Civilinė byla Nr. e2-804-1099/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08956-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.16.5; 2.6.10.5.1; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 27 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,
sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Breitto“ atstovui advokatui Linui Stanislavui Bagdonui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Technopolis Ozas“ atstovui advokatui Donatui Jasaičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Breitto“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Technopolis Ozas“ dėl sutarties pripažinimo nutraukta, bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Technopolis Ozas“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Breitto“ dėl skolos ir nuostolių priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl 2017 m. gruodžio 29 d. patalpų nuomos sutarties nutraukimo datos ir priešpriešinio reikalavimo dėl skolos bei nuostolių priteisimo pagal minėtą nuomos sutartį.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Breitto“ (buvęs pavadinimas UAB „Transkomsta“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo pripažinti, kad 2017 m. gruodžio 29 d. patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2020 m. gruodžio 31 d., pasirašius 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimą dėl nuomos sutarties nutraukimo, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Nurodo, kad 2017 m. gruodžio 29 d. tarp jos ir atsakovės UAB „Technopolis Ozas“ (atsakovė po reorganizavimo perėmė UAB „Sorta“ teises ir pareigas) buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. TP-S-32900011 (toliau – Nuomos sutartis), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo ieškovei išnuomoti dalį administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos), taip pat ieškovei buvo suteiktos parkavimosi vietos; Nuomos sutartis buvo sudaryta 3 metų laikotarpiui; 2020 m. kovo 13 d. šalys pasirašė papildomą susitarimą Nr. 2 dėl nuomos termino pratęsimo (toliau – Susitarimas Nr. 2).
4. Ieškovė pažymi, jog vykdo ekspeditorės veiklą, t. y organizuoja krovinių vežimą-išsiuntimą, priėmimą, prekių lydėjimą, prekių vežimo įforminimą, krovinių ekspedijavimą, ir yra glaudžiai priklausoma nuo trečiųjų asmenų (užsakovų), kurie naudodamiesi ieškovės tarpininkavimo paslaugomis vykdo veiklą. Aiškina, kad Lietuvoje 2020 m. kovo 16 d. įvestas karantinas ir judėjimo ribojimai sumažino ieškovės apyvartas, darbas tapo nuostolingas, kadangi ieškovės vykdoma veikla yra paremta vienkartiniais santykiais su klientais ir ilgalaikių sutarčių nebūvimas, nenugalimos jėgos aplinkybės bei ženklių nuostolių atsiradimas lėmė pagrindą inicijuoti Nuomos sutarties nutraukimą. Anot ieškovės, ji siekė nutraukti Nuomos sutartį tarpusavio susitarimu, todėl 2020 m. rugsėjo 3 d. pateikė pranešimą atsakovei informuodama, kad nori nutraukti Nuomos sutartį. Teigia, kad šalys susitarė dėl Nuomos sutarties nutraukimo sąlygų ir pati atsakovė 2020 m. gruodžio 3 d. pateikė susitarimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo (toliau – 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimas), su kuriuo ieškovė sutiko, jį pasirašė ir išsikraustė iš Patalpų. Kita vertus, atsakovė ieškovei 2020 m. gruodžio 30 d. pateikė naują susitarimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo (toliau – 2020 m. gruodžio 30 d. susitarimas), kurio pagrindu iš ieškovės pareikalavo sumokėti 32 267,07 Eur (su PVM) dydžio mokestį, kas, anot ieškovės, laikytina siurprizine sąlyga.
5. Ieškovė nurodo, kad esmine sutarties nutraukimo sąlyga pripažintina suderinta šalių valia, o ne formalus rašytinis dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.192, 6.193 straipsniai). Anot ieškovės, šalių valia dėl Nuomos sutarties nutraukimo neabejotinai buvo suderinta, kadangi nutraukimo data ir kompensacijos dydis – esminės susitarimo dėl Nuomos sutarties nutraukimo sąlygos, buvo suderintos bendravimo susirašinėjant metu. Taigi, reikalaudama kitokios sumos nei pati buvo nurodžiusi 2020 m. gruodžio 3 d. susitarime atsakovė galimai siekia nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita. Be to, atsakovė nepateikė jokių rašytinių ar kitokių įrodymų, pagrindžiančių dėl kokių priežasčių pradėjo reikalauti tokio dydžio Nuomos sutarties nutraukimo mokesčio. Priešingai, atsakovė pati sutiko su protingo dydžio nuomos mokesčio dydžio kompensacija, kuri yra pakankama jos patirtiems nuostoliams padengti. Pažymi, kad 2020 m. lapkričio gale ieškovė jau buvo išsikrausčiusi iš Patalpų ir apie tai pranešė atsakovei, bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus.
6. Taigi, ieškovė teigia, kad Nuomos sutartis nutraukta nuo 2020 m. gruodžio 31 d. Pažymi ir tai, kad savarankiškas Nuomos sutarties nutraukimo pagrindas galėjo būti force majeure aplinkybės, kadangi karantino įvedimas Lietuvoje visiškai atitiko force majeure aplinkybes ir jos galėjo būti taikomos Nuomos sutarčiai. Ieškovė negali ir negalėtų vykdyti sutartinių santykių dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, t. y. dėl force majeure aplinkybių. Ieškovė, matydama prastėjančią būklę Lietuvoje bei turėdama finansinių sunkumų, dar 2020 m. rugsėjo 3 d. ėmėsi visų pagrįstų atsargos priemonių bei dėjo visas pastangas, siekdama sumažinti tiek savo, tiek atsakovės išlaidas, pasiūlydama nutraukti Nuomos sutartį ir atsakovė su tuo sutiko.
7. Atsakovė UAB „Technopolis Ozas“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
8. Atsakovė nesutinka su ieškinio reikalavimu, kadangi, anot atsakovės, 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimas nebuvo sudarytas, o kitais pagrindais ieškovė ne tik Nuomos sutarties nenutraukinėjo, tačiau ir neturėjo teisės to vienašališkai padaryti prieš terminą:
– Nuomos sutarties nutraukimas nebuvo sudarytas, nes jis nebuvo pasirašytas iš atsakovės pusės. Tiek CK 6.183 straipsnio 1 dalis, tiek Nuomos sutarties bendrosios dalies 13.2 punktas numato, kad bet kokie šalių susitarimai, susiję su Nuomos sutartimi, turi būti sudaryti raštu bei ieškovės ir atsakovės pasirašyti. Nagrinėjamu atveju nei viena iš šalių nebuvo nurodžiusi pageidavimo sudaryti susitarimą dėl Nuomos sutarties kitokia forma; priešingai – iš į bylą pateikto susirašinėjimo aiškiai matyti, kad buvo kalbama būtent apie rašytinio susitarimo dėl Nuomos sutarties nutraukimo pasirašymą;
– Nuomos sutarties nutraukimas nebuvo sudarytas, nes atsakovė savo el. laišku atšaukė 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimo projektą (per klaidą buvo išsiųstas el. laišku). Iš ieškinio galima suprasti, kad ieškovė laiko, jog atsakovė atsiųsdama ieškovei 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimo projektą pateikė ieškovei ofertą dėl Nuomos sutarties nutraukimo susitarimo projekte nurodytomis sąlygomis, todėl ieškovei pasirašius 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimą tokia oferta buvo akceptuota, o tai neva reiškia, kad susitarimas tarp šalių laikomas sudarytu. Atsakovė su tokiais teiginiais nesutinka, kadangi ji iš karto po el. laiško išsiuntimo pažymėjo šį laišką kaip atšaukiamą bei tokį veiksmą papildomai palydėjo el. laišku, kuriame nurodyta, kad anksčiau siųstas el. laiškas atšaukiamas, jį reikėtų ignoruoti. Kitaip tariant, atsakovė net negali būti laikoma pateikusia ofertą. Atsakovės oferta buvo nedelsiant atšaukta – gerokai iki jos akcepto, ir tam nebuvo jokių kliūčių: 1) 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimo projektas ieškovei buvo persiųstas 2020 m. gruodžio 4 d. el. laišku, kuris nedelsiant buvo atšauktas ta pačia tvarka, kaip ir buvo išsiųstas; tuo tarpu akceptą dėl šio susitarimo sudarymo ieškovė atsakovei pateikė tik 2021 m. sausio 7 d.; 2) neegzistavo aplinkybės, dėl kurių oferta nebūtų galėjusi būti atšaukta, t. y. ofertoje nebuvo nurodytas joks terminas akcepto pateikimui, oferta nebuvo neatšaukiama ir nebuvo pagrindo manyti kitaip; 3) pati ieškovė 2020 m. gruodžio 23 d. el. laišku, t. y. jau po 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimo pateikimo ir jo atšaukimo, patvirtino, kad iki šiol nėra gavusi Nuomos sutarties nutraukimo susitarimo projekto. Be to, 2020 m. gruodžio 22 d. atsakovė el. laišku plačiau pakomentavo kodėl atšaukė savo 2020 m. gruodžio 4 d. el. laišką su 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimo projektu, o prie laiško pridėtu pranešimu dar kartą patvirtino, kad Nuomos sutartis nėra nutraukta ir turi būti vykdoma; 2020 m. gruodžio 30 d. el. laišku išsamiai paaiškino, kodėl Nuomos sutartis nėra laikoma nutraukta bei prisegė atsakovę tenkinančio 2020 m. gruodžio 30 d. susitarimo projektą pasirašymui, tačiau ieškovė šio susitarimo nepasirašė; 2021 m. sausio 12 d. el. laiške pakartotinai nurodė ir paaiškino kodėl Nuomos sutartis nėra laikoma nutraukta. Nepaisant to, kad Nuomos sutartis nebuvo nutraukta, ieškovė nevykdė savo, kaip nuomininkės, pareigų – nemokėjo nuomos mokesčio ir neatstatė Nuomos sutartyje nurodyto depozito iki reikiamo dydžio.
