Civiline byla Nr. 3K-3-237/2011

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                           21.4.1.1; 41; 42.11.3; 45.6 (S)     

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                

 

LIETUVOS AUKŠCIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. gegu˛es 17 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Sigito Gureviciaus, Sigitos Rudenaites (pranešeja) ir Gintaro Kry˛eviciaus (kolegijos pirmininkas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal atsakovo u˛darosios akcines bendroves ,,Autoreikmuo“ ir atsakovo Nacionalines ˛emes tarnybos prie ˇemes ukio ministerijos kasacinius skundus del Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. lapkricio 2 d. nutarties per˛iurejimo civilineje byloje pagal ieškovo u˛darosios akcines bendroves ,,Artapolas“ ieškini atsakovams u˛darajai akcinei bendrovei ,,Autoreikmuo“, Marijampoles apskrities viršininko administracijai (procesiniu teisiu peremejas – Nacionaline ˛emes tarnyba prie ˇemes ukio ministerijos) del valstybines ˛emes pirkimo–pardavimo sutarties pripa˛inimo negaliojancia ir restitucijos taikymo. Byloje treciaisiais asmenimis dalyvauja Marijampoles savivaldybes administracija, akcine bendrove ,,SEB lizingas“, u˛daroji akcine bendrove ,,Norfos ma˛mena“, Marijampoles 6-ojo notaru biuro notare L. R.

 

Teiseju kolegija

 

n u s t a t e :

 

I. Ginco esme

 

Ieškovas praše: 1) pripa˛inti negaliojancia atsakovu 2008 m. bir˛elio 4 d. sudaryta valstybines ˛emes pirkimo–pardavimo sutarti, kuria buvo parduotas 0,1450 ha bendro ploto ˛emes sklypas (duomenys neskelbtini); 2) taikyti restitucija natura – priteisti ginco sklypa patikejimo teise atsakovui Marijampoles apskrities viršininko administracijai, atsakovui UAB ,,Autoreikmuo“ iš Marijampoles apskrities viršininko administracijos – 145 000 Lt.

Ieškovas nurode, kad Marijampoles savivaldybes taryba 2004 m. gruod˛io 30 d. sprendimu Nr. 143 patvirtino ˛emes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), ribu keitimo, padidinant nenaudojamos valstybines fondines ˛emes saskaita, statybos reglamento papildymo ir patikslinimo detaluji plana; pagal šio plano sprendinius prie esamo ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano bre˛inyje pa˛ymetas indeksu „1“) prijungtas 278 kv. m ploto ˛emes sklypas (bre˛inyje pa˛ymetas indeksu „2“), šalia indeksais „1“ ir „2“ pa˛ymetu ˛emes plotu esantis ˛emes plotas – servitutine teritorija; Marijampoles savivaldybes administracija 2005 m. baland˛io 1 d. išdave statytojui UAB „Artapolas“ statybos leidima ˛emes sklype (duomenys neskelbtini) statyti prekybos centra; ieškovas pastate 1463,50 kv. m ploto pastata – prekybos centra, kuriam suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini), statinys 2005 m. rugsejo 30 d. statinio pripa˛inimo tinkamu naudoti aktu buvo pripa˛intas tinkamu naudoti.

Ieškovas nurode, kad Marijampoles savivaldybes tarybos 2004 m. gruod˛io 30 d. sprendimu Nr. 143 patvirtinto ˛emes sklypo detaliajame plane nustatyta, jog nurodytoje teritorijoje, kuriai nustatytas servitutas, turi buti privalomai irengiamos automobiliu stovejimo vietos; pagal šio detaliojo plano sprendinius ˛emes sklypas, kuriame numatyta statyti prekybos centra, yra suformuotas atskirai, numatant, kad visas šis sklypas bus u˛statomas prekybos centru, o gretimame ˛emes sklype irengiamos automobiliu stovejimo vietos; ieškove, statydama prekybos centra, turejo sutvarkyti ne tik ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini) teritorija, bet ir aplink esancia teritorija bei irengti automobiliu stovejimo aikštele; aikšteles irengimo darbai buvo atlikti 2005 m. rugpjucio–rugsejo menesiais, šiuo metu ieškove yra irengusi ir naftos produktu gaudykle, visi statybos darbai buvo atlikti ieškoves lešomis, valstybine komisija 2005 m. rugsejo 30 d. statinio pripa˛inimo tinkamu naudoti aktu juos pripa˛ino tinkamais.

Ieškovas nurode, kad ieškovas ir UAB „Norfos ma˛mena“ 2005 m. lapkricio 2 d. sudare negyvenamuju patalpu nuomos sutarti, kuria visa 1463,5 kv. m ploto prekybos centra išsinuomojo UAB „Norfos ma˛mena“; ieškovas ir UAB „SEB lizingas“ 2006 m. sausio 11 d. sudare lizingo (finansines nuomos), o 2006 m. sausio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarti, kuria ieškovas UAB „SEB lizingas“ perleido nuosavybes teise i prekybos centra; šiuo metu prekybos centra ieškovas valdo nuomos teise pagal lizingo sutarti.

Ieškovas nurode, kad Marijampoles savivaldybes taryba 2005 m. gruod˛io 30 d. sprendimu Nr. 1-698 leido rengti detaliuosius planus automobiliu stovejimo aikštelems irengti, taip pat detaluji plana prie esamos aikšteles (duomenys neskelbtini), Marijampoles savivaldybes administracijos direktorius išdave planavimo salygas detaliajam planui rengti; buvo parengtas ˛emes sklypo, esancio prie parduotuves ,,Norfa“, detalusis planas; pagal detaluji plana buvo suformuotas 0,1450 ha bendro ploto ˛emes sklypas, kurio paskirtis – kita, naudojimo budas – in˛inerines infrastrukturos teritorijos, naudojimo pobudis – susisiekimo ir in˛ineriniu komunikaciju aptarnavimo objektu statybos; ˛emes sklypas buvo iregistruotas Nekilnojamojo turto registre; ˛emes sklypas yra u˛statytas statiniais: automobiliu stovejimo aikštele ir naftos produktu gaudykle. Ieškovas teige, kad ˛emes sklypas naudojamas jame esamu ir ieškovo lešomis pastatytu statiniu ir gretimame ˛emes sklype esancio prekybos centro eksploatavimui.

Ieškovas nurode, kad Marijampoles apskrities viršininko administracija valstybines ˛emes pirkimo–pardavimo 2008 m. bir˛elio 4 d. sutartimi pardave ˛emes sklypa UAB ,,Autoreikmuo“. Ieškovo teigimu, sutartis yra niekine ir negaliojanti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnis), nes ˛emes sklypas aukciono tvarka negalejo buti parduodamas. Remiantis Lietuvos Respublikos ˛emes istatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamu kitos paskirties valstybines ˛emes sklypu pardavimo ir nuomos taisyklemis, ˛emes sklypas nera aukciono tvarka parduodamos valstybines ˛emes objektas (naujas sklypas), nes jis yra u˛statytas statiniais ir teritoriju planavimo dokumentu suformuotas ir skirtas vieno konkretaus statinio – jame esancios automobiliu stovejimo aikšteles ir greta esancio prekybos centro eksploatavimui pagal tiesiogine paskirti. Ieškovo teigimu, ne aukciono tvarka ši ˛emes sklypa isigyti gali tik tas, kuriam nuosavybes teise priklauso prekybos centras, t. y. šiuo metu UAB ,,SEB lizingas“, o ivykd˛ius lizingo sutarties salygas ir savininku tapus ieškovui – ieškovas. Ieškovas teige, kad atsakovai, sudarydami gincijama valstybines ˛emes pirkimo–pardavimo sutarti, pa˛eide ˇemes istatymo 10 straipsnio 4, 5, 7 daliu, Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. bir˛elio 2 d. nutarimo Nr. 692 ,,Del nauju kitos paskirties valstybines ˛emes sklypu pardavimo ir nuomos“ 2.1, 2.3 punktu normas.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacines instancijos teismo nutarties esme

 

Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 17 d. sprendimu ieškini patenkino: pripa˛ino negaliojancia atsakovu 2008 m. bir˛elio 4 d. sudaryta valstybines ˛emes pirkimo–pardavimo sutarti del 0,1450 ha ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini); taike restitucija ir gra˛ino natura ši ˛emes sklypa patikejimo teise atsakovui Marijampoles apskrities viršininko administracijai, o atsakovui UAB ,,Autoreikmuo“ priteise iš Marijampoles apskrities viršininko administracijos 145 000 Lt; priteise ieškovui iš atsakovu po 1533 Lt ˛yminio mokescio ir po 2381 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Del valstybines ˛emes sklypu pirkimo–pardavimo tvarkos pa˛eidimo. Teismas konstatavo, kad sklypas negalejo buti perleistas aukcionu, o ginco sutartis, prieštaraujanti imperatyviosioms teises aktu nuostatoms, yra niekine ir negaliojanti (CK 1.80 straipsnis).

