Civilinė byla Nr. e2-872-467/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00815-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

3.1.18.3; 3.3.2.5

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nutarties, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ETN Baltic“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl viešo konkurso pripažinimo neteisėtu ir konkurso nutraukimo,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ETN Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) pripažinti neteisėtomis 2022 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paskelbto reklaminių įrenginių (reklaminių plokštumų) ant viadukų įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešo konkurso sąlygas; 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nutraukti 2022 m. birželio 22 d. paskelbtą reklaminiams įrenginiams (reklaminių plokštumų) ant viadukų įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešą konkursą.

2.       Nurodė, jog ginčija paskelbto konkurso teisėtumą, nes pastarasis organizuojamas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, susijusius su išimtine savivaldybės tarybos, o ne savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija priimti sprendimus dėl ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešo konkurso būdu.

3.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje sustabdyti 2022 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paskelbtą reklaminių įrenginių (reklaminių plokštumų) ant viadukų įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešą konkursą.

4.       Ieškovės teigimu, nesustabdžius konkurso procedūrų, konkursas įvyktų pagal neteisėtas sąlygas. Tokiu atveju atsakovei tęsiant viešo konkurso procedūras ieškinio patenkinimo atveju būtų itin apsunkintas teismo sprendimo vykdymas ir šalių grąžinimas į iki pažeidimo buvusią padėtį, o vienintelis ieškovės teisių gynimo būdas būtų reikalauti žalos atlyginimo.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 7 d. nutartimi nutarė ieškovės UAB „ETN Baltic“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti ir sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 22 d. paskelbtą reklaminių įrenginių (reklaminių plokštumų) ant viadukų įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešą konkursą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

6.       Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindų turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

7.       Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs iš civilinių viešo konkurso teisinių santykių. Ieškovė ginčija paskelbto viešojo konkurso teisėtumą. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir viešajam konkursui įvykus, ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas dėl įvykdyto konkurso rezultatų atgręžimo. Be to, tokia situacija ateityje sąlygotų naujus teisminius ginčus dėl nuostolių atlyginimo, sudarytų nuomos sutarčių teisėtumo, jų galiojimo ir pan.

8.       Viešojo konkurso sustabdymas yra prevencinė priemonė, užkertanti kelią bylos nagrinėjimo metu pakisti esančiai situacijai ir teismo sprendimo įvykdymo apsunkinančių pasekmių atsiradimui. Tokia laikinoji apsaugos priemonė yra proporcinga siekiamam tikslui, nes ją pritaikius, viešo konkurso procedūra bus tęsiama tik įvertinus paskelbto konkurso teisėtumą, kas atitinkamai reiškia, jog bus užkirstas kelias galimai neteisėtai paskelbto konkurso pasekmėms atsirasti, kas atitinka abiejų šalių ir viešąjį interesą, kad viešieji konkursai būtų vykdomi teisėtai ir skaidriai.

III.        Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir leisti teismo nutartį, panaikinančią laikinąsias apsaugos priemones, vykdyti skubiai. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1.                      Ieškinio prima facie (iš pirmo žvilgsnio) nepagrįstumas šiuo atveju yra visiškai akivaizdus net ir išsamiai nevertinant ieškovės ieškinio motyvų, o tiesiog įvertinus nurodytas faktines aplinkybes – t. y. patikrinus nagrinėjamai situacijai aktualų teisinį reglamentavimą, kurio ieškovė, formuluodama savo ieškinio pagrindą, akivaizdžiai arba nežinojo, arba tiesiog ignoravo, dėl nesuprantamų priežasčių siekdama sužlugdyti konkursą kreipdamasi į teismą su prašymu jį stabdyti. Esamos faktinės aplinkybės (aktualus teisinis reglamentavimas tiek dėl savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos, tiek dėl savivaldybės administracijos direktoriaus teisės skelbti konkursą) aiškiai patvirtina, kad ieškovės teikiamo ieškinio pagrindas yra prima facie nepagrįstas, kadangi grindžiamas faktiškai klaidingu aktualių teisės aktų aiškinimu (ar apskritai šių aktų / aktualių jų pakeitimų nežinojimu).

9.2.                      Šiuo atveju konkurso stabdymas neatitinka abiejų šalių ir viešojo intereso – esant susiklosčiusiai situacijai, kuomet ieškinys teikiamas nurodant absoliučiai klaidingas faktines aplinkybes (aktualų teisinį reglamentavimą), ir dėl to atitinkamai yra aiškiai nepagrįstas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vienareikšmiškai grubiai pažeidžia viešąjį interesą, kuriam nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui turėjo būti teikiama pirmenybė prieš nepagrįstą ieškovės abejonę.

