Administracinė byla Nr. AS-423-662/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00304-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos 8.7; 43.3.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Aleno Piesliako ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 22S610.

Pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 12 dalies 8 punkto pagrindu. Teismas nustatė, kad skundą elektroniniu parašu pasirašė P. V.. Teismo vertinimu, byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių, kad visų pirma (duomenys neskelbtini) būtų išreiškęs valią skųsti minėtą sprendimą, o antra, kad šis advokatas paskirtas atstovauti šiam konkrečiam asmeniui arba su juo būtų sudaryta teisinių paslaugų sutartis dėl atstovavimo ir skundo padavimo.

Dėl teismo 2022 m. kovo 25 d. nutarties pareiškėjas 2022 m. balandžio 4 d. elektroniniu paštu pateikė atskirąjį skundą. Kadangi atskirasis skundas buvo pateiktas elektroniniu paštu, teismas atsižvelgęs į ABTĮ 23 straipsnio 7 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi nustatė 7 dienų terminą trūkumams pašalinti.

II.

Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi nusprendė pareiškėjo 2022 m. balandžio 4 d. atskirąjį skundą laikyti nepaduotu, kadangi pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalino teismo nustatytų trūkumų.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas, vykdydamas teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartį, 2022 m. balandžio 14 d. per EPP pateikė atskirąjį skundą, naudojantis Liteko viešųjų paslaugų posistemio paskyra. Teismas vertino, kad pareiškėjas atskirąjį skundą pateikė praleidęs nustatytą terminą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas atskirąjį skundą pasirašė parašu, kuris nėra kvalifikuotas, nes pasirašyta su nekvalifikuotu sertifikatu, ir negaliojančiu parašu, ką patvirtina ne tik prie atskirojo skundo pateikti metaduomenys, bet ir Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės viešosios internetinės svetainės „signaweb“ duomenys.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas laikė, kad pareiškėjas teismo nustatytu terminu nepašalino nutartyje nustatytų trūkumų, todėl atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino su priedais jį padavusiam asmeniui. Teismas išaiškino pareiškėjui, jog tai neužkerta kelio ištaisius trūkumus kreiptis į teismą iš naujo.

III.

Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartį ir priimti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Pareiškėjas teigia, kad atskirasis skundas per EPP buvo pateiktas 2022 m. balandžio 13 d., taigi, nepraleidus nustatyto termino.

Pareiškėjas remiasi Nacionalinės teismų administracijos atsakymu ir pažymi, kad pateikiant per EPP dokumentus apskritai ne?ra prievole?s papildomai advokatui juos pasirašine?ti, kadangi pasirašantis asmuo identifikuojamas ir siunc?iant dokumenta? pasirašymas suformuojamas automtiškai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo 371 straipsnio 3 dalimi, jei asmuo (šiuo atveju – advokatas) yra užsiregistrave?s teismu? informacine?je sistemoje, jo pateiktas skundas naudojantis šia sistema yra laikomas pateiktu tinkamai, identifikavus pasirašanti?ji? asmeni?.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartis, kuria nusprendė laikyti pareiškėjo atskirąjį skundą nepaduotu, per nustatytą terminą nepašalinus nustatytų trūkumų.

Pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą laikė nepaduotu, nustatęs, kad pareiškėjas praleido nustatytą terminą, taip pat nustatęs, kad nors pareiškėjo advokatas atskirąjį skundą pateikė naudodamasis naudojantis Liteko viešųjų paslaugų posistemio paskyra, tačiau jį pasirašė parašu, kuris nėra kvalifikuotas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. ABTĮ yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-256-552/2022).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad advokatas atskirąjį skundą pateikė elektroniniu paštu, nustatė 7 dienų terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

Šiuo aspektu primintina, kad ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas.

ABTĮ 24 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) numatyta, jog skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir skundo (prašymo, pareiškimo) formą nustato teisingumo ministras. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punktas numato, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu. Pagal Aprašo 5 punktą jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę. Asmuo savo tapatybę gali patvirtinti: naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (Aprašo 5.1 p.); naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis (aprašo 5.2 p.). Procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į ją gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema, išskyrus šio aprašo 18, 19 ir 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus (Aprašo 13 p.).

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 6 d. nutartyje teisingai nurodė, jog pareiškėjo atstovo pateiktas atskirasis skundas neatitiko ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje numatytų skundo formos ir pateikimo tvarkos reikalavimų, kadangi buvo pateiktas el. paštu, todėl pagrįstai įpareigojo advokatą nustatytu terminu pašalinti atskirojo skundo trūkumus. Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad advokatas, šalindamas teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartyje nurodytus trūkumus, atskirąjį skundą dėl 2022 m. kovo 25 d. nutarties panaikinimo, kaip to reikalauja aukščiau nurodyti teisės aktai, pateikė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP).

Sprendžiant dėl pareiškėjo atskirojo skundo pateikimo būdo ir parašo patikimumo, atkreiptinas dėmesys, kad advokatas, prisijungdamas prie naudojantis Liteko viešųjų paslaugų posistemio paskyros, patvirtino savo tapatybę, o elektroninį dokumentą suformavo ir jį pasirašė pati EPP sistema, todėl teigti, kad advokatas dokumentą pasirašė netinkamai, nėra pagrindo. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti atskirojo skundo pateikimo data ir laikas, advokato vardas ir pavardė bei jo pažymėjimo numeris. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas, yra pažymėjęs, kad tokie duomenys yra pakankami siekiant identifikuoti procesinį dokumentą pateikusį asmenį ir laikyti dokumentą patikimu (žr., pvz., 2022 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-415-552/2022, 2022 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-414-556/2022).

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėjas atskirąjį skundą pateikė praleidus terminą. Pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartyje buvo nurodytas 7 dienų terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad pareiškėjas atskirąjį skundą pateikė 2022 m. balandžio 13 d., taigi, nepraleidus pirmosios instancijos teismo nustatyto termino.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, kvestionuodamas atskirojo skundo pasirašymo tinkamumą, neatsižvelgė į tai, kad procesinis dokumentas (šiuo atveju atskirasis skundas) buvo pateiktas per EPP sistemą, prie kurios prisijungdamas pareiškėjo atstovas advokatas patvirtino savo tapatybę, todėl nepagrįstai pareiškėjo atskirąjį skundą laikė nepaduotu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bylos pobūdį, į tai, kad šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas, susijęs su asmens judėjimo laisvės apribojimu, taip pat į ABTĮ 11 straipsnyje įtvirtintus proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, bei nustačiusi, jog atskirasis skundas iš esmės atitinka ABTĮ 134 straipsnio reikalavimus, mano, kad siekiant kuo operatyviau išnagrinėti bylą, klausimas spręstinas iš esmės ir atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutarties panaikinimo priimtinas nagrinėti apeliacine tvarka (ABTĮ 138 str. 1 d., 151 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsniu, 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Priimti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutarties panaikinimo ir jį nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

                                                                                                            Alenas Piesliakas

                                                                                                            Vaida Urmonaitė-Maculevičienė