Teismas nurode, kad pagal ˇemes istatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkta valstybines ˛emes sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie u˛statyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybes teise priklausanciais statiniais ar irenginiais; pagal Vyriausybes 1999 m. bir˛elio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Del nauju kitos paskirties valstybines ˛emes sklypu pardavimo ir nuomos“ 2.3 punkta aukcione gali buti parduodami tik nauji ˛emes sklypai; pagal nutarimo 2.1 punkta naujais kitos paskirties valstybines ˛emes sklypais laikomi pagal teritoriju detaliojo planavimo dokumentus kitai paskirciai suplanuoti ir Nekilnojamojo turto registre iregistruoti valstybines ˛emes sklypai, kuriuose nera Lietuvos ar u˛sienio fiziniams arba juridiniams asmenims nuosavybes teise priklausanciu statiniu ar irenginiu. Teismas konstatavo, kad ant gincijama sutartimi parduoto ˛emes sklypo buvo privaciam asmeniui ir savivaldybei priklausanciu statiniu; kad statinio savininku gali buti ir asmuo, kuris viešame registre nera nurodytas kaip jo savininkas, arba, kitaip pasakius, ir neiregistruotas statinys gali tureti savininka, kuris savo nuosavybes teise turi irodyti bet kokiomis irodinejimo priemonemis. Teismas konstatavo, kad ginco ˛emes sklype esantys statiniai yra aiškia funkcine paskirti turintys nekilnojamieji daiktai, kuriu eksploatavimui reikalingas ˛emes sklypas, kuris ir buvo suformuotas detaliuoju planu.   

Del teritoriju planavimo teises aktu pa˛eidimo. Teismas konstatavo, kad, gincijama sutartimi perleidus ˛emes sklypa privaciam treciajam asmeniui, buvo pa˛eisti galiojantys statybas ir teritoriju planavima reglamentuojantys teises aktai, todel sutartis yra negaliojanti.

Teismas konstatavo, kad ginco ˛emes sklypas buvo suformuotas jame esamu statiniu ir gretimame sklype esancio prekybos centro eksploatavimui, tai patvirtina ir ta aplinkybe, jog šis ˛emes sklypas ir šiuo metu faktiškai yra naudojamas butent tokiai paskirciai pagal UAB ,,Autoreikmuo“ (nuomotojo) ir UAB ,,Norfos ma˛mena“ (nuomininko) 2009 m. bir˛elio 8 d. sudaryta ˛emes sklypo nuomos sutarti, laikinai valdyti ir naudotis lengvuju automobiliu ir mikroautobusu parkavimui trejiems metams. Teismas nurode, kad teises aktus atitinkanti ir veikianti automobiliu stovejimo aikštele prie prekybos centro atitinka ne tik ieškoves interesus, bet yra ir pagristas kasdienis Marijampoles miesto gyventoju poreikis; perleisto sklypo savininkas gali savo nuo˛iura valdyti sklypa, ji aptverti, kitaip pasunkinti automobiliu aikšteles naudojima pagal paskirti; neirengus automobiliu parkavimo vietu prekybos centras negali buti nei statomas, nei pripa˛istamas tinkamu naudoti, nei eksploatuojamas; perleistas ˛emes sklypas yra skirtas prekybos centro eksploatavimui pagal tiesiogine paskirti, nes sklypo dalis yra u˛statyta prekybos centru.

Del prekybos centro savininko teisiu pa˛eidimo. Teismas nurode, kad pagal Vyriausybes 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintu Naudojamu kitos paskirties valstybines ˛emes sklypu pardavimo ir nuomos taisykliu 2.4 punkta asmenys turi teise isigyti nuosavyben ˛emes sklypus, kuriu reikia isigytiems ar isigyjamiems statiniams ir irenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre irašyta ju tiesiogine paskirti, šie ˛emes sklypai parduodami pagal detaliuosius planus arba ˛emevaldu projektus (planus) (kaimo gyvenamojoje vietoveje). 

Teismas konstatavo, kad perleistas ˛emes sklypas nera aukciono tvarka parduodamos valstybines ˛emes objektas (naujas sklypas), nes jis yra u˛statytas statiniais ir teritoriju planavimo dokumentu suformuotas bei skirtas vieno konkretaus statinio – jame esancios automobiliu stovejimo aikšteles ir greta esancio prekybos centro (duomenys neskelbtini) – eksploatavimui pagal tiesiogine paskirti (iejimui i prekybos centra ir prekybos centro automobiliu parkavimo vietoms); ne aukciono tvarka ši ˛emes sklypa galejo isigyti ne bet kuris asmuo, o tik tas asmuo, kuriam nuosavybes teise priklauso prekybos centras, t. y. šiuo metu UAB „SEB lizingas“, o ivykd˛ius lizingo sutarties salygas bei prekybos centro savininku tapus ieškovui, šia teise gales igyvendinti tik ieškovas; tai dar vienas savarankiškas pagrindas konstatuoti, kad gincijama sutartis negalejo buti sudaryta teisetai.

Del neteiseto savivaldybes turto perleidimo. Teismas konstatavo, kad gincijama sutartis pa˛eid˛ia imperatyviasias teises normas, prieštarauja viešajam interesui, todel yra negaliojanti.

Teismas nurode, kad pagal CK 6.395 straipsnio 1 dali, parduodant ˛emes sklypa, kuriame yra pastatu, statiniu, irenginiu, sodiniu ar kitokiu objektu, sutartyje turi buti aptartas nuosavybes teises i juos perejimo klausimas; jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybes teise i parduotame ˛emes sklype esancius pastatus, statinius, irenginius, sodinius ir kitokius objektus perejo ˛emes sklypo pirkejui. Teismas konstatavo, kad byloje esantys detalieji planai ir prekybos centro statybos dokumentai patvirtina, jog perleistame sklype buvo ir yra savivaldybes ir ieškoves lešomis statyti statiniai; Marijampoles savivaldybes kontrolieriaus tarnyba 2008 m. spalio 1 d. ataskaitoje negincijamai nustate, kad perleistame sklype buvo savivaldybes statiniu u˛ daugiau kaip 114 000 Lt; šie statiniai atsakovei buvo perleisti neatlygintinai, taip akivaizd˛iai pa˛eid˛iant Valstybes ir savivaldybiu turto privatizavimo istatyma ar bet kokius kitus viešosios nuosavybes perleidima privacios nuosavyben reglamentuojancius teises aktus.  

Del aukciono rezultatu gincijimo. Teismas konstatavo, kad ginco sutarti, prieštaraujancia imperatyviosioms istatymo normoms ir negaliojancia ex officio, galima pripa˛inti negaliojancia, nors ir nenugincyti 2008 m. baland˛io 19 d. ivykusio ˛emes sklypo pardavimo aukciono rezultatai.  