9.3.                      Šiuo atveju, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius konkursą, konkurso procedūrų užbaigimas, laimėtojų paskelbimas, leidimų išorinei reklamai išdavimas bei atitinkamai vietinės rinkliavos mokėjimas nusikels mažiausiai metams, dėl ko nebus gauta planuotų pajamų į Vilniaus miesto savivaldybės biudžetą (per metus atsakovė netektų apytiksliai 56 106 Eur). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje yra neatsiejamai susijusios su viešuoju interesu ir pastarajam turėjo būti teikiama pirmenybė prieš nepagrįstą ieškovės prašymą.

9.4.                      Sustabdžius konkursą, savivaldybės patirtini nuostoliai (negautos biudžeto pajamos iš reklaminio ploto mokesčio) bus ženkliai didesni, negu niekaip neapibrėžta, absoliučiai deklaratyvi ieškovės neva „pagrįsta abejonė konkurso teisėtumu“, kuri iš esmės yra tik nesiorientavimas aktualiuose teisės aktuose, jų nežinojimas arba tiesiog ignoravimas siekiant šį konkursą sužlugdyti.

10.       Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „ETN Baltic“ prašo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 14 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nutarties atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1.                      Ginčijamu konkursu išnuomojamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ilgalaikis materialusis turtas (viaduko dalis), todėl šiuo atveju turėtų būti taikomi teisės aktai, reglamentuojantys valstybės / savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomą. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius neturėjo teisės tvirtinti konkurso nuostatų, kurių pagrindu yra organizuojamas konkursas.

10.2.                      Nagrinėjamu atveju konkurso nuostatais, kurie turėtų reglamentuoti išimtinai su vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka susijusius klausimus, buvo nustatyti nauji reklaminiams įrenginiams keliami reikalavimai. Šie reikalavimai sukūrė papildomas naujas prievoles (veiklos apribojimus) reklaminės veiklos subjektams, kurių nenumato Reklamos įstatymo 12 straipsnio 5 dalis ar kiti taikytini teisės aktai. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ji savo interesus gina aiškiai netinkamu būdu ir pan. Pareikštame ieškinyje aiškiai suformuluoti reikalavimai, ieškinys pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais, todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės ieškinys prima facie yra pagrįstas.

10.3.                      Nesustabdžius konkurso procedūrų, konkursas būtų tęsiamas ir užbaigiamas (apeliantės nurodytas konkurso pabaigos terminas – 2022 m. liepos 21 d.) pagal neteisėtas sąlygas. Tai reiškia, kad net ir ieškovei palankus galutinis teismo sprendimas šioje byloje iš esmės netektų prasmės ir jokių materialinių padarinių pagal byloje pareikštą reikalavimą – nutraukti konkurso procedūras nebesukeltų, kadangi konkursas jau būtų įvykęs.

10.4.                      Aplinkybė, kad palankaus teismo sprendimo atveju ieškovė ateityje turėtų imtis naujų savo pažeistų teisių gynybos priemonių (t. y. ginčyti neteisėtai įvykusio konkurso rezultatus, ginčyti ūkio subjektams išduotus leidimus įrengti išorinę reklamą) tik patvirtina, kad, nesustabdžius konkurso procedūrų, šioje byloje priimtas sprendimas iš esmės nebūtų įvykdomas (įvykęs konkursas negalėtų būti nutraukiamas) ir turėtų tik prejudicinę reikšmę (konkurso sąlygų neteisėtumo fakto) kitiems teisminiams procesams. Taigi, nesustabdžius konkurso procedūrų, iš esmės nebūtų įmanoma grįžti į iki pažeidimo buvusią padėtį, o dalyvavimu konkurse suinteresuotų asmenų teisėti lūkesčiai galutiniu sprendimu šioje byloje liktų visiškai neapginti.

10.5.                      Pripažinus konkurso sąlygas neteisėtomis ir vėliau panaikinus konkurso rezultatų pagrindu išduotus leidimus, neteisėtai įvykusio konkurso laimėtojai turėtų visas galimybes iš atsakovės reikalauti atlyginti nuostolius. Situacija, kuomet nesustabdžius konkurso procedūrų, ieškovės ar kitų suinteresuotų asmenų teisių gynybai reikėtų inicijuoti papildomus teisminius procesus (pvz. ginčyti neteisėtai įvykusio konkurso rezultatus, ginčyti ūkio subjektams išduotus leidimus įrengti išorinę reklamą), taip pat lemtų atsakovės pareigą atlyginti didesnes išlaidas dėl papildomų teisminių procesų, kurių poreikio nėra teismui sustabdžius konkurso procedūras.

