Civilinė byla Nr. e2-9094-867/2025

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02961-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.12; 2.6.16.11.2; 2.6.16.12; 3.1.7.8; 3.1.7.13; 3.2.6.1

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 16 d.

Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė,

sekretoriaujant Gabijai Norvilaitei,

dalyvaujant ieškovei V. Š., jos atstovei advokatei Galinai Korabliovai,

atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovei V. Ž.,

trečiajam asmeniui Ž. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Ž. T. ir viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti Ž. T. jos šeimos nariu ir įpareigoti atsakovę sudaryti nuomos sutartį.

Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad ji 2024-10-10 kreipėsi į atsakovę su prašymu skirti jos šeimai dviejų kambarių butą, tačiau atsakovė 2024-10-17 raštu jos prašymo netenkino, nes jos sūnus Ž. T. įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra pripažintas šeimos nariu. Nurodo, kad ji kartu su sūnumi gyvena 39 metus, t.y. nuo sūnaus gimimo. Kai sūnus tapo pilnametis ir jam buvo suteiktas socialinis būstas, ji visą laiką gyveno kartu su sūnumi viename būste, adresu (duomenys neskelbtini), nes jos sūnui dėl esamo jo sveikatos būklės buvo reikalinga pastovi priežiūra. Jos sūnui  yra nustatytas 45 procentų netekto darbingumo lygis, o jai nuo 2023-01-17 iki 2031-05-22 taip pat nustatytas 45 procentų darbingumo lygis. Nurodo, kad ji su sūnumi kartu gyveną bute, kuris buvo skirtas jos sūnui, tai yra nuo 2018-11-21. Jai ir sūnui gyventi vieno kambario bute yra sudėtinga, tačiau dėl abiejų sveikatos būklės, ligos, reikalingos priežiūros, jie negali gyventi atskirai, be to ji kartu su sūnumi moka komunalinius mokesčius.

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog neginčija ieškovės pareikštų reikalavimų ir neprieštarauja jų tenkinimui ir prašo ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo Ž. T. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovės ieškinį tenkinti. Nurodo, kad jis su ieškove kartu gyvena nuo pat jo gimimo. Kai jam buvo suteiktas socialinis būstas, t. y. nuo 2018-11-20, ieškovė ir toliau visą laiką gyveno kartu su juo viename būste, adresu (duomenys neskelbtini) ir jis su mama – ieškove gyvena kaip šeima, veda bendrą ūkį, rūpinasi vienas kitu, iš gaunamų lėšų abu maitinasi, rengiasi ir moka mokesčius. Nurodė, kad jam yra nustatytas 45 procentų netekto darbingumo lygis. 

Trečiasis asmuo VšĮ „Klaipėdos butai“ atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog sutinka, kad antrasis ieškinio reikalavimas – įpareigoti atsakovę sudaryti nuomos sutartį būtų paliktas nenagrinėtu. Palaikė ieškinio pirmąjį reikalavimą ir papildomai paaiškino, kad jai ir sūnui būtų kur kas patogiau gyventi didesniame dviejų kambarių bute, nes ji nori turėti savo asmeninę erdvę. Patvirtino, kad ji prisideda prie jos sūnui skirto socialinio būsto išlaikymo. Paaiškino, kad su sūnumi gyvena nuo pat ko gimimo, ir jam padeda bei juo rūpinasi, nes sūnui nustatytas dalinis darbingumo lygis. Kitų šeimos narių ar giminaičių ji ir jos sūnus neturi, nes sūnaus tėvas paliko, kai sužinojo, kad sūnus yra su negalia.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Galina Korabliova patvirtino, jog nebepalaiko antrojo ieškinio reikalavimo – įpareigoti atsakovę sudaryti nuomos sutartį. Prašė tenkinti reikalavimą – pripažinti Ž. T. ieškovės V. Š. šeimos nariu.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė V. Ž. nurodė, jog palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją. Paaiškino, kad tuo atveju, jei Ž. T. bus pripažintas šeimos nariu, ieškovei bus galima teikti prašymą dėl didesnio socialinio būsto suteikimo.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo Ž. T. patvirtino, kad dabartinis socialinis būstas yra paskirtas jam, tačiau jame gyvena kartu su mama. Prie būsto išlaikymo prisideda abu. Nurodė, jog siekia, kad būtų suteiktas didesnis – dviejų kambarių būstas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. Š. (buvęs vardas ir pavardė J. A. T.) ir O. T. yra Ž. T., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. 

Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 1994-12-15 santuokos nutraukimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovės ir O. T. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo ieškovės pavardė – „Š.“. 

Klaipėdos miesto savivaldybė, atstovaujama VšĮ „Klaipdos butai“ ir trečiasis asmuo Ž. T. 2018-11-20 sudarė Socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 3762-3072 (toliau – Sutartis), pagal kurią trečiajam asmeniui Ž. T. suteiktas valdyti ir naudoti socialinis būstas, esantis (duomenys neskelbtini). Sutarties 3 punkte nurodyta, kad socialiniame būste gali gyventi ir nuomininko šeimos nariai, tačiau Sutartyje nuomininko Ž. T. šeimos nariai nenurodyti. 

Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2018-12-06 pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad Ž. T. nuo 2018-12-06 savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), o 2019-05-30 pažyma patvirtina, kad tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą deklaravo ir V. Š.

Ieškovė nuo 2022-10-13 registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinio skyriaus išvados duomenimis ieškovei nuo 2023-01-17 iki 2031-05-22 nustatytas 45 procentų darbingumo lygis.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2024-11-15 pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas laikotarpiu nuo 2023-10-01 iki 2024-10-31 matyti, kad V. Š. gavo netekto darbingumo pensiją bei vienišo asmens išmoką, iš viso 3 383,60 Eur, todėl vidutiniškai per mėnesį gaunama pinigų suma siekia apie 260,28 Eur.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažyma patvirtina, kad Ž. T. nuo 2010-10-15 iki 2048-08-09 nustatytas 55 procentų darbingumo lygis.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2024-11-15 pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas laikotarpiu nuo 2023-11-01 iki 2024-11-15 matyti, kad Ž. T. gavo šalpos neįgalumo pensiją bei vienišo asmens išmoką, iš viso 3 012,31 Eur, todėl vidutiniškai per mėnesį gaunama pinigų suma siekia apie 231,72 Eur. Ž. T. dirba (duomenys neskelbtini) ir vidutiniškai per mėnesį gauna 373,26 Eur darbo užmokesčio. 

Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašo apie asmens turtą duomenimis įrašų apie V. Š. turtą nerasta. Iš VĮ „Registrų centras“ pažymos matyti, jog ieškovė ir Ž. T. nėra juridinių asmenų dalyviai.

Nustatyta, kad 2024-10-10 ieškovė pateikė atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės departamento Savivaldybės būsto skyriui (toliau – Skyrius) prašymą skirti dviejų kambarių socialinį būstą. Skyrius 2024-10-17 atsakymu „Dėl prašymo skirti dviejų kambarių socialinį būstą šeimai“ Nr. (26.5)-BŪS6-1691 ieškovės prašymo netenkino. Nurodė, kad dviejų kambarių būstas bus pasiūlytas tik esant priimtam ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl V. Š. sūnaus pripažinimo šeimos nariu.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl trečiojo asmens Ž. T. – ieškovės pilnamečio sūnaus, pripažinimo V. Š. šeimos nariu, todėl aktualus yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.588 straipsnis.

Pagal CK 6.588 straipsnio 1 dalį nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį (CK 6.588 straipsnio 2 dalis). Artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais (CK 6.588 straipsnio 4 dalis). Tėvai, pilnamečiai vaikai ir jų sutuoktiniai (sugyventiniai), apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, įgyja šeimos narių teises, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį ir jei nuomininkas bei jo šeimos nariai su tuo sutinka (CK 6.588 straipsnio 5 dalis).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra gyvenamosios patalpos nuomininko artimieji giminaičiai, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį. Tik nustatęs visas šias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2008; 2018-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-367-611/2018).

Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyta, jog šeima – tai <...> asmenys, teismo sprendimu pripažinti šeimos nariais <...>.

Teisės normose, reglamentuojančiose asmens pripažinimą nuomininko šeimos nariu, nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatoma, ar kartu gyvenantys asmenys bendrai tvarkė ūkį. Paprastai bendru ūkio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rūpinasi buto išlaikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramą ir pan. Be to, sprendžiant dėl pripažinimo šeimos nariu, svarbu prisidėjimo prie bendro ūkio tvarkymo sistemingumas, nuolatinis pobūdis. Konkreti bendro ūkio tvarkymo išraiška kiekvienu atveju priklauso ir nuo nuomininkų socialinės padėties, interesų ir kita.

Nagrinėjamu atveju ginčo, kad ieškovė V. Š. yra pilnamečio Ž. T. mama byloje nėra. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad kartu su sūnumi Ž. T. gyvena nuo pat sūnaus gimimo. Kai sūnus tapo pilnametis, jam 2018-11-20 su Klaipėdos miesto savivaldybe sudarytos Socialinio būsto nuomos sutarties Nr. 3762-3072 pagrindu jam suteiktas socialinis būstas, adresu (duomenys neskelbtini). Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo Ž. T. teismo posėdžio metu patvirtino, kad Ž. T. gavus socialinį būstą, su juo visą laiką kartu gyveno ir mama – ieškovė. Šią aplinkybę patvirtina, ir byloje esantys rašytiniai įrodymais, iš kurių matyti, kad ieškovė nuo 2019-05-30 iki šiol, o Ž. T. nuo 2018-12-06 iki šiol savo gyvenamąją vietą yra deklaravę adresu (duomenys neskelbtini). 

