Civilinė byla Nr. 2A-1377-921/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00102-2010-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

  3.4.5.2; 3.3.1.14

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 12 d.

Kaunas

Kauno

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5680-950/2022 pagal ieškovės Kauno apygardos prokuratūros patikslintą ieškinį atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, I. P. (Aldescu), T. P., Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl administracinių teisės aktų pripažinimo negaliojančiais ir savavališkai pastatytų statinių nugriovimo dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo naštos paskirstymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Ą. V., A. M., A. V., J. K., P. R., D.A. K., M. N., N. P., D. D., uždaroji akcinė bendrovė „H. N.“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, akcinė bendrovė SEB bankas, A. R., valstybės įmonė Registrų centras ir S. B..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Kauno apygardos prokuratūra patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančiomis Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo F. J. 2005 m. sausio 26 d. ir 2005 m. liepos 18 d. suderintas I. P. ir T. P. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), techninio projekto korektūras; 2) pripažinti negaliojančia 2006 m. kovo 23 d. Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Kauno rajono vyriausiosios specialistės A. L. pažymą Nr. NS-83 apie nebaigtą statyti I. P. ir T. P. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir panaikinti šio akto pagrindu atliktą teisinę registraciją; 3) pripažinti negaliojančiu 2008 m. vasario 12 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuriuo gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintas tinkamu naudoti ir panaikinti šio akto pagrindu atliktą teisinę registraciją; 4) įpareigoti I. P. ir T. P., per 3 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nugriauti 28,40 m ilgio tvorą su vartais, esančią šiaurinėje sklypo dalyje, ir 4,40 m ilgio medinės tvoros dalį su pamatu vakarinėje sklypo pusėje, matuojant nuo šiaurinio tvoros kampo, pastatytą valstybinėje žemėje ir išardyti 102 kv. m betono trinkelių dangą ir pabetonavimą valstybinėje žemėje bei pašalinti kelio sankasą; 5) įpareigoti I. P. ir T. P. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkus, per 6 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, parengti namo techninį projektą pagal 2004 m. gegužės 5 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinto Indrės ir T. P. sklypo detaliojo sprendinius; 6) įpareigoti atsakovus I. P. ir T. P. gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal naujai parengtą ir patvirtintą pastato techninį projektą; 7) įpareigoti atsakovus I. P. ir T. P., per 3 mėn. nuo naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos, pertvarkyti statinį pagal naujai parengtą, suderintą ir patvirtintą namo techninį projektą. 

2.       Ieškovė nurodė, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. gegužės 5 d. pasirašė įsakymą Nr. ĮS-514, kuriuo patvirtino T. P. žemės sklypo detalųjį planą; Kauno apskrities viršininkas 2004 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 02-05-3881 patikslino žemės sklypo kadastro duomenis bei pakeitė T. P. priklausančio žemės sklypo paskirtį. 2009 m. lapkričio 11 d. teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros specialistai atliko faktinės padėties patikrinimą vietoje ir konstatavo, kad Indrės ir T. P. gyvenamojo namo metalinės kolonos stovi 0,58 m atstumu už žemės sklypo ribos, t. y. ant numatyto bendro naudojimo kelio, namas pastatytas ne projekte nurodytoje vietoje. P. T. P. ir IĮ G. K. dirbtuvių „Arche“ 2005 m. liepos 15 d. sudarytą sutartį, turėjo būti atlikta namo projekto korektūra, pritaikant jį prie pasikeitusių projektavimo sąlygų, t. y. namas turėjo būti paslinktas į rytinę sklypo pusę. Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas F. J. 2005 m. liepos 18 d. vienasmeniškai suderino namo korektūrą, pagal kurią namo padėtį pakeitė ne tik į rytinę, bet ir į šiaurinę sklypo pusę – namo kolonos, šiurkščiai pažeidžiant sklypo detaliojo plano sprendiniais nustatytą 3,5 m atstumą iki sklypo ribos, atsidūrė valstybinėje žemėje 0,58 m atstumu už atsakovo žemės sklypo ribos, esančiame bendro naudojimo kelyje. Statybos leidimas negalėjo būti išduotas, nes gyvenamojo namo statyba pažeidė esminius statinio projekto sprendinius, t. y. pakeista nustatyta statinio vieta sklype. Ieškinyje nurodyta, kad Indrė ir T. P. numatytą bendro naudojimo kelią užtvėrė sklypą juosiančia tvora, išgrindė trinkelėmis ir naudoja kaip savo kiemo dalį, taip panaikindami galimybę kitų sklypų savininkams patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius sklypus.