9. Anot atsakovės, ieškovė netinkamai taiko CK 6.186 straipsnio 1 dalį, nes šis straipsnis apie netikėtas sudarytų sutarčių sąlygas, o 2020 m. gruodžio 30 d. susitarimas niekuomet nebuvo sudarytas, todėl ieškovės rėmimasis šia nuostata neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo.
10. Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl force majeure yra nepagrįstos ir nesusijusios su ieškinio reikalavimu. Anot ieškovės, net jei teismas vertintų šias aplinkybes, jų egzistavimas nebuvo įrodytas. Pirma, ieškovė niekaip nepagrindė aplinkybių, kad karantino įvedimas Lietuvoje yra force majeure aplinkybė jai, t. y. niekaip nepagrindė jos nurodomų aplinkybių, jog dėl karantino paskelbimo pablogėjo jos finansinė padėtis. Antra, karantinas Lietuvoje įvestas 2020 m. kovo 16 d., o Susitarimą Nr. 2 ieškovė pasirašė ir atsakovei atsiuntė tik 2020 m. kovo 24 d., t. y. jau po to, kai Lietuvoje buvo įvestas karantinas. Trečia, force majeure nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles (CK 6.212 straipsnio 1 dalis). Ketvirta, ieškovė ir šiuo metu skelbiasi, kad pastaruosius 10 metų nuolat augo – tą patvirtina ištrauka iš jos internetinės svetainės.
11. Atsakovė UAB „Technopolis Ozas“ pateikė priešieškinį, kuriame prašo priteisti iš ieškovės UAB „Breitto“ 7 643,64 Eur skolą, 10 757,87 Eur nuostolius, 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
12. Atsakovė be atsiliepime į ieškinį išdėstytų argumentų papildomai nurodo, kad ieškovei nevykdant savo pareigų pagal Nuomos sutartį ir atsakovei įsitikinus, jog ieškovė Nuomos sutarties ir toliau nevykdys, atsakovė 2021 m. balandžio 16 d. pranešimu Nuomos sutartį vienašališkai nutraukė dėl ieškovės kaltės; 2021 m. balandžio 30 d. ieškovė Patalpų grąžinime nedalyvavo, todėl Patalpas atsakovė perėmė vienašališkai.
13. Atsakovė aiškina, kad ieškovė nevykdė savo, kaip nuomininkės, pareigų mokėti nuomos mokestį Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. (kai ieškovė nustojo mokėti nuomos mokestį) iki 2021 m. balandžio 30 d. (Nuomos sutarties nutraukimo dienos). Be to, ieškovė per nuomos laikotarpį turėjo dengti ir komunalinius bei bendruosius mokesčius. Taigi, ieškovei pagal Nuomos sutartį už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. buvo išrašyta sąskaitų už 13 351,53 Eur (Nuomos sutarties specialiųjų sąlygų 4.8, 8.1, 8.2.2, 8.3, 8.4 punktai; Nuomos sutarties bendrosios dalies 1.9, 6.3, 6.4 punktai). Kadangi 2021 m. vasario 8 d. ir 2021 m. vasario 24 d. pranešimais atsakovė informavo ieškovę apie 5 707,89 Eur dydžio įsiskolinimo padengimą iš ieškovės sumokėto avanso (bei pareikalavo sumokėti 377,88 Eur dydžio mokėjimus pagal Nuomos sutartį ir atstatyti depozitą iki Nuomos sutartyje nurodyto dydžio), galutinė skola lygi 7 643,64 Eur (13 351,53 Eur - 5 707,89 Eur).
14. Be to, atsakovė prašo priteisti nuostolius, kuriuos sudaro atsakovės dėl Nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą negautos pajamos. Anot atsakovės, egzistuoja visos sąlygos ieškovės civilinės atsakomybės taikymui:
– egzistuoja ieškovės neteisėti veiksmai, nes ji pažeidė Nuomos sutarties bendrosios dalies 6.7.2 ir 6.7.3 punktus bei specialiosios dalies 8.1 punktą, ir už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. nemokėjo nuomos mokesčio bei kitų mokesčių pagal Nuomos sutartį, todėl tokiu būdu pažeidė Nuomos sutartį ir atliko neteisėtus veiksmus. Be to, ieškovė, atsakovei panaudojus depozitą, neatstatė jo iki Nuomos sutartyje numatyto dydžio ir tokiu būdu taip pat pažeidė Nuomos sutarties specialiųjų sąlygų 9.2 punktą ir bendrosios dalies 6.6.4 punktą. Galiausiai, ieškovės pareikštas ieškinys patvirtina, kad ieškovė nuo 2021 m. sausio mėn. nepagrįstai nevykdo savo įsipareigojimų ir neketina jų vykdyti;
– egzistuoja atsakovės patirti nuostoliai, nes nutraukus Nuomos sutartį dėl ieškovės kaltės prieš terminą, atsakovė patyrė 10 757,87 Eur žalą, lygią negautoms nuomos pajamoms už 4 mėnesių laikotarpį nuo Nuomos sutarties nutraukimo iki Patalpų perdavimo naujai nuomininkei (nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d.), kurias atsakovė būtų gavusi pagal Nuomos sutartį (negautas Patalpų nuomos mokestis sudaro 8 604,84 Eur (154,43 kv. m x 13,93 Eur/kv. m x 4 mėn.); negautas 3 parkavimo vietų nuomos mokestis sudaro 309,84 Eur (3 x 25,82 Eur/vnt. x 4 mėn.); negauta bendrųjų mokesčių dalis sudaro 1 843,19 Eur (147,22 kv. m x 3,13 Eur/kv. m x 4 mėn.). Šios gautinos pajamos visiškai realios, nes jos buvo numatytos terminuotoje Nuomos sutartyje ir ieškovė buvo įsipareigojusi jas atsakovei mokėti už visą Nuomos sutarties galiojimo laikotarpį. Atsakovė reikalauja negautų pajamų už 4 mėnesių laikotarpį, kuris yra pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis dėl naujos nuomos sutarties sudarymo, tiek kasacinio teismo praktika. Pažymi, kad ne tik negautas nuomos mokestis, bet ir bendrųjų mokesčių dalis, kuri buvo priskirta ieškovei Nuomos sutartimi (Nuomos sutarties specialiosios dalies 8.4 punktas, bendrosios dalies 6.4 punktas), laikytina atsakovės negautomis pajamomis, nes nors ieškovė nebesinaudoja Patalpomis, atsakovė nepriklausomai nuo to ir toliau patiria išlaidas viso pastato ir teritorijos eksploatavimui bei administravimui (jos nelaikytinos komunalinėmis išlaidomis). Galiausiai, atsakovė pažymi, kad išlaidas nuomos veiklai jau yra faktiškai patyrusi (pastato įsigijimo išlaidos) ir toliau de facto patiria (viso pastato eksploatavimo išlaidos, kurios paskirstomos nuomininkams) nepriklausomai nuo to, kad ieškovė nebesinaudoja Patalpomis, todėl šiuo atveju negautomis pajamomis CK 6.249 straipsnio prasme laikytinas ir pats nuomos mokestis, kurį atsakovė būtų gavusi, jeigu Nuomos sutartis nebūtų buvusi nutraukta;
– tarp ieškovės atliktų neteisėtų veiksmų ir atsakovės negautų pajamų egzistuoja priežastinis ryšys, nes ieškovei nevykdant savo pareigų (laiku atlikti mokėjimus) pagal Nuomos sutartį, atsakovė buvo priversta nutraukti Nuomos sutartį prieš terminą dėl ieškovės kaltės. Nutraukus Nuomos sutartį, atsakovė nebegavo pajamų, kurias būtų gavusi, jeigu ieškovė būtų tinkamai vykdžiusi Nuomos sutartį ir Nuomos sutartis nebūtų nutraukta. Šis ryšys yra akivaizdus ir negalėtų būti ieškovės kvestionuojamas. Be to, ir Nuomos sutartyje aiškiai nurodyta, kad tuo atveju, jeigu Nuomos sutartis bus vienašališkai nutraukta dėl ieškovės kaltės, ieškovė privalės atsakovei atlyginti visus dėl to kilusius nuostolius (Nuomos sutarties bendrosios dalies 5.7 punktas), todėl ieškovė negalėjo nesuvokti savo neteisėtų veiksmų pasekmių.
15. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį su priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, o ieškinį tenkinti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
16. Ieškovė be ieškinyje išdėstytų argumentų atsiliepime į priešieškinį papildomai nurodo, kad pasibaigus deryboms tarp šalių buvo nuspręsta, jog ieškovė palieka atsakovei 5 050 Eur dydžio depozitą bei sumoka pilną patalpų nuomos kainą 2 222,25 Eur plius PVM už gruodžio mėnesį. Anot ieškovės, šalims sutarus galutinę netesybų dydžio sumą bei Nuomos sutarties nutraukimo datą, atsakovė 2020 m. gruodžio 4 d. persiuntė ieškovei 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimą, kurį ieškovė pasirašė ir persiuntė atgal atsakovei, tokiu būdu ieškovė pateikė akceptą atsakovės ofertai. Teigia, kad ieškovė kelis kartus kreipėsi į atsakovę domėdamasi kodėl nesulaukia iš atsakovės pusės pasirašyto Nuomos sutarties nutraukimo projekto, tačiau nesulaukusi atsakymo ieškovė buvo priversta savo teises ginti teisme.
17. Ieškovės vertinimu, vadovaujantis Nuomos sutarties bendrosios dalies 5.3 punktu, nutraukus Nuomos sutartį pasibaigia visos nuomininkės teisės ir pareigos, įskaitant ir nuomos bei kitų mokesčių mokėjimo prievoles, todėl ieškovė pagrįstai atsisakė mokėti Nuomos sutarties specialiųjų sąlygų 8.1 ir 8.3 punktuose nurodytus mokesčius už patalpų ir automobilių stovėjimo vietų nuomą bei komunalines paslaugas už 4 mėnesių laikotarpį po Nuomos sutarties nutraukimo, nes ji jau buvo nutraukta nuo 2020 m. gruodžio 31 d. Teigia, kad ieškovės veiksmuose nebuvo nei vienos iš CK numatytų civilinei atsakomybei reikalingų kilti sąlygų, todėl atsakovės prašymas dėl negautų pajamų atlyginimo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nepaisant to, kad ieškovė iš anksto įspėjo atsakovę apie Nuomos sutarties nutraukimą ir nuo gruodžio mėnesio nesinaudojo Patalpomis, išreikšdama gerą valią ir patvirtindama atsakovės pateiktą ofertą, apmokėjo visas paskaičiuotas ir nurodytas papildomas sąskaitas už 2020 m. gruodžio mėnesį ir paliko atsakovei 5 015,50 Eur dydžio depozitą.
18. Ieškovė pažymi, kad atsakovės patirti nuostoliai kilo dėl jos pačios kaltės, nes ji naujos nuomininkės pradėjo ieškoti tik 2021 m. balandžio 30 d. (taip teigiama priešieškinyje), tačiau apie Nuomos sutarties nutraukimą jau buvo informuota 2020 m. rugsėjo 3 d., o Patalpomis ieškovė naudojosi iki 2020 m. lapkričio 30 d. Taigi, atsakovė nesiėmė aktyvių veiksmų ieškant naujos nuomininkės Patalpoms, nevykdė derybų, žinodama apie ieškovės norą nutraukti Nuomos sutartį, todėl tai tik rodo, kad atsakovė siekia pasipelnyti ieškovės sąskaita. Anot ieškovės, byloje pateikti susirašinėjimai yra laikomi naujomis ofertomis ar priešpriešinėmis naujomis ofertomis, nes juose yra akivaizdžiai akcentuojamas ieškovės pateikto pasiūlymo svarstymo tęstinumas ir pritarimas atsakovės 2020 m. gruodžio 4 d. siųstam Nuomos sutarties nutraukimo projektui, bei sąlygų aptarinėjimas susirašinėjimo metu.
19. Be to, anot ieškovės, bendrųjų mokesčių dalis, kuri buvo priskirta ieškovei Nuomos sutartimi (Nuomos sutarties specialiosios dalies 8.4 punktas, bendrosios dalies 6.4 punktas), nėra laikytina atsakovės negautomis pajamomis. Aiškina, kad ieškovė jau nuo 2020 m. lapkričio 30 d. nebesinaudoja Patalpomis, yra apmokėjusi visus atsakovės pateiktus mokesčius iki sutartos Nuomos sutarties nutraukimo 2020 m. gruodžio 31 d. bei paliko atsakovei depozitą. Atsakovės teigimu, patiriamos viso pastato ir teritorijos eksploatavimo bei administravimo išlaidos yra nepagrįstos ir kyla tik dėl pačios atsakovės veiksmų. Be to, šios pastato ir teritorijos eksploatacijos ir administravimo išlaidos skirstytos visiems pastate esančių patalpų nuomininkams, dėl ko atsakovė po Nuomos sutarties nutraukimo 2020 m. gruodžio 31 d. privalėjo paskirstyti minėtas išlaidas likusiems nuomininkams arba to nepadarius padengti jas savo lėšomis.
20. Ieškovė nurodo, kad tarp jos veiksmų ir atsakovės negautų pajamų neegzistuoja priežastinis ryšys, nes atsakovė priešieškinyje nepagrįstai vertina, jog Nuomos sutartis buvo vienašališkai nutraukta dėl ieškovės kaltės. Pakartotinai pažymi, kad ieškovė 2020 m. gruodžio 3 d. sudarė susitarimą nutraukti Nuomos sutartį; abi šalys sutiko su Nuomos sutarties nutraukimu ir pačios atsakovės pasiūlytu Nuomos sutarties nutraukimo netesybų dydžiu bei Nuomos sutarties nutraukimo terminu, todėl atsakovė, reikalaudama kitokios sumos nei pati buvo nurodžiusi 2020 m. gruodžio 3 d. susitarime, galimai siekia kompensuoti dėl pačios atsakovės veiksmų kilusius nuostolius ieškovės sąskaita.
21. Galiausiai, ieškovė aiškina, kad visiškai įvykdė 2020 m. gruodžio 3 d. Susitarimo sąlygas, numatytas 1.3 punkte, ir pilnai apmokėjo: komunalinius mokesčius (už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. sumokėjo 203,14 Eur + PVM, nors pagal 2020 m. gruodžio 3 d. Susitarimą turėjo sumokėti 151 Eur + PVM); bendruosius mokesčius (už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. sumokėjo 919,34 Eur + PVM, nors pagal 2020 m. gruodžio 3 d. Susitarimą turėjo sumokėti 916,40 Eur + PVM); nepriemoką už bendruosius mokesčius (apmokėjo 35,36 Eur + PVM); nuomos mokestį už 2020 m. gruodžio mėn.; 2020 m. gruodžio 3 d. Susitarimo 1.3.5 punkte numatytas paslaugas; 2020 m. gruodžio 3 d. Susitarimo nustatytą sumą atlikus įskaitymą į ieškovės pateiktą nuomos garantiją (depozitą). Anot ieškovės, 2020 m. gruodžio 3 d. Susitarimo 1.3.7 ir 1.3.8 punktai nebuvo įgyvendinti, kadangi atsakovė nepateikė duomenų apie kiliminės dangos keitimą, modulinės pertvaros patalpoje pakeitimą ir nepateikė PVM sąskaitos faktūros.
