Civilinė byla Nr. e2A-640-577/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10854-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.10.9; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Atabaltika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Delega“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Atabaltika“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Delega“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Atabaltika“ 27 148,74 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. birželio 6 d. šalys sudarė Patalpų nuomos sutartį Nr. 201906-1, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei laikinai valdyti ir naudotis 340,93 kv. m. ploto negyvenamosiomis patalpomis, o atsakovė įsipareigojo už einamąjį mėnesį sumokėti ieškovei 2 600 Eur dydžio nuomos mokestį, taip pat padengti mokėtinus mokesčius energijos ir komunalinių paslaugų tiekėjams. Pagal sutartį nuomos mokestis pradėtas skaičiuoti nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. Sutartis galioja iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovė skolinga 20 167,57 Eur už patalpų nuomą laikotarpiu 2020 m. lapkričio – 2021 m. birželio mėn., taip pat 6 981,17 Eur už komunalines paslaugas 2020 m. lapkričio – 2021 m. birželio mėn. laikotarpiu (šiukšlių rinkliava ir už 2021 m. liepos mėn.). Pasak ieškovės, atsakovė savo įsipareigojimų nevykdo (paskutinis dalinis mokėjimas atliktas 2021 m. birželio 11 d.), bet ir toliau naudojasi patalpomis, teikiamomis komunalinėmis paslaugomis.

2.       Atsakovė UAB „Atabaltika“ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad skola ieškovei sudaro apie 8 000 Eur. Pažymėjo, jog dėl susiklosčiusios sudėtingos situacijos, kurią lėmė COVID-19 pasaulinė viruso pandemija, itin pablogėjo atsakovės finansinė padėtis. Nuomos mokestis šalių susitarimu buvo sumažintas iki 1 000 Eur per mėnesį. Be to, kaip susitarta, kad esama situacija vertinama kaip nenugalima jėga Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.212 straipsnio prasme ir nuomininkai visam šiam laikotarpiui turi būti atleisti nuo civilinės atsakomybės bei sutarties vykdymo. Dėl pandeminės situacijos atsakovė neturėjo galimybės vykdyti veiklos bei sutartinų įsipareigojimų ir prašė sumažinti nuomos kainą. Ieškovė su prašymu sutiko iš dalies atsakovę atleisti nuo nuomos mokesčio sumokėjimo bei likusį įsiskolinimą išdėstyti dalimis iki 2021 m. gruodžio 31 d. Tokių esminių aplinkybių ieškovė ieškinyje nenurodė. Ieškovės reiškiamas reikalavimas nepagrįstas, kadangi pati ieškovė sutiko susiklosčiusią situaciją vertinti kaip nenugalimą jėgą bei atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės bei sutarties vykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės UAB „Atabaltika“ ieškovei UAB „Delega“ 27 148,74 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 24 463,34 Eur sumą nuo 2021 m. balandžio 20 d. iki 2021 m. liepos 29 d. ir už priteistą 27 148,74 Eur sumą nuo 2021 m. liepos 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 811 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat teismas priteisė iš atsakovės į valstybės biudžetą 7,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.       Teismas nurodė, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kad pastaruoju metu pablogėjo atsakovės finansinė padėtis būtent dėl COVID-19 viruso pandemijos, kad su kitu savo verslo subjektu (ieškove) sudarė susitarimus dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, susijusių su mokesčių sumažinimu, dėl mokėjimo grafiko sudarymo, dalinių mokėjimų vykdymo, atleidimo atsakovės nuo likusių prievolių vykdymo. Taip pat atsakovė nepateikė kitų įrodymų, pagrindžiančių 8 000 Eur skolos sumą, apie įvykdytas ar vykdomas pinigines prievoles ieškovės naudai. Nesant duomenų apie atsakovės vykdytą ir vykdomą veiklą, finansinę padėtį pandemijos metu, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė atleistina nuo piniginių prievolių vykdymo CK 6.212 straipsnio pagrindu. Nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumos pagrindu teismas padarė išvadą, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti skolą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5.       Atsakovė UAB „Atabaltika“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Delega“ ieškinį dėl skolos priteisimo atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir neteisingas, priimtas pažeidžiant materialiosios bei procesinės teisės normas, objektyviai neįvertinus nurodytų aplinkybių, jog ieškovės reikalaujama priteisti suma yra nepagrįsta, kad realiai tokia skolos suma nėra susidariusi, jog susidariusi situacija yra vertinama kaip nenugalima jėga (force majeure), todėl CK 6.212 straipsnio prasme, nuomininkai turi būti atleisti nuo civilinės atsakomybės bei sutarties vykdymo. Teismas nevertino, jog aplinkybių, kurios yra viešai (visiems) žinomos, nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 182 straipsnio 1 punktas).

