Baudžiamoji byla Nr. 1-3973-1202/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34920-2025-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis,

sekretoriaujant Saulei Gaidelytei,

dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei,

kaltinamajam D. S., jo gynėjui advokatui Faustui Vrubliauskui,

laiduotojai D. P.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

I.       Teismo nustatytos aplinkybės

D. S. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2025 m. spalio 2 d., apie 01.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „TOYOTA YARIS“, v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu 2025 m. spalio 2 d. 01.48 val. nustatė 1,90 promilių neblaivumą.

D. S. šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

II.       Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis D. S. nurodė, kad susitiko su draugu (duomenys neskelbtini) mieste, pavalgė, išgėrė keletą alaus bokalų, prieš važiuojant namo buvo užsisakęs taksi automobilį, tačiau nežino, kodėl nusprendė jį atšaukti ir pamatęs netoliese stovintį UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, jį užsisakė ir atsisėdo, dėl to labai gailisi. Nėra labai geriantis žmogus, į metus 4 kartus išgeria. Suvartojo porą bokalų alaus po 0,75 l, tik alų gėrė. Pakankamai greitai po alkoholio vartojimo vairavo automobilį. Sutinka su nustatyta alkoholio koncentracija. Neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, net nežino kokia yra leistina norma įpūsti, nes jam tai niekada nebūdavo aktualu. Suprato, jog sėda už vairo neblaivus. Jautėsi fiziškai ir protiškai pajėgus grįžti namo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso vairuota transporto priemonė. Išsikvietė taksi ir taksi atvykimo laikas buvo 10 min., norėjo kuo greičiau nuvykti namo, tada pamatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį ir atšaukė taksi. Vyko reidas. Tik sustojus pareigūnai pasakė, jog vyksta reidas, jie paklausė, ar yra neblaivus ir jis iš karto prisipažino, jog yra išgėręs, jokių nereikalingų veiksmų nedarė, tačiau kai prokurorė atsiuntė medžiagą, kurią davė pareigūnai pamatė ir jo sakytus keiksmažodžius. Visai situacijai galėjo turėti įtakos alkoholis. 

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, kaltinamasis, jo gynėjas bei prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo D. S. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

2025 m. spalio 2 d. įtariamojo D. S. apklausos protokole nurodyta, kad lietuvių kalbą moka gerai, vertėjas jam nereikalingas. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, įtarimo esmė ir turinys jam suprantama. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta pilnai. 2025 m. spalio 1 d. apie 23.00 val. jis buvo bare „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kuriame vartojo alkoholį - alų, išgėrė apie 2 bokalus alaus. 2025 m. spalio 2 d. apie 01.35 val. jis išėjęs iš baro norėjo kviesti taksi automobilį, bet taksi automobilio reikėjo ilgai laukti. Jis šalia kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pamatė stovintį „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „TOYOTA YARIS“, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį jis išsinuomojo per turimą „(duomenys neskelbtini)“ programėlę. Jis vienas įsėdo į išnuomotą automobilį „TOYOTA YARIS“, norėjo važiuoti į namus. Jis tuo metu įvertino save, kad yra adekvatus, prasiblaivęs. Prieš vairuojant automobilį „TOYOTA YARIS“, jis alkoholį buvo pavartojęs maždaug prieš pusvalandį. Jam važiuojant (duomenys neskelbtini), jis pamatė policijos postą, policijos pareigūnas jį sustabdė, buvo vykdoma policijos prevencinė priemonė. Policijos pareigūnas jo paklausė, ar jis yra vartojęs alkoholio, jis pareigūnams iš karto pasakė, kad yra vartojęs alkoholį. Vykdė pareigūno nurodymą ir automobilį pastatė į jo nurodytą vietą, kelkraštį, link (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnas su alkoholio matuokliu du kartus tikrino jo girtumą, jis su alkoholio matuoklio rodmenimis susipažino ir sutiko. Per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę jis automobilį užrakino. Jis vairuotojo pažymėjimą turi, tačiau jis jį palikęs savo namuose, jis jį galės atnešti rytoj, t. y. 2025 m. spalio 3 d. Jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Šiuo metu jis niekur nedirba, ruošiasi eiti į vieno darbo pokalbį, šiuo metu jokių pajamų negauna. Nepilnamečių, mažamečių vaikų neturi. Jam yra išaiškinta, kad gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jis sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigiamas pagreitinto proceso tvarka, taip pat sutinka dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo teisme (b. l. 56-59).