22. Aiškina, kad ieškovės vadovė, 2020 m. gruodžio 4 d. gavusi 2020 m. gruodžio 3 d. Susitarimą, jį atspausdino, pasirašė, nuskanavo ir elektroniniu paštu persiuntė ieškovės (duomenys neskelbtini) Vilniuje J. D., kurį minėtą pasirašytą susitarimą atspausdino ir važiuodama namo užvežė atsakovei – paliko pirmame aukšte administratoriui.
23. Ieškovės atstovai (vadovė ir advokatas) teismo posėdžių metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti. Iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Pakartotinai paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 4 d. gavusi iš atsakovės 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimą, ieškovės vadovė jį pasirašė ir per darbuotoją perdavė atsakovei (kitą el. laišką dėl susitarimo atšaukimo pamatė tik vėliau); be to, jį visiškai įvykdė – sumokėjo minėtame susitarime nurodytas sumas (išskyrus už pertvarą ir kilimą, nes atsakovė nepateikė sąskaitų); 2021 m. sausio 7 d. elektroniniu laišku minėtas pasirašytas susitarimas persiųstas atsakovei pakartotinai. Pažymėjo, kad ginčo sutartį nutraukus nuo 2020 m. gruodžio 31 d., ieškovė neturėjo pareigos toliau mokėti nuomos ir kitų mokesčių, atitinkamai priešieškinio reikalavimai nepagrįsti. Ieškovės vadovė paaiškino, kad siekė nutraukti Nuomos sutartį, nes Patalpos ieškovei buvo per mažos, taip pat reikėjo kitokio pobūdžio patalpų – su kabinetais; be to, nuomos kaina buvo per didelė (siekė mažinti išlaidas dėl karantino).
24. Atsakovės atstovas teismo posėdžių metu priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai, o ieškinį atmesti. Iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Atsakovės atstovas paaiškino, kad ieškovė ginčo Nuomos sutartį pratęsė jau karantino metu, todėl turėjo ją vykdyti. Pažymėjo, kad 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimo projektas buvo nusiųstas atsakovei 2020 m. gruodžio 4 d., tačiau tą pačią dieną maždaug po valandos tokiu pačiu būdu – elektroniniu laišku, buvo atšauktas; per tą laiką jokio akcepto iš ieškovės pusės negavo (pasirašytas susitarimas gautas tik 2021 m. sausio 7 d.); ieškovės versija dėl susitarimo pasirašymo, perdavimo vadybininkei ir vėliau atsakovei atsirado tik bylos nagrinėjimo metu, tačiau ji buvo neįrodyta (liudytoja nepatvirtino šios aplinkybės). Be to, pažymėjo, kad minėtas susitarimo projektas net nebuvo pasirašytas iš atsakovės pusės, nors pagal sutartį jos pakeitimai turėjo būti sudaromi raštu. Nurodė, kad kadangi ieškovė nuo 2021 m. sausio mėn. nevykdė savo įsipareigojimų – nemokėjo nuomos ir kitų mokesčių, skolos dalis buvo padengta iš buvusio depozito ir vėliau inicijuotas Nuomos sutarties nutraukimas (nutraukta nuo 2021 m. balandžio 30 d.); ieškovė neatvyko į Patalpų perdavimą; naujas nuomininkas surastas nuo 2021 m. rugsėjo 1 d., todėl prašoma priteisti skolą, susidariusią iki 2021 m. balandžio 30 d. (sutarties nutraukimo), bei negautas pajamas nuo sutarties nutraukimo iki naujos nuomos sutarties sudarymo su kitu nuomininku (2021 m. rugsėjo 1 d.); tuo labiau ieškovė neginčijo paskaičiuotų sumų. Be to, net jeigu vertinti, jog 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimas buvo pasirašytas, jis ieškovės nebuvo įvykdytas (nesumokėtos lėšos už kilimą ir pertvarą), todėl pagal šio susitarimo 1.4 punktą jis neteko galios. Teigė, kad ieškovės siekis nutraukti ginčo sutartį buvo susijęs ne su force majeure aplinkybėmis dėl karantino, o dėl kitų priežasčių – norint didesnių ir kitokio pobūdžio patalpų.
25. Liudytoja J. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės bendrovėje dirba nuo (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad kartais per ją buvo vykdomas ieškovės dokumentų, į kurių turinį ji nesigilino, perdavimas; be kita ko, ji dokumentus palikdavo ir atsakovės priėmime (dėžutėje), tačiau negalėjo patvirtinti/neatsiminė, jog spausdino ir vežė atsakovei dokumentus dėl ginčo nuomos sutarties nutraukimo (2020 m. gruodžio 3 d. susitarimą).
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
26. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 29 d. tarp UAB „Sorta“, kurios teises bei pareigas perėmė atsakovė, ir ieškovės (buvęs pavadinimas UAB „Transkomsta“) buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. TP-S-32900011, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo ieškovei išnuomoti dalį administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat ieškovei buvo suteiktos parkavimosi vietos. Nuomos sutartis buvo sudaryta 3 metų laikotarpiui (nuo Patalpų perdavimo); Patalpos ieškovei buvo perduotos 2018 m. vasario 28 d. priėmimo-perdavimo aktu.
27. Nustatyta, kad šalys 2020 m. kovo 13 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. 2 dėl nuomos termino pratęsimo (pratęsta bendrai 5 metams – iki 2023 m. vasario 28 d.); ieškovė pasirašytą susitarimą atsakovei siuntė 2020 m. kovo 24 d.
28. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė 2020 m. rugsėjo 3 d. raštu kreipėsi į atsakovę dėl Nuomos sutarties nutraukimo; laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo iki 2020 m. gruodžio mėn. vyko šalių susirašinėjimas dėl ginčo sutarties nutraukimo sąlygų (dėl datos ir netesybų dydžio).
29. 2020 m. lapkričio 30 d. buvo pasirašytas papildomas susitarimas Nr. 3, kuriuo buvo atsisakyta papildomų parkingo vietų (jos grąžintos atsakovei).
30. Byloje pateiktas 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimo dėl Nuomos sutarties nutraukimo projektas, kurio pagrindu atsakovė sutiko nutraukti Nuomos sutartį su ieškove, jei ieškovė įvykdys šiame susitarime nustatytas nutraukimo sąlygas. Jame nurodoma, kad ieškovė iki nutraukimo dienos (pagal šį susitarimą – Nuomos sutarties nutraukimo diena yra 2020 m. gruodžio 31 d. (1.1 punktas)) privalo pilnai sumokėti atsakovei: 151 Eur plius PVM komunalinių mokesčių už 2020 m. lapkričio-gruodžio mėn.; 916,40 Eur plius PVM bendrųjų mokesčių už 2020 m. lapkričio-gruodžio mėn.; 35,36 Eur plius PVM ieškovės nepriemoką už bendruosius mokesčius sudarančias atsakovės faktines išlaidas 2020 m.; 2 222,25 Eur plius PVM nuomos mokesčių už 2020 m. gruodžio mėn.; 490,20 Eur plius PVM už atsakovės paslaugas: 67,41 Eur plius PVM už Patalpų valymo paslaugas laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d., 25 Eur plius PVM už Patalpų apsaugą laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d., 139,96 Eur plius PVM už papildomą Patalpų valymą, 108,83 Eur plius PVM už interneto paslaugas laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 24 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d., 149 Eur plius PVM už SDG paslaugas laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d.; 6 367,29 Eur plius PVM (viso 7 704,42 Eur) dydžio mokestį už Nuomos sutarties nutraukimą pagal šį susitarimą (atsakovė įskaitys 4 145,04 Eur į ieškovės pateiktą nuomos garantiją (depozitą); 1 100 Eur plius PVM už sugadintos Patalpų kiliminės dangos pakeitimą; 300 Eur plius PVM už sugadintos modulinės pertvaros Patalpos pakeitimą (1.3.1-1.3.8 punktai). Šio susitarimo 1.4 punkte nurodyta, kad ieškovei iki nutraukimo dienos pilnai nesumokėjus atsakovei visų susitarimo 1.3 punkte nurodytų mokėjimų, šis susitarimas nutraukimo dieną automatiškai visa apimtimi netenka galios; tokiu atveju visi mokėjimai, įskaitant už praėjusius laikotarpius, turi būti atliekami Nuomos sutartyje nustatyta tvarka.
