Civilinė byla Nr. e2-450-996/2023

    Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33664-2021-6

    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.1;

    2.6.8.12; 3.2.6.1

    (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 23 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei, 

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arlitanus“ atstovams advokatei Indrei Uždavinytei, uždarosios akcinės bendrovės „Arlitanus“ vadovui A. B.,

atsakovams J. J., I. Š., R. Š., jų atstovei advokatei Jolitai Mikalkevičiūtei, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arlitanus“ ieškinį atsakovams J. J., I. Š. ir R. Š. dėl įpareigojimo įvykdyti sutartis ir atsakovų J. J., I. Š. ir R. Š. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Arlitanus“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Teismas

n u s t a t ė :

 uždaroji akcinė bendrovė „Arlitanus“ (toliau – ieškovė, UAB „Arlitanus“) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–8) J. J., prašydama įpareigoti J. J. įvykdyti 2021 m. balandžio 8 d. sutartį natūra, t. y. įpareigoti J. J. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (arba per 10 dienų nuo nuosavybės teisių į turtą įregistravimo J. J. vardu nekilnojamojo turto registre dienos, jei teismo sprendimo įsiteisėjimo metu tai dar nebus padaryta) perleisti jai (ieškovei) nuosavybės teisę į 0,1946 ha bendro ploto žemės sklypą (žemės sklypus, žemės sklypų dalis), į kurį J. J. bus atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. V. (A. V.) nuosavybės teisėmis valdytą turtą (įskaitant, bet neapsiribojant, naują Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto dydžio nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą) nuosavybės teisių atkūrimo byloje, esančioje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriuje už 50 000 Eur kainą (kuri jau sumokėta), J. J. nevykdant teismo sprendimo, įpareigojančio įvykdyti sutartinę prievolę natūra per teismo nustatytą terminą, jos (ieškovės) naudai skirti J. J. 100 Eur baudą už kiekvieną įsipareigojimo nevykdymo dieną.

UAB „Arlitanus“ elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 25–33) I. Š. ir R. Š., prašydama įpareigoti I. Š. ir R. Š. įvykdyti 2021 m. balandžio 29 d. sutartį natūra, t. y. įpareigoti I. Š. ir R. Š. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (arba per 10 dienų nuo nuosavybės teisių į turtą įregistravimo I. Š. ir R. Š. vardu nekilnojamojo turto registre dienos, jei teismo sprendimo įsiteisėjimo metu tai dar nebus padaryta) perleisti jai (ieškovei) nuosavybės teisę į 0,1874 ha bendro ploto žemės sklypą (žemės sklypus, žemės sklypų dalis), į kurį pretendentei D. Š. (mirusi (duomenys neskelbtini)) bus atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. V. (A. V.) nuosavybės teisėmis valdytą turtą (įskaitant, bet neapsiribojant, naują Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto dydžio nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą) nuosavybės teisių atkūrimo byloje, esančioje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriuje, ir kurį paveldės I. Š. ir R. Š., kaip vieninteliai pretendentės D. Š. įpėdiniai, už 50 000 Eur kainą (kuri jau sumokėta), I. Š. ir R. Š. nevykdant teismo sprendimo, įpareigojančio įvykdyti sutartinę prievolę natūra per teismo nustatytą terminą, jos (ieškovės) naudai skirti I. Š. ir R. Š. 100 Eur baudą už kiekvieną įsipareigojimo nevykdymo dieną. 

Ieškovė ieškiniuose paaiškino, kad UAB „Arlitanus“ viena iš veiklos sričių yra nekilnojamojo turto vystymas. Teigė, kad atsakovė J. J. yra pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą į buvusio savininko A. V. (A. V.) nuosavybės teisėmis valdytą turtą – žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimo byloje, esančioje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriuje, atsakovai I. Š. ir R. Š. yra D. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), vieninteliai įpėdiniai (turto paveldėtojai), D. Š. yra pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą į buvusio savininko A. V. (A. V.) nuosavybės teisėmis valdytą turtą – žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimo byloje, esančioje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriuje, taigi D. Š. atkūrus nuosavybės teisės į žemės sklypą, jį paveldės atsakovai I. Š. ir R. Š., tačiau visi trys atsakovai neturėjo intereso patys naudotis žemės sklypais, jie šiuos žemės sklypus siekė parduoti ir gauti piniginių lėšų, o UAB „Arlitanus“ turėjo interesą įsigyti tuos žemės sklypus, tačiau jie negalėjo sudaryti žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių, kadangi nuosavybės teisės į konkrečius žemės sklypus dar nebuvo atkurtos, todėl 2021 m. balandžio 8 d. su J. J., 2021 m. balandžio 29 d. su I. Š. ir R. Š. buvo pasirašytos sutartys, kurias patvirtino Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaras Edgaras Normantas (notarinio registro Nr. 3639 ir Nr. 4539) (toliau – sutartys), pagal kurias atsakovai įsipareigojo parduoti, o UAB „Arlitanus“ nupirkti žemės sklypus ir sudaryti pagrindines turto pirkimo–pardavimo sutartis per 10 dienų nuo nuosavybės teisių į turtą įregistravimo atsakovų vardu nekilnojamojo turto registre dienos, taip pat UAB „Arlitanus“ sumokėjo atsakovams visą turto kainą – J. J. 50 000 Eur, I. Š. ir R. Š. 50 000 Eur (sutarčių 3, 5, 6 punktai), o atsakovai įsipareigojo išduoti UAB „Arlitanus“ nurodytam asmeniui įgaliojimą veiksmams, kurie yra būtini šių sutarčių tikslui pasiekti, atlikti (sutarčių 4 punktas). Pabrėžė, kad sudarius sutartis atsakovai nedelsiant (atitinkamai 2021 m. balandžio 8 d. ir 2021 m. balandžio 29 d.) išdavė įgaliojimus, patvirtintus Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro Edgaro Normanto (notarinio registro Nr. 3640 ir Nr. 4540) (toliau – įgaliojimai), kuriais UAB „Arlitanus“ nurodyti asmenys (toliau – įgaliotiniai) įgalioti veikti atsakovų vardu atkuriant ir neatlygintinai perduodant nuosavybėn naujus Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto dydžio nustatyta tvarka įrengtus arba neįrengtus žemės sklypus (arba jų dalis) ir tuo tikslu dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo klausimo svarstymo posėdžiuose, pasitarimuose, susirinkimuose ir pan., įgaliotinių lėšomis atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti žemės sklypų nuosavybės dokumentus, gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir atlikti kitus susijusius veiksmus, taip pat parduoti atkūrimo būdu įgytus žemės sklypus. Paaiškino, kad 2021 m. lapkričio 24 d. atsakovai buvo kviečiami dalyvauti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus organizuotame Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai bei kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdyje, kuriame turėjo pasirinkti konkrečius žemės sklypus, į kuriuos bus atkurtos nuosavybės teisės, posėdyje atsakovus turėjo atstovauti įgaliotiniai, tačiau prieš komisijos posėdį įgaliotiniai buvo informuoti, kad įgaliojimai panaikinti. Teigė, kad UAB „Arlitanus“ bandė susisiekti su atsakovais ir išsiaiškinti įgaliojimų atšaukimo priežastis bei gauti informaciją apie vykusį komisijos posėdį nuosavybės teisių atkūrimo byloje ir atsakovų pasirinktus žemės sklypus, kad galėtų būti pradėtos ruošti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutartys, tačiau atsakovai atsisakė bendrauti. Ieškovės teigimu, iš atsakovų veiksmų, t. y. įgaliojimų atšaukimo ir atsisakymo bendrauti, akivaizdžiai matyti, kad atsakovai nebesirengia vykdyti sutarčių ir įforminti turto perleidimo sandorių, o tai, kad atsakovai ignoruoja UAB „Arlitanus“ ir neteikia jokios informacijos, sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovai siekia kuo greičiau įsiregistruoti nuosavybės teisę į turtą ir jį perleisti tretiesiems asmenims, tokiu būdu užkertant jai galimybes ginti savo teises, reikalaujant kad sutartys būtų vykdomos natūra ir turtas būtų perleidžiamas jai. Paaiškino, kad sutartys turi preliminariajai ir pagrindinei sutarčiai būdingų bruožų, kadangi atsakovai laisva valia įsipareigojo pasirašyti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį kai tik tam atsiras formalios sąlygos (t. y. bus atkurtos, paveldėtos ir įregistruotos atsakovų nuosavybės teisės į turtą), taip pat tai, kad sutartys buvo patvirtintos notaro, kas būdinga ir yra reikalinga sudarant pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, dar daugiau, UAB „Arlitanus“ sumokėjo atsakovams visą turto kainą (sutarties 3, 5, 6 punktai), kas paprastai būna daroma po pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, taigi, sudarius sutartis atsakovai visus klausimus ir veiksmus, susijusius su turtu, patikėjo UAB „Arlitanus“ (jos pasirinktiems įgaliotiniams), kas, vėlgi, yra pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties bruožas, t. y. įprastai tik perleidus turtą pirkėjo nuosavybėn pirkėjui pereina teisė šiuo turtu disponuoti ir spręsti su juo susijusius klausimus.

