Civilinė byla Nr. e2-283-370/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00517-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.10; 3.1.18.8

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. C.atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020 pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Swedbank“, antstoliui V. M., V. G. (V. G.) dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. C. ieškiniu prašė teismo pripažinti 2018 m. vasario 21 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-18-240-3223 (toliau – aktas) negaliojančiu ir taikyti restituciją. Nurodė, kad akto pagrindu atsakovas antstolis V. M. pardavė atsakovui V. G. (V. G.) už 148 596 Eur ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 1) butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – butas) ir 2) automobilių stovėjimo aikštelės 2484/317866 dalį, pažymėtą G-1, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – dalis automobilių stovėjimo aikštelės). Pažymėjo, kad turtas buvo parduotas už dvigubai mažesnę rinkos kainą.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovui antstoliui V. M. 2 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3.       Ieškovas 2020 m. gruodžio 4 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą. Teismas 2020 m. gruodžio 7 d. priėmė nutartį, kuria nustatė ieškovui terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus.

4.       Šalindamas apeliacinio skundo trūkumus, kartu su apeliacinius skundu ieškovas pareiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo uždrausti: 1) atlikti ginčo turto pakeitimo veiksmus; 2) ginčo butą perleisti tretiesiems asmenims; 3) skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ir areštą (realaus) stovio, būsenos ir vertės ginčo turtui ir paskirti ieškovą šio ginčo turto administratoriumi.

5.       Nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebūtų užtikrintas turto (buto) stabilumas, jo būsena ir stovis bei vertės išlaikymas (užkonservavimas). Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo paskirto eksperto atliktos ekspertizės išvada, todėl tikslinga užtikrinti esamą turto stovio ir vertės situaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 18 d. nutartimi ieškovo A. C. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

7.       Teismas nustatė, kad šioje civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimas buvo spręstas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d., 2019 m. gruodžio 9 d., 2020 m. balandžio 20 d., 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimis ir ieškovo prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmesti, o skundžiamos nutartys Lietuvos apeliaciniame teisme peržiūrėtos apeliacine tvarka ir paliktos nepakeistos (2020 kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-344-943/2020, 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-410-464/2020, 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-987-407/2020).

8.       Ieškovas poreikį taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones grindžia aplinkybėmis, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas negalėtų užtikrinti turto (buto) stabilumo, nepasikeitimo jo būsenos ir stovio bei vertės išlaikymo. Teismo vertinimu, ieškovo išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat neįrodo grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

9.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovas, pakartotinai prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės jokių naujų aplinkybių bei argumentų, kurie sudarytų pagrindą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė ir neįrodė. Nors ieškovas prašyme teigia, jog atsirado naujos aplinkybės, lėmusios prašymo teikimo būtinumą, prašyme nurodytos naujos aplinkybės dėl galbūt atsakovo V. G. veiksmų, kuriais jis netausoja ginčo buto, grindžiamos tik ieškovo samprotavimais ir prielaidomis.

III. Atskirojo skundo argumentai

10.       Ieškovas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartį ir patenkinti ieškovo pareikštus reikalavimus: 1) uždrausti atlikti ginčo turto pakeitimo veiksmus iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo; 2) laikinai iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo uždrausti ginčo butą perleisti tretiesiems asmenims; 3) skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ir areštą (realaus) stovio, būsenos ir vertės ginčo turtui ir paskirti ieškovą (realaus) stovio, būsenos ir vertės ginčo turto administratoriumi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 145 straipsnio 1 dalies 5 punktas), 4) sustabdyti vykdomųjų bylų (Nr. 0042/20/00237, Nr. 0042/20/00238) vykdymą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo pabaigos, 5) laikinąsias apsaugos priemones taikyti skubos tvarka, dar neišnagrinėjus apeliacinio skundo, 6) sustabdyti (atidėti) CPK 766 straipsnio 8 dalyje nurodyto termino skaičiavimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo pabaigos, 7) įpareigoti atsakovą V. G. užtikrinti ginčo buto stabilumą, nepasikeitimą, dabartinės ginčo buto stovio, būsenos ir vertės išlaikymą, t. y. buto vertės nesumažėjimą bei ieškovo atliktų investicijų (pagerinimų) ir daiktų, baldų, įrengimų apsaugą (išsaugojimą). Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nepagrįstai nustatė faktines esmines ginčo bylos naujas aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Ieškovas pakartotiniame prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad atsakovas V. G., neteisėtai perėmęs ginčo turtą ir nesulaukęs teismų sprendimų, blogina bute esančių daiktų būklę, t. y. siekia sumažinti ginčo turto vertę.

