Civilinė byla Nr. e2S-552-863/2026

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01187-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.6; 3.3.1.18

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) mažosios bendrijos „Adaugusta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 14 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Biotechnologijos grupė ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Adaugusta“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Biotechnologijos grupė“ kreipusis į teismą su ieškiniu atsakovei mažajai bendrijai (toliau – MB) „Adaugusta“ dėl skolos priteisimo, Kauno apylinkės teismas 2025 m. spalio 3 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 2 876,05 Eur skolą, 261,72 Eur delspinigius, 11,15 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. kovo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 249,23 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nutartimi buvo ištaisyti minėtame teismo 2025 m. spalio 3 d. sprendime padaryti rašymo apsirikimai (teisminio proceso numeris bei sprendimo priėmimo ir paskelbimo data).

2.       Atsakovei 2025 m. lapkričio 2 d. pateikus apeliacinį skundą dėl minėto teismo sprendimo, Kauno apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 4 d. nutartimi nustatė atsakovei 7 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad atsakovės apeliacinis skundas neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio reikalavimų, nes: 1) apeliacinio skundo reikalavimai suformuluoti netinkamai – nenurodytos ginčijamos sumos, todėl neaišku ką ir konkrečiai kiek sumažinti prašo atsakovė, juolab, kad ginčo suma nurodyta visa ieškinio suma; 2) nenurodytas apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (jei jis to pageidauja); 3) apeliacinis skundas pilnai neapmokėtas žyminiu mokesčiu; 4) nepateikti įrodymai dėl asmens, pasirašiusio apeliacinį skundą, įgaliojimų teikti tokį skundą.

3.       2025 m. lapkričio 7 d. atsakovė pateikė prašymą pratęsti terminą iki 2025 m. lapkričio 21 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, nes atsakovės vadovui I. P. 2025 m. balandžio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1035-967/2025 apribota 2 metams teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, todėl jis nebegali patikslinti apeliacinio skundo, advokato padėjėjas negali pasirašyti apeliacinio skundo, o sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu irgi nėra kaip. Nurodė, kad iki 2025 m. lapkričio 21 d. situacija turėtų išsispręsti.

4.       2025 m. lapkričio 11 d. ieškovė pateikė nuomonę dėl minėto atsakovės prašymo ir dėl galimo atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, prašydama atsakovės 2025 m. lapkričio 7 d. prašymo pratęsti terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus netenkinti ir skirti atsakovei 5 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisiant 50 procentų baudos ieškovei.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 14 d. nutartimi netenkino atsakovės MB „Adaugusta“ prašymo pratęsti terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, apeliacinį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį atsakovei; taip pat netenkino ieškovės prašymo dėl baudos skyrimo.

6.       Teismas nustatė, kad apeliacinio skundo surašymo ir pateikimo teismui metu minėtą apeliacinį skundą pasirašęs ir teismui pateikęs asmuo I. P. neturėjo teisės jį paduoti, nes jam apribota teisė 2 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, ir apie tai minėtas asmuo turėjo žinoti, kadangi šią teisę ribojanti 2025 m. balandžio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1035-967/2025 įsiteisėjo 2025 m. spalio 16 d. Teismas vertino, kad paaiškėjus, jog apeliacinį skundą padavęs asmuo neturėjo teisės jį paduoti, tokiam asmeniui nebuvo pagrindo nustatyti terminą jo paduoto apeliacinio skundo trūkumų šalinimui, todėl teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovės prašymo dėl termino apeliacinio skundo trūkumų šalinimui pratęsimo ir atsakovės prašymo dėl termino pratęsimo apeliacinio skundo trūkumams pašalinti netenkino, o atsakovės vardu pateiktą apeliacinį skundą atsisakė priimti, grąžinant jį padavusiam asmeniui. Teismas taip pat neįžvelgė pagrindo ir ieškovės prašymo dėl baudos atsakovei skyrimo tenkinimui, pažymėdamas, jog tai, kad atsakovės vardu buvo pateiktas apeliacinis skundas, savaime nėra neteisėtas veiksmas, nes teikti skundą dėl teismo sprendimo apeliacine tvarka numato įstatymas, ir nors šiuo atveju apeliacinį skundą pateikė atsakovės buvęs vadovas, kuris neturėjo teisės teikti tokio skundo atsakovės vardu, tačiau dėl tokio buvusio vadovo elgesio, net ir veikiant atsakovės interesais, atsakovė nėra atsakinga.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