3.       Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) pareiškė byloje ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovus T. P. ir I. P. per 1 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą 51 m ilgio medinę ir metalinio tinklo tvorą kartu su mūro pamatu, į kurį yra įbetonuoti metaliniai stulpai, esantys sudedamąja tvoros dalimi, šalia namų valdos (duomenys neskelbtini), sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovai teismo nustatytu terminu neįvykdys, leisti VTPSI nugriauti savavališkai pastatytą 51 m ilgio medinę ir metalinio tinklo tvorą kartu su mūro pamatu, į kurį yra įbetonuoti metaliniai stulpai, esantys sudedamąja tvoros dalimi, sutvarkyti statybvietę, išieškoti patirtas išlaidas iš atsakovų.

4.       Atsakovė VTPSI Kauno rajono apylinkės teisme pareiškė priešieškinį (prijungta civilinė byla Nr. 2-1090-720/2010), kuriame prašė įpareigoti atsakovus T. P. ir I. P. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti ant numatyto bendro naudojimo kelio dalies, esančios valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savavališkai supiltą paruošiamąjį sluoksnį, pabetonavimą, betonines trinkeles ir grąžinti į pradinę buvusią prieš tai padėtį, sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovai teismo nustatytu terminu neįvykdys, įpareigoti VTPSI pašalinti ant numatyto bendro naudojimo kelio dalies savavališkai supiltą paruošiamąjį sluoksnį, pabetonavimą, betonines trinkeles, ir grąžinti į pradinę buvusią prieš tai padėtį, sutvarkyti statybvietę, išieškoti patirtas išlaidas iš atsakovų.

5.       Bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka, VTPSI patikslino pareikšto ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, teismo prašė: įpareigoti atsakovus T. P. ir I. P. per 1 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti: 1,30 m aukščio ir 28,40 m ilgio tvorą su pamatais ir vartais, kurie pastatyti į šiaurę nuo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje (P. J. 2017 m. spalio 30 d. parengtame tvorų situacijos plane (5270/0010:13) tvora su pamatais ir su vartais pažymėta taškais Nr. 2, 3, 4, 5, kurių reikšmė valstybinėje koordinačių sistemoje „x“ ašyje yra 6089345,78; 6089345,89; 6089346,65; 6089349,81 ir „y“ ašyje: 481746,23; 481747,47; 481752,50; 481774,65) ir sutvarkyti statybvietę; 1,30 m aukščio ir 4,40 m ilgio tvorą su pamatais, kurie pastatyti į vakarus nuo žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5270/0010:213, (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje (P. J. 2017 m. spalio 30 d. parengtame tvorų situacijos plane (5270/0010:13) tvora su pamatais pradėta žymėti tašku Nr. 2, kurio reikšmė valstybinėje koordinačių sistemoje „x“ ašyje yra 6089345,78 ir „y“ ašyje: 481746,23) ir sutvarkyti statybvietę; 28,40 ilgio ir 3,68 pločio atkarpą betono trinkelių dangos bei po danga esantį dirbtinį 0,68 m aukščio sankasos peraukštėjimą, kurie pastatyti į šiaurę ir į vakarus nuo žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5270/0010:213, (duomenys neskelbtini) valstybinėje žemėje (P. J. 2017 m. spalio 30 d. parengtame sankasos situacijos plane (5270/0010:13) griautinų statinių išmatavimus, pradedant skaičiuoti (matuoti) ir griauti nuo taškų Nr. 2, 3, kurių reikšmė valstybinėje koordinačių sistemoje „x“ ašyje yra 6089345,78; 6089349,90 ir „y“ ašyje: 481746,23; 481774,64) ir sutvarkyti statybvietę. Jei atsakovai T. P. ir I. P. per 1 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdys visų 1 punkte nurodytų veiksmų, leisti VTPSI atlikti šiuos veiksmus ir išieškoti patirtas išlaidas iš atsakovų.

