Baudžiamoji byla Nr. 1-888-923/2016;
Proceso Nr. 1-01-1-12084-2016-7;
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.2.19.3; 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 2.3.6.4.6
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo mėn. 29 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, kaltinamajam T. P., jo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nedirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs išvykimą į Norvegiją, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 str. 2 d.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
T. P. 2016-03-13, apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (1,77 promilių girtumas), Kalvarijos g. 18, Kaune, norėdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą, tarnybiniame automobilyje „Nissan NV200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtame policijos skiriamaisiais ženklais, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patruliams Š. J., M. S. ir R. A. pasiūlė 200 eurų kyšį, o po to davė 190 eurų kyšį padėdamas tris 50 ir dvi 20 eurų nominalo kupiūras tarp priekinių tarnybinio automobilio sėdynių ant porankio, siekdamas papirkti valstybės tarnautojus davė didesnį negu 1 MGL kyšį savo tarnybines pareigas atliekantiems policijos pareigūnams už tai, kad pareigūnai nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo, tai yra už neteisėtą šių paperkamų valstybės tarnautojų neveikimą vykdant įgaliojimus.
Kaltinamasis T. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-03-13 vairavo automobilį, būdamas išgėręs. Kalvarijų gatvėje jį sustabdė policijos pareigūnai. Jam iš karto davė pūsti į alkotesterį, po to liepė eiti į policijos tarnybinį automobilį. Jis atsisėdo ant galinės sėdynės, priekinėse sėdėjo du policijos pareigūnai. Pareigūnai kažką rašė, o jis bandė susitarti, pasakė pareigūnams, kad turi 200 eurų. Pinigus – tris kupiūras po 50 ir dvi po 20 eurų, padėjo tarp priekinių sėdynių.
T. P. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Iš 2016-03-13 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulių Š. J., R. A., M. S. tarnybinių parnešimų nustatyta, kad, 2016-03-13, apie 20 val. 20 min., Kaune, Kalvarijos g. ties 18 namu, Kaune sustabdė transporto priemonę „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. A. nuėjo prie automobilio vairuotojo ir kartu atėjo prie tarnybinio automobilio. Alkotesteriu transporto priemonės vairuotojui T. P., gim. 1973-07-01 buvo nustatytas 1,77 promilių girtumas. Stovint prie tarnybinio automobilio T. P. siūlė susitarti ir duoti du šimtus eurų kyšį sakydamas „davai chebra aš jums du šimtus eurų ir nerašom protokolo“, taip pat stovint prie tarnybinio automobilio buvo išsitraukęs piniginę ir pinigus pasiėmęs į rankas. Dar keletą kartų įspėjus asmenį, kad kyšio davimas užtraukia atsakomybę šis įsidėjo pinigus atgal į piniginę atsisėdo į tarnybinio automobilio galą, pradėjo kažką krapštytis ir vėl pradėjo siūlyti du šimtus eurų sakydamas „ nu vyrai davai va du šimtus eurų jums ir einu namo, netoli juk gyvenu, paskutinius atiduodu“, vėl kelis kartus perspėjus asmenį dėl jo daromų veiksmų gresiančios atsakomybės, šis į perspėjimus negeravo, pastebėjo jog asmuo iš piniginės pasiėmęs savo pinigus padėjo juos ant tarp priekinių sėdynių esančio porankio dėl to T. P. buvo sulaikytas už kyšio davimą policijos pareigūnams. Apie tai buvo pranešta Kauno apskrities VPK budėtojui. Kaip vėliau buvo nustatyta vairuotojas padėjo tris kupiūras po 50 eurų ir dvi kupiūras po 20 eurų, bendrai 190 eurų (b.l. 15-17).
Iš 2016-03-13 tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos poymių nustatymo ir galimybės procesą užbaigti pagreitinto proceso tvarka nustatyta, kad automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas T. P. policijos tarnybinaime autromobilyje ,,Nissan NV200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tarp priekinių sėdynių padėjo tris kupiūras po 50 ir dvi kupiūras po 20 eurų. Pinigai buvo apžiūrėti ir 2016-03-14 nutarimu perduoti saugoti į Kauno apskrities VPK depozitinę sąskaitą (b.l. 6-14, 21-23).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas papirkimu T. P. pasitvirtino.