7.       Atsakovė MB „Adaugusta“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

8.       Atsakovės vertinimu, CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas neapibrėžia situacijos, kuri susiklostė byloje, ir negalėjo būti pritaikytas. Pažymi, kad apeliacinį skundą padavė atsakovė MB „Adaugusta“, kuri dalyvavo byloje, o apeliacinį skundą pasirašė ir padavė per EPP sistemos MB „Adaugusta“ paskyrą MB „Adaugusta“ buvęs vadovas I. P.. I. P. 2025 m. balandžio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi apribota 2 metams teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, ši nutartis įsiteisėjo 2025 m. spalio mėn. 16 d. Esant tokiai situacijai, 2025 m. lapkričio mėn. 7 d. prašymu atsakovė prašė pratęsti terminą šio trūkumo pašalinimui iki 2025 m. lapkričio 21 d. Be kita ko ir formaliai laiko nutartį neteisinga ir neteisėta. Akcentuoja, kad MB „Adaugusta“ yra bylos dalyvis, ir todėl turi teisę paduoti apeliacinį skundą, o I. P., kol nėra kito vadovo, turi teisę tvarkyti kito asmens reikalus pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.229 straipsnį. I. P. neturėjo teisės numesti ir nebetvarkyti neatidėliotinų MB „Adaugusta“ reikalų, ir pasielgė visiškai teisingai, padavęs apeliacinį skundą. Taip pat nurodo, kad ir CK 6.232 straipsnis suteikia teisę patvirtinti atliktus veiksmus. Pažymi, jog MB „Adaugusta“ patvirtina pateiktą apeliacinį skundą, kaip pateiktą MB Adaugusta interesais.

9.       Ieškovė UAB Biotechnologijos grupė pateikė atsiliepimą, kuriame su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės vertinimu, atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra ne tik nepagrįsti, tačiau ir prieštarauja teisės normoms, reglamentuojančioms juridinių asmenų atstovavimo klausimus, sudaro prielaidas „apeidinėti“ įsiteisėjusia teismo nutartimi asmeniui nustatytą draudimą eiti juridinio asmens vadovo, valdymo organo nario pareigas. Atkreipia dėmesį, kad CK 6.229 straipsnio 1 dalyje nėra nurodyta, kad ji reglamentuoja ar gali būti taikoma klausimams, susijusiems su juridinio asmens atstovavimu civiliniame procese, bylų vedimu juridinio asmens vardu. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1035-967/2025 priimta nutartis, kuria I. P. apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, įsiteisėjo net dviem savaitėmis anksčiau nei buvo pateiktas ginčo apeliacinis skundas, o priimta ji buvo dar keliais mėnesiais anksčiau. Šiuo atveju neegzistavo, atsakovė neįrodė ir net nenurodė jokių objektyvių kliūčių, dėl kurių atsakovė nebūtų galėjusi savalaikiai išreikšti valios dėl apeliacinio skundo nagrinėjamoje byloje rengimo ar nerengimo, jo teikimo ar neteikimo. Taip pat atkreipia dėmesį, kad klausimai, susiję su bylų vedimu juridinio asmens vardu yra imperatyviai reglamentuojami CPK, 55, 56 straipsniuose; ir juose nėra numatyta ir suteikta teisė bylą juridinio asmens vardu vesti, įskaitant ir teikti apeliacinį skundą, asmeniui, kuriam yra uždrausta eiti juridinio asmens vadovo, valdymo organo nario pareigas. Mano, kad I. P. neturėjo teisės rengti ir teikti teismui jokių procesinių dokumentų MB „Adaugusta“ vardu. Esamomis aplinkybėmis, atsakovė ne tik galėjo, tačiau ir privalėjo atlikti veiksmus, reikalingus naujo mažosios bendrijos vadovo paskyrimui, apeliacinio skundo parengimui ir pateikimui (jei tokio apeliacinio skundo parengimas apskritai atitiko MB „Adaugusta“ siekį ir interesus). Nesutinka ir su atskirojo skundo teiginiais dėl CK 6.232 straipsnio taikymo. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas savo esme analogišką klausimą dėl įmonės akcininkų (šiuo atveju pagal analogiją – mažosios bendrijos narių) teisės patvirtinti bendrovės vadovo, kuriam apribota teisė eiti vadovo pareigas, parengto procesinio dokumento, (ne)buvimo, yra pateikęs išaiškinimą, kad tokių bendrovės vadovo, kuriam įstatymo nustatytu pagrindu ir tvarka apribota teisė eiti juridinio asmens vadovo pareigas, veiksmų patvirtinamas nėra galimas. Be kita ko ieškovė nurodo, jog jai kelia pagrįstų abejonių bei neaiškumų ir atskirąjį skundą pasirašiusios K. P. teisės veikti kaip MB „Adaugusta“ atstovei nagrinėjamoje byloje, teikti atskirąjį skundą. Atkreipia dėmesį į MB „Adaugusta“ nuostatus. Mano, kad būtent MB „Adaugusta“ vadovas, o ne steigėjas ar narys, turi teisę ir įgaliojimus atstovauti ir vesti bylas MB „Adaugusta“ vardu. Su atskiruoju skundu į bylą nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad K. P. būtų suteikta teisė vykdyti atsakovės vadovo funkcijas, teisė atsakovės vardu atstovauti atsakovei teisme, teikti atskirąjį skundą. Ieškovės vertinimu, atskirąjį skundą atsakovės vardu pateikusi ir pasirašiusi K. P. neturi teisės veikti MB „Adaugusta“ vardu, vykdyti MB „Adaugusta“ vadovo ir (ar) teisėto mažosios bendrijos atstovo funkcijų, įskaitant ir teikti bei pasirašyti atskirojo skundo MB „Adaugusta“ vardu, o tai sudaro papildomą pagrindą atmesti pateiktą atskirąjį skundą.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisniai argumentai ir išvados