Teismo pirmininko pavaduotojo 2022 m. vasario 25 d. nutartimi aukščiau nurodytus ieškinius nutarta nagrinėti vienoje byloje.

Atsakovai J. J., I. Š. ir R. Š. (toliau kartu – atsakovai) su ieškiniais nesutiko ir prašė juos atmesti (el. b. t. III, b. l. 129–146).

Atsakovai paaiškino, kad jie suteikė įgaliojimus nepažįstamiems ir iki tol niekuomet nematytiems advokatams veikti jų vardu atkuriant nuosavybės teises bei neatlygintinai perduodant nuosavybėn turtą, parduoti jį už savo nuožiūra nustatytą kainą ir sąlygas bei gauti pinigus. Nurodė, kad 2021 m. kovo 12 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko A. V. (A. V.) nuosavybės teisėmis valdytą turtą, atlyginant pinigais (simboline 224 Eur suma už 0,1946 ha žemės Vilniaus mieste ir simboline 216 Eur suma už 0,1874 ha žemės Vilniaus mieste), juos sudomino ieškovės pasiūlymas sumokėti J. J. 5 000 Eur, o I. Š. ir R. Š. po 2 500 Eur, tačiau po jų įtraukimo į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) įsakymu patvirtintą sąrašą, tik po susipažinimo su galimais pasirinkti sklypais, nurodytais (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymo priede, suprato, kad buvo ieškovės, su ja veikusių advokatų, kuriems buvo išduoti įgaliojimai, apgauti, nes jiems būtent tuomet paaiškėjo, kad jie įtraukti į sąrašą ir vieni pirmųjų gali pasirinkti didžiulės vertės (ne mažiau kaip 100 000 Eur) sklypus Vilniaus mieste, todėl inicijavo įgaliojimų naikinimą. Atsakovų teigimu, ieškovė juos apgaule įtikino pasirašyti sutartis; jie pasirašė organizacinius susitarimus, kurie neatitinka imperatyvių įstatyme nustatytų normų, kad galėtų būti laikomi galiojančiais ir kad galėtų būti vykdomi natūra; ieškovės teiginius apie 50 000 Eur sumų pagal sutartis sumokėjimą laiko melagingais; sutartys neturi būtinosios esminės sąlygos – dalyko, todėl negali būti laikomos nei preliminariomis, nei pagrindinėmis pirkimo–pardavimo sutartimis. Atsakovai laiko, kad sutartys savo esme buvo išvadų dėl žemės perdavimo neatlygintinai pirkimo–pardavimo sutartys, jas sudarydami nė nenumanė, kad prekyba išvadomis yra draudžiama įstatymo. Atsakovų įsitikinimu, yra pagrindas pripažinti sutartis negaliojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio pagrindu (dėl suklydimo), o kadangi sutarčių pasirašymą ir suklaidinimą įtakojo ieškovė, todėl turėtų būti taikomas CK 1.91 straipsnis – sutartys turėtų būti pripažintos negaliojančios dėl apgaulės.