5.2. Priteista skolos suma neatitinka realios skolos sumos, kurią atsakovė yra skolinga ieškovei. Dalis skolos buvo apmokėta tarpusavio šalių sutartu grafiku ir daliniais mokėjimais, nuo kitos skolos dalies atsakovė buvo atleista. Tai žino ir ieškovė (buvo sudarytas žodinis susitarimas), kadangi dėl susiklosčiusios sudėtingos situacijos, kurią lėmė COVID – 19 pasaulinė pandemija, itin pablogėjo atsakovės finansinė padėtis. Nuomos mokestis šalių susitarimu buvo sumažintas daugiau nei per pusę, t. y. buvo sutarta mokėti nuomos kainą po 1 000 Eur per mėnesį.

5.3. Teismas neįsigilino į susiklosčiusią situaciją, neatsižvelgė į tai, jog paskelbtas karantinas, ekstremalioji situacija ir griežti ribojimai sudarė realias kliūtis verslo vystymui bei pajamų gavimui. Pateiktas www.rekvizitai.lt išrašas patvirtina, jog atsakovė UAB „Atabaltika“ per 2020 metus patyrė 105 021 Eur grynojo nuostolio, taip pat yra skolinga Sodrai 2 309,57 Eur. Susiklosčiusi situacija turi būti vertinama kaip nenugalima jėga CK 6.212 straipsnio prasme, ir nuomininkai visam šiam laikotarpiui turi būti atleisti nuo civilinės atsakomybės bei sutarties vykdymo. Dėl pandeminės situacijos atsakovė neturėjo galimybės vykdyti veiklos ir sutartinų įsipareigojimų. Ieškovė sutiko iš dalies atsakovę atleisti nuo nuomos mokesčio sumokėjimo bei likusį įsiskolinimą išdėstyti dalimis iki 2021 m. gruodžio 31 d. Tokių aplinkybių teismas nevertino, į jas neatsižvelgė.

5.4. Remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, UNIDROIT principų 7.1.7 straipsnyje, kurio pagrindu yra suformuluotas CK 6.212 straipsnis, vartojama ne sutarties šalies atleidimo nuo atsakomybės, o sutarties nevykdymo pateisinimo, šalies atleidimo nuo nevykdymo padarinių formuluotė. Taigi nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų CK 6.205–6.216 straipsniuose, jai negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK šeštosios knygos XXII skyrius), atitinkamai apribojama kreditoriaus (nukentėjusiosios sutarties šalies) teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015, 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020).

5.5. 2020 m. vasario 26 d. Lietuvoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji padėtis dėl koronaviruso grėsmės, 2020 m. kovo 16 d. paskelbtas karantinas, o nuo 2021 m. liepos 1 d. visoje šalyje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija. Žiniasklaidoje buvo plačiai skelbiama informacija apie ligos spartų plitimą, suvaržymus ir apribojimus (ypatingai – verslams), todėl laikytina, jog tai yra visiems (viešai) žinomos aplinkybės, kurių įrodinėti nereikia. Apribojimai turėjo tiesioginės įtakos verslams, gaunamoms pajamos.

5.6. Teismas bylos aplinkybes vertino formaliai, neatsižvelgdamas į nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes, bei faktą, kad visiems žinomų aplinkybių nereikia įrodinėti. Akivaizdu, jog atsakovė sutartinių įsipareigojimų negalėjo vykdyti dėl COVID-19 viruso sukeltų padarinių, todėl ieškovės reikalaujama priteisti skolos suma yra visiškai nepagrįsta.