10.       Atskirojo skundo surašymas ir pateikimas yra sudedamoji apeliacinio proceso dalis, todėl pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teise, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 315 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą ar pareiškimo dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo dalyvaujančiam byloje asmeniui paskirti terminą šių procesinių dokumentų trūkumams pašalinti, priima nutartį ir nustato dalyvaujančiam byloje asmeniui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 3 dalis). Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų formą, turinį ir pateikimo tvarką reglamentuojančio CPK 111 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad procesiniame dokumente, kurį teismui pateikia atstovas, turi būti nurodyti šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatyti duomenys apie atstovą ir prie jo turi būti pridėtas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas, jeigu tokio dokumento byloje dar nėra arba jeigu byloje esančio įgaliojimo terminas yra pasibaigęs.

11.       Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde nurodyta, kad jį elektroniniu parašu pasirašė K. P.. Procesinio dokumento pabaigoje nurodyta kita pavardė: „K. P., steigėja ir narė“, o iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad procesinį dokumentą (atskirąjį skundą) pateikė dar kitas asmuo – N. U.. Kadangi su atskiruoju skundu nebuvo pateikta jokių minėtų asmenų įgaliojimus šioje byloje atstovauti atsakovę, teisę teikti atskirąjį skundą, pagrindžiančių įrodymų, Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 5 d. nutartimi apeliantei nustatė 7 dienų terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

12.       2026 m. kovo 10 d. advokato padėjėjas N. U. pateikė į bylą K. P. elektroniniu parašu pasirašytą pareiškimą dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad šiuo metu MB „Adaugusta“ vadovo dar neturi. K. P. yra vienintelė MB „Adaugusta“ dalyvė ir narė, tačiau ji neturi galimybės prisijungti prie apeliantės Epp paskyros, todėl visus procesinius dokumentus į bylą kelia advokato padėjėjas, atstovavęs apeliantei pirmosios instancijos teisme. Prie atskirojo skundo pridėjo Juridinių asmenų registro išrašą ir Teisinių paslaugų sutartį dėl procesinių dokumentų įkėlimo į Epp. Prašo laikyti, kad atskirojo skundo trūkumai buvo pašalinti. Su tokia pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

13.       Remiantis CPK 55 straipsniu, bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Pagal pavedimą juridinių asmenų atstovais teisme gali būti: 1) advokatai; 2) advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje; 3) vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu; 4) aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai; 5) jų patronuojančio juridinio asmens, patronuojamo juridinio asmens arba patronuojančio juridinio asmens patronuojamo juridinio asmens darbuotojai (išskyrus valdymo organų narius), turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą; 6) suinteresuotos aukštesnės valstybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 56 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai). Teismų praktikoje pripažįstama, kad CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą; kaip matyti, jame nėra numatyta MB dalyvės teisė atstovauti teisme.

