Administracinė byla Nr. N 575 - 8657/2009
Procesinio sprendimo kategorija 42.10.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gruodžio 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutarties V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros specialistas 2009 m. gegužės 21 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2009 m. balandžio 22 d. ir 2009 m. balandžio 27 d. nustatė, jog V. J. 2009 metų sausio - vasario mėnesiais, neturėdamas leidimo kirsti mišką ir nepranešęs aplinkos apsaugos rajono agentūrai apie ketinimą kirsti mišką, A. J. priklausančiame žemės (miško) sklype, kadastro Nr. 7766/0006:138, esančiame Stokaičių kaime, Tauragės rajone, savavališkai iškirto 24 medžius (18 beržų, 2 ąžuolus, 4 drebules), kurių medienos tūris 15,176 m3, ir A. J. priklausančiame žemės (miško) sklype, kadastro Nr. 7766/0006:136, esančiame Stokaičių kaime, Tauragės rajone, savavališkai iškirto 12 medžių (7 egles, 2 beržus, 1 blindę, 1 baltalksnį), kurių medienos tūris 14,769 m3, be to, 2009 metų sausio - vasario mėnesiais savavališkai iškirto 74 leidime kirsti nenurodytus medžius: 43 egles, 26 beržus, 1 juodalksnį, 4 blindes, kurių medienos tūris 62,66 m3 (miško savininkė A. J. pagal leidimą galėjo kirsti 10 baltalksnių, 5 drebules, 7 beržus, 10 eglių, jai priklausančiuose žemės (miško) sklypuose, kadastro Nr. 7766/0006:137 ir 7766/0006:92, esančiuose Lapkasių kaime, Tauragės rajone). Po kirtimo medynas liko 0,3 - 0,5 skalsumo, nors rinktiniais kirtimais medynas negali būti išretintas daugiau kaip iki 0,6 skalsumo. Taigi, protokole V. J. kaltinamas tuo, kad savavališkai iškirto 110 medžių, kurių bendras medienos tūris 92,605 m3 ir šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (2009-04-01 nutarimo Nr. 255 redakcija) 20, 21 punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 621 straipsnio 2 dalyje.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūra (toliau – ir Institucija) 2009 m. birželio 3 d. nutarimu V. J. pripažino kaltu, padarius ATPK 621 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, ir skyrė jam 3000 Lt baudą.
V. J. pateikė skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuriuo prašė Institucijos 2009 m. birželio 3 d. nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Nurodė, kad Institucija jį apkaltino nepagrįstai, kadangi jo motina A. J. pagal aplinkos apsaugos agentūros leidimą galėjo kirsti 32 medžius, o jis nukirto tik 17 medžių. Pažymėjo, kad nustatant medžių nukirtimo laiką, nebuvo atlikta ekspertizė ir nebuvo atlikti kiti tyrimai, be to byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kokiu pagrindu nustatytas medynų skalsumas. Teigė, kad jo motina A. J. 2009 m. gegužės 5 d. pranešė Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui apie jai priklausančio miško (161 medžių) vagystę.
Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu prašė skundo nepatenkinti. Atsiliepime nurodė, kad V. J. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje surinktais duomenimis.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 30 d. nutartimi V. J. skundą tenkino iš dalies: Institucijos 2009 m. birželio 3 d. nutarimą panaikino ir bylą grąžino Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūrai nagrinėti iš naujo.
Teismas nustatė, kad kaltinimas V. J. buvo grindžiamas 2009 m. balandžio 22 d. ir 2009 m. balandžio 27 d. Privačios miško valdos miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo aktuose, 2009 m. balandžio 22 d. ir 2009 m. balandžio 27 d. Nupjautų medžių kelmų matavimo ir kirtaviečių tikrinimo aktuose, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros vyr. specialisto 2009 m. gegužės 12 d. tarnybiniame pranešime išdėstytų aplinkybių pagrindu, to paties pareigūno surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 19 - 20, 21 - 27, 45 - 46), kuriame tik atkartotos minėtuose patikrinimo aktuose užfiksuotos faktinės aplinkybės apie neteisėtą miško kirtimą, tačiau nenurodyti įrodymai, kuriais grindžiama V. J. kaltė. Teigė, kad pažymint pažeidimo padarymo laiką, buvo nurodytos prieštaringos aplinkybės, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog pažeidimas padarytas 2009 metų sausio - vasario mėnesiais, o tarnybiniame pranešime nurodyta, jog medžiai galėjo būti iškirsti maždaug prieš mėnesį - du, t. y. kovo ar balandžio mėnesiais (b. l. 19, 45). Taip pat teismas nurodė, kad nors kaltinimas V. J. buvo reiškiamas pažeidus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20, 21 punktų (2009-04-01 nutarimo Nr. 255 redakcija) reikalavimus, tačiau 2009 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. 255, kuriuo keisti nurodyti punktai, įsigaliojo nuo 2009 m. balandžio 12 d., o pažeidimas galėjo būti padarytas iki įsigaliojant šiems pakeitimams, todėl administracinio teisės pažeidimo protokole neteisingai nurodytas teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kaltinamas padaręs teisės pažeidimą.
Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog A. J. turi parengtą ir Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. inspektoriaus 2006 m. vasario 23 d. patvirtintą miškotvarkos projektą 2006 - 2015 metams, pagal kurį jai priklausančiame sklype, unikalus Nr. 4400-0367-2796, kadastrinis adresas 7766/0006:136, leidžiamas plynas kirtimas ir kad jai žinoma miško kirtimo tvarka, nes ji turėjo leidimą kirsti leidime nurodytą kiekį medžių, todėl nurodytos aplinkybės kelia pagrįstą abejonę dėl teisės pažeidimo padarymo motyvų. Be to, nors byloje buvo nustatyta, kad A. J. 2009 m. gegužės 5 d. kreipėsi į policiją dėl padarytos miško vagystės ir nustatymo asmens, iškirtusio ir pavogusio jai priklausantį mišką (b. l. 76), tačiau Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyrius dar nėra priėmęs procesinio sprendimo dėl A. J. pranešimo apie miško vagystę (b. l. 76).
Įvertinęs byloje esančius, įrodymus teismas konstatavo, jog jų nepakanka V. J. reiškiamam kaltinimui pagrįsti, todėl bylą grąžino Institucijai nagrinėti iš naujo.
III.
Apeliaciniu skundu Institucija prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ir Institucijos 2009 m. birželio 3 d. nutarimą, kuriuo V. J. pagal ATPK 621 straipsnio 2 dalį buvo paskirta 3000 Lt bauda, palikti nepakeistą.
Skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka jam keliamus reikalavimus, nes jame yra nurodyti teisės aktai, kurie buvo pažeisti - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 ir 21 punktai, ATPK 621 straipsnio 2 dalis. Nurodo, jog teismas, vadovaudamasis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, turi ištirti ir vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu įvertinti visus byloje esančius įrodymus: tiek liudytojų E. M. ir K. B. parodymus, kuriuose jie nurodė, kad pagal kelmų patamsėjimo intensyvumą laiko atžvilgiu, medžių nukirtimo laikotarpis sutampa su V. J. nurodytu medžių nukirtimo laikotarpiu, tiek byloje esančias fotonuotraukas, iš kurių matyti, V. J. vairuoto traktoriaus dažų likučiai ant medžių. Pažymi, kad kitos byloje nepilnai nustatytos aplinkybės galėjo būti tiriamos ir jas patvirtinantys įrodymai renkami ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, kadangi įstatymas suteikia teisę rinkti įrodymus ir bylą nagrinėjančiam teismui. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė minėtas proceso teisės normas, kadangi byla nebuvo išnagrinėta pilnai, objektyviai ir visapusiškai, o to pasekoje galėjo būti neteisingai išspręsta, tad pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
V. J. atsiliepimu į skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad nagrinėjamojoje administracinėje byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų teismui konstatuoti, jog V. J. padarė jam inkriminuotą pažeidimą, todėl teismas pagrįstai bylą grąžino Institucijai naujiems įrodymams rinkti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nutartį, daro išvadą, kad teismas bylą grąžino Institucijai tam, kad byloje būtų surinkti nauji įrodymai bei atliktas papildomas aplinkybių tyrimas ir nurodyta, kokio teisės akto reikalavimus pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teisės pažeidimų bylose laikosi nuoseklios praktikos, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimti nutarimą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (administracinės bylos Nr. N3-802-2007, N444 -3214/2008 ir daugelis kitų). Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis.