10.2.                      Teismas neatsižvelgė į Lietuvoje susiklosčiusią potencialiai pavojingą visuomenės saugumui ir sveikatai situaciją. Teismas, vykdydamas pozityviąją valstybės pareigą, įtvirtintą Konvencijos 2 straipsnyje, privalėjo imtis visų prevencinių operatyvinių priemonių, būtinų asmenims apsaugoti. Bylos faktinių aplinkybių kontekste teismas privalėjo skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemonės ir sustabdyti vykdomąsias bylas, iki oficialiai bus paskelbta pandemijos ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos visoje šalyje pabaiga.

10.3.                      Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šioje civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimas buvo išspręstas įsiteisėjusiomis teismų nutartimis. Teismų nutartys (nutarties 7 punktas) neturi prejudicinės galios sprendžiant naujo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes byloje yra paaiškėjusios naujos esminės faktinės aplinkybės.

10.4.                      Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovo iškeldinimas iš buto kėlė pagrįstą grėsmę žalai atsirast, todėl priverstinio vykdymo panaikinimas / sustabdymas vykdomojoje byloje galėjo sukelti teisines pasekmes, t. y. galėjo užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų įgyvendinimą, sustabdyti veiksmus ir jų vykdymo padarinius. Kol vyks ginčo bylos nagrinėjimas pirkėjas galės perleisti butą ir paslėpti gautas pajamas, nes pirkėjas dažnai vyksta į Kiprą ir kitas ofšorines finansines zonas, todėl, žymiai pasikeitus ginčo buto stoviui, būsenai ir vertei, ateityje iškils papildomų ginčų ir ginčo bylų poreikis, o tai nėra suderinama su protingumo, racionalumo ir ekonomiškumo kriterijais, kurių turėjo laikytis teismas ir šioje ginčo byloje.

11.       2021 m. kovo 2 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovo prašymas priimti naujus įrodymus – 1) COVID-19 ligos susirgimo atvejų Lietuvoje grafiką, 2) ieškovo 2021 m. sausio 8 d. atsiliepimą / patikslintą ieškinį pateiktą Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3262-467/2020, 3) Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-183-467/2021, 4) Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-936-467/2021, 5) Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-686-430/2021, 6) antstolio A. B. 2021 m. vasario 17 d. patvarkymą dėl A. C. skundų. Ieškovas nurodo, kad nauji įrodymai patvirtinta atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino ieškovo nurodytų naujai paaiškėjusių aplinkybių, susijusių su prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.

12.       2021 m. kovo 4 d. ieškovas pateikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. kovo 3 d. pranešimą, kuriame nurodyta, kad antstoliui A. B. iškelta drausmės byla dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-183-467/2021 konstatuotų Antstolių įstatymo 3 straipsnio, CPK 510 straipsnio, Antstolio veiklos dokumentų tvarkymo ir saugojimo taisyklių ir Antstolių profesinės etikos kodekso nuostatų pažeidimų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys) ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

14.                      Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir su jais pateiktų naujų įrodymų priėmimo

15.                      Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 1) COVID-19 ligos susirgimo atvejų Lietuvoje grafiką, 2) apelianto 2021 m. sausio 8 d. atsiliepimą / patikslintą ieškinį pateiktą Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3262-467/2020, 3) Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-183-467/2021, 4) Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-936-467/2021, 5) Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-686-430/2021, 6) antstolio A. B. 2021 m. vasario 17 d. patvarkymą dėl A. C. skundų.

16.                      Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17.                      Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, duomenys apie užsikrėtimo COVID-19 virusu atvejus Lietuvoje yra viešai skelbiami, todėl tokių aplinkybių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, juos atsisakytina priimti į bylą.

18.                      Apelianto pateikti papildomi įrodymai – 1) apelianto 2021 m. sausio 8 d. atsiliepimas / patikslintas ieškinys pateiktas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3262-467/2020, 2) Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-183-467/2021, 4) Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-936-467/2021, 5) Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-686-430/2021 – apeliacinės instancijos teismui yra prieinami iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų ir gali būti vertinami CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu, todėl nėra teisinio pagrindo papildomai šiuos įrodymus pridėti prie bylos medžiagos.

19.                      Apeliacinės instancijos teismas taip pat daro išvadą, kad kiti pateikti nauji įrodymai (antstolio A. B. 2021 m. vasario 17 d. patvarkymas dėl A. C. skundų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. kovo 3 d. pranešimas dėl drausmės bylos iškėlimo antstoliui A. B.) nėra reikšmingi klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimui, todėl juos atsisakytina priimti į bylą (CPK 314, 338 straipsniai).