10.6.                      Vietinę rinkliavą už išorinės reklamos leidimus atsakovė visada rinko ir renka šiai dienai. Atitinkamai, vietos, kurias į konkursą įtraukė atsakovė, ir šiai dienai yra naudojamos išorinės reklamos paslaugų teikėjų, už ką atsakovei yra mokama vietinė rinkliava. Taigi, nors atsakovė šią aplinkybę visiškai nutyli, atskirajame skunde įvardinamas vietinės rinkliavos sumas atsakovė gauna ir šiai dienai, o teismo nutartis atsakovės teisės ir toliau rinkti šią vietinę rinkliavą niekaip neapriboja.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė vykdo mažo formato reklaminių įrenginių grupių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešą konkursą, kuriame teisė reklamuotis konkurse laimėtose vietose bus suteikta konkurso laimėtojams leidimų įrengti išorinę reklamą pagrindu. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydama konkurso sąlygas pripažinti neteisėtomis ir konkursą nutraukti, o reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešąjį konkursą.

13.       Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) numatyta, kad viešasis pirkimas – tai vienos ar daugiau perkančiųjų organizacijų atliekamas prekių, paslaugų ar darbų įsigijimas su pasirinktu (pasirinktais) tiekėju (tiekėjais) sudarant viešojo pirkimo – pardavimo sutartį (sutartis), neatsižvelgiant į tai, ar prekės, paslaugos ar darbai yra skirti viešajam tikslui. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) yra nustatytas viešo konkurso apibrėžimas ir bendra tokių procedūrų vykdymo tvarka. Viešu konkursu apibrėžiamas viešas pažadėjimas sumokėti specialų atlyginimą (premiją) už geriausią tam tikro darbo atlikimą arba kitokį rezultatą (konkurso paskelbimas), įpareigojantis šį asmenį sumokėti pažadėtą atlyginimą asmeniui, kurio darbas ar kitoks rezultatas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju. Konkursu taip pat yra pripažįstamas asmens viešas pažadėjimas suteikti specialią teisę už geriausią tam tikros teisės įgyvendinimo projektą. Toks viešas pažadėjimas įpareigoja šį asmenį suteikti specialią teisę asmeniui, kurio projektas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju. Dažniausiai vieši konkursai perkančiosios organizacijos statusą turinčių subjektų vykdomi pirkimams, kuriems VPĮ nustatytais atvejais nėra taikomas viešųjų pirkimų reguliavimas. Tokie vieši konkursai, kuriems nėra taikomas VPĮ, atliekami, atitinkamai vadovaujantis CK bei kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais. Dažniausiai tokių konkursų tikslas – sudaryti sutartį, turinčią viešosios sutarties požymių. Taigi, viešas konkursas tokiais atvejais yra neabejotinai susijęs su viešu interesu. Viešo konkurso procedūras taip pat reguliuoja lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, racionalumo bei viešosios teisės principai, kurie yra įtvirtinti ir VPĮ. 

14.       Taigi, nors ir sutiktina, kad atsakovės vykdomam viešam konkursui nėra taikomos VPĮ nuostatos, tačiau atsakovės vykdomoms procedūroms turi būti taikomi anksčiau nurodyti principai, užtikrinantys viešo konkurso teisėtumą, kad, atliekant konkurso procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei skaidrumo principų ir konkursu nebūtų dirbtinai ribojama konkurencija. Dėl to nagrinėjamu atveju taip pat yra aktuali Lietuvos Respublikos teismų praktika, kurioje sprendžiami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimai, vykdant viešuosius pirkimus, kiek tai susiję su aukščiau nurodytų teisės principų taikymu.

15.       Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 4237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

16.       Iš išdėstyto reglamentavimo matyti, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui. Nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja, teismas turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

17.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė atsakovės vykdomą viešą konkursą. Teismas nustatė, kad šiuo atveju egzistuoja visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir konstatavo, jog jų taikymas ginčo šalims ir visuomenei galimai sukels mažesnes neigiamas pasekmes nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms.

Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

18.       Nagrinėjamu atveju atsakovė įrodinėja, kad ieškinys, net ir neatliekant išsamaus jo vertinimo, negali būti laikomas prima facie pagrįstu, kadangi ieškovė ginčo situacijoje netaiko aktualaus teisinio reglamentavimo ir neteisingai interpretuoja konkurso sąlygas. Tačiau, kaip matyti iš turinio, ieškovė pareikštu ieškiniu yra pasirinkusi teisiškai įmanomą galbūt pažeistų savo teisių gynimo būdą – prašo pripažinti atsakovės organizuojamo viešo konkurso sąlygas neteisėtomis, taip pat nutraukti konkursą. Ieškinyje, be kita ko, aiškiai išdėstytos aplinkybės, kuriomis yra grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikti įrodymai joms pagrįsti.