6.       Nurodė, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros specialistai, gavę skundą, atliko patikrinimą ir nustatė, kad T. P., ant valstybinės žemės pastatęs medinę ir tinklo tvorą, užtvėrė bendro naudojimo kelią. Pakartotinio patikrinimo metu užfiksuoti ir kiti savavališkos statybos pažeidimai ant valstybinės žemės. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009 m. lapkričio 25 d. T. P. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SA-46, kuriame konstatavo, kad statytojai savavališkai betoninėmis trinkelėmis išgrindė bendro naudojimo kelią, esantį valstybinėje žemėje, kurio plotas apie 102 kv. m, pastatė valstybinėje žemėje šiaurinėje sklypo pusėje 28,40 m ilgio tvorą su vartais, vakarinėje sklypo pusėje 4,4 m ilgio tvorą su pamatu. Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A2.2-413-358/2009 yra nustatyta, kad ginčo tvoros statytojas yra T. P..

7.       A. T. P. ir I. P. su VTPSI ir Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro ieškiniais nesutiko. Atsiliepime atsakovai nurodė, kad ieškovai matavimus atliko nesertifikuota įranga, patikrinimo plane nėra namo koordinačių, namo sienos yra tinkamu atstumu nuo žemės sklypo ribos. Stoginė yra atskiras inžinerinis statinys, nes buvo suprojektuota vėliau nei namas ir vėliau pastatyta. Stoginė nepatenka į užstatytą žemės sklypo plotą. Namas pastatytas pagal detaliojo plano sprendinius, namas pastatytas 3,5 m atstumu iki žemės sklypo ribos, projekto korektūros yra suderintos su Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėju. Namas pripažintas tinkamu naudoti, todėl namas pastatytas pagal privalomą statinio projektą ir atitinka teisės aktuose nustatytus esminius statiniui keliamus reikalavimus. Stoginės projektavimo ir statybos teisėtumo klausimas turi būti sprendžiamas atskirai, kadangi jos vieta neturi reikšmės namo teisiniam vertinimui. Ieškovų nurodomoje vietoje kelio nėra, dokumentuose nurodomas kelias nėra pastatytas, todėl tretiesiems asmenims neatimta teisė naudotis keliu. Keliant klausimą dėl tvoros nugriovimo, ieškovai nepagrįstai vadovaujasi P. J. nubraižytais situacijų planais. Atsakovai nurodo, kad tvoros dalis šiaurinėje sklypo dalyje yra inventorizuota ir registruota viešajame registre, todėl ji yra atsakovų nuosavybė. Pastatymo metu ji buvo atsakovų žemės sklype ir tik po neteisėtų ieškovų matavimų atsirado valstybinėje žemėje. Atsakovai teigia, kad 4,40 m ilgio ir 1,30 m aukščio tvoros dalis vakarinėje sklypo dalyje atlieka saugumo užtikrinimo funkciją, kadangi ten yra status skardis. Atsakovai šią tvoros dalį nedelsdami nugriaus. Atsakovai neturi pareigos išardyti ieškovų nurodomų betoninių kelio trinkelių, kadangi jos bus panaudotos kelio statybai pagal suderintą privažiavimo projektą.

8.       A. T. P. ir I. P. Kauno rajono apylinkės teisme pareiškė ieškinį (prijungta civilinė byla Nr. 2-1090-720/2010) atsakovei Kauno apskrities viršininko administracijai, kuriame suformulavo reikalavimą panaikinti Kauno apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. V-670. Nurodė, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009 m. lapkričio 25 d. surašė savavališkos statybos aktą. Kauno apskrities viršininkas 2009 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. V-670 įpareigojo iki 2009 m. balandžio 9 d. išardyti betoninėmis trinkelėmis išgrįstą kelią (duomenys neskelbtini) T. P. 2008 m. rugsėjo 19 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių transporto skyriui buvo pateikęs prašymą savo lėšomis kietąja danga uždengti vietinės reikšmės kelią. Šis prašymas patenkintas. Išklodami trinkelėmis kelią, atsakovai siekė sutvarkyti teritoriją, apsaugoti ją nuo purvo ir duobių susidarymo.

9.       Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį ir patikslintą ieškinį dėl reikalavimų pripažinti negaliojančiomis Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo F. J. 2005 m. sausio 26 d. ir 2005 m. liepos 18 d. suderintas I. P. ir T. P. gyvenamojo namo techninio projekto korektūras, nurodė, kad su šiais reikalavimais nesutinka, kitą dalį siūlė spręsti teismo nuožiūra.

