Administracinė byla Nr. I-2649-624/2010
(Proceso Nr. 3-61-3-01807-2010-2)
Procesinio sprendimo kategorija 11.2; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio ir Broniaus Januškos, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjui S. T. ir jo atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Z. P., M. Š. ir A. T., nedalyvaujant trečiojo suinteresuotojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. T. pareiškimą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Z. P., M. Š. ir A. T. dėl praleistų įstatymu nustatytų terminų atnaujinimo,
n u s t a t ė :
pateiktu pareiškimu pareiškėjas S. T. prašo atnaujinti praleistus terminus prašymui atkurti nuosavybes teises į K. T. iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusią 33.5 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen., Ukmergės r., nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti. Nurodo, kad jis yra K. T., P. anūkas. Jo tėvas yra K. T., K.. Įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. T. (tėvo) žemę - 12,01 ha, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen. Prašydamas atkurti nuosavybės teises į 12,01 ha žemę, vadovavosi 1947-1948 m. žemės apskaitos žiniaraščiais. Jo senelis T. K., P. mirė 1945 m., o tėvas K. T., K.mirė 1977 m. Nuosavybės teisės pareiškėjui į 12,01 ha nėra atkurtos iki šiol. Iš Ukmergės rajono žemėtvarkos skyrius nėra gavęs jokio atsakymo, dėl kokių priežasčių jam nėra atkuriamos nuosavybės teisės į 12,01 ha žemės plotą. Jo sesers Z. P. sūnus J. P., 2010 m. kovo mėn. remontuodamas senelio K. T. gyvenamąjį namą, namo palėpėje surado senelio K. T., P. pirkimo-pardavimo dokumentų originalus: Kauno notarinio archyvo Ukmergės apskrities 1921 ir 1922 metams pripažinimo aktų knygos pirmykščius išrašus. Susipažinę su rastais dokumentais, suprato, kad prašymas atkurti nuosavybės teises buvo pateiktas ne į to žemės savininko žemę. Nors faktiškai prašymas buvo pateiktas į jo tėvo K. T. žemę 12,01 ha dydžio, tačiau dėl objektyvių aplinkybių nepateikė laiku prašymo atkurti nuosavybės teises į senelio K. T., P. 33.5 ha ploto žemę. Kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, prašydamas atlikti duomenų paiešką apie žemės pirkimo-pardavimo ir kitus nuosavybės dokumentus apie žemę, pirktą iš J. S. Lietuvos centrinis valstybės archyvas atsakė, kad žemės pirkimo-pardavimo dokumentai apie žemės pirkimą iš J. S. nepilnai išlikusiuose archyvo fonduose nerasti. Lietuvos centrinis valstybės archyvas išdavė pažymą apie K. T. valdytą žemę 8,25 ha (duomenys neskelbtini) kaime ir teismų sprendimus apie žemės pasidalinimą tarp įpėdinių po P. T. mirties 1935 m. Nuosavybės teisės į šią žemę jau yra atkurtos. Naujai rasti nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai į papildomai K. T., P. pirktą žemę (duomenys neskelbtini) kaime, į kurią nuosavybės teisės iki šiol nėra atkurtos. Pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. pakeitimo įstatymo 1 str., kuriuo buvo pakeista minėto įstatymo 10 str. redakcija, nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą buvo paduoti iki 2001-12-31, o giminystės ryšį bei nuosavybės teisę įrodantys dokumentai buvo paduoti iki 2003-12-31. Piliečiams praleidusiems šį terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Prašo nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis ir atnaujinti praleistus įstatymu nustatytus terminus (b. l. 1-2).
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė prašymą ir prašė jį tenkinti iš esmės pareiškime išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad anksčiau jokių duomenų apie senelio turėtą žemę neturėjo. Paduodant prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvo žemę, dokumentų apie senelio turėtą žemę nebuvo. Jis žinojo, kad senelis buvo nupirkęs daug žemės, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų neturėjo.