31. Nustatyta, kad atsakovė minėtą 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimo projektą siuntė ieškovei el. paštu 2020 m. gruodžio 4 d. 17.14 val., tačiau tą pačią dieną 18.19 val. atsiuntė kitą el. laišką, kuriame nurodė, kad projektas per klaidą atsiųstas nesuderintas ir nepatvirtintas, todėl prašė anksčiau siųstą laišką ignoruoti, o susitarimas nepatvirtintas ir negaliojantis, t. y. jį atšaukė.
32. Atsakovė 2020 m. gruodžio 22 d. el. laišku ir prisegtu raštu ieškovei paaiškino, kad nutraukimo sąlygos nepatvirtintos, t. y. šalys nepasiekė tenkinančio sutarimo dėl sutarties nutraukimo sąlygų, sutartis lieka galioti. Atsakovė 2020 m. gruodžio 30 d. el. laiške pakartotinai ieškovei išaiškino, kodėl Nuomos sutartis nėra laikoma nutraukta.
33. Ieškovė 2020 m. gruodžio 23 d. el. laišku kreipėsi į atsakovę, be kita ko, nurodydama, jog negavo žadėto sutarties nutraukimo projekto, dėl kurio vyko derybos.
34. Byloje pateiktas 2020 m. gruodžio 30 d. susitarimo dėl Nuomos sutarties nutraukimo projektas (kuris siųstas ieškovei 2020 m. gruodžio 30 d. el. laišku), kurio pagrindu atsakovė sutiko nutraukti Nuomos sutartį su ieškove, jei ieškovė įvykdys šiame susitarime nustatytas nutraukimo sąlygas. Jame nurodoma, kad ieškovė iki nutraukimo dienos (pagal šį susitarimą Nuomos sutarties nutraukimo diena yra 2020 m. gruodžio 31 d. (1.1 punktas)) privalo pilnai sumokėti atsakovei: 1 301,75 Eur (įskaitant PVM) pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą SFDO 233012531 už lapkričio mėnesio komunalinius mokesčius, bendruosius mokesčius bei kitas paslaugas; 81,02 Eur plius PVM komunalinių mokesčių už 2020 m. gruodžio mėn.; 458,20 Eur plius PVM bendrųjų mokesčių už 2020 m. gruodžio mėn.; 26 667 Eur plius PVM (viso 32 267,07 Eur) dydžio mokestį už Nuomos sutarties nutraukimą pagal šį susitarimą (atsakovė įskaitys 4 794,32 Eur į ieškovės pateiktą nuomos garantiją (depozitą)); 1 100 Eur plius PVM už sugadintos Patalpų kiliminės dangos pakeitimą ir 300 Eur plius PVM už sugadintos modulinės pertvaros Patalpose pakeitimą (1.3.1-1.3.5 punktai). 2020 m. gruodžio 30 d. susitarimas šalių nepasirašytas.
35. Ieškovė (jos atstovas) 2021 m. sausio 5 d. raštu kreipėsi į atsakovę su prašymu pasirašyti 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo; taip pat sutiko sumokėti atsakovei 1 100 Eur ir 300 Eur sumas už sugadintą dangą ir pertvarą, tačiau prašė išrašyti sąskaitą faktūrą. Atsakovė 2021 m. sausio 12 d. rašte nurodė, jog ginčo sutartis nėra nutraukta ir yra galiojanti, bei paragino ieškovę vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus.
36. Nustatyta, kad ieškovė (jos atstovas) 2021 m. sausio 7 d. nusiuntė atsakovei ieškovės pasirašytą 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo.
37. Byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kurios ieškovės yra apmokėtos: 2020 m. lapkričio 5 d. atsakovė ieškovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija SFDO Nr. 23012211 2 775,39 Eur sumai su PVM (nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. 2 145,03 Eur; automobilių stovėjimo vietos už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. 77,22 Eur; papildomos automobilių stovėjimo vietos už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. 36,03 Eur; papildomos automobilių stovėjimo vietos už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. 35,42 Eur) (PVM sąskaita faktūra apmokėta 2020 m. lapkričio 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 22654); 2020 m. lapkričio 24 d. atsakovė ieškovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija SFDO Nr. 233012331 1 040,30 Eur sumai su PVM (bendrieji mokesčiai 458,20 Eur; komunalinės paslaugos 77,73 Eur; kitos paslaugos 323,82 Eur) (PVM sąskaita faktūra apmokėta 2020 m. gruodžio 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 23100); 2020 m. gruodžio 2 d. atsakovė ieškovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija SFDO Nr. 233012407 2 775,39 Eur sumai su PVM (nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. 2 145,03 Eur; automobilių stovėjimo vietos už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. 77,22 Eur; papildomos automobilių stovėjimo vietos už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. 36,03 Eur; papildomos automobilių stovėjimo vietos už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. 35,42 Eur); 2020 m. gruodžio 7 d. atsakovė ieškovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija SFDO Nr. 233080076 86,46 Eur sumai su PVM (papildomos automobilių stovėjimo vietos už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. 36,03 Eur; papildomos automobilių stovėjimo vietos už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. 35,42 Eur); (PVM sąskaitos faktūros apmokėtos 2020 m. gruodžio 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 23257); 2020 m. gruodžio 23 d. atsakovė ieškovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija SFDO Nr. 233012531 1 301,75 Eur sumai su PVM (bendrieji mokesčiai 458,20 Eur; bendrųjų mokesčių skirtumas pagal faktą 35,36 Eur; komunalinės paslaugos 92,06 Eur; kitos paslaugos 490,20 Eur) (PVM sąskaita faktūra apmokėta 2020 m. gruodžio 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 23585); 2021 m. sausio 21 d. atsakovė ieškovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija SFDO Nr. 233012752 692,39 Eur sumai su PVM (bendrieji mokesčiai 461,14 Eur; komunalinės paslaugos 111,08 Eur) (PVM sąskaita faktūra apmokėta 2021 m. vasario 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 24177).
38. Byloje esančios PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad atsakovė ieškovei laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2021 m. sausio 11 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija SFDO Nr. 233012686 2 688,93 Eur sumai (nuomos mokestis sudaro 2 145,03 Eur, automobilių stovėjimo vietos – 77,22 Eur); 2021 m. vasario 5 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija SFDO Nr. 233012845 2 704,45 Eur sumai (nuomos mokestis sudaro 2 151,21 Eur, automobilių stovėjimo vietos – 77,46 Eur; nuomos mokestis (kainos skirtumas po indeksavimo pagal HVKI) – 6,18 Eur; automobilių stovėjimo vietos (kainos skirtumas po indeksavimo pagal HVKI) – 0,24 Eur); 2021 m. vasario 22 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija SFDO Nr. 233012945 678,62 Eur sumai (bendrieji mokesčiai sudaro 461,14 Eur, komunalinės paslaugos – 99,70 Eur); 2021 m. kovo 3 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija SFDO Nr. 233013016 2 696,69 Eur sumai (nuomos mokestis sudaro 2 151,21 Eur, automobilių stovėjimo vietos – 77,46 Eur); 2021 m. kovo 23 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija SFDO Nr. 233013161 671,55 Eur sumai (bendrieji mokesčiai sudaro 461,14 Eur, komunalinės paslaugos – 93,85 Eur); 2021 m. balandžio 7 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija SFDO Nr. 233013249 2 696,69 Eur sumai (nuomos mokestis sudaro 2 151,21 Eur, automobilių stovėjimo vietos – 77,46 Eur); 2021 m. balandžio 22 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija SFDO Nr. 233013363 616,29 Eur sumai (bendrieji mokesčiai sudaro 461,14 Eur, komunalinės paslaugos – 48,18 Eur); 2021 m. gegužės 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija SFDO Nr. 233013591 598,31 Eur sumai (bendrieji mokesčiai sudaro 461,14 Eur, komunalinės paslaugos – 33,32 Eur). Visos minėtos sąskaitos buvo siunčiamos ieškovei.
