Administracinė byla Nr. I-10071-386/2019
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02053-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 14.6; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 4 d.
Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,
dalyvaujant atsakovui J. R.,
2019 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui J. R. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėja UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja) prašymu prašo priteisti iš atsakovo J. R. (toliau – ir KRATC , ir atsakovas) 149,18 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31.
Pareiškėja nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-80 (2008-12-23 sprendimo Nr. T2-426 redakcija) patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau - Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir kuriais nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, ją kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka bei nustatytas vietinės rinkliavos surinkėjas - pareiškėja. Pagal Nuostatų 25 punktą pareiškėjai pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pareiškėja nurodė, kad atsakovas, ginčo laikotarpiu būdamas nekilnojamojo turto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo pobūdis mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, savininkas, už ginčo laikotarpį yra nesumokėjęs vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. 2017 m. kovo 14 d. patikros vietoje metu užfiksuota, kad žemės sklype pastatytas gyvenamasis namas su pagalbiniu ūkiniu pastatu ir šiltnamiu. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. AD1-804 pavedė pareiškėjai apmokestinti atsakovą už minėtą objektą kaip gyvenamosios paskirties objektą nuo 2017 m. kovo 1 d., todėl laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. atsakovui priklausantis nekilnojamojo turto objektas apmokestintas kaip žemės ūkio paskirties žemės sklypas su pastatu, o nuo 2017 m. kovo 1 d.– kaip individualus namas.
Pareiškėja prašyme nurodė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Atsakovas atsiliepimu prašo pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 28-29). Nurodė, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) atsirandančios atliekos yra vietoje sutvarkomos. Pareiškėja niekada neorganizavo atliekų surinkimo iš šio žemės sklypo, o tik siuntė pranešimus apie rinkliavą.
Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog namas (duomenys neskelbtini) nėra pilnai įrengtas, jame negyvena. Naudoja name esančias medžio apdirbimo stakles. Jis su žmona gyvena adresu (duomenys neskelbtini) ir už šį objektą moka vietinę rinkliavą. Prašė netenkinti pareiškėjos prašymo, nes jis jokių šiukšlių minėtu adresu neturi.
Teismas
konstatuoja:
Ginčas yra dėl vietinės rinkliavos 149,18 Eur priteisimo pareiškėjai iš atsakovo už turto objektą adresu (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008-12-23 Nr. T2-426; 2010-05-06 Nr. T2-114; 2010-11-25 Nr. T2-330; 2011-10-27 Nr. T2-345; 2012-03-29 Nr. T2-86; 2012-07-26 Nr. T2-200; 2012-10-23 Nr. T2-251; 2017 m. birželio 29 d. Nr. T2-140 ) (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų reguliavimą, Vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal Vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Nuostatuose numatyta, jog pasikeitus Vietinės rinkliavos mokėtojui nuo 1 iki 15 mėnesio dienos, Vietinė rinkliava pagal šiuos pasikeitimus perskaičiuojama nuo to mėnesio 1 dienos, pasikeitus Vietinės rinkliavos mokėtojui nuo 16 mėnesio dienos iki paskutinės mėnesio dienos, – nuo kito mėnesio 1 dienos. Vietinės rinkliavos mažiausias mokestinis laikotarpis yra mėnuo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, ne kartą pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia (be kita ko) apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (aiškiai žodžiais; tiesiogiai) nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejami su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-461-438/2019 konstatavo, kad teisę – mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo – asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo.
Pareiškėja atsakovo skolą grindžia šiais įrodymais: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. AD1-804, kuriuo pareiškėjai pavesta apmokestinti atsakovą už turto objektą (duomenys neskelbtini) kaip už gyvenamosios paskirties objektą nuo 2017 m. kovo 1 d. (b. l. 11-12); 2017 m. kovo 14 d. Patikros vietoje aktu (b. l. 5-10); 2019 m. rugsėjo 18 d. pažyma teismui apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-1657 (b. l. 3), kurioje nurodyta, kad už turto objektą (duomenys neskelbtini), taikyta vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-02-28 kaip už žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypą su pastatu (išskyrus gyvenamąjį namą), o nuo 2017-03-01 iki 2018-12-31 – kaip už gyvenamosios paskirties objektą (individualūs namai), viso apskaičiuota vietinė rinkliava 149,18 Eur. Pažymėtina, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. AD1-804 įstatymų nustatyta tvarka nėra panaikintas.
Liteko – Lietuvos teismų informacinės sistemos - duomenimis nustatyta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-984-624/2019 (proceso Nr. 3-63-3-01396-2017-4) nurodė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. AD1-1613 turto objektui (duomenys neskelbtini) nusprendė taikyti kitos paskirties metinę vietinę rinkliavą žemės ūkio (sodų) paskirties sklypui su pastatu nuo 2010 m. sausio 1 d. ir konstatavo, jog vietinė rinkliava už turto objektą (duomenys neskelbtini) turi būti mokama.
Atsakovas pateikė seną 2016 m. AB Klaipėdos vanduo pažymą, jog nepasirašyta Geriamojo vandens vartojimo ir nuotekų šalinimo – pardavimo sutartis dėl objekto (duomenys neskelbtini) (b. l. 44). Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog naudoja elektros energiją minėtame turto objekte, nes turi medžio apdirbimo stakles.
Mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto objekto paskirtį ir dydį. Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nebuvo vietinės rinkliavos mokėtojas, t. y. ginčo laikotarpiu minėtu nekilnojamuoju turtu nesinaudojo ir nebuvo atliekų turėtojas ar sumokėjo vietinę rinkliavą. Taip pat nepateikta duomenų, kad atsakovas nustatyta tvarka kreipėsi dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos. Atsakovas tinkamai nevykdė minėtos prievolės, todėl pareiškėja įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, pareiškėjos prašymas tenkinamas pilnai.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), tiek ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendė:
Pareiškėjos prašymą tenkinti pilnai.
Priteisti UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 163743744) iš J. R. 149,18 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.
Teisėja Laimutė Jokubauskaitė