Baudžiamoji byla Nr. 2K- 350/2008
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.19.4.; 2.1.7.1.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. spalio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Gintautui Paškevičiui,
nuteistiesiems E. S. ir G. A,
nuteistųjų gynėjui Jonui Mazurkai,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. S. ir G. A. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 20 d. nuosprendžio.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu E. S. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, G. A. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 20 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas patenkintas – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: E. S. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį 100 MGL (12 500 Lt) dydžio bauda, į bausmę įskaitytos dvi sulaikymo paros, prilyginant jas 4 MGL dydžio baudai, ir galutinė bausmė nustatyta 96 MGL (12 000 Lt) dydžio bauda; G. A. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 1 dalį 100 MGL (12 500 Lt) dydžio bauda.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų ir jų gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
E. S. ir G. A. nuteisti už tai, kad E. S., būdamas valstybės tarnautojas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o G. A. sukurstė valstybės tarnautoją E. S. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir dėl to valstybė patyrė didelės žalos, o būtent:
G. A. 2003 m. vasarą, būdamas UAB "Baltfela" komercijos direktorius, siekdamas išvengti UAB "Baltfela" priklausančių transporto priemonių patikrinimų dėl gabenamų krovinių pernelyg didelio svorio, neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo ir su tuo susijusių išmokų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto sąskaitą „Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti“ bei siekdamas išvengti atsakomybės už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 145 straipsnyje, Klaipėdoje, tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitikimų su valstybės tarnautoju Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos skyriaus inspektoriumi E. S. metu, prašymais bei prisidengdamas draugiškais santykiais suformavo jo – E. S. – nusikalstamus ketinimus piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, t. y. teikti pagal tarnybos pobūdį žinomą tarnybinę informaciją apie Valstybinės kelių inspekcijos Klaipėdos skyriaus pareigūnų planuojamus kontrolės veiksmus: darbo laiką bei išsidėstymą keliuose, suprasdamas, kad tokiu būdu palenkė jį – E. S. – piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, padarant didelę žalą valstybei. Dėl to E. S. nuo 2004 m. kovo 22 d. iki gegužės 20 d. tarnybos Valstybinės kelių transporto inspekcijos Klaipėdos skyriuje metu tiesiogiai bendraudamas mobiliojo ryšio telefonu (duomenys neskelbtini) su G. A., kuris naudojosi mobiliojo ryšio telefonu (duomenys neskelbtini), bei išsiųsdamas šiam 41 SMS žinutę, teikė pagal tarnybos pobūdį žinomą G. A. reikalingą tarnybinę informaciją apie Valstybinės kelių transporto inspekcijos Klaipėdos skyriaus pareigūnų planuojamus kontrolės veiksmus: darbo laiką bei kontrolės postų išsidėstymą keliuose; taip jis pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 4 punkto reikalavimus – „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis“, 9 punkto reikalavimus – „nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai“. Be to, E. S. pažeidė Inspekcijos viršininko 2002 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 353 patvirtintus Klaipėdos skyriaus inspektoriaus (specialisto)(3) pareigybės aprašymo, su kuriuo jis 2003 m. vasario 10 d. pasirašytinai supažindintas, 12 punkto reikalavimus – „kontroliuoti keleivinį ir krovininį kelių transportą keliuose ir pasienio kontrolės postuose“. Tokiu būdu E. S., sumenkino valstybės institucijos Valstybinės kelių priežiūros inspekcijos prestižą, diskreditavo Valstybinės kelių transporto inspekcijos inspektoriaus, kaip valstybės tarnautojo, vardą, padarydamas didelės neturtinio pobūdžio žalos valstybei ir jos interesams.
Kasaciniu skundu E. S. ir G. A. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 20 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nuosprendį.
Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują, apkaltinamąjį, nuosprendį, neteisingai vertino bylos aplinkybes ir įrodymus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių BPK pažeidimų, o tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
Kasatoriai nesutinka su apeliacinio teismo nuosprendyje išdėstytais motyvais bei argumentais, prieštaraujančiais pirmosios instancijos teisme išsamiai ir objektyviai išnagrinėtai bylos medžiagai.
Kasaciniame skunde pažymima, kad, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nebuvo ištirta jokių naujų įrodymų, nenagrinėti teisiniai argumentai ir teoriniai klausimai apie nusikaltimo įvykį bei sudėtį, nenagrinėtas klausimas apie padarytus esminius procesinius pažeidimus ikiteisminio tyrimo metu, nepaneigti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai, o vertinant bylos medžiagą vadovautasi svarstymais, samprotavimais, prielaidomis, todėl apkaltinamasis nuosprendis iš esmės neteisingas, o kasatoriai nepagrįstai pripažinti kaltais ir nuteisti.
Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis pagrįstas liudytojų parodymais bei telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos įrašais, SMS žinutėmis bei telefoninių pokalbių atskirų žodžių fragmentais, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo pripažinti įrodymais, nes jie neteikia jokios patikimos informacijos, yra buitinio bendravimo pobūdžio, užfiksuoti pažeidus BPK normas, todėl niekiniai.
Priešingai apeliacinio teismo nuosprendyje išdėstytiems motyvams, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nė vienas iš apklaustų liudytojų neparodė, kad E. S., palenktas G. A., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kad jis teikė G. A. informaciją apie kelių kontrolės postų darbo vietas bei grafikus, kad tą informaciją G. A. perduodavo UAB "Baltfela" vairuotojams, siekdamas išvengti transporto kontrolės postų. Priešingai apeliacinio teismo teiginiams, liudytojai parodė, kad jie apie E. S. ir G. A. bendravimą nieko nežinojo, jokios tarnybinės informacijos iš jų negaudavo, nes ji nebuvo reikalinga, kelių kontrolės ir kelių policijos postai dirba viešai, juos mato visi pravažiuojantys asmenys. E. S. savo pareigas atliko gerai, buvo skatintas, tarnybos pažeidimų nenustatyta, tarnybinių patikrinimų nebuvo atlikta, nuobaudų nepaskirta, kontrolės posto veiklai jis įtakos neturėjo ir kontrolės posto veikla nebuvo sutrikusi, jis netrikdė šios veiklos, jokios žalos nepadarė, tarnybos prestižo nesumenkino.
Kasaciniame skunde akcentuojama, kad apkaltinamajame nuosprendyje kaip įrodymai teismo įvardyti pokalbių balsai, įrašai neidentifikuoti, tekstas ir turinys, atskiros frazės jokios informacijos neteikia, jos nesuprantamos, neaišku, kokie asmenys, iš kurios vietovės, kokiu laiku ir tikslu ją perdavė, kokią ji turi reikšmę, kas ir kur ja naudojosi. Ikiteisminio tyrimo metu patys kasatoriai reikalavo atlikti užfiksuotų garsų fonoskopinę ekspertizę, tačiau ekspertizė jų balsų neidentifikavo, o apeliacinis teismas tai pripažino įrodymais. Šiais veiksmais iš esmės pažeistos BPK 154 straipsnio nuostatos (2002 m. kovo 9 d. redakcija), nes elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas negalėjo būti taikomas iki 2004 m. liepos 8 d. pagal E. S. ir G. A. inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnyje, nes šis BK straipsnis į BPK 154 straipsnio sąrašą neįtrauktas, o ši priemonė neteisėtai buvo taikyta nuo 2004 m. kovo 22 d. iki gegužės 20 d. Protokolas surašytas tik 2005 m. sausio 4 d., o SIM kortelės apžiūrėtos tik 2006 m. birželio 13 d. Todėl teismas nepagrįstai neaiškios kilmės informacijos neteikiančius duomenis pripažino ir įvertino kaip įrodymus. Šie duomenys ikiteisminio tyrimo metu į bylą pateko neprocesiniu būdu, nes procesinių dokumentų apie E. S. ir G. A. elektroninio ryšio priemonėmis perduodamos informacijos kontrolę, fiksavimą, kaupimą, iššifravimą, identifikavimą nėra, todėl šie duomenys niekiniai ir pirmosios instancijos teismas jų nepripažino įrodymais.
Byloje nėra duomenų, kokios buvo G. A. pareigos UAB "Baltfela", nėra jo pareigybinės instrukcijos, neaišku, už ką jis buvo atsakingas, kokias funkcijas vykdė, fizinio ar juridinio asmens vardu, todėl apeliacinio teismo argumentas, kad jis buvo suinteresuotas pervežti didesnio svorio krovinį yra nepagrįstas, nes neaiškus jo suinteresuotumas ar interesų atstovavimas kokiam nors fiziniam ar juridiniam asmeniui.
Pasak kasatorių, BK 228 straipsnio dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į konkrečią valstybės pareigūno ar valstybės tarnautojo veiklą ir šias pareigybes reglamentuojantį įstatymą ar kitus norminius aktus. Nors nuosprendyje nurodyta, kad E. S. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 4, 9 punktus, inspekcijos viršininko 2002 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 353 patvirtintos Klaipėdos skyriaus inspektoriaus pareigybės aprašymą, tačiau jo veiksmai nekonkretizuoti, neįrodyti, nenustatyta nei ryšio su G. A., nei pasekmių. E. S. pagal savo užimamas pareigas nevykdė jokių savarankiškų funkcijų, nuo jo valios nepriklausė kontrolinio posto ar kelių policijos darbas ir posto veikla nebuvo sutrikdyta, nėra įrodymų, kad jis perdavė kokią nors tarnybinę informaciją, kad padaryta didelė žala valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Byloje nėra įrodymų, kad G. A. susipažino su E. S. siekdamas iš jo gauti informacijos apie Valstybės kelių transporto inspekcijos kontrolės postus keliuose, kad tokią informaciją jam suteikdavo E. S., o G. A. ja naudojosi.