2025 m. spalio 2 d. (duomenys neskelbtini) E. K. tarnybiniame pranešime dėl ROIK (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad 2025 m. spalio 2 d. patruliuojant ekipaže kartu su (duomenys neskelbtini) E. B., ekipažu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), apie 01.45 val., vykdant policijos priemonę, t. y. blaivumo kontrolę, adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimui buvo sustabdytas automobilis TOYOTA, v. n. (duomenys neskelbtini) kaip paaiškėjo vėliau, automobilį vairavo D. S. D. S. vairavo automobilį, dešinėje laikydamas mobiliojo ryšio priemonę. Taip pat, asmeniui nurodžius atidaryti vairuotojo pusės langą, jis atidarė galinių durelių langą, pro langą matėsi, kad vairuotojas elgėsi įtartinai, t. y. vengė akių kontakto, nesiorientavo aplinkoje. D. S. atidarius langą, buvo paklausta, kodėl jis naudojasi mobiliojo ryšio priemone, jis nurodė, kad norėjo nufilmuoti, kiek daug stovi policijos automobilių. Patikrinus bekontakčiu alkoholio matuokliu Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad D. S. iškvėptame ore, yra alkoholio etilo koncentracija. Pasiteiravus asmens, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad alkoholį vartojo nuo 2025 m. spalio 1 d. apie 23:00 val. iki kol nesurado kokį automobilį išnuomot. 2025 m. spalio 2 d. 01:48 val. su alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0672, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), D. S. buvo nustatytas 1,90 prom. neblaivumas. Pakartotinai 2025 m. spalio 2 d. 02:04 val., buvo nustatytas 1,99 prom. neblaivumas. Taip pat patikrinus per policijos duomenų bazes, paaiškėjo, kad D. S. vairavo transporto priemonę laiku nepasitikrinęs sveikatos nustatytu periodiškumu. Taip pat, automobilis TOYOTA, v. n. (duomenys neskelbtini) priklauso įmonei (duomenys neskelbtini). Įvykis perduotas ekipažui (duomenys neskelbtini) (b. l. 11).

2025 m. spalio 2 d. (duomenys neskelbtini) G. D. M. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad 2025 m. spalio 2 d., dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o būtent (duomenys neskelbtini) ekipažo (duomenys neskelbtini)E. K., sustabdžiusio galimai nusikalstamą veiką padariusį D. S., apklausti nebuvo galimybės, kadangi policijos pareigūnai baigė darbą. Taip pat nustatyta, kad D. S. vairavo „TOYOTA YARIS“, v. n. (duomenys neskelbtini) markės automobilį, kuris priklauso įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Telefono numeriu (duomenys neskelbtini) susisiekus su „(duomenys neskelbtini)“ įmonės atstovu A. B., A. B. atvyko nurodytu adresu bei pasiėmė „(duomenys neskelbtini)“ įmonei priklausantį minėtą automobilį. Pildant procesinius dokumentus, D. S. ėmė elgtis neadekvačiai, rėkė, keikėsi, į policijos pareigūnų reikalavimus apsiraminti nereagavo, vartojo necenzūrinius žodžius, tokius kaip: „pašol tu nachui, urodai jebani, šūdus malat, nesugebat nusikaltėlių normalių sugauti, bendrausim per advokatus, asilai, pisk tu nachui aš tau sakau aš tave dujomis nupurkšiu, šliucha, susitiksim teisme, lochai esat, bybys, duomenų savo nesakysiu, pochui visiems blet mentus peršausiu nachui“. Tokiu savo elgesiu D. S. trukdė atlikinėti procesinius veiksmus. Bandant nustatyti tikslesnius asmens duomenis asmuo jiems atsisakė nurodyti savo telefono numerį ar kontaktinį elektroninį paštą. Paklausus, ar D. S. yra dirbantis, jis nurodė, kad ne. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo buvo agresyvus, labai konfliktiškas, nuolatos juos įžeidinėjo, trukdė dirbti, savo kontaktinių duomenų nenurodė, buvo priimtas sprendimas laikinai sulaikyti asmenį ir jį pristatyti į (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad D. S. ne tik vairavo neblaivus, kuomet jam buvo nustatytas 1.90 prom. neblaivumas, bet ir padarė administracinius nusižengimus, vairuodamas naudojosi mobilaus ryšio priemone ir vairavo transporto priemonę, laiku nepasitikrinęs, privalomosios vairuotojų sveikatos patikros. Faktinis D. S. sulaikymo laikas – 02.30 val. (b. l. 12-13).