10.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime sutiko su patikslintu Kauno apygardos prokuratūros ieškiniu ir VTPSI patikslintu ieškiniu dėl tvoros, tvoros pamato nugriovimo, kelio sankasos ir betoninių trinkelių, esančių valstybinės žemės sklype, pašalinimo.

11.       Kauno

12.       Kauno

13.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo T. P. kasacinį skundą, 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

14.       Kauno

15.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi Nr. 3P-652/2018 atsakovo T. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties peržiūrėjimo atsisakė priimti.

16.       Europos Žmogaus Teisių Teismas 2021 m. sausio 19 d. sprendimu byloje P. prieš Lietuvą, Nr. 58166/18, pripažino, kad Lietuvos Respublika pažeidė Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnį. Nusprendė, kad byloje dėl savavališkų statybų priimtais teismų sprendimais buvo neteisingai apribotos atsakovo T. P. nuosavybės teisės: nacionalinės valdžios institucijos neužtikrino tinkamos interesų pusiausvyros tarp asmens nuosavybės teisių ir viešojo intereso.

17.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 30 d. nutartimi atnaujino procesą dėl Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-208-660/2012 (apeliacinės instancijos teismo bylos Nr. 2A-22-259/2018) dalies, išnagrinėtos pagal Kauno apygardos prokuratūros patikslintą ieškinio reikalavimą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo.

18.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi panaikino Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties dalis, kuriomis nepaskirstyta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtos statybos padarinių pašalinimo našta, taip pat panaikino nurodytų procesinių sprendimų dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir perdavė iš naujo nagrinėti nurodytą bylos dalį Kauno apylinkės teismui. Visas kitas Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties dalis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi paliko nepakeistas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

19.       Kauno

20.       Teismas nustatė, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012, bei Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018, yra įsiteisėję. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutarties išaiškinimus, konstatavo, kad šioje civilinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl neteisėtos statybos (gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)) padarinių pašalinimo naštos paskirstymo tarp statytojų (atsakovų T. P. ir I. P. (Aldescu)) bei statybos priežiūros procese dalyvavusių institucijų (atsakovų Kauno rajono savivaldybės administracijos ir VTPSI). Kadangi anksčiau minėtų teismų procesinių sprendimų, t. y. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties, kitos dalys nėra pakeistos ar panaikintos, todėl teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi juose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

21.       Teismas pastebėjo, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimu bei Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartimi) jau yra nustatyti visi asmenys, kalti dėl neteisėtos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos. Teismas pažymėjo, kad minėtuose procesiniuose sprendimuose yra tiesiogiai konstatuoti tiek statytojų (atsakovų T. P. ir I. P.), tiek statybos priežiūros procese dalyvavusių institucijų (Kauno rajono savivaldybės administracijos ir VTPSI) neteisėti veiksmai, statant gyvenamąjį namą.

22.       Teismas pažymėjo, kad tiek pagal anksčiau galiojusį teisinį reglamentavimą, tiek ir pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą neteisėtų statybų atveju pareiga pašalinti jų padarinius tenka statytojui, tačiau padarinių šalinimo išlaidos turi būti atlyginamos visų kaltų asmenų.

23.       Teismas, vadovaudamasis Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendime bei Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatavo, kad tiek statytojų (atsakovų T. P. ir I. P. (Aldescu)), tiek statybos priežiūros procese dalyvavusių institucijų (atsakovių Kauno rajono savivaldybės administracijos ir VTPSI) neteisėtų veiksmų visuma tiesiogiai nulėmė tai, kad statant gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo nesilaikyta teisės aktų nustatytų reikalavimų, dėl to kilo neteisėtos statybos padariniai ir atsirado poreikis juos pašalinti.

24.       Teismas nustatė, kad atsakovas T. P., likviduodamas ginčo gyvenamojo namo neteisėtos statybos padarinius, t. y. nugriaudamas neteisėtai pastatytas minėto gyvenamojo namo kolonas ir stoginę, patyrė išlaidų. Statytojas nurodė, kad neturi tai patvirtinančių dokumentų, tačiau galėtų juos pateikti ateityje. Teismas sprendė, kad yra faktinis pagrindas paskirstyti neteisėtos statybos padarinių pašalinimo kaštus tarp dėl tokios statybos kaltų asmenų, nustatant atsakomybės rūšį ir dydį.