Kasacinis skundas atmestinas.
Kasaciniame skunde iš esmės keliami įrodinėjimą reglamentuojančių BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo klausimai. Kasatoriai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, pagal kurias apeliacinės instancijos teismas tuos pačius apylinkės teismo ištirtus ir įvertintus įrodymus, neatlikęs įrodymų tyrimo ir neištyręs jokių naujų įrodymų, įvertino kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas.
Pats savaime šis kasatorių teiginys nerodo jokio BPK nuostatų pažeidimo, nes apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, neabejotinai turi teisę ir netgi privalo iš naujo įvertinti įrodymus.
Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas įrodymų tyrimą atliko neišsamiai (neištyrė esminių aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų ir pan.), apeliacinės instancijos teismas ne tik gali, bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą.
Byla apeliacine tvarka nagrinėta pagal prokuroro apeliacinį skundą dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių. Nei apeliaciniame skunde, nei apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras neprašė atlikti įrodymų tyrimo. Patys išteisintieji dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, tačiau jie ir jų gynėjai pareiškė nuomonę, kad įrodymų tyrimas nereikalingas. Žinoma, apeliacinės instancijos teismas nėra saistomas proceso dalyvių nuomonės, tačiau kasatoriai savo kasaciniame skunde nenurodo, kokios svarbios aplinkybės liko neištirtos, išskyrus tai, kad jiems kelia abejonių G. A. telefoninių pokalbių klausymosi teisėtumas.
Kasacinės instancijos teismas konstatuoja, kad G. A. telefoninių pokalbių buvo klausomasi pagal įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais priimtus sprendimus, pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė šias aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo šiuo klausimu ką nors papildomai aiškintis.
Prokuroro 2005 m. vasario 2 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl įtariamųjų E. S. ir G. A. pagal BK 225 straipsnio 1 dalies ir 227 straipsnio 1 dalies požymius atskirtas nuo 2004 m. gegužės 21 d. pradėto ikiteisminio tyrimo, kuriame G. A. įteiktas 2004 m. gegužės 25 d. pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, dėl sukčiavimo įgyjant didelės vertės valstybės turtą. Iš byloje esančio dokumentų išslaptinimo akto (T. 1, b. l. 7–23) matyti, kad pagal generalinio prokuroro teikimą Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas 2004 m. kovo 18 d. sankcionavo G. A. telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolę bei jos fiksavimą nurodytam mobiliojo ryšio abonentui. Apylinkės teismas išreikalavo iš operatyvinės veiklos subjekto duomenis, davusius pagrindą generaliniam prokurorui kreiptis į teismą dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei jos fiksavimo sankcionavimo (T. 7, b. l. 141–142). Tie duomenys atitinka operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 punkte numatytus operatyvinio tyrimo pagrindus. G. A. telefoniniai pokalbiai buvo kontroliuojami ir fiksuojami iki tol, kol buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi tokios kontrolės metu užfiksuoti duomenys atitinka BPK 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes yra gauti operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka. Kasacinio skundo nuorodos į BPK 154 straipsnio pažeidimą yra neteisingos, nes ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo reikalinga tada, kai tokius veiksmus norima atlikti ikiteisminio tyrimo metu.
Jeigu teisėtai ir pagrįstai sankcionuotos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gaunami duomenys dėl veikos, nenumatytos Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, tokie duomenys yra gauti teisėtu būdu ir atitinka įrodymams keliamus reikalavimus. Būtent taip yra šioje byloje, kurioje ikiteisminis tyrimas atskirtas nuo tyrimo, kuriame G. A. pareikštas įtarimas padarius sunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.
Nepasitvirtinus kasacinio skundo teiginiams dėl to, kad bylos duomenys gauti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, nesutikimas su tų duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.
Nepagrįsti ir kasacinio skundo argumentai, kad nuosprendyje nenustatyta ir nemotyvuota dėl nuteistojo E. S. piktnaudžiavimu padarytos didelės žalos. Šie klausimai nuosprendyje aptarti ir argumentuoti. Kito nuteistojo G. A. pareigos UAB „Baltfela“ kvalifikuojančios reikšmės neturi, nes jis nuteistas ne kaip vykdytojas, o kaip kurstytojas, kuriam nebūtinas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens statusas. Jo pareigų toje bendrovėje pobūdis negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalyje).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistųjų E. S. ir G. A. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Dalia Bajerčiūtė
Vladislovas Ranonis