6.         Ieškovė UAB ,,Delega“ atsiliepime prašo atmesti atsakovės UAB „Atabaltika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo, kaip nepagrįstą, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai juos įvertino, nepadarė absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą galinčių sąlygoti materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų. Tai, kad teismas nenagrinėjo ir nevertino įrodymų, kurių atsakovė į bylą nepateikė, nesuponuoja teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo.

6.2. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo analogiškas aplinkybes, kurias buvo nurodžiusi ir atsiliepime į ieškinį, tačiau tokioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė įrodymų, kuriais remiantis teismas būtų galėjęs padaryti priešingas išvadas, negu jos padarytos skundžiamame sprendime.

6.3. Atsakovės teiginiai dėl įsiskolinimo dydžio, dėl force majeure aplinkybių egzistavimo konkrečios sutarties vykdymo atveju nepagrįsti objektyviais įrodymais. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu elgėsi pasyviai, o teikdama analogiško turinio apeliacinį skundą ir nepateikdama papildomų įrodymų, piktnaudžiauja procesu, siekia užvilkinti skolos išieškojimą.

6.4. Byloje nėra įrodymų, kad karantino/ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos metu atsakovės veikla būtų buvusi sustabdyta ar kitaip apribota, kad atsakovė nebūtų gavusi veiklos pajamų, kad darbuotojai nebūtų galėję dirbti ir pan. Nebuvo jokių objektyvių suvaržymų naudotis pagal sutartį ieškovės atsakovei perduotomis negyvenamosios paskirties patalpomis. Ginčo laikotarpiu vien elektros energijos sunaudota už ne mažiau nei 500 Eur per mėnesį, o tai, ieškovės nuomone, reiškia, kad atsakovė, kurios pagrindinė veiklos sritis yra skaitmeninė spauda (spaustuvė), tiek karantino, tiek ekstremaliosios situacijos laikotarpiu veiklą vykdė ir pajamas gavo/turėjo gauti. Todėl teigti, kad pandemija/ karantinas ar ekstremalioji situacija turėjo esminės reikšmės atsakovės veiklos vykdymui ir pajamų gavimui, nėra jokio pagrindo. Pasak ieškovės, nuo pat nuomos sutarties sudarymo ir nuomos teisinių santykių pradžios atsakovė ženkliai vėluodavo atlikti mokėjimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad ir paskutiniu laikotarpiu mokėjimų vėlavimai/ mokėjimų neatlikimas buvo sąlygoti būtent COVID-19 pandemijos.

6.5. Atsakovė nepateikė įrodymų dėl tariamų susitarimų tarp ieškovės ir atsakovės dėl nuomos mokesčio ar įsiskolinimo sumažinimo, ar atleidimo nuo skolos sumokėjimo. Jeigu atsakovė buvo ar tapo finansiškai nepajėgi vykdyti sutarties, ji turėjo teisę ir galimybę apie tai laiku pranešti ieškovei, dėl ko bendru šalių susitarimu būtų nutraukta sutartis, atitinkamai nebūtų susikaupęs itin didelis įsiskolinimas, o ieškovė būtų turėjusi galimybę išnuomoti patalpas kitiems verslo subjektams ir nepatirti didelių nuostolių.

6.6. Išrašas iš www.rekvizitai.lt nepaneigia/nepatvirtina, kad nuostolis dėl vykdomos veiklos nebuvo ir ankstesniais metais, kad nuostolis susidarė būtent dėl pandemijos sąlygoto karantino ar ekstremaliosios situacijos. Nuostolių atsiradimą galėjo sąlygoti ir netinkamų strateginių sprendimų bei rizikų prisiėmimas, o ne force majeure aplinkybės, kurios konkrečios sutarties vykdymo atžvilgiu atsakovės nebuvo įrodytos.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