Atsakovai pateikė priešieškinį (el. b. t. IV, b. l. 17–35), prašydami J. J. ir ieškovės 2021 m. balandžio 8 d. sutartį bei R. Š., I. Š. ir ieškovės 2021 m. balandžio 29 d. sutartį pripažinti negaliojančiomis kaip prieštaraujančias imperatyviai įstatymo normai, gerai moralei ir viešai tvarkai. Atsakovai nurodė, kad Š. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu paveldėjo mirusios motinos D. Š. (J. J. sesers) paliktą turtą. Maždaug po mėnesio, kai jie gavo 2021 m. kovo 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą, kad jiems už 0,1874 ha ketinama sumokėti 216,74 Eur, su I. Š. telefonu susisiekė UAB „Arlitanus“ vadovas A. B. ir pasiūlė Š. 5 000 Eur sumą sumokėti nedelsiant, jei Š. sutiks pas notarą pasirašyti ieškovės nurodytus dokumentus, ir papildomą 5 000 Eur sumą sumokėti Š. vėliau – jei ieškovei pasiseks pasiekti, kad būtų priimtas sprendimas dėl realaus žemės skyrimo; atsakovė J. J. priėmė analogišką UAB „Arlitanus“ vadovo pasiūlymą. Atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pasiūlytas nedideles sumas, atsakovus sudomino ieškovės pasiūlymas sumokėti jiems po 5 000 Eur (J. J. 5 000 Eur, I. Š. ir R. Š. po 2 500 Eur). Atsakovai tik po susipažinimo su galimais pasirinkti sklypais, nurodytais (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymo priede, suprato buvę ieškovės ir su ja veikusių advokatų, kuriems buvo išduoti įgaliojimai ir testamentas, apgauti, nes atsakovams tuomet paaiškėjo, kad jie yra įtraukti į sąrašą ir vieni pirmųjų gali pasirinkti didelės vertės sklypus Vilniaus mieste, todėl atsakovai inicijavo išduotų įgaliojimų ir testamento naikinimą. Atsakovų teigimu, jie buvo apgaule ieškovės įtikinti pasirašyti sutartis, kaip vienintelę priemonę jiems gauti po 5 000 Eur (J. J. 5 000 Eur, I. Š. ir R. Š. po 2 500 Eur), t. y. sumą, ženkliai didesnę nei sprendimuose nurodytos 224 Eur ir 216 Eur sumos, be to, ieškovė buvo pažadėjusi atsakovams sumokėti dar po 5 000 Eur (J. J. 5 000 Eur, I. Š. ir R. Š. po 2 500 Eur), jeigu ieškovei pasiseks pasiekti, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priimtų sprendimus dėl sklypų skyrimo vietoj piniginių kompensacijų. Anot atsakovų, šalys pasirašė organizacinius susitarimus, kurie neatitinka imperatyvių įstatyme numatytų normų, kad galėtų būti laikomi galiojančiais ir kad galėtų būti vykdomi natūra, šalys negalėjo sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, kadangi neegzistavo joks sutarties objektas: konkretus sklypas. Atsakovų teigimu, ieškovė pateikė teismui suklastotą 2021 m. balandžio 8 d. kasos išlaidų orderį Nr. 216, nes faktiškai 2021 m. balandžio 8 d. sutarties pasirašymo metu atsakovė J. J. pasirašė tik kasos išlaidų orderį, kuriame buvo atspausdinta suma skaičiumi: 5 000, t. y. faktiškai atsakovės J. J. iš ieškovės gauta suma; ieškovė pateikė teismui suklastotus 2021 m. balandžio 29 d. kasos išlaidų orderius Nr. 219 ir Nr. 220, nes faktiškai 2021 m. balandžio 29 d. sutarties pasirašymo metu atsakovai I. Š. ir R. Š. pasirašė tik kasos išlaidų orderius, kuriuose buvo atspausdinta suma skaičiumi: 2 500, t. y. faktiškai kiekvieno iš atsakovų (I. Š. ir R. Š.) iš ieškovės gauta suma. Atsakovų teigimu, sutartys neturi preliminariajai ir pagrindinei sutarčiai būdingų bruožų ir todėl dėl jų – kaip pagrindinių sutarčių negalimas teismo sprendimas dėl jų vykdymo natūra. Pažymėjo, kad sutartys neturi būtinosios esminės sutarties sąlygos – sutarties dalyko, todėl negali sukelti šalims teisinių padarinių ir todėl negalioja. Atsakovų manymu, sutartys savo esme buvo išvados dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn pirkimo–pardavimo sutartys, jie laikė, kad pardavė išvadą už 5 000 Eur, net nenumanydami, kad prekyba išvadomis yra draudžiama įstatymo. Teigė, jog sutarčių pasirašymo aplinkybės lėmė, kad jie sutartis pasirašė dėl ieškovės panaudotų apgaulingų aiškinimų. Nurodė, kad jie neturi ne tik teisinio, bet net ir kokio nors aukštojo išsilavinimo, atsakovė J. J. yra itin garbaus amžiaus ((duomenys neskelbtini) gimimo), jos buvusi profesija – kirpėja, atsakovų I. Š. ir R. Š. išsilavinimas yra tik vidurinis, I. Š. yra (duomenys neskelbtini) turgavietės prekiautoja, R. Š. yra pavienius darbus atliekantis darbininkas. Pažymėjo, kad jie suvokė, jog žemės sklypo net neturi, kad jiems buvo siūloma parduoti išvadą ir jie turi pasirašyt tokią sutartį, kokia pateikta notaro biure. Atsakovų įsitikinimu, yra pagrindas pripažinti sutartis negaliojančiomis CK 1.90 straipsnio pagrindu dėl jų suklydimo, kurį lėmė ieškovės apgaulė; kadangi tai, kad jie pasirašė sutartis ir buvo suklaidinti, įtakojo ieškovė, todėl turi būti taikomas CK 1.91 straipsnis (sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis dėl apgaulės). Teigė, kad sutartys buvo parengtos ieškovės, po 5 000 Eur atsakovai gavo (J. J. gavo 5 000 Eur, I. Š. ir R. Š. gavo po 2 500 Eur) pagal sutartis iki jų pasirašymo, taip darant jiems spaudimą, kad jie bijotų persigalvoti, ieškovė jiems aiškino, kad 50 000 Eur suma sutartyse nurodoma, nes ieškovei reikia susitvarkyti savo buhalteriją, pagrindžiant ieškovės grynų pinigų operacijas ir kad atsakovai daro paslaugą ieškovei, pasirašant sutartis su nuoroda į 50 000 Eur sutarties 5 punkte (vietoj to, kad ten būtų nurodyta faktiškai atsakovų gauta 5 000 Eur suma), taip kaip ieškovė daro paslaugą jiems, sumokėdama iš anksto 5 000 Eur, nors ieškovei esą visiškai nežinoma, ar pavyks pasiekti, kad būtų sudaryta galimybė pasirinkti sklypus, o ne gauti pinigines kompensacijas. Teigė, kad buvo ieškovės apgauti, ieškovė įvykdė sąmoningą tyčinį jų suklaidinimą dėl esminių sutarčių aplinkybių, svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimą, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorius tokiomis sąlygomis, kokių ieškovė siekė; ieškovė nuo jų nuslėpė, kad jiems yra reali galimybė gauti daugiau nei po 100 000 Eur kainuojančius konkrečius sklypus Vilniaus mieste, aiškindama, kad 5 000 Eur sumokėjimas ir pažadas sumokėti dar 5 000 Eur yra reali jų turimų teisių vertė; jei jie būtų teisingai suvokę, kad jie turi atgauti nuosavybės teises į realius daugiau nei po 100 000 Eur kainuojančius sklypus, jie niekuomet nebūtų pasirašę su ieškove tokių sutarčių, kokias ieškovė jiems pateikė, tuo labiau, kad faktiškai atsakovei J. J. ir atsakovams Š. ieškovė sumokėjo tik po 5 000 Eur (J. J. 5 000 Eur, I. Š. ir R. Š. po 2 500 Eur).