Teismas nurode, kad šioje civilineje byloje materialinis teisinis sandorio pripa˛inimo negaliojanciu pagrindas yra ne aukciono rezultatas, bet prievolinio teisinio santykio negaliojimas, t. y. sandoris gincijamas tuo pagrindu, kad aukciono tvarka jis iš viso negalejo buti sudarytas, o civilines teises ir pareigos atsiranda tik iš istatymu nustatytu arba jiems neprieštaraujanciu sandoriu (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punktas); atsi˛velgiant i tai, aukciono proceduros ir rezultatas nera šios bylos nagrinejimo dalykas, o konkursas – ne pagrindas palikti galioti imperatyviosioms teises normoms prieštaraujanti sandori.

Del tinkamo ieškovo. Teismas pa˛ymejo, kad teismu praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmuo, net ir nebudamas sandorio šalis, turi teise reikalauti pripa˛inti sandori negaliojanciu, jei sandoris pa˛eid˛ia jo interesus (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2000 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-987/2000, Teismu praktika 14, p. 207–209).

Teismas konstatavo, kad ieškovas, vadovaujantis viešame registre iregistruota lizingo sutartimi, yra teisetas prekybos centro valdytojas, kuris, pasibaigus lizingo sutarciai, tures teise igyvendinti visas ˛emes sklypo ir prekybos centro savininko teises, todel turi teisini suinteresuotuma del neteisetai perleisto gretimo valstybines ˛emes sklypo ir turi teise reikšti ieškini šioje byloje.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija 2010 m. lapkricio 2 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendima paliko nepakeista; priteise ieškovui iš atsakovu Nacionalines ˛emes tarnybos prie ˇemes ukio ministerijos ir UAB ,,Autoreikmuo“ iš kiekvieno po 937,75 Lt išlaidu advokato pagalbai apeliacines instancijos teisme apmoketi atlyginimo ir i valstybes biud˛eta iš atsakovu – po 2,80 Lt procesiniu dokumentu iteikimo apeliacines instancijos teisme išlaidu atlyginimo.

Teiseju kolegija sprende, kad atsakovu apeliaciniai skundai yra nepagristi ir atmestini; nurode, kad esmine aplinkybe, kuria ir nustate pirmosios instancijos teismas ir kuri lemia, u˛statytas ˛emes sklypas ar ne, yra ta, ar ˛emes sklype yra statiniu. Teiseju kolegija konstatavo, kad byloje pateikti irodymai, jog ginco ˛emes sklypas yra u˛statytas statiniais, kad šie yra sukurti teisetai, kad yra dokumentu, patvirtinanciu šiu statiniu paskirti ir pan.; pirmosios instancijos teismas nurodytus irodymus tinkamai tyre bei teisingai ivertino, del to prieme pagrista ir teiseta sprendima. Teiseju kolegija konstatavo, kad ginco ˛emes sklypas nera naujas ˛emes sklypas ˇemes istatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto ir Vyriausybes 1999 m. bir˛elio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Del nauju kitos paskirties valstybines ˛emes sklypu pardavimo ir nuomos“ 2.1 punkto ir 2.3 punkto prasme, nes jis yra u˛statytas statiniais, kuriu statyba ir eksploatavimas yra numatytas teritoriju planavimo dokumente, statinio techniniame projekte ir statinio pripa˛inimo tinkamu naudoti akte.

Teiseju kolegija konstatavo, kad nepagristas apelianto argumentas, jog, neatlikus ginco ˛emes sklype esanciu statiniu teisines registracijos, šis ˛emes sklypas laikomas nauju ˛emes sklypu, nes jame neva nera asmenims priklausanciu statiniu. Teiseju kolegija nurode, kad ginco ˛emes sklypas yra u˛statytas statiniais, kurie buvo irengti igyvendinant Marijampoles savivaldybes tarybos 2004 m. gruod˛io 30 d. sprendimu Nr. 1-143 patvirtinto ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius, t. y. numatant privalomai pagal specialiojo plano ir Statybos techniniu reikalavimu reglamento STR 2.06.01:1999 reikalavimus prekybos centro eksploatavimui reikalingas automobiliu stovejimo vietas, taip pat pagal suderinta statinio technini projekta, kuriam igyvendinti buvo išduotas statybos leidimas Nr. 3.23.859.NS, ir 2005 m. rugsejo 30 d. statinio pripa˛inimo tinkamu naudoti aktu statinys buvo pripa˛intas tinkamu naudoti. Teiseju kolegija remesi Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktika, kad pastatu teisine registracija atliekama nuosavybes teises igijimo dokumentu pagrindu, taciau pastatu teisines registracijos atlikimo faktas nera nuosavybes teises atsiradimo pagrindas; teisine pastatu registracija yra tik iregistruojami nuosavybes i pastatus atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, taciau nuosavybe atsiranda kitais teises aktuose nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-977/2000). Teiseju kolegija konstatavo, kad nuosavybes teise sukuria ne šiu teisiu registravimas, o veiksmai ir dokumentai, kuriu pagrindu yra igyjamos teises i daikta, ir nuosavybes objekta patvirtina ne teisine registracija, o dokumentai, konkreciai – abieju ˛emes sklypu detalieji planai, ieškovo parengtas techninis projektas, statybos leidimas, statinio pripa˛inimo tinkamu naudoti aktas. 

Teiseju kolegija pripa˛ino nepagristais apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovas šioje byloje neturi reikalavimo teises; konstatavo, kad pagal lizingo sutarti sumokejus visa lizingo sutarties kaina lizingo sutarties dalykas pereina lizingo gavejui nuosavybes teise, t. y. iš esmes lizingo gavejas turi lygiai toki pati materialini teisini suinteresuotuma del pa˛eistu teisiu gynimo kaip ir pats savininkas. Teiseju kolegija konstatavo, kad ne aukciono tvarka ši ˛emes sklypa gali isigyti ne bet kuris asmuo, o tik tas asmuo, kuriam nuosavybes teise priklauso prekybos centras, t. y. šiuo metu UAB „SEB lizingas“, o ivykd˛ius lizingo sutarties salygas bei prekybos centro savininku tapus ieškovui, šia teise gales igyvendinti tik ieškovas.

Teiseju kolegija sprende, kad nepagristas atsakovo UAB ,,Autoreikmuo“ apeliacinio skundo argumentas del atsakovo sa˛iningumo sudarant gincijama sutarti, nes atsakovas UAB ,,Autoreikmuo“, kaip verslu u˛siimantis juridinis asmuo, ˛inojo ir turejo ˛inoti, kad pagal teises normu reikalavimus šis prekybos centras be automobiliu parkavimo vietu negalejo buti nei statomas, nei pripa˛istamas tinkamu naudoti, nei eksploatuojamas.        

Teiseju kolegija konstatavo, kad materialinis teisinis sandorio pripa˛inimo negaliojanciu pagrindas yra ne aukciono rezultatas, bet prievolinio teisinio santykio negaliojimas, t. y. sandoris ir gincijamas tuo pagrindu, kad aukciono tvarka jis iš viso negalejo buti sudaromas, o civilines teises ir pareigos atsiranda tik iš istatymu nustatytu arba jiems neprieštaraujanciu sandoriu.

 

III. Kasaciniu skundu teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovas ,,Autoreikmuo“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. lapkricio 2 d. nutarti ir priimti nauja sprendima – ieškini atmesti. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Teismas netinkamai taike teises normas, reglamentuojancias nekilnojamaji turta – statini, kaip civiliniu teisiniu santykiu objekta. Teismai neteisingai kvalifikavo statiniu teisini statusa, neatsi˛velge i tai, kad jie nera civiliniu teisiniu santykiu objektas, nes sukurti nesilaikant teises normu nustatytu reikalavimu ir neiregistruoti viešajame registre. Teismas neteisingai taike CK 1.98, 4.2, 4.253 straipsniuose, 1.75 straipsnio 2 dalyje, 6.393 straipsnio 3 dalyje, 4.103 straipsnyje, Respublikos nekilnojamojo turto registro istatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Lietuvos Respublikos statybos istatymo 3 straipsnyje, 2 straipsnio 71 dalyje, 28 straipsnyje išdestytas teises normas, nes statinio buvimo faktas savaime nesukuria jo statytojui teisiu. Esant neteisetai statybai jo statytojui kyla teisiniu padariniu, susijusiu su neteisetos statybos padariniu šalinimu, bet ne teise i aplink statinius esanti ˛emes sklypa.