39. 2021 m. vasario 8 d. atsakovė ieškovei pateikė pranešimą dėl depozito panaudojimo, kuriuo nurodė, kad panaudojo depozito dalį, lygią ieškovės skolos sumai (3 381,32 Eur); taip pat pareikalavo atstatyti Nuomos sutarties garantijos (depozito) dydį (3 381,32 Eur). 2021 m. vasario 24 d. atsakovė ieškovei pateikė pranešimą dėl depozito panaudojimo ir skolos sumokėjimo, kuriuo nurodė, kad panaudojo depozito dalį, lygią ieškovės skolos sumai (2 326,57 Eur); taip pat pareikalavo atstatyti Nuomos sutarties garantijos (depozito) dydį (5 707,89 Eur) bei padengti 377,88 Eur įsiskolinimą.
40. 2021 m. balandžio 16 d. atsakovė ieškovei pateikė pranešimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo, kuriuo atsakovė informavo, jog vienašališkai nutraukia Nuomos sutartį jos bendrosios dalies 5.4.1 ir 5.4.10 papunkčių pagrindu (dėl įsipareigojimų nevykdymo) po 14 dienų nuo šio pranešimo, t. y. nuo 2021 m. balandžio 30 d.
41. 2021 m. balandžio 30 d. buvo surašytas Patalpų grąžinimo aktas, kuriame nurodyta, jog yra nenukabintas logotipas, esantis patalpų viduje; apgadinta dalis kilimo ofiso patalpose. Minėtą aktą pasirašė tik atsakovė; byloje nekilo ginčo dėl to, jog ieškovė perdavime nedalyvavo.
42. Nustatyta, kad 2021 m. birželio 29 d. atsakovė su nauja nuomininke sudarė Nuomos sutartį dėl Patalpų, pagal kurią Patalpos išnuomojamos nuo 2021 m. rugsėjo 1 d.
Ieškinys atmestinas; priešieškinis tenkintinas.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Dėl ieškinio reikalavimo – (ne)pripažinimo sutartį nutraukta
43. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią.
44. Sutarties laisvės principas garantuoja kiekvienam asmeniui teisę laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jei tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis).
45. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą – asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).
46. Sutarties laisvės principas garantuoja asmenims teisę ne tik, laikantis įstatymo reikalavimų, sudaryti sutartį, bet ir keisti jos sąlygas (CK 6.223 straipsnio 1 dalis), ar ją nutraukti (CK 6.217 straipsnis). Pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalį pakeitimai turi būti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas lemia sutarties negaliojimą, kai tokie padariniai įsakmiai nurodyti įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis), o kitais atvejais, kilus ginčui dėl sutarties, gali būti taikomas įrodinėjimo priemonių ribojimas (pavyzdžiui, CK 1.93 straipsnio 2 dalis).
47. Kita vertus, kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2012).
48. CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis yra pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Akceptu laikomas akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Akceptas sukelia teisinių padarinių nuo to momento, kai jį gauna oferentas (CK 6.173 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinio teismo išaiškinta, kad tam, jog būtų konstatuota, kad sutartis sudaryta, būtinas aiškus ir besąlygiškas akcepto sutikimas su oferento pateiktu pasiūlymu, pareiškiamas oferentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2011).
49. Galiojanti bendroji taisyklė, kad šalių susitarimas pasiekiamas šalims apsikeičiant oferta ir akceptu nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra, nes CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė šalių susitarimą pasiekti ir kitokiais veiksmais. Ši aplinkybė ypač reikšminga tais atvejais, kai šalys dėl sutarties sudarymo derasi. Vykstant deryboms, riba tarp ofertos ir akcepto dažnai išnyksta, nes šalys ne kartą apsikeičia savo pasiūlymais, juos greitai keičia ir t. t. Šalių susitarimas tokiais atvejais pasiekiamas palaipsniui, nuosekliai derantis ir ieškant sutarimo dėl atskirų sutarties sąlygų. Tokiais atvejais, sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, klasikinė ofertos-akcepto taisyklė nėra pakankama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-38/2005). Teismo vertinimu, nurodytos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės šiuo atveju taikytinos ir sprendžiant klausimą ar ginčo atveju šalys sudarė 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimą dėl ginčo Nuomos sutarties nutraukimo.
50. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad šalys 2020 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais derėjosi dėl Nuomos sutarties nutraukimo, t. y. dėl sutarties nutraukimo galimybės (bendru šalių susitarimu) ir sąlygų. Šalys pripažįsta, kad 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimo projektą parengė ir ieškovei elektroniniu paštu persiuntė atsakovė. Kita vertus, teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad šalys derėjosi dėl Nuomos sutarties nutraukimo – 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimo sudarymo, tačiau galutinė šalių valia nebuvo suderinta, t. y. jis nebuvo šalių pasirašytas ar patvirtintas kitokiais būdais.
51. Pirmiausia, teismas pritaria atsakovės pozicijai, kad Nuomos sutarties nutraukimas nebuvo sudarytas rašytine tvarka, t. y. jis nebuvo pasirašytas iš atsakovės pusės – buvo atsiųstas tik jo projektas. Nuomos sutarties bendrosios dalies 13.2 punkte nustatyta, kad bet kokie šalių susitarimai, susiję su Nuomos sutartimi, turi būti sudaryti raštu bei ieškovės ir atsakovės pasirašyti; šią aplinkybę neabejotinai žinojo bei suprato ir ieškovė, kuri 2020 m. gruodžio 23 d. el. laišku teiravosi atsakovės dėl pasirašyto susitarimo atsiuntimo.
52. Kita vertus, net vertinant, jog atsakovė pateikė ieškovei aiškią savo valią išreiškiantį 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimą, t. y. pateikė ofertą nutraukti ginčo sutartį minėtame susitarime nurodytomis sąlygomis, ieškovė jos neakceptavo iki minėtos ofertos atšaukimo. Kaip minėta, akceptas sukelia teisinių padarinių nuo to momento, kai jį gauna oferentas (CK 6.173 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, CK 6.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kol sutartis nesudaryta, ofertą galima atšaukti, jeigu pranešimą apie jos atšaukimą akceptantas gauna prieš išsiųsdamas akceptą.
53. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
54. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad pateikė akceptą/akceptavo ieškovės pateikto 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimo projektą/jo sąlygas – ofertą dėl sutarties nutraukimo sąlygų, iki atsakovės ofertos atšaukimo (CPK 12, 178 straipsniai). Kaip minėta, atsakovė 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimo projektą siuntė ieškovei el. paštu 2020 m. gruodžio 4 d. 17.14 val., tačiau tą pačią dieną 18.19 val. atsiuntė kitą el. laišką, kuriame nurodė, kad projektas per klaidą atsiųstas nesuderintas ir nepatvirtintas, todėl prašė anksčiau siųstą laišką ignoruoti, o susitarimas nepatvirtintas ir negaliojantis, t. y. jį atšaukė. Tuo tarpu ieškovė pasirašytą 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimą atsakovei nusiuntė tik 2021 m. sausio 7 d. el. paštu, t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui nuo atsakovės ofertos atšaukimo.
55. Teismas kritiškai vertina ieškovės poziciją, kad ieškovės vadovė, 2020 m. gruodžio 4 d. gavusi 2020 m. gruodžio 3 d. Susitarimą, jį atspausdino, pasirašė, nuskanavo ir elektroniniu paštu persiuntė ieškovės (duomenys neskelbtini) Vilniuje J. D., kurį minėtą pasirašytą susitarimą atspausdino ir važiuodama namo užvežė atsakovei – paliko pirmame aukšte administratoriui, kadangi ieškovė nepateikė jokių šią aplinkybę galinčių patvirtinti įrodymų – šios aplinkybės negalėjo patvirtinti (nepatvirtino) šaukta liudytoja J. D., taip pat net nebuvo pateikti įrodymai dėl minėto pasirašyto susitarimo siuntimo minėtai liudytojai (byloje teikti ieškovės tuo metu vykdyti el. susirašinėjimai, kas įrodo, jog ieškovė turėjo/turi galimybę (jam buvus) tokį susirašinėjimą pateikti). Kritiškai vertintina ir ieškovės pozicija, kad ieškovė (jos vadovė) galimai nematė antrojo atsakovės el. laiško dėl pirmojo el. laiško atšaukimo, nes iš pačios ieškovės pateikto elektroninio pašto išrašo matyti, kad ieškovė tą pačią dieną – 2020 m. gruodžio 4 d., 19.32 val., t. y. maždaug po valandos nuo antrojo atsakovės el. laiško, persiuntė kažkam atsakovės pirmąjį el. laišką. Taigi, šiuo atveju mažai tikėtina, jog ieškovė (jos vadovė), 2020 m. gruodžio 4 d. 19.32 val. prisijungusi prie ieškovės el. pašto paskyros, nematė anksčiau – 18.19 val., atsakovės siųsto el. laiško dėl pirmojo 17.14 val. el. laiško atšaukimo.
56. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimo 1.4 punkte buvo nurodyta, jog ieškovei iki nutraukimo dienos pilnai nesumokėjus atsakovei visų susitarimo 1.3 punkte nurodytų mokėjimų, šis susitarimas nutraukimo dieną (šiuo atveju 2020 m. gruodžio 31 d.) automatiškai visa apimtimi netenka galios; tokiu atveju visi mokėjimai, įskaitant už praėjusius laikotarpius, turi būti atliekami Nuomos sutartyje nustatyta tvarka. Byloje nekilo ginčo dėl to (ieškovė neginčijo), kad iki 2020 m. gruodžio 31 d. nebuvo sumokėjusi atsakovei 1 100 Eur plius PVM už sugadintos Patalpų kiliminės dangos pakeitimą ir 300 Eur plius PVM už sugadintos modulinės pertvaros Patalpos pakeitimą, t. y. nebuvo įvykdžiusi minėto susitarimo 1.3.7-1.3.8 punktų sąlygų. Taigi, net jeigu ir vertinti (nors, kaip minėta, tam nėra pagrindo), jog 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimas tarp šalių buvo sudarytas, ieškovė jo neįvykdė (kaip jame buvo nurodyta), todėl jis neteko galios remiantis susitarimo 1.4 punktu.
57. Ieškovė, be kita ko, sutarties nutraukimo pagrindu, galimai suteikiančiu jai teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nurodo įvestą karantiną kaip force majeure aplinkybę. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovės argumentais, kadangi šalyje įvestas karantinas nesuteikia jai teisės, nesilaikant įstatyme ar sutartyje nustatytos tvarkos, sutartis vykdyti (nevykdyti) ar jas nutraukti savo nuožiūra. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ekonominės krizės situacija (šiuo atveju karantinas galėtų būti prilyginamas tokiai situacijai) per se nereiškia nenugalimos jėgos fakto, dėl kurio visuotinai atleidžiama nuo sutartinių prievolių vykdymo ir sutarčių nevykdymo teisinių padarinių. CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojami kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).
58. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.204 straipsnio nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju nuomininkė (ieškovė) yra juridinis asmuo/verslininkas, o verslas yra veikimas savo rizika, todėl verslininkas turi elgtis protingai ir apdairiai, prisiimdamas ilgalaikes prievoles, taip pat privalo įvertinti ir prisiimti neigiamų savo veiklos padarinių riziką. Laisva valia sudarytos komercinės sutarties šalys negali pateisinti iš sutarties kylančių įsipareigojimų nevykdymo tuo, kad šalys susitarė dėl kai kurių nepalankių sutarties sąlygų vienos iš šalių atžvilgiu, netgi kai šaliai nenaudingų sąlygų prisiėmimas reikštų neprotingos rizikos buvimą įprastos verslo aplinkos sąlygomis, nes toks šalies elgesys, nevykdant sutartinių įsipareigojimų, paneigtų sutartinių teisinių santykių dalyvių teisinio apibrėžtumo principą.
59. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, jog dėl tam tikrų konkrečių aplinkybių – įvesto karantino, ji objektyviai negalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų atsakovei (CPK 178 straipsnis). Be to, ieškovės vadovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad siekė nutraukti Nuomos sutartį, nes Patalpos ieškovei buvo per mažos, taip pat reikėjo kitokio pobūdžio patalpų – su kabinetais, t. y. ne vien dėl karantino įvedimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip teisingai pažymėjo atsakovė, ieškovė 2020 m. kovo 13 d. susitarimą dėl Nuomos sutarties pratęsimo pasirašė ir atsiuntė atsakovei tik 2020 m. kovo 24 d., t. y. jau po karantino įvedimo (2020 m. kovo 16 d.) šalyje.
60. Taigi, apibendrindamas, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl 2017 m. gruodžio 29 d. patalpų nuomos sutarties pripažinimo nutraukta nuo 2020 m. gruodžio 31 d., pasirašius 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimą dėl nuomos sutarties nutraukimo, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Dėl priešieškinio reikalavimų – skolos ir nuostolių priteisimo
87. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, todėl viena sutarties šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis). Netesybos yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), kartu – viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Sutarties nutraukimas atleidžia šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau nepanaikina teisės reikalauti nuostolių, atsiradusių dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybų atlyginimo (CK 6.221 straipsnio 1, 2 dalys).
88. Nagrinėjamu atveju šiame sprendime nustatyta, kad ginčo Nuomos sutartis tarp šalių nebuvo nutraukta nuo 2020 m. gruodžio 31 d., atitinkamai ieškovė privalėjo ją vykdyti toliau, t. y. mokėti sutartyje sutartus mokesčius. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė po 2020 m. gruodžio 31 d. savo įsipareigojimų nevykdė, todėl atsakovė nutraukė Nuomos sutartį dėl ieškovės kaltės nuo 2021 m. balandžio 30 d.; ieškovė minėto nutraukimo teisėtumo iš esmės neginčijo, ir, kaip konstatuota, tik nepagrįstai teigė, jog sutartis jau yra nutraukta šalių iniciatyva.
89. Nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu reglamentuoja CK 6.497 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad nuomotojas turi teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu, kaip nurodyta šios dalies 3 punkte, nuomininkas nemoka nuomos mokesčio. Pagal CK 6.497 straipsnio 3 dalį nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti terminuotą nuomos sutartį prieš terminą tik po to, kai jis nusiuntė nuomininkui rašytinį įspėjimą apie būtinumą įvykdyti prievolę ar pašalinti pažeidimus per protingą terminą, tačiau nuomininkas, gavęs tokį įspėjimą, per protingą terminą prievolės neįvykdė ar pažeidimų nepašalino. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šių normų nuostatos dėl teisės pareikšti reikalavimą nutraukti nuomos sutartį teisme nėra imperatyviosios, jose nustatyta galima, tačiau ne privaloma sutarties nutraukimo tvarka. Terminuotos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pažeistų teisių operatyvaus gynimo ribojimui nėra objektyvios būtinybės, nes, suteikiant tokios sutarties šalims teisę vienašališkai nutraukti sutartį įstatyme ar sutartyje nustatytais atvejais, šalių teisių ir pareigų pusiausvyra nepažeidžiama, o vienai iš šalių piktnaudžiaujant vienašalio nutraukimo teise, kita turi teisę teisme reikalauti pripažinti tokius veiksmus neteisėtais ir atlyginti nuostolius. Tokiu atveju teismas įvertina, ar sutartis nutraukta pagrįstai ir teisėtai, taip apgina sąžiningos šalies interesus. Šalys, nustačiusios sutartyje pagrindus, kuriais tiek nuomotojas, tiek nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį įgyja teisę šiais pagrindais sutartį nutraukti vienašališkai, t. y. nesikreipdamos į teismą, kai realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios, jų pačių sutartyje nurodytos sąlygos ar aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011). Šalių susitarimas dėl sąlygų, kuriomis sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, nesikreipiant į teismą, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008). Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita jos šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę taikyti sutartyje ir įstatyme nustatytus pažeistų teisių gynimo būdus, taip pat vienašalį sutarties nutraukimą, jeigu toks nutraukimas atitinka sutarties ir įstatymų sąlygas. Sutartį pažeidusios šalies iniciatyva teismas gali patikrinti sutartyje nustatytų jos nutraukimo sąlygų ar sutarties nutraukimo teisėtumą.
90. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė nevykdė savo, kaip nuomininkės, pareigų mokėti nuomos mokestį (ir kitų sutartų mokėjimų) Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. (Nuomos sutarties nutraukimo dienos), už kurį atsakovė išrašė ieškovei sąskaitų už 13 351,53 Eur (minėtų sąskaitų ir atliktų paskaičiavimų ieškovė šioje byloje neginčijo). Ieškovė taip pat neginčijo atsakovės nurodytų aplinkybių, jog atsakovė 2021 m. vasario 8 d. ir 2021 m. vasario 24 d. pranešimais informavo ieškovę apie 5 707,89 Eur dydžio įsiskolinimo padengimą iš ieškovės sumokėto avanso, todėl galutinė skola, kuri priteistina atsakovei iš ieškovės, atitinkamai sudaro 7 643,64 Eur (13 351,53 Eur - 5 707,89 Eur) (CK 6.205, 6.477 straipsniai).