Ieškovė su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. V, b. l. 57–69). Ieškovė nurodė, kad atsakovai priešieškinyje nesąžiningai teigia, jog neturi patirties sandoriuose su nekilnojamuoju turtu, ir nutyli aplinkybes, kad yra dalyvavę ne viename nuosavybės teisių atkūrimo procese, sudarę ne vieną nekilnojamojo turto perleidimo sandorį, o taip pat turi patirties ir teisminiuose ginčuose. Ieškovė nurodė, kad jai yra žinoma, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimais atkūrė atsakovams (atsakovei J. J. ir D. Š., kurios turtą, įskaitant ir žemės sklypus, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės, paveldėjo atsakovai I. Š. ir R. Š.) nuosavybės teises į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), netrukus po to 2014 m. balandžio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė J. J. žemės sklypą perleido A. D., Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsakovams ir pripažino negaliojančia (duomenys neskelbtini) sutartį bei taikant restituciją priteisė iš J. J. A. D. naudai jos sumokėtą 70 377,67 Eur sumą už žemės sklypą, po šio sprendimo priėmimo atsakovė J. J. perleido (padovanojo dukrai) savo nekilnojamąjį turtą, kad iš jos nebūtų išieškoma A. D. naudai priteista suma, A. D. prašymu 2017 m. gruodžio 21 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ieškovė perėmė A. D. reikalavimo teises į J. J. dėl teismo priteistos 70 377,67 Eur sumos grąžinimo, ieškovė ir J. J. sudarė 2019 m. lapkričio 7 d. skolos padengimo sutartį, kurios pagrindu skolos padengimui J. J. perleido ieškovės nuosavybėn 0,2550 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), į kurį jai buvo atkurtos nuosavybės teisės; J. J. nuosavybės teisės buvo atkurtos į dar kelis žemės sklypus (jų dalis), kuriuos visus J. J. perleido po ginčo 2021 m. balandžio 8 d. sutarties su ieškove sudarymo, t. y. 2021 m. gegužės 13 d. dovanojimo sutartimi padovanojo dukrai žemės sklypų dalis. Pažymėjo, kad ne vieną nekilnojamojo turto sandorį yra sudariusi ir atsakovė I. Š., turėtą butą ji perleido 2022 m. birželio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, atsakovas R. Š. taip pat yra sudaręs nekilnojamojo turto perleidimo sandorių. Pažymėjo, kad I. Š. ir R. Š. yra D. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėtojai, po D. Š. mirties buvo atkurtos bei įregistruotos D. Š. nuosavybės teisės į tam tikrą nekilnojamąjį turtą, atsakovai I. Š. ir R. Š. neužbaigė paveldėjimo procedūrų ir savo vardu neįregistravimo paveldėto D. Š. turto, kad į jį nebūtų nukreiptas kreditorių išieškojimas. Ieškovė pažymėjo, kad jos vadovą A. B. pažinojo visi atsakovai, su juo yra ne kartą konsultavęsi įvairiais klausimais dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų, žemės sklypų, į kuriuos atsakovams atkurtos nuosavybės teisės, vystymo ir pan. Nurodė, kad pačios atsakovės J. J. dukra (V. J.) kreipėsi į ieškovės vadovą ir informavo apie atsakovų gautus sprendimus atkurti nuosavybės teises į giminaičio turėtą nekilnojamąjį turtą išmokant pinigines kompensacijas. Teigė, kad iš bendravimo su atsakovais tapo aišku, jog atsakovai patys neturėjo intereso naudotis žemės sklypais, į kuriuos jiems būtų atkurtos nuosavybės teisės, bet turėjo interesą šį turtą parduoti ir gauti piniginių lėšų, todėl ieškovė pasiūlė jiems sudaryti preliminarias žemės sklypų, į kuriuos atsakovams bus atkurtos nuosavybės teisės, pirkimo–pardavimo sutartis. Pažymėjo, kad sutartyse žemės sklypų pardavimo kaina (50 000 Eur) buvo nustatyta įvertinus ieškovės prisiimtą riziką, kad sutarčių sudarymo metu ne tik nebuvo žinoma, ar Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pakeis savo sprendimą, bet ir nebuvo žinoma, į kokius konkrečiai žemės sklypus galėtų pretenduoti atsakovai. Pabrėžė, kad, priešingai nei teigiama priešieškinyje, ji niekaip neklaidino ir neapgavo atsakovų dėl sudaromų sutarčių pobūdžio ir galimos nuosavybės teisių atkūrimo bylos eigos, kitaip būtų nepaaiškinama, kodėl ieškovė norėtų sumokėti atsakovams po 50 000 Eur (ar po 5 000 Eur, kaip kad nesąžiningai teigia atsakovai gavę) vietoj Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nurodytų 224 Eur ir 216 Eur kompensacijų, ir teiktų pasirašyti sutartis, kurių susitarimo objektas yra žemės sklypų, į kuriuos bus atkurtos nuosavybės teisės, pagrindinių pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymas po nuosavybės teisių į sklypus atkūrimo; atsakovams buvo pateikta visa informacija ir jie patys įsivertino visas rizikas, kylančias iš sutarčių sudarymo ar nesudarymo. Ieškovės teigimu, tai, kad už žemės sklypus pagal sutartis buvo sumokėta po 50 000 Eur patvirtina 2021 m. balandžio 8 d. kasos išlaidų orderis Nr. 216, 2021 m. balandžio 29 d. kasos išlaidų orderis Nr. 219 ir 2021 m. balandžio 29 d. kasos išlaidų orderis Nr. 220, ieškovės kasos knygos išrašai už 2021 m. balandžio mėn. ir Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro Edgaro Normanto patvirtintų sutarčių 5 punktai, kuriuose atsakovai patvirtino, kad turto kaina pagal kiekvieną sutartį sudaro 50 000 Eur, ir ji visa ieškovės atsakovams sumokėta grynais pinigais prieš pasirašant sutartis. Pažymėjo, kad pinigai pagal sutartis atsakovams buvo sumokėti bei kasos išlaidų orderiai pasirašyti notaro biure prieš pat ginčo sutarčių pasirašymą ir notarinį tvirtinimą, taigi kasos išlaidų orderių kopijas notaras padarė ir į elektroninę notaro knygą įkėlė nedelsiant po jų pasirašymo. Ieškovės teigimu, atsakovai nesąžiningai interpretuoja įgaliojimų suteikimo advokatams ir testamento surašymo aplinkybes bei tikslus. Nurodė, kad sumokėjusi atsakovams visą kainą už turtą, ji norėjo per įgaliotus asmenis užsitikrinti, kad bus tinkamai įvykdyti visi sutartiniai įsipareigojimai iš atsakovų pusės ir jai bus perleisti žemės sklypai, į kuriuos atsakovams bus atkurtos nuosavybės teisės, atitinkamai šalių buvo suderinta, kad, atsižvelgiant į atsakovės J. J. garbų amžių, ji surašys testamentą, kad mirties atveju turtas, už kurį ieškovė yra sumokėjusi J. J. visą jo kainą, nebūtų paveldimas atsakovės giminaičių, o per ieškovės nurodytą paveldėtoją būtų perleistas ieškovės nuosavybėn. Teigė, kad atsakovai negalėjo nesuprasti, kad ji turi interesą įsigyti žemės sklypus, į kuriuos atsakovams bus atkurtos nuosavybės teisės, nes kitaip nepaaiškinama, kodėl ji mokėtų atsakovams, kad ir 5 000 Eur (o realiai – 50 000 Eur), pasirašant sutartis, ir vėliau, po nuosavybės teisių į sklypus atsakovams atkūrimo, dar tokią pačią sumą, juk būtų logiška, kad atsakovai turėtų mokėti jai, jei ji tik teiktų organizacinę ir teisinę pagalbą atkuriant atsakovams nuosavybės teises į žemės sklypus; sutarčių sudarymo metu, t. y. 2021 m. balandžio mėn., dar nebuvo žinoma, į kokius žemės sklypus galės pretenduoti į pretendentų eilę įtraukti asmenys, taigi šių aplinkybių niekaip negalėjo žinoti ir ji, žemės sklypų kaina jos buvo pasiūlyta įvertinus šias nežinomas aplinkybes ir abiem sutarties šalims prisiimant atitinkamas rizikas, todėl jai nesuprantama, kaip atsakovai galėjo būti apgauti sudarant sutartis, todėl, jos vertinimu, atsakovai neįrodė pagrindo sutartis pripažinti negaliojančiomis remiantis CK 1.91 straipsniu. Nurodė, kad jai nesuprantama, apie kokias išvadas dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn kalba atsakovai ir kaip jiems galėjo susiformuoti įsivaizdavimas, kad parduodamos kažkokios išvados, kai to nėra nurodyta nei sutarčių tekste, nei kalbėta tarp šalių tariantis dėl sutarčių sudarymo, atsakovai neįrodė savo suklydimo dėl ginčo sutarčių esmės, taigi ir pagrindo sutartis pripažinti negaliojančiomis remiantis CK 1.90 straipsniu. Nurodė ir tai, kad CK nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto objekto, kurio sutarties sudarymo metu pardavėjas dar neturi, bet įgis ateityje, pagal teisinį reglamentavimą, tik sudarant pagrindinę nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį joje privalo būti nurodyti detalūs duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui (CK 6.396 straipsnis); sutartyse šalys neturėjo galimybės pagal individualius požymius, kaip kad unikalus Nr., kadastrinis Nr., adresas ar pan., apibrėžti žemės sklypų, nes į juos atsakovams dar nebuvo atkurtos nuosavybės teisės ir net nebuvo aišku, kokioje vietoje bus šie sklypai, tačiau šalys labai aiškiai susitarė dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties objekto; be to, atsakovai nenurodė, kokią konkrečią imperatyvią teisės aktų nuostatą pažeidė sutartys, atsakovai neįrodė pagrindo sutartis pripažinti negaliojančiomis remiantis CK 1.80 straipsniu.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Indrė Uždavinytė palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad atsakovai iki šiol nėra pasirinkę sklypų; J. J. notaro biure pasirašydama sutartį dalyvavo kartu savo dukra V. J..