8.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos, susidariusios pagal Patalpų nuomos sutartį, priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. birželio 6 d. šalys sudarė Patalpų nuomos sutartį Nr. 201906-1, kuria ieškovė suteikė atsakovei laikinai už užmokestį valdyti ir naudotis ieškovei nuosavybes teise priklausančiomis 340,93 kv. m. ploto patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo naudotis turtu pagal paskirtį ir mokėti 2 600 Eur (be PVM) nuomos mokestį per mėnesį, mokėti nuomojamo turto eksploatacines ir išlaikymo išlaidas, apsaugos ir kitas reikalingas paslaugas. Sutartyje numatyta, jog nuomos mokestis skaičiuojamas nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d.; sutartis galioja iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. Ieškovė, teigdama, kad atsakovė ieškovei už 2020 m. lapkričio - 2021 m. birželio mėnesių patalpų nuomą skolinga 20 167,57 Eur, o už suteiktas bei ieškovės komunalinių paslaugų teikėjams apmokėtas komunalines paslaugas – 6 981,17 Eur, kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą.

10.       Pasak apeliantės, sprendimas priimtas neįvertinus aplinkybių, jog ieškovės reikalaujama priteisti skolos suma realiai nėra susidariusi, kad situacija vertinama kaip nenugalima jėga (force majeure), todėl CK 6.212 straipsnio prasme, nuomininkai turi būti atleisti nuo civilinės atsakomybės bei sutarties vykdymo. Teigia, kad teismas neatsižvelgė, jog aplinkybių, kurios yra viešai (visiems) žinomos, nereikia įrodinėti.

11.       Pažymėtina, jog kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

12.       Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, jog jos skolą sudaro ne 27 148,74 Eur, o apie 8 000 Eur, nes dalis skolos buvo apmokėta, o nuo kitos skolos dalies atsakovė buvo atleista. Nurodo, jog dėl sudėtingos situacijos, kurią lėmė Covid-19 pandemija, pablogėjus atsakovės finansinei padėčiai, buvo susitarta dėl mokėjimo dalimis pagal grafiką, be to, nuomos mokestis buvo sumažintas iki 1 000 Eur per mėnesį. Tačiau atsakovė ir apeliaciniame skunde nenurodo jokių įrodymų tokiems susitarimams pagrįsti, nepateikia įrodymų, patvirtinančių atliktus dalinius mokėjimus ir pan. Tokios aplinkybės nėra visuotinai žinomos – jas turi įrodyti tai teigianti šalis. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 10 d. nutartyje, kuria skyrė nuotolinį teismo posėdį, išaiškino šalims, kad jos turi teisę teikti teismui papildomus įrodymus ar prašymus, susijusius su įrodymais, ne vėliau kaip 20 dienų iki teismo posėdžio, išaiškino atsakovui teisę pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius mokėjimo faktus ir paskaičiavimus. Apeliantė kartodama atsiliepimo į ieškinį argumentus, nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog su ieškove sudarė susitarimus dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, susijusių su mokesčių sumažinimu, dėl mokėjimo grafiko sudarymo, dalinių mokėjimų vykdymo, atleidimo atsakovės nuo likusių prievolių vykdymo, taip pat kitų įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę apie 8 000 Eur skolos sumą, aplinkybę apie įvykdytas ar vykdomas pinigines prievoles ieškovės naudai.

13.       Taip pat apeliantė nurodo, jog teismas nevertino, jog susiklosčiusi situacija turi būti vertinama kaip nenugalima jėga CK 6.212 straipsnio prasme, ir nuomininkai visam šiam laikotarpiui turi būti atleisti nuo civilinės atsakomybės bei sutarties vykdymo.

14.       Pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui (nenugalima jėga (force majeure)).

15.       Nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų CK 6.205-6.2016 straipsniuose, jai negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK šeštosios knygos XXII skyrius), atitinkamai apribojama kreditoriaus (nukentėjusiosios sutarties šalies) teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2015).

16.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147/2020). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012, 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020).