2025 m. spalio 3 d. (duomenys neskelbtini) M. Š. tarnybiniame pranešime dėl kūno kamerų BODY apžiūros nurodyta, kad 2025 m. spalio 3 d. apie 09.00 val. dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinus kūno kamerų BODY sistemos bazę, (duomenys neskelbtini) G. O. ir (duomenys neskelbtini) K. N. kūno kamerų BODY vaizdo įrašų 2025 m. spalio 2 d. nėra. Pareigūnų, šaukiniu (duomenys neskelbtini) G. D. M. ir (duomenys neskelbtini) K. S. kūno kamerų BODY vaizdo įrašų 2025 m. spalio 2 d. taip pat nėra (b. l.14-15).

2025 m. spalio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas automobilis „Toyota Yaris“, v. n. (duomenys neskelbtini) Automobilis stovi (duomenys neskelbtini). Automobilis yra hečbeko kėbulo tipo. Automobilio kėbulas yra pažymėtas „(duomenys neskelbtini)“ skiriamaisiais ženklais. Apžiūrėjus automobilio kėbulą išorinių apgadinimų nematyti. Apžiūrėjus automobilio saloną taip pat jokių daiktų neaptikta. Automobilis apžiūros metu fotografuota. Apžiūrima vieta kur stovi automobilis nefilmuojamas vaizdo stebėjimo kameromis. Apžiūros metu jokie daiktai ar objektai nepaimti (b. l. 16-25).

2025 m. spalio 2 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad D. S. alkoholio matuokliu „Draeger Alcotest 7510“ pirmuoju tikrinimu 01.48 val. nustatyta 1,90 promilės, antruoju tikrinimu 02.01 val. nustatyta 1,99 promilės alkoholio koncentracija (b. l. 32-35).

2025 m. spalio 2 d. VĮ ,,Regitra“ išrašo duomenimis. automobilis informacija apie automobilį „TOYOTA YARIS“, v. n. (duomenys neskelbtini) automobilio valdytoju yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, o savininku AB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 28-29).

VŠĮ ,,Emprekis“ 2025 m. spalio mėn. pažymos duomenimis, automobilis „TOYOTA YARIS“, 2025 m., vidutinė vertė – 16 779 Eur (b. l. 31).

III.       Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Kaltinamasis D. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl vairavimo būnant neblaiviam pripažino. Įvykio išvakarėse vartojo alkoholį su draugu, išgėrė porą bokalų alaus po 0,75 l. Pakankamai greitai po alkoholio vartojimo nusprendė vairuoti automobilį. Iškvietė taksi, visgi jo reikėjo laukti 10 min., pamatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį nusprendė jį užsakyti ir vairuoti pats. Vyko reidas, tik sustojus pareigūnai pasakė, jog vyksta reidas, jie paklausė, ar yra neblaivus ir jis iš karto prisipažino, jog yra išgėręs. Sutinka su nustatyta alkoholio koncentracija. Be D. S. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina ir 2025 m. spalio 2 d.- 2025 m. spalio 3 d. tarnybiniai pranešimai, 2025 m. spalio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolas. Aplinkybę, jog D. S. automobilį vairavo būdamas neblaivus patvirtina 2025 m. spalio 2 d. neblaivumo nustatymo aktas.