25.       Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020, 78 punkto išaiškinimais, teismas darė išvadą, kad atsakovų T. P. ir I. P. (Aldescu), Kauno rajono savivaldybės administracijos ir VTPSI veiksmai, sudarę pagrindą kilti neteisėtiems statybos padariniams, buvo visiškai savarankiški ir nesusiję vienas su kitu. Visi nurodyti asmenys veikė atskirai: statytojai – savo interesų ribose, o statybos priežiūros procese dalyvavusios institucijos – savo kompetencijos ribose. Todėl teismas darė išvadą, kad neteisėtos statybos padarinių pašalinimo kaštus lygiomis dalimis turi padengti: statytojai – atsakovai T. P. ir I. P. (Aldescu) (turi solidariai padengti 33,4 procentus tokių kaštų), atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija (33,3 procentus tokių kaštų) ir atsakovė VTPSI (33,3 procentus tokių kaštų). 

26.       Teismas, spręsdamas patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nustatė, kad neteisėtos statybos padarinių pašalinimo naštos paskirstymo klausimas civilinėje byloje realiai teismų anksčiau niekada nebuvo nagrinėtas. Tai buvo padaryta tik šioje civilinėje byloje. Todėl konstatavo, kad dalyvaujantys byloje asmenys jokių bylinėjimosi išlaidų, susijusių su reikalavimu dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo naštos paskirstymu, anksčiau nebuvo ir negalėjo būti patyrę. Todėl teismas paskirstė tik tas bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė šioje civilinėje byloje po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui bylos dalį dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo naštos paskirstymo.

27.       Teismas, nustatęs, kad nagrinėjant civilinės bylos dalį dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo naštos paskirstymo, buvo gautas tik trečiojo asmens N. P. prašymas atlyginti jo patirtas 242 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, jas priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų – T. P., I. P. (Aldescu), Kauno rajono savivaldybės administracijos ir VTPSI, t. y. po 60,50 Eur. Be to, iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė ir išlaidas valstybei, susijusias su teismo procesinių dokumentų siuntimu, t. y. po 30,24 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

28.       Apeliaciniu skundu atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5680-950/2022 dalį, kuria pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtos statybos padarinių šalinimo kaštus, lygiomis dalimis, turi padengti: <...> (3) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos <...> (jai tenka pareiga padengti 33,3 procentus tokių kaštų) <...>“. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:  

28.1.                       Teismo išvados yra prieštaringos ir neteisingos. Pažymi, kad kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra konstatuota, kad savavališkos statybos padariniai šalinami statytojo lėšomis <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Nagrinėjamu atveju tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ginčo namo statyba yra savavališka statyba.  Atsakovų gyvenamasis namas pastatytas turint galiojantį statybos leidimą (jis nebuvo panaikintas, net nebuvo ginčytas), tačiau pažeidžiant detaliojo plano sprendinius ir statinio projektą. Taigi, dėl savavališkos statybos padarinių yra kalti tik statytojai, todėl tik jiems tenka pareiga šalinti savavališkos statybos padarinius.

28.2.                       Teismas skundžiamu sprendimu labai formaliai apsiribojo nurodydamas, kad „<...> tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, priimtuose procesiniuose sprendimuose jau tiesiogiai konstatavo tiek statytojų, tiek statybos priežiūros procese dalyvavusių institucijų neteisėtus veiksmus, statant gyvenamą namą <...>“. Apeliantės nuomone, šiuo atveju teismas turėjo nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. ne tik neteisėtus veiksmus, bet ir priežastinį ryšį bei žalą (jos dydį). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas T. P. patvirtino, kad neturi griovimo darbų kainą patvirtinančių dokumentų. Teismas skundžiamu sprendimu visiškai nepagrįstai nurodė, kad tokius įrodymus bus galima pateikti ateityje.

28.3.                        VTPSI vertinimu, nei pažyma, nei statybos užbaigimo aktas niekaip nelėmė vykdytos (įvykdytos) statybos (savavališkų) darbų, o vykdytos statybos neva teisėtumą (iliuziją) galėjo lemti pritarimai korektūroms. Gyvenamojo namo korektūra buvo suderinta Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo F. J..