2. Teismas netinkamai taike teises normas, reglamentuojancias valstybines ˛emes sklypu pardavimo salygas ir tvarka. ˇemes istatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybines ˛emes sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie u˛statyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybes teise priklausanciais statiniais ar irenginiais, išskyrus ˛emes sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik in˛ineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcines priklausomybes ar apibre˛to naudojimo arba ukines veiklos pobud˛io statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar irenginiui arba jo priklausiniui; valstybines ˛emes sklypai parduodami tokio dyd˛io, kuris butinas statiniams ar irenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre irašyta ju tiesiogine paskirti. Vyriausybes 1999 m. bir˛elio 2 d. nutarimo Nr. 692 ,,Del nauju valstybines ˛emes sklypu pardavimo ir nuomos ne ˛emes ukio paskirciai (veiklai)“ 2.1 punkte nustatyta, kad ˛emes sklypai, kuriuose nutiesti tik in˛ineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcines priklausomybes ar apibre˛to naudojimo arba ukines veiklos pobud˛io statiniai, kurie skirti pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar irenginiui, priskiriami naujiems ˛emes sklypams. Tai reiškia, kad ˛emes sklypai, kuriuose nutiesti tik in˛ineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcines priklausomybes ar apibre˛to naudojimo arba ukines veiklos pobud˛io statiniai, kurie skirti pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar irenginiui, parduodami Vyriausybes 1999 m. bir˛elio 2 d. nutarimo Nr. 692 ,,Del nauju valstybines ˛emes sklypu pardavimo ir nuomos ne ˛emes ukio paskirciai (veiklai)“ nustatyta tvarka.

Vyriausybes 1999 m. lapkricio 15 d. nutarime Nr. 260 ,,Del naudojamu valstybines ˛emes sklypu pardavimo ir nuomos ne ˛emes ukio paskirciai (veiklai)“ nustatyta, kad asmenys, pageidaujantys pirkti naudojamus ˛emes sklypus, turi pateikti ir dokumenta, kurio pagrindu naudojasi ˛emes sklypu, taip pat statiniu, irenginiu, esanciu ˛emes sklype, teisinio registravimo dokumentus.

  Ginco ˛emes sklype esantys statiniai nera nuosavybes teises objektas, todel joks subjektas negales pateikti šiu statiniu teisines registracijos dokumentu ir taip pat dokumentu, nurodanciu ˛emes sklypo naudojimosi pagrinda, nes šis sklypas tariamiems jo naudotojams nebuvo suteiktas naudotis.

3. Teismas pa˛eide materialiosios teises normas, reglamentuojancias sa˛iningo igijejo teisini statusa (CK 1.80 straipsnio 4 dalies, 4.96 straipsnio). UAB ,,Autoreikmuo“, isigydamas ˛emes sklypa viešo aukciono budu, susipa˛ines su Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ne˛inojo ir negalejo ˛inoti aplinkybiu, del kuriu valstybine institucija neturetu teises perleisti jai priklausancio ˛emes sklypo. Atsakovas teisetai ir sa˛iningai isigijo valstybines ˛emes sklypa. Pagal Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama teismu praktika sa˛iningu igijeju laikomas asmuo, kuris ne˛inojo ir neturejo ˛inoti, kad daiktas igyjamas iš asmens, kuris neturejo teises jo perleisti.

4. Teismas pa˛eide proceso teises normas, reglamentuojancias asmenu teise i gynyba. Teismas pa˛eide Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2, 5 straipsniu nuostatas. Ieškovas, kuriam iškelta restrukturizavimo byla, del šios ar bet kokiu ateityje naujai atsiradusiu aplinkybiu gali nesugebeti vykdyti isipareigojimu, susijusiu su lizingo sutarties vykdymu. Teismui nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad ieškovas galbut ateityje igis prekybos centra nuosavybes teise ir tures teise igyvendinti visas ˛emes sklypo ir prekybos centro savininko teises. Teismas vadovavosi prielaidomis apie galimu faktu atsiradima ateityje ir pa˛eide ir CPK 263 straipsnio reikalavimus. Be to, teismas prieštaringai vertino aplinkybes, susijusias su teise gincyti valstybines ˛emes sklypo pirkimo–pardavimo sutarti, ir nurode, kad, ivykd˛ius lizingo sutarties salygas bei prekybos centro savininku tapus ieškovui, teise ne aukciono tvarka isigyti ˛emes sklypa gales igyvendinti tik ieškovas, ir kad bylos nagrinejimo metu ieškovas neturi jokiu teisiu, susijusiu su gretimo ˛emes sklypo naudojimu ar isigijimu nuosavyben.

5. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus irodymus, pa˛eide irodinejimo ir irodymu vertinimo teises normas. Teismas netinkamai vertino rašytinius irodymus ir nepagristai konstatavo, kad ginco ˛emes sklype yra ka˛kokiu statiniu. ˇemes sklypo planas neturi nieko bendra su statiniu teisetumo ir priklausomybes klausimais, t. y. ˛emes sklypo planas yra dokumentas, sprend˛iantis klausimus, susijusius su planuojamu ˛emes sklypu, bet ne dokumentas, nustatantis planuojamame ˛emes sklype esanciu statiniu teisini statusa, nuosavybes ar kitas teises i toki statini. Be to, byloje iš viso nera irodymu, kad ieškovas butu išreiškes valia isigyti ar išsinuomoti ˛emes sklypo dali pagal tariama naudojimasi ˛emes sklypu. Ieškovui ginco sklypas iš viso nebuvo suteiktas jokiomis teisemis.

6. Teismas pa˛eide CPK 331 straipsnio nuostatas, nes, priimdamas nutarti, remesi prielaidomis. Teismas, spresdamas del ieškovo teises ginti neva jo pa˛eistas teises del ginco ˛emes sklypo, remesi prielaidomis apie galbut ateityje ivyksiancias aplinkybes.

 

Kasaciniu skundu atsakovas Nacionaline ˛emes tarnyba prie ˇemes ukio ministerijos prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. lapkricio 2 d. nutarti ir Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – ieškini atmesti. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Vyriausybes 1999 m. bir˛elio 2 d. nutarimu Nr. 692 patvirtintu Nauju kitos paskirties ˛emes sklypu pardavimo ir nuomos taisykliu 2.1 punkte nustatyta, kad naujais kitos paskirties valstybines ˛emes sklypais laikomi pagal teritoriju detaliojo planavimo dokumentus kitai paskirciai suplanuoti ir Nekilnojamojo turto registre iregistruoti valstybines ˛emes sklypai, kuriuose nera Lietuvos ar u˛sienio fiziniams arba juridiniams asmenims ar kitoms u˛sienio organizacijoms nuosavybes teise priklausanciu statiniu ar irenginiu. ˇemes sklypai, kuriuose nutiesti tik in˛ineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcines priklausomybes ar apibre˛to naudojimo arba ukines veiklos pobud˛io statiniai, kurie skirti pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar irenginiui, priskiriami naujiems ˛emes sklypams.

Teismai neteisingai aiškino teises aktu nuostatas, teigdami, kad ginco ˛emes sklypas (duomenys neskelbtini) reikalingas pastato – prekybos centro (duomenys neskelbtini) – eksploatacijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. kovo 10 d. nutartyje, priimtoje administracineje byloje Nr. A-14-262/2005, konstatavo, kad asfaltuota danga, esanti ant ˛emes sklypo, neturi savarankiškos tikslines paskirties, ji negali buti eksploatuojama kaip savarankiškas statinys. Taigi ginco ˛emes sklype esanti aikštele su asfaltuota danga negali buti laikoma statiniu, turinciu aiškia funkcine priklausomybe ar apibre˛ta naudojima, todel šis ˛emes sklypas turi buti priskiriamas naujiems ˛emes sklypams.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo konstatuota, kad naujai pastatyti statiniai iteisinami (iregistruojami) Statybos istatymo 24 straipsnyje reglamentuota tvarka, todel teismas negali pripa˛inti nuosavybes teisiu i neiteisintus nekilnojamuosius daiktus (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-175/2008). CK 4.27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo iregistravimo viešame registre momento. Ginco sklype esantys statiniai nebuvo iregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, ieškovas taip pat nepateike irodymu, kad ginco sklype yra jam nuosavybes teise priklausanciu ar teisetai valdomu statiniu bei irenginiu.