ATPK 248 straipsnyje numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tarp jų ir uždavinys laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, yra keliami tiek asmenims, įgaliotiems surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tiek ir administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems organams, tame tarpe ir teismui. ATPK 256 straipsnio 3 dalis nustato, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju teismui, nustato aktyvią poziciją renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje. Tokia pat pozicija yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalyje, kur numatyta, kad prireikus teismas gali pasiūlyti proceso šalims ir kitiems proceso dalyviams pateikti papildomus įrodymus arba šių asmenų prašymu arba savo iniciatyva išsireikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. Remiantis susiklosčiusia teismų praktika, pirmosios instancijos teismas turi teisę pareikalauti iš institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios nutarimą, bet kokių duomenų, reikalingų bylai išnagrinėti, o institucija privalo juos pateikti teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis Nr. N62-5437/2008).
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 30 d. nutartimi grąžino bylą Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūrai papildomam aplinkybių tyrimui, teigdamas, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir byloje esančiame tarnybiniame pranešime yra nurodytas ne tas pats pažeidimo padarymo laikas. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 013603 (b. l. 19) užfiksuota, jog pažeidimas buvo įvykdytas 2009 m. sausio – vasario mėnesiais. Nors protokole nurodyta pažeidimo padarymo data nėra patvirtinta jokiais kitais byloje esančiais įrodymais, tačiau byloje kilusius neaiškumus dėl pažeidimo padarymo laiko, pirmosios instancijos teismas galėjo pašalinti apklausdamas bylos nagrinėjime dalyvavusius liudytojus. Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nurodytas įrodymų dėl pažeidimo padarymo laiko trūkumas galėjo būti ištaisytas teisminio nagrinėjimo metu, apklausus byloje dalyvavusius liudytojus ir surinkus papildomus įrodymus, todėl, dėl šio trūkumo byla neturėjo būti grąžinama Institucijai.
ATPK 284 straipsnio 2 dalis suteikia teisę organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog paminėta teisės norma yra skirta tiems atvejams, kai organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimdamas galutinį sprendimą byloje, siekia ištaisyti administracinio teisės pažeidimo protokolo klaidas, pakeisdamas asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, veikos kvalifikaciją galutiniu byloje priimamu sprendimu. Paprastai protokolo trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, turi būti pripažįstami tokie atvejai, kai teismui priėmus nutarimą, asmens veika būtų kvalifikuojama nurodant naujas, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, esmines faktines veikos aplinkybes ar naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/2006 (Administracinių teismų praktika Nr. 9, p. 31-40). Taigi, tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta ir nėra būtinybės nurodyti naujas esmines faktines veikos aplinkybes ar naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, teismas paprastai pats gali pakeisti nurodą į ATPK straipsnį ar straipsnio dalį, ar kitą teisės aktą, negrąžindamas administracinio teisės pažeidimo medžiagos institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusiai nutarimą.
Nagrinėjamoje byloje esančiame administracinio teisės pažeidimo protokole yra aiškiai nurodyta V. J. padaryto pažeidimo esmė, ir kad šiuo pažeidimu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (2009-04-01 nutarimo Nr. 255 redakcija) 20, 21 punktų reikalavimai. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokole yra pakankamai aiškiai nurodyti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 621 straipsnio 1 dalyje, požymiai, o norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už šį pažeidimą nereikia nurodyti (inkriminuoti) jokių naujų esminių aplinkybių ar naujų teisės pažeidimo sudėties požymių, nenurodytų administracinio teisės pažeidimo protokole. Ta aplinkybė, kad protokole nurodyta netiksli teisės akto, kurio reikalavimus pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, redakcija, atsižvelgiant į tai, kad šio pažeidimo esmė (objektyvieji požymiai) pakankamai aiškiai nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, netrukdo teismui taikyti ATPK 284 straipsnio 2 dalį bei pačiam patikslinti pažeisto teisės akto redakciją, kadangi toks patikslinimas nepažeidžia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisių, nes, kaip minėta, visos esminės faktinės aplinkybės, kurios yra būtinos asmens veikai kvalifikuoti pagal ATPK 621 straipsnio 1 dalį, yra nurodytos administracinio teisės pažeidimo protokole, todėl asmuo gali nuo jų gintis.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, pažeisto teisės akto redakciją galėjo patikslinti bei reikalingus įrodymus, pagrindžiančius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl ATPK 621 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo surinkti pats arba išreikalauti iš Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios nutarimą.
Atsižvelgusi į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Antanas Ablingis
Ričardas Piličiauskas
Virgilijus Valančius