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas UAB „Arlitanus“ vadovas A. B. paaiškino, kad pagal abi sutartis po 50 000 Eur iš įmonės kasos išimtus grynuosius pinigus perdavė atsakovams notaro biure, kupiūros buvo po 100 Eur, atsakovai pinigus persiskaičiavo, už J. J. tai padarė jos dukra V. J., atsakovai sutiko gauti pinigus grynaisiais; su J. J. ir I. Š. susipažino prieš kokius 10 metų, kai joms buvo projektuojama žemė, jis tuo metu buvo projektavimo autorius, nuo tada turėjo visus dokumentus, apie 15 metų dirba (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje ir turi visus duomenis; prieš sudarant ginčo sutartis jam paskambino J. J. dukra, sakydama, kad už žemę jiems skirta kompensacija pinigais, teiravosi, ką reiktų daryti, ieškovė parengė raštą pagal turimus dokumentus, jį pasirašė J. J. ir jis buvo pristatytas į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, tuomet buvo sutarta sudaryti sutartis ir tai buvo padaryta notaro biure, prieš pasirašant sutartis, sutarties, įgaliojimo ir dokumento dėl paveldėjimo pavyzdžiai buvo duoti atsakovams susipažinti, jie klausimų nekėlė, viskas juos tenkino, likus kokioms 2 dienoms iki sutarčių pasirašymo notaro biure notaras persiuntė dokumentus jau su atsakovų rekvizitais, jie su viskuo susipažino, sutartis pasirašė, tačiau kai jau pagal įgaliojimus advokatai turėjo eiti į sklypų pasirinkimo posėdį, paaiškėjo, kad įgaliojimus atsakovai atšaukė, telefonu neatsiliepė, tik atsakovas R. Š. atsiliepęs nurodė, kad jiems uždrausta bendrauti su ieškove kažkokio advokato, mano, kad atsakovams buvo pasiūlyta didesnė kaina; iš J. J. yra priėmęs 5 000 Eur avansą už atliktus darbus, kurių visa sutarta vertė buvo 20 000 Eur, už (duomenys neskelbtini) k. sklypą, ieškovė jau buvo suradusi pirkėją, atlikusi priešprojektinius pasiūlymus, J. J. vienintelė savo žodžio ilgai laikėsi, norėjo grąžinti ieškovei 80 000 Eur skolą, kurią įmonė yra perėmusi iš D.

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė advokatė Jolita Mikalkevičiūtė palaikė atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad byloje nėra įrodymų, jog notaras pasidarė ir kada kasos išlaidų orderių kopijas; byloje nėra įrodymų, kad buvo kažkas tartasi su atsakovais dėl sklypų vystymo ir jų vertės didinimo.

Teismo posėdžio metu atsakovė I. Š. papildomai paaiškino, kad turi verslo liudijimą, prekiauja (duomenys neskelbtini) turgavietėje; po mamos mirties į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos yra kreipusis ne kartą, tiek žodžiu, tiek raštu; notaro biure paties notaro nematė, sutartį pasirašė su 50 000 Eur suma fiktyviai, kad ieškovės atstovas apsidraustų, nepamena, ar darbuotoja notaro biure klausė, ar jie pinigus gavo pagal sutartį, ieškovės atstovas jai davė 2 500 Eur, tiek pat davė ir jos broliui R. Š., jai atrodė, kad pasirašė kasos išlaidų orderį, kur buvo nurodyta 2 500 Eur suma, galimai visus suklaidino, nes pasirašė ant kasos išlaidų orderio su 25 000 Eur suma, ieškovės atstovas jai sakė, kad pasirašant sutartį jiems duoda 5 000 Eur ir jei jam pavyks jiems padėti atgauti žemę, tada dar sumokės jiems 5 000 Eur ir žemė atiteks jam. Mano, kad ieškovės atstovas juos apgavo, nes žemę jie būtų gavę ir be jo, žemės vertė didesnė nei 5 000 Eur; į posėdį dėl sklypų pasirinkimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos pavedė eiti juos atstovaujančiai advokatei, jai nenurodė, kokį sklypą pasirinkti, sklypas buvo pasirinktas, bet paskui jo buvo atsisakyta, dėl ko atsisakė nepamena, galimai jai (atsakovei) sklypas netiko.

Teismo posėdžio metu atsakovas R. Š. papildomai paaiškino, kad notaro biure ieškovės atstovas davė 5 000 Eur jam su seserimi I. Š. ir pasakė, kad paskui jiems duos dar 5 000 Eur, kai atgaus žemę, jis minėjo, kad yra rizika, nežinomybė, ar pavyks sugrąžinti žemę, jei pavyks, žemė atiteks jam (ieškovės atstovui), nepamena, ar notaro padėjėja klausė, ar pinigus pagal sutartį jie gavo, ką pasirašo jis (atsakovas) nežiūrėjo, jam buvo nesvarbu, norėjo gauti pasiūlytus 10 000 Eur; vėliau atsakovas R. Š. jau teigė, kad sutartį dėl 50 000 Eur gavimo perskaitė prieš pasirašydamas; su ieškovės atstovu jau ir anksčiau buvo konsultavęsis (apie 1990 metus), dabar visus klausimus su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos tvarkė sesuo I. Š.. Mano, kad ieškovės atstovas juos apgavo, nes per mažai sumokėjo ir sakė, kad kažką padarys, jis nežino, ar ieškovės atstovas kažką padarė dėl jų įtraukimo į sąrašą asmenų, galinčių rinktis sklypus, byloje esančio 2021 m. balandžio 29 d. prašymo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos jie nerašė, parašas jo, gal jį tik pasirašė, nepamena; sklypų jie nepasirinkę, to nedarys, kol nebus išnagrinėta ši byla; banko sąskaitos savo vardu neturi, nes daug antstolių vykdo iš jo išieškojimą.