2. Nauju kitos paskirties ˛emes sklypu pardavimo ir nuomos taisykliu 2.10 punkte nustatyta, kad lešos u˛ parduotus naujus ˛emes sklypus, atskaicius parduoto ˛emes sklypo kainos dali, kuria sudaro savivaldybes administracijos direktoriaus patvirtintos ˛emes sklypo detaliojo plano, ˛emes sklypo plano parengimo, aukciono organizavimo išlaidos, paskirstomos 50 procentu pervedant i Lietuvos Respublikos valstybes biud˛eta, 50 procentu – i savivaldybes biud˛eta. Taigi teismas galejo priteisti iš Nacionalines ˛emes tarnybos tik tiek sumoketu lešu, kiek ši yra pervedusi i valstybes biud˛eta. Likusi suma priteistina iš Marijampoles miesto savivaldybes administracijos.

3. Teismo priteistas atstovavimo išlaidu dydis turetu buti suma˛intas. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. baland˛io 2 d. isakymu Nr. 1R-85 patvirtintu rekomendaciju 8.11 punkta maksimalus u˛mokescio dydis u˛ atsiliepima i apeliacini skunda yra 1200 Lt, o pagal 8.18 punkta u˛ atstovavima apeliacines instancijos teisme  priteistina 120 Lt.

 

Nacionaline ˛emes tarnyba prie ˇemes ukio ministerijos pateike pareiškima del prisidejimo prie UAB ,,Autoreikmuo“ kasacinio skundo.

 

UAB ,,Autoreikmuo“ pateike pareiškima del prisidejimo prie Nacionalines ˛emes tarnybos prie ˇemes ukio ministerijos kasacinio skundo.

 

IV. Atsiliepimu i kasacinius skundus teisiniai argumentai

 

Atsiliepimais i atsakovu kasacinius skundus ieškovas prašo kasacinius skundus atmesti, skund˛iama teismo nutarti palikti nepakeista. Atsiliepimuose nurodyti šie argumentai:

1. Byloje sprend˛iamas gincas ne del nuosavybes teisiu i statinius pripa˛inimo. Atsakovo UAB ,,Autoreikmuo“ nurodytos neva pa˛eistos materialiosios teises normos  netaikytinos, nes nera irodymu, kad statiniai butu savavališkai pastatyti. Be to, teismu jau išnagrinetoje civilineje byloje pagal ieškovo UAB ,,Artapolas“ administracijos vadovo ieškini del restrukturizavimo bylos iškelimo atsakovui UAB ,,Artapolas“ nustatytos aplinkybes turi prejudicine reikšme nagrinejamai bylai. Nurodytoje byloje pirmosios instancijos teismas 2010 m. baland˛io 7 d. nutartyje konstatavo, kad aikšteles savininke yra ne UAB ,,Autoreikmuo“, bet aikštele pastaciusi UAB ,,Artapolas“.

Atsakovas UAB ,,Autoreikmuo“ netinkamai aiškina teisinio registravimo paskirti, teigdamas, kad daiktu ir daiktiniu teisiu teisinis registravimas turi teise sukuriancia funkcija, taip paneigdamas CK nustatyta teisinio registravimo kaip teise viešinancios funkcijos paskirti. Be to, pagal Vyriausybes 1999 m. bir˛elio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.1 punkta ˛emes sklypo priskyrima naujam ar naudojamam lemia ne sklype esanciu statiniu teisinio registravimo duomenys, bet teritoriju planavimo dokumentai.

2. Sklypo detaliuoju planu nurodoma, kad statiniai turi aiškia funkcine priklausomybe – statiniai neatskiriami nuo prekybos centro ,,Norfa“, skirti automobiliams statyti ir butent tokiu statiniu eksploatavimui detaliuoju planu ˛emes sklypas ir buvo suformuotas.

Kad sklype esantys statiniai nera laikini, patvirtina detalusis planas, kuriame nera nuorodu, jog tai laikino pobud˛io statiniai. Detalieji planai, siekiant suformuoti ˛emes sklypus laikinu statiniu eksploatavimui, iš viso nerengiami. Teismai, tinkamai nustate bylos aplinkybes ir jas ivertine, kad ginco sklypas (duomenys neskelbtini) u˛statytas statiniais – automobiliu stovejimo aikštele ir naftos produktu gaudykle, padare pagrista ir teiseta išvada, jog sklypas nera naujas ˛emes sklypas ˇemes istatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto ir Vyriausybes 1999 m. bir˛elio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.1 ir 2.3 punkto prasme, nes u˛statytas statiniais, kuriu statyba ir eksploatavimas numatytas teritoriju planavimo dokumente, statinio techniniame projekte ir statinio pripa˛inimo tinkamu naudoti akte.

3. Atsakovo sa˛ininguma paneigia teismu nustatytos aplinkybes, kuriu atsakovas nepaneige ar kurias net nutyli. Marijampoles apskrities viršininko 2007 m. spalio 22 d. isakymu Nr. ˇM-1966 ginco ˛emes sklypui nustatytas servitutas. Ši teise iregistruota Nekilnojamojo turto registre. Kad ˛emes sklypas skirtas prekybos centro (duomenys neskelbtini) eksploatavimui pagal tiesiogine paskirti ir faktiškai naudojamas tokia paskirtimi, buvo akivaizd˛iai matyti. Atsakovas negalejo nematyti, kad ˛emes sklype esantys statiniai susije su kitame ˛emes sklype esanciu prekybos centru, abu sklypai yra funkciškai susije, todel galejo suprasti, kad ˛emes sklypas negali buti laikomas nauju. Reikalavimai, pagal kuriuos kiekvienam prekybos centro 20 kv. m prekybos sales ploto šalia prekybos centro privalomai turi buti irengiama viena parkavimo vieta, nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. isakymu Nr. 61 patvirtintame Statybos techniniu reikalavimu reglamente STR 2.06.01:1999 ,,Miestu, miesteliu ir kaimu susisiekimo sistemos“.

4. Ieškovo teisetas interesas šioje byloje akivaizdus. Ieškovas yra valdytojas, turintis valdymo titula, kildinama iš finansines nuomos (lizingo) sutarties, todel turi teise ginti savo valdyma (CK 4.34 straipsnis). Be to, reikalavima del niekinio sandorio gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo, skirtingai nei ieškini del sandorio nugincijimo, kuri gali pareikšti tik istatymu nustatyti asmenys.

5. Kasacinio skundo argumentai del irodinejimo ir irodymu vertinimo taisykliu pa˛eidimo iš esmes yra tie patys, kaip ir kasacinio skundo 1 punkte del statiniu teisinio statuso.

6. Nepagristas kasacinio skundo argumentas, kad teismas pa˛eide CPK 331 straipsni. Kasatoriaus nurodyta apeliacines instancijos teismo nutarties argumentu prieštaravima paneigia nutartyje išdestyti argumentai.

7. Byloje esantys irodymai paneigia kasatoriaus atsakovo Nacionalines ˛emes tarnybos prie ˇemes ukio ministerijos kasacinio skundo argumentus, kad nepagrista teismu išvada, jog ginco ˛emes sklypas (duomenys neskelbtini)  reikalingas prekybos centro (duomenys neskelbtini) eksploatacijai.

