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Iremas“.

Priteisti iš ieškovės BAB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ administravimo lėšų 6,03 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Laivų technika“ 10,73 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

Grąžinti ieškovei BAB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ 42,35 EUR likutį iš lėšų 2014-11-07 įneštų į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą.

Grąžinti atsakovei UAB „Laivų technika“ 612,90 EUR likutį iš įneštų lėšų 2014-11-06, 2015-04-23, 2015-07-17 į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą.

Klaipėdos apygardos teismo 2014-05-23 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, sumažinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą iki 36 213,00 EUR.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                                                  Erinija Kazlauskienė