Civilinė byla Nr. 2-2712/2011
Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.2; 94.5. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ribena“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti netiesioginį ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-3269-527/2011 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ribena“ netiesioginį ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Žygintis“, uždarajai aktinei bendrovei „Teravita“, G. A., Ž. A., E. K. ir J. G..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi UAB „Žygintis“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Forum Regis“. Teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi patvirtino įmonės kreditorių finansinius reikalavimus, iš jų – UAB „Ribena“ 300 000 Lt reikalavimą. Teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Ieškovas UAB „Ribena“, kuris yra BUAB UAB „Žygintis“ kreditorius, CK 6.68 straipsnio pagrindu kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, kuriuo prašė: pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2009 m. vasario 19 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir 2009 m. vasario 19 d. sutartį dėl nekilnojamojo turto priėmimo – perdavimo, sudarytas tarp UAB „Žygintis“ ir UAB „Teravita“; taikyti restituciją natūra ir grąžinti BUAB „Žygintis“ nuosavybės teise 2,5 ha žemės sklypą, esantį Elektrėnuose, Kakliniškių k.; pripažinti negaliojančia hipoteką, 2009 m. kovo 19 d. įregistruotą minėtam žemės sklypui pagal hipotekos lakštus Nr. 01/1/2009000/4550, 01/1/2009000/4548, 01/1/2009/0004557 ir 01/1/2009000/4542.
Ieškovas teigė, kad jis turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę į skolininką BUAB „Žygintis“. Bankroto byloje patvirtintas jo finansinis reikalavimas nėra patenkintas, o ginčijamu sandoriu yra pažeistos bankrutavusios įmonės kreditorių teisės. Tvirtino, kad bankroto administratorius negina kreditorių interesų, neginčija neteisėtų sandorių, todėl jis (kreditorius) reiškia netiesioginį ieškinį Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 1 straipsnio, CK 6.68 straipsnio 1 dalies ir 6.66 straipsnio pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „Ribena“ netiesioginį ieškinį, pareikštą BUAB „Žygintis“ vardu, kaip neteismingą šiam teismui, ir nurodė, kad ieškovas turi kreiptis į Vilniaus apygardos teismą (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Teismas sprendė, kad netiesioginis ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nėra teismingas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, nes ieškinį pareiškė ne bankroto administratorius, bankrutavusiai įmonei nėra pareikšti jokie turtiniai reikalavimai (ĮBĮ 14 str. 3 d., 15 str. 2 d.). Taip pat teismas konstatavo, kad šis ieškinys dėl sandorių, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, pripažinimo negaliojančiais, yra teismingas Vilniaus apygardos teismui, nes ginčo turtas – žemės sklypas, kurio vertė yra 500 000 Lt – yra registruotas Elektrėnų savivaldybėje (CPK 27 str., 31 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas UAB „Ribena“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė specialiąją teisės normą – ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalį, CPK 25-27, 31 straipsnių atžvilgiu, todėl nepagrįstai nusprendė, jog ieškinys nėra teismingas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Apelianto teigimu, ieškinys yra pareikštas ginant visų bankrutavusios įmonės kreditorių bei įmonės interesus ir jame BUAB „Žygintis“ yra suformuluoti turtiniai reikalavimai. Dėl to ieškinys yra teismingas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir turi būti nagrinėjamas bankroto byloje.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiama, ar teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo netiesioginį ieškinį kaip neteismingą šiam teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p., ĮBĮ 14 str. 3 d., 15 str. 2 d.).
Įmonių bankroto įstatymo 10, 11, 14, 15 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymas įsigaliojo 2011 m. spalio 1 d., skundžiama teismo nutartis priimta 2011 m. rugsėjo 27 d., todėl teisėjų kolegija, spręsdama dėl šios teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, vertina, ar teismas tinkamai aiškino ir taikė nutarties priėmimo metu galiojusias teisės normas.
Šioje byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Ribena“ – BUAB „Žygintis“ kreditorius, bankrutavusios įmonės vardu pareiškė netiesioginį ieškinį dėl atsakovų UAB „Žygintis“ ir UAB „Teravita“ sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos natūra taikymo ir jį pateikė BUAB „Žygintis“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas skundžiama nutartimi ieškinį priimti atsisakė CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. kaip neteismingą šiam teismui, bei nurodė, kad šiuo atveju ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalis, 15 straipsnio 2 dalis netaikytinos, nes ieškinį pareiškė ne administratorius ir bankrutavusiai įmonei nereiškiami turtiniai reikalavimai. Dėl to teismas sprendė, kad atsižvelgiant į pareikštą reikalavimą taikyti restituciją natūra ir grąžinti BUAB „Žygintis“ 2,5 ha žemės sklypą, esantį Elektrėnuose, Kakliniškių k., šio ieškinio teismingumas yra nustatomas pagal išimtinio teismingumo taisyklę, įtvirtintą CPK 31 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija nesutinka su šia teismo išvada, nes, kaip jau minėta, šio ieškinio ypatumas yra tai, kad jis pareikštas BUAB „Žygintis“, t. y. bankrutavusios įmonės vardu ir interesais. Tokių sandorių ginčijimo tikslas yra sugrąžinti į bankroto turto masę tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims, ir taip padidinti kreditorių galimybę patenkinti savo finansinius reikalavimus. Kaip žinoma, reiškiant ieškinį po to, kai įmonei yra iškelta bankroto byla, ginčo teismingumą lemia bankroto instituto paskirtis, bankroto proceso specifika, ypatinga bankrutuojančios įmonės teisinė padėtis kitos proceso šalies atžvilgiu, keliamų reikalavimų pobūdis ir yra taikomas specialusis ĮBĮ, o CPK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 str., CPK 1 str. 1 d.). Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas, priimdamas specialų įstatymą, reglamentuojantį bankroto teisinius santykius, nustatė specialią tvarką, pagal kurią keliamos ir nagrinėjamos bankroto bylos, su tuo susiję kiti ginčai ir tuo pačiu nustatė, jog ĮBĮ normos yra specialios CPK normų atžvilgiu.
ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalyje (iki 2011-10-01 galiojusi redakcija), tiesiogiai įtvirtinta, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės skolininkams nagrinėjami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme. Nors šiuo atveju, kaip nustatyta, už bankrutavusią įmonę (jos administratorių) ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pareiškė kreditorius, o ne bankroto administratorius, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, teismas be pagrindo netaikė minėtos specialiosios teisės normos, reglamentuojančios tokio ieškinio teismingumą. Tokia išvada daroma iš to, kad siekis kuo operatyviau ir ekonomiškiau išspręsti ginčus, susijusius su įmonės bankroto teisiniais santykiais, lemia, kad visos su bankroto teisiniais santykiais susijusios bylos turėtų būti nagrinėjamos arba pačioje bankroto byloje, arba teisme, nagrinėjančiame bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje F. J. A. H. M. B. v. Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius ir BUAB „BST Baltic“, bylos Nr. 2-1670/2011). Tokį reglamentavimą įtvirtino ir ĮBĮ nuostatos (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p., 14 str. 3 d., 31 str. 1 d., 24 str. 4 d.). Be to, iš ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies nuostatų matyti, kad būtent bankroto byloje yra nagrinėjami tie ginčai, kurie tiesiogiai yra susiję su įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, turtinėmis teisėmis ir pareigomis bei kuriuose tiesiogiai dalyvauja pati ši įmonė (Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2009 m. vasario 18 d. nutartis). Kartu teismų praktikoje plečiamai aiškinamos nuostatos, kurios reglamentuoja su bankroto teisiniais santykiais susijusių bylų priskyrimą nagrinėti įmonės bankroto byloje. Vyrauja apėmimo principas, pagal kurį iš esmės visi su bankroto teisiniais santykiais susiję teisiniai ginčai nagrinėjami bankroto byloje. Taip pat laikomasi pozicijos, kad ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalis keičia dispozityvias ir imperatyvias teismingumo taisykles, numatytas CPK 25-33 straipsniuose, o pagal minėtą ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalį bankroto bylą nagrinėjančiam teismui yra teismingas ne tik administratoriaus, bet ir bankrutuojančios įmonės kreditoriaus pareikštas netiesioginis ieškinys bankrutuojančios įmonės naudai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje L. K. v. BIĮ „Talka“, AB „Turto bankas“, bylos Nr. 2-1444/2011 ). Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nors pagal ĮBĮ normas sandorių ginčijimas yra bankroto administratoriaus teisė ir pareiga (ĮBĮ 11 str. 3 str. 8 d.), tačiau teisę reikšti tokius ieškinius turi ir kreditoriai, gindami savo tariamai pažeistas teises bei teisėtus interesus. Tai nėra išimtinė bankroto administratoriaus teisė (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Nordfarma“ kreditorius UAB „Armila“ v. UAB „Limedika“, bylos Nr. 3K-3-146/2007, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD bankas, Alytaus apskrities VMI v. BUAB „Norveg real estate“, UAB „Alytus Land Invest“, UAB „Alytaus rentiniai“, bylos Nr. 2A-124/2011; 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje AB „Turto bankas“ v. bankrutavusi Ž. M. IĮ „Chemikų žiedas“, byla Nr. 2- 876/2008 ). Taigi priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalis imperatyviai nenustato, kad tik tie ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kurie yra pareikšti administratoriaus, yra teismingi bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, o kitų subjektų (kreditorių) analogiškų ieškinių teismingumas nustatomas pagal bendrąsias CPK teisės normas.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad ieškiniu bankrutavusiai įmonei yra reiškiami turtiniai reikalavimai, tačiau pažymi, kad šiuo atveju netaikytina ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalis, kuri taikoma tik ieškiniams, pareikštiems iki bankroto bylos iškėlimo. Tuo tarpu šis kreditoriaus netiesioginis ieškinys, kaip minėta, yra pareikštas po bankroto bylos UAB „Žygintis“ iškėlimo.
Atsižvelgdama į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes bei įvertinusi bankroto proceso specifiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalį, todėl nepagrįstai atsisakė priimti BUAB „Žygintis“ kreditoriaus netiesioginį ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kaip neteismingą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Skundžiama teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu galiojanti ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies redakcija numato, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams yra reiškiami pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą (IBĮ redakcija, galiojanti nuo 2011-10-01, CPK 3 str. 8 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ribena” ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Vytas Milius
Nijolė Piškinaitė
Donatas Šernas