Civilinė byla Nr. 2YT-6626-831/2021

Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01156-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.2.3.2; 3.2.3.4; 3.2.6.1; 3.4.5.15.2

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 9 d.

Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Vitalijus Krivičius,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. K. ir O. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, VĮ ,,Turto bankas“,

Teismas

n u s t a t ė :

2021 m. spalio 19 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose priimtas pareiškėjų R. K. ir O. K. pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, VĮ ,,Turto bankas“, kuriame jie prašo nustatyti faktą, kad gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. 3997-7025-9017, Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr(duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu. Byloje suinteresuoti asmenys yra Vilkaviškio rajono savivaldybė, VĮ ,,Turto bankas“ (b. l. 1-2).

Pareiškėjai pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) tuometinio Vilkaviškio rajono Vištyčio apylinkės „Gražiškiečio“ kolūkio valdyba posėdžio metu (protokolas Nr.4) buvo svarstomas klausimas dėl pareiškėjo – R. (taip įrašyta protokole) K. pareiškimas dėl nusipirkimo gyvenamojo namo išsimokėtinai iš ūkio. Kolūkio valdyba rekomendavo visuotiniam narių susirinkimui namą parduoti. 1987 m. gegužės 29 d. kolūkio narių įgaliotinių susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl 1987 m. balandžio 3 d. valdybos posėdžio nutarimo parduoti pareiškėjams namą patvirtinimo. Šis valdybos posėdžio nutarimas buvo patvirtintas ir nuspręsta parduoti pareiškėjams namą už 12471 rub., patvirtinant mokėjimo terminą 10-čiai metu. Tai, kad tokie Vilkaviškio rajono Vištyčio apylinkės „Gražiškiečio“ kolūkio valdybos bei kolūkio narių įgaliotinių nutarimai buvo priimti, patvirtina prie šio pareiškimo pridedama iš Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo gauta 2021-06-01 pažyma Nr.M7-267 „Pažyma apie leidimą pirkti pastatus“. Tokiu būdu pareiškėjai 1987 m. birželio mėnesį nusipirko iš tuometinio kolūkio „Gražiškietis“ gyvenamąjį namą su ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Šiuo metu šiems statiniams yra suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Nors išsimokėti už nusipirktą namą kolūkiui pareiškėjai turėjo per dešimt metų, tačiau tai padarė per 3,5 metų, t. y. kas mėnesį mokėdami po 100-200 rublių (pirmoji įmoka buvo 2000 rublių, o paskutinė - 6067 rublių) 1990 m. gruodžio mėnesį pareiškėjai jau buvo pilnai atsiskaitę už nusipirktą namą. Faktą, kad pareiškėjai pilnai atsiskaitė už nusipirktą namą patvirtina pareiškėjų išsaugoti mokėjimo kvitai, kurių kopijas prideda prie pareiškimo. Kaip žinia, šiuo metu Vilkaviškio rajono „Gražiškiečio“ kolūkio jau nėra, nėra ir jo teisių perėmėjo, todėl ir dokumento, patvirtinančio, kad pareiškėjai sumokėjo visą nutarime nurodytą sumą už iš kolūkio nusipirktus statinius pareiškėjai pateikti negali. Tuo metu, kai pilnai atsiskaitė už nusipirktą namą pareiškėjai tiesiog nežinojo, jog tokią pažymą turėtų pasiimti iš kolūkio. Beje, nei 1987 m., kai kolūkio narių susirinkimas nusprendė parduoti pareiškėjams minimus statinius, nei tuomet, kai pareiškėjai sumokėjo visą nustatytą jo vertę jokia šių statinių pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Kad ją sudaryti reikėjo, pareiškėjai nežinojo, o kolūkio administracija taip pat jokių veiksmų šiuo klausimu nesiėmė. Nusipirktame name pareiškėjai gyvena ir jame yra deklaravę savo gyvenamąją vietą nuo 1985 m. t. y. nuo tada, kai kolūkis jį pareiškėjams skyrė ir jame jų šeima apsigyveno. Tai patvirtina ir prie šio pareiškimo pridedamos pažymos iš Gyventojų registro. 