Pagal BK 227 straipsnį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus (1 dalis), arba siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus (2 dalis). Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš minėtų alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2007, 2K-53/2008, 2K-105/2014 ir kt.). Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo duodamo kyšio nepriima dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo papirkėjo valios, papirkėjo veika taip pat kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas. Be to, pasiūlymo ir pažadėjimo duoti kyšį baigtumas nepriklauso nuo paperkamo asmens reakcijos į tai, jo sutikimo ar nesutikimo priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygio, ar papirktas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo jau yra atlikęs pageidaujamus veiksmus, ar dar ne. Baudžiamąją atsakomybę už papirkimą lemia tai, kad kyšis duodamas už pageidautiną kyšio davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą vykdant įgaliojimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui neteisėtai duoda pinigus (kitas turtines vertybes) už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad už kyšį būtų patenkinti jo interesai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–83/2014).
Teisiamajame posėdyje ištyrus šioje byloje esančius įrodymus nustatyta, kad siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už vairavimą neblaiviam (nustatytas 1,77 % promilių girtumas), T. P. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patruliams Š. J., M. S. ir R. A. pasiūlė 200 eurų ir davė 190 eurų kyšį už tai, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, jo parodymais abejoti nėra pagrindo, kadangi jie iš esmės sutampa su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulių Š. J., R. A., M. S. tarnybiniuose parnešimuose nurodytos įvykio aplinkybės. Kaltinamasis, suvokdamas, jog policijos pareigūnams siūlo ir neteisėtai duoda pinigus už tai, kad šie neveiktų jo naudai – nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo, ir norėdamas, kad už kyšį (pinigus) būtų patenkinti jo interesai, laikytina, kad tokius veiksmus kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamasis ne tik bandė susitarti, bet ir padavė pinigus (190 eurų), tokie T. P. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 227 str. 2 d.
T. P. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu gautas V. P. prašymas perduoti T. P. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Esant V. P. prašymui perduoti T. P. jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kadangi T. P. teisiamas pirmą kartą, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, darytina išvada, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotoja V. P. yra kaltinamojo mama, juos sieja artimos giminystės ryšys, geri tarpusavio santykiai. V. P. neteista, administracine tvarka nebausta, šiuo metu pensininkė. V. P. paaiškino teismui, kad savo patarimais ir savo elgesio pavyzdžiu galėtų patarti kaltinamajam dėl teisingo elgesio, nes kaltinamasis ja pasitiki, be to, kaltinamasis jai pats pasipasakojo apie padarytą nusikalstamą veiką, pripažino savo kaltę. Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 str. 1-3 d., teismas sprendžia, kad T. P. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kadangi laiduotoja V. P. yra pensininkė, skirtinas laidavimas be užstato.
Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. P. neskirtina.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas spręstinas pagal BPK 94 str. 1 d. 1 p. – įvykio vietoje rasti ir paimti 190 eurų (50 eurų nominalo kupiūrą Nr. 39121394411, 50 eurų nominalo kupiūrą Nr. X63856595531, 50 eurų nominalo kupiūrą Nr. 80972519627, 20 eurų nominalo kupiūrą Nr. UA8028357114, 20 eurų nominalo kupiūrą Nr. UA8028357123) sutinkamai su BK 72 str. nuostatomis – konfiskuotini ir perduotini valstybės nuosavybėn.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2016-03-14 pažymą Nr. NTP-7-2866 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 23,16 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš T. P. nepriteistinos.
Teismas, vadovaudamasis BK 40 str., BPK 297 str., 302-307 str.,
n u s p r e n d ž i a :
T. P., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 227 str. 2 d., vadovaujantis BK 40 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
T. P. perduoti laiduotojos V. P. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. P. neskirti.
Vadovaujantis BK 72 str., 50 eurų nominalo kupiūrą Nr. 39121394411, 50 eurų nominalo kupiūrą Nr. X63856595531, 50 eurų nominalo kupiūrą Nr. 80972519627, 20 eurų nominalo kupiūrą Nr. UA8028357114, 20 eurų nominalo kupiūrą Nr. UA8028357123, iš viso 190 eurų, saugomus Kauno apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje pagal kvitą Nr.003698, nuosprendžiui įsiteisėjus – konfiskuoti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš T. P. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Lina Lesinskienė