29.       Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė Kauno apygardos prokuratūra prašo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

29.1.                       Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai savavališkos statybos padarinių šalinimo išlaidų dalį priteisė iš apeliantės. Pažymi, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendime ir Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartyje vienareikšmiškai ir išsamiai konstatuoti tiek statytojų, tiek Kauno rajono savivaldybės administracijos, tiek apeliantės neteisėti veiksmai. Tai reiškia, kad ir savavališkos statybos padarinių šalinimo našta turi tekti visiems šiems subjektams. Teismas išsamiai nurodė, kaip pasireiškė kiekvieno iš šių asmenų neteisėti veiksmai.

30.       Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija prašo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

30.1.                       Atsakovė pritaria apeliaciniame skunde išdėstytai pozicijai, jog dėl savavališkos statybos padarinių yra kalti tik statytojai, taigi tik jiems turi tekti pareiga šalinti savavališkos statybos padarinius. Tačiau negali sutikti, kad vienintelis viešojo administravimo subjektas, kuriam turėtų tekti savavališkos statybos padarinių pašalinimo našta, turi būti tik Kauno rajono savivaldybės administracija. 

30.2.                      Teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai vadovavosi Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendime ir Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartyje konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriose nurodyti tiek statytojų, tiek statybos priežiūros procese dalyvavusių institucijų neteisėti veiksmai, statant gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo konstatuoti ne tik statytojų, bet ir atsakovių Kauno rajono savivaldybės administracijos ir VTPSI neteisėti veiksmai, todėl savavališkos statybos padarinių šalinimo našta turi tekti visiems šiems subjektams.

30.3.                       Pažymi, kad vertinant apeliacinio skundo pagrįstumą ir skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą, ypatingai svarbu yra vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendime ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, kuriais Kauno rajono savivaldybės administracija rėmėsi, išreikšdama savo poziciją dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo naštos paskirstymo visiems atsakovams lygiomis dalimis.

31.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas T. P. prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

31.1.                       Teismas pagrįstai sprendė, kad neteisėtos statybos padarinius turi pašalinti statytojas. Nepaisant to, neteisėtos statybos padarinių pašalinimo išlaidų našta tenka visiems kaltiems asmenimis, ne tik statytojui.

31.2.                       Apeliantė nepagrįstai kritikuoja skundžiamą teismo sprendimo dalį, motyvuodama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, pateiktu išaiškinimu, kad bylose dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo tokie padariniai šalinami tik statytojo lėšomis. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai taikė ginčo teisinių santykių metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, nurodančias, kad pareiga pašalinti neteisėtos statybos padarinius tenka statytojui, tačiau padarinių pašalinimo išlaidos turi būti atlyginamos visų kaltų asmenų.

31.3.                       Apeliantė neįvertino, kad teismams teisinį pagrindą konstatuoti savavališką statybą sudarė ne sprendimas pripažinti, kad gyvenamojo namo statybos rezultatas nukrypo nuo 2004 m. techninio projekto sprendinių, bet sprendimas pripažinti, kad gyvenamojo namo techninio projekto korekcijos, kurias 2005 m. sausio 26 d. ir 2005 m. liepos 16 d. suderino Kauno rajono savivaldybė, ir kuriomis grįsdama 2006 m. kovo 23 d. ir 2008 m. vasario 12 d. VTPSI pirmtakė įteisino statybą, neatitinka detaliojo plano sprendinių. Taigi, tik teismams nustačius, kad statybą leidžiantys ir jos rezultatą įteisinantys sprendimai yra neteisėti, teismai turėjo pagrindą konstatuoti, kad gyvenamasis namas neatitinka pradinio techninio projekto, kuriam išduotas leidimas, ir pripažinti tokį rezultatą savavališku. Be to, apeliantė neįvertino, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo naštos paskirstymo, privalėjo vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendime, priimtame byloje P. prieš Lietuvą, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-395- 378/2021, pateiktais išaiškinimais.

31.4.                       Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad priskirdamas dalį padarinių pašalinimo finansinės naštos apeliantei, teismas turėjo nustatyti visas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje numatytas sąlygas. Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje žalos atlyginimo klausimas nebuvo keliamas, o sprendžiama tik dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo naštos paskirstymo, kuris nebuvo išspręstas bylą išnagrinėjus pirmą kartą.