Teismo posėdžio metu atsakovė J. J. dėl sveikatos būklės negalėjo prisiminti įvykių, susijusių su nagrinėjama byla.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. J. parodė, kad yra J. J. dukra, paaiškino, kad jos mamai J. J. sveikata pablogėjo 2022 m. vasarą, o nuo rudens (duomenys neskelbtini). Liudytoja parodė, kad kartu su savo mama 2021 m. balandžio 8 d. vyko į notaro biurą sutarties pasirašymui su ieškove, tuo metu mama viską gerai suvokė, tik sunkiai vaikščiojo ir prastai girdėjo, reikėjo vesti ją už parankės; prieš sutarties pasirašymą sutarties projektą skaitė su kito žmogaus duomenimis, o iš vakaro prieš vykstant į notarų biurą buvo atsiųsta sutartis, kurią pasirašė notarų biure, sutartį su mama skaitė, mama sutartį pasirašė; mamos nurodymu ji kreipėsi į A. B., kai sužinojo, kad žemės neatgaus, o gaus tik kompensaciją pinigais, nes dar anksčiau A. B. mamai yra padėjęs atgauti žemės sklypą, jis ir pasiūlė jai tokią sutartį pasirašyti, sakė duos 5 000 Eur iš karto, o kai bus atkurta nuosavybės teisė į žemę dar 5 000 Eur, o žemė atiteks ieškovei, A. B. nurodė, kad galimai žemė bus atgauta jau rudenį, notaro biure jo mamai A. B. davė 5 000 Eur, mama būdama tokio amžiaus tikrai turėjo susiskaičiuoti pinigus, žinojo, kad sutartyje parašyta, kad gavo 50 000 Eur, bet gavo 5 000 Eur, A. B. nurodė, kad tokia turi būti sutartis jo apsidraudimui, nepamena, kas buvo parašyta kasos išlaidų orderyje, A. B. pasitikėjo, kartu su juo vyko į notaro biurą; 2021 m. apie lapkričio mėn. gavo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštą, kad gali atvykti pasirinkti sklypą, I. Š. rado, kad yra 30 lapų pretendentų ir 20 lapų sklypų, tuomet suprato, kad ieškovė juos apgavo, susidaro juos atstovaujančią advokatę, atšaukė įgaliojimus ir jų vardu advokatė jiems parinko sklypus, bet paskui atšaukė sklypų pasirinkimą, nes nori sulaukti šios bylos baigties.  

Ieškinys tenkinamas visiškai. Priešieškinis atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl sutarčių vykdymo ir jų teisėtumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ir atsakovė J. J. 2021 m. balandžio 8 d. sudarė sutartį (notarinio registro Nr. 3639) dėl 0,1946 ha bendro ploto žemės sklypo (žemės sklypų, žemės sklypų dalių), į kuriuos J. J. bus atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. V. (A. V.) nuosavybės teisėmis valdytą turtą nuosavybės teisių atkūrimo byloje, pirkimo–pardavimo už 50 000 Eur (el. b. t. I, b. l. 9–12), 2021 m. balandžio 8 d. įgaliojimu atsakovė J. J. įgaliojo O. S. veikti jos, kaip vienintelės įpėdinės, vardu atkuriant jai nuosavybės teises ir neatlygintinai perduodant nuosavybėn naują Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto dydžio nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą (jo dalį) pagal nuosavybės teisių atkūrimo bylą, esančią Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriuje, kuria jai bus atkuriamos nuosavybės teisės į A. V. (A. V.) iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą turtą, parduoti už savo nuožiūra nustatytą kainą ir sąlygas jai nuosavybės teise priklausantį atkūrimo būdu įgytą žemės sklypą iki 19,46 arų (el. b. t. I, b. l. 13), atsakovė J. J. 2021 m. lapkričio 12 d. panaikino savo pasirašytą ir O. S. išduotą įgaliojimą (el. b. t. IV, b. l. 102); ieškovė ir atsakovai I. Š. ir R. Š. 2021 m. balandžio 29 d. sudarė sutartį (notarinio registro Nr. 4539) dėl iki 0,1874 ha bendro ploto žemės sklypo (žemės sklypų, žemės sklypų dalių), į kuriuos D. Š. (mirusiai (duomenys neskelbtini)) bus atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. V. (A. V.) nuosavybės teisėmis valdytą turtą nuosavybės teisių atkūrimo byloje, pirkimo–pardavimo už 50 000 Eur (el. b. t. I, b. l. 34–37), 2021 m. balandžio 29 d. įgaliojimu atsakovai I. Š. ir R. Š. įgaliojo E. K. (E. K.) veikti jų, kaip vienintelių įpėdinių, vardu atkuriant ir paveldint jiems nuosavybės teises ir neatlygintinai perduodant nuosavybėn naują Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto dydžio nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą (jo dalį) pagal nuosavybės teisių atkūrimo bylą, esančią Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriuje, kuria jų motinai D. Š. (mirusiai (duomenys neskelbtini)) bus atkuriamos nuosavybės teisės ir kurias jie paveldės, į A. V. (A. V.) iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą turtą, parduoti už savo nuožiūra nustatytą kainą ir sąlygas jiems nuosavybės teise priklausantį atkūrimo būdu įgytą ir paveldėtą žemės sklypą iki 0,1874 ha (el. b. t. I, b. l. 38–39), atsakovai I. Š. ir R. Š. 2021 m. lapkričio 12 d. panaikino savo pasirašytą ir E. K. (E. K.) išduotą įgaliojimą (el. b. t. IV, b. l. 156); 2021 m. gruodžio 2 d. ieškovė kreipėsi į atsakovus su prašymais dėl informacijos pateikimo dėl įgaliojimų atšaukimo ir sklypų pasirinkimo (el. b. t. I, b. l. 21–22, 46–51).