91. Iš esmės nustačius, kad ieškovės sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pažeidimai (nuomos ir kitų mokesčių nemokėjimas, depozito sumos neatstatymas) sudarė teisėtą pagrindą vienašališkam sutarties nutraukimui (Nuomos sutarties specialiųjų sąlygų 4.8, 8.1, 8.2.2, 8.3, 8.4 punktai; Nuomos sutarties bendrosios dalies 1.9, 6.3, 6.4 punktai), konstatuotina, kad atsakovė turi teisę reikalauti ir netesybų/nuostolių.
92. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, jog sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis) bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė, kuri pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.
93. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Pažymėtina, kad praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nukentėjusios šalies padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustačius negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
94. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tai reiškia, kad įstatyme nustatyta visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui prievolėje) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo (prievolės neįvykdymo) buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtą nuostolių dydį. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1177/2003; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).
95. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė įrodė visas tris pirmiau nurodytas sąlygas, būtinas negautoms pajamoms pagrįsti: pirma, atsakovė su ieškove buvo sudariusi terminuotą minėtą Nuomos sutartį, t. y. pajamas buvo numačiusi gauti iš anksto, kurias būtų gavusi, jeigu ieškovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis); antra, atsakovė pagrįstai pajamas tikėjosi gauti minėtos sutarties vykdymo laikotarpiu (šiuo atveju iki 2023 m. vasario 28 d., tačiau kadangi atsakovė nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. surado kitą Patalpų nuomininką, negautas pajamas pagrįstai skaičiuoja būtent iki nurodytos datos); trečia, pajamų atsakovė negavo dėl to, kad dėl ieškovės kaltės (netinkamai vykdant sutartį) nurodyta sutartis buvo nutraukta.
96. Taigi, dėl ieškovės kaltės nutraukus Nuomos sutartį, atsakovė patyrė nuostolių – negavo pajamų, t. y. Patalpų ir parkavimo vietų nuomos mokesčio, kurį būtų gavusi ieškovei ir toliau vykdant sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atsakovė, sudarydama terminuotą sutartį (ir vėliau ją pratęsdama), turėjo teisėtą lūkestį, kad ši sutartis bus vykdoma sutartyje nustatytą terminą. Atitinkamai tarp atsakovės patirtų nuostolių ir ieškovės neteisėtų veiksmų (nepagrįsto sutarties nevykdymo ir dėl to jos nutraukimo) yra priežastinis ryšys, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 8 604,84 Eur (154,43 kv. m x 13,93 Eur/kv. m x 4 mėn.) negauto Patalpų nuomos mokesčio ir 309,84 Eur (3 x 25,82 Eur/vnt. x 4 mėn.) negauto parkavimo vietų nuomos mokesčio. Teismo vertinimu, keturių mėnesių terminas, per kurį atsakovė surado naują nuomininką, nėra per ilgas. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė, ieškodama kito nuomininko, elgėsi aplaidžiai – buvo nepakankamai aktyvi ar pan.; tuo labiau įvertinant tuo metu komercinės paskirties patalpų nuomos situaciją šalyje dėl įvesto karantino. Kritiškai vertintinas ir ieškovės argumentas, kad atsakovė nuomininko Patalpoms galėjo ieškoti jau nuo 2020 m. lapkričio mėn., kai ji išsikraustė iš Patalpų, kadangi, kaip minėta, faktiškai Nuomos sutartis buvo nutraukta tik nuo 2021 m. balandžio 30 d., todėl atsakovė pagrįstai nuomininko paiešką iš esmės pradėjo po minėtos sutarties nutraukimo.
97. Be to, teismas sprendžia, kad atsakovė pagrįstai reikalauja priteisti iš ieškovės ir 1 843,19 Eur (147,22 kv. m x 3,13 Eur/kv. m x 4 mėn.) negautų bendrųjų mokesčių dalį. Šios gautinos pajamos visiškai realios, nes jos buvo numatytos terminuotoje Nuomos sutartyje ir ieškovė buvo įsipareigojusi jas atsakovei mokėti už visą Nuomos sutarties galiojimo laikotarpį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrųjų mokesčių dalis, kuri buvo priskirta ieškovei Nuomos sutartimi (Nuomos sutarties specialiosios dalies 8.4 punktas, bendrosios dalies 6.4 punktas), taip pat laikytina atsakovės negautomis pajamomis, nes nors ieškovė ir nesinaudojo Patalpomis, atsakovė nepriklausomai nuo to ir toliau (iki naujo nuomininko suradimo) patyrė išlaidas viso pastato ir teritorijos eksploatavimui bei administravimui. Iš esmės tokios praktikos laikosi ir kasacinis teismas, vienoje iš nutarčių nurodęs, kad tokio pobūdžio pajamos – nurodytų sąnaudų apmokėjimas nuomininko lėšomis – buvo numatytos gauti iš anksto, jų pagrįstai buvo tikėtasi gauti pagal sutartį esant normaliai veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014); ieškovė, sudarydama ginčo sutartį tokiomis sąlygomis, sutiko kompensuoti šias atsakovės išlaidas, todėl atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad šią pareigą ieškovė vykdys mažiausiai sutartyje numatytą laikotarpį.
8 Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad atsakovei iš ieškovės bendrai priteistina 10 757,87 Eur (8 604,84 Eur + 309,84 Eur + 1 843,19 Eur) nuostolių, atsakovei įrodžius visas sąlygas ieškovės civilinei atsakomybei kilti (CK 6.249 straipsnis; CPK 12, 178, 185 straipsniai).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
9 Tenkinant atsakovės prašymą, iš ieškovės priteistinos 6 proc. metinės procesinės palūkanos už priteisiamą 18 401,51 Eur (7 643,64 Eur + 10 757,87 Eur) sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 5 d. – priešieškinio priėmimo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
10 Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
11 CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
12 Ieškovė patyrė byloje 2 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 150 Eur žyminis mokestis ir 2 750 Eur (1 350 Eur + 700 Eur + 700 Eur) išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
13 Atsakovė patyrė byloje 10 518 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 414 Eur žyminis mokestis ir 10 104 Eur (5 448,39 Eur + 1 092,42 Eur + 508,54 Eur + 678,81 Eur + 2 375,84 Eur) išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
14 Teismo vertinimu, ieškovės ir atsakovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos iš esmės neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių.
15 Kita vertus, teismas sprendžia, kad atsakovės patirtos atstovavimo išlaidos (10 104 Eur), atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (byla nelaikytina sudėtinga, pakankamai nedidelės apimties, nenagrinėjami nauji teismų praktikai klausimai ir pan.), atliktų procesinių veiksmų skaičių (teikti atsiliepimas į ieškinį ir priešieškinis, kiti nedidelės apimties procesiniai dokumentai – prašymai dėl: bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, papildomų įrodymų pateikimo, prieigos suteikimo, nuotolinio posėdžio organizavimo; bendra teismo posėdžių trukmė apie 4.40 val.), nepagrįstai didelės ir mažintinos iki 7 000 Eur; sprendžiant klausimą dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymo, be kita ko, įvertintos ir tos aplinkybės, jog dėl ieškovės (jos atstovo) prašymų 3 kartus teismo posėdžiai buvo atidedami/perkeliami.
16 Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo atmestas, o priešieškinis tenkintas visiškai, todėl ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos; atsakovei iš ieškovės bendrai priteistina 7 414 Eur (7 000 Eur atstovavimo išlaidos + 414 Eur žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidų.
17 Byloje iš viso patirta 5,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Breitto“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Technopolis Ozas“ dėl sutarties pripažinimo nutraukta atmesti.
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Technopolis Ozas“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Breitto“ dėl skolos ir nuostolių priteisimo tenkinti visiškai.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Breitto“, j. a. k. 302531668, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Technopolis Ozas“, j. a. k. 302695354, 7 643,64 Eur (septynis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt tris eurus 64 ct) skolos, 10 757,87 Eur (dešimt tūkstančių septynis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 87 ct) nuostolių, 6 (šešių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (18 401,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 414 Eur (septynis tūkstančius keturis šimtus keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Breitto“, j. a. k. 302531668, valstybei 5,40 Eur (penkis eurus 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Pavel Liubkevič