31.5.                       Teismas teisingai sprendė, kad turėdama pareigą statinių įteisinimo procedūros metu patikrinti, ar faktinis statybos darbų rezultatas nepažeidžia teritorijos planavimo dokumentų, apeliantė šios pareigos neįvykdė. Kasacinis teismas, perduodamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, pabrėžė tai, kad prielaidas neteisėtą statybą įteisinti ir įregistruoti viešame registre sudarė byloje nustatyti neteisėti institucijų veiksmai. Kasacinis teismas akcentavo, kad sprendžiant dėl šios neteisėtos statybos padarinių pašalinimo naštos paskirstymo, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo formuojama praktika, būtina įvertinti ne tik statytojo, bet ir kitų atsakingų asmenų (institucijų) neteisėtų veiksmų įtaką tiek neteisėtos statybos prielaidoms, tiek ir situacijai, kai neteisėta statyba nebuvo nustatyta laiku, bet priešingai – buvo įteisinta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

33.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė pripažinti, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtos statybos padarinių pašalinimo kaštus lygiomis dalimis turi padengti: 1) statytojai – T. P. ir I. P. (Aldescu) (jiems tenka pareiga padengti 33,4 procentus tokių kaštų); 2) Kauno rajono savivaldybės administracija (jai tenka pareiga padengti 33,3 procentus tokių kaštų); 3) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (jai tenka pareiga padengti 33,3 procentus tokių kaštų).

34.       Apeliacinį skundą pateikė atsakovė VTPSI, kuri prašė panaikinti anksčiau minėto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtos statybos padarinių šalinimo kaštus turi padengti lygiomis dalimis, be kita ko, ir VTPSI.  

35.       Taigi

36.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su ginčijamu sprendimu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas neteisėtos statybos padarinių šalinimo kaštus, tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktų šalių argumentus, teisingai nustatė faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydama į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

37.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad vertindamas įrodymus, teismas, be kita ko, turi įsitikinti, ar yra bylai svarbių prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). 

38.        CPK 182 straipsnio 2 punkte numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2009).

39.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime nurodė, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012 bei Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018 yra įsiteisėję. Kaip ir teisingai nurodė tai, jog šioje byloje yra sprendžiamas klausimas tik dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo naštos paskirstymo tarp atsakovų, t. y. tarp statytojų (atsakovų T. P. ir I. P. (Aldescu)) bei statybos priežiūros procese dalyvavusių institucijų (atsakovių Kauno rajono savivaldybės administracijos ir VTPSI).

40.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjant tiek Kauno apylinkės teisme civilinę bylą Nr. 2-208-660/2012, tiek Kauno apygardos teisme civilinę bylą Nr. 2A-22-259/2018 buvo sprendžiamas klausimas dėl visų atsakovų, dalyvavusių statybos ir statybos priežiūros procese, kaltų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012 ir Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (žr. šios nutarties 37–38 punkte nurodytą teismų praktiką).

41.       Nustatyta, kad tiek Kauno rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-208-660/2012, tiek Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2A-22259/2018, yra konstatavęs visų atsakovų, taip pat ir VTPSI, dalyvavusių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos ir statybos priežiūros procese, kaltus veiksmus:

-       statytojų, t. y. atsakovų T. P. ir I. P. (Aldescu), neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jie gyvenamąjį namą pastatė turėdami galiojantį 2008 m. gruodžio 28 d. statybos leidimą Nr. GN-299, tačiau pažeidžiant statinio projektą. Be to, statytojai pastatė gyvenamąjį namą ne statybos leidime ir detaliajame plane nurodytoje žemės sklypo vietoje (žr. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimą, sprendimo 9–13 lapai; Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį, nutarties 41 punktas ir 43 punktas);

-       atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad nurodytos institucijos Urbanistikos skyriaus vedėjas F. J. 2005 m. sausio 26 d. ir 2005 m. liepos 16 d. suderino atsakovų T. P. ir I. P. (Aldescu) gyvenamojo namo techninio projekto korektūras, nors jos akivaizdžiai neatitiko detaliojo plano sprendinių ir žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių, todėl prieštaravo tuo metu galiojančioms Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatoms, kurios numatė, jog statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais (žr. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimą, sprendimo 9–13 lapai; Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį, nutarties 44 punktas);