Pateiktame atsiliepime tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas savo pareikšimą grindžia naujai rastais dokumentais – Kauno notarinio archyvo Ukmergės apskrities 1921 ir 1922 metams pripažinimo aktų knygos pirmykščiais išrašais. Pažymėjo, kad tuometinei (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinei reformos tarnybai šiuos archyvinius dokumentus 1992-01-24 pateikė kiti pretendentai į K. T., Prano žemę – A. T., V. T. ir O. T.. Vadovaujantis Kauno notarinio archyvo Ukmergės apskrities 1921 ir 1922 metams pripažinimo aktų knygos pirmykščiais išrašais, nuosavybės teisių į K. T., P. žemę nuosavybės teisių atkurti nebuvo galima, kadangi iš archyvo buvo gauti vėlesni dokumentai, pagal kuriuos buvo parengta (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) buvusių savininkų turėtos žemės nuosavybės teisei atstatyti ribų ir plotų nustatymo byla. Šioje byloje, vadovaujantis 1930 m. liepos 5 d. žemės ištyrimo žiniaraštyje pažymėto (duomenys neskelbtini) kaimo žemės plotų savininkų sąrašu, 1931 m. vasario 21 d. (duomenys neskelbtini) kaimo žemių rūšiavimo medžiaga, dalyvaujant (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) kaimo savininkų pretendentams, buvo nustatytas kiekvieno šio kaimo žemės savininko turėtos žemės plotas bei parengtas šio kaimo aplinkinių ribų planas. Buvo nustatyta, kad K. T., P. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) kaime turėjo 8,25 ha žemės. Vadovaujantis savininkų valdytų žemės plotų nustatymo medžiaga buvo parengta dokumentacija ir atkurtos nuosavybės teisės pretendentams į 8,25 ha K. T., Prano žemės: A. T. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1995-08-16 sprendimu Nr. 81-3696 – į 2,75 ha, kompensuojant pinigais; V. T. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1995-08-16 sprendimu Nr. 81-3695 – į 2,75 ha, kompensuojant pinigais; O. T. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1996-02-13 sprendimu Nr. 81-4495 – į 2,75 ha, suteikiant sklypą nuosavybėn neatlygintinai (padengiant asmeninio ūkio žeme). Pažymėjo, kad kai S. T. 2000-06-27 kreipėsi su prašymu dėl T. K., K. 12.01 ha žemės grąžinimo, nuosavybės teisės į K. T., P. 8,25 ha žemės pretendentams jau buvo atkurtos (b. l. 30-31).
Trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko.
Tretysis suinteresuotas asmuo Z. P. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Teismo posėdyje paaiškino, kad 2010 m. kovo mėn., darydama namo remontą, rado pareiškėjo nurodytus dokumentus, kuriuos jam ir perdavė. Anksčiau apie K. T., P. turėtą žemę duomenų neturėjo. Nuosavybės teisės į motinai į žemę jai yra atkurtos. Su pareiškėjo prašymu sutinka.
Tretysis suinteresuotas asmuo M. Š. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Teismo posėdyje paaiškino, kad apie K. T., Prano turėtą žemę – 33.5 ha – nieko nežinojo. Su pareiškėjo prašymu sutinka.
Tretysis suinteresuotas asmuo A. T. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Teismo posėdyje paaiškino, kad kai 1995 m. teikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, apie K. T., P. turėtą žemę – 33.5 ha – nieko nežinojo. Su pareiškėjo prašymu sutinka.
Pareiškimas netenkinamas.
Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą terminus nustato 1997-07-01 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr. VIII-359 (toliau – Atkūrimo įstatymas), kuris pakeitė nuo 1997-07-09 netekusį galios 1991-06-18 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymą Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Atstatymo įstatymas). Įsigaliojus Atkūrimo įstatymui, šio įstatymo 21 str. 1 d. nustatė, kad piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų. Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d. (2001-08-03 įstatymo Nr. IX-489 redakcija) numatė, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001-12-31. Piliečiai, praleidę nustatytus terminus prašymams paduoti, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą. Atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d. (2003-06-19 įstatymo Nr. IX-1634 redakcija) numatė, kad piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003-12-31 turi pateikti šio įstatymo 17 str. nurodytoms institucijoms. Piliečiai, praleidę nustatytą terminą pateikti šiuos dokumentus, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą. Pagal nuo 2004-10-26 galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 ir 4 dalies redakcijos (2004-10-12 įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas piliečiams, praleidusiems nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Atkūrimo įstatyme bei LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintoje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje nenurodytos priežastys, kurioms esant gali būti atnaujinami terminai prašymui ir dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku. LR administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d. numato, kad jei nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, - vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad sprendžiant Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 ir 4 dalyse nurodytų terminų atnaujinimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, kurios susiklostė laikotarpiu nuo teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą konkrečiam asmeniui atsiradimo (Atstatymo įstatymo 2 str. ir Atkūrimo įstatymo 2 str.) iki įstatymu nustatytų terminų paduoti prašymą (2001-12-31) ir dokumentus pabaigos (2003-12-31), ir nustatoma, ar šios aplinkybės gali būti pripažintos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis. Svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistus įstatymu nustatytus atitinkamos teisės realizavimo terminus, teismas gali pripažinti tik tokias nuo asmens valios nepriklausiusias priežastis, kurios buvo objektyvi kliūtis jam laiku pasinaudoti įstatymu suteikta teise. Svarbių priežasčių įrodymus teismui turi pateikti prašymą dėl praleistų terminų atnaujinimo padavęs asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas prašymų dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir dokumentų pateikimui buvo nustatęs ilgus terminus, kurie pretendentams, jei jie elgėsi apdairiai ir rūpestingai, buvo pakankami savo valiai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pareikšti, praleisti terminai gali būti atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nepriklausančios nuo pretendentų valios priežastys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-15 nutartis adm. byloje Nr. A8-870/2007, 2008-02-07 nutartis adm. byloje Nr. A261-197/2008, 2008-02-08 nutartis adm. byloje Nr. A20-188/2007, 2008-02-21 nutartis adm. byloje Nr. A146-233/2008 ir kt.).