Marijampoles savivaldybes tarybos 2004 m. gruod˛io 30 d. sprendimu Nr. 1-143 patvirtinto ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini) detaliajame plane nustatyta, kad šiame plane nurodytoje teritorijoje, kuriai nustatytas servitutas, turi buti privalomai irengiamos automobiliu stovejimo vietos. Taryba 2005 m. gruod˛io 30 d. sprendimu Nr. 1-698 leido rengti detaliuosius planus automobiliu stovejimo aikštelems rengti. 2006 m. rugsejo 14 d. buvo išduotos planavimo salygos detaliojo planavimo dokumentui rengti, kuriose nurode, kad planavimo tikslas ir u˛daviniai yra ˛emes sklypo suformavimas prie esamos automobiliu stovejimo aikšteles. Detalusis planas buvo suderintas istatymu nustatyta tvarka ir patvirtintas Marijampoles savivaldybes tarybos 2007 m. gegu˛es 31 d. sprendimu Nr. 1-36.

 

Atsiliepimu i  Nacionalines ˛emes tarnybos prie ˇemes ukio ministerijos kasacini skunda treciasis asmuo Marijampoles savivaldybes administracija prašo skunda atmesti, o gincijama teismo nutarti palikti nepakeista. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Teismas teisingai taike ir aiškino materialiosios teises normas. Restitucija gali buti taikoma tik tarp sandorio šaliu. Sprend˛iant ginca, teismuose aplinkybes del lešu paskirstymo pagal Nauju kitos paskirties valstybines ˛emes sklypu pardavimo ir nuomos taisykliu 2.10 punkta kasatoriui buvo ˛inomos. Atsakovas Marijampoles apskrities viršininko administracija nereiške teismams valios del pinigu paskirstymo po restitucijos taikymo. CPK 347 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad kasaciniame skunde neleid˛iama remtis naujais irodymais ir aplinkybemis, kurie nebuvo nagrineti ˛emesniu instanciju teismuose.

 2. Teismai motyvuotai pagrinde bylinejimosi išlaidu paskirstyma.  

 

Teiseju kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

V. Kasacinio teismo  argumentai ir išaiškinimai

 

Del valstybes (savivaldybiu)  turto perleidima reglamentuojanciu teises normu imperatyvaus pobud˛io

 

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje itvirtintas principas, pagal kuri valstybe reguliuoja ukine veikla taip, kad ji tarnautu bendrai tautos gerovei, yra igyvendinamas, be kita ko, per valstybes (savivaldybiu) turto santykiu reglamentavima: ju tvarkymas turi atitikti  Lietuvos Respublikos valstybes ir savivaldybiu turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo istatymo 81 straipsnyje itvirtintus  principus: 1) visuomenines naudos; šis principas reiškia, kad valstybes ir savivaldybiu turtas turi buti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama rupestingai, siekiant u˛tikrinti visuomenes interesu tenkinima; 2) efektyvumo; šis principas reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybes ir savivaldybiu turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi buti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo; šis principas reiškia, kad valstybes ir savivaldybiu turtas turi buti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas; 4) viešosios teises; šis principas reiškia, kad sandoriai del valstybes ir savivaldybiu turto turi buti sudaromi tik teises aktu, reglamentuojanciu disponavima valstybes ir (ar) savivaldybiu turtu, nustatytais atvejais ir budais. Viešosios teises principas itin aktualus nagrinejamo ginco kontekste, jis reiškia, kad valstybes (savivaldybiu) turto tvarkymo santykiuose teiseta yra tik tai, kas tiesiogiai leista istatyme.

Valstybines ˛emes santykiams Valstybes ir savivaldybiu turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo istatymas taikomas kaip bendrasis, pagal jo 1 straipsnyje itvirtinta taisykle: šis Istatymas nustato valstybes ir savivaldybiu turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka bei salygas, valstybes ir savivaldybiu instituciju igaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo bei (ar) disponavimo juo istatymai. ˇemes nuosavybes, valdymo ir naudojimo santykius bei ˛emes tvarkyma ir administravima Lietuvos Respublikoje reglamentuoja ˇemes istatymas. Šio istatymo 1 straipsnyje itvirtintas imperatyvas ˛emes santykius reguliuoti taip, kad butu sudarytos salygos tenkinti visuomenes, fiziniu ir juridiniu asmenu poreikius racionaliai naudoti ˛eme, vykdyti ukine veikla išsaugant ir gerinant gamtine aplinka, gamtos ir kulturos pavelda, apsaugoti ˛emes nuosavybes, valdymo ir naudojimo teises. Valstybines ˛emes perleidimo tvarka detaliai reglamentuota ˇemes istatymo ir ji igyvendinanciu teises aktu. Sprend˛iant del juose itvirtinto teisinio reglamentavimo privalomumo aktuali kasacinio teismo praktika, pagal kuria, nustatant, ar teises norma, kurioje nera tiesiogiai lingvistiškai išreikšto imperatyvo, yra privalomo pobud˛io, ji turi buti aiškinama pagal bendruosius teises normu aiškinimo metodus: turi buti atsi˛velgiama i teises normos tikslus ir u˛davinius, objekta ir interesa, kuri ta teises norma gina, taip pat tos teises normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. Imperatyvioji yra tokia teises norma, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenes interesus, viešaja tvarka, todel aiškinantis normos imperatyvuma turi buti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam u˛tikrinti ji skirta. Imperatyvaus teisinio reglamentavimo esme – visuomeniniu santykiu dalyviu elgesio laisves ribojimas privalomais nurodymais, siekiant viešuju visuomenes interesu apsaugos. Imperatyviosioms teises normoms budingas absoliutus privalomumas, t. y. ju galiojimo ir taikymo negali pakeisti, apriboti ar panaikinti privatus teisiniu santykiu subjektai savo susitarimu; jomis savo veikloje vadovautis ir u˛tikrinti ju igyvendinima atitinkamose viešojo administravimo srityse privalo viešieji subjektai (valstybes institucijos, pareigunai ir kt.) (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005 m. gegu˛es 4 d. nutartis, priimta civilineje byloje UAB „Domus Perfecta“ v. UAB vaistine „Širda˛ole“, bylos Nr. 3K-3-263/2005; 2005 m. rugsejo 21 d. nutartis, priimta civilineje byloje UAB „Sigma Telas“ ir kt. v. AB „Rytu skirstomieji tinklai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. rugsejo 30 d. nutartis, priimta civilineje byloje D. K. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-432/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilineje byloje ˇUB  ,,Minaiciai“ v. AB ,,ˇemaitijos pienas“, bylos Nr. 3K- 3-14/2010; kt.).

Apibendrindama aptartas istatymu ir teismu praktikos nuostatas teiseju kolegija konstatuoja, kad valstybes ˛emes perleidimo santykiu istatyminio reglamentavimo  tikslas - u˛tikrinti, kad valstybes (savivaldybiu) nuosavybe butu tvarkoma taip, kad tai atitiktu visos visuomenes interesus, viešajam interesui teikiant prioriteta prieš privatu tiek ˛emes naudojimo tikslu, paskirties, tiek ˛emes naudojimo salygu po˛iuriu. Šis reglamentavimas yra grind˛iamas valstybes turto tvarkymo viešosios teises principu – sandoriai del valstybes turto turi buti sudaromi tik teises aktu, reglamentuojanciu disponavima valstybes ir (ar) savivaldybiu turtu, nustatytais atvejais ir budais – ir yra imperatyvus. Valstybes (savivaldybiu) ˛emes perleidimo sandoriai, sudaryti pa˛eidus viešosios teises principa – kai valstybes (savivaldybiu) turtas igytas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pa˛eid˛iant itvirtinta tvarka ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai.