Iš kaltinamojo duotų parodymų ir nustatytų objektyvių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad D. S. suvokė, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus bei norėjo taip veikti (neblaivumo nustatymo akto duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis įvykio dieną nurodė, jog alkoholį vartojo prieš 3 val. iki įvykio, visgi teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino, jog sėdo už automobilio vairo pakankamai greitai po alkoholio vartojimo ir suprato, jog sėda už automobilio vairo būdamas neblaivus), t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, kad D. S. 2025 m. spalio 2 d., apie 01.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „TOYOTA YARIS“, v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu 2025 m. spalio 2 d. 01.48 val. nustatė 1,90 promilių neblaivumą. 

IV.       Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą motyvai

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį draugės (sugyventinės) D. P. atsakomybėn.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis S. S. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visiškai pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo. Duodamas parodymus kaltinamasis teigė, jog gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų. Teismui nekyla abejonių dėl D. S. gailėjimosi nuoširdumo. Taigi teismas konstatuoja, kad egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nustatyta, kad vairuodamas automobilį būdamas neblaivus D. S. nesukėlė turtinės ar neturtinės žalos, todėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga nepažeista.

Teismo vertinimu, byloje taip pat yra pagrindas pagrįstai išvadai, jog D. S. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ši išvada daroma atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis savo elgesį teisiamojo posėdžio metu vertino kritiškai, apgailestavo dėl jo veiksmais sukeltų padarinių. Taigi, teismo vertinimu, vien pats baudžiamasis procesas kaltinamajam tikėtina darys įtaką teigiamam jo elgesiui ateityje. Kaltinamasis D. S. ankščiau nebuvo teistas (b. l. 88-89), tai leidžia spręsti apie atsitiktinį D. S. nusikalstamos veikos pobūdį. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog kaltinamasis yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimus, automobilio pastatymą transporto stovėjimo vietoje neturint specialaus leidimo, kelio ženklų reikalavimų nesilaikymą) (b. l. 90-99). Tai, kad D. S. buvo baustas administracine tvarka, vertinama kaip neigiamai jį charakterizuojanti aplinkybė. Visgi teismo vertinimu, tai savaime neindikuoja, jog yra tikimybė, kad asmuo ateityje nusikals. Konstatuotina, jog kaltinamasis atitinka visas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laiduotojo tinkamumas, jo asmeninės savybės ir galėjimas daryti įtaką nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui kiekvienoje byloje turi būti įvertinti individualiai. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017).

Nagrinėjamoje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo draugę D. P.. Pateiktame D. P. prašyme atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodoma, kad ji dės pastangas teigiamai veikti ir paveikti D. S., kad jis pasitaisytų, griežtai laikytųsi įstatymų ir nepadarytų naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų. Abejonių dėl savo galimybių daryti teigiamą įtaką D. S. laiduotoja neturi, kadangi puikiai jį pažįsta ir turi galimybę kontroliuoti ir prižiūrėti jo elgesį. Laiduotoja teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad po įvykio kalbėjosi apie kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, nusprendė, jog padarė klaidą ir daugiau taip nebesielgs. Kadangi gyvena kartu, galėtų D. S. prižiūrėti, nukreipti teigiama linkme, jis klausosi jos patarimų, atsižvelgia į jos nuomonę. Ateityje stengsis kalbėti su D. S., kad daugiau neturėtų minčių sėstis už vairo būdamas neblaivus. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog jis su laiduotoja kartu gyvena, ji galėtų jį kontroliuoti, jį paveikti. Po įvykio laiduotoja smerkė ir piktai sureagavo į jo netinkamą poelgį.

D. S. ankščiau nebuvo teista ar bausta administracine tvarka. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbovietėje laiduotoja charakterizuojama teigiamai, kaip atsakinga, disciplinuota, gebanti operatyviai priimti sprendimus, atliekanti paskirtus darbus laiku bei turinti puikius bendravimo įgūdžius.