20.                      Apeliantas apeliacinės instancijos teismui 2021 m. kovo 2 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, tačiau, teismo vertinimu, toks procesinis dokumentas savo turiniu yra pateikto atskirojo skundo argumentų papildymas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pasibaigus skundo padavimo terminui, apeliacinėje instancijoje yra draudžiama keisti (papildyti) skundą, rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti ir jie grąžintini juos padavusiam asmeniui (CPK 75 straipsnio 1 dalis, 323 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

21.                      CPK neriboja prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo skaičiaus, todėl net ir teismo atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atveju neeliminuojama dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų teisė kreiptis su pakartotiniu prašymu, atitinkamai jį motyvuojant bei taip įgyvendinant savo procesines teises (CPK 42 straipsnis, 144 straipsnio 3 dalis, 245 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1028/2014, 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1294-823/2018). Kita vertus, pakartotinis prašymas turi būtų motyvuotas ir jame būtų nurodytos iš esmės naujos / papildomos aplinkybės, kurios nebuvo analizuotos teismų, sprendžiant prieš tai buvusius prašymus (ne)taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

22.                      Įrodinėjant grėsmę sprendimo įvykdymui, būtina įvardyti tokius atsakovo atliktus ar tikėtinai atliktinus nesąžiningus veiksmus, kurie kelia pagrįstų abejonių sėkmingam teismo sprendimo įvykdymui, jeigu jis būtų palankus šias priemones prašančiam taikyti asmeniui (ieškovui). Vadinasi, būtent atitinkamą prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2018; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1355-370/2019; 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1032-236/2020).

23.                      Pažymėtina, kad nors Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimas šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs (nutarties 2–3 punktai), tačiau aplinkybė, kad bylą išnagrinėjus iš esmės, ieškinys buvo atmestas, nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suteikia pakankamą pagrindą išvadai dėl ieškinio reikalavimų preliminaraus nepagrįstumo, o tai reiškia, jog šiuo atveju neegzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-74-943/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-839-302/2018; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1106-790/2019).

24.                      Pirmosios instancijos teismas atsisakė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones konstatavęs, kad apelianto prašyme iš esmės dar kartą atkartojami argumentai, kurie jau buvo teismo vertinti, sprendžiant šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, o nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovo V. G. savavaldžiavimu bloginant ginčo turto būklę, yra grindžiami prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.

25.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje                     Nr. e2-1569-236/2020, konstatavo, kad apeliantas nepateikė jokių duomenų apie atsakovo V. G. siekį pabloginti turto būklę, sumažinti jo vertę ar kitaip išvengti sprendimo įvykdymo, kuris gali būti palankus apeliantui, ir padarė išvadą, kad nėra pagrindo sutikti, jog kyla reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantas naujų įrodymų, kad atsakovas V. G. ėmėsi ar tikrai gali imtis veiksmų, siekdamas sumažinti ginčo turto vertę, nepateikė ir tik deklaratyviai nurodo šią aplinkybę. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina faktą, jog atsakovas ginčo patalpose negyvena (jo deklaruota gyvenamoji vieta nurodyta adresu (duomenys neskelbtini)). Tačiau nagrinėjamoje bylos proceso stadijoje šie identiški ankstesniems apelianto argumentams motyvai neturi teisinės svarbos, tą pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nes tokie apelianto samprotavimai nėra nei aktualūs, nei paneigiantys pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apeliantas grėsmės šioje konkrečioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymui neįrodė.

26.                      Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš esmės suvaržytų ne tik atsakovo V. G., bet ir atsakovės AB „Swedbank“ – apelianto kreditoriaus, kurio naudai yra išieškoma iš įkeisto ginčo turto, teises ir interesus, t. y. kuo greičiau gauti finansinį patenkinimą realizuojant hipoteka įkeistą turtą. Nesant duomenų, kad išieškojimo procesas yra vykdomas neteisėtai, apelianto prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtų neproporcingos ir neekonomiškos.

27.                      Kiti apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai, iš esmės atkartoja anksčiau pateiktų jo prašymų ir atskirųjų skundų argumentus, kuriuos pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai jau yra įvertinę, šioje byloje spręsdami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pakartotinis šių argumentų vertinimas negalimas.

Dėl bylos procesinės baigties

28.                      Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl yra atmestini (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo normas reguliuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                         Danguolė Martinavičienė