 

            Del nuosavybes teises i statinius igijimo pagrindo

 

 Nuosavybes teise gali buti igyjama vienu iš CK 4.47 straipsnyje ar kituose istatymuose nustatytu pagrindu, be kita ko, pagaminant nauja daikta. Vienas iš nuosavybes objektu pagaminimo budu – statyba. Nuosavybes teise atsiranda nuo statinio, kaip daikto, sukurimo, statybos u˛baigimo dokumentas (statybos u˛baigimo aktas ar deklaracijos apie statybos u˛baigima patvirtinimas, pagal anksciau galiojusia istatymo redakcija – statinio pripa˛inimo tinkamu naudoti aktas) yra pagrindas daiktui ir nuosavybes teisei iregistruoti Nekilnojamojo turto registre (Statybos istatymo 24 straipsnis).  Nekilnojamojo turto registro paskirtis – teisiniu duomenu apie nekilnojamuosius daiktus registravimas ir viešinimas (Nekilnojamojo turto registro istatymo 2 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje del nuosavybes igijimo pagrindo (titulo) ir teisines registracijos santykio išaiškinta, kad nuosavybes teises atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o istatyme nustatyta aplinkybe (sandoris, ivykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civiliniu teisiu ir pareigu atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis). Ne teisine registracija sukuria nuosavybes teise; nuosavybes teise atsiranda teises aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik iregistruojami ir išviešinami nuosavybes teisiu atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos  2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilineje byloje UAB ,,Orestas“ v. UAB ,,Pramoninis servisas“, UAB ,,Fortus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-977/2000; 2002 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilineje byloje V. M. PI ,,Mature“ v. ˇKNTKR VI Vilniaus filialas, bylos  Nr. 3K-3-174/2002; 2003 m. gruod˛io 3 d. nutartis, priimta civilineje byloje V. D., D. D. v. P. V. Š., E. Š., bylos Nr. 3K-3-1158/2003). Šios teises aiškinimo taisykles aktualios ir sprend˛iant del nuosavybes teises i statinius atsiradimo momento. CK 4.27 straipsnio 2 dalies norma, kuria remiasi kasatorius UAB ,,Autoreikmuo“, šiam gincui netaikytina, nes reglamentuoja valdymo, kaip savarankiškos daiktines teises (ne nuosavybes teises)  neiregistravimo teisinius padarinius. 

Kasatorius Nacionaline ˛emes tarnyba nepagristai remiasi Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartimi, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-175/2008, ir netiksliai cituoja jos išaiškinimus. Toje byloje nagrineta situacija, kai  nuosavybes teise i pastata praše pripa˛inti asmenys, nepateike teismui jokiu duomenu apie statybos vykdyma istatymo nustatyta tvarka (projekto, statybos leidimo ir t. t.), todel teismas konstatavo, kad nera pagrindo svarstyti nuosavybes teisiu pripa˛inimo klausima. Šioje byloje aktualus ne statinio statybos teisetumo, o neiregistravimo  Nekilnojamojo turto registre klausimas.

 Nagrinejamoje byloje nustatyta, kad automobiliu stovejimo aikštele ginco sklype nuosavybes teise priklauso Marijampoles savivaldybei, jos statiniai apskaitomi savivaldybes turto balanse.  Byloje nera jokiu duomenu, pagrind˛ianciu kasatoriaus ,,UAB ,,Autoreikmuo“ teiginius, kad automobiliu stovejimo aikštele yra neteisetas statinys. Ta aplinkybe, kad statinys neiregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nagrinejamo ginco kontekste nepaneigia savivaldybes nuosavybes teises i ji,  statinio, kaip tokio, buvimo fakto,  jo tikslines paskirties ir šiu aplinkybiu itakos ˛emes perleidimo sandorio teisetumo vertinimui.

 

Del teises normu, reglamentuojanciu valstybines ˛emes sklypu pardavimo salygas ir tvarka, taikymo

 

Pagal ˇemes istatymo 10 straipsnio 4 dali valstybines ˛emes sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono budu asmeniui, kuris u˛ parduodama ˛emes sklypa pasiulo did˛iausia kaina; šiuo reguliavimu igyvendinamas valstybes turto tvarkymo efektyvumo principas: siekiama i valstybes biud˛eta gauti kuo daugiau pajamu iš turto pardavimo. Kartu istatyme itvirtinti atvejai, kai  valstybines ˛emes sklypai parduodami be aukciono, be kita ko, tada, kai jie u˛statyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybes teise priklausanciais statiniais ar irenginiais, išskyrus ˛emes sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik in˛ineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcines priklausomybes ar apibre˛to naudojimo arba ukines veiklos pobud˛io statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar irenginiui arba jo priklausiniui (ˇemes istatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taigi, istatyme numatyti atvejai, kai valstybine ˛eme leid˛iama isigyti ne tam, kas pasiulys did˛iausia kaina, o tam, kas turi istatyme itvirtinta pirmumo teise pirkti ar nuomoti valstybine ˛eme, toks reguliavimas atspindi istatymo leidejo sieki ˛emes santykius reguliuoti taip, kad butu sudarytos salygos tenkinti visuomenes, fiziniu ir juridiniu asmenu poreikius racionaliai naudoti ˛eme, apsaugoti ˛emes nuosavybes, valdymo ir naudojimo teises.

Aptariamos ˇemes istatymo nuostatos detalizuotos ji igyvendinanciuose teises aktuose, be kita ko, nagrinejamam gincui aktualiame Vyriausybes 1999 m. bir˛elio 2 d. nutarime Nr. 692 ,,Del nauju kitos paskirties valstybines ˛emes sklypu pardavimo ir nuomos“, kurio 2.1 punkte nustatyta, kad naujais kitos paskirties valstybines ˛emes sklypais, kurie gali buti parduodami aukcione, laikomi pagal teritoriju detaliojo planavimo dokumentus kitai paskirciai suplanuoti ir Nekilnojamojo turto registre iregistruoti valstybines ˛emes sklypai, kuriuose nera Lietuvos ar u˛sienio fiziniams arba juridiniams asmenims ar kitoms u˛sienio organizacijoms nuosavybes teise priklausanciu statiniu ar irenginiu; ˛emes sklypai, kuriuose nutiesti tik in˛ineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcines priklausomybes ar apibre˛to naudojimo arba ukines veiklos pobud˛io statiniai, kurie skirti pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar irenginiui, priskiriami naujiems ˛emes sklypams. Tokius sklypus turi teise pirkti bet kuris asmuo, aukcione pasiules did˛iausia kaina. Tuo tarpu pagal Vyriausybes 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintu Naudojamu kitos paskirties valstybines ˛emes sklypu pardavimo ir nuomos taisykliu 2.4 punkta asmenys turi teise isigyti nuosavyben ˛emes sklypus, kuriu reikia isigytiems ar isigyjamiems statiniams ir irenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre irašyta ju tiesiogine paskirti, šie ˛emes sklypai parduodami pagal detaliuosius planus arba ˛emevaldu projektus (planus) (kaimo gyvenamojoje vietoveje). Teise naudotis valstybine ˛eme, reikalinga pastatu ir statiniu eksploatavimui, taip pat teise teises aktu nustatyta tvarka ja nuomoti ar pirkti yra istatymine teise, gintina teismo. Aptariamu teises aktu aiškinimas, ivertinant juose itvirtintu normu tarpusavio saveika  ir konteksta, sudaro pagrinda išvadai, kad valstybines ˛emes tvarkymo principai reikalauja parduodant valstybine ˛eme aukcione nepa˛eisti visuomenes ar atskiru fiziniu ir juridiniu asmenu teisiu ar teisetu interesu i parduodama ˛eme, aukcione negali buti parduotas valstybines ˛emes sklypas, kuri igyti (nuomoti) turi istatyme itvirtinta pirmumo teise kiti asmenys.