Teismas, įvertinęs išdėstytas pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog D. P. yra verta teismo pasitikėjimo, turi stiprų ryšį su D. S. bei gali daryti teigiamą įtaką jam, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Teisiamojo posėdžio metu apklausiama D. P. nurodė, galinti sumokėti teismo paskirtą užstatą, tačiau šiuo atveju atsižvelgiant į D. P. turtinę padėtį ir asmenines savybes, vien laiduotojos sutikimas sumokėti užstatą jau savaime vertintinas kaip rimtas apsisprendimas prisiimti laiduotojo pareigas, todėl laidavimas skiriamas be užstato.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus (teigiamą D. S. ir D. P. charakteristiką, abu asmenys nėra ankščiau teisti, laiduotoja nebuvo traukta administracinėn atsakomybėn, turi tarpusavio ryšį), D. S., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos D. P. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų terminą be užstato, ir baudžiamoji byla jam nutrauktina.

V.                      Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

D. S. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,90 promilės etilo alkoholio koncentracija, nustatytas girtumas atitinka vidutinį girtumo laipsnį (iki 2,50 promilių). D. S. grubiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, todėl atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes: kaltinamasis vairavo transporto priemonę vakare, išsinuomotą automobilį ir buvo sustabdytas reido metu. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, jog D. S. vairavo automobilį, dešinėje laikydamas mobiliojo ryšio priemonę, asmeniui nurodžius atidaryti vairuotojo pusės langą, jis atidarė galinių durelių langą, iš pro langą matėsi, kad vairuotojas elgėsi įtartinai, t. y. vengė akių kontakto, nesiorientavo aplinkoje, vėliau D. S. elgėsi agresyviai, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino, jog tokia jo reakcija buvo nulemta vartoto alkoholio. Taigi kaltinamasis vairuodamas neblaivus kėlė realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei turtui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė sunkesnių pasekmių. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 2811 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir galimybę sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė neturėdamas galiojančios teisės vairuoti transporto priemonės, kadangi jis nebuvo pasitikrinęs sveikatos nustatytu periodiškumu. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymo Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo 51 punktas numato, jog vairuotojo pažymėjimai skelbiami negaliojančiais, Vairuotojų registre pažymint nuostatuose įvardytą vairuotojo pažymėjimo būklę šiais atvejais, kai asmeniui, nepasitikrinusiam sveikatos Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos apraše nustatytu periodiškumu. Asmeniui išdavus galiojančią medicininę pažymą, vairuotojo pažymėjimas skelbiamas galiojančiu automatinėmis priemonėmis, pažymint Vairuotojų registre atitinkamą (Nuostatuose įvardytą) vairuotojo pažymėjimo būklę (51.13 punktas). Taigi kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo teisės naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, kadangi vairuotojo pažymėjimas buvo negaliojantis. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą, todėl, teismas mano, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 2 metams (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

Teismų praktikoje pažymima, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022).

Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą vairuodamas automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Taigi, automobilis atitinka konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonė) požymius. Kaltinamasis D. S. nusikalstamą veiką padarė automobiliu „TOYOTA YARIS“, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytoju yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, o savininku AB „(duomenys neskelbtini)“. Įvertinus tai, kad automobilis priklauso trečiajam asmeniui, todėl svarstytinas konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš D. S., kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Tačiau teismų praktikoje labai aiškiai yra nurodyta, kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos.

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „TOYOTA YARIS“, 2025 m., vidutinė vertė – 16 779 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad konfiskuotino turto vertė (taikant BK 72 straipsnio 5 dalį) turi būti nustatoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Todėl spręstinas klausimas dėl transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos – 16 779 Eur – konfiskavimo pagrįstumo.

Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017). Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, o jos dalis (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018).

Baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė konfiskuoti visą transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumą – 16 779 Eur, kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų prašė konfiskuoti dalį automobilio vertės.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju D. S. vairuojamas automobilis „TOYOTA YARIS“, v. n. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne jam, o trečiajam asmeniui – AB „(duomenys neskelbtini)“. D. S. praeityje neteistas, tik nuo 2025 m. lapkričio 3 d. pradėjo dirbti, dėl nusikaltimo prisipažino kaltu ir gailėjosi. Visgi jis savo veiksmais kėlė akivaizdžią grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui, jo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo tyčinis, t. y. sąmoningas ir valingas kaltininko elgesys naudotis automobiliu būnant neblaiviam sudaro pagrindą pripažinti, kad nekonfiskavus turto vertę atitinkančios pinigų sumos būtų formuojama asmens nebaudžiamumo ir nepagarbos baudžiamajam įstatymui tendencija, nebūtų užtikrintas prevencinis baudžiamosios poveikio priemonės tikslas. Visgi, taikant turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą visa apimtimi ir išieškant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią visą pinigų sumą (16 779 Eur), D. S. patirtų išskirtinai per dideles neigiamas ir neproporcingas realizuojamai atsakomybei turtines pasekmes. Įvertinus kaltininko turtinę padėtį, kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininkui taikomas kitas poveikio priemones – akivaizdu, kad automobilio „TOYOTA YARIS“ vertę atitinkančios visos pinigų sumos (16 779 Eur) išieškojimas iš D. S. būtų per griežta poveikio priemonė, nes ji sukeltų žymiai didesnes neigiamas turtinės pasekmes, negu siekiama tinkamu baudžiamosios atsakomybės realizavimu ir atliktu ne prevencinę atgrasymo funkciją, bet nubaudimo funkciją. Pažymėtina, jog turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas negali būti prilyginamas bausmei.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo D. S. turi būti konfiskuojama tokia dalis automobilio vertės, kuri būtų pakankama pažeidėją atgrasinti nuo tokio pobūdžio teisės pažeidimų ateityje. Teismo vertinimu, tokius principus atitiktų pusė automobilio vertės t. y. 8 389,50 Eur išieškojimas iš D. S. kaip balansas tarp kaltinamojo turtinės padėties, jo padarytos nusikalstamos veikos turinio bei aptartai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų.

Pažymėtina, kad D. S. turi teisę kreiptis į antstolį, vykdantį dėl jo priimtą nuosprendį (informaciją galima gauti iš Lietuvos antstolių rūmų), ir tartis su juo dėl galimybės sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per pageidautiną terminą.

Baigiamojoje kalboje valstybinis kaltintojas prašė D. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose. BK 725 straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta kaltinamajam būnant neblaiviam, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog neturi priklausomybės alkoholiui, alkoholį vartoja retai, 3-4 kartus į metus. Teismas pažymi, jog baudžiamasis įstatymas nenumato sąlygų, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė yra skiriama tik tais atvejais kai asmuo turi priklausomybę alkoholiui ar savarankiškai negali spręsti priklausomybės problemų. BK 725 straipsnis numato, jog baudžiamojo poveikio priemonė skirtina tais atvejais, kai nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šiuo atveju nustatyta, jog D. S. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, taigi asmens neblaivumo būsena yra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nusikalstamos veikos padarymu, todėl teismo vertinimu, yra pagrindas D. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę per pirmuosius laidavimo 10 mėnesių sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.

VI.       Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

2025 m. spalio 2 d. nutarimu D. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (b. l. 60-63), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. 2025 m. spalio 2 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 64-67) – paliekama galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikintina. 2025 m. spalio 3 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 68-71) – paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas ir paimtas dokumentas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) perduotinas saugoti Akcinei bendrovei „Regitra“.

BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas pagal laidavimą. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes baudžiamoji byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka (BK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taigi nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, padariusio nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. spalio 2 d. 02.30 val. iki 2025 m. spalio 2 d. 15.40 val. (viena diena) (b. l. 40-43, 76-78).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti bei priteistinų proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas nebuvo taikomas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

D. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos D. P. asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu paskirti D. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) – vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 8 389,50 Eur (aštuonis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus, penkiasdešimt euro centų) – valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 725 straipsniu, D. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per pirmuosius 10 (dešimt) mėnesių laidavimo termino, skaičiuojant jį nuo nuosprendžio gavimo baudžiamojo poveikio priemonę vykdančioje institucijoje dienos.

D. S. paskirtas kardomąsias priemones: 

-       rašytinį pasižadėjimą neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti;

-       specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikinti.

-       dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir paimtą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti Akcinei bendrovei „Regitra“.

Iš D. S. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. spalio 29 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                Justas Pažarskis

D. S.

1.       laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

D. S. išaiškinti, kad: 

1.       jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2.       jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.