Pažymėtina, kad sutarčių teisėje galioja sutarčių laisvės principas, reiškiantis, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad tikrieji sutarties šalių ketinimai (valia) atskleidžiami įvertinant sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybų dėl sutarties sudarymo pobūdį, šalių elgesį po sutarties sudarymo, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, laikantis universalaus sąžiningumo principo. Svarbios yra ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, jos vykdymu, kitokiais šalių veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2014).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: tuo atveju, kai šalys sudaro sutartį, kuri turi tiek preliminariosios sutarties bruožų (organizacinių), tiek pagrindinės sutarties bruožų, t. y. laisva tarpusavio valia nedviprasmiškai susitaria dėl tokios sutarties dalies, atitinkančios pagrindinės sutarties bruožus, vykdymo natūra, CK 6.165 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas draudimas įpareigoti preliminariąją sutartį vykdyti natūra netaikytinas, nes nepažeidžiami šia taisykle saugomi interesai (šalių teisėti lūkesčiai ir teisinis tikrumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo sutartys turi tiek preliminariajai nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai, tiek pagrindinei nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai būdingų bruožų, taipogi ir paslaugų sutarties bruožų. Matyti, kad notarine tvarka sudarant sutartis ieškovė norėjo nupirkti, o atsakovai norėjo parduoti žemės sklypus, į kuriuos atsakovams ateityje bus atkurtos nuosavybės teisės (iki 0,1946 ha ir iki 0,1874 ha ploto), ir tai nėra draudžiama įstatymo. Sutartimis buvo galutinai sulygtos žemės sklypų pardavimo sąlygos, sutarčių 1 punktuose aiškiai nurodytas sutarčių objektas, pagal tuo metu žinomus duomenis, kurie yra pakankami tokio pobūdžio sutarčių sudarymui, ieškovė atsakovams sumokėjo visą sulygtą kainą už turtą. Pastebėtina tai, kad nors atsakovai ginčijo gavę sutartyse nurodytas ir šalių sulygtas turto kainas, tačiau, pabrėžtina, kad tiek byloje atlikta ekspertizė, nustačiusi, jog tikėtina, kad 2021 m. balandžio 8 d. kasos išlaidų orderio Nr. 216 tekstas, 2021 m. balandžio 29 d. kasos išlaidų orderio Nr. 219 tekstas, 2021 m. balandžio 29 d. kasos išlaidų orderio Nr. 220 tekstas išspausdintas vienu spausdinimo veiksmu (el. b. EPP priedo l. 38–43), tiek aukščiau nurodyti kasos išlaidų orderiai, iš kurių matyti, kad atsakovai savo parašais patvirtino gavę sutartyse nurodytas pinigų sumas už turtą – J. J. 50 000 Eur, I. Š. 25 000 Eur, R. Š. 25 000 Eur (el. b. EPP priedo l. 45), tiek ieškovės kasos knygos duomenys apie aukščiau nurodytų sumų nurodytomis datomis paėmimą iš kasos išmokėjimui atsakovams (el. b. t. III, b. l. 188–190), tiek notaro patvirtintų sutarčių 5 punktuose nurodyta nuostata, kad būsimas pirkėjas (ieškovė) sumokėjo būsimam pardavėjui (atsakovams) grynaisiais pinigais prieš pasirašant sutartis sutartas turto kainas – atsakovei J. J. 50 000 Eur, I. Š. 25 000 Eur, R. Š. 25 000 Eur ir paties notaro pasidarytos aukščiau nurodytų trijų kasos išlaidų orderių su 50 000 Eur ir 25 000 Eur bei 25 000 Eur sumomis kopijos (el. b. t. I, b. l. 9–12, 34–37, t. V, b. l. 112–124, t. VI, l. 14–18) leidžia teismui daryti vienareikšmę išvadą, kad nurodytos sumos už turtą atsakovams ieškovės buvo sumokėtos prieš pasirašant sutartis notaro biure. Pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalį, pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Taip pat teismas neturi pagrindo abejoti notaro atliktų veiksmų atitikimu įstatymo nustatytai tvarkai (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 30–31 straipsniai), t. y., kad prieš tvirtindamas sutartis notaras įsitikino asmenų veiksnumu, teisnumu, valia ir kad sutarčių šalys supranta tvirtinamų sandorių esmę, turinį, sąlygas. Nustatyta, kad atsakovai įgaliojimais visus klausimus ir veiksmus, susijusius su turtu, patikėjo ieškovės pasirinktiems įgaliotiniams pagal sutarčių 4 punktus (el. b. t. I, b. l. 13, 38–39), iš to akivaizdu, kad ieškovė, sumokėjusi atsakovams visą turto kainą, norėjo užsitikrinti, kad per jos nurodytus atsakovams įgaliotus asmenis bus tinkamai įvykdyti visi sulygti susitarimai ir ieškovei bus perleisti žemės sklypai, į kuriuos atsakovams bus atkurtos nuosavybės teisės. Tokiu atveju, įvertinus ir atsakovės J. J. amžių, pagrįstai buvo sudarytas ir testamentas dėl būsimo sklypo (el. b. t. IV, b. l. 50–51). Tiek įgaliojimai, tiek testamentas surašyti išimtinai ginčo sutarčių tikslų apimtyje ir tai yra įprasta praktika sudarant tokio pobūdžio sutartis. Byloje ginčas nekilo, kad 2021 m. lapkričio 12 d. atsakovai panaikino įgaliojimus ir sutarčių nebevykdo. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sutarčių sudarymo esmę, tikslą, šalių elgesį, vadovaudamasis aukščiau pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika teismas sprendžia, kad ieškovė pagrįstai nagrinėjamoje situacijoje prašo įpareigoti atsakovus įvykdyti sutartis natūra – perleisti turtą ieškovei. Pastebėtina, kad patys atsakovai teismo posėdžio metu patvirtino, jog pasirašydami ginčo sutartis suprato, kad ieškovei su jais atsiskaičius pagal sutartį, žemės sklypai, į kuriuos atsakovams ateityje bus atkurtos nuosavybės teisės (iki 0,1946 ha ir iki 0,1874 ha ploto), pereis ieškovei. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad ieškovė atsakovus būtų klaidinusi, apgavusi dėl sutarčių sudarymo esmės ir pobūdžio, pagrindo sutartis pripažinti negaliojančiomis CK 1.90, 1.91 straipsnių pagrindais, prieštaraujančioms imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kaip to prašė atsakovai, nėra. Kadangi sudarant sutartis dar nebuvo žinoma, ar bus peržiūrėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priimti sprendimai dėl piniginių kompensacijų atsakovams keitimo į žemės sklypus, į kokius žemės sklypus galės pretenduoti į pretendentų eilę įtraukti asmenys, pasirašydamos sutartis šalys prisiėmė iš to kylančias rizikas, tačiau galiausiai paaiškėjęs galimas naudingesnių (pinigine išraiška) sklypų gavimas ir tuomet atsakovų persigalvojimas dėl ginčo sutarčių vykdymo ir siekis jas pripažinti negaliojančiomis, teismo vertinamas kaip nesąžiningas pačių atsakovų elgesys. O atsakovų teiginiai jų procesiniuose dokumentuose apie jų supratimą apie išvadų pirkimo sutarčių sudarymą, teismo vertinimu, yra tik siekis klaidinti teismą, siekiant sau palankaus teismo sprendimo, kadangi iš sutarčių turinio akivaizdu, kad toks supratimas atsakovams jokiu būdu negalėjo susidaryti, ką, kaip teismas pažymėjo aukščiau, patys atsakovai I. Š. ir R. Š., taip pat liudytoja V. J. (notaro biure dalyvavusi su mama J. J.) patvirtino teismo posėdžio metu, nurodydami, kad pasirašydami ginčo sutartis atsakovai suprato, kad ieškovei su jais atsiskaičius pagal sutartis, žemės sklypai, į kuriuos jiems ateityje bus atkurtos nuosavybės teisės, pereis ieškovei.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai – teismas įpareigoja atsakovę J. J. įvykdyti 2021 m. balandžio 8 d. sutartį natūra, t. y. įpareigoja atsakovę J. J. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (arba per 10 dienų nuo nuosavybės teisių į turtą įregistravimo J. J. vardu nekilnojamojo turto registre dienos, jei teismo sprendimo įsiteisėjimo metu tai dar nebus padaryta) perleisti ieškovei nuosavybės teisę į iki 0,1946 ha bendro ploto žemės sklypą (žemės sklypus, žemės sklypų dalis), į kurį J. J. bus atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. V. (A. V.) nuosavybės teisėmis valdytą turtą (įskaitant, bet neapsiribojant, naują Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto dydžio nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą) nuosavybės teisių atkūrimo byloje, esančioje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriuje už 50 000 Eur kainą (kuri jau sumokėta), atsakovei J. J. nevykdant teismo sprendimo, įpareigojančio įvykdyti sutartinę prievolę natūra per teismo nustatytą terminą, ieškovės naudai skirti atsakovei J. J. 100 Eur baudą už kiekvieną įsipareigojimo nevykdymo dieną; įpareigoti atsakovus I. Š. ir R. Š. įvykdyti 2021 m. balandžio 29 d. sutartį natūra, t. y. įpareigoti atsakovus I. Š. ir R. Š. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (arba per 10 dienų nuo nuosavybės teisių į turtą įregistravimo I. Š. ir R. Š. vardu nekilnojamojo turto registre dienos, jei teismo sprendimo įsiteisėjimo metu tai dar nebus padaryta) perleisti ieškovei nuosavybės teisę į iki 0,1874 ha bendro ploto žemės sklypą (žemės sklypus, žemės sklypų dalis), į kurį pretendentei D. Š. (mirusi (duomenys neskelbtini)) bus atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. V. (A. V.) nuosavybės teisėmis valdytą turtą (įskaitant, bet neapsiribojant, naują Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto dydžio nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą) nuosavybės teisių atkūrimo byloje, esančioje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriuje, ir kurį paveldės I. Š. ir R. Š., kaip vieninteliai pretendentės D. Š. įpėdiniai, už 50 000 Eur kainą (kuri jau sumokėta), atsakovams I. Š. ir R. Š. nevykdant teismo sprendimo, įpareigojančio įvykdyti sutartinę prievolę natūra per teismo nustatytą terminą, ieškovės naudai skirti atsakovams I. Š. ir R. Š. po 100 Eur baudą kiekvienam už kiekvieną įsipareigojimo nevykdymo dieną; priešieškinis yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis atsakovų nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovams nėra.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Ieškovė teismo prašė priteisti jai iš atsakovų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1) jos sumokėti žyminiai mokesčiai: 128 Eur už ieškinį atsakovei J. J. ir 128 Eur už ieškinį atsakovams I. Š. ir R. Š., 2) ją atstovavusiai advokatei sumokėtos 4 870 Eur atstovavimo išlaidos, iš viso 5 126 Eur bylinėjimosi išlaidos. Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, ieškovės prašymą dėl 5 126 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iš atsakovės J. J. 1 751,34 Eur (128 Eur (žyminis mokestis) + 1 623,34 Eur (4 870 ÷ 3) (išlaidos advokato pagalbai)) bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovės I. Š. 1 687,33 Eur (64 Eur (128 ÷ 2) (žyminis mokestis) + 1 623,33 Eur (4 870 ÷ 3) (išlaidos advokato pagalbai)) bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo R. Š. 1 687,33 Eur (64 Eur (128 ÷ 2) (žyminis mokestis) + 1 623,33 Eur (4 870 ÷ 3) (išlaidos advokato pagalbai)) bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismas šioje byloje patyrė 26,88 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus (27 Eur), priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 9 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis CPK 150 straipsnio 3 dalimi teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi ir 2021 m. gruodžio 17 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palieka galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arlitanus“ ieškinį patenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovę J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) įvykdyti 2021 m. balandžio 8 d. sutartį, pasirašytą su ieškove uždarąja akcine bendrove „Arlitanus“, natūra, t. y. įpareigoja atsakovę J. J. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (arba per 10 dienų nuo nuosavybės teisių į turtą įregistravimo J. J. vardu nekilnojamojo turto registre dienos, jei teismo sprendimo įsiteisėjimo metu tai dar nebus padaryta) perleisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Arlitanus“ (į. k. 126030261) nuosavybės teisę į iki 0,1946 ha bendro ploto žemės sklypą (žemės sklypus, žemės sklypų dalis), į kurį J. J. bus atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. V. (A. V.) nuosavybės teisėmis valdytą turtą (įskaitant, bet neapsiribojant, naują Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto dydžio nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą) nuosavybės teisių atkūrimo byloje, esančioje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriuje už 50 000 Eur kainą (kuri jau sumokėta), atsakovei J. J. nevykdant teismo sprendimo, įpareigojančio įvykdyti sutartinę prievolę natūra per teismo nustatytą terminą, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arlitanus“ naudai skirti atsakovei J. J. 100 Eur baudą už kiekvieną įsipareigojimo nevykdymo dieną.