19.       Nors apeliantė atskirajame skunde yra nurodžiusi argumentus, kodėl, jos vertinimu, ieškinys yra nepagrįstas (dėl to, kad ieškovė taiko netinkamą teisinį reglamentavimą, kad reklaminių stendų įrengimas ant visų viadukų prieštarautų kelių eismo taisyklėms ir pan.), tačiau tokie apeliantės argumentai dėl ieškinio (ne)pagrįstumo bus vertinami ginčą byloje nagrinėjant iš esmės. Šiuo aspektu pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio teismas nesprendžia ginčo iš esmės, nes detali ieškinio ir šalių kitų procesinių dokumentų teisinių bei faktinių argumentų ir jų į bylą pateiktų įrodymų analizė šioje civilinio proceso stadijoje neatliekama.

20.       Svarbu tai, kad preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tokiais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1258-330/2021). Tačiau tokių aplinkybių apeliantė, nesutikdama su ieškovės pozicija dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenurodė; tokių aplinkybių neįžvelgia ir apeliacinės instancijos teismas.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

21.       CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas sprendžiamas išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Tai, ar kyla reali grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti, privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (šiuo atveju – ieškovė) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1315-464/2021).

22.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad tuo atveju, jeigu teismas nepritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų atsakovės vykdomo konkurso, civilinės bylos nagrinėjimo metu šio konkurso procedūros būtų tęsiamos ir net užbaigiamos, laimėtojams galėtų būti suteikti leidimai laimėtuose plotuose įsirengti reklamas, konkurso laimėtojai investuotų atitinkamas sumas į reklaminių stendų įrengimą ir pan. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą dėl konkurso sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl konkurso rezultatų, leidimų panaikinimo, restitucijos taikymo ir pan. Dėl to ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, net nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo. Jei nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių konkursas įvyktų ir būtų nustatyti jo laimėtojai, teismo sprendimas, kuriuo galimai konkursas būtų nutrauktas, apskritai nebetektų prasmės.

23.       Taigi, išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Dėl viešojo intereso apsaugos

24.       Minėta, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų (šiuo atveju – viešo konkurso) bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso.

25.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).

26.       Kasacinis teismas pastarojoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.

27.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė vykdo viešą konkursą dėl mažo formato reklaminių įrenginių grupių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste. Pagal konkurso sąlygas didžiausią kainą už kvadratinį reklaminio ploto metrą pasiūlęs subjektas įgis teisę konkrečioje vietoje (ant atitinkamo viaduko Vilniaus mieste) talpinti savo reklaminį turinį ir mokės atitinkamas rinkliavas į miesto biudžetą. Atsakovė teigia, kad dėl sustabdyto konkurso, atsakovė patirs nuostolių, kadangi bus nesurinkta rinkliava į savivaldybės biudžetą, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka jų proporcingumo principo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vykdomas konkursas turi reikšmės visuomenei ir atitinkamai yra susijęs su viešuoju interesu (iš surinktų rinkliavų tenkinami visuomenės poreikiai). Kita vertus aplinkybė, kad konkursas yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu, nereiškia, jog šiam interesui turi būti besąlygiškai suteikiamas prioritetas kito viešojo intereso – visuomenės intereso, kad viešieji konkursai būtų vykdomi skaidriai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų – atžvilgiu.

28.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susiklosčiusi situacija nėra išskirtinė. Konkurso tikslas yra gauti kuo didesnę rinkliavą už reklaminius plotus ir taip surinkti daugiau įplaukų į savivaldybės biudžetą. Tačiau tai nėra susiję su skubiu svarbiausių visuomenės vertybių (sveikatos, gyvybės) apsaugos užtikrinimu ar kitokiomis aplinkybėmis, dėl kurių, sustabdžius viešojo konkurso procedūras atsirastų prielaidos iš esmės pažeisti viešąjį interesą. Taigi, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukels akivaizdžios, neištaisomos žalos nei atsakovei, nei visuomenei. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai suteikė pirmenybę būtent viešajam interesui, susijusiam su viešo konkurso procedūrų vykdymu, ir taikė laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl bylos procesinės baigties

29.       Apibendrindamas nurodytus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka jų taikymo sąlygas, nustatytas CPK 144 straipsnio 1 dalyje, t. y. jos atitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus, viešojo intereso apsaugą, o jų teikiama nauda yra didesnė nei galinčios kilti neigiamos pasekmės. Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                Alma Urbanavičienė