Kaip minėta, termino praleidimo svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis laiku paduoti prašymą bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovą arba turėjo įtakos jo valiai pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Pareiškėjas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio K. T., P. žemę prašymą turėjo pateikti iki 2001-12-31, o nuosavybės teises ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus – iki 2003-12-31. Pareiškėjas savo prašymą grindžia aplinkybe, kad tik 2010 m. kovo mėn. sužinojo apie senelio turėtą 33.5 ha žemę, kai jam Z. P. perdavė remontuojant namą rastus dokumentus – Kauno notarinio archyvo Ukmergės apskrities 1921 ir 1922 metams pripažinimo aktų knygos pirmykščius išrašus (b. l. 16-17). Teismų praktikoje pripažįstama, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu realizuoti savo teises, o tai reiškia, jog nepriklausė nuo jo valios. Subjektyvaus pobūdžio priežastys, kurios priklausė nuo paties pareiškėjo valios, be išimčių, nepripažįstamos pagrindu atnaujinti praleistą terminą. Pareiškėjo nurodyta priežastis – neturėjimas dokumentų ir įrodymų apie turėtą teisę laikotarpiu nuo teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atsiradimo iki įstatymu nustatytų terminų paduoti prašymą ir dokumentus pabaigos – nelaikytina svarbia sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Dokumentų, patvirtinančių K. T., P. nuosavybės teisių į žemę, ieškojimas iš esmės priklausė nuo pareiškėjo valios ir negali būti pripažinta objektyvia kliūtimi, sutrukdžiusia laiku realizuoti teises į nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėjas į Lietuvos centrinį valstybės archyvą su prašymu apie K. T. turėtą žemę kreipėsi tik 2010-03-26 (b. l. 9). Iki šio laikotarpio pareiškėjas objektyviai turėjo visas galimybes pasidomėti ir gauti duomenis apie senelio iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas prasidėjo 1991 metais. Jo eiga, teisinės bei faktinės problemos, nuostatų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, keitimai aptarinėti, svarstyti, aiškinti viešai ir ne kartą. Tęsti ir terminai pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusią žemę bei pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšius su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus. Bendras prašymo pateikimas buvo galimas 10 metų laikotarpyje, o dokumentų, įrodančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku, - dar ilgesnis. Tai pakankamai ilgas laiko tarpas, per kurį pilietis, jei būtų buvęs apdairus, turėjo galimybę pateikti tiek prašymą, tiek dokumentus. Kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose, siekdamas sukurti atitinkamas teisines pasekmes, turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas. Taip yra įgyvendinamas teisių ir pareigų vienovės principas, įpareigojantis ne tik kitus asmenis veikti pagal įstatymus ar sutartis, bet ir įpareigojantis patį suinteresuotą asmenį veikti bei veikti racionaliai, operatyviai, tokiu būdu išvengiant negatyvių padarinių, užkertančių kelią siekiamų teisinių pasekmių sukūrimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-02-12 nutartis adm. byloje Nr. A-556-211/2008). Taip pat pažymėtina, kad nuosavybės teisės į pareiškėjo senelio K. T., P. iki nacionalizacijos turėtos 8,25 ha žemės jau yra atkurtos kitiems pretendentams – sūnums A. T., V. T. bei sūnaus K. T. žmonai ir pareiškėjo motinai O. T. (b. l. 14-15, 37), šio nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu pretendentai, kaip nurodo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos bei patvirtina pateikti įrodymai, jau buvo pateikę Kauno notarinio archyvo Ukmergės apskrities 1921 ir 1922 metams pripažinimo aktų knygos pirmykščius išrašus (b. l. 44-47).
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas turėjo pakankamai laiko teisės aktų nustatytais terminais paduoti prašymą ir pateikti giminystės ryšį bei nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, tačiau šios teisės nerealizavo iki įstatymo nustatyto termino pabaigos dėl aplinkybių, kurių pripažinti svarbiomis ir objektyviomis nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85- 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo S. T. pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Gintaras Dzedulionis
Bronius Januška