1989 m. sausio mėnesį pareiškėjų lėšomis buvo sudaryta statinių techninės apskaitos byla (atlikta inventorizacija), kurioje jau buvo nurodyta, kad pareiškėjas K. R. yra šių statinių savininkas, tačiau statinių teisinė registracija bei nuosavybės teisės į juos užregistruotos nebuvo. Šią bylą pridedame prie pareiškimo. Tuo metu niekur nebuvo registruotas ir tuo metu dar buvęs įsiskolinimas už nusipirktus statinius. Mano, jog taip atsitiko todėl, kad neturėdami pakankamai teisinių žinių pareiškėjai nežinojo, jog nuosavybės teises į jų nusipirktus statinius būtina užregistruoti viešajame registre. Tai pareiškėjams nebuvo paaiškinta nei tuo metu, kai buvo nutarta juos parduoti, nei atlikus statinių inventorizaciją nei pilnai atsiskaičius su kolūkiu už nusipirktus statinius. Todėl pareiškėjai nieko ir nedarė, manydami, kad pilnai atsiskaitę už nusipirktus statinius ir turėdami tai patvirtinančius dokumentus, pareiškėjai savaime tampa šių statinių savininkais, o tai patvirtinančius dokumentus gali gauti bet kada. Tik visiškai neseniai, norėdami įsigyti iš valstybės žemės sklypą, esantį po pareiškėjams priklausančiais statiniais, už kurį jie dar 1992-10-24 yra sumokėję 1603 talonus, ką patvirtina pridedama mokėjimo kvito kopija, pareiškėjai sužinojo, kad to padaryti nėra galimybės, nes pareiškėjai neturi dokumentų, patvirtinančių jų nuosavybės teises į statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Tuomet pareiškėjai kreipėsi į VĮ Registrų centras Marijampolės filialą, kad Nekilnojamojo turto registre būtų užregistruotos jų daiktinės teisės į juos. Tačiau atlikus statinių kadastrinius matavimus bei suformavus Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą pareiškėjams buvo paaiškinta, kad jų pateikti dokumentai - mokėjimo kvitai, archyvo pažymos apie jiems parduotus statinius ir kt., nėra tinkami dokumentai statinių įregistravimui, nes tam yra reikalinga pirkimo-pardavimo sutartis. Mano, jog pareiškėjų turimi dokumentai - Namų valdybos techninės apskaitos byla, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, mokėjimo už statinius kvitai, Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo pažymos, mokėjimo už perkamą žemę po namų valda kvito kopija ir kiti dokumentai pilnai įrodo, kad pareiškėjai yra sąžiningi ir teisėti gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), valdytojai ir juos valdo daugiau kaip dešimt metų. Visą laiką nuo 1987 m., t. y. nuo tada, kai Vilkaviškio rajono „Gražiškiečio“ kolūkis nusprendė juos pareiškėjams parduoti išsimokėtinai iki dabar jų valdymas buvo atviras ir nepertraukiamas. Apribojimų, nurodytų Civiliniame kodekse, įgyti butą nuosavybėn įgyjamosios senaties būdu, nėra. Gyvendami visą šį laiką minėtame name ir jį valdydami, pareiškėjai savo nuosavybės teisių tiek į jį, tiek ir į ūkinius pastatus neįteisino, kadangi nežinojo įstatymų kaip tai turi padaryti, manydami, jog gyvendami name bei naudodamiesi prie namo esančiais ūkiniais pastatais ir juos valdydami, būdami sumokėję įmoką už perkamą žemę po šiais statiniais pareiškėjai yra šių statinių savininkai. Šiuo metu pareiškėjai nori įregistruoti savo nuosavybės teises į šiuos statinius, todėl būtina kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas nuosavybės teisės įgijimas pagal įgyjamąją senatį faktas. Mano, kad statiniai turėtų būti įregistruoti kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi jie buvo įsigyti pareiškėjų santuokos metu (b. l. 1-2).

Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka įstatymo nustatytas sąlygas, neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui (b. l. 24-25).

Suinteresuotas asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybė, atstovaujama mero, į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjų pareiškime nurodytas nekilnojamojo turto objektas savivaldybei nepriklauso. Atsižvelgiant į pateiktus rašytinius įrodymus byloje, darytina išvada, kad pareiškėjo pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atitinka CK 4-68-4.71 straipsniuose apibrėžtas sąlygas ( b. l. 28-29).

Teismas,

k o n s t a t u o j a :

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas, 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.), 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.), 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str. 2, 3 d.). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas, 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas, 6) daiktas valdomas nepertraukiamai, 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas), 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). CK 1.138 str. 1 d. 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 530 str. normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.

Pareiškėjų pareiškimu (b. l. 1-2), VĮ ,,Registrų centras“ išrašu (b. l. 7-8) nustatyta, kad pareiškėjai nekilnojamo turto – pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nėra įgiję nuosavybės teise nei vienu iš CK 4.47 str. nurodytų būdų. Suinteresuotų asmenų VĮ ,,Turto bankas“ atsiliepimu (b. l. 24-25), Vilkaviškio rajono savivaldybės, atstovaujamos mero, atsiliepimu (b. l. 28-29) nustatyta, kad pastatas nepriklauso nuosavybės teise nei valstybei, nei savivaldybei. Pareiškėjų pareiškimu (b. l. 1-2), jų pateiktu rašytiniu įrodymu –  nuo 1987 m. birželio 6 d. iki 1990 gruodžio 27 d., kvitais (b. l. 10-17) nustatyta, kad pareiškėjai iš tuometinio Vilkaviškio rajono Vištyčio apylinkės ,,Gražiškiečio“ kolūkio yra įgiję gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais už 12471 rub., pagrindas 2021-06-01 Kauno regiono valstybės archyvo Marijampolės filialo pažyma apie leidimą pirkti pastatus Nr. M7-267. Nėra jokio pagrindo abejoti, kad jie įsigijo jų pareiškime minimus pastatus būtent pagal šiuos kvitus. Tai rodo, kad pareiškėjai sąžiningai įgijo ir valdo gyvenamąjį namą su kitais ūkiniais pastatais. Pareiškėjų pareiškime (b. l. 1-2) minimais faktais nustatyta, kad pareiškėjai įsigytais pastatais rūpinosi kaip savo daiktu, kadangi jame gyveno, deklaravo savo gyvenamąją vietą, taip pat siekdami įteisinti pastatus savo vardu, tuo tikslu kreipėsi dėl adreso suteikimo, jų užsakymu buvo atlikti kadastriniai matavimai (nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla). Jie pastatą įgijo teisėtai, kadangi ja kiti asmenys nesinaudojo, į ją nepretendavo, pastatus jie valdė atvirai, žinant kitiems asmenims, elgėsi pastatu kaip savo. Jie šiais pastatais naudojasi daugiau kaip 10 metų, ką be pareiškėjų pareiškimo, patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai – nuo 1987 m. birželio 6 d. iki 1990 gruodžio 27 d., sumokėti kvitais (b. l. 10-17).

Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtus įrodymus, iš jų visumos sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos kaip privalomos prašomo fakto nustatymui sąlygos, t. y.: 1) pareiškėjai nėra įgiję nuosavybės teisės į nekilnojamą daiktą – gyvenamąjį namą su pastatais jokiu kitu CK 4.47 str. apibrėžtu būdu; 2) daiktinės teisės į jas nėra įregistruotos viešame registre nei pareiškėjų, nei jokių kitų asmenų, valstybės ar savivaldybės vardu; 3) pareiškėjai gyvenamąjį namą su pastatais pradėjo valdyti ir jomis naudotis sąžiningai bei neturėjo pagrindo manyti, kad kiti asmenys turi daugiau teisių už juos; 4) pareiškėjai pastatą valdė teisėtai, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjai pradėjo valdyti per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus; 5) pareiškėjai pastatą valdė ir naudojo atvirai, nesislapstydami, 6) pareiškėjai pastatą valdė ir naudojo nepertraukiamai ne mažiau kaip 10 metų, bei naudoja ir dabar; 7) pareiškėjai pastatą valdė kaip savo, elgėsi kaip jos savininkai, jas prižiūrėjo, remontavo, siekė atlikti registraciją VĮ ,,Registrų centras“; 8) patalpą pareiškėjas sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdė ilgiau nei įstatymo reikalaujamą 10 metų laikotarpį. Šių sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėjai įgijo nuosavybės teises į nekilnojamą daiktą – gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. CPK 443 str.6 d. nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šioje byloje suinteresuoti asmenys jokių išlaidų atlyginimo iš pareiškėjo neprašė. Pareiškėjai paduodami pareiškimą sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį (b. l. 64), kuris jam, remiantis CPK 443 str.6 d., nors jo pareiškimas ir buvo tenkintas, nėra jiems gražintinas. CPK 443 straipsnio 6 dalis nustato neatlygintinumą tik dalyvaujančių byloje asmenų išlaidų, tačiau nepasisako apie neatlygintinumą valstybės patirtų išlaidų. Šioje byloje valstybės išlaidų nėra, nes procesinių dokumentų įteikimo išlaidų nėra.

Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 279, 307, 443, 530-533 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti faktą, kad pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu.

Nekilnojamo turto kadastrinių matavimų bylą sprendimui įsiteisėjus gražinti pareiškėjams.

Šio teismo sprendimo patvirtintas kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo paskelbimo dienos pasiųsti pareiškėjams bei suinteresuotiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.

Teisėjas                                                                                                 Vitalijus Krivičius