-       atsakovės VTPSI (tuo metu – Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus) neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ši institucija tinkamai neatliko jai pavestos kontrolės funkcijos – nors gyvenamasis namas statytojų, t. y. atsakovų T. P. ir I. P. (Aldescu), buvo statomas akivaizdžiai pažeidžiant esminius jo projekto sprendinius, tačiau atliekant kontrolinį patikrinimą, nurodytos institucijos vyriausioji specialistė A. L. 2006 m. kovo 23 d. surašė pažymą Nr. NS-83 apie nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, tikslu įteisinti pažeidžiant įstatymo reikalavimus pastatytą gyvenamąjį namą ir atlikti nebaigtos statybos statinio teisinę registraciją (žr. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimą, sprendimo 9–13 lapai; Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį, nutarties 44 punktas).

42.       Taigi

43.       Tai, kad šiuo atveju statybos padarinių šalinimo atsakomybė ir našta turi atitekti ne tik gyvenamojo namo statytojams, bet ir valstybės institucijoms, dėl kurių kaltės buvo išduoti gyvenamojo namo statybai bei jos įteisinimui reikalingi dokumentai, nurodyta ir EŽTT 2021 m. sausio 19 d. sprendime byloje Pušys prieš Lietuvą, peticijos Nr. 58166/18, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-378/2021.

44.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties dalys, kuriomis nepaskirstyta gyvenamojo namo neteisėtos statybos padarinių pašalinimo našta buvo panaikintos būtent anksčiau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-378/2021. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje yra nurodęs, jog sprendžiant dėl šios neteisėtos statybos padarinių pašalinimo naštos paskirstymo, vadovaujantis pirmiau nurodyta EŽTT ir kasacinio teismo formuojama praktika, būtina įvertinti ne tik statytojo, bet ir kitų atsakingų asmenų (institucijų) neteisėtų veiksmų įtaką tiek neteisėtos statybos prielaidoms, tiek ir situacijai, kai neteisėta statyba nebuvo nustatyta laiku, bet priešingai – buvo įteisinta. Pagal neteisėtų veiksmų įtaką šiems neigiamiems padariniams, šių padarinių pašalinimo našta paskirstytina tokius veiksmus atlikusiems asmenims (institucijoms). Nustatęs kelių asmenų (statytojų, valstybės institucijų) neteisėtus veiksmus, teismas turėtų analizuoti asmenų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo.

45.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylą, negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų konkrečioje byloje ir neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2015; 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-469/2017, 26 punktas).

46.       Taigi

47.       Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta ir nustatyta nutarties 39–46 punktuose, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad šiuo atveju tik statytojai turi prisiimti neteisėtos statybos padarinių pašalinimo naštą.

48.       Teisėjų kolegija nesutinka ir su kitu apeliantės argumentu, nurodytu apeliaciniame skunde, t. y., kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. žalą bei priežastinį ryšį, sudarančias prielaidas kilti civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį, tačiau to tinkamai nepadarė.

49.       Pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnyje yra įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. e3K-3-307-969/2020, 36 punktas).

50.       Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su atsakovo T. P. argumentais, nurodytais atsiliepime į apeliacinį skundą, kad šioje civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo, o sprendžiamas klausimas tik dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo naštos paskirstymo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo nustatinėti atsakovės VTPSI veiksmuose kitas civilinės atsakomybės sąlygas, kurios būtinos civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

51.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese, paskirstymo

52.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą (ar jo dalį), todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53.       Atmetus atsakovės VTPSI apeliacinį skundą, sprendžiamas kitų asmenų turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo klausimas.

54.       A. T. P. pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad sumokėjo 315,37 Eur advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pažymėtina, kad atsakovo prašomos priteisti išlaidos už suteiktą advokato pagalbą yra pagrįstos, neviršija maksimalių dydžių, patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovui T. P. iš atsakovės VTPSI priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Kauno 

n u t a r i a :

Kauno

Priteisti atsakovui T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, 315,37 Eur (trijų šimtų penkiolikos eurų ir 37 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                Albina Rimdeikaitė 

                                                                         Jurgita Sujetienė

Rasa Urbanavičiūtė