Įpareigoti atsakovus I. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) įvykdyti 2021 m. balandžio 29 d. sutartį, pasirašytą su ieškove uždarąja akcine bendrove „Arlitanus“, natūra, t. y. įpareigoti atsakovus I. Š. ir R. Š. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (arba per 10 dienų nuo nuosavybės teisių į turtą įregistravimo I. Š. ir R. Š. vardu nekilnojamojo turto registre dienos, jei teismo sprendimo įsiteisėjimo metu tai dar nebus padaryta) perleisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Arlitanus“ (į. k. 126030261) nuosavybės teisę į iki 0,1874 ha bendro ploto žemės sklypą (žemės sklypus, žemės sklypų dalis), į kurį pretendentei D. Š. (mirusi (duomenys neskelbtini)) bus atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. V. (A. V.) nuosavybės teisėmis valdytą turtą (įskaitant, bet neapsiribojant, naują Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto dydžio nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą) nuosavybės teisių atkūrimo byloje, esančioje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriuje, ir kurį paveldės I. Š. ir R. Š., kaip vieninteliai pretendentės D. Š. įpėdiniai, už 50 000 Eur kainą (kuri jau sumokėta), atsakovams I. Š. ir R. Š. nevykdant teismo sprendimo, įpareigojančio įvykdyti sutartinę prievolę natūra per teismo nustatytą terminą, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arlitanus“ naudai skirti atsakovams I. Š. ir R. Š. po 100 Eur baudą kiekvienam už kiekvieną įsipareigojimo nevykdymo dieną.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Arlitanus“ (į. k. 126030261) iš atsakovės J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 751,34 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt vieno euro ir trisdešimt keturių centų) bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovės I. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 687,33 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų ir trisdešimt trijų centų) bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 687,33 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų ir trisdešimt trijų centų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovų J. J., I. Š. ir R. Š. priešieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 9 Eur (devynių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės I. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 9 Eur (devynių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 9 Eur (devynių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi ir teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Stanislovaitienė