Ieškovė ir jos pilnametis sūnus Ž. T. teismo posėdžio patvirtino, kad dėl turimų sveikatos sutrikimų jie abu yra tik iš dalies darbingi, todėl kiekvienam iš jų yra reikalinga vienas kito priežiūra ir pagalba. Kadangi yra skirtingų lyčių, taip pat atsižvelgiant į tai, jog kiekvienam iš jų yra būtina asmeninė erdvė, siekia, kad jiems būtų suteiktas didesnis – dviejų kambarių socialinis būstas. Šias nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, iš kurių nustatyta, kad ieškovei nuo 2023-01-17 iki 2031-05-22 nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, o trečiajam asmeniui Ž. T. nuo 2010-10-15 iki 2048-08-09 nustatytas 55 procentų darbingumo lygis. Iš 2018-11-20 Socialinio būsto nuomos sutarties Nr. 3762-3072 matyti, kad Ž. T. suteikto socialinio būsto, adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 28,93 kv. m. Pažymėtina, jog tiek ieškovė, tiek Ž. T. teismo posėdžio nurodė, jog iš savo gaunamų piniginių lėšų kartu išlaiko turimą socialinį būstą ir moka komunalinius mokesčius. Duomenų, kad už būsto adresu (duomenys neskelbtini), nuomą ar komunalinius mokesčius būtų įsiskolinimų byloje nėra.  

Sprendžiant ieškovės reikalavimo pagrįstumo klausimą, be kita ko, įvertintina aplinkybė, jog atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu su ieškiniu iš esmės sutiko. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė patvirtino, jog esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuriuo ieškovės sūnus Ž. T. būtų pripažintas V. Š. šeimos nariu, ieškovei būtų teikiamas siūlymas išnuomoti dviejų kambarių socialinį būstą. 

Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad nuoseklūs ieškovės ir trečiojo asmens Ž. T. paaiškinimai, byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia ieškovės ir jos pilnamečio sūnaus Ž. T. bendro gyvenimo kartu faktą ir bendro ūkio tvarkymą daugiau kaip vienerius metus. Ieškovė kartu su sūnumi kartu gyvena nuo pat jo gimimo – (duomenys neskelbtini), jie vienas kitu rūpinasi, padeda, bendrai išlaiko būstą, moka komunalinius mokesčius. Duomenų, kurie paneigtų, ar sudarytų pagrindą abejoti ieškovės ir trečiojo asmens Ž. T. nurodytoms aplinkybėms, byloje nėra.

Esant nustatytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog yra teisinis pagrindas pripažinti, kad ieškovė atitinka CK 6.588 straipsnyje nurodytus kriterijus, t.y. ieškovė yra pagrindinio būsto nuomininko Ž. T. mama, jie daugiau kaip vienerius metus gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti Ž. T. V. Š. šeimos nariu laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas (CK 6.588 straipsnio 4 dalis).

Ieškovė pateiktu ieškiniu taip pat prašė įpareigoti atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją sudaryti nuomos sutartį. Teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek jos atstovė patvirtino, jog nebepalaiko šio reikalavimo ir prašo palikti tik pirmąjį reikalavimą, t.y. pripažinti Ž. T. V. Š. šeimos nariu. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu atsakovės atstovė patvirtino, jog pagrindas dėl didesnio – dviejų kambarių socialinio būsto suteikimo bus įsiteisėjęs teismo sprendimas, jeigu juo būtų pripažinta, kad Ž. T. yra V. Š. šeimos narys.

Esant nustatytoms aplinkybėms ieškovės antrasis ieškinio reikalavimas įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją sudaryti nuomos sutartį paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ieškovei 2025-04-01 nutartimi buvo atidėtas 222,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Pažymėtina, jog ieškovė ieškiniu pareiškė du neturtinio pobūdžio ieškinio reikalavimus, todėl mokėtinas žyminis mokestis turėjo būti 222,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis). Kadangi šiuo teismo sprendimu V. Š. antrasis ieškinio reikalavimas paliktas nenagrinėtas, todėl iš ieškovės valstybės naudai priteistinas 111,00 Eur dydžio žyminis mokestis, t. y. tik už vieną reikalavimą pripažinti Ž. T. V. Š. šeimos nariu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis).

Teismas šioje byloje patyrė 15,86 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Nagrinėjamu atveju jau minėta, jog vadovaujantis CK 6.588 straipsnio 4 dalies reglamentavimu, artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais tik teismo tvarka, t. y. pačiai atsakovei tokia teisė įstatymo nėra suteikta ir ji nėra atsakinga, kad ieškovė, įgyvendindama savo teisę būti pripažinta nuomininko šeimos nariu, kreipėsi į teismą dėl šio fakto nustatymo. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus aplinkybę, kad bylinėjimosi išlaidos atsirado ne dėl atsakovės kaltės, taip pat vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei iš atsakovės nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.588 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti trečiąjį asmenį Ž. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šeimos nariu.

Ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją sudaryti nuomos sutartį palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš ieškovės V. Š. 111,00 Eur (vieno šimto vienuolikos eurų ir 00 ct) žyminį mokestį valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja                                                                   Inga Sakalauskaitė