Sprend˛iant,  ar ˛emes sklypas yra naujas ar naudojamas, lemiama reikšme turi  ne sklype esanciu statiniu teisinio registravimo duomenys, bet faktines situacijos vertinimas. Nagrinejamu atveju nustatyta, kad ginco sklype faktiškai egzistuoja savivaldybes automobiliu stovejimo aikštele, kuri, be kita ko, skirta tenkinti ir prekybos centro lankytoju poreikius,  garantuojamus imperatyviuju statybos santykius reglamentuojanciu teises aktu. Automobiliu stovejimo aikštele ir jos tiksline paskirtis numatyta detaliuosiuose planuose, Marijampoles savivaldybes kontrolieriaus tarnybos  2008 m. spalio 1 d. ataskaitoje konstatuota, kad perleistame sklype esanciu savivaldybes statiniu verte viršija  114 000 Lt. Be to, ginco ˛emes sklype yra prekybos centro pastato statiniu, irengtu pagal prekybos centro statybos projekta: laiptai ir iejimas i pastata. Teiseju kolegija konstatuoja, kad byla nagrineje teismai padare teisingas, bylos duomenimis pagristas  išvadas,  jog ginco ˛emes sklypas buvo suformuotas jame esanciu  statiniu ir gretimame sklype esancio prekybos centro eksploatavimui, šis ˛emes sklypas ir šiuo metu faktiškai yra naudojamas butent tokiai paskirciai pagal kasatoriaus ir UAB ,,Autoreikmuo“ (nuomotojo) ir UAB ,,Norfos ma˛mena“ (nuomininko) 2009 m. bir˛elio 8 d. sudaryta ˛emes sklypo nuomos sutarti; teises aktus atitinkanti ir veikianti automobiliu stovejimo aikštele prie prekybos centro tenkina ne tik prekybos centro valdytojo interesus, bet ir Marijampoles miesto gyventoju poreikius. Tuo tarpu gincijama ˛emes sklypo pirkimo aukcione sutartimi kasatoriui UAB ,,Autoreikmuo“ suteikta istatymu nepagrista ir visuomenes bei teisetu prekybos centro valdytoju interesus pa˛eid˛ianti teise  savo nuo˛iura valdyti sklypa, pasunkinti automobiliu aikšteles naudojima pagal paskirti bei gauti naudos iš neatlygintinai gauto valstybes (savivaldybes) turto.

Kasatoriaus Nacionalines ˛emes tarnybos nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylos Nr. A-14-14-262/2005 ir šios civilines bylos faktines aplinkybes iš esmes skirtingos, todel ta byla negali buti precedentas nagrinejamai bylai. Pirmiau nurodytoje administracineje byloje teismas pasisake del Lietuvos Respublikos nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 12 straipsnio aiškinimo ir taikymo, kai, privatizavus gamykla, jos teritorija buvo suskaidyta atskirais sklypais, juose buvusi asfaltuota danga neteko funkcines paskirties, todel negalejo buti pripa˛istama statiniu, suteikianciu pirmumo teise i valstybines ˛emes sklypa.

 

Del niekinio sandorio konstatavimo ir jo padariniu

 

Nagrinejamoje byloje nustatyta, kad valstybines ˛emes sklypas, kuri aukciono budu nupirko kasatorius UAB ,,Autoreikmuo“, yra ne naujas, o naudojamas – jame yra statiniu, priklausanciu kitiems asmenims – savivaldybes automobiliu stovejimo aikštele, skirta miesto gyventoju, be kita ko, prekybos centro lankytoju, reikmems, taip pat  laiptai ir iejimas i prekybos centra. Tai reiškia, kad ginco ˛emes sklypas negalejo buti parduodamas pagal Vyriausybes 1999 m. bir˛elio 2 d. nutarime Nr. 692 ,,Del nauju kitos paskirties valstybines ˛emes sklypu pardavimo ir nuomos“ nustatyta tvarka. Be to, savivaldybes turtas kasatoriui UAB ,,Autoreikmuo“ perleistas neatlygintinai, pa˛eid˛iant Valstybes ir savivaldybiu turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo istatymo reikalavimus. Šios aplinkybes yra pagrindas pripa˛inti, kad ginco sandoris sudarytas pa˛eidus viešosios teises principa – valstybes (savivaldybiu) turtas igytas  kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, prieštarauja šio reguliavimo principams bei tikslams ir yra niekinis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Reikalavimus del niekinio sandorio gali pareikšti bet kuris asmuo, turintis teiseta interesa (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Ieškovo teisetas interesas šioje byloje teismu konstatuotas pagristai: ieškovas yra pastato valdytojas, turintis valdymo titula, kildinama iš finansines nuomos (lizingo) sutarties, ginco ˛emes sklypas reikalingas parduotuves pastatui, kuri pagal finansines nuomos (lizingo) sutarti siekia igyti ieškovas, normaliai veiklai, šios aplinkybes pakankamos pripa˛inti, kad gincijamas sandoris ateityje paveiks ieškovo teises, susijusias su pastato valdymu.

Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dali, kai sandoris negalioja, viena sandorio šalis privalo gra˛inti kitai  visa, ka yra gavusi pagal sutarti (taikoma restitucija). Niekinio sandorio šaliu sa˛iningumas nera restitucijos taikyma paneigianti aplinkybe, kasatorius UAB ,,Autoreikmuo“  nepagristai remiasi CK 1.80 straipsnio 4 dalimi, nes ši teises norma gina ne niekinio sandorio šali, o pagal niekini sandori perleista turta igijusi sa˛ininga treciaji asmeni.

Restitucija taikoma sandorio šalims, ginco sandorio šalys yra kasatoriai, todel byla nagrineje teismai pagristai u˛ parduota sklypa gautas lešas priteise iš Nacionalines ˛emes tarnybos, kaip pardavejo  – Marijampoles apskrities viršininko administracijos – teisiu peremejo.

 

Del bylinejimosi išlaidu apeliacines instancijos teisme

 

Kasatorius Nacionaline ˛emes tarnyba teigia, kad turetu buti suma˛inamas apeliacines instancijos teismo priteistas atstovavimo išlaidu dydis. Apeliacines instancijos teismas priteise ieškovui iš kasatoriu po 937,75 Lt išlaidu advokato pagalbai apeliacines instancijos teisme apmoketi atlyginimo, ši suma ne˛ymiai viršija Lietuvos advokatu tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. baland˛io 2 d. isakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose del civilinese bylose priteistino u˛mokescio u˛ advokato ar advokato padejejo teikiama teisine pagalba (paslaugas) maksimalaus dyd˛io (toliau – Rekomendacijos) itvirtintus maksimalius dyd˛ius, taciau, kita vertus, skund˛iamoje nutartyje apeliacines instancijos teismas nurode, kad toki atlygintinu  atstovavimo išlaidu dydi nustato atsi˛velgdamas i bylos sudetinguma bei vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sa˛iningumo principais. Teiseju kolegija konstatuoja, kad toks teismo sprendimas atitinka Rekomendaciju 11 punkto nuostata, itvirtinancia teismo teise, atsi˛velgiant i konkrecios bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sa˛iningumo kriterijais, išimtiniais atvejais nukrypti nuo Rekomendaciju 8 punkte nustatytu maksimaliu dyd˛iu, ir šios teises normos taikymo praktika (˛r., pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutarti, priimta civilineje byloje UAB „Vaivorykšte“  v. UAB „AR10“, bylos Nr. 3K-3-115/2011).

 

Del visumos išdestytu aplinkybiu teiseju kolegija konstatuoja, kad kasatoriu nurodyti argumentai neatitinka kasacijos pagrindu (CPK 346 straipsnis) ir nesudaro pagrindo skund˛iamiems teismu sprendimams panaikinti ar pakeisti.

 

Del bylinejimosi išlaidu kasaciniame teisme

 

Kasacinis teismas turejo 209,28 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Bendrosios raštines 2011 m. gegu˛es 17 d. pa˛yma. Netenkinus atsakovu kasaciniu skundu, šios išlaidos valstybei priteistinos iš kasatoriu (CPK 96 straipsnis).

 

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. lapkricio 2 d. nutarti palikti nepakeista.

Priteisti valstybei iš atsakovu Nacionalines ˛emes tarnybos prie ˇemes uko ministerijos (j. a. k. 188704927) ir UAB ,,Autoreikmuo“ (j. a. k. 265820980) po 104,64 Lt (šimta keturis litus 64 ct) išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo. 

 

Ši Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis yra galutine, neskund˛iama ir isiteiseja nuo priemimo dienos.

 

 

Teisejai                                                                                                 Gintaras Kry˛evicius

 

                                                                                                                          

                                                                                                            Sigitas Gurevicius

 

 

                                                                                                            Sigita Rudenaite