17.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2022 konstatavo, kad COVID-19 pandemijos kontekste egzistuoja objektyvus poreikis plėtoti antrąjį nenugalimos jėgos kriterijų papildant jį aiškinimu, kad nenugalima jėga laikomi ne tik objektyvaus neįmanomumo atvejai, bet ir kitos išorinių veiksnių nulemtos neįmanomumo atmainos, kurios pripažįstamos šiuolaikinėje sutarčių teisėje, pavyzdžiui, sutarties vykdymo ekonominis (praktinis) neįmanomumas, sutarties tikslo žlugimas (frustracija) (44 punktas). Šioje nutartyje kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad pandemija ar jai suvaldyti pasitelktos priemonės pačios savaime negali būti laikomos nei nenugalimos jėgos, nei sutarties vykdymo esminio suvaržymo aplinkybėmis. Tai reiškia, kad pandemijos ar jos valdymo priemonių poveikį reikia vertinti individualiai kiekvienų sutartinių teisinių santykių atžvilgiu. Vienokius sutartinius santykius pandemija ar jos valdymo priemonės gali iš esmės suvaržyti arba padaryti neįvykdomus, o intervencija į kitus sutartinius santykius gali būti mažesnio laipsnio arba apskritai esmingai jų nesuvaržyti (48 punktas). <...> Vadinamoji frustracija (sutarties tikslo žlugimas) gali būti laikoma viena iš sutarties vykdymo neįmanomumo ar esminio suvaržymo atmainų. Siekiant ją taikyti force majeure ar rebus sic stantibus atveju, reikia ne tik įrodyti vertinamuosius šių institutų kriterijus, bet ir pagrįsti, kad sutarties sudarymo metu šalims buvo žinomas ir suprantamas sutarties sudarymo tikslas, o negalėjimas jo pasiekti daro sutartį beprasmę.

18.       Taigi ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodo, jog nepalanki epideminė COVID-19 situacija per se (savaime) nereiškia nenugalimos jėgos fakto, dėl kurio visuotinai atleidžiama nuo sutartinių prievolių vykdymo ir sutarčių nevykdymo teisinių padarinių.

19.       Atsakovė nenurodė aplinkybių, kad dėl konkrečių ribojimų negalėjo naudotis išsinuomotomis patalpomis, vykdyti veiklos, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, t. y. minėtų aplinkybių nesusiejo su ginčui reikšmingomis aplinkybėmis (įsipareigojimų ieškovei vykdymu). Kita vertus, atsakovė nenurodė savo veiklos pobūdžio, todėl teismui net nebuvo objektyvių galimybių vertinti karantino ar ekstremaliosios situacijos įtaką atsakovės veiklai bei finansinei padėčiai, galimo veiklos nevykdymo laikotarpio ir pan. Konkretus nuomos sutarties sudarymo tikslas joje nėra apibrėžtas. Apeliantės argumentai, kad dėl pandeminės situacijos atsakovė neturėjo galimybės vykdyti veiklos ir sutartinų įsipareigojimų, yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti objektyviais duomenimis. Su apeliaciniu skundu pateiktas www.rekvizitai.lt išrašas, kuriame yra duomenys, kad atsakovė UAB „Atabaltika“ per 2020 metus patyrė 105 021 Eur nuostolio, savaime neįrodo, jog šis nuostolis susidarė išimtinai dėl pandemijos sąlygoto karantino ar ekstremaliosios situacijos. Kaip teisingai pastebi ieškovė, minėtas dokumentas neatskleidžia aplinkybių, ar nuostolis dėl vykdomos veiklos nebuvo susidaręs ir ankstesniais metais. Taigi apeliantė neįrodė teiginių, jog ji sutartinių įsipareigojimų negalėjo vykdyti dėl COVID-19 viruso sukeltų padarinių, todėl argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

20.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

21.       Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 3 d. nutartimi atidėjo atsakovei UAB „Atabaltika“ 611 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Atmetus apeliacinį skundą, 611 Eur žyminis mokestis iš atsakovės priteistinas valstybei (CPK 96 straipsnis).

23.       Ieškovė pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą advokatei sumokėjo 600 Eur. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės (apeliantės) UAB „Atabaltika“ (j. a. k. 304279696) valstybei 611 Eur (šešis šimtus vienuolika eurų) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės (apeliantės) UAB „Atabaltika“ (j. a. k. 304279696) ieškovei UAB „Delega“ (j. a. k. 304493853) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                                                       Loreta Bujokaitė                        

                                                                                              Jadvyga Mardosevič                                                                                                                                                      

                                                                                                      Jūra Marija Strumskienė