14.       Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-421/2021, plėtodamas CPK 55 straipsnyje įtvirtintos teisės normos aiškinimo ir taikymo praktiką dėl juridinio asmens atstovavimo teisme pagal įstatymą, išaiškino, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai; bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas; bendrovės vadovu negali būti asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti tokių pareigų; bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas); bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu. Taigi įstatyme aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta nuostata, pagal kurią veikti bendrovės vardu teisę turi tik bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas (išskyrus atvejus, kai steigimo dokumentuose nustatyta tvarka tokia teisė suteikta kitų organų nariams ir dalyviams). Įstatyme įtvirtinta išimtinė akcininkų teisė rinkti (paskirti) bendrovės vadovą, kai bendrovėje nesudaroma valdyba (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, toliau – ABĮ, 20 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nustatyta nepriklausomai nuo akcininkų skaičiaus ir ji nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad tais atvejais, kai bendrovėje yra tik vienas akcininkas, toks akcininkas įgyja bendrovės vadovo teises, įskaitant teisę veikti bendrovės vardu ir vesti bylas teisme bendrovės vardu. Tais atvejais, kai bendrovės vadovas dėl kokių nors priežasčių negali vykdyti savo pareigų (laikinas teisių apribojimas (ABĮ 37 straipsnio 2 dalis), laikinas nedarbingumas ar pan.), bendrovės akcininkams (kai valdyba bendrovėje nesudaroma) iškyla įstatyme įtvirtinta pareiga pagal kompetenciją ir susiklosčiusias aplinkybes spręsti vadovo paskyrimo, pakeitimo ar pavadavimo klausimą (ABĮ 19 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokia situacija negali būti aiškinama taip, kad vienintelis įmonės akcininkas savaime tampa vienasmeniu bendrovės valdymo organu – bendrovės vadovu, nes tai neatitiktų įstatyme nustatyto bendrovių valdymo reglamentavimo, bendrovių organų funkcijų bei kompetencijos paskirstymo ir sukeltų neaiškumų bei grėsmę kilti ginčams tiek bendrovės vidiniuose, tiek (ir ypač) išoriniuose teisiniuose santykiuose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-421/2021 30 punktą).

15.       Paminėti kasacinio teismo išaiškinimai aktualus ir nagrinėjamu atveju. Pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (toliau – Mažųjų bendrijų įstatymas) 12 straipsnį MB organai gali būti: 1) tik mažosios bendrijos narių susirinkimas; tokiu atveju mažosios bendrijos narių susirinkimas yra kartu ir mažosios bendrijos valdymo organas; 2) mažosios bendrijos narių susirinkimas ir mažosios bendrijos vienasmenis valdymo organas – mažosios bendrijos vadovas. Mažosios bendrijos organai nurodomi mažosios bendrijos nuostatuose. Kaip matyti iš byloje esančių apeliantės nuostatų 6 punkto, MB „Adaugusta“ turi vienasmenį valdymo organą – MB vadovą. Pagal Mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 1 dalį MB vadovu turi būti fizinis asmuo. MB vadovu gali būti mažosios bendrijos narys. MB vadovu negali būti asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti tokių pareigų. Bylos duomenimis buvusiam apeliantės vadovui I. P. 2025 m. balandžio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1035-967/2025 (įsiteisėjo 2025 m. spalio 16 d.) 2 metams apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Vienintelė apeliantės narė – K. P. iki šiol neišsprendė naujojo vadovo paskyrimo klausimo, tačiau tai nesuteikia jai teisės perimti MB vadovo, tarp jų ir atstovavimo MB teisme, teises. Tokių teisių – atstovauti apeliacinės instancijos teisme neturi ir advokato padėjėjas (Lietuvos Respublikos advokatūros 34 straipsnio 2 dalis), todėl konstatuotina, kad atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismui pateikė neįgaliotas vesti bylą asmuo, atitinkamai atskirasis skundas laikomas nepaduotu, o apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 316 straipsnio 2 dalis). 

16.       Kadangi dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą ieškovė patyrė 898,81 Eur bylinėjimosi išlaidų ir jos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos), 8.16 papunktyje nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio, 954 Eur sumos (2 387 x 0,4), atsižvelgiant į bylos rezultatą, šios išlaidos atlygintinos ieškovei iš atsakovės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 316 straipsnio 2 dalimi, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Apeliacinį procesą pagal mažosios bendrijos „Adaugusta“ atskirąjį skundą nutraukti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Biotechnologijos grupė, juridinio asmens kodas 304404566, iš atsakovės mažosios bendrijos „Adaugusta“, juridinio asmens kodas 304520866, 898,81 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus ir 